Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 10, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 135
STENOGRAMA
2022 m. sausio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame sausio 18 dienos (antradienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. sausio 18 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF*). Ačiū, Pirmininke. Prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-1270(2). Mes esame gavę daugybę medikų bendruomenių įvairių prašymų, nes jis apskritai prieštarauja teisei, ir daugybę kitų argumentų būtų galima išsakyti.
PIRMININKĖ. Prašote frakcijos vardu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Frakcijos vardu prašyčiau išbraukti 1-4 klausimą – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535(2). Prašymas išbraukti dėl to, kad dar kartą Teisės departamentas pasakė ir šiandien komitetas taip pat pritarė, kad yra pažeista Konstitucija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Robertai, kuris komitetas pasakė, kad pažeista Konstitucija? Patikslinkite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. Labai drįsčiau abejoti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsiprašau – net pripažino. Patikslinu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai drįsčiau suabejoti jūsų interpretacija. Frakcijų siūlymai yra gauti, apsispręskime balsuodami. Pirmasis siūlymas: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu siūloma išbraukti 1-9 klausimą – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-1270(2). Kas pritariate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Replika. Atsiprašau, patikslinu. Teisės departamentas. Ačiū už pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 50, prieš – 51, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta, 1-9 klausimas lieka šiandienos darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, išbraukti iš darbotvarkės 1-4 klausimą – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-535(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 40, prieš – 60, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Taip pat norėčiau paprašyti gerbiamojo Seimo pritarti, kad šiandien svarstytume 2-16 klausimą – projektą Nr. XIVP-1187. Jis nėra įrašytas į rudens Seimo sesijos darbų programą. Tai yra pateikimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Nepritarta. Gerai, balsuokime. Ar galime pritarti svarstymui… (Balsai salėje) 2-16 klausimas, jis nėra įrašytas į rudens sesijos darbų programą. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl visos darbotvarkės, ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Na, labai tyliai prieštaraujate. Gerai, tuomet balsuojame. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuokite už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 87, prieš – 7, susilaikė 29. Darbotvarkei pritarta.
10.05 val.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2) (pirmasis priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2). Pirmasis priėmimas.
Motyvai. Už kalba V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Atrodo, kad labai daug diskusijų vyksta šiuo klausimu, atrodo, kad yra labai daug nesutarimų tarp Seimo narių, kai kartais užmeti akį į naujienų portalus arba į tam tikras diskusijų laidas. Bet aš noriu pasakyti, kad tų esminių nesutarimų nėra. Kaip tik susitikimai, organizuoti tarp skirtingų frakcijų atstovų, leidžia tikėtis, kad nors mes dar ir turime neišspręstą klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl tam tikrų detalių, kaip tie rinkimai atrodys, bet tiek valdybos sudaryta darbo grupė, tiek principinis nusiteikimas atskirų frakcijų ir jų vadovų, man atrodo, leidžia tikėtis, kad tikrai tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvyks. Konstitucijos pataisos bus apsvarstytos ir visus likusius netikslumus Seimas galės sudėlioti gana spėriai. Esant šiai dvasiai, aš tikrai kviečiu visus palaikyti antrąjį Konstitucijos priėmimą, balsuoti taip pat už. Kuo greičiau mes tai padarysime, tuo tvirčiau ir aiškiau galėsime pasirengti jau netrukus būsiantiems savivaldos rinkimams. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamas Seime, šiandien tikriausiai Seimas neturi pasirinkimo, kaip balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Matyt, visos Lietuvos ir šio Seimo tikrai yra nusiteikimas, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų. Tačiau tam tikra prasme mes esame padaryti įkaitais ir nežinome, už ką balsuosime. Buvo gražaus laiko po pateikimo ir po svarstymo stadijų valdantiesiems surengti ne vieną diskusiją, ne vieną forumą ir apsispręsti, bent jau turėti žodinį susitarimą, konsensusą Seime, koks tas meras bus, kokias funkcijas savivaldoje jis atliks. Deja, tai nebuvo padaryta, tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis.
Kaip ir minėjau, ko gero, pasirinkimo nėra. Tiesioginių merų rinkimų idėją iš principo reikia toliau palaikyti, tačiau tikriausiai tik vieni valdantieji težino, kas po ta idėja slepiasi. Todėl labai kviečiu visus išlikti budrius ir reikalauti diskusijų, jas mes privalome turėti, kad turėtume skaidrią ir aiškią savivaldos rinkimų sistemą Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Kai kuriems kyla abejonių, ar galima palaikyti Konstitucijos straipsnius dėl tiesioginių merų rinkimų, kai vis dar nėra bendro sutarimo dėl merų funkcijų ir atsakomybių. Regis, kai kurie specialiai siekia sukelti abejonių dėl merų. O kol kas vyksta tik žaidimas, kai tarsi ieškoma sprendimo, bet iš tikro ieškoma galimybių, kad tiesioginiai merų rinkimai nespėtų būti įteisinti. Apie tai kalbėjome dar prieš balsavimą rudenį. Šiandien vėl balsuojame, o vis dar nežinome, kaip atrodys mūsų miestų, rajonų merai jau po metų vyksiančiuose rinkimuose. Žaidime dalyvauti nenoriu, nenoriu, kad šiandien būtų užkirsta bent teorinė galimybė, kad po metų merai būtų renkami tiesiogiai. Todėl ir vėl balsuosiu avansu. Bet tikiuosi, raginsiu visus kolegas, dirbančius darbo grupėje, dėl šio įstatymo kuo greičiau apsispręsti ir dar iki paskutinio balsavimo Seime pateikti projektą visiems. Žinoti turi ne tik Seimo nariai, bet tokią teisę ir lūkesčius turi visi Lietuvos žmonės. Todėl šiandien balsuoju už ir tikiuosi, kad kuo greičiau mes galėsime diskutuoti dėl normalaus, aiškaus projekto ir eiti prie paskutinio balsavimo.
PIRMININKĖ. Prieš kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dar liko vienas balsavimas po trijų mėnesių. Aš manau, kad būtų geriausia, kad visos politinės partijos sutartų ir priimtume konstitucinį įstatymą dėl merų rinkimų, kuriame būtų numatytos mero funkcijos. Būtų gerai, kad visos politinės partijos sutartų, ką mes dabar darome… ir Rinkimų kodeksą. Yra trys mėnesiai ir tikrai galime suspėti. Dabar mes balsuojame nežinodami, kokios bus mero funkcijos, kokias jis atliks pareigas, bus tarybos narys ar nebus tarybos narys, administracijos direktorius ar panašiai. Todėl šį kartą balsuojame, bet reikalaujame iš valdančiosios daugumos pateikti savo aiškią viziją ir iki kito balsavimo priimti mero rinkimų įstatymą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pirmiausia labai gerai, kad Konstitucijos pataisą ir žmonių lūkesčius rinkti merą tiesiogiai mes svarstome pratęstoje sesijoje. Taip bent kažkiek paliekame laiko kandidatams, žmonėms, kurie planuoja kandidatuoti rinkimuose į savivaldą, pasiruošti ir įvertinti, kas tas meras bus Lietuvoje, kokios bus jo pareigos. Geroji rinkimų praktika ir ESBO rekomendacijos vis dėlto pabrėžia, kad esminius rinkimų pokyčius verta daryti likus ne mažiau kaip metams iki rinkimų. Su Konstitucijos pataisa mes taip pat vėluojame, bet labai tikimės, kad darbo grupė, sudaryta parengti kitus teisės aktus, dirbs produktyviai, konstruktyviai ir pateiks galimus modelius, koks bus mero santykis su taryba, kaip meras dalyvaus ir tarybos, ir savivaldybės valdymo veikloje.
Čia turime labai daug neatsakytų klausimų, nes Konstitucijos pataisą lydėjo ne tik mero, kaip renkamo savivaldybės vadovo, įrašymas į Konstitucijos straipsnį, bet išbraukėme papildomą straipsnį. Tikrai dabar kelia labai daug abejonių, koks tas meras bus ir kaip atrodys savivalda po šio Konstitucijos straipsnio priėmimo kituose įstatymuose ir nustatytuose teisės aktuose. Labai tikimės, kad tikrai padirbėsime per tą laikotarpį ir jau pavasario sesijoje įvesime daug aiškumo, nes visi su nerimu laukia – ne tik partijos, ne tik dabartiniai merai, bet ir visuomenė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai gudrus valdančiųjų Konstitucijos okupantų planas – pateikti tik Konstitucijos pataisas, bet nepateikti poįstatyminių aktų. Kas dabar išeina? Teoriškai rinksime, bet kas bus meras – neaišku. Ar jis turės tas pačias funkcijas, tas pačias teises kaip dabar. Jeigu valdantieji būtų norėję padaryti taip, kaip yra dabar (žmonėms tinka ir funkcijos, ir kaip meras renkamas), tai jie turėjo pateikti viską kartu – tiek Konstitucijos pataisas, tiek lydimuosius įstatymus, bet to nepadarė. Jų tikslas yra aiškus. Bet jūs galite išsklaidyti žmonių abejones – išeiti ir pasakyti, kad mes viską padarysime taip, kad tiesioginiai mero rinkimai ir jo funkcijos liktų tokios pačios, kokios yra šiandien. Bet jūs turbūt to daryti nenorite.
PIRMININKĖ. Už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, tad jos straipsniui negali būti prieštaravimų. Taip pasakyta konstitucinėje doktrinoje ir Konstitucijoje. Be to, valdžios galias riboja Konstitucija. Mes šiandien priimsime Konstitucijos pataisą, pagal kurią iš 119 straipsnio išbraukiama 4 dalis, kad taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Įvedame dvi atstovaujamąsias institucijas – tarybą ir merą, bet Konstitucijoje nebenustatome, kas sudaro vykdomuosius organus ir kam jie atskaitingi, nors tai turėjo būti Konstitucijoje parašyta.
Aš pasakysiu kaip pavyzdį. Juk Prezidentas nesudaro jokių vykdomųjų atskaitingų organų. O mes gal galėtume nustatyti įstatyme, kaip dabar mes planuojame, kad priimsime Vietos savivaldos įstatymo pataisas ir nustatysime viską, ką norėsime. Ne, visa tai turėjo būti Konstitucijos pataisoje.
Dar vienas dalykas. Konstitucinis Teismas 2021 metais pasakydamas, kad merų rinkimai tiesiogiai prieštarauja Konstitucijai pagal tuo metu galiojančią tvarką, pasakė: šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis demokratijos principas, kurio negali paneigti jokia Konstitucijos pataisa, suponuoja demokratinę vienasmenių valdžios institucijų kaitą ir vienasmenės valdžios ribojimą. Čia kalbama apie kadencialumą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Negi jūs norite įvesti tai įstatyme, kai turi būti pačioje Konstitucijoje tai nustatyta? Iš tikrųjų tai labai prastos kokybės projektas. Deja, neturime kitos išeities, nes po metų savivaldos rinkimai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, argumentai dėl Konstitucijos keitimo dėl tiesiogiai renkamų merų išsakyti. Motyvai išsakyti. Balsavimas yra numatytas nuo 11 val. 15 min.
10.16 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619(2) (pirmasis priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619(2). Tai yra taip pat pirmasis priėmimas. Motyvai. Už kalba A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų svarstome labai svarbų Konstitucijos pakeitimo projektą. Jis gali padėti iš tiesų nuplauti gėdą, jeigu taip galima pasakyti, nuo šitų rūmų, gėdą dėl to, kad šita Konstitucijos pataisa tik dabar yra priimama, gėdą tikriausiai dėl to, kad jau, atrodo, du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo jėgų ir stiprybės priimti šitą konstitucinę pataisą. Mes kalbame apie gėdą, kuri sukelta tikriausiai baimės ir revanšizmo, baimės politinės konkurencijos, baimės leidimo laisvai žmogui dalyvauti, baimės turėti proporcingų bausmių, jeigu taip galima pavadinti.
Šiuo atveju, kai mes kalbame apie šitą Konstitucijos pakeitimo projektą, matyt, reikėtų kalbėti apie du labai svarbius dalykus. Tai visų pirma bausmė be termino. Ji mūsų galiojančioje teisinėje bazėje taikoma tik labai išskirtiniais atvejais. Mes galime diskutuoti, ar buvo koks nors nusižengimas, ar nebuvo, ir čia, matyt, mes niekada nerasime bendros pozicijos. Man atrodo, kad faktiškai visi prezidentai, kurie buvo po R. Pakso, kurio vardas yra suteiktas šitai Konstitucijos pataisai, darė daug ženklesnius nusižengimus Konstitucijai. Šiandien mes prisimename tik R. Pakso tuos nusižengimus kaip labai smulkų elementą, galimą pažeidimo elementą, kuriuo aš asmeniškai labai abejoju.
Antras labai svarbus dalykas yra Konstitucijos priėmimas arba nepriėmimas (tas šiuo atveju aktualiau) dėl vieno žmogaus ir šita Konstitucijos pataisa yra nuolat vadinama R. Pakso pataisa. Todėl labai tikiuosi, kad šios kadencijos Seimas ir šios kadencijos valdančioji dauguma ras jėgų priimti, galų gale atsikratyti baimės…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas!
A. MAZURONIS (DPF). …ir ras ryžto priimti tą pataisą, kurią būtina priimti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, prieš 11 metų – 2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teisme Prezidentas R. Paksas laimėjo bylą. Teismo Didžioji kolegija savo sprendime konstatavo, kad nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio Prezidento diskvalifikavimas iš parlamentinio posto buvo neproporcingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad nušalinimas iki gyvos galvos yra per griežta bausmė, ir Teismas pripažino, kad neleisdama R. Paksui dalyvauti rinkimuose į Seimą Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus. Pakartosiu, 11 metų Lietuva nevykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Kaip tai suderinama su demokratija? Kaip tai suderinama su teisinės valstybės sąvoka? Akivaizdu, kad toks ilgas delsimas – sąmoningas politinis sprendimas. Sprendimas tų politinių jėgų, kurios palaikė jo nušalinimą iš Prezidento posto. Šie faktai aiškiai byloja, kad tuo metu vyko brutalus politinis susidorojimas ir politinių galių perėmimas, pasinaudojus susidariusia situacija. Prieš panašų balsavimą praeitos kadencijos Seime aš sakiau, kad mums gali patikti ar nepatikti Prezidentas R. Paksas, bet Lietuva, kaip Europos valstybė, yra įpareigota vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Tada daug kortelių Seimo nariai per balsavimą ištraukė ir balsavimas nepavyko. Norisi tikėti, kad šiandien bus ta diena, kai Lietuvos Seimas balsavimu patvirtins Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir taip neįvyks.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų, kaip kolega kalbėjo, 2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija priėmė sprendimą dėl prieštaravimo konvencijai – amžino draudimo dirbti tam tikrą darbą ir užimti tam tikras pareigas, šiuo atveju Seimo nario. Noriu pasakyti, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme doktrina dėl amžino draudimo jau galioja ne 11 metų, jau keliasdešimt metų. Ir reikia būti aklam arba visiškai tyčia nesuvokti, kad tas draudimas negali būti amžinas. Ir 2013 metais mes jau svarstėme panašaus turinio Konstitucijos pataisą ir buvo įvykęs pirmas balsavimas. Deja, antro balsavimo nebuvo, kadangi vieni iš iniciatorių patys paprašė išbraukti iš darbotvarkės, ir nuo to laiko jokio realaus žingsnio nebuvo. Šiandien mes turbūt žengsime pirmą žingsnį, dar kartą bandydami ištaisyti tą klaidą, kurią nustatė, deja, ne Seimas pirmasis, o nustatė kita mūsų konstitucinė institucija.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Žemaitaitis. R. Žemaitaičio nėra. Už kalba K. Masiulis. Jo nėra. Matyt, teks P. Gražuliui pakalbėti už.
P. GRAŽULIS (LRF). Prieš tai kalbėję kolegos jau išsakė argumentus, kad tikrai mes dažnai baksnojame į kitas šalis, kad ten negerbiamos žmogaus teisės, nevykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai. Manau, kad šį kartą Seimas tikrai susitelkęs pabalsuos ir ištaisys tą klaidą, kuri tęsiasi jau nuo 2011 metų. Nereikia suasmeninti vienu žmogumi, tai apskritai negali būti žmogus, kuris nušalintas apkaltos būdu… net neturėtų, kaip kalba Europos Žmogaus Teisių Teismas, būti renkamas visam gyvenimui. Iš kitos pusės, demokratijos taisyklė yra tokia: žmonių balsas – Dievo balsas. Apskritai nušalinimas apkalta, manau, galimas, bet neturėtų būti skiriamas joks nei dešimties, nei metų laikotarpis. Tegu žmonės sprendžia. Bet mes pasirinkome dešimties metų laikotarpį. Aš manau, kad mes pritarsime ir pagaliau vis dėlto pakeisime Konstituciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai dėl 1-3 klausimo yra išsakyti. Balsavimas numatytu laiku. Primenu, kad balsuoti esame suplanavę nuo 11 val. 15 min.
10.24 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2). Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau pakomentuoti ją ir komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas šiaip jau kartoja tą pačią pastabą, kurią buvo teikęs ankstesniu periodu, nieko naujo neparašo. Jos esmė yra ta, kad Seimas privalo atsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas. Seimas iš tiesų tą yra padaręs tiek komitete, tiek per praeitą balsavimą po svarstymo, yra apsisprendęs ne tik atsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, bet ir į Vyriausybės pasiūlymus. Todėl, kaip ir anksčiau, šiai pastabai komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Stasy, 1 straipsnio pastabai pritarta. Teisės departamento.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš turiu išvadoje, kad pačiai pirmai mūsų nagrinėtai išvadai yra nurodyta mano išvadoje nepritarti.
