Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 423
STENOGRAMA
2024 m. spalio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedame popietinį spalio 15 dienos posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
14.00 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Gedimino Sakalausko atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Gerbiami kolegos, 1 popietinės darbotvarkės klausimas yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko G. Sakalausko atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Į tribūną prašau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką G. Sakalauską.
G. SAKALAUSKAS. Laba diena visiems, gerbiamas vicepirmininke, gerbiami Seimo nariai. Pirmiausia noriu padėkoti už galimybę atsakyti į jūsų klausimus, pagrindinius argumentus, taip pat paaiškinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimtus argumentus visuomenei.
Pagrindinis klausimas, kurį jūs uždavėte, skamba šitaip: „Kodėl jūsų vadovaujama komisija netyrė Seimo narės M. Navickienės skrydžių į Dubajų aplinkybių?“
Pradėdamas atsakyti į šitą klausimą, pasakysiu, kokia yra procedūra Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, arba numatyta VTEKʼo įstatyme. Pirmas dalykas yra toks, kad, kai mes gauname pranešimą dėl vieno arba kito asmens, įsijungia informacijos rinkimo etapas, kartais vadinamas pretyrimu. Informacijos rinkimo etape komisija turi surinkti duomenis ir jo metu suformuluoti tyrimo dalyką, kad pereitų į antrą stadiją.
Kai yra suformuojamas tyrimo dalykas, pradedamas tyrimas, vadinasi, kai aišku, kokios aplinkybės ir kokie sprendimai yra vertinami.
Na, ir trečias etapas – tyrimo metu priimamas sprendimas, ar asmuo pažeidė įstatymo nuostatas, ar nepažeidė įstatymo nuostatų. Tai šiandien uždavėte klausimus apie pirmą procedūrą, informacijos rinkimo etapą, kai mes nepradėjome tyrimo.
Pirmo klausimo pagrindiniai gal tokie mini klausimėliai būtų tokie: teigiate, kad esą komisijai pritrūko įrodymų, nes su komisija nebendradarbiavo ponas V. Germanas ir kiti subjektai, ir viešai netyrėme pačios ponios ministrės išsakytų teiginių žiniasklaidoje. Situacija buvo… Gal kontekstas yra toksai ir principiniai dalykai: tai VTEKʼas vertina žiniasklaidoje pateiktą informaciją, bet paties dovanojimo fakto komisija netiria. Komisija tiria interesų konfliktus ir dėl ko yra gaunama dovana. Tai atsiranda dar papildomi du kriterijai: ar tai yra gauta dovana dėl tarnybinių pareigų, ar dėl tarnybinio statuso. Vadinasi, mes žiūrime šalis: arba fizinis, juridinis asmuo, kuris gali kelti interesų konfliktą, ar dovana buvo gauta dėl statuso.
Situacija yra tokia, kad esminis momentas, ko mes ieškojome… Reikėjo atsakyti į klausimą: ar ponia ministrė nepriėmė sprendimų dovanotojo atžvilgiu? Tai šioje situacijoje, jei žiūrime į visus pateiktus duomenis, galiu patikinti, kad mes atlikome labai daug veiksmų ir šiandien, kitaip tariant, mes bandėme padėti gerbiamai ministrei išsiaiškinti, kas jai teikia dovaną. Deja, mes atsidūrėme teisinėje aklavietėje ir yra teisinė spraga.
Tai kodėl taip atsitinka? Chronologija galbūt tokia: mes pirmiausia kreipėmės į ponią ministrę. Ministrė pateikė paaiškinimus, kad jinai nežino, kas padovanojo dovaną. Vėliau mes kreipėmės į ponią I. Trinkūnaitę, turėjome patys susirasti kontaktus, asmenis, kur išsiųsti paklausimus. Tai ponia I. Trinkūnaitė paaiškino, kad jinai nedovanojo, ir pasiūlė mums kreiptis į poną Vilhelmą arba į jo advokatą. Į advokatą mes negalėjome kreiptis, nes turėjome atstovavimą pagal sutartį. Ponas Vilhelmas pirmu elektroniniu laišku mums patvirtino, esą jisai apmokėjo. Mes vėliau kelis kartus paprašėme, kad jisai savo teiginius, esą jisai apmokėjo… pateiktų banko sąskaitos išrašą, sąskaitą, sutartį, kur buvo skrydis. Tačiau jisai kategoriškai atsisakė pateikti šiuos duomenis komisijai. Čia buvo toks pirmas laukas, kai mes rinkome duomenis.
Kai mes supratome, kad mums nepavyksta išsiaiškinti pagal fizinių asmenų pateiktus paaiškinimus, prasidėjo toks antras informacijos rinkimo etapas. Mes pateikėme užklausimus viešojo sektoriaus organizacijoms, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, susirinkome iš jų informaciją, suradome, nustatėme tam tikrus faktus.
Trečias informacijos rinkimo etapas, kai VTEK’as nusprendė kreiptis į užsienyje veikiančius juridinius asmenis. Šiuo atveju būtų Dubajuje ir Latvijoje. Galutinis rezultatas – juridiniai asmenys nepateikė informacijos ir mes nežinome, kas yra tikrasis dovanotojas.
Ką tai reiškia, kas yra tikrasis dovanotojas? Mes nežinome, ar tai yra fizinis asmuo, kuris apmokėjo skrydį ir veikia Lietuvoje arba užsienyje, mes nežinome, ar tai yra juridinis asmuo, kuris apmokėjo skrydį ir veikia Lietuvoje arba užsienyje. Jeigu mes žinotume šiuos dalykus, mes galėtume po truputį formuluoti tyrimo dalyką ir pradėti aiškintis, kokie susiję sprendimai buvo priimti, tarkime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, ministerijoje arba galbūt Seime. Teisinė spraga arba teisinė aklavietė yra tokia, kad VTEK’as negali išsireikalauti duomenų iš fizinių asmenų.
