Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 180
STENOGRAMA
2022 m. birželio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Registracija.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
14.00 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės pirmą klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515(2). Pranešėjas – R. Juška. Esame šio projekto svarstymo stadijoje. Išklausysime komiteto išvadą dėl šio projekto. Gerbiamas Ričardai Juška, ar girdite? Prašom į tribūną. Kad yra šurmulys, jūs nepasimeskite, mes dirbame, nepaisydami to.
R. JUŠKA (LSF). Norisi jus girdėti. (Triukšmas salėje) Dėkoju, pirmininke. Dėkoju už galimybę…
PIRMININKAS. Kolegos, nereplikuokime iš vietos, išklausykime komiteto pirmininką. (Balsai salėje) Gerbiamas Antanai… Nebesikreipsiu, nes dar prie mikrofono eis. Gerai, tęsiame posėdį, klausome.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas bendru sutarimu nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1580(2), Vietos savivaldos įstatymą keičiančio įstatymo projekto Nr. XIVP-1082 prijungimui prie komiteto patobulinto minėto įstatymo projekto ir komiteto išvadų.
PIRMININKAS. Pirmininke, aš labai atsiprašau, ar jūs pristatote 2-1 klausimą, kur yra Vietos savivaldos įstatymo, dabartinio, tik 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas? Kur teikėjas buvo A. Dulkys?
R. JUŠKA (LSF). Per tą triukšmą aš nebegirdėjau. Bet galiu pristatyti. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų? Taip pat niekas neužsirašė. Dėl projekto balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.03 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-896(2), Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-897(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-898(2) (svarstymas)
Kitas projektas, tiksliau, paketas, yra projektas Nr. XIVP-896(2) ir lydimieji projektai Nr. XIVP-897(2) ir Nr. XIVP-898(2). Tai yra Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Aplinkos monitoringo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Aplinkos apsaugos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia buvo parašytas pranešėjas A. Petrošius, bet turbūt komiteto pirmininkas pats pristatys, kadangi jis jau tribūnoje.
R. JUŠKA (LSF). Pritarta bendru sutarimu. Audriau, galiu?
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, pristatykite. Išvada paprasta, pasiūlymų turbūt taip pat negauta nei dėl pagrindinio, nei…
R. JUŠKA (LSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar turėtume taip pat išklausyti kitų komitetų, kurie yra pagrindiniai, pranešimų. Kol kas dėkui, pirmininke. Dabar pagrindinis komitetas dėl Aplinkos monitoringo įstatymo projekto ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto buvo Aplinkos apsaugos komitetas, tai R. Vaitkus turėtų pateikti šio komiteto išvadą.
R. VAITKUS (LSF). Aplinkos apsaugos komitetas balandžio 27 dieną svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme išvadas. Diskusijoje niekas nepageidauja pasisakyti. Dėl motyvų taip pat nėra pasisakančių. Darome kol kas pertrauką dėl šių projektų ir balsuosime dėl jų per numatytą balsavimo intervalą, o jis, kaip žinote, prasideda 14 val. 30 min.
14.05 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1581(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1582(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1583(2), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 24, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1584(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1585(2), Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1586(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1587(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 18, 20, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1588(2), Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1589(2) (svarstymas)
Dabar pagaliau imamės pagrindinio šios dienos paketo, darbotvarkės 2-3 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos ir dešimt lydimųjų. Komiteto pirmininkas pateiks komiteto išvadą. Dėl kai kurių lydimųjų po to dar bus kitų komitetų, kaip pagalbinių komitetų, išvados. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Dar kartą kartoju, kad komitetas bendru sutarimu nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1580(2), Vietos savivaldos įstatymą keičiančiam įstatymo projekto Nr. XIVP-1082 prijungimui prie komiteto patobulinto minėto įstatymo projekto, ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ar, pirmininke, jau baigėte?
R. JUŠKA (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Pasakysiu, kad paskutinį bloko projektą, tai yra Karo padėties įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Per balsavimo intervalą, be abejo, dėl to atskirai balsuosime.