PIRMININKĖ. Jūs turite galvoje dėl priėmimo datos?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, ne. Čia turiu galvoje dėl Lietuvių kalbos komisijos. Čia, kur tikslintina įstatymo priėmimo data, tai čia yra redakcinio pobūdžio, tai čia jau tai buvo patikslinta, mes nebepritarėme.
PIRMININKĖ. Gerai. Dar pasitiksliname. Taigi jūs pristatėte Teisės departamento pastabą dėl 1 straipsnio, ar ne?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atsiprašau, išvadoje šiek tiek skiriasi nuo konsoliduoto varianto. Taip, čia buvo redakcinė pastabėlė – vietoj daugiskaitos vienaskaita. Taip, tai čia yra pataisyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pristatė komiteto suredaguotą 1 straipsnio versiją. Ar galime priėmimą pastraipsniui… Dėl 1 straipsnio jūs norėtumėte kalbėti dėl motyvų. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu pakalbėti dėl vedimo tvarkos, kadangi iš tikro komiteto pirmininkas nepristatė pačios pirmos Teisės departamento išvados, kad šis įstatymo projektas paneigia Konstitucinio Teismo įtvirtintą jurisprudenciją. Štai esminis dalykas, o čia jau kalbama apie techninius dalykus – daugiskaita, vienaskaita. Taip, ponai, niekas nedaro.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, aš bendro pobūdžio pastabą pristačiau iš karto.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tada leiskite reaguoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai nebuvo dėl straipsnio, o buvo dėl bendro pobūdžio ir aš ją pristačiau, o dabar einame jau pastraipsniui.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Palaukite, tai aš turiu dabar reaguoti, nes tai yra esminė pastaba, Teisės departamento išvada dėl šito įstatymo projekto ir ją aplenkti būtų negražu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, klausimo pristatymas eina įprasta tvarka. Matau, dėl vedimo tvarkos norėtų pakalbėti J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Paprastai svarstymo metu susiformavusi praktika, kai yra pasiūlytos ar Teisės departamento išvados, pastabos, ar kolegų pasiūlymai, kurių yra toliau kituose straipsniuose, yra svarstoma balsavimo metu. Tai mes prašome tai daryti taip, kaip esame įpratę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš primenu, kad pagal nusistovėjusią tvarką, kai yra Teisės departamento pastabos, Seimas dėl jų nebalsuoja, mes išklausome komiteto išvadą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš nepritariu komiteto išvadai dėl Teisės departamento pastabų, tai aš norėčiau balsuoti dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, juk esminė pastaba, kaip čia pavadino kolega S. Šedbaras, bendro pobūdžio. Ji nėra kokio nors bendro, ji sako esminį dalyką. Šis įstatymo projektas savo esme prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir čia jokie gudravimai, kad čia įprasta tvarka, neina. Pone Stasy, ponia Pirmininke, šiandien mes darome labai didelę klaidą, nes kalbame iš tikro apie vienareikšmę Teisės departamento išvadą ir ją svarstyti, dėl jos diskutuoti ir balsuoti čia tiesiog yra privalu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pristatė šią išvadą pačioje pradžioje, tačiau, kaip suprantu, Seimas reikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio priėmimo stadijoje ir, jeigu toks reikalavimas yra, tuomet keliama į balsavimo laiką. Tai noriu padėkoti komiteto pirmininkui ir pratęsime balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274(2). Svarstymo stadija.
Norėčiau pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kad pristatytų išvadą, tačiau jo salėje nematau. Galbūt R. Lopata galėtų pristatyti išvadą? Dėkoju.
R. LOPATA (LSF). Komiteto posėdis vyko sausio 12 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra.
Dėl motyvų svarstymo stadijoje už norėtų kalbėti A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, per pastarąjį pusmetį, kai kariai buvo įtraukti į situacijos pasienyje valdymą atremiant A. Lukašenkos režimo hibridinę ataką, beveik 10 tūkst. karių vienaip ar kitaip, kad ir po kelias dienas, kas ilgiau, kas trumpiau, atliko tarnybą pasienyje. Bet vienas pagrindinių principų atliekant tarnybą ir efektyviai įgyvendinant uždavinius yra turėjimas tų pačių teisių, kokias turi pasienio apsaugos pareigūnai, nes, norint sustabdyti nelegalų srautą, reikia turėti bent jau panašius įgaliojimus. Jie nėra tie patys, bet jie yra panašūs ir leidžia efektyviai įgyvendinti šitos nelegalios migracijos užkardymo politiką.
Aš siūlau kolegoms pritarti šiam sprendimui. Kaip jau anksčiau minėta, nepaprastoji padėtis pasienio ruože jau nustojo galioti. Šie įgaliojimai taikomi tiktai pasienio ruože, kur kariai atlieka budėjimus, patruliavimą kartu su pasienio tarnybos pareigūnais.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų prieš nėra užsirašiusių. Taigi dėl šio klausimo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.33 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2). Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas apsvarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į Trišalės tarybos pasiūlymus ir įregistravo tobulinamą įstatymo projektą. Taip pat atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir siūlo įsigaliojimo datą daryti nuo spalio 1 dienos. Šiai formuluotei ir patobulintam įstatymo projektui buvo pritarta komitete bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių… A. Sysas norėtų kalbėti už, tačiau jo šiuo metu salėje nėra. Taigi dėl šio projekto apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.34 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275(2). Svarstymo stadija. Norėčiau paprašyti gerbiamą M. Lingę, kad pristatytų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas sausio 14 dieną apsvarstė Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir priėmė bendrą sutarimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat norėčiau pakviesti gerbiamą M. Majauską, kad pristatytų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarėme šiam įstatymo projektui kaip papildomas komitetas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti L. Nagienė. Kviečiu į tribūną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, kaip sako, iš klaidų mokomės. Iš ankstesnio teisinio reguliavimo, kai mokėjome subsidijas už prastovas, mes pamatėme, kad tikrai kai kurie mūsų darbdaviai ir darbuotojai galbūt ir neteisėtai pasinaudojo anksčiau mokama subsidija net ir du mėnesius po prastovos paskelbimo. Realiai dar dirbdami Audito komitete matėme, kad buvo reikalinga labai griežta kontrolė ne tiktai dėl prastovų apmokėjimo, bet ir paskelbimo teisėtumo, nes faktiškai kai kurie darbdaviai net ir organizavo savo darbą, vykdė toliau savo veiklą ir gaudavo darbo užmokestį, tai yra galėjo skirti darbuotojams.
Todėl aš manau, kad šis teisės akto reguliavimas (jis dabar yra labai gerai apibrėžtas ir yra numatyta subsidija tiktai paskelbus ekstremaliąją situaciją) tikrai yra palankus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, nes darbdaviui nebereikės ieškoti ir prašyti, kad darbuotojas sugrįžtų į darbą, jau jis gali organizuoti darbą. Tokia buvo situacija ir praėjusiu laikotarpiu, kai buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Aš manau, kad nesąžiningiems darbdaviams užkertame kelią, lygiai taip pat ir nesąžiningiems darbuotojams, kurie irgi gaudavo subsidiją už prastovą, ir tikrai kviečiu visus palaikyti šį teisės aktą – jis yra labai teisingas ir savalaikis. Iš tikrųjų bus pasirengimas ir tolesniam darbui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Mes galėsime dėl straipsnių, dėl pasiūlymų apsispręsti balsuoti numatytu laiku, nes yra pateikta pataisų dėl šio įstatymo projekto.
10.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vaidoto Vaičaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1285 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dar turime keliolika minučių iki balsuoti numatyto laiko, taigi norėčiau pasiūlyti apsvarstyti rezervinį 3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vaidoto Vaičaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1285. Kviečiu gerbiamą pranešėją D. Asanavičiūtę.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Sveiki visi, gerbiami kolegos ir kolegės. Pristatau, kad Peticijų komisija V. Vaičaičio peticiją iš esmės nagrinėjo 2022 m. sausio 12 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus: įstatymuose numatyti, kad Lietuvoje galiojant ekstremaliajai situacijai ir karantinui nebūtų nepagrįstai ir per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, įstatymuose įtvirtinti, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, ir įstatymuose įtvirtinti maksimalų įvestos ekstremaliosios situacijos ar karantino terminą.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas nuomones ir manydama, kad nėra jokių oficialių duomenų, informacijos ar kitokių teisinių dokumentų, tvirtinančių teiginį apie nepagrįstai ar per didele apimtimi ribojamas konstitucines žmogaus teises ir laisves. Išdėstytas siūlymas yra ne tik per daug neapibrėžtas, kas galimai lemtų probleminį nuostatos įgyvendinimą, tačiau teisės požiūriu ir perteklinis, nes nenustatytų jokių papildomų ir pridėtinės vertės turinčių reguliacinio pobūdžio teisės normų.
Seimo įtraukimas į įstatymais reglamentuotą ir išimtinai Vyriausybės kompetencijai nustatytą veiklos sritį, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir teritorijų karantiną, prieštarautų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Civilinės saugos įstatymas ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas užtikrina, kad karantino ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu taikomi apribojimai nebūtų taikomi neribotą laiką, būtų periodiškai peržiūrimi ir tęsiami tik esant pagrįstoms aplinkybėms. Todėl prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių. Priėmimas. Dėl motyvų? Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku.
10.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Romualdo Mikulino peticijos“ projektas Nr. XIVP-1286 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Norėčiau taip pat paprašyti pristatyti rezervinį 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Romualdo Mikulino peticijos“ projektą Nr. XIVP-1286. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Peticijų komisija R. Mikulino peticiją iš esmės nagrinėjo 2022 m. sausio 12 d. posėdyje. Priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnį ir nustatyti, kad senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliems asmenims, gaunantiems neįgalumo pensiją, būtų sudaryta galimybė nustatyti jų darbingumo lygį, taip pat perskaičiuoti ir jų neįgalumo pensiją.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, kad jau šiais metais, įgyvendinant XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytą priemonę parengti naują negalios nustatymo modelį, atitinkantį asmens individualius poreikius, bus iš esmės peržiūrima negalios nustatymo sistema. Taip pat bus svarstomas ir peticijoje pateiktas siūlymas įvertinti ir kitų suinteresuotų institucijų ir socialinių partnerių nuomones, pastabas ir pasiūlymus. Todėl prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas. Užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra. Balsuosime jau netrukus, balsuoti numatytu laiku.
10.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1287 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą J. Razmą pristatyti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-1287. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog vykdau Užsienio reikalų komiteto narių valią. Komitetas neseniai perrinko savo pirmininką. Šiuo nutarimo projektu siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininke Seimo narę L. L. Andrikienę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių klausti nėra. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Dėl motyvų. Atsiprašau, priėmimas pastraipsniui. Tik vienas straipsnis, tai galime iš karto pereiti prie motyvų. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime jau netrukus, numatytu laiku.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1277(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taip pat norėčiau paprašyti pristatyti rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-1277(2).
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš kurį laiką teikiau Seimo statuto pataisas, kad nereikėtų Seimo nutarimu tvirtinti komiteto narių pavaduotojų, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė teikiamai Statuto nuostatai, nes tokiu atveju tiesiog būtų frakcijos kiekvienu atveju delegavusios pavaduotojus. Dabar mes turime įprasta tvarka Seimo nutarimu patvirtinti komitetų narių pavaduotojus, kurie dirbtų komitetuose, kai negali dirbti atitinkamoms frakcijoms atstovaujantys komitetų nariai. Kaip matome, frakcijos įvairiai sprendžia tą klausimą – kai kurios pasiūlė po du pavaduotojus, kai kurios po vieną – čia yra frakcijų apsisprendimo reikalas. Matau, kad yra ir tokių atvejų, kai pasiūlyta net dešimt pavaduotojų – niekas neribojo, taip frakcijos pateikė, mes viską kruopščiai surašėme. Siūlau tvirtinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš turiu tokį praktinį klausimą. Mes, keli Seimo nariai, jau senokai esame pateikę prašymą išsibraukti iš Priklausomybių prevencijos komisijos. Aš tik noriu pasitikslinti, ar šiuo nutarimu, ar kažkuriuo kitu tas mūsų prašymas yra realizuotas?
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo nutarimu jis negali būti realizuotas, čia surašyti komiteto narius pavaduojantys Seimo nariai. Jūsų pareiškimai gali būti realizuoti kitu nutarimu dėl komisijų narių, bet mes dar lūkuriuojame, galbūt frakcijos pasiūlys kitus narius. Kadangi frakcijų kvotos toje komisijoje nėra pakeistos, frakcijos nesikreipė, kad atsisakytų kvotų, tai būtų logiška, kai vienas atsisako, į tą kvotą paskirti kitą narį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į klausimą. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimo projektą sudaro 15 straipsnių. Nėra gauta nei pataisų, nei pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime dėl rezervinio 2 klausimo balsuoti numatytu laiku.
10.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1271 (pateikimas)
Vis dar turime šiek tiek laiko iki balsavimo pradžios. Taigi siūlau pristatyti pateikimus. Pirmiausia norėčiau pakviesti gerbiamą A. Žukauską, kad pristatytų 2-17 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1271. Tai yra pateikimas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, komitetui svarstant Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatus, Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nuostatus reikia suderinti su įstatymu, tai yra papildyti įstatymą nuostata, kad kontrolierius gali dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, susijusiuose su akademine etika ir tarnybos veiklos tobulinimu. Todėl dabar teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jame atsižvelgiama į šitą Teisės departamento pastabą. Tuomet etikos kontrolieriaus nuostatai toliau būtų svarstomi kartu su šituo įstatymo pakeitimu. Kviečiu pritarti šitam Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Pirmininke, mes tikrai tą klausimą ne kartą nagrinėjome komitete ir tikriausiai ne veltui nuostatuose nėra šitos nuostatos. Klausimas toks. Ar jums neatrodo, kad reikėtų suvienodinti visų kontrolierių pareigybių aprašus, įstatyminius reikalavimus ir visa kita, kad jie turėtų vienodas sąlygas? Taigi dabar susiklosto tokia situacija, kad vieniems kontrolieriams galima dirbti kitą darbą, kitiems negalima.
Ar nereikėtų įstatymų leidėjui, šiuo atveju Seimui ir mums, pasižiūrėti į tai kompleksiškai ir padaryti tas išimtis vienodas visiems, įskaitant kontrolierius, įskaitant, galbūt apsvarstant Seimo narius ir visus kitus, nes dabar išeina toks išimties iš taisyklės darymo metodas įstatymuose nagrinėjant kokį nors vieną specifinį atvejį. Vis dėlto mes turėtume žvelgti plačiau ir kompleksiškai. Kokia jūsų nuomonė?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Mano nuomonė, kad šiuo atveju komitetas teikia siūlymą pagal savo kompetenciją. Iš tikrųjų tų išlygų, kaip žinote, yra įvairių, pavyzdžiui, teisėjams, kitiems galima dėstyti ir dirbti mokslinį darbą. Mūsų komitetas turbūt negalėtų suformuluoti vienodos nuostatos visų kontrolierių atžvilgiu, todėl tiesiog mes kviečiame komitetus, kurie yra atsakingi už kitų kontrolierių veiklą, įvertinti ir gal pasinaudoti mūsų praktika, bet šiandien mes neturime tokios kompetencijos pateikti universalų siūlymą dėl visų kontrolierių, dėl visų atvejų. Siūlome tai, kas yra pagal mūsų kompetenciją.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, pritariu kolegės prieš tai išsakytoms mintims. Ši pataisa yra, manyčiau, kontroversiška. Ar, jūsų nuomone, tikrai nebus pažeidžiamas skaidrumo principas, kai Seimo kontrolierius galės gauti atlygį, dalyvauti įvairiuose projektuose, o to negalės daryti panašaus atitikmens vadovai ir kontrolieriai? Ar ne per daug dėmesio skiriama konkrečiai šiuo atveju, nes jeigu aš gerai prisimenu, buvo svarstoma, ar nereikėtų kaip kompensaciją tryliktąjį atlyginimą kontrolieriui skirti ir panašiai. Ar nebus pažeidžiamas vienodumo ir skaidrumo principas?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū už klausimą. Visų pirma noriu pabrėžti, kad šita nuostata ir pačiuose nuostatuose dar bus išplėsta, kad kontrolierius negalės dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, jeigu ten vykdomi kokie nors projektai. Jis galėtų dirbti tik savo institucijoje, gauti tą atlyginimą ir dirbti prie tų projektų, kuriuose nedalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, kad nekiltų interesų konflikto.
Kitas dalykas. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šnekame apie akademinę etiką, kuri iš tikrųjų yra stipriai susijusi su etikos mokslu ir yra besivystantis dalykas. Todėl aš manau, kad būtent akademinės etikos kontrolierius turėtų dalyvauti moksliniuose projektuose, susijusiuose su akademinės etikos mokslinio supratimo gilinimu, tam, kad tarnyba galėtų geriau veikti.
Aš negaliu dabar spręsti dėl visų kitų kontrolierių, bet šiuo atveju, mano galva, tai yra labai naudinga, kaip ir teisėjams, nes teisės mokslas, kaip žinote, nuolat vystosi ir teisėjų dalyvavimas mokslinėje, pedagoginėje veikloje irgi labai didina teisėjų kompetenciją.