Antras klausimas. Kodėl komisija nesikreipė į Mokesčių inspekciją? Turiu chronologiją. Esame du kartus kreipęsi į Mokesčių inspekciją. Paskutinis atsakymas iš Mokesčių inspekcijos buvo gautas vakar. Tačiau ta informacija VTEK’ui kol kas niekuo nepadeda, jinai mums nėra reikšminga. Pasakysiu kitaip: mes turime daugiau informacijos negu Mokesčių inspekcija.
Kitas klausimas, trečias gal būtų. Kodėl komisija atsisako naudoti viešai prieinamą informaciją, negavusi atsakymų, nepradeda tyrimų dėl politikų veiklos ar juos nutraukia? Mes naudojame viešos informacijos šaltinius, turime spaudos monitoringą, galime pasakyti, kada, kokiu laiku, kokius argumentus naudojo žmonės, ir šiuo atveju susirinkti informaciją, bent jau tyrimo vadą. Kitas dalykas yra tas, kad kai kurie žiniasklaidos teiginiai nepasitvirtina, kai kurie teiginiai pasitvirtina. Visa tai reikia patikrinti duomenimis.
Ar toks atvejis VTEK’o istorijoje pirmą kartą? Taip, pagal tokias aplinkybes toks atvejis yra pirmą kartą. Anksčiau buvo labai panaši situacija, kuomet viešojo sektoriaus organizacijos, veikusios Lietuvoje, buvo atsisakiusios teikti duomenis VTEK’ui. Kadangi mes priklausėme Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, tų duomenų išsireikalavome teismo būdu ir dar papildomai esame sukryžminę.
Iš trečio klausimo dalies taip pat yra klausimų. Kodėl nesikreipėte dėl teisės aktų keitimo Seime? Šią situaciją mes išanalizavome, praeitą savaitę parengėme VTEK’o įstatymo projektą ir išsiuntėme penkioms šalims, tai yra Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Teisininkų draugijai ir Nevyriausybinių organizacijų tarybai. Kodėl taip padarėme? Šios institucijos siūlo komisijos narius, kuriuos tvirtina Seimas. Būtų džiugu susėsti, analizuoti pateiktą įstatymo projektą ir ieškoti galimybių. Įstatymo projekto idėja yra tokia, kad mes teismo būdu galėtume išsireikalauti duomenų iš fizinių asmenų. Kol mes šito dalyko negalime padaryti, teisinė spraga Lietuvoje deklaruojantiems asmenims sudaro sąlygas piktnaudžiauti.
Ketvirtas klausimas. Ar nemanote, kad toks komisijos elgesys, kai yra ignoruojama viešojoje erdvėje pateikta informacija, kenkia komisijos prestižui arba reputacijai? Aš galiu pasakyti, jeigu žiūrėtume chronologiškai, kad mes iš viso atlikome 12 veiksmų rinkdami informaciją. Tai buvo labai intensyvus laikotarpis renkant informaciją, jį pradėjome birželio 26 dieną ir pabaigėme, priėmėme sprendimą, kad nepradedame tyrimo, rugsėjo 26 dieną. Įsitikinome, kad visiškai esame teisinėje aklavietėje.
Penktas klausimas, kurį keliate, ar komisijos nariui M. Žaltauskui nekilo interesų konflikto priimant sprendimus dėl ponios M. Navickienės? Tuomet, kuomet mes priėmėme sprendimą nepradėti tyrimo, komisijos narys buvo čionai, šioje tribūnoje, ir prisistatė kaip kandidatas antrai kadencijai į VTEK’o narius.
Kitas epizodas yra toksai, kad dar šių metų rugpjūčio mėnesį turėjo keistis du Etikos komisijos nariai: vieną siūlo Nevyriausybinių organizacijų taryba, kitą siūlo Prezidentas. Mes net rugpjūčio mėnesį nežinojome, kokie bus pateikti nauji kandidatai į VTEK’o narius, realiai apie M. Žaltauską sužinojome, kad jisai bus teikiamas antrai kadencijai, rugsėjo 4 dieną, kai gavome NVO tarybos raštą, ir tada prasidėjo STT patikrinimas rugsėjo 6 dieną. Trumpai situacija tokia. Mielai lauksiu klausimų ir atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, išties situacija yra labai apmaudi ir, pripažinkime, diskredituojanti VTEK’o veiklą, nes tas negalėjimas nustatyti subjektų iš esmės pasiunčia labai prastą žinią visiems kitiems politikams, tai yra pasiunčia eilinę žinią, kad jūs neteikite duomenų, susitarkite su kažkokiomis institucijomis ar fiziniais asmenimis ir jeigu jūs neteiksite duomenų, tuomet nebus tyrimų ir atitinkamai nustatytų pažeidimų. Tai yra blogai, bet iš viešosios erdvės sužinojau, aš dabar dar bandžiau taip paskubomis jums kalbant perversti, kad pati M. Navickienė yra sakiusi, kad jinai spėja, jog sumokėjo I. Trinkūnaitė; kitur yra pasisakymų, kad galėjo būti V. Germanas, bet tai yra viena šeima, nes I. Trinkūnaitė su ponu V. Germanu turi ir vaikų, ir šeiminius santykius. Šiuo atveju vis dėlto pasižiūrėti, ar šeimos atžvilgiu, vieno ar kito asmens atžvilgiu, jų įmonių atžvilgiu nebuvo priimti sprendimai, tai, matyt, tikrai būtų pavykę, nes iš esmės paties šeimos apmokėjimo fakto niekas neneigė.
G. SAKALAUSKAS. Dėkoju. Sutinku su ponia Agne, kad tikrai mes dabar turime teisinę spragą ir galimybę ateityje žmonėms piktnaudžiauti.