Dabar prašysiu dar užleisti vietą tribūnoje pagalbinių komitetų atstovams, nes dėl Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Audito komitetas buvo pagalbinis. S. Jovaiša perskaitys komiteto išvadą taip pat ir dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš paskelbsiu Audito komiteto sprendimus tiek dėl Strateginio valdymo įstatymo, tiek dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimų. Dėl abiejų projektų komitetas priėmė sprendimą pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui juos tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas, joms Audito komitetas pritarė. Kaip minėjau, už abu įstatymų projektus Audito komitetas balsavo teigiamai: 6 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija dėl viso šio paketo. A. Vyšniauskas pirmasis pasisako frakcijos vardu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš norėčiau pakalbėti šiek tiek apie šio įstatymo svarbą ir apie tai, koks yra jo turinys, ypač dabar po visų komitetų. Pirmiausia kalbant apie svarbą. Vietos savivaldos įstatymas yra labai glaudžiai susijęs su kita reforma – Rinkimų kodeksu, Referendumų įstatymu, Politinių organizacijų įstatymu. Iš esmės šis įstatymo projektas yra viso to paketo dalis, nes nepriėmus kurio nors, nepriėmus Rinkimų kodekso, Politinių organizacijų įstatymo arba Vietos savivaldos įstatymo, negalės vykti savivaldos rinkimai. Todėl mes turime keletą savaičių, per kurias turime priimti šiuos įstatymus. Tai yra labai svarbu, nes kitu atveju, kaip ir minėjau, nuo rugsėjo mėnesio negalės prasidėti savivaldos rinkimų politinė kampanija.
Kitas svarbus dalykas – šito projekto esmė po komitetų. Darbo grupė, kuri rengė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, vadovavosi tokia logika, kad meras turi būti stiprus, turi turėti administracinius įgaliojimus, vykdomosios valdžios įgaliojimus, tačiau turi būti apribotas taryba. Taryba turi būti stipri, kontroliuojanti institucija, be abejo, priimanti pačius svarbiausius sprendimus.
Darbo grupė dirbdama rado daug kompromisų, tačiau keliose vietose, mano nuomone, iki galo mes neradome sutarimo, tiesiog kai kurios nuostatos buvo priimtos tam, kad galėtume judėti į priekį. Po komitetų aš matyčiau porą vietų, kurias reikėtų koreguoti. Pirmiausia yra tai, kaip atsiranda vicemerai. Kadangi dabartinis modelis iš tikrųjų per daug sustiprina merą, realiai yra galimybė merui dirbti neturint tarybos palaikymo, ir tai nėra gera praktika, tai nėra gera demokratinio proceso praktika.
Kitas dalykas, ką mes padarėme darbo grupėje, tai sustiprinome galimybę tarybos nariams teikti įvairius sprendimų projektų pasiūlymus ir taip įgyvendinti savivaldos teises, tai šiuo metu nors yra leidžiama, tačiau praktiškai neįgyvendinama daugelyje savivaldybių. Tarybų nariams pavieniui teikti sprendimų projektus yra be galo sunku. Mes šį kelią palengvinome ir netgi opozicijai suteikėme kur kas daugiau galių. Tačiau ko mums galbūt nepavyko darbo grupėje išvystyti, tai tarybos sekretoriato. Tarybos sekretoriatas yra svarbi institucija, kurioje yra registruojami sprendimų projektai. Mes to neapibrėžėme ganėtinai tiksliai. Deja, po komitetų matome, kad sekretoriatai tampa administracijos struktūra ir tai yra ganėtinai keista praktika, kuri vėlgi neleis tarybos nariams turėti visų demokratinių teisių.
Šios dvi vietos, mano galva, yra labiausiai koreguotinos, visa kita įstatyme yra daugiau mažiau neblogai, o tos nuostatos, kurios dar diskutuotinos, greičiausiai turės būti arba paliktos, arba koreguojamos po savivaldos rinkimų, kadangi mes iki galo nežinome, kaip veiks modelis. Aš manau, kad neišvengiamai po savivaldos rinkimų jį reikės koreguoti atsižvelgiant į praktiką. Aš kviesčiau priimti įstatymą, bet kartu ir pritarti toliau einantiems siūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisako R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, komiteto vardu norėčiau padėkoti darbo grupei, kuri dirbo rengiant šį įstatymo projektą. Tiesa, ten buvo daug idėjų, daug norų, virš 100 Teisės departamento pastabų, į jas reikėjo atsižvelgti, keitėme ir struktūrą, pergrupavome. Vertindamas kolegų pasiūlymus, nelabai sutikčiau su gerbiamo kolegos Andriaus dabar išsakytomis mintimis, nes komitetas, svarstydamas tokios didelės apimties įstatymą, naują redakciją, ypač kai buvo tokių nuomonių po Konstitucijos pakeitimo, koks bus tas meras, buvo nepasitikėjimas, buvo ta situacija vieniems aiškesnė, kitiems nelabai, buvo įvairių interpretacijų.
Norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti komiteto nariams. Mes kaip niekada dėl tokios didelės apimties įstatymo projekto darėme ne tik klausymus, bet darėme du posėdžius. Norėjome išgirsti visus, visas puses, visi suinteresuotieji išsakė savo nuomonę. Ir tai, kad įstatymo projektui komitete pritarta bendru sutarimu, atkreipiu dėmesį, bendru sutarimu, daug pasako. Taip, gal kai kam iš teikėjų norėjosi, kad į jų norus būtų daugiau atsižvelgta, gal per daug kompromisų, bet pritarčiau Andriaus minčiai, kad turbūt dabar nereikėtų siūlymais griauti subalansuoto projekto, kuris tenkina merus, kuris tenkina Savivaldybių asociaciją, kuris tenkina politikus. Dėl politikų sakau drąsiai taip, nes, pasikartosiu, komitete pritarta bendru sutarimu.
Dabar trumpai reaguojant dėl merų pavaduotojų, ką gerbiamas kolega paminėjo, komitetas visiškai nesutiko su ta nuomone: jeigu pritariame tam siūlymui, užkoduojame visišką aklavietę, nes tokiu būdu, koks yra siūlymas (todėl komitetas jam nepritarė), būtų galima merų pavaduotojus rinkti ketveriems metams. Mes žinome, kaip susiklosto situacija, kokia būna pusiausvyra, kad vienas balsas taryboje irgi daug reiškia. Todėl komitetas ir pasiūlė variantą, kuris, visų nuomone, yra priimtinas, o gyvenimas parodys. Praktiškai taikant visko numatyti neįmanoma. Galbūt esant reikalui jis bus ir koreguojamas.
Dabar apie du tarybos sekretoriatus. Sunku suprasti įvertinant ir ekonominę pusę, ir atskyrimą. Paimkime rajono savivaldybes – du sekretoriatus išlaikyti, pradėti funkcijas tarpusavyje vieno sekretoriatui kitam… Kuo didesnė valdymo grandis, tuo daugiau nesusipratimų. Gyvenimas parodė, kad ir dabar ne visos mažosios savivaldybės nė vieno sekretoriato nebeturi, nes jis tiesiog nebereikalingas. Tiesiog administracija aptarnauja mero instituciją, kaip yra dabar. Todėl peršokant… Jau aš nekalbu apie lėšas, apie valdymą, bet peršokant nuo sekretoriato galimybės nebūti iki dviejų sekretoriatų, komitetas tam nepritarė ir, kaip minėjau, vieningai.
Todėl aš prašyčiau visų, kai bus balsuojama, pritarti komiteto siūlymams. Manau, kad yra subalansuoti, suderinti ne tik pozicijos poreikiai, bet ir opozicijos. Galbūt gana nepalankiai politiškai susiklostė ta situacija šiandien salėje, bet aš neįvardinsiu… Išeinanti opozicija perdavė linkėjimus. Visi patenkinti dabartine Vietos savivaldos įstatymo redakcija, bet jeigu bus keičiami punktai ir bandoma patempti į kažkurią pusę tą subalansuotą komiteto narių nuomonę projekte… Taip elgtis galima tik nenorint, kad šioje pavasario sesijoje šiam įstatymo projektui būtų pritarta.
Tiesiog jaučiu pareigą – tuos linkėjimus man perdavė išeinantys opozicijos atstovai. Dalinuosi su jumis tuo, kas buvo pasakyta, ir kviečiu, kai bus balsuojama, atsižvelgti ir pritarti komiteto nuomonei. Labai dėkoju.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisakys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gaila, kad čia gali ir turi diskutuoti tarpusavyje tik pozicijos nariai. Aš nesu patenkintas nei šituo įstatymu, nei tuo, kas dedasi vietos savivaldoje. Absoliučiai nesu patenkintas. Norėtųsi, kad savivalda gyventų pagal savo išgales, kad ji būtų savivalda taip, kaip aš matau, tarkim, Šveicarijoje. Aš matau Šveicarijoje savivaldybes, jų net ir merai yra, kaip jie vadinami, garbės tarnyba, negauna atlyginimo, jau nekalbant apie vicemerus, nes savivaldybė tiek maža ir tiek susirenka mokesčių iš gyventojų, kad gali juos skirti tik mokyklai, ligoninei ar vaikų darželiui, ar keliams tvarkyti. Ir tai dar kai kurios savivaldybės turi solidariai vieną mokyklą finansuoti, nes viena savivaldybė nepajėgia.