Taigi čia dar sykį pabrėžiu – mes veikiame pagal savo komiteto kompetenciją ir kviečiame kitus komitetus. Jeigu jie mato, kad jų kuruojami kontrolieriai galėtų irgi tokiu būdu kelti savo kvalifikaciją ir tai duotų naudos, tai kodėl jie negalėtų pasiūlyti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega komiteto pirmininke, iš tikrųjų žinote, kad labai išsiskyrė visų mūsų pozicijos šiuo klausimu ir mes nepritarėme, kad kontrolierius dirbtų ir kitą darbą.
Pirmiausia noriu paklausti, ar nenukentės pagrindinis darbas? Kas vykdys kontrolę? Ar tai yra europiniai projektai, kuriuose nedalyvauja mūsų kitos institucijos? Kas už tai atsakys, nes aš manau, kad bus tikslas užsidirbti papildomai, čia yra pats pagrindas, užsidirbti papildomai ir gauti papildomai prie darbo užmokesčio. Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aišku, kad gaus papildomai prie darbo užmokesčio, apie tai ir šnekame, bet, mano galva, kompetencijų didinimas dirbant būtent moksliniuose projektuose, ne kokiuose kituose projektuose. Moksliniai projektai yra skirti tam tikros srities išmanymui gilinti. Pagrindinis mokslo rezultatas yra supratimo, mokslo žinių supratimo didinimas. Šiuo atveju, manau, tikrai tai tik pagerins šios institucijos veiklos kokybę. Ten kontrolierius dirba vienu etatu ir mūsų įstatymai, kita vertus, nedraudžia dirbti iki pusantro etato. Aš manau, kad tikrai fiziškai žmogus gali susidoroti su tokiais dalykais ir tai nepakenks, o atvirkščiai, tik pagerins šios institucijos veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai. Už kalba J. Razma. Jo… Prieš kalba R. Šarknickas. Gerbiamas Robertai, motyvai prieš.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Po šio pristatymo išties iš kolegų klausimų susidaro vaizdas, tų retorinių klausimų tikrai atsiranda daugiau ir tam tikro interesų konflikto dėl to paties skaidrumo. Noriu pasakyti, kad tų tarptautinių mokslo projektų ir dabar vyksta, ir beveik visi faktiškai vyksta. Na, dabar tik užsiminė, kad dėl Lietuvos mokslų, kad bus įrašyta ta eilutė, na, dar palieka tam tikrą, kaip sakyti, teigiamą variantą, bet vis dėlto dar trūksta to įsigilinimo, aiškumo ir nelieka. Kol kas tikrai pasisakau prieš. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.57 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 272 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1241 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti gerbiamą R. Žemaitaitį, kad pristatytų darbotvarkės 2-18 klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 272 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-1241. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti mūsų trijų kolegų, tai yra mano, J. Razmos bei J. Sabatausko, parengtą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 272 straipsnio papildymo įstatymo projekto pasiūlymą.
Teisės akto projektą paskatino tai, kad vis daugiau vartotojai gauna skundų, Seimo nariai gauna skundų ir teismuose daugėja bylų dėl apgautų klientų arba automobilių pirkėjų, kai pirkėjai, pirkdami automobilį iš pardavėjo, gauna informaciją, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, draudiminės žalos nebuvo patyręs, bet vėliau paaiškėja, kad dažniausiai automobilis būna sulipdomas iš dviejų, trijų automobilių, kartais būna ir priekis, ir galas prilipdytas, kartais būna net variklis ne tas įdėtas. Tai vienas iš siūlymų, minčių yra, kad visa informacija būtų vieša ir prieinama.
Antras dalykas, kaip jau konstatavo ir keletas teismų, šiandien duomenys apie automobilio informaciją, apie jo ridą ir visa kita informacija tiesiog nėra prieinama kitiems subjektams, tai yra servisams, tai yra toms pačioms visuomenės dalims, tai yra draudimo kompanijoms. Mes siūlome, kad tą informaciją, kadangi valstybiniai numeriai laikomi valstybės nuosavybe, pagal VIN’ą automobilio sertifikacijos arba tą vadinamąjį unikalų septynių raidžių ir skaičių… kaip ir žmogus turi asmens kodą, būtų galima gauti ir apsikeisti visa informacija apie automobilį.
Sakyčiau, du tokie pagrindiniai elementai, du pagrindiniai dalykai, dėl ko yra keičiamas tas teisės aktas. Teismas dar 2012 metais savo nutartyje konstatavo, kad visa informacija neturi būti reguliuojama ministro įsakymu, „Regitros“ direktoriaus įsakymu, bet tai turi būti inkorporuota, įdėta į įstatymą, tai yra į teisės aktą, todėl pildome 272 straipsnio dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, prašom pasakyti, kaip jūs įsivaizduojate, prie kokios duomenų bazės subjektai prisijungs, prie „Regitros“ duomenų bazės?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). „Regitros“.
L. NAGIENĖ (DFVL). Bet turėtų būti pasirašytos ir sutartys. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip užtikrinti, kad tie duomenys nenukeliautų kažkur kitur, nes vis tiek yra Duomenų apsaugos įstatymas, jis irgi tai reglamentuoja.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Šito nereglamentuoja Asmens duomenų apsaugos įstatymas, čia informacija ne apie asmenį, o apie perkamą daiktą. Plius, perkant automobilį arba daiktą, pardavėjas duoda sutikimą pirkėjui, kad visa informacija būtų gaunama iš duomenų bazės, tai jis duos sutikimą. O draudimo kompanijos, autoservisai būtų įpareigojami apie remontuojamus automobilius, apie keičiamas tam tikras dalis, kas jau yra dabar, puikiai žinote, visa istorija apie tą automobilį kaupiama… Jeigu jūs dabar perkate iš autorizuoto serviso po lizingo arba šiuo metu lizingo metu, arba dar su technine garantija, tai jūs apie automobilį gaunate absoliučiai visą išklotinę, kada buvo keičiami tepalai, kokia nuvažiuojamo kilometražo rida, kada kuro, oro filtrai buvo keisti, kada draudimas buvo. Čia turime problemą su perparduodamais automobiliais, kur informacija nėra šiandien atskleista ir nėra prieinama. Čia yra grynai vartotojui labai didelis pliusas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas, ko gero, šiek tiek panašus į kolegės, tik aš dar norėčiau paklausti. Kaip jūs reaguotumėte, nueiname į parduotuvę, nusiperkame kažkokį daiktą, jam yra 14 dienų terminas, jeigu kažkas netiko, grąžini atgal pagal dabar galiojančius įstatymus. O kaip toks variantas, galėtų būti ar ne?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Dabar aš jums paaiškinsiu gyvą pavyzdį. Prieš įstatymo… Praeitą penktadienį savo gyventojų priėmime žmogų nuraminau, kad teisės aktas yra teikiamas ir jo problema bus išspręsta. Šilalės rajono Tenenių seniūnijos gyventojas iš Jurbarko iš vieno žmogaus nusipirko žemės ūkio technikos, pardavėjas informavo, kad traktorius, žemės ūkio technika, atitinka visus reikalavimus, nebuvo jokio gedimo ir panašiai. Parvežus traktorių į ūkį, padirbus ne visas tris motovalandas, iš variklio pasileido visi tepalai. Žmogus sužinojo, kad tas automobilis yra pirktas Švedijoje, tada per Švedijos… susisiekė su tuo ūkininku, kur pirko, ir, pasirodo, to traktoriaus jau du kartus perrinktas variklis. Tokiu atveju būtų turėjęs šitą informaciją, jis būtų nepirkęs to automobilio, nebūtų išsireikalavęs žalos toje vietoje, tiksliau, nebūtų nusipirkęs. Tai esant šitai informacijai, jis iš pardavėjo visai galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir daikto grąžinimo. Net ir tuo atveju, aš manau, kad vis tiek Tenenių gyventojas Kęstas tikrai galės grąžinti tam pardavėjui techniškai netvarkingą priemonę, nes apgaulės būdu ir informacijos neatskleidimu… Nors, aš manau, bus teismas ir tas Jurbarko technikos perpardavėjas gali sakyti, kad man Švedijoje niekas nesakė, kad traktorius buvo sugedęs, o mes neįrodysime, kad jis Lietuvoje buvo remontuojamas. Nors Švedijos ūkininko, iš kurio buvo nupirktas tas traktorius, buvo aiškiai pasakyta, kad jį išvežė jau su visais defektais. Čia tas įstatymas grynai apsaugo ir vartotojus, ir pardavėjus, ir pirkėjus kartu, jeigu taip žiūrėsime.
PIRMININKĖ. Klausia B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (LRF). Gerbiamas kolega, klausimas būtų toks. Dabar duomenis galime pažiūrėti internete sumokėję, ar jūs siūlote, kad ta nauja bazė būtų nemokama visiems Lietuvoje, ar kaip jūs tai padarysite?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Čia jau įgyvendins Vyriausybės nutarimu šiuo atveju, kaip Vyriausybė apsispręs. Faktas, kad kažkoks mokestis turi būti. Dabar tą informaciją galima gauti tik per autorizuotus servisus ir tai servisai turi susimokėti už tuos numerius. Čia toje vietoje įgyvendinimo tvarka, o įstatyme nelabai aš galiu nustatyti, čia yra Rinkliavų įstatymas ir Vyriausybė patvirtins.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, konkrečiai šiuo projektu siūloma, jog Lietuvos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinės registracijos numerį ir automobilio identifikacinį numerį, nurodant automobilio pagaminimo šalį, gamintoją, markę, variklio dydį, tipą, modelį, pagaminimo metus ir transporto priemonės serijos numerį, teisėtiems tikslams gali gauti ir kiti valstybės nustatyta tvarka registruoti duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai. Be to, siūloma, jog duomenys apie transporto priemonės draudiminius įvykius pagal tos transporto priemonės VIN’ą būtų vieši. Tikimasi, kad tai sumažins logistikos kaštus ir suteiks galimybę efektyviai užtikrinti transporto priemonių detalų strateginį rezervą Lietuvoje. Argumentuojama, kad panaudotų transporto priemonių rinkoje pirkėjas turės didesnes technines galimybes įsitikinti dėl įgyjamos transporto priemonės tinkamumo eksploatuoti. Pritariu šiam įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime jau netrukus balsuoti numatytu laiku, iki kurio turime 10 minučių.
11.05 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1187 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti gerbiamą G. Burokienę, kad pristatytų 2-16 klausimą – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1187. Tai yra pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Komiteto vardu teikiame suderintą su VRK įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme būtų įtvirtinta galimybė VRK posėdžiauti nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu – mišriu būdu ir nesant nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino. Nustatoma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai yra trijų rūšių – paprasti, kai komisijų nariai į posėdį renkasi fiziškai, gali vykti visiškai nuotoliniu būdu arba mišriu. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte projektą. Paklausti jūsų šiame etape niekas nenori. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių taip pat nėra. Taigi balsuosime jau netrukus, nuo 11 val. 15 min.
11.07 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 12 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2). Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti pranešėją, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską, kad pristatytų komiteto išvadą svarstymo stadijoje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Teisingumo ministerijos pateiktą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimą, jam buvo pritarta bendru sutarimu. Iš esmės yra keičiamos kelios įsigaliojimo datos. Kadangi Teisingumo ministerijai nepavyko įgyvendinti įstatymo reikalavimų numatytu įstatyme laiku, todėl buvo sutarta šiek tiek pavėlinti įsigaliojimo datą taip, kad nekiltų nei teisinių, nei finansinių ginčų dėl šio įstatymo taikymo. Tam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.09 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208(2), Administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209(2) (svarstymas)
Dar norėčiau pakviesti Ekonomikos komiteto atstovą A. Bagdoną, kad pristatytų Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo projektą. Tai yra 2-5.1 klausimas, projektas Nr. XIVP-1208(2). Svarstymo stadija. Prašau pristatyti komiteto išvadą po svarstymo. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 17, 18, 181, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-646. Sprendimas: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 911 pateiktą nuomonę, pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-646, sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIVP-116, ir pateikti Seimui svarstyti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. Komitetas pritarė arba pritarė iš dalies patobulintam, sujungtam įstatymo projektui Nr. XIVP-646(2).
Balsavimo rezultatai: už – 8 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Širinskienę, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl lydimojo 2-5.2 klausimo. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-1209(2). Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 12 dieną aptarė ir išsamiai išnagrinėjo įstatymo projektą, pritarė tiek jam, tiek komiteto išvadai balsuodamas 7 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų dėl 25-5.1 ir 2-5.2 klausimų užsirašiusiųjų taip pat nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku.
11.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektas Nr. XIVP-1199(2) (svarstymas)
Norėčiau pakviesti gerbiamą L. Kasčiūną, kad pristatytų 2-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektą Nr. XIVP-1199. Kad svarstymo stadijoje pristatytų komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Komitetas svarstė šį projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų užsirašė kalbėti M. Puidokas – motyvai prieš. Čia yra dėl Seimo nutarimo dėl žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo projekto. Prašom, gerbiamas Mindaugai.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui. Iš tikrųjų šis projektas keičia Lietuvoje nusistovėjusią galios pusiausvyrą ir balansą, nes įprastai žvalgybos tarnybos ir institucijos labai aiškiai priklauso Prezidentui. Tai suponuoja ir mūsų valstybės Konstitucija. Akivaizdu, įvedus dviejų kontrolierių pareigybę, kad jie priklausytų nuo Seimo valdančiosios daugumos, šita situacija labai ženkliai pasikeistų ir pasikeistų tikrai ne į gerąją pusę, nes dabar nusistovėjusi tvarka galioja jau 30 metų.
Kai galios balansas tarp prezidentūros, tarp Vyriausybės ir Seimo yra labai aiškiai atskirtas, visas valstybės aparatas funkcionuoja ženkliai efektyviau. Dėl to raginu visus kolegas pamąstyti, ar tokio pobūdžio institutų kontrolierių įvedimas neišbalansuos situacijos mūsų valstybėje. Raginu nepalaikyti šio projekto ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs, bet kai išgirdau dabar argumentus, turiu pasakyti labai aiškius dalykus, kad mes priėmėme įstatymų paketus. Tiesiog šiandien tas sprendimas, kurį mes planuojame, finalizuoja tai, ką mes padarėme per rudenį. Jeigu įstatymai priimti, tai yra tiesiog nutarimas, kad Seimas steigia žvalgybos kontrolieriaus įstaigą. Čia jau yra istorijos pabaiga. Tikrai neklaidinkime žmonių. Yra Tautos atstovybės – Seimo priimtas sprendimas. Žinau, kad yra renkami parašai į Konstitucinį Teismą. Tvarka, jūsų valia gerbtina. Bus galima pasitikrinti, bet dabar jau tikrai padarykime ir užbaikime tokius procesus. Kaip ir mes visi – Tautos atstovybė – apsisprendėme dar netgi įveikdami Prezidento veto prieš pat Naujuosius. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Artėja balsavimo laikas. Taigi kviečiu gerbiamus kolegas užimti vietas. Primenu, jog pirmasis ir antrasis klausimai, dėl kurių dabar apsispręsime, yra Konstitucijos keitimai. Norėčiau perskaityti jums Statuto 171 straipsnio 2 punktą: „Priėmimo metu dėl Konstitucijos keitimo įstatymų projektų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.“
Ir 3 punktas: „Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.“ Gerbiami kolegos, taigi atėjo balsuoti skirtas laikas.
11.15 val.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2) (pirmojo priėmimo tęsinys)
Pirmiausia apsispręskime dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2). Balsuojame.
Balsavo 130 Seimo narių, už – 130. Konstitucijos pakeitimui (pirmasis priėmimas) vienbalsiai pritarta.
11.16 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619(2) (pirmojo priėmimo tęsinys)
Kitas balsavimas. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619(2). Balsuojame.
Balsavo 132 Seimo nariai: už – 131, prieš nebuvo, susilaikė 1. Konstitucijos pakeitimui (pirmasis priėmimas) pritarta.
11.17 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2). Priėmimas. Kviečiu gerbiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
Tęsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio buvo pateikta Teisės departamento pastaba. Gerbiamas komiteto pirmininkas ją pristatė. Taip pat pristatė komiteto išvadą. Turime apsispręsti dėl 1 straipsnio. Vienas – už, vienas – prieš. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Šurmulys salėje)
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 87, prieš – 23, susilaikė 13. Pritarta 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio Teisės departamentas pateikė dvi pastabas. Prašom pristatyti pirmąją.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pirmoji pastaba yra redakcinė. Čia dėl sąvokos „dokumentų šaltinis“. Komitetas tai pirmajai nepritarė, nes čia yra šiek tiek susiję su kitais dokumentais. Kita pastaba irgi yra redakcinė. Čia įrašyti „vardo, pavardės“, keletą žodelių, patikslinti. Komitetas pritarė, pataisė. Tokios yra komiteto išvados dėl 2 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuokime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto suredaguoto 2 straipsnio.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 84, prieš – 27, susilaikė 9. 2 straipsniui pritarta.
Turime apsispręsti dėl 3 straipsnio, dėl jo yra pateiktos penkios Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti jas ir komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio 1 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas patikslinti 2 dalį. Komitetas pritarė iš dalies ir patikslino. Taip pat dėl 2 dalies yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas patikslinti, įrašyti tą pačią frazę. Komitetas pritarė iš dalies ir įrašė frazę „tėvų arba vieno iš tėvų“. Dėl 2 dalies irgi tas pats dalykas, čia skirtinguose sakiniuose. Irgi pritarta iš dalies.