Atsakau į jūsų klausimą, kad mes turime šią informaciją, mes žinome, esame susirinkę informaciją iš kitų šaltinių, kokie yra viešieji pirkimai, kokie yra galimi sprendimai Vyriausybėje priimami ir panašiai, tačiau mes jos negalime sujungti. Ir paaiškinsiu gal tokiu paprastu pavyzdžiu. Tarkime, būtų situacija tokia: tarkime, UAB X (bendrovė) padovanoja dovaną deklaruojančiajam, tačiau fizinis asmuo Jonas apsimeta, kad jisai dovanojo. Mes negalime pradėti tyrimo dėl Jono, jeigu dovaną dovanojo bendrovė X. Kai tokio dalyko mes neturime, mes negalime sakyti, kas yra tikrasis dovanotojas – fizinis, juridinis asmuo, kokia yra iš tikrųjų sandorio suma, jos niekas iki šiolei nežino. Dėl mokesčių, jeigu mes pateiktume gyventojų mokesčių deklaraciją, tai tenai reikėtų nurodyti tokius pagrindinius dalykus: iš ko yra gauta dovana, iš artimo asmens ar kito asmens. Tai viešai pasakyta ir patvirtinta informacija, kad tai nėra iš artimo asmens, vadinasi, yra iš kito. Tada atsiranda kiti dalykai, kad jeigu yra iš kito asmens, tarkime, tai dovanojimo sandoriai gali būti ir yra teisės aktuose įtvirtinti kaip rašytiniai sandoriai, tada yra sandoriai dovanojimo, kurie turi būti notaro patvirtinti šiuo atveju.
Trečias dalykas. Jeigu reikia apskaičiuoti mokesčius, tai reikia žinoti, kokia iš tikrųjų yra sandorio suma. Šios detalės mes nežinome ir taip pat nesu tikras, ar kitos institucijos žino.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke, posėdžio pirmininke, iš tikrųjų žiūriu į pirmininką. Gerbiamas pirmininke, stovite prieš mus, prieš visą Lietuvą ir man tiesiog skaudu žiūrėti, kai jūs teisinate šitą vieną žmogų ir sakote: negavome duomenų, nes teisės aktai pas mus yra blogi, tai yra negalime padaryti, nes to nenumato teisės aktai. Kokius pasiūlymus jūs pateikėte būtent dabar įvardindami šituos faktus? Kokius reikėtų teikti naujai, kad nebebūtų tokių faktų, kad neteikė duomenų, kaip galėtume gauti tuos duomenis? Kokius pasiūlymus pateikėte Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, ką mes galėtume taisyti? Ačiū.
G. SAKALAUSKAS. Taip. Dėkoju už klausimą, jis yra labai aktualus. Mes, kaip minėjau, praeitą savaitę išsiuntėme projekto lyginamąjį variantą, arba idėją, ką reikėtų keisti, tai yra dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio, kur yra apibrėžiamos komisijos funkcijos, ir tenai parašėme, kaip reikėtų pakoreguoti vieną kitą teisinę nuostatą, kad jeigu pasikartotų tokia situacija Lietuvoje, VTEKʼas turėtų įgaliojimus veikti toliau.
Analogija, taip pat papildydamas dar galiu pasakyti, padarėme namų darbus, pažiūrėjome, kaip kitos kontrolės ir priežiūros institucijos Lietuvoje panašių duomenų gali išsireikalauti, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba, Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba ir panašiai. Tai žiūrėjome, kaip kitas reguliavimas veikia, ir pritaikėme vienas kitas nuostatas pagal mūsų reguliavimą šiuo atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū už pateiktą informaciją. Suprantu, kad jūs vasarą taip įnirtingai 3 mėnesius tyrėte, tyrėte, bet apie darbus sprendžiama ne pagal tai, kad labai daug dirbote, bet pagal rezultatus, o rezultatų jokių nėra, išskyrus, kad jūs pasakėte, kad dabar pateikėte teisės aktų pataisas. Išklausius jūsų susidaro toks vaizdas, kad visa komisija yra tokia bejėgė, ji gali tiktai konstatuoti, kad kas nors ko nors nesiunčia, kas nors nepadaro. Bet mano klausimas, ar jūs esate FNTT, tai yra tiriate piniginius nusikaltimus, ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija? Turbūt niekas neneigė, ir jūs, kad ministrė skrido privačiu lėktuvu, kad ji nemokėjo už bilietus, galbūt dar ir gyveno viešbutyje nemokamai, po to susimokėjo. Tai ar jūs matote, kad čia yra etikos pažeidimas, ar jums reikia būtinai kokių nors popierinių įrodymų, kad už bilietą sumokėjo Petras ar Adomas? Ačiū.
G. SAKALAUSKAS. Dėkoju. Pamėginsiu paaiškinti keliais momentais. Taip, žiniasklaidoje parašyta, kad buvo privatus lėktuvas, bet mes nežinome, kas už jį mokėjo, ar privatus asmuo, ar juridinis asmuo, ir mes nežinome, iš kokios jurisdikcijos.
Antras dalykas. Taip, klausėte, ar VTEK’as yra bejėgis? Tai šita situacija parodė, kad yra teisinė spraga ir mes esame teisinėje aklavietėje. Jeigu klausiate, kokius mes turime įgaliojimus veikti Lietuvoje, tai, tarkime, komisija dabar formuoja tokią praktiką: jeigu nustatome realią interesų konflikto situaciją, tai mes pasakome, kad tai yra šiurkštus įstatymo pažeidimas, tada įjungiame antrą procedūrą – surašome administracinių nusižengimų protokolą ir, tarkime, jeigu buvo sudarytas sandoris interesų konflikto situacijoje, mes kreipiamės į teismą, kad viešojo sektoriaus organizacijos vadovai panaikintų sandorius, kurie buvo sudaryti interesų konflikto situacijoje. Tai Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje mes turime įrankius pareikalauti atsakomybės, jeigu buvo blogai.