Pažiūrėkime į mūsų situaciją. Per 15 metų kai kurios savivaldybės sumažėjo daugiau kaip 40 %. Aš skaičiuoju: vieną, dvi, tris, keturias, penkias, šešias, septynias savivaldybes. Virš 40 %. Jau yra savivaldybių, kuriose yra 3 tūkst., 4 tūkst., na, 7 tūkst., dar 7 tūkst. gyventojų. Rajono centre – 3 tūkst. Kas toje savivaldybėje atlyginimą merui mokės? Kas vicemerams mokės atlyginimą? Vilnius. Kas mokės, sakysim, už trinkelių klojimą? Kas mokės už viso to didelio administracinio aparato išlaikymą? Vėl Vilnius. Man nepatinka tokie dalykai. Bent jau tada būtų taip čia sureglamentuota, kad jeigu savivaldybė… na, dar merai, gerai, žmonės nori to mero. Man atrodo, užtektų, kad tarybos pirmininką išsirinktų, nes taryba vis tiek dirba neatlygintinai, išsirinktų tarybos pirmininką ir jo užtektų, taip būtų adekvačiau. Didelėse savivaldybėse, čia yra tų finansų, gali būti meras, dirbantis už atlyginimą. Mažose savivaldybėse to galėtų ir nebūti. Mes lanksčiau nepadarome. Aišku, kas suinteresuoti dėl tokio įstatymo. Tai savivaldybių vadovai, merai, jie to nori. Žmonėms tie dalykai atrodo mažai svarbūs, bet valstybės finansų požiūriu tai yra blogi sprendimai.
Labai pritarčiau A. Navicko pasiūlymams, kad tuomet bent jau reikėtų ką nors taisyti dėl vicemerų kompetencijų. Mažinti jas. Lygiai taip pat reikėtų ką nors daryti dėl tokio mero kompetencijos, kai meras gali priimti sprendimus ir tarybai reikės 2/3 jo veto. Čia reikėtų turėti labai didelę daugumą taryboje. Tie dalykai turėtų būti sutvarkyti.
PIRMININKAS. Dar diskusijoje pasisakys A. Kupčinskas. Čia mūsų sistemoje kažkodėl jo pavardė neužfiksuota, bet žinome, kad yra užsirašęs.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, išties klausimas šioje pavasario sesijoje turbūt vienas iš svarbesnių po biudžeto pakeitimo. Tiesioginiai merų rinkimai, o su tuo susijęs ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, buvo itin svarbūs artėjant patiems savivaldos rinkimams. Darbo grupė gana išsamiai posėdžiavo, vadovaujama S. Šedbaro, mes bandėme įvairius vietos savivaldos niuansus ir kampus užgriebti. Labai džiugu, kad toje grupėje dalyvavo faktiškai visi savivaldybininkai, jeigu taip galima įvardinti. Palyginimai, kai vienokia situacija susiklosčiusi galbūt didžiosiose savivaldybėse, kitokia mažesnėse, yra labai skirtingi. Bet, man atrodo, tas pasiektas kompromisas atsispindi ir tame balsavime dėl tiesioginių merų rinkimų, kai visi 136 kolegos balsavo už Konstitucijos pataisas. Buvo siūlymų įvesti arba grąžinti tarybos primininko kandidatūrą. Tai yra gana logiška ir paaiškinama, nes atstovaujama ir vykdomajai valdžiai, ir valdžioms. Net ir pagal Venecijos konvenciją rekomenduojama, kad turi būti atskiriamos. To kompromiso, deja, nepavyko nei darbo grupėje pasiekti, nei, atrodo, vėliau. Išliko tiktai tokia bendra pozicija, kad meras yra ne tarybos narys, negali balsuoti, bet pirmininkauja tarybos posėdžiams.