Dėl 3 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas tikslinti, lyginant su kitais straipsniais. Komitetas nepritarė todėl, kad tai tam tikra prasme išbalansuotų sistemą.
Dėl 5 dalies taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas tikslinti, tačiau tai sistemiškai nederėtų. Komitetas nepritarė. Šitai daliai buvo pritarta iš dalies. Suredaguotai daliai, ji sistemiškai nedera, komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Turime apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto suredaguoto 3 straipsnio. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 82, prieš – 28, susilaikė 6. 3 straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio buvo gautos trys Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti jas ir komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūloma papildyti keliais žodžiais, tačiau tie žodžiai yra kitoje vietoje, bendresnėje dalyje, tai nėra prasmės kartoti dar kartą. Komitetas nepritarė.
Dėl 2 dalies buvo pasiūlymas patikslinti sąvokas. Visiškai pritarta. Taip pat tos pačios dalies 2 punkte patikslinti sąvoką – visiškai pritarta. Štai dėl dviejų vietų komitetas visiškai pritarė Teisės departamento pasiūlymui patikslinti normas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto suredaguotą variantą. Turime balsuoti dėl 4 straipsnio.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 84, prieš – 27, susilaikė 7. 4 straipsniui pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gauti du Teisės departamento pasiūlymai. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš 5 straipsnio 2 dalies Teisės departamentas siūlo išbraukti „Lietuvos Respublikos“ prieš „Vyriausybė“. Pagal mūsų teisėkūros taisykles paliekame, todėl nepritariame. Grynai redakcinis dalykas. Ir kita pastaba – įrašyti „įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Komitetas pritarė ir atitinkamai suredagavo pagal Teisės departamento pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra gauta Seimo narių R. Tamašunienės, B. Petkevič ir Č. Olševskio pataisa. Prašom pristatyti ją.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, atkreipiu dėmesį, čia yra keletas…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas komiteto pirmininke, aš šiuo atveju kreipiuosi į gerbiamą R. Tamašunienę, kad pristatytų savo pataisą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Šio projekto pataisos esmė, kad leistume rašyti pavardes su diakritiniais ženklais lotyniškais rašmenimis, nes į teismus kreipiasi žmonės norėdami užrašyti būtent originalią pavardę. Neturėdami diakritinių ženklų mes tenkinsime tik dalies piliečių galimybę užsirašyti savo pavardę…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, gal galėtumėte garsiau?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …originaliai. Todėl siūloma įstatymo pataisa leisti rašyti lotyniškais rašmenimis, bet vartojant ir diakritinius ženklus. Tokia būtų šio įstatymo pataisa, kad patenkintume didesnę piliečių dalies grupę ir užtikrintume lygiateisiškumo principą, kurio ir pasigenda šiam įstatymui oponuojantys mūsų kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Aš tik pasitikslinsiu. Kaip suprantu, pirmoji jūsų pataisa yra ta, kurioje nėra konkretaus siūlymo, ir jūs dabar pristatėte iš karto antrąją. Teisingai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Konsoliduotame rašte yra argumentai viso mūsų pasiūlymo dėl visų straipsnių. Nežinau, kodėl tai pataisa, bet aš pradedu nuo pirmos pataisos dėl 3 straipsnio 3 dalies.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko šią pataisą, kad ją svarstytume? Nėra 29.
Taigi dabar vėl kreipiuosi į gerbiamą R. Tamašunienę, prašydama pristatyti kitą pataisą. Ar jos vis dėlto yra susijusios?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Identiškos.
PIRMININKĖ. Jos yra identiškos, ar ne? Taigi nesvarstome, kadangi 29 balsų nebuvo surinkta. Turime apsispręsti dėl viso 5 straipsnio, Teisės ir teisėtvarkos komiteto suredaguoto pagal Teisės departamento pastabas. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 74, prieš – 28, susilaikė 10.
Tęsiame priėmimą pastraipsniui. 6 straipsnis. Dėl jo gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai ir yra tai, apie ką aš šiek tiek kalbėjau dar pradžioje. Tai yra bendro pobūdžio Teisės departamento pastaba, kurią jie kartoja, kai projektas buvo įregistruotas. Teisės departamentas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo doktriną, kad Seimas turi atsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktą išvadą. Tiek komitete, tiek Seime svarstymo metu šita išvada buvo įvertinta. Skaitant Teisės departamento išvadą galima suprasti, kad Teisės departamentas mano, jeigu pažodžiui, kad Seimas privalo tiesiog perrašyti į įstatymą viską, ką parašė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Šiuo atveju kaip tik atvirkščiai – turbūt prieštarautų Konstitucijai tokia pozicija, kad Seimas yra suvaržytas ir nėra laisvas apsispręsti, žinoma, įvertinęs ar vienos komisijos, ar kitų ekspertų pasiūlymą. Šiuo atveju komitetas tikrai tokiai pozicijai nepritarė, jis iš dalies įvertino ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, ir Vyriausybės pasiūlymus, ir kitų subjektų pasiūlymus ir suredagavo įstatymą taip, kaip yra po svarstymo dabar priimti įstatymas suredaguotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Turime apsispręsti dėl 6 straipsnio. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Balsavo 116: už – 80, prieš – 33, susilaikė 3. 6 straipsniui pritarta. Baigėme priėmimą pastraipsniui.
Motyvai dėl viso projekto. Už kalba V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teisė dažnai atsilieka nuo gyvenimo, nes paprasčiausiai taip jau kartais atsitinka, kad gyvenimiški, visuomeniški santykiai, tai, kas vyksta už Seimo rūmų, už Seimo salės, susiklosto anksčiau, negu teisė po to juos sureguliuoja. Tai yra natūralu. Bet čia mes turime dar rimtesnę situaciją, kai Seimas, nepatvirtindamas tokio įstatymo ilgus metus, atrodo, atsiliko ne tik nuo gyvenimo, bet ir nuo pačios teisės. Teisės, kuri man, kaip liberalui, yra tikrai aiški ir tikrai paprasta: asmens vardas ir pavardė priklauso jam, tai yra jo nuosavybė ir niekas neturėtų tos teisės atimti. Žinoma, jeigu taip yra, kad manęs šioje salėje klausosi ir vienas kitas ne liberalas, tai jam gali atrodyti, kad šis mano argumentas nėra įtikinantis, bet tai taip pat yra labai aiškus atsakymas, kad teisė jau šiuo atveju susiklostė ir daugybės teismų sprendimuose teismų praktika užrašyti asmenvardį jau yra susiklosčiusi, tai jau vyksta.
Todėl padarykime teisingą sprendimą visomis prasmėmis ir užtikrinkime, kad ši teisė žmogui būtų garantuojama Lietuvoje. Nebijokime savo, nebijokime ir kitų šešėlių. Esame pakankamai stiprūs, kad priėmę tokį sprendimą aiškiai suprastume, kad nei Lietuva, nei lietuvių kalba tikrai dėl to nesugrius ir neapgrius, o kaip tik sustiprės ir galėsime oriai pasakyti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis yra girdimas ir gerbiamas.
Labai ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamoji Pirmininke, mieli kolegos, tai išties svarbus vertybinis įstatymo projektas, todėl aš labai nuoširdžiai kviečiu įvertinti visumą. Ir taip supriešintoje visuomenėje šis balsavimas išties nuvils labai didelę dalį lietuvybę puoselėjančių žmonių, nes mes, norėdami spręsti individualias problemas ir jas iškelti aukščiau valstybinės kalbos, norėdami patikti arba įtikti kažkam, tiesiog einame buldozeriu per pamatinę mūsų tautos vertybę – valstybinę kalbą. Mes nesistengiame įsigilinti ir pasinaudoti Latvijos patirtimi.
Gerbiami kolegos, ar įvertinome atsakingai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos argumentus, ar įvertinome kalbos žinovų nuomonę? Teisės departamento net penkiuose puslapiuose surašytos išvados štai prieš šį priėmimą, jas Teisės ir teisėtvarkos komitetas greituoju būdu apsvarstė šiandien ryte, manau, irgi jūsų, ko gero, nei perskaitytos, nei įvertintos. Kaip jaustumėmės dabar išdavę J. Marcinkevičių ir kitus mūsų tautos šviesuolius, kurie nuolat kvietė saugoti ir ginti valstybinę kalbą? Kai signatarė V. Jasukaitytė rašė straipsnį, išleisdama specialų leidinį apie Seimo partijas, Lietuvos lenkus ir lietuvių kalbą, kai dalyvavo mitinguose 2014 metais, 2015 metais, ji akcentavo ir labai tikėjo mūsų visų išmintimi ir atsakomybe. Tada mums pavyko apginti valstybinę kalbą, tada mes susilaikėme ir nebalsavome, balsavome prieš tokius įstatymų projektus.
Dabar, gerbiami kolegos, matydami tai, kas vyksta, kokie yra įstatymo…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, laikas!
R. BAŠKIENĖ (DFVL). …pasiūlymai, mes atidarome Pandoros skrynią. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Visų pirma turėtume suprasti, kad tai nėra vertybinis klausimas. Tai yra išimtinai teisinis klausimas ir tai mes puikiausiai matome teismų sprendimuose. Kiekvienoje byloje teismas kreipiasi į Valstybinę kalbos komisiją, gauna jos nuomonę ir net tais atvejais, kai, pavyzdžiui, mišri šeima turi vaiką ir Kalbos komisija prieštarauja dėl leidimo rašyti originalo kalba vaiko vardą, teismas leidžia. Kiekviename teismo sprendime ką teismas pažymi? Kad taiso teisinę spragą ir atliepia įstatymo leidėjo valią. Tai iš esmės priima sprendimą ten, kur nėra teisinio ginčo. Mes ignoravome šitą problemą daugelį metų ir turbūt reikia tiesiog drąsos sau pripažinti, kad mes nesprendžiame, ar leisti rašyti tris raides w, q, x, taip pat kai kuriuos derinius, mes tiesiog sprendžiame, ar tie mūsų piliečiai turėtų eiti į teismus, ar galėtų oriai pasinaudoti administracine procedūra. Labai raginu palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pasisakau griežtai prieš. Čia ne vienas žodis ar ne vienas kitas žodelis, ar frazė, kaip neseniai pasakė komiteto pirmininkas. Čia yra daug rimtesni dalykai, tačiau manau, kad nėra prasmės iš naujo argumentuoti, aiškinti priežastis, kokios yra, kad neturime pritarti šitoms pataisoms. Tos priežastys niekam nereikalingos. Noriu kalbėti apie ką kita.
Šiandien mes iš Seimo tribūnos, iš kitų tribūnų, per televizijos forumus aiškiname, kokia Lietuva yra supriešinta ar susipriešinusi, bet ar ne mes patys, gerbiami Seimo nariai, prie to prisidedame? Prisidedame, nes ignoruojame Konstitucinio Teismo 1999, 2009, 2014 metų išaiškinimus, ignoruojame Teisės departamento išvadas, ir tai, kas čia vyksta, yra ne specialistų, ne kalbininkų sprendimas, o, deja, politinis sprendimas. Kaip mes galime kalbėti apie pilietinės visuomenės stiprinimą, kai tokie dalykai vyksta? Jau senokai nemačiau tiek daug argumentų, pasiūlymų, kuriuos pristatė svarstant projektą įvairūs komitetai, draugijos, asociacijos, ignoruota net 70 tūkst. Lietuvos piliečių nuomonė. Net Lietuvos kompiuterininkų sąjunga aiškina, kad tokių raidžių nereikia. Numota ranka į signatarės B. Valionytės atsiųstus 45 signatarų ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų teiginius, viso to nereikia, kai mes norime priimti politinį sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kviečiu nepritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Jau beveik tris dešimtmečius Lietuvoje ir čia, Seime, diskutuojama apie originalią asmenvardžių rašybą, tačiau iki šiol to kompromiso ir sprendimo nebuvo rasta. Apie ką yra šis šiandien, tikėsimės, būsimas priimtas projektas?
Visų pirma jis yra apie mus ir apie pagarbą mūsų šalies piliečiams. Mes nekalbame apie kokius nors kitus, o šis projektas yra apie mus, apie tai, kaip mes sugebame priimti ir gerbti, kiek mes esame atviri, o kiek įsibauginę ir bijome pokyčių bet kokia kaina. Šis projektas yra labai svarbus ir pasaulio lietuviams, mūsų diasporai, mišrioms šeimoms, tai yra ir labai praktinis klausimas, su kuriuo dalis šeimų susiduria kasdien, o lietuvybę puoselėti puikiai galima ir turint pavardėje w, q, x raides ir tai parodo mūsų diasporos atstovai, kurie tikrai yra didžiuliai lietuvybės puoselėtojai, net jeigu turi kitokias pavardes.
Taip pat de facto, kaip jau ir minėta, taip, dokumentuose mes turime tokių asmenvardžių, tačiau tai yra priimama teismo sprendimu. Per pastaruosius dvejus metus buvo bene pusšimtis tokių teismo sprendimų, kuriais buvo įpareigotos civilinės metrikacijos įstaigos įrašyti tuos asmenvardžius su w, q, x raidėmis. Taigi, mes turime de facto jau veikiančią tokią praktiką, tačiau mūsų piliečiai turi kreiptis į teismus. Raginu palaikyti šį projektą dėl to, kad tai yra pagarbos ženklas mūsų visiems piliečiams ir kad žmonės nebūtų papildomai apkraunami teismais, o ir teismai neturėtų tos nereikalingos naštos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šis projektas keistu būdu atsirado tuo metu, kai pasaulis vykdo nepaskelbtą revoliuciją, naująją tvarką – vykdo psichodemiją, vykdo skaitmenizaciją, vykdo neaiškų žalią kursą. Kaip ir anksčiau būdavo, kiekvienoje šalyje tuo metu atsirasdavo chunveibinų, atsirasdavo komjaunuolių. Dabar jie vadinasi edukuoti, vakcinuoti ir jie dabar teikia tokius dalykus, kurie griauna valstybę iš pamatų. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, prašom užsidėti kaukę.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ir tie puodai, kurie pakeitė kaukes… Jie daro dabar taip, kad sugriautų valstybę ir ištirpdytų ją šitame pasaulio dumble, kurį čia per pasaulį paleido nežinomi veikėjai. Mes vykdome nežinomą planą, kurio niekas nepatvirtino. Tai pradėjome nuo paties švenčiausio savo dalyko – savo kalbos darkymo. Aš esu kategoriškai prieš ir visiems ponams, edukuotiems, vakcinuotiems, siūlau labai stipriai pagalvoti, ką jūs darote.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mieli kolegos, iš tiesų šis įstatymo projektas nukreiptas į tą grupę piliečių, kurie priversti minti teismų slenksčius ir gauti teigiamą teismo sprendimą ir pavedimą jų pavardę asmens dokumentuose įrašyti originaliai. Šis įstatymo projektas tik iš dalies sprendžia piliečių poreikius, nes lietuvės, ištekėjusios, pavyzdžiui, už vokiečių ar už kitų 22 Europos Sąjungos valstybių piliečių, gali turėti ypatingųjų raidžių ir to padaryti negalės, nes bus pagrindas tik lotyniškos raidės. Tenka apgailestauti, kad diakritinių ženklų neįrašėme, o tai užtikrintų ir piliečių lygiateisiškumo principą, ir įgalintų įrašyti, kalbant apie lenkų tautinę mažumą, savo vardą ir pavardę originaliąja kalba.
Argumentas, kad pavardė ir vardas, užrašyti lietuviškai, skamba keistai labai dažnai ir išdarkytas juokingai labai dažnai, nurodo žmogaus ryšį su valstybe. Tai pilietybė… Lietuvos Respublikos pasas yra pagrindinis dokumentas, kuris nurodo tavo santykį su valstybe. Ir jeigu tame Lietuvos Respublikos pase ar kitame dokumente mes turime įrašytą žmogaus iš protėvių paveldėtą jo nuosavybę, jo pavardę, arba sutuoktinio, vaiko pavardę, įrašytą taip, kaip pageidauja šeima, – tai tos valstybės pagarba tam piliečiui. Labai svarbu mums dabar raginti kitas Europos valstybes, kad lietuviai ar lietuvių vaikai, gimę užsienyje, ar tie, kurie neteko pilietybės…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …galėtų taip pat lietuviškais rašmenimis rašyti savo vardus ir pavardes kitų Europos Sąjungos valstybių dokumentuose. Tai būtų lietuvių laimėjimas puoselėjant kalbą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, šiandien balsuosime dėl antivalstybinio lietuvių konstitucinį kalbos statusą paneigiančio ir piliečius supriešinančio įstatymo projekto. Kadangi kažkada teko laimė dirbti Sąjūdžio „Atgimimo“ savaitraštyje, puikiai menu, kad to meto pagrindinis jedinstvininkų taikinys buvo valstybinė kalba. „Jedinstvos“ mitingų Lietuvoje pagrindinis viešasis motyvas nuo pat pradžių buvo pasipriešinti lietuvių kalbos valstybiniam statusui. Primenu, kad ir vadinamųjų lenkiškųjų autonomijų steigimas, diriguojant platformos komunistams, buvo nukreiptas prieš lietuvių kalbos įteisinimą kaip oficialiosios kalbos. Tačiau lietuvių kalbos įvalstybinimas atgimimo metu buvo ryškiausia atgimstančios valstybinės sąmonės išraiška.