Kita dalis, kur klausėte, kas yra VTEKʼas – teisėsaugos institucija, etikos institucija ir panašiai? Interesų derinimo įstatymas yra taisyklėmis grįsti reikalavimai, o mūsų tyrimai, rekomendacijos yra labai šalia Baudžiamojo kodekso, kur gali pasitarnauti teisėsaugos institucijos. Tada kita medalio pusė, mes pereiname nuo taisyklėmis grįstų reikalavimų prie vertybėmis grįstų reikalavimų, kur neturime kompetencijos. Tai klausimas apie vertybėmis grįstus reikalavimus, ar žmogus moraliai pasielgė. Tokių dalykų mes negalime nagrinėti, tai turi daryti, pavyzdžiui, savivaldos lygmeniu savivaldybių etikos komisijos. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti, kiek tarnybinės etikos pažeidimų per metus jūs nagrinėjate ir kiek iš jų yra organizuoti jūsų iniciatyva, o kiek yra dėl skundų iš šalies? Tai pirmoji dalis.
Antroji dalis. Šiuo atveju mes kalbame apie politinę korupciją. Įdomu, ar jūs visuomet patys viską tiriate, ar telkiatės į pagalbą STT, kitas teisines institucijas? Kas lemia jūsų poreikį ieškoti kitų institucijų pagalbos? Ačiū.
G. SAKALAUSKAS. Dėkui. Tikrai puikūs klausimai. Dabar nepasakysiu šių metų statistikos, kiek mes esame gavę skundų, kiek esame atlikę tyrimų, bet gal taip paprastai pasakysiu, kad šią vasarą VTEK’o vos neištiko bankrotas. Ir štai kodėl. VTEK’ui buvo perduota teisėjų funkcija, tai yra kvaziinstitucija. Tai šią vasarą mes turėjome panaikinti daug savivaldybių etikos komisijų sprendimų, kur terminai yra labai siauri. Net aš, kaip komisijos pirmininkas, turėjau keturias bylas, kad galėtume pavežti darbą, ir jeigu būtų tokia skundų gausa atėjusi, tai būtų reikėję galvoti, kad kiti sekretoriato tarnautojai, darbuotojai pereitų į Tyrimo skyrių.
Dabar apie apimtis. Kaip žinote, VTEK’e yra 27 žmonės, iš jų 5 yra komisijos nariai. Pagal Interesų derinimo įstatymą, mes turime 180 tūkst. klientų, tai yra deklaruojančių asmenų, kuriuos reikia prižiūrėti, konsultuoti, atlikti tyrimus, užtikrinti deklaravimo procesą. Pagal šitą įstatymą, mes turime 12 tūkst. juridinių asmenų, kuriuos reikia prižiūrėti, kontroliuoti ir teikti rekomendacijas. Tada turime Lobistinės veiklos įstatymą, kur turime 30 tūkst. klientų ir 4 tūkst. viešojo sektoriaus organizacijų. Mes puikiai suvokiame, kad visų klientų neaptarnausime. VTEK’o strateginis tikslas, kad mes dirbtume su atitikties pareigūnais, kad jų viešojo sektoriaus vadovai valdytų interesų konfliktų rizikas.
Jeigu klausiate apie kompetencijas, ar VTEK’as dirba su Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, tai atsakysiu – tikrai taip. Pavyzdžiui, šiandien aš turėjau būti bendrame institucijų pasitarime, kur yra tokios sudėtingos situacijos, kuomet interesų konfliktams išnagrinėti reikia pasitelkti Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijas, net ir STT ribas. Kad savo iniciatyva pradėtume vieną ar kitą tyrimą, kaip norime, mes to nedarome. Ką mes padarome, kur yra strateginis sprendimas, kad jeigu būna kokia garsi situacija arba kita situacija, ne visi to klausimai atitinka VTEK’o įstatyme nustatytus reikalavimus, tai mes nusprendžiame išsiaiškinti situaciją daugiau, plačiau. Tai šitame etape VTEK’as rodo iniciatyvą ir lyderystę rinkti visą informaciją. Kodėl tai darome? Nes, pavyzdžiui, ateina pranešimas arba skundas į VTEK’ą, žmogus parašo dėl vieno dalyko, bet mes pagal turinį ir informacijos rinkimą kartais pamatome, kad gali būti ir kitų įstatymo pažeidimų. Tai šiuo atveju mūsų iniciatyva yra labai stipri.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas institucijos vadove, klausantis jūsų tokio ilgo pristatymo, tiesiog susidaro nuomonė, kad gal kartais tų teisinių pakeitimų jūsų institucijai reikia ir daugiau. Mes kalbame apie labai konkretų dalyką – aibė informacijos. Aibė informacijos! Tai aš nelabai pagaunu mintį, kodėl jums reikia nustatyti kažkokį konkretų, susieti su konkrečia pinigų suma. Jeigu jau yra ponios M. Navickienės deklaruota apie 3 tūkst. sumokėtų mokesčių, tai jūs negalite pradėti tyrimo ir įvertinti, ar čia nėra interesų konflikto, ar nebuvo supainioti? Aš niekaip nesuprantu, ar jūs negalite aprėpti visumos? Taigi mes kalbame apie jų šeimos verslų persipynimą su verslais kitų asmenų, kurie yra prisipažinę, kad jie ir mokėjo, buvo fundatoriai. Niekaip nesuprantu šito dalyko. Gal vis dėlto jūs patiriate kokį politinį spaudimą, kad jūs paprasčiausiai nesuprantate šito dalyko, nesiimate tirti? Labai ačiū.
G. SAKALAUSKAS. Dėkoju. Puikūs klausimai. Komisijos nariams yra taikomi labai aukšti reikalavimai. Vienas iš jų yra politinio neutralumo reikalavimas. Antras dalykas, mums visiškai nėra svarbu, ką tirti ar kokios yra deklaruojančio asmens pareigos – ministras, meras ar Prezidentas, jeigu mes matome, mes atliekame savo darbą sąžiningai ir tvirtai. Kiekvienas procedūros veiksmas VTEKʼe yra fiksuojamas ir pagal auditą atsekamumą galite pamatyti.