Argumentas, kad nereikia tarybos pirmininko, nes bus toks pats chaosas, kaip ir prieš 30 metų, tikrai neatlaiko kritikos. Per 30 metų, man atrodo, demokratijos lygis ir tolerancija demokratijoje paaugo gerokai, ne vienu aukštu, ne dešimčia aukštų, man atrodo, tikrai tuos demokratijos principus, vietos demokratijos, laikas kuo labiau plėtoti vietos savivaldoje. Aišku, džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į mano siūlymą, tai yra dėl kolegijų sugrąžinimo į vietos savivaldą. Man atrodo, negerai, kai vietos bendruomenė neturi tokios realios galimybės susipažinti su detaliaisiais planais. Formaliai, taip, būna skelbimų ant vienos tvoros arba kur nors internete, kad kviečiama bendruomenė ar visuomenė susipažinti su detaliaisiais planais. Bet man atrodo, tarybos nariai yra tie vietos bendruomenės išrinkti atstovai, kurie turi domėtis visais klausimais. Tuo tarpu prieš kurį laiką ta kompetencija buvo perduota išskirtinai vien administracijos direktoriui, na, ir matome, kad didžiuosiuose miestuose paskui iš to kyla didelių konfliktų, kai patvirtinami detalieji planai, statybos reglamentai, užstatymo tankis, o paskui, tik po kurio laiko, bendruomenė pamato jau nederintą, kylantį objektą, kuris kelia vietos bendruomenės aistras. Aš manau, ta galimybė tarybos nariams, būtent merui, administracijos direktoriui, vicemerams, komitetų pirmininkams, taip pat Antikorupcijos komisijos ar Kontrolės komiteto pirmininkui, susipažinti su detaliaisiais planais yra tikrai vertinga. Aišku, galutinai detaliuosius planus tvirtins būtent administracijos direktorius, bet skaidrumo, viešumo tikrai būtų kur kas daugiau.
Vertinant apskritai, ką pavyko pasiekti… Aišku, reikia pažymėti, kad vieninteliam dalykui, kuriam darbo grupė skiria mažiau dėmesio ar nepakankamai atkreipia dėmesio, yra situacijai apie seniūnaičius ir seniūnus, deja, nepakako nei parako, nei laiko. Esu registravęs kaip tik dėl šio įstatymo projekto dar vieną pasiūlymą, kad kartu su vietos savivaldos rinkimais vyktų ir seniūnaičių rinkimai, taip įgalinant ir pakeliant jų prestižą. Nes dabar, pripažinkime, kad seniūnaičių rinkimai mažai ką domina.
Apibendrinant galima sakyti, kad tikrai žengti keli rimti žingsniai stiprinant vietos demokratiją. Aš tikiuosi, kad kai sugrįš visi kolegos, mes bendru sutarimu pritarsime šiam paketui dėl Konstitucijos pataisos kaip ir dėl merų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, iki balsavimo pradžios momento liko 3 minutės. Aš manau, jeigu komiteto pirmininkas ramiai ateitų į tribūną, kol mes išgirsime pirmojo pasiūlymo pristatymą, pasisakymus dėl jo, tai ir bus tas laikas, kai galėsime balsuoti pagal mūsų darbotvarkę. Gerbiamą R. Jušką aš kviečiu į tribūną. Pradėsime svarstyti pasiūlymus pastraipsniui. Pirmasis pasiūlymas yra dėl 15 straipsnio. Pasiūlymo autoriai yra A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis ir A. Petrošius. Prašau iniciatorių… turbūt A. Vyšniauskas pristatys pasiūlymus? Prašom pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tuoj, sekundę. Atsiverčiu pirmąjį pasiūlymą. Tuoj.
PIRMININKAS. Iš karto nebalsuosime, pristato pasiūlymą, komiteto pirmininkas išsako komiteto poziciją.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Čia yra dėl 15 straipsnio? Taip.
PIRMININKAS. Taip, dėl 15 straipsnio.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pasiūlymas yra susijęs su keletu dalykų. Pirmiausia dėl nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi. Įstatyme nebuvo įrašyta, jog tai atliekama slaptu balsavimu. Dažniausiai, kai yra sprendžiama dėl įvairių pareigybių, tai yra daroma slaptu balsavimu, ne atviru balsavimu, tam, kad būtų daug daugiau laisvesnės valios. Man atrodo, kad ta nuostata turėtų būti įtvirtinta.