Šiandien gi balsuosime už įstatymą, kuris žymi esmingą posūkį, tiksliau sakant, lietuvių valstybinės kalbos statuso atsisakymo proceso pradžią. Kolegos, tie Seimo nariai, kurie šiandien, sausio 18 dieną, Seime balsuos už šį Konstitucijos 14 straipsnį paneigiantį įstatymą, nori ar nenori, tačiau atsistos greta to meto „Jedinstvos“ sekėjų. Tiesa, dabar jie save vadina rimtais geopolitikais, gerinančiais santykius su Lenkija. (Plojimai) Tačiau, cituojant amžinąjį atilsį kalbininką profesorių V. Urbutį, tai tiesiog paprasta lietuvių kalbos išdavystė. Ir čia jokie Teisės ir teisėtvarkos komiteto teisiniai gudravimai nepadės, nes Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė (cituoju): „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.“ Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 82, prieš – 37, susilaikė 3. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Sveikinu. Replikos po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš tik noriu patikslinti, kai kalbama apie Signatarų klubo nuomonę. Noriu pasakyti, kad šiandien kelis kartus nuskambėjo, kad Signatarų klubo pareiškimas. Nenoriu aš pasakoti vidinio susirašinėjimo, daugelis signatarų kategoriškai buvo prieš tai, kad būtų reiškiama nuomonė Signatarų klubo vardu. Ir ta nuomonė, kuri parašyta, leido sau gana daug – pasivadinti Signatarų klubo pareiškimu. Tai yra tik dalies signatarų pareiškimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – P. Gražulis. Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, labai akivaizdu, kas skaldo, kursto tautą. Gerbiamas A. Ažubalis pasakė, kad Sausio 13-ąją žmonės buvo išvadinti jedinstvininkais. Ir štai A. Ažubalis sako, kad tie, kurie šiandien čia balsavo už šitą įstatymą, įgyvendina jedinstvininkų reikalavimus. Taigi lietuvių kalba turi būti rašoma pagal Konstitucinį Teismą tik lietuviškomis raidėmis. Man labai gaila, kad konservatoriai išduoda pagrindines, pamatines vertybes, ir dabar jau akivaizdu, kas tikrieji jedinstvininkai, ar žmonės, kurie buvo atitverti nuo Seimo Pirmininkės keliais aptvarais ir neprileisti, o prieš 31 metus jie čia buvo prie Seimo ir gynė Seimą. Gaila, kad viskas taip apsivertė…
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiamas Petrai…
P. GRAŽULIS (LRF). …kad mes išduodame save, savo kalbą ir vertybes.
PIRMININKAS. Labai ilgai trunka. Dabar gerbiamas K. Masiulis per šoninį mikrofoną. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto gaila, kad priimant tokį svarbų įstatymą vietoj argumentų buvo naudojamos etiketės, aš girdėjau: Teisės ir teisėtvarkos komitetas neįsigilinęs, iš kur jūs žinote, kad neįsigilinęs? Išdavė J. Marcinkevičių, na, J. Marcinkevičiaus reikėtų pasiklausti, jeigu būtų galima, išdavė ar neišdavė, bet, pasirodo, J. Marcinkevičiaus advokatų yra. Jedinstvininkai… Na, nereikėtų tų etikečių, tai ne argumentai.
Iš tikrųjų aš pritariu R. Tamašunienei – argumentas yra tai, kad mes žengėme vieną žingsnį link civilizuoto žmogaus tapatybės dokumento, ir būtų gerai, kad ateityje žengtume ir antrą žingsnį dėl diakritinių ženklų, kad iš tikro Miuleris būtų Müleris, Olševskis būtų su kieta l ir panašiai. Taip turėtų būti ir čia mes nieko blogo nepadarytume, tik leistume žmonėms…
PIRMININKAS. Prašau šiek tiek trumpinti, jeigu įmanoma, savo pasisakymus, nes užsirašiusių yra labai daug. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymas jau priimtas ir nebuvo tiek aistrų patį įstatymą svarstant, kiek dabar replikų per šoninį mikrofoną. Gerbiamas D. Kepenis. Aš tiesiog siūlau stengtis vieniems kitų neįžeidinėti. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, yra toks pasakymas, labai svarbu pavadinti daiktus savo vardais. Neseniai vienas dėdulė pavadino pačius atsakingiausius lietuvius – piliečius, kurie rūpinasi savo tautos istorija, jedinstvininkais, fašistais, ne lietuviais, vot būtent šitie veikėjai norėjo, kad būtų taip, kaip mes šiandien nubalsavome, kad pirmiausia pradėtume nuo savo kalbos sudarkymo. Mes jau šiandien pradėjome ją darkyti. Kas bus toliau, niekas nežino. Latviai tą klausimą išsprendė puikiai – įrašė į antrą puslapį. Kodėl neimame puikaus pavyzdžio? Kodėl darome perkūnas žino ką? Sėkmės.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną gerbiamas E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Per visą savo gyvenimą aš nieko nesu pavadinęs kokiu nors neliteratūriniu žodžiu. Tikrai nesmagu šioje salėje girdėti skaudinančias replikas vienas kito atžvilgiu. Man atrodo, kiek man žinoma iš mano profesionalios praeities ir mano akademinio lituanistinio išsilavinimo, visą „Aušros“ laikotarpį kaimuose prie spingsulių daraktoriai mokydavo v raidės, braižydavo tą v raidę. Ta jau dabartinė vadinamoji „v dviguboji“ buvo „Aušrosׅ“ potencialas.
Dabar antras klausimas. Praėjo 12 metų po Prezidento L. Kačynskio apsilankymo – žmogaus, kartu su V. Adamkumi buvusio Tbilisyje. Tas žmogus išvyko, kitą dieną jis žuvo arba buvo pražudytas Smolenske. Todėl, atsimindamas tuos pokalbius su šiuo iškiliu pasaulinio lygio veikėju, mūsų visą bendrą Gegužės 3-iosios Konstitucijos praeitį ir 500 metų buvimą kartu, aš manau, šiandien mes šią klaidą ištaisėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Šarknickas per centrinį mikrofoną. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Šiandien Lietuva stebi būtent šį posėdį, susijusį su trimis raidėmis. Noriu pasakyti, jeigu teko stebėti dokumentinį filmą „Sugriauti blogio imperiją“, būtent Aukščiausioji Taryba su Pirmininku atsakingai dėliojo žodžius, kad ta didelė kaimyninė valstybė nesugebėtų interpretuoti kitaip. Prancūzija, viena iš galingiausių Vakarų valstybių, prieš 15 metų įstatyminiu lygmeniu priėmė įstatymą, kad nebūtų svetimų raidžių, dėl nacionalinio saugumo, kad po 10 ar 50 metų atsiradęs galimai koks nors diktatorius nediktuotų sąlygų ir nepasakytų, kad jūsų prancūzų kalba nėra originali. Palaukite! Mes galime pretenduoti į tai. Mažoji valstybė Islandija taip pat apsaugojo savo kalbą. Šiandien R. Tamašunienės pateiktas pasiūlymas…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar kartą apeliuoju į jūsų gerą valią.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …dar kartą parodė, kad yra atidaroma Pandoros skrynia.
PIRMININKAS. Trumpinkime, kiek įmanoma. Gerbiamas V. Bakas per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į kolegas, šiandien iš tikrųjų itin aktyviai tarsi ginančius lietuvių kalbą, ir naudodamasis proga noriu paprašyti jūsų ginti tą kalbą tose mokyklose Lietuvoje ir Lenkijoje, kuriose reikia pagalbos mokytojams ir lietuviškoms mokykloms. Aš siūliau ginti tą kalbą pasižiūrėjus į kokio Visagino vaikus. Kai kurie yra priversti žiūrėti galbūt rusakalbių televiziją. Gal mes galėtume juos nuvežti į šaulių, krašto apsaugos sistemos organizuojamas stovyklas? Tai yra labai paprasti būdai saugoti savo kalbą ir padėti tiek vaikams, tiek mokytojams, dėstantiems lietuviškose mokyklose. Jų mes kartais nematome ir toje pačioje Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Asanavičiūtė per šoninį mikrofoną.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Aš prašyčiau mano balsą įskaityti už. Tuo tarpu norėčiau savo ruožtu padėkoti, nes šitas įstatymas atlieptų didelę diasporos problemą ir poreikį pavardes rašyti būtent lotyniškais rašmenimis. Tikrai aš pažįstu (pati gyvenau užsienyje) begalę nuostabių žmonių, kurių pavardės jau nelietuviškai rašomos, bet jie kovoja už lietuvių kalbą, kovoja už lietuvybės, tapatybės išsaugojimą užsienyje. Tie žmonės tikrai dėkingi Lietuvos Seimui pagaliau priėmus šitą įstatymą. Taigi labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad dabar jau vis daugiau kolegų su respiratoriais, tai pasistenkite mikrofoną arčiau savęs patraukti, nes labai tyliai girdime.
Gerbiamas M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, kalbant apie modernią, save gerbiančią, orią valstybę visą laiką reikia rasti tokius sprendimus, kurie saugotų kalbą ir kartu būtų išmintingi. Teikiau dėl šio įstatymo projekto daug siūlymų. Visiškai suprantu, kad toms lietuvaitėms, kurios yra ištekėjusios už užsieniečių, yra nelogiška pase turėti skirtingą pavardę nei jų vyro. Bet jei kalbėtume apie visą mūsų valstybę ir mūsų šalies piliečius, kurie nėra tokioje situacijoje, akivaizdu, kad antrame lape rašymas lotyniškais rašmenimis, tarp jų ir su diakritiniais ženklais, būtų tas orus ir gerbiantis mūsų mažos valstybės brangią kalbą sprendimas, ji tikrai yra išskirtinė ir viena iš seniausių pasaulyje. Aš nežinau, kodėl yra pasirinktas būtent toks variantas, kuris turi supriešinti mūsų žmones, kai tikrai galima diplomatiškai, remiantis kitų valstybių patirtimi tai daryti, nes tiek didelės, tiek mažos šalys saugo savo tapatybę ir saugo savo kalbą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir tikiuosi, kad paskutinis per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pagaliau priimtas įstatymas, kuris nevers žeminti žmonių ir eiti į teismą įrodinėti, kad jų pavardė turi būti tokia, o ne kitokia. Tai rodo teismų praktika, faktiškai visi teismų sprendimai patenkino žmonių prašymus, bet kodėl valstybė turi versti juos eiti į teismą, kai jų pavardė yra kitokios kilmės.
Dar vienas dalykas. Noriu priminti garsius žodžius: „Gėda nežinoti savo tautos istorijos.“ Mūsų raštas, mūsų abėcėlė vystėsi ir tai, kaip buvo rašomi (jau čia buvo kalbėta ir apie „Aušrą“, ir apie „Varpą“) žodžiai, pagaliau ir pavardės… pagaliau J. Basanavičiaus antkapį pasižiūrėkite. Šiuo atveju tai, kas nebuvo leidžiama iki šiol (užsiminiau apie antkapius), žmonės laisvai galėjo padaryti tiktai savo antkapyje – ten (nueikite į kapines ir pamatysite) visos pavardės parašytos tokia forma, kokia turi būti. Žmonės tik numirę tapdavo laisvi. Mes pagaliau įgyvendinome jų teises ir laisves, ko iki šiol nesugebėjome. Ačiū Seimui už tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad tai yra replikos per šoninį mikrofoną. Replika, na, nėra paskaita. Tai galioja visiems.
11.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, toliau judame pagal darbotvarkę. Tikiuosi, nesukelsiantis tiek daug diskusijų darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1274(2). Balsavimas. Balsuojame po svarstymo dėl Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projekto. Vyksta balsavimas po svarstymo.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 120, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi po svarstymo pritarta.
11.58 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1024(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 121, balsavo 119: už – visi 119. Kitaip balsavusių nebuvo. Taigi po svarstymo pritarta.
11.59 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1275(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1275(2). Čia buvo pasiūlymas. Gerbiamas komiteto pirmininkas M. Lingė. Prašom į tribūną. Dėl 1 straipsnio kaip tik buvo G. Palucko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašom įgarsinti komiteto nuomonę. Ar pirma leiskime vis dėlto gerbiamam G. Paluckui pasiūlymą pristatyti? Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė yra, nekeičiant nusistovėjusios ar įstatymu reguliuojamos tvarkos, ar algoritmu, šiek tiek padidinti paramą karantino atveju savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie socialine prasme apsaugoti mažiausiai ir ekonomine prasme yra, matyt, silpniausia mūsų ekonomikos grandis. Tie argumentai, kurie skambėjo ir komiteto posėdžio metu, svarstant šį pasiūlymą, grupuojami į kelias kategorijas.
Pirmiausia dėl mokestinės naštos netolygaus paskirstymo, kad lyg ir mažokai mokesčių sumoka savarankiškai dirbantys asmenys. Bet tai yra valstybės atsakomybė, kaip sureguliuota, jie savo prievolę taip ir vykdo. Lygiai taip pat buvo minėta Mokesčių inspekcijos, jog jie mažokai deklaruoja. Bet čia jau yra Mokesčių inspekcijos darbo brokas, jeigu nesugeba asmenų, nedeklaruojančių pajamų, sugaudyti.
O kalbant apie poveikį šalies biudžetui, ši pataisa papildomai kainuotų apie 4 mln. eurų, pabrėžiu, tik 4 mln. eurų per mėnesį, jeigu toks karantinas būtų. Lėšos tokioms reikmėms yra numatytos biudžeto rezerve – apie 300 mln. eurų. Todėl įvertinus tiek dabartinės infliacijos aplinkybes, tiek brangstančios elektros energijos, šildymo kaštus ir kitus dalykus yra siūlymas nustatyti ne vieną minimalių vartojimo poreikių dydžio krepšelį, o pusantro. Tas realiai sudarytų šiek tiek daugiau nei 400 eurų. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, kadangi iniciatorių projekto pagrindinis tikslas yra patikslinti išmokos savarankiškai dirbantiems tolesnį mokėjimo mechanizmą, bet nesiūlant keisti nei dydžių, nei mokėjimo sąlygų, todėl buvo apskaičiuota, kad reikalingos ir būtinos lėšos nėra suprojektuotos šių metų biudžete. Kaip ir buvo paminėta, tai yra rezervo lėšos ir Vyriausybė skaičiavo, kad jos pasiūlymui įgyvendinti reikėtų 9 mln. eurų, o jeigu būtų didinamas konkrečios išmokos dydis, tai dar papildomai reikėtų beveik 4 mln. eurų. Visa tai įvertinę siūlome laikytis Vyriausybės pateikto projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matyt, balsuosime dėl pasiūlymo. Bet yra pasisakančių dėl pasiūlymo, taip? Gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Jūs dėl viso?
A. VINKUS (LVŽSF). Aš vėliau, dėl viso.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime dėl pasiūlymo, kurį pristatė G. Paluckas. Šiuo metu balsuojame dėl G. Palucko pasiūlymo dėl 1 straipsnio.
Užsiregistravo 123, balsavo 121 Seimo narys: už – 61, prieš – 9, susilaikė 51. (Plojimai) Nežinau, dėl ko tiek plojimų, nes pritrūko vieno balso.
Per šoninį mikrofoną D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Prašom mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Prašom?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Prašom mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsą įskaitėme prieš dėl protokolo. Dabar gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš nežinau, gerbiamas kolega, nepritrūko, kaip tik už vienu balsu buvo daugiau: 51 ir 9 yra 60 ir 61.
PIRMININKAS. Dėkoju. Viskas gerai, pasiūlymui pritarta. Dabar V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Prieš. Taigi dėl protokolo jau du balsai prieš. Gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi yra tik vieno balso skirtumas ir du Seimo nariai pasakė, kad jų balsas buvo ne taip išreikštas, tai frakcijos vardu siūlau balsuoti iš naujo dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dabar, man atrodo, A. Norkienė buvo per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prašom įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip pat dėl protokolo dar kartą užrašykite mano balsą už.
PIRMININKAS. Kaip suprasti dar kartą? Jūs jau balsavote ir siūlote dar kartą? Jūsų balsas jau yra protokole, nereikia dar kartą nieko. Gerbiamas Petrai, žinokite, nuo to balsų nepadaugės.
Dabar gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano balsą prašom įskaityti už, neveikė sistema.
PIRMININKAS. Bet jūs nebalsavote, ar jūs irgi kaip Petras norite du kartus? Nebalsavote. Gerai. Dabar V. Gapšys. Jūsų balsas dėl protokolo už. Dabar V. Gapšys pasisakys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, jūs, kaip racionalus posėdžio pirmininkas, žinote, kad geriau to žaidimo net nepradėti, bet jeigu valdantieji pradėjo vienaip sakyti, tai mano balsą irgi įskaitykite už, balsą, kurio nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žiūrėkite, gerbiami kolegos, jeigu šitiek žmonių nespėjo balsuoti, gal pakartokime balsavimą. (Balsai salėje) Jūs gi matote, kad jūs vis tiek laimėsite, tai ko jūs pykstate? Gerbiami kolegos, vieno balso skirtumas, du vienaip ar trys kitaip, na, tikrai daug Seimo narių nespėjo paspausti mygtukų. (Balsai salėje) Ne? Gerbiamas A. Nekrošius dabar per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau dėl aiškumo sužinoti, kokia Statuto norma vadovaudamasis jūs siūlote perbalsuoti šį klausimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Statuto 121 straipsnis – sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas. Iš tikrųjų labai daug Seimo narių indikavo, kad jie nespėjo dalyvauti balsavime. Ar geriau, kad jūsų balsai atsispindėtų normaliai balsavime, ar dėl protokolo? Man atrodo logiška. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame dar kartą ir bus viskas aišku. Balsuojame dėl G. Palucko pasiūlymo, tikrai labai daug Seimo narių ar susimaišė, ar nebalsavo. Balsuojame dėl G. Palucko pasiūlymo. Dar kartą balsuojame, frakcijos vardu Jurgis prašė. Balsuojame. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 63, prieš – 11, susilaikė 52. Taigi šį kartą yra lygu. (Balsai salėje)
Ar niekas nenori balso pakeisti per šoninį mikrofoną? Nesimato. Jeigu lygu, tai mes tikrai turime perbalsuoti, nes kitaip neišeina, mes nežinome, koks sprendimas. Gerbiami kolegos, ar jūs dar norite replikų? Na, šį kartą tikrai yra lygu. Prašau. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau sprendimą, kuris išspręstų lygią situaciją. Kreipiuosi į G. Palucką. Gerbiamas Gintautai, paprašykite A. Syso, kad pabalsuotų, ir bus išspręsta visa situacija.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia yra laisvas mandatas, visi balsavo jau antrą kartą. Balsuojame dar kartą dėl šio pasiūlymo, nes nežinome, koks priimtas sprendimas, balsai pasiskirstė lygiai. Dar kartą balsuojame. Nežinau, ar padaugės Seimo narių salėje, ar kaip nors, bet reikia kažkaip spręsti.