Ar žiniasklaidoje, klausėte, neužtenka, kad kažkas pasakė, 3 tūkst. eurų sumokėjo mokesčių. O kas žino, kad tikrai neturėjo būti daugiau mokesčių sumokėta? Antras dalykas, kaip pradžioje kalbėjau, mes turime pirmą stadiją – informacijos rinkimą, tada antra stadija yra tyrimo pradėjimas.
Tai gal taip paprastai pasakysiu: teismai yra pamokę VTEKʼą. Anksčiau buvo tokia problema, kad, pavyzdžiui, VTEKʼas nesuformuluodavo tyrimo dalyko ir teismai tokius VTEKʼo sprendimus panaikindavo. Dabar mes turime nustatytą reikalavimą VTEKʼo įstatyme ir teismų praktiką, kad norėdami pradėti oficialų tyrimą mes turime suformuluoti tyrimo dalyką. Mes negalime suformuluoti tyrimo dalyko ir nagrinėti situacijos, ar sprendimai priimti buvo dėl juridinio asmens, fizinio asmens, ar tai veikė Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, ar užsienyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar R. Tamašunienė klausia.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, mano klausimas dėl dvejopų standartų ir dėl labai, sakykime, panašių atvejų, kalbant apie tyrimo objektą, bet nekalbant apie jo mastą. Kuomet buvo J. Narkevičiaus kotletukų istorija, tai jūs sugebėjote į Dubajų… na, įvertinti, kiek jis kotletukų, už kiek suvalgė kotletukų, ir nestokojote informacijos, kad tą pažeidimą fiksuotumėte. Bet M. Navickienės atveju, net jai deklaravus tas sumas, įvertinus, kad dovana, viešai paskelbus, kad jinai užmokėjo, vadinasi, taip įformino kaip dovaną ir pervedė pinigus, ir deklaravo interesus, tai tokios informacijos jūs stokojate prisidengdami, kad negalite gauti ir neįmanoma gauti iš užsienio įmonių ar skrydžių bendrovių, ar viešbučių. Mano vertinimu, vienu atveju jūs galėjote tą informaciją gauti ir įvertinti, o kitu atveju lyg ir jau negalite. Tai prašom man pateikti kodėl.
Ir antras vertinimas. Aš noriu išgirsti jus, kaip VTEKʼo vadovą, kaip jūs vertinate. Visuomenė supranta, kad yra taikomi dvejopi standartai VTEKʼui skaidrumo ir nešališkumo. Aš vertinu, kad šioje institucijoje būtent šio atvejo neišnagrinėjus išsamiai ir nepateikus visuomenei atsakymų kyla labai daug abejonių.
G. SAKALAUSKAS. Dėkoju. Sutinku su jausmu, apie kurį sakote. Ir kodėl atsiranda tie dvejopi standartai? Jeigu grįžtume prie kotletukų istorijos, tai toje byloje buvo nustatytas konkretus dovanotojas, buvo aišku ir pagrįsta duomenimis – sąskaita, apmokėjimais. Šioje istorijoje mes tokių dalykų, duomenų neturime ir negalime suformuluoti tyrimo dalyko. Būtų toks trumpas komentaras.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klaususių Seimo narių klausimus ir šis klausimas baigtas. Nors aš irgi buvau užsirašęs tarp tų klausiančiųjų, tai mano tik toks pastebėjimas. Iš tikrųjų pritarčiau tiek gerbiamo A. Syso klausimui, tiek gerbiamos Ritos, kad vis dėlto čia nėra ikiteisminis tyrimas ir čia tiesioginių įrodymų nereikalaujama. Ačiū. Be to, baudžiamosiose bylose daug kur ir su netiesioginiais įrodymais…
Gerbiami kolegos, dabar mūsų balsavimo langas prasidės 14 val. 35 min., informuoju visus.
14.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audrių Juozapavičių Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4194 (pateikimas)
Ir dabar darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audrių Juozapavičių Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Juozapavičiaus skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
A. Juozapavičius yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, turintis ir mokslinio pedagoginio, ir praktinio darbo patirties. Išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete ir Gėtės universitete Vokietijoje, turi socialinių mokslų srities teisės mokslo krypties daktaro laipsnį. Jo turimas žinias ir pasirengimą būti teisėju vienbalsiai balsuodamos už įvertino tiek Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, tiek Teisėjų taryba. A. Juozapavičius yra aktyvus mokslininkas, kuris dalyvauja moksliniuose renginiuose, skaito pranešimus konferencijose, dalyvauja mokslinėse diskusijose, rašo mokslinius straipsnius, daugiau kaip dešimt metų skaito paskaitas Vilniaus universiteto studentams. Turi plačios praktinio darbo patirties, yra dirbęs Vilniaus apygardos teisme teisėjo padėjėju, ėjo įvairias pareigas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimų departamente, o nuo 2013 metų dirba advokatu.
Respublikos Prezidentas įsitikinęs, kad A. Juozapavičiaus turima mokslinio ir pedagoginio, teisinio darbo patirtis, turimi analitiniai gebėjimai, noras turimas žinias ir gebėjimus panaudoti teismų veiklai tobulinti rodo jį esant tinkamu pretendentu tapti Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, todėl kviečia Seimą balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jo gerbiamam Prezidento vyriausiajam patarėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamą teisėją A. Juozapavičių, pretendentą į Apeliacinio teismo teisėjus. Trumpai jūsų žodis ir paskui klausimai.
A. JUOZAPAVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, Seimo Pirmininke. Dėkoju Respublikos Prezidentui už koncentruotą mano profesinės veiklos pristatymą. Tai išties, baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 2005 metais pradėjau savo teisininko karjerą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, būtent dirbau su apeliacinėmis bylomis. Nuo 2005 metų beveik 20 metų nuosekliai domiuosi, gilinuosi į baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės problematiką.