Kitas dalykas. Nebuvo įrašyta gana aiškiai, kas nutinka, jeigu yra išreiškiamas nepasitikėjimas. Kadangi rengdami įstatymą mes vadovavomės Seimo ir Vyriausybės darbo analogija, nes čia yra daugiausiai išdirbtų mechanizmų, aš siūlau, kad, jeigu yra išreikštas nepasitikėjimas vicemeru ar administracijos direktoriumi, tas asmuo turi atsistatydinti. Lygiai taip pat, kaip ir interpeliacijos atveju yra su ministru. Ta pati analogija. Nes jeigu yra situacija, kai išreiškiamas nepasitikėjimas, o pareigūnas lieka toliau dirbti, kyla klausimas, kam išreikšti tą nepasitikėjimą? Ar tai yra tiesiog politinė deklaracija? Nemanau, kad tai turėtų būti politinė deklaracija, turėtų būti aiškus veiksmas, kuris seka po to. Tokia pasiūlymo esmė, kviečiu pritarti.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonę galiu pasakyti?
PIRMININKAS. Taip, prašom pasakyti komiteto nuomonę.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai. Norėčiau, kad išgirstumėte.
Tiek vicemeras, tiek savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnai. Jų priėmimui į darbą ir atleidimui iš jo yra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, pagal kurias politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus priimti į pareigas ir iš jų atleisti gali tik juos priimantis pareigūnas. Taigi teisiškai griežtai negalima įstatymo projekte nustatyti teisinio reguliavimo, kuris pažeistų Valstybės tarnybos įstatymo normas.
Dėl slapto balsavimo nustatymo. Tai perteklinis reguliavimas, nes įstatymo projekto 17 straipsnio 15 dalyje yra numatyta tai, ką pasiūlymo autoriai teikia siūlydami pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl pasiūlymui nepritartina, nes pritarus pasiūlymui įstatymo projekte būtų du kartus skirtinguose įstatymo straipsniuose pasisakoma apie tą patį. Pritarta komitete bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl šio pasiūlymo kas norėtų kalbėti už, prieš? A. Vyšniauskas nori pakomentuoti. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi aš negaliu už savo pasiūlymą kalbėti už, tai aš norėčiau per šoninį mikrofoną. Be abejo, priėmus pasiūlymus, komitetas dar turės pasižiūrėti galutinę redakciją ir kai kurias nuostatas suderinti, nes komiteto yra vienokia nuomonė, jeigu priimamas pasiūlymas, yra kitokia, tai to suderinamumo tikrai dar reikės. Bet tai vėlgi atsižvelgiant į pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkui už paaiškinimus. Nematau, kad dėl pasiūlymo kas nors norėtų sakyti motyvus. Laikas – 14 val. 30 min. jau atėjo, galime balsuoti dėl A. Vyšniausko ir kolegų pasiūlymo. Balsuojame.
Balsavo 52: už – 37, prieš – 4, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta.
Kitas tų pačių autorių pasiūlymas dėl šio straipsnio.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas pirmininke, atkreipiu kolegų dėmesį. Labai negražu. Jau panašu į politinį balsavimą. Tai kad visos partijos pritarė ir suderinome. Komitetas tada rinksis dar kartą, spėsime, nespėsime, dar kartą registruos tas pataisas ir balsuosime, kai salėje bus visas puses atspindinti nuomonė.
PIRMININKAS. Be abejo, pirmininke. Per priėmimą čia bus galbūt ir tų pataisų, kurias jūs minėjote…
R. JUŠKA (LSF). Taip, per priėmimą. Nes mes dabar viską išderiname.
PIRMININKAS. …ir naujų pataisų. Tiesiog dar ne paskutinė stadija, mes tiesiog ramiai priimkime balsavimo rezultatą. Tai dar ne pabaiga, kaip sakoma.
Dėl 10 punkto A. Vyšniausko, A. Kupčinsko, K. Masiulio ir A. Petrošiaus pasiūlymas.
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Norėjau pasitikrinti R. Juškos išsakytą poziciją. Statute yra tokia nuostata, kad priėmus tam tikrus pasiūlymus, kurie gali keisti visą projektą iš esmės, projektą teikiantis asmuo gali prašyti svarstymo pertraukos. Gerbiamas kolega Ričardas pasakė, kad reikės čia viską keisti, todėl aš tik noriu pasitikslinti, ar tai yra stabdymas, pertraukos prašymas, ar kaip?