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 63, prieš – 15, susilaikė 49. Taigi šį kartą nepritarta. (Balsai salėje)
Kolegos, tris kartus jau balsavome. Tris kartus balsavome, dabar aš darau išvadą. Kadangi daug Seimo narių papildė salę, visi jau dabar balsavo taip, kaip balsavo, nes įsigilino, anksčiau gal buvo neįsigilinę. Taigi sprendimas priimtas. Judame toliau.
Dabar balsuojame dėl viso įstatymo, tiksliau, bus pasisakymai už visą Užimtumo įstatymą. Taigi už užsirašęs kalbėti gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl plintančios ir jau gana ilgai užsitęsusios koronaviruso pandemijos verslas patiria didelių finansinių sunkumų, ypač karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu. Manau, labai teisinga ir sąžininga dėl pandemijos situacijos paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, įvedus atitinkamus apribojimus padėti verslui ir gyventojams, susidūrusiems su neigiamu pandemijos poveikiu ir patiriantiems finansinių sunkumų.
Panašios patirties turime iš ankstesnio karantino laikotarpio. Įvairias patirtų nuostolių finansavimo formas verslui taiko ir kitos valstybės. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo tas nuostatas, kurios susijusios su subsidijų darbo užmokesčio dydžiais ir mokėjimo laikotarpiu. Taip pat, manau, yra gerai, kad įstatymo projekto iniciatoriai apgalvojo, kaip išvengti galimų darbdavių piktnaudžiavimo atvejų, ir tuo tikslu papildė įstatymą atitinkamomis nuostatomis. Neabejodamas palaikau šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, prieš niekas nenori kalbėti. Per šoninį mikrofoną gerbiama L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu, kad posėdžio pirmininkas išsakytų motyvus, kodėl pirmą kartą netiko balsavimas vieno balso persvara, o kitą kartą jau tiko. Dabar čia mes tokią praktiką taikysime, kiekvieną kartą perbalsuosime, kol jums bus palankus sprendimas? Prašau pasakyti motyvus.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Ačiū už klausimą. Aš pasakiau. Pirmą kartą balsavome, rezultatas buvo vieno balso skirtumas ir tada pasipylė per šoninius mikrofonus arba savo balso pakeitimai, arba žmonės nespėjo pabalsuoti. Turbūt daugiau kaip penki buvo: du vienaip ir trys ar keturi kitaip. Tikrai buvo prašymas. Dar buvo prašymas taip pat frakcijos vardu perbalsuoti ir aš, kaip pirmininkas, priėmiau sprendimą perbalsuoti. Tada buvo lygus rezultatas. Kai rezultatas lygus, mes turime perbalsuoti, o trečią kartą jau yra, kaip yra, bet jau visi balsavo racionaliai, susidrausminę ir žinodami, kaip balsuoja.
Dabar balsuojame dėl šio įstatymo, dėl kurio buvo pasisakyta. Niekas nenorėjo kalbėti prieš. Balsuojame dabar dėl Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIVP-1275(2).
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 119, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Dabar per šoninį mikrofoną norėtų gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Mano sistema, deja, neveikė. Taip būna ne pirmą kartą dėl to, kad yra speciali įranga, todėl mano balsus prašau skaičiuoti prieš G. Palucko pasiūlymą. Dėl protokolo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl protokolo jūsų balsai prieš. (Balsai salėje) Aš tikrai nedarysiu tyrimo, ar buvo salėje, ar nebuvo salėje. Seimo narys pasakė prie šoninio mikrofono tai, ką pasakė. Mes fiksuojame, o jeigu jums kažkas netinka, jūs galite kreiptis į institucijas ir išsiaiškinti. Aš nesekiau, ar jis buvo salėje, ar nebuvo.
Gerbiamas R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, iš tikrųjų mūsų parlamente yra labai neetiška, kada kolega nebūna salėje, grįžta iš kažkur ir sako, kad aš balsavau. Dabar ką jūs norite daryti, kad čia ką mes… Čia organizacija, kad visus norime į Etikos ir procedūrų komisiją? Gal užtektų, kad kolega ateitų ir atsiprašytų, sakytų, taip, aš tikrai nebuvau ir bandau pagudrauti. Čia lygiai taip pat kaip L. Karalius ir A. Sacharukas (prisiminkite istoriją), kai vieno nebuvo, kitas balsavo. Vyksta analogiški dalykai. Baikite jūs darę tuos dalykus, valdantieji. Tikrai gaila, Pauliau, tau, kai pirmininkauji, yra kažkoks chaosas. Aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Tikiuosi, kad tai ne su manimi susiję. Dėkui, gerbiamas Remigijau. Dėl L. Karaliaus aš tikrai norėčiau replikuoti. Pačiam teko dirbti tyrimo komisijoje, tai tikrai nėra lygintini dalykai, kai kolega paliko kortelę ir balsavo, ištisus įstatymus priiminėjo ta kortele vadovaudamasis. Čia kolega, nežinau, ar pavėlavo, ar kaip balsuoti ir pareiškė savo nuomonę. Tai aš tiesiog suteiksiu J. Džiugeliui atsakyti, kaip jis pats mano dėl susidariusios situacijos. Prašau. J. Džiugelis per šoninį mikrofoną.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad jokių čia piktnaudžiavimų nėra. Yra akivaizdi Seimo valia nepritarti šiam siūlymui.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad komitete šiam siūlymui nebuvo pritarta ir, be abejo, aš balsavau prieš. Dabar Seimo… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaukite, kolegos. Aš negirdžiu, ką Justas sako.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dabar jau sprendimas yra priimtas, ar man būnant, ar nebūnant salėje. (Triukšmas salėje) Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mano balsą prašau tiktai dėl protokolo užfiksuoti prieš, nes būdamas Seimo prieigose negalėjau balsuoti, nes neveikė mano pelė, su kuria aš įprastai balsuoju.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šioje Seimo sesijoje aš ne pirmą kartą kreipiausi į Seimo sekretoriatą, nes tokia problema kartojasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, J. Džiugelis paaiškino situaciją, dėl techninių kliūčių galbūt negalėjo laiku balsuoti. Ar jūs norite tęsti šitą diskusiją? (Balsai salėje)
K. Mažeika. Gerai, tęsiame diskusiją. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, iš tikrųjų labai keistas žanras. Pasižiūrėkite, pats Seimo narys prisipažino, kad nebuvo salėje, ir dabar sako, kad jo balsas toks ar toks. Jeigu tokia praktika, tai galbūt kitas Seimo narys ateis 18 val. 30 min. į paskutinį balsavimą ir pasakys, kaip nuo ryto kuriais klausimais jisai balsavo. Ar tai yra normalu? Turbūt lygiai tokia pati praktika, kuri yra dabar. Manau, tikrai kolega turėtų atsiprašyti už tokį akibrokštą. Ir kad daugiau tai nepasikartotų, manau, jūs irgi turite įsikišti, pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš tik atkreipiu dėmesį, jeigu galima. (Balsai salėje) Atkreipiu dėmesį, kad tai nedaro jokios įtakos nei balsavimo rezultatui, nei pačiam balsavimo faktui, negu rodo. Seimo narys savo nuomonę pateikė dėl protokolo. Bus protokole ir jūsų pasisakymas, ir R. Žemaitaičio. Kas norės protokolą paskaityti, bus visa ši mano diskusija, įskaitant ir tuos žodžius, kuriuos tariu dabar. Tai yra Seimo protokolas. Ar mes dėl to turime tęsti diskusiją?
Gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš vis dėlto galvoju, gal būtų korektiškiau atšaukti tą jūsų įrašymą į protokolą, jeigu Seimo narys pasakė, kad jis tikrai turėjo valią, norėjo balsuoti, buvo fizinių problemų, bet vis dėlto realiai balsavimo vietoje jis nebuvo. Aš siūlau atšaukti tą jūsų skelbtą įrašymą ir viską mes čia tokiu būdu išspręsime.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu Justas sutinka, tada mes tiesiog fiksuojame, kad jūsų nuomonė yra tokia, bet mes balso nefiksuojame, tinka? (Balsai salėje) Gerai. Dėl atsiprašymų paliksime individualiai.
Gerbiama A. Kubilienė dar norėtų. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš ir norėjau šitą pasakyti. Pirmininke, jūs turite būti nešališkas, o kolega iš tikrųjų turėtų atsiprašyti…
PIRMININKAS. Aš tikrai nesu šališkas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). … dėl to, kad jis mums melavo.
PIRMININKAS. Žmogus turėjo techninių kliūčių, ir iš tikrųjų visiškai jam…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, bet jeigu žmogus nebuvo salėje, jūs negalite įrašyti į protokolą.
PIRMININKAS. Taip, bet aš to nemačiau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kaip jūs galite tą daryti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, išsiaiškinome, judame toliau. Dabar, man atrodo, į darbotvarkę reikia šiek tiek toliau jau žvelgti.
12.12 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 12 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2) (svarstymo tęsinys)
Buvo apsvarstytas darbotvarkės 2-4 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1226(2). Taigi, svarstymas. Balsuojame po svarstymo. Balsuojame dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo.
Balsavimas įvyko. Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 122, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 1. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
12.18 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208(2), Administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1208(2). Bet čia įvyko techninė klaida, pranešėjas ne visai tą protokolą mums perskaitė. Kviečiu gerbiamą A. Bagdoną į tribūną dar kartą patikslinti mums komiteto išvadą. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1208(2). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Informuoju, kad dėl darbotvarkės 1-5.2 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1209(2) išvada buvo perskaityta ta. Ar galėtume mes dėl šito paketo, dėl darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimų, apsispręsti vienu balsavimu? (Balsai salėje) Tada balsuojame dėl šitų projektų, tai yra Vidaus vandenų transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso, po svarstymo.
Užsiregistravo 124, balsavo 124 Seimo nariai: už – 119, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektas Nr. XIVP-1199(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas apsvarstytas darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo“ projektas Nr. XIVP-1199(2). Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo.
Užsiregistravo 124, balsavo 124 Seimo nariai: už – 81, prieš – 30, susilaikė 13. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
12.21 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1187 (pateikimo tęsinys)
Toliau buvo apsvarstytas 2-16 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1187. Balsuojame. Čia buvo pateikimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas.
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai: už – 105, prieš – 5, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo. Per šoninį mikrofoną norėtų A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti, kad pagrindiniu komitetu vis dėlto būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o VVSK kaip papildomas, nes Rinkimų kodeksas, kurį turėtume svarstyti arba pratęstoje sesijoje, arba pavasario pradžioje, taip pat sprendžia šitą klausimą. Tai reikės integruoti abu įstatymus į vieną, o TTK dėl konstitucinio Rinkimų kodekso bus kaip pagrindinis. Galbūt TTK galėtų būti kaip pagrindinis, o VVSK kaip papildomas?
PIRMININKAS. Dėkoju. Atrodo, racionalūs argumentai, nes viskas būtų bendrame pakete svarstoma. Galime pritarti bendru sutarimu, kad kaip pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o VVSK būtų kaip papildomas? Siūloma svarstyti Seimo IV (pavasario) sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.22 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1271 (pateikimo tęsinys)
Toliau buvo apsvarstytas 2-17 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1271. Balsuojame. Čia taip pat buvo pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: už – 71, prieš – 6, susilaikė 46. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Turbūt pritarsime bendru sutarimu. (Balsai salėje) IV sesijoje.
12.24 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 272 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1241 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo vieno straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1241. Balsuojame po pateikimo dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo.
Užsiregistravo 120, balsavo 117 Seimo narių: už – 98, prieš – 1, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet A. Vyšniauskas nori per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Vyriausybės išvados paprašyta. Kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas tinka? Tinka. Bendru sutarimu. Siūloma svarstyti IV (pavasario) sesijoje. Tinka? Tinka. Bendru sutarimu.
Taigi apsvarstėme pagrindinę darbotvarkę. Dar yra apsvarstyti rezerviniai.
12.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1287 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1287. Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 123: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Nors ponas Ž. Pavilionis vis dėlto laikėsi kažkaip principingai ir sakė, kad iš tų pareigų nesitrauks, bet vėliau atgailavo. Manau, pasielgė irgi gal teisingai. Pažiūrėkite, visi tie, kurie pasėdėjo ant atsarginių suolelio, tiek L. Kasčiūnas, tavo kaimynas, tiek M. Adomėnas, dabar užima labai aukštas pareigas. Jie buvo išmesti iš partijos, sustabdyta jų narystė.
O tu, gerbiamas Žygimantai, turi tokių ryšių su Lotynų Amerikos ir Kubos mafija, tai, man atrodo, tau po pusvalandžio, ne po pusvalandžio, o po pusmečio garantuotos užsienio reikalų ministro pareigos. Aš net neabejoju. Man atrodo, tas pasėdėjimas ir pagalvojimas tikrai į sveikatą ir karjerai tikrai padės.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1277(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar rezervinis 2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1277(2). Balsuotume, bet čia irgi, pasirodo, ne iki galo pastraipsniui buvo atlikta procedūra. Tai tik 16 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, galime.
Dabar balsuojame dėl viso rezervinio 2 klausimo – dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo. Taigi balsuojame. Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121 Seimo narys ir visi balsavo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vaidoto Vaičaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1285 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vaidoto Vaičaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1285. Taip pat balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120 Seimo narių: už – 77, prieš – 22, susilaikė 21. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – gerbiama A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau replikuoti po balsavimo. Gerbiamas pirmininke, dėl tokio išblaškyto posėdžių vedimo, kai klausimai yra nenumatytu laiku, iš tikrųjų neturėjau galimybės pasisakyti. Man labai gaila, kad buvo surinkta 10 tūkst. parašų, o svarstymas komisijoje iš tikrųjų buvo labai formalus, visiškai neatsižvelgta į tų žmonių nuomonę. Gaila, kad negalėjau pasisakyti, ir tikrai gaila, kad yra toks balsavimas. Mes visiškai ignoruojame 10 tūkst. žmonių nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik aš nesupratau replikos dėl išblaškyto posėdžių vedimo. Čia jūs dėl Seimo posėdžių?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jūs paėmėte tuos rezervinius anksčiau laiko, kai mes buvome kabinete.
PIRMININKAS. Supratau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Koks tikslas mums tuomet balsuoti vienu metu, jeigu mes būname salėje. Po kiekvieno…
PIRMININKAS. Supratau. Dabar supratau, ką jūs turėjote omeny. Gerai, dėkui. Supratau, ką jūs turėjote omeny. Pirmininkavau ne aš, bet rezerviniai klausimai ir yra rezerviniai. Jie įtraukiami į darbotvarkę ir atsiradus laiko yra svarstomi. Čia labai natūrali mūsų praktika.
Toliau 4 rezervinis klausimas. Gerbiamas T. Tomilinas nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš turiu konstruktyvų pasiūlymą pritardamas kolegės pasisakymui, kad nebetrauktume svarbių peticijų į rezervinius klausimus. Tiesiog įtraukime juos į normalią darbotvarkę ir taip pasiųsime piliečiams žinią, kad peticijos tikrai turi prasmę, jie turi konstitucinę peticijų teisę ir Seimas į tai labai rimtai atsižvelgia.
PIRMININKAS. Dėkoju.
12.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Romualdo Mikulino peticijos“ projektas Nr. XIVP-1286 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Romualdo Mikulino peticijos“ projektas Nr. XIVP-1286. Prašom balsuoti. Projekto dėl R. Mikulino peticijos priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 103, prieš – 7, susilaikė 9. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Taigi pabalsavome dėl visų apsvarstytų klausimų.
Dabar grįžtame atgal į darbotvarkę ir svarstysime klausimus toliau. Darbotvarkės 1-9 klausimas – projektas Nr. XIVP-1270(2). (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, šį balsavimų raundą baigėme. Dabar… Teisingai sakote, sutaupėme laiko ir reikia pasitarti, kada balsavimas. (Balsai salėje) Tuoj pagalvosime. Galime šiek tiek nebent pavėlinti, galbūt 13 valandą? (Balsai salėje) Gerai, dirbame dabar pagal darbotvarkę ir balsavimas bus numatytu laiku. A. Mazuronis. Nebenori. (Balsai salėje) Kiek spėsime, tiek apsvarstysime šitą klausimą ir balsavimas bus numatytu laiku. Ar negerai? (Balsai salėje) Negerai. Gal sutarkime 13 valandą? Gerai, gerbiami kolegos? (Balsai salėje) Žiūrėkite, darbotvarkė šiek tiek pasikeitė, galime sutarti, kad 13 valandą padarome koncentruotą balsavimą, nes mes apsisprendėme šiame posėdyje daryti koncentruotą balsavimą. Negalime? Tai kokią jūs siūlote išeitį? (Balsai salėje)
J. Razma nori per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, kadangi esame balsavimo intervale, tai pagal darbotvarkę mums nelieka nieko kito, tik balsuoti po kiekvieno projekto. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Daugiau pasiūlymų nėra. Visi pritaria. A. Mazuronis vis tiek nori. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad per šoninį mikrofoną leidžiama pasisakyti pagal atsistojimo tvarką.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau.