Netrukus po magistrantūros studijų įstojau į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantūrą, pradėjau rengti mokslinius straipsnius, dalyvauti mokslinėse konferencijose, rengti disertaciją apie baudžiamojo proceso teisę – vieną iš tų problematiškiausių temų būtent apie įrodymų teisėtumą, leistinumą. Laimėjęs stipendiją išvykau metams į vieną iš prestižinių teisės fakultetų Vokietijoje. Frankfurte prie Maino Gėtės universitete baigiau teisės magistrantūros studijas būtent vokiečių kalba. Grįžęs tęsiau darbą Baudžiamųjų bylų skyriuje Vilniaus apygardos teisme. Buvau pakviestas į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dirbti konsultantu ir savo pirmuosius aštuonerius teisinės karjeros metus paskyriau būtent teismų sistemai. Apsigynęs disertaciją pradėjau mokslinę ir pedagoginę veiklą Vilniaus universitete, kaip ir gerbiamas patarėjas minėjo, jau 12 metai esu pedagogas ir mokslininkas.
Teko rinktis ir teisininko praktiko karjerą, tuo metu norėjau daugiau iššūkių, įvairesnės teisinės praktikos ir pasirinkau būtent baudžiamųjų bylų advokato praktiką. Štai šiandien sukaupęs, manau, didelį, daugiau negu 20 metų, pedagoginio, mokslinio, praktinio darbo stažą, esu apsisprendęs ir renkuosi teisėjavimo kelią.
Manau, kad mano patirtis, įgytos tiek mokslinės žinios, tiek profesiniai įgūdžiai, tiek asmeninės savybės leis man būti geru teisėju Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, kuriame dirba paties aukščiausio lygio profesionalai, užtikrinantys efektyvią baudžiamąją justiciją baudžiamajame procese, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisinės valstybės principo tinkamo įgyvendinimo procesą. Manau, esu tinkamas kandidatas, ir manau, kad tikrai galiu būtent šitoje pozicijoje duoti daugiau žmonėms, apskritai teisei ir teismams. Todėl, gerbiami išrinktieji Tautos atstovai, prašau jūsų tenkinti Prezidento prašymą ir pritarti mano skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamas kandidate, jūsų analitiniai gebėjimai, kaip jūs sakėte, puikūs, įgyta patirtis Vokietijoje. Ką jūs manote, remdamasis ta patirtimi ir čia, ir Vokietijoje, kad teismų žirklės – nuo baudos iki penkerių metų laisvės atėmimo? Ir ar tai neskatina korupcijos? Mano manymu, per didelės žirklės. Kodėl taip yra? Galbūt ta patirtis Vokietijoje… Kaip jūs manote, kaip turėtų būti?
A. JUOZAPAVIČIUS. Labai dėkoju už klausimą Tikrai geras ir aktualus klausimas ir į jį gana sudėtinga atsakyti trumpai ir vienareikšmiškai. Iš tiesų mes ir šiandien turime Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektą. Tie pakeitimai suteikia dar didesnę diskreciją diferencijuoti, individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, tiek kalbant apie konkrečias bausmes, sankcijas konkrečiuose nusikaltimuose, tiek kalbant apie įvairias kitas baudžiamosios atsakomybės formas, pavyzdžiui, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Ženkliai plečiama teismo diskrecija, pavyzdžiui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimą, taikyti net ir dėl sunkių nusikalstamų veikų pagal 54 straipsnio 3 dalį, tai yra taikyti teisingumo principą ir dėl sunkių nusikalstamų veikų atidėti bausmės vykdymą.
Viena vertus, aš vertinu tai teigiamai, nes manau, kad teismas tikrai turėtų plačią diskreciją konkrečiu atveju pagal konkrečias veikos aplinkybes, pagal konkretų asmenį, jo asmenybę (jis padarė nusikalstamą veiką) individualizuoti ir paskirti tinkamą bausmę ar kitaip realizuoti baudžiamąją atsakomybę. Kita vertus, tokia situacija, kaip ir jūs sakote, tos žirklės yra labai plačios, vis dėlto kelia tam tikrų klausimų, ar, pavyzdžiui, už tikrai sunkius nusikaltimus, už apysunkius nusikaltimus, sunkius nusikaltimus iš tiesų turėtų būti apskritai numatyta tokia galimybė taikyti, sakykime, pačias švelniausias kodekse numatytas bausmes. Baigdamas pasakysiu, kad baudžiamąjį įstatymą ir apskritai visus įstatymus priima Seimas ir numato tokią diskreciją, o teismas, manau, taikydamas tinkamai įvertina visas aplinkybes ir paskiria teisingą bausmę.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, jūs puikiai žinote, kad visuomenės pasitikėjimas teismais (dešiniau pažiūrėkite) svyruoja nuo 25 % iki 40 %. Tai reiškia, kad iš dešimties teismo sprendimų žmonės pasitiki, pritaria trims keturiems, daugiausia penkiems. Vadinasi, pusės sprendimų visuomenė visiškai nepriima. Kaip jūs į tai žiūrite? Ar galvojate, kad ką nors galime toje srityje padaryti ar kartu, ar atskirai, bet palikti šitaip turbūt nėra gerai? Ačiū.
A. JUOZAPAVIČIUS. Dėkui. Aš labai dėkoju gerbiamam posėdžio pirmininkui, kad mane pristatė kaip teisėją, nors aš toks nesu, aš tiktai kandidatuoju į teisėjus. Šiuo metu esu kol kas vis dar praktikuojantis advokatas. Iš tiesų aš nesu šiandien teismų sistemos dalis ir negalėčiau kompetentingai pasakyti, kaip būtent visa tai atrodo iš vidaus, sakykime, bet kaip stebėtojas iš išorės, galbūt kaip mokslininkas tam tikrą savo nuomonę, aišku, galėčiau turėti ir ja pasidalinti.