PIRMININKAS. Man atrodo, šie dalykai priėmimo stadijoje yra aktualūs, kai jau… (Balsai salėje) Taip, taip. Dabar komitetas be jokių pertraukų turi galimybę prieš priėmimą susirinkti, taisyti ir registruoti naujus pasiūlymus. Tam tikrai nereikia jokių pertraukų. Jeigu čia būtų priėmimo stadija, tada jau finalinis balsavimas ir nieko nebepataisysi, tada prašoma pertraukos. Kaip sakiau, ramiau žiūrėkime, iki priėmimo viską galite taisyti, tobulinti. Prašau. Dėl 10 punkto pasiūlymą teikia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Antras pasiūlymas, čia yra tik jo dalis, susijęs su kitu pasiūlymu. Aš gal apibendrintai ir pristatysiu. Esmė yra labai paprasta. Kaip ir minėjau, darbo grupėje mes palikome gana neapibrėžtos formos tarybos sekretoriato veiklą. Komitetas savo redakcijoje numatė, kad tarybos sekretoriatas iš esmės bus savivaldybės administracijos dalis, kurioje dirbs valstybės tarnautojai, ir sekretoriatas bus pavaldus administracijos direktoriui.
Mano nuomone, tai nėra gera praktika. Aš siūlyčiau ją pakoreguoti ir šios pataisos tą padaro. Kodėl yra negera praktika? Na, įsivaizduokime analogiją, kad Seimas neturėtų savo kanceliarijos, o Seimo kanceliarijos vaidmenį atliktų Vyriausybės kanceliarija ir visam tam procesui vadovautų Vyriausybės kancleris. Man atrodo, tai nebūtų tinkama situacija ir nacionaliniu lygmeniu neleistina.
Lygiai taip pat ir savivaldoje. Visgi taryba turi turėti savo sekretoriatą, kuriam vadovautų tarybos sekretorius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnas. Kita svarbi dedamoji – tame sekretoriate turėtų būti numatyta pozicija ir opozicija, kadangi opozicijos galios ir teisės ganėtinai stipriai sustiprėja pagal naująjį įstatymą. Net atsiranda prievolių, pavyzdžiui, kas pusę metų formuoti tarybos darbotvarkę. Kaip opozicija galės formuoti darbotvarkę, kai neturi nė vieno pagalbininko? Mano pasiūlymas yra turėti normalų sekretoriatą su tarybos sekretoriumi ir tame sekretoriate numatyti, kad turėtų būti deleguojamas vienas opozicijos sekretorius.
Aš čia pristačiau plačiau. Šis pasiūlymas yra dalis tų kelių pasiūlymų. Aš toliau prie kitų gal nesiplėtosiu, esmę pristačiau.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai.
R. JUŠKA (LSF). Įstatymo projektu nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji – savivaldybės taryba, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto nuostatas, susijusias su sekretoriatų steigimu, jų veikla ir atsakomybe su pasiūlymų turiniu, akivaizdu, praktiškai taptų neįgyvendinama nuostata, reglamentuojanti savivaldybės sekretoriatų steigimą, veikimą, atskaitomybę, kiltų nesuderinamumas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Todėl siūlytina įstatymo projekto normas, susijusias su sekretoriatų steigimu, pakeisti numatant aiškų ir sisteminį reguliavimą, kai savivaldybėje yra steigiamas vienas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas. Jis būtų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurį sudarytų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Be to, šis savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas aptarnautų savivaldybės tarybą ir merą tiek, kiek mero funkcijos susijusios su savivaldybės tarybos posėdžiais. Merui paliekama teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
PIRMININKAS. Motyvai dėl šio pasiūlymo. E. Rudelienė – prieš.
E. RUDELIENĖ (LSF). Man šiek tiek keista, kai visas savivaldybes bandoma sulyginti su Seimu, Vyriausybės darbu, nes, na, savivalda, man atrodo, kolega turėtų suprasti, yra visiškai kitoks mechanizmas. Įsivaizduokime, jeigu jau dabar kalba apie poziciją, opoziciją, mažos savivaldybės, kuriose yra 15 tarybos narių, trys yra opozicijoje, sakykime, kita dauguma, ir jiems sudaromas dar atskiras sekretoriatas su valstybės tarnautojais, jų aptarnavimu. Na, kolegos, yra sekretoriatas, skirtas tarybai, ir reglamente, tarybos reglamente, yra parašyta, ką sekretoriatas daro ir kaip jis aptarnauja opoziciją. Jeigu kur nors yra negera praktika, kaip aš įsivaizduoju, kad kolega vadovaujasi savo kažkokia asmenine praktika, tai nereiškia, kad visas savivaldybes mes turime priversti įsisteigti opozicijai dirbančius sekretoriatus su papildomais valstybės tarnautojais. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Už – 32, prieš – 7, susilaikė 13. Šiam pasiūlymui taip pat pritarta.
