LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], atsisk. sąskaita LT574010051004670211 Luminor Bank AS, banko kodas 40100. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2020-10- Nr. (8.7.1E) 4T- |
Į 2020-10-12 Nr. S-2020-4311-XIIIP-5260 |
Lietuvos Respublikos Seimui
dėl lietuvos respublikos Civilinio kodekso papildymo 6.7161 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP5260 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 6.7161 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-5260 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama nustatyti, kad elektroninės platformos paslaugų teikėjas savo teikiamas paslaugas organizuotų sudarydamas rašytines sutartis, atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek, kiek Projektu siekiamos reglamentuoti paslaugos būtų laikytinos informacinės visuomenės paslaugomis, Projektu siūlomas reguliavimas yra derintinas su 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (toliau – Reglamentas)[1], kurio tikslas, be kita ko, užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo verslo klientams užtikrintų skaidrias, sąžiningas dalyvavimo interneto platformose sąlygas ir veiksmingas teisių gynimo galimybes. Reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinei civilinei teisei visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Sąjungos teisę ir tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas.
1. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad, nors Reglamentu nėra nustatyta su internetiniu tarpininkavimo paslaugų teikėju sudaromos sutarties forma, tačiau vadovaujantis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) 1 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų galėtų būti sudaromos elektroninėmis priemonėmis. Šiuo tikslu Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas, be kita ko, yra grindžiamas elektroninės formos nediskriminavimo principu, kuris reiškia, kad informacijos teisinė galia negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis. Vadovaujantis to paties įstatymo 9–11 straipsnių nuostatomis, elektroninėmis priemonėmis sudaromoms sutartims nėra taikomi analogiški Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl teksto apsaugos ir parašų identifikavimo. Todėl elektroninėmis priemonėmis sudaromos sutartys ne visada atitiks rašytinei sutarties formai keliamus reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad tokiomis priemonėmis sudarytos sutartys jos šalių neįpareigoja. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą galiojantį reguliavimą, pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisėje ir ją įgyvendinančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta aiški valstybių narių pareiga užtikrinti, kad sutartys dėl informacinės visuomenės paslaugų teikimo galėtų būti sudaromos elektronine forma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projekte įtvirtinti galimybę paslaugų sutartis sudaryti ne tik rašytine forma, bet ir elektroninėmis priemonėmis, kaip tai nustatyta Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme.
2. Projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.7161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami sutarties turinio reikalavimai, tokie kaip paslaugų kaina, apmokėjimo, keitimo tvarka ir terminai, paslaugų teikimo tvarka ir terminai. Pažymėtina, kad Reglamentu taip pat nustatomi tam tikri reikalavimai sutarties sąlygoms, pavyzdžiui, sutarties sąlygų pakeitimui (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Projektu keičiamo Civilinio kodekso 6.7161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami sutarties turinio reikalavimai yra derintini su Reglamento nuostatomis, pavyzdžiui, atsisakant tų sutarties turinio reikalavimų, kurie reglamentuoti Reglamento nuostatomis arba papildomai nurodant, kad Projektu siūlomos nuostatos šioms sutartims taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Reglamentas.
3. Atsižvelgiant į tai, kad už Reglamento įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, siūlytina dėl Projekto kreiptis Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Rūta Rožėnė, (8 5) 266 2923, el. p. [email protected]
[1] Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Asociación Profesional Elite Taxi, C-434/15, EU:C:2017:981, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, buvo pripažinta, kad Uber per internetinę platformą organizuojamos pavėžėjimo paslaugos yra transporto paslauga, o ne informacinės visuomenės paslauga. Tačiau taip pat galima atkreipti dėmesį į Europos Komisijos atlikto siūlomo reguliavimo poveikio vertinimą, kuriame buvo nurodyta, kad į Reglamento reguliavimo sritį turėtų patekti tokios platformos kaip Uber, Deliveroo (šios internetinės platformos verslo modelis panašus į Bolt Food) (konkrečiai žr. 6 psl.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra visiškai aišku, ar Reglamentas yra taikytinas Projektu siekiamai išspręsti problemai.