Be jokios abejonės, apskritai viena iš visos teisinės bendruomenės užduočių yra stiprinti pasitikėjimą teismais, didinti autoritetą, be abejo, užtikrinant profesionalių, kompetentingų, sąžiningų teisėjų buvimą visoje teismų sistemoje ir profesionalų, nuosekliai kruopštų darbą tinkamai vykdant teisingumą. Aš tikrai nežinau, kodėl būtent toks yra pasitikėjimo lygmuo šiandien. Čia galbūt reikėtų konkrečiai pasižiūrėti į tą visą metodiką, kaip yra skaičiuojamas tas pasitikėjimas, nes jeigu taip šiek tiek pajuokautume, jeigu turėsime bylininkus, tai visada yra 50:50, nes kažkas pralaimi, kažkas laimi. Jeigu mes taip skaičiuosime, tai čia reikėtų tą metodiką pasižiūrėti. Bet konkrečiai kalbant apie save, aš manau, kad savo būtent sąžiningu, kruopščiu darbu galiu prisidėti prie to autoriteto ir pasitikėjimo teismais didinimo.
PIRMININKAS. Taip, iš tiesų aš padariau klaidą pristatydamas. Atsiprašau. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Laba diena, aš iš tiesų turiu klausimą labiau gerbiamam Prezidento patarėjui ir tokį labiau techninį. Norėjau pasitikslinti dėl procedūros. Nežinau, kas čia galės atsakyti. Paprastai, kiek žinau, Teisėjų taryba teikia didelį sąrašą pretendentų, kandidatų, juos ten suranguoja pagal prioritetus. Tiesiog norėjau pasiteirauti, ar ir šį kartą buvo toks sąrašas, ir ar gerbiamas Audrius irgi buvo? Jis, be abejo, turėjo būti tame sąraše, bet kelintu numeriu jis buvo tame sąraše, jeigu toks prioritetų sąrašas buvo pateiktas?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, šiame etape Prezidento vyriausiasis patarėjas neatsakinėja į klausimus. Į klausimus atsakinėja stovintis tribūnoje pretendentas į teisėjus. Taigi, užduokite klausimus pretendentui. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas pretendente, jūs esate dirbęs ir, kaip sakoma, valstybės pusėje kaip baudžiamosios teisės specialistas, padėjėjas apygardos teisme, bet nuo 2013 metų jūs, kiek suprantu, dirbote advokatu, praktikuojančiu advokatu, ir specializavotės baudžiamosios teisės bylose.
Sakykite, ar ta patirtis, kuri jus lydi jau daugiau kaip dešimt metų, dabartinė, ar jums nebus blogas patarėjas dirbant geru apeliacinės instancijos teisėju? Ar jūs iš tiesų tuos savo, kaip sakoma, įgūdžius, kuriuos suformavote dabar atstovaudamas tai, na, kaltąją pusę gindamas kaip advokatas, ar jūs neperkelsite viso to ir būdamas apeliacinio teismo teisėju? Sakykite, kas jums galėtų pagelbėti šitoje situacijoje, kad jūs nuo pirmos dienos būtumėte būtent įstatymo pusėje, kuris turi būti griežtas? Blogėjant situacijai su policija, iš tiesų vis daugiau ir daugiau yra Lietuvoje nesaugumo, dėl ko žmonės labai nuogąstauja, kad mūsų kriminalinė justicija kaip tik neužkerta kelio tiek, kad mes visi Lietuvoje jaustumėmės saugūs. Labai ačiū jums.
A. JUOZAPAVIČIUS. Labai ačiū už tikrai tokį kompleksišką ir, manau, svarbų ir teisingą klausimą. Iš tiesų, 12 metų jau praktikuojuosi būtent baudžiamosiose bylose. Bet atsakydamas į jūsų klausimą, visų pirma, norėčiau pažymėti, kad tiek dirbdamas teisme, tiek praktikuodamasis baudžiamosiose bylose, visada stengiausi ir, manau, buvau visada įstatymo pusėje, tik atlikdamas tam tikras funkcijas, tam tikrą procesinį vaidmenį.
Antras dalykas, baudžiamosiose bylose aš nebūtinai visais atvejais gyniau kaltinamuosius, įtariamuosius. Labai dažnai, procento tikrai nepasakysiu, bet tikrai daug esu atstovavęs ir nukentėjusiesiems baudžiamuosiuose procesuose, tai yra stovėjęs kitoje pusėje, šalia prokuroro, ir padėjęs įgyvendinti teisingumą.
Kitas dalykas, netgi būdamas gynėju baudžiamajame procese, aš jau pasisakiau, kad būdavau visada įstatymo pusėje, stengdavausi, kiek įmanoma, padėti žmogui, apginti jo turimas teises, legalias teises, teisinėje valstybėje pripažįstamas teises. Visada supratau savo vaidmenį kaip padėjimą vykdyti teisingumą plačiąja prasme. Aš niekada nesistengiau sumenkinti faktų, nuslėpti neteisėtais būdais ar kaip nors kitaip kliudyti teisingumui. Visada savo funkciją įsivaizdavau kaip padėjimą vykdyti teisingumą.
Be viso to, visus šiuos 12 metų ne tik praktikuojuosi baudžiamosiose bylose, bet esu ir teisės mokslininkas, dalyvaujantis konferencijose įvairiomis mokslinėmis temomis, diskutuojantis įvairiais formatais, rašantis mokslinius straipsnius recenzuojamuose žurnaluose ir panašiai. Būtent šitoje veikloje neišvengiamai jau viešai, expressis verbis, tiesiogiai išreikštai, aš turiu išlaikyti balansą kalbėdamas apie vieną ar kitą klausimą, ar tai būtų baudžiamosios teisės klausimas, ar baudžiamojo proceso klausimas.