A. MAZURONIS (DPF). Buvau pirmas atsistojęs ir norėjau lygiai tą patį pasiūlyti, ką J. Razma pasiūlė.
PIRMININKAS. Visiškai teisingai. Jūs stovėjote pirmas. Labai atsiprašau.
A. MAZURONIS (DPF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra opozicijos teisių menkinimas ir niekinimas. Tikiuosi, ateityje to pavyks išvengti.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų visiškai jums pritariu. Jūs stovėjote pirmiau, negu gerbiamas J. Razma, ir aš padariau klaidą. Labai atsiprašau. Stengsimės, kad tai nepasikartotų niekada.
Gerbiami kolegos, kadangi visi bendrai sutarėme, taip tada ir dirbame.
12.33 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1270(2) (svarstymas)
1-9 klausimas. Kviečiu į tribūną gerbiamą L. Slušnį. Svarstymas. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1270(2). Buvo gauta pastabų, kaip žinome, tiek Seimo kanceliarijos Teisės departamento, tiek piliečių, nevyriausybinių organizacijų. Joms nebuvo pritarta. Taip pat buvo gauta ir Seimo narių pasiūlymų, jiems taip pat nebuvo pritarta. Bendra komiteto išvada yra pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už tai balsavo, balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui komiteto pranešėjui. Dabar nemažai užsirašė diskutuoti. Apibrėžkime diskusijos laiką. Gal 15 minučių užtenka, nors numatyta mažiau. (Balsai salėje) Siūlote 10 minučių. Jeigu bendru sutarimu galime sutarti, tada 10 minučių. (Balsai salėje) Siūlo 10 minučių. Gerai, imame per vidurį – 15 minučių, taip, kaip yra numatyta darbotvarkėje. Tinka? (Balsai salėje) M. Puidokas pirmas, bet matau, kad yra užsirašiusių frakcijos vardu. Atsiprašau. Tuomet gerbiama A. Kubilienė. Prašom. Frakcijos vardu. Paskui iš eilės M. Puidokas, A. Gedvilas. Prašom į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien iš tikrųjų yra gėdinga diena – Lietuvos Respublikos Seimas svarsto projektą, ar panaudoti prievartą ir priverstinai skiepyti kai kurių profesijų žmones. Svarstome projektą, kuris pažeidžia mūsų tarptautinius įsipareigojimus, pažeidžia gydytojų ir kai kurių svarbių specialybių žmonių orumą ir kėsinasi į kūno neliečiamybę.
Daugelis tų žmonių, kurių šiandien jūs, valdantieji, ketinate nustatyti privalomą vakcinaciją, apie virusus, ligas ir imunitetą žino daugiau, nei didžioji dalis Seimo narių kada nors iš viso supras. Didžioji dalis šių žmonių – apie 85 % yra pasiskiepiję trimis vakcinų dozėmis, bet nepaisydama to ši valdančioji dauguma imasi būtent tokio neadekvataus žingsnio. Tikrai suprantu, kad yra žmonių, kurie dėl nepagrįstų baimių atsisako skiepytis, nors tas skiepas jiems yra tikrai reikalingas. Tačiau netgi ir šiuo atveju šitas kelias yra netinkamas ir nepateisinamas.
Kolegos, šiame įstatyme kalbama apie medikus. Mes turime pasitikėti jų kompetencija ir leisti spręsti jiems patiems pagal jų turimas ekspertines žinias ir pagal sąžinę. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien valdančiųjų teikiamos pataisos pagrindinis tikslas yra leisti dirbti tik tiems projekte išvardytiems asmenims, kurie (cituoju) „laikomi įgijusiais imunitetą Vyriausybės nustatyta tvarka“. Kolegos, ar girdite, kokį sakinį, nesuderinamą nei su mokslu, nei su sveiku protu, mes norime padaryti įstatymu? Dirbti galės tik tie, kurie įgis imunitetą Vyriausybės nustatyta tvarka. Tvarka, kurios nežino medikų bendruomenė. Jūs tikriausiai taip pat esate gavę ne vieną medikų bendruomenės, medikų organizacijų raštą, kuriame apie tai rašoma. Bet panašu, kad tai bus turintis atitinkamą vakcinų skaičių.
O kaip su tais žmonėmis, kurie imunitetą įgijo ne Vyriausybės nustatyta tvarka? Nereikia būti imunologijos ekspertu, jog suprastum, kad imunitetas persirgus tikrai nėra prastesnis negu atlikus vakcinaciją. Taigi kokiu pagrindu dabar bus iš darbo šalinami tie asmenys, kurie nesutinka vakcinuotis, nes persirgo COVID-19 sukelta liga, kartais jie net nežino, kad jie persirgo, ir tie, kurie po vieno ar po dviejų skiepų turi tūkstantinius antikūnų titrus, bet jų imunitetas nepatenka į siauro biurokratinio mąstymo rėmus?
Gerbiami valdantieji, ar jau suskaičiavote, kiek medicinos personalo ir socialinių darbuotojų neteksime dėl šių neproporcingų priemonių? Kaip dėl to sumažės medicinos ir socialinių paslaugų prieinamumas? Galiausiai kiek truks jūsų prievarta prieš mūsų šalies žmones ir kokį ne demokratijos signalą jūs siunčiate?
Tuo metu, kai Lietuvos Vyriausybė vis dar bando palaikyti paniką dėl COVID-19, kai manipuliuojama statistika ir mokslą bandoma prilyginti dogmoms: gink Dieve, nediskutuokite, nesvarstykite, neanalizuokite ir negalvokite, Vyriausybė viską žino, kitų šalių ekspertai kalba apie tuštėjančius reanimacijos skyrius, viruso, kad ir omikrono, atmainų mažėjantį pavojingumą, siūlo keisti priemones į artimesnes gripo pandemijai, o žymiausi Amerikos, Ispanijos ir kai kurių kitų šalių ekspertai sako, kad ši pandemija išsikvėpė ir labai tikėtina, kad greitai tai liks nemalonus prisiminimas.
Tai kodėl būtent dabar imamasi tokių priemonių ir dar skubos tvarka? Manau, šiandien ne tik gydytojų, bet ir kitų profesijų atstovų, apie kuriuos mes čia šnekame, bet ir daugelio žmonių tikrai neguodžia premjerės žodžiai, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 metais išsirinkti tuos, kurie patiks. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pasisakys M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, kai pasaulis renkasi gyventi su virusu, Lietuva suka prievartos keliu. Seimo valdančioji dauguma nori įteisinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą – privalomą Lietuvos medikų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19. Ar Konstitucija Lietuvoje jau nustojo galioti?
Priminsiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį: „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.“
Mūsų Konstitucija aiškiai sako, kad asmens neliečiamumo teisė negali būti apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, o ką jau kalbėti apie ekstremalią situaciją ar karantiną. Mūsų Konstitucija neleidžia net laikinai apriboti 21 straipsnyje įvardintų Lietuvos piliečių teisių. Tokie Vyriausybės siūlymai prieštarauja medicininei logikai.
Jungtinė Karalystė, Ispanija jau skelbia apie omikrono atneštą pasikeitusią situaciją. Esama viruso atmaina nepavojinga gyvybei, nėra sunkiai ja sergančių ir ribojimai jau atšaukiami. Praėjusią savaitę Ispanijos premjeras P. Sančesas paragino Europos Sąjungą apsvarstyti galimybę kovidą vadinti endemine liga, kaip ir gripą. 2021 metų rudenį sezonine liga kovidą įvardijo ir Danija. Analogiškos mintys jau sklinda iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros, kad omikrono atmaina pandemiją verčia endemija.
Ar Lietuvos Vyriausybė kurčia tam sąmoningai ir renkasi tik prievartos kelią? Akivaizdu, kad pripirkta milijonai skiepų, jų galiojimo laikas jau baigiasi, bet tai nėra pagrindas ignoruoti tikrovę. Šiomis įstatymo pataisomis medikai ir socialinėje srityje dirbantys žmonės prievarta stumiami skiepytis trečiąja doze, tačiau Europos vaistų agentūros atstovai perspėja, kad per dažnos stiprinančios kovido vakcinos dozės gali turėti neigiamų padarinių imuninei sistemai ir būti neveiksmingos. Europos vaistų agentūros vakcinų strategijos vadovas M. Kavaleris teigia, jeigu laikysimės strategijos kas ketverius mėnesius skiepytis stiprinamosiomis dozėmis, galiausiai potencialiai turėsime problemų dėl imuninio atsako. Mes nuolatines stiprinančias dozes norime įtvirtinti prievartiniu įstatymu. Kam to reikia? Kur viso to nauda?
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė J. Grebenkovienė Sveikatos reikalų komitete Seime įvardijo, kad seniau sukurtų skiepų efektyvumas nuo omikrono vos 30 %, nes virusas nuolat mutuoja. Kokia prasmė skiepyti prievarta persirgusius neskiepytus ir skiepytus po vieną ar du kartus? Medikai juk mąsto ir tikrai jų neįtikins politiniai argumentai, kad antikūnai A. Dulkiui nepatinka, nes jis ministerijoje nemoka nustatyti jų reikiamos normos. Dar blogiau, kad su šiuo įstatymu privaloma tampa ne tik pirma, antra ir trečia skiepo dozės, bet ir po jų seksiančios toliau. Juk COVID situacija nuolat keičiasi ir jos jokiu įstatymu išmintingai įrėminti neįmanoma. Teko bendrauti su daug gydytojų, gydymo įstaigų vadovų, farmacininkų ir jie pašiurpę nuo tokių sprendimų. Pašalinių reakcijų Lietuvoje jau įregistruota apie 7 tūkst. Tie, kas priėmė sprendimą skiepytis, bet dabar nesutinka gauti antro ar trečio skiepo, turėjo gana sunkias pašalines reakcijas. Kita dalis nesutinka trečią kartą skiepytis, nes turi didelį kiekį antikūnų, dalis po skiepo, o dalis dėl to, kad persirgo kovidu, nors ir buvo skiepyti. Pasirodo, persirgimas po skiepo ministerijai neatrodo rimtas argumentas, bet Europos Sąjungoje kovido sertifikatas po persirgimo galioja septynis mėnesius. Ar Lietuva vis dar Europos Sąjungos narė, ar Vyriausybei rūpi medicininiai argumentai? Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų imunizacijos procentas apie 95 %, apie 5 % pasirinko nesiskiepyti, bet nuolat testuotis ir turi tam visą teisę. Kam tada ta prievarta? Žmonės skirtingi ir turi teisę patys spręsti dėl savo sveikatos. Daug antikūnų turinčiam žmogui skiepas gali būti ypač žalingas. Daug nusiskundimų iš tų, kas jau tam pasiryžo ir dabar gailisi. Žmonės tarpusavyje nuolat kalbasi. Ką darys A. Dulkys ir kiti, kai daug medikų ir socialinės srities darbuotojų laikinai nusišalins ar net išeis iš darbo? Ši prievarta stumia Lietuvą į krizę, todėl raginu tam nepritarti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusijoje pasisakys gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, vakar mes visi gavome Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos socialinių darbuotojų atstovų, jaunųjų medikų ir kitų profesijų atstovų, kuriuos tiesiogiai palies Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 ir 18 straipsnių pakeitimai, prašymą stabdyti šių pataisų priėmimą ir pradėti diskusiją dėl jų tikslingumo. Esu susitikęs su šiais žmonėmis. Šįryt Seime buvo surengta spaudos konferencija ir jų argumentai, kuriuos, be abejonės, girdite ir jūs, yra visiškai logiški ir pagrįsti. Štai yra keletas motyvų prieš dėl šių pataisų priėmimo.
Pirma. Įstatymo projekto rengėjai eliminuoja antikūnų tyrimus, nors kol kas tokių mokslinių tyrimų, kurie atsakytų į klausimus, ar tikslinga revakcinuoti žmones, kurie turi aukštus hibridinio imuniteto antikūnų titrus, nėra.
Antra. Įstatymo projekte nurodoma, kad nepasiskiepiję darbuotojai galės dirbti, jei negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše, tačiau sąrašas nepateikiamas. Tai antras medicininis klausimas, į kurį neatsakoma, nors tai tiesiogiai susiję su konstituciniu proporcingumo principu ribojant žmogaus teises ir laisves.
Trečia. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad neigiamos įstatymo pasekmės bus tokios, kad darbuotojai, kurie nenorės skiepytis ir kurių darbo pobūdis neleis jiems dirbti nuotoliniu būdu, turės būti nušalinti nuo darbo, o po trijų mėnesių bus atleidžiami iš darbo. Paminėtina, kad bus nušalinti gydytojai, slaugytojos ir kitas personalas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai komiteto posėdyje neatsakė į klausimus dėl įstatymo projekto reikalingumo, galimų nepageidaujamų pasekmių ir taip toliau. Iš tokių veiksmų galima suprasti, kad politikai nori pradėti diktuoti gydytojams savo sąlygas, nors iš tikrųjų bent jau kovos su virusu klausimu medikų nuomonė turėtų būti pati svarbiausia. Ne paslaptis, kad Lietuvos medikai yra aktyviausiai vakcinacijos procese dalyvaujanti visuomenės grupė, kuri, deja, negavo atsakymų į iškeltus svarbius medicininius ir etinius klausimus. Nuo pat pandemijos pradžios medikai buvo svarbiausi žmonės, esantys kovos su virusu smaigalyje. Jie turi aktualiausią informaciją apie ligą. Ir tai yra tie žmonės, kurie apie virusą žino daugiausiai, tačiau net ir jiems nėra aiškūs motyvai dėl priverstinio vakcinavimo. Tad neišvengiamai kyla klausimas, ar politikai, siekiantys įteisinti privalomą vakcinavimą, kažką žino daugiau už medikus? Ar jie siekia savo neviešųjų ir tik politinių tikslų, ignoruodami pervargusius medikus?
Kaip jau tapo įprasta, pataisas, įteisinančias privalomą sveikatos apsaugos sistemos ir socialinių darbuotojų vakcinavimą, bandoma priimti skubos tvarka, be gilesnės analizės ir, žinoma, diskusijos. Pasikartosiu, kad Seimo Sveikatos reikalų komitete, vykstant projekto svarstymui, nebuvo atsakyta į medikų bendruomenės iškeltus dalykinius ir labai svarbius klausimus, susijusius ir su imuniteto formavimu, ir pandemijos valdymu.
Prieš kurį laiką socialiniuose tinkluose ir internete buvo populiarus užrašas „Educated. Vaccinated.“ Tuo metu buvo galima suprasti, kad jeigu tu vengi skiepų ir pasisakai už natūralų organizmo imunitetą, tu nepasitiki mokslu ir esi neišsilavinęs. Tuo tarpu pats visuomet sakiau, kad mokslą reikia studijuoti, o ne juo tikėti.
Šiandien mokslinius laipsnius turinti Lietuvos mokslo šviesuomenė, kurios išsilavinimo lygiu niekas nedrįstų abejoti, klausia: kam reikalingas priverstinis vakcinavimas, kaip jis paveiks sveikatos apsaugos sistemą ir galų gale pačių žmonių sveikatą? Sprendimų priėmėjai į šiuos klausimus atsakyti vengia ir net, pasakyčiau, bijo. Nuo pirmųjų šios Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos dienų jos sprendimai nepasižymėjo logiškumu ir teisėtumu ir tikrai niekada nebuvo orientuoti į žmones, tačiau dalis visuomenės dar tikėjo tokios politikos racionalumu.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. GEDVILAS (DPF). Laikas?
PIRMININKAS. Baigėsi laikas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerai. Tad, manau, visi gavote laiškus, girdėjote ir skaitėte. Ir paklausiu jūsų, ar jūs atsakėte…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas visai baigėsi.
A. GEDVILAS (DPF). …į tuos laiškus? Tad kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas baigėsi. Apskritai visiškai baigėsi šio įstatymo svarstymo laikas. Mes susitarėme visi kartu dėl 15 minučių, dabar jau svarstome 19 minučių. Dėkoju kolegoms. Dabar toliau būtų pataisų, pasiūlymų svarstymas.
J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, turime siekti, kad dirbtume taip, kaip darbotvarkėje suplanuota. Dabar artėja pietų pertrauka. Aš frakcijos vardu dėl šio projekto prašau pertraukos iki kito posėdžio, tada po pietų ramiai nustatytu balsavimo laiku apsvarstysime pasiūlymus. Lygiai taip pat į popietinę darbotvarkę persikeltų kiti likę rytinės darbotvarkės klausimai. Juos galėtume pradėti nagrinėti po ministrės atsakymų į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Jurgi. Panašiai aš jau irgi galvojau, nes atėjo pareiškimų ir pertraukos laikas. Kaip suprantu, pietų akcentas. Ar galime bendru sutarimu tada dėl pertraukos iki kito posėdžio šiuo klausimu? (Balsai salėje)
12.53 val.
