|
Argumentai
Šiuo metu sunkiomis ligomis sergančius
vaikus slaugantys šeimos nariai (globėjai, rūpintojai) gauna socialinio
draudimo išmokas ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus.
Į sunkių ligų
sąrašą patenka tokios ligos kaip cukrinis diabetas su komplikacijomis,
širdies ligos, kurioms reikalinga širdies operacija, būklės po organų
persodinimo operacijos ir kt. 120 dienų pašalpos mokėjimo laikotarpis tokiais
atvejais nėra adekvatus realiai vaiko slaugos trukmei ir šeimos poreikiams.
Sunkiomis ligomis sergantys vaikai (ypač po operacijų ir kt.) ilgą laikotarpį
yra visiškai priklausomi nuo tėvų ir turi specialių poreikių. Tėvų socialinė
padėtis tampa itin pažeidžiama. Todėl sunkių ligų atvejais socialinio
draudimo pašalpa vaiko slaugos tikslais turėtų būti mokama vienerius metus
nuo slaugos pradžios. Tai atitiktų būtinuosius tokių šeimų poreikius.
Pasiūlymas:
Pakeisti Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir
papildyti šį straipsnį 5 dalimi:
„10 straipsnis. Ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui
prižiūrėti mokėjimo trukmė
1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines
dienas.
2.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta
tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų
vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti
nuo pirmos vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių
dienų.
3.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta
tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio
priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam
asmeniui, kuris dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam
suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko
prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14
kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali viršyti 90
kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
4. Turinčiam
teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos
nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos
ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki septynerių metų vaiką, taip
pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare,
ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo
įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių
sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo
ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo
laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
5. Turinčiam teisę gauti ligos
pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui
ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės
reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų,
sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos
ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip vienerius
metus, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Vėlesniais metais pašalpa
už to paties vaiko, sergančio sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne
daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
|