Visiškai apibendrinant, aš įsivaizduoju efektyvią baudžiamąją justiciją, kokią, manau, turėtų vykdyti ir teismas, tą, kuri vienodai efektyviai užtikrina, kad būtų atskleistos nusikalstamos veikos, tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Bet kartu, vykdant šitą svarbią misiją, šitą svarbią teismo priedermę, nepaneigti, išsaugoti tai, ką teisinėje valstybėje esame susitarę ir valstybė užtikrina, garantuoja būtent tiems asmenims, kurie dalyvauja procese. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau jūsų pasiteirauti tokio dalyko. O kokie vidiniai motyvai skatina jus eiti šiuo keliu? Būdamas advokatu ir dar dėstydamas universitetuose, ko gero, turėjote daugiau akademinės laisvės važinėti po pasaulį, daryti tam tikrą karjerą ir uždirbti pinigų. Čia ta laisvė bus gerokai suvaržyta, bent jau man taip atrodo. Kokie vidiniai motyvai? Ar jūs laimėsite, ar pralaimėsite pinigine prasme?
A. JUOZAPAVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Vėlgi aktualus, iš dalies žemiškas klausimas. Tos vidinės paskatos, jau prisistatydamas užsiminiau, kai apgyniau disertaciją, tai buvo 2012 metais, iš tiesų tuo metu buvau pasiekęs savo, kaip valstybės tarnautojo, karjeros pačią viršūnę, nes Aukščiausiajame Teisme tuo metu jau dirbau Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento Baudžiamosios teisės grupės vadovu. Na, aukščiau tiesiog nebuvo kur. Natūralu, apgynęs disertaciją, būdamas tokio amžiaus, kokio buvau tuo metu, jaučiau, kad turiu padaryti pasirinkimą, žengti toliau ir rinktis konkretesnę, pavadinkime, klasikinę teisininko karjerą. Tuo metu rinkausi tarp dviejų galimybių – būtent teisėjavimo ir advokatavimo. Man tuo metu tai atrodė vienodai svarbios, vienodai reikšmingos, vienodai prestižinės (ir panašiai) specialybės, teisinės profesijos. Tuo metu, kaip jau minėjau, tiesiog norėjau daugiau iššūkių, norėjau pamatyti tą gyvą baudžiamąjį procesą, ne tik tą, kuris yra teisme, bet ir gyvai, nuo pat pirmųjų sulaikymų ar apklausų, ar įtarimų pareiškimo. Aš manau, kad tą savo tikslą iš tiesų ir pasiekiau.
Kodėl būtent šiuo metu ir kokios tos papildomos vidinės paskatos? Teisėjo karjeros, būtent aukštųjų teismų teisėjo pozicijos, ar kalbėsime apie Apeliacinį teismą, ar apie Aukščiausiąjį Teismą, galima siekti įvairiais būdais, iš esmės dviem būdais. Vienas būdas – nuosekliai nuo apylinkės teismo teisėjo kilti karjeros laiptais į aukštesnius teismus. Kitas būdas, numatytas įstatyme, turint mokslininko laipsnį ir atitinkamą pedagoginio teisinio darbo stažą, praėjus tam tikram laikui, pretenduoti į Aukščiausiąjį Teismą. Aš visada mintyje turėjau tą galimybę, kad aš grįšiu į teismus. Kiek tiesiogiai, kiek netiesiogiai, kiek sąmoningai, kiek nesąmoningai aš šitą galimybę buvau sau numatęs. Štai suėjus tiems terminams, apie kuriuos kalbu, iš tiesų jausdamas akademinės bendruomenės, garbingų aukštųjų teismų teisėjų palaikymą, aš priėmiau tokį sprendimą.
Dabar labai konkrečiai kalbant apie finansines paskatas, tai aš tikrai labai džiaugiuosi pasikeitusia, po praeitų metų pakeitimo pasitaisiusia finansine teismų padėtimi. Manau, tikrai dėl to išlošė visa teismų sistema. Be jokios abejonės, tai yra žemiški dalykai, aktualūs ir man. Aš tikrai nekalkuliuosiu, kiek čia prarasiu ar atrasiu kažko. Bet, aš galiu pasakyti, šiandien finansinės sąlygos, mano vertinimu, tikrai yra adekvačios, tikrai geros, užtikrinančios savarankišką, nepriklausomą, sąžiningai dirbantį teismą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norėjusių paklausti, klausimus. Dėl šio klausimo kaip pagrindinis bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū jums. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Tik informuoju, kad nė viena frakcija neišreiškė pageidavimo susitikti su pretendentu į Apeliacinio teismo teisėjus. Šiuo atveju nežinau, ar jam pasisekė, ar ne.
14.50 val.
Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4203(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra iš rytinės darbotvarkės – Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-4203(2). Svarstymas. Prašau į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4203. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Kiek matau, yra trys Teisės departamento pastabos. Trečiai reikia pritarti. Komitetas jai pritarė. Kodėl aš tą sakau? Todėl, kad nėra konsoliduoto varianto, kolegos negali jo matyti. Yra patikslinta redakcija pagal Teisės departamento pastabas.
Kolegos, pageidaujančių svarstyti ir norinčių kalbėti nematau. Dėl balsavimo motyvų taip pat. Po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom. Balsuojame.
Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso pataisų po svarstymo stadijos.
Užsiregistravo 69, balsavo 68: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Kadangi yra paskelbta ypatinga skuba, tai iš karto pereiname prie priėmimo stadijos, tik noriu informuoti, kad iš viso balsavo 69 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, yra projekto vienas straipsnis, tai yra 1 straipsnis dėl 50 straipsnio pakeitimo. Ar galime pritarti dėl 1 straipsnio priėmimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, turėtume balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, bet šiuo atveju keičiamas tik vienas straipsnis. Projektas Nr. XIVP-4203(2). Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 78, balsavo 78: 76 balsavo už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, popietinė spalio 15 dienos darbotvarkė baigta. Ačiū visiems už bendrą darbą. Posėdis baigtas. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.