Seimo narių pareiškimai
Tada yra pareiškimai. Trys Seimo nariai, jau netgi keturi užsirašė. Nežinau, ar visi spės per numatytą laiką. Tada R. Šarknickas į tribūną. Jeigu tiktai galėtumėte kiek įmanoma trumpinti. R. Šarknicko salėje nėra. Tada V. Ąžuolas. Pareiškimas. Bet ir V. Ąžuolo kažkodėl nėra.
Tada R. Žemaitaitis – pareiškimą. Jis tikrai yra ir žvaliai eina į tribūną. Prašom, gerbiamas Remigijau, tribūna jūsų.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ko gero, atsiliepdamas į šiandieną A. Ažubalio išsakytą poziciją apie jedinstvininkus, kas yra tikrieji Lietuvos išdavikai ir kad jie iš tikrųjų yra šiapus tvoros.
Galima sakyti, kad galutinai savo Lietuvą atkovojome 1991 m. sausio 13-ąją, kai buvo pralietas beginklių žmonių kraujas. Simboliška, kad šių 2022 metų sausio 12-oji – akimirka, kuomet Lietuva buvo vėl išvaduota. Ne, turiu omenyje visai ne tuos žmones už tvoros, barikados, jiems neleido didvyrių paminėti kartu šalia keliamos vėliavos. Neteisinu jų šukavimų, Dievas, aišku, yra teisėjas, ne aš, ne V. Landsbergis, ne dar kas nors kitas. Tačiau šiandien aš kalbu apie tuos, kurie rezga tėvynės išdavimą daug subtiliau ir tai daro šiandien, tai daro reguliariai, greičiausiai jie yra šiapus tvoros, jie nėra ir negyvena šiandien Baltarusijoje, jie negyvena Rusijoje, jie gyvena ne kur nors kitur. Šiandien šitie žmonės išdavikai yra tarp mūsų, šiandien šitie žmonės vadovauja Vyriausybei ir sudaro valdančiąją daugumą. Greičiausiai jie yra šiandien blaivūs, mandagūs, dailiai sušukuoti ir kostiumuoti.
Jau anksčiau esu sakęs, kad G. Landsbergis su konservatoriais organizuoja ne ką kita, o „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimą. Atkreipkite dėmesį, ką aš paminėjau praeitos savaitės sausio 12 dieną, ypač tie, kurie buvo patriotai, ir tie, kurių tėvai stovėjo ir gynė Lietuvos nepriklausomybę.
Dar visai neseniai tai galėjo atrodyti kaip mano, opozicionieriaus, blefas ar netgi politinių dividendų surinkimas. Aš apie „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimą ir G. Landsbergio kompaniją kalbėjau spalio mėnesį, kalbėjau lapkričio ir kalbėjau gruodžio mėnesiais. Tačiau visi ranka į tai numojote. Tik patikslinsiu, kad viską, ką čia sudėliojau, radau ne kokiose nors Rusijos finansuojamose svetainėse, nei feiknjuzuose, ne kur nors kitur. Visa šita informacija yra surinkta iš Lietuvos valstybės saugumo departamento, visa šita informacija yra surinkta iš Lietuvos radijo ir nacionalinės televizijos atliekamų tyrimų bei kitų portalų, kurie yra finansuojami šiandien iš Lietuvos, kaip nebūtų keista Vyriausybei.
„Kodėl kardinolas sugrįžo?“ – aš pavadinau šiandien šitą savo pasisakymą. Pamenate, panašiai nutiko su daugeliu didžiųjų Lietuvos bendrovių. Įtampa, 2K projektas, konservatoriai, kažkoks „Leo LT“ tipo projektas, ir milžiniškas valstybės turtas atsiduria kažkieno rankose, tačiau dabar aiškėja: „Lietuvos geležinkelius“ ruošiamasi ne šiaip sau parduoti ar privatizuoti, konservatoriai greičiausiai siekia juos perduoti Baltarusijai – tiesiai A. Lukašenkai į nasrus.
Kodėl jie tai norėtų daryti? Gal jų toks tikslas. Gal Baltarusijos valdžia su jų KGB yra mūsų konservatorių bendražygiai, kolegos, draugai, o gal naudingai dirba ranka rankon su Baltarusijos ir Rusijos KGB tarnybomis. Aš kalbu apie gruodžio mėnesį, kai valdančioji dauguma nesugebėjo nubalsuoti už KGB archyvų dokumentų išviešinimą, ir tai yra dar vienas ryšys, įrodantis, kad yra sąsaja.
Silpnina Lietuvos ūkį, kad šis palaipsniui pereitų į (…) rankas. Ilgai nesupratau šioje situacijoje, kas čia vyksta. Dėl kalio trąšų ir „Geležinkelių“ nesupratau tol, kol šio skandalo fone nepasirodė A. Januškos pavardė. Taip, šis žmogus pabrėžtinai pristatomas Nepriklausomybės Akto signataru, tačiau politikoje labiau žinomas kaip pilkasis kardinolas. Neseniai G. Landsbergis svarstė jį net paviešinti savo patarėju, kad jis taptų, tai būtų keista. Ačiū Dievui, nepavyko. Kaip dabar aiškėja iš Valstybės saugumo departamento pateiktos oficialios informacijos, šiam žmogui nebuvo suteikta teisė dirbti su medžiaga, todėl jis ir negalėjo būti paskirtas G. Landsbergio patarėju.
Tik priminsiu, kad A. Januška tapo įtakingas, kai dirbo Prezidento V. Adamkaus patarėju 1998 metais. Jis taip pat buvo ir G. Kirkilo žmogumi. Gal pamiršome pirteles, gal pamiršome tuo metu premjero skyrimo tvarką ir neskyrimo kai kurių žmonių situaciją? Ir tuo metu būtent kaip tik ir buvo „Leo LT“ skandalas, tuo metu būtent toje pirtelėje buvo sukurtas šitas dalykas ir privatizavimas. Kritikai ne kartą kaltino jį dėl neskaidrių ryšių su verslo žvalgyba, jo veikla narpliota parlamentiniame Valstybės saugumo departamento tyrime dėl pareigūno V. Pociūno žūties Baltarusijoje dar 2016 metais. Greičiausiai jam galėjo būti naudinga V. Pociūną išsiųsti į Baltarusiją, klausimas kilo dėl ryšių su „Dujotekana“, jo ranką galima įžvelgti ir sandoriuose dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“ per Lenkiją. Kitaip tariant, kur tik milžiniška verslo struktūrų rokiruotė, ten ir jis.
Kurį laiką apie A. Janušką buvo tyla. Jis neva nedalyvavo politikoje, tačiau dabar jis vėl pasirodo, kai kilo kalbos apie „Lietuvos geležinkelių“ likimą. Palengva žingsnis po žingsnio tai jis bando tapti G. Landsbergio patarėju, tai reiškia nuomonę apie Prezidentą dėl jo atstovavimo Europos Vadovų Tarybai, tai komentuoja dėl Taivano atstovybės bei daugelio kitų nacionalinių vidaus politikos klausimų.
„Lietuvos geležinkeliai“ palaipsniui atitenka Baltarusijai. Tai, kad A. Januška dabar yra G. Landsbergio ir visos jo aplinkos patarėjas, aišku ir be oficialių pareigų. Juk jis pajuto didžiulį poreikį reikštis „Lietuvos geležinkeliais“ gabenamų kalio trąšų klausimais. Pilkasis kardinolas yra trūkstama visos šios situacijos suvokimo grandis. Kai pasirodo ši asmenybė, nieko kito iki galo jau nesuprantu, o procesai juda lyg nesustabdomi traukinio sąstatai. Čia jau galite… (Balsai salėje) Aš frakcijos vardu. Čia jau galime kalbėti ir apie I. Udovickį, apie „Gargždų geležinkelį“, kur būtent pagrindinis akcininkas yra I. Udovickis, o I. Udovickio Birių krovinių terminalo 30 % priklauso „Belaruskalij“ gamyklai. Įdomu yra tai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega Remigijau, aš tik atkreipiu dėmesį, kad čia yra Seimo narių pareiškimai, ne frakcijos ir taip toliau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerai. Aš padarysiu dar didelį pranešimą, jį galėsite skaityti viešai, apie sąsajas, ryšius ir paramą būtent Konservatorių partijai. Įdomu yra tai, kad ši valdančioji dauguma, mieli Lietuvos gyventojai, sausio 12 dieną išimtinai padovanojo „Lietuvos geležinkeliams“ sprendimą toliau vežti baltarusiškas… Jeigu aš klystu, pasiskaitykite Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kur išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į Europos institucijas ir paprašė būtent padidinti kvotas ir „Geležinkelių“ pervežimus. Jūs man norite pasakyti, tai yra sutapimas? Ne, gerbiamieji, tai nėra joks sutapimas, tai yra senų tarnybų noras perimti iš mūsų valstybės turtą. O „Lietuvos geležinkeliai“ neatgaus 60 mln. eurų pajamų. Ir mes niekada nesužinosime, už kokią kainą…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …ir kokį pelną gauna „Gargždų geležinkelis“.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau nori R. Šarknickas, grįžo į salę. Prašom pasisakyti. Tik atkreipiu dėmesį, neviršykite reglamento, būkite geri. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Šiandien tai, kas įvyko salėje dėl tų trijų raidžių, apie tai ne vieną kadenciją buvo kalbama, vis bandoma apginti tikrąją lietuvių kalbą… Deja, šiandien įvyko tai, ką mes matome, nes visur dabar ta teisė – teisė gerti, teisė dėl narkotikų, teisė dėl trijų raidžių, teisė dėl kitų dalykų. Aš nežinau, kas vyksta toje valstybėje. Taip per vienerius metus viskas tiesiog atgal dėl tų pačių vertybių.
Noriu pasakyti, kad man lietuvių kalba yra Lietuvos vėliava, į ją neįdėsi kitos spalvos. Aš gal irgi noriu tokios teisės nuvažiuoti į kitą valstybę ir paprašyti – įdėkite į savo valstybės vėliavą spalvą, nes aš esu iš kitos valstybės. Tai yra nekeičiami, principiniai, vertybiniai dalykai. Kaip ir minėjau, Prancūzija prieš 15 metų įstatyminiu lygmeniu priėmė sprendimą, kad jokių svetimų raidžių nebūtų jų kalboje. Jų valstybė yra kur kas didesnė negu Lietuva, tai daug ką pasako. O tai taip pat yra dėl nacionalinio saugumo daroma, kaip yra vėliava, kalba ir istorija, identitetas.
Teko skaityti vienos autorės mintis prieš keletą mėnesių. Toks labai įdomus palyginimas. Lietuvių abėcėlėje yra 32 raidės, taip, kaip žmogaus burnoje yra 32 dantys. Ir pabandykite į burną įdėti tris naujus dantis, atvežtus iš užsienio. Niekaip neįdėsite. Bet yra variantas. Reikia išmušti tris dantis ir tuomet galima juos įdėti. Taip ir buvo padaryta. O turinys? Q, x ir w lieka papildomai mūsų lietuvių kalbos abėcėlėje. Tai dabar į V. Kudirką kreipsiuosi – Qdirka, į kitus savo kolegas taip pat kreipsiuosi tomis trimis raidėmis. Tos trys lietuviškos raidės, vadinasi, yra eliminuojamos.
O kas toliau laukia? Štai lenkų partijos atstovė R. Tamašunienė dar pasiūlė pataisa tokius diakritinius žodžius, kad būtų paukšteliai ir visokios kitokios raidės, būdingos jų valstybei, jų šaliai, jų kalbai. Ir šiandien skaitau naujienas, kad dauguma jau kalbasi apie šiuos dalykus, kurie bus sprendžiami vėliau. Argumentas toks: tam reikės pinigų, nes reikės perdaryti dokumentus, yra visokie paukšteliai, taškeliai, dabar mes to negalime padaryti. Čia yra kažkoks interesų susitarimas, vadinasi. Jūs patys, gerbiami valdantieji ir konservatoriai, 27 metus kovojote, kad to nebūtų. Ir kas dabar įvyko? Jūs apgavote lietuvių tautą, apgavote vėliavą, apgavote jos kalbą, jos istoriją. Tikiuosi, kad Prezidentas tikrai įvertins šiuos dalykus, ypač įvertins, kad buvo pažeista Konstitucija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis pareiškimą nori padaryti gerbiamas D. Kepenis. Dainiau Kepeni, prašom į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, būčiau galbūt nekalbėjęs, jeigu būčiau gavęs žodį prieš tai, kai svarstėme įstatymą, kuriuo mes žadame priversti skiepytis gydytojus. Bet manau, kad tie argumentai, kuriuos čia turiu pasakyti, yra labai svarbūs, nes būtent gydytojai yra tie žmonės, į kuriuos mes visą laiką žiūrėjome ir kuriais visą laiką tikėjome, tie žmonės, kurie turėjo įrodyti mums, kaip yra svarbu pasiskiepyti. Jų pavyzdys, jų mintys, jų žodžiai buvo patys svarbiausi, mes jų klausėme. Ir štai šiandien girdime, ir dabar kolegos pasakė – medikai, gydytojai rašo kreipimusis, buriasi į profsąjungas, buriasi į susivienijimus, kad nebūtų prievartaujami. Tas jų noras yra visiškai logiškas, kadangi jiems tą teisę suteikia Konstitucija, jiems tą teisę suteikia net 14 įvairiausių konvencijų, chartijų ir įstatymų, kurie atleidžia žmogų nuo dalyvavimo mokslinėse ir įvairiose kitose medicininėse manipuliacijose. Jeigu tu nenori, niekas tavęs negali priversti duoti kraujo arba kažkaip kitaip leisti intervenciją į savo kūną. O čia yra tiesioginė intervencija, jai medikai dabar priešinasi.
Prisiminkime. Prieš kelis metus mes čia, Seime, svarstėme kitą įstatymą, jį pateikė konservatoriai su socdemais, kad reikia priversti visus pasiskiepyti nuo tymų, nes tada, matai, atėjo tymų maras ir mes čia visi iškrisime nuo tymų. Na, jeigu pamenate, nuo tymų Lietuvoje tada niekas nemirė ir tymai dingo kaip dūmas jau metų pabaigoje, mes neleidome skiepyti per prievartą žmonių – jų neliko.
Medikai labai daug žino, bet jie ne viską sako. Kol nebuvo Sveikatos teisės instituto, mes taip pat daug ko nežinojome. Tačiau R. Jankūnas subūrė didžiulį būrį pažangių, dorų, atsakingų, sąžiningų, garbingų medikų, jie pradėjo sakyti tokią tiesą, kuri, gaila, neišeina į viešumą mūsų oficialiais kanalais, bet yra labai svarbi. Žiūrėkite, niekam ne paslaptis ir čia yra oficiali statistika mūsų statistikos valdybos, kuri sako, kad šiandien jau metai, kaip Lietuva skiepijasi. Šiandien yra palaidota 4 tūkst. 680 Lietuvos piliečių paskiepytų. Tai koks atsakymas, kas čia atsitiko? Na, mes žinojome, kad skiepas yra šventas, švęstas vandenėlis, jis išgelbės mus nuo visko. Paskutinis pažadas buvo, kad tikrai nemirsime, ir štai 4 tūkst. 680 žmonių po žeme su skiepu ir su visomis kitomis markėmis, tai „Pfizer“, tai dar kitu pavadinimu, kurias labai propaguoja mūsų šalies vadovai. Dar niekada nėra buvę, kad farmacinės pramonės gaminius propaguotų valstybių vadovai, tai yra kažkas neįtikėtino. Dar vienas skaičius labai įdomus. Šitie paskiepyti žmonės, kurie šiandien po žeme yra su skiepu, mirė vidutiniškai per 45 dienas po skiepo. Už tai pirmiausia atsako šeimos gydytojai, jie išrašo receptą ir ragina skiepytis. Dabar jie suprato, kad, deja, ne visuomet jie atsakingi, nes mūsų pandemijos valdytojai parėdė, priėmė tokį sprendimą, kad žmonės turi skiepytis autobusuose, į kuriuos atėjusiam jau nieko nebereikia, nes tu jau savo atėjimu pareiškei norą pasiskiepyti. Ir ten jau visi atleisti, nes tu pats norėjai.
Ir dar vienas dalykas. Mes visi puikiai žinome, kad jokia draudimo kompanija šiandien, netgi įrodžius, kad tu numirei nuo skiepo, tau nieko neišmokės, nes jie puikiai žino, ką daro. Jie yra apsidraudę, nė viena draudimo kompanija nė vienam Lietuvos piliečiui niekada neišmokės nė vieno cento už tai, kad jis mirė paskiepytas. Jie aiškina, kad tikrai ne nuo skiepo. Tai čia reikia pradėti tirti. Aš palaikau tokius garbingus daktarus kaip E. Vaitkus, A. Darinskas, jie apie tai šneka garsiai. Visi medikai puikiai žino, kad čia yra ne medicininė problema, čia yra politinė problema, kai susijungia prekė, kurią jie pardavinėja, skiepai ir skysčiai, su politikais. Seniai seniai visi žino, kad tai yra mafija. Mafijai mes turime priešintis visomis savo išgalėmis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo paskutinis pareiškimas. Skelbiu, kad registruojamės. Galime užsiregistruoti ir tada posėdį baigsime. Prašom registruotis. Skelbiu, kad rytinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas) Ačiū visiems kolegoms. Skanių pietų ir iki pasimatymo vakariniame posėdyje.
Užsiregistravo 15 Seimo narių.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.