R. JUŠKA (LSF). Aš tik atkreipiu dėmesį. Dabar, kolegos, tikrai turbūt prašysiu pertraukos. Šis pasiūlymas sistemiškai susijęs su teikiamais kitais pasiūlymais dėl sekretoriatų. Tai 33 straipsnio 2 dalis, papildomų straipsnių įvedimas. Mes sugriauname viską ir komitetas… Žinant ir vėluojant su NŽT įstatymu, kad mūsų pagrindinis komitetas ir kad savaitgalį biuro darbuotojai dirba, ir kad svarstyti privalome ir užsibrėžėme terminą trečiadienį, mes dar grąžiname šitą iš naujo perdaryti. Atleiskite, bet jau dabar pagriovėme ir aš prašau pertraukos.
PIRMININKAS. Taip, jūs turite teisę prašyti pertraukos, bet turėtume įvertinti, kad toks prašymas pailgina svarstymo…
R. JUŠKA (LSF). Taip, mes suprantame, bet mūsų svarstymas šiandien į niekur neveda, nes mes jau pagriovėme nemažai straipsnių, kuriuos tarpusavyje reikia suderinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, čia 154 straipsnyje yra taip pasakyta: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seime posėdžio pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.“ Pabrėšiu, kad vis tiek turės būti Seimo balsavimas, ar jūsų pasiūlymą priima? Ar jūs prašote dabar balsuoti?
R. JUŠKA (LSF). Aš prašau dabar balsuoti, nes tampa beprasmis svarstymas. Mes pagriauname visą…
PIRMININKAS. Pirmininke, tikrai visada yra galimybė komitete po to priimti ištaisančius pasiūlymus iki priėmimo. Čia tikrai nėra kažkas labai dramatiško, bet jūs prašote…
R. JUŠKA (LSF). Taip, aš prašau.
PIRMININKAS. …pertraukos, Seimas tada turi spręsti. Dabar teikiu balsuoti pirmininko prašymą.
Už – 39, prieš – 5, susilaikė 8. Šiandien baigiame darbą su šiuo projektu. Tada komitetas viską pradės vėl nuo svarstymo komitete stadijos ir atitinkamai Seime mes vėl pradėsime nuo svarstymo stadijos. Matyt, tai galės būti ne anksčiau kaip dar kitą savaitę.
Dabar aš klausčiau pirmininko, kaip su lydimaisiais darome? Ar lydimuosius šiandien pereiname, ar čia yra sąsajų su tomis nuostatomis, dėl kurių diskutavome? Ar mes lydimuosius galime apsvarstyti ir baigti jų procedūrą?
R. JUŠKA (LSF). Taip, lydimuosius tikrai galime apsvarstyti, nes čia niekas nepasikeis. Valstybės politikų, jeigu iš eilės. Taip?
PIRMININKAS. Taip. Man atrodo…
R. JUŠKA (LSF). Aš tik atkreipsiu dėmesį.
PIRMININKAS. Sekretoriatas man sufleruoja, kad nė dėl vieno lydimojo jokių pasiūlymų nėra gauta. Tiesiog mes dabar galime dėl visų jų, jeigu kas nors pageidauja, pasisakyti dėl motyvų.
R. JUŠKA (LSF). Dėl Karo padėties įstatymo tiktai…
PIRMININKAS. Dėl Karo padėties įstatymo atskirai balsuosime. Aš kalbu apie tuos, be Karo padėties, kuriems komitetas yra pritaręs. Dėl šitų visų lydimųjų, pradedant nuo 2-3.2 klausimo, projekto Nr. XIVP-1581(2), iki 2-3.10 klausimo, projekto Nr. XIVP-1589(2), imtinai, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu.
14.45 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1590 (svarstymas)
Dabar dėl Karo padėties įstatymo. Klausome komiteto motyvo, kodėl šį projektą reikia atmesti.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas bendru sutarimu nusprendė įstatymo projektą atmesti, nes savivaldybių administracijų, kaip paslapčių subjektų, veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „slaptai“, naudojimu ir tokios informacijos apsauga. Savivaldybių mobilizacijos planai žymimi slaptumo žyma „slaptai“. Asmenys, kurie rengia savivaldybių mobilizacijos planus, vykdomus karo padėties metu, turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Meras, būdamas tiesiogiai renkamu valstybės politiku, negavęs leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negalės atlikti Karo padėties įstatymo projektu jam nustatomų funