AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL Lietuvos respublikos RINKIMŲ KODEKSO 176 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

 Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario įgaliojimus (Konstitucinio Teismo  2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Todėl tais atvejais, kuomet Seimo narys atsisako Seimo nario mandato ir atsistatydina, turi nelikti nė menkiausios abejonės, kad sprendimą atsisakyti savo konstitucinės priedermės jis priėmė laisvanoriškai ir nieko neverčiamas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytas reguliavimas tokios galimybės įsitikinti nepalieka ypač tais atvejais, kai Seimo narys atsistatydinimo pareiškimą pateikia nuotoliniu būdu ir netgi nepatvirtintą notaro. Dėl tos priežasties, kyla rizika, kad Seimo nario elgesiu nepatenkinta jį delegavusi partija, įvairių interesų grupių atstovai arba netgi Lietuvai nedraugiškų valstybių specialiosios tarnybos gali Seimo narį versti nuotoliniu būdu užpildyti pareiškimą dėl mandato atsisakymo, o Vyriausioji rinkimų komisija bei rinkėjas neturi instrumento patikrinti, ar Seimo nario pareiškimas atspindi jo laisvą valią ir yra padarytas niekam (tame tarpe ir fiziškai) neverčiant. Seimo nario dalyvavimas, iki priimant rinkimų kodeksą, VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo įgaliojimų nutrūkimo, buvo būtinas. Jis leisdavo rinkėjams bei VRK nariams įsitikinti Seimo nario sprendimo laisvanoriškumu, o žiniasklaidos atstovams – vykdantiems jų pareigą informuoti visuomenę – užduoti klausimus apie atsistatydinimo priežastis. Taip buvo užtikrinamas maksimalus proceso skaidrumas ir viešumas. Kaip praktika su Seimo nario K. Bartoševičius atsistatydinimu parodė, pasikeitus reguliavimui ir Seimo nariui nedalyvaujant VRK posėdyje, nelieka nei galimybės įsitikinti, ar jis mandato atsisako laisvanoriškai, neverčiamas jį delegavusios politinės jėgos ar kitų interesų turinčių asmenų. Proceso skaidrumas ir viešumas nėra užtikrinamas, dėl ko rinkėjai neturi galimybės išgirsti ir Seimo nario pasitraukimo motyvų.

Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje bei užtikrinti, kad Seimo nariai būtų apsaugoti nuo neleistino spaudimo atsistatydinti, o taip pat užtikrinant maksimalią apsaugą konstitucinei Seimo nario priedermei atstovauti Tautai yra siūlytina nustatyti, kad savo sprendimo atsistatydinti laisvanoriškumą Seimo narys turėtų asmeniškai patvirtinti VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo įgaliojimų nutrūkimo. 

 

  

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projektą parengė jį pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

 Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad Seimo nario atsistatydinimo pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Seimo narys VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nedalyvauja ir VRK nariai neturi galimybės įsitikinti, kad jis Seimo nario mandato atsisako laisvanoriškai.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

 Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, Seimo narys dalyvauja asmeniškai ir patvirtina laisvanoriškai atsisakąs Seimo nario mandato. Taip  būtų sudaromos sąlygos rinkėjams bei sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo priimantiems VRK nariams įsitikinti, kad Seimo narys savo mandato atsisako laisvanoriškai, o ne verčiamas išorinių jėgų spaudimo.

 

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;

Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Kitų teisės aktų pakeisti nereikės.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „Seimo nario įgaliojimai“, „mandatas“, „įgaliojimų nutrukimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

 

 

Teikia

 

Seimo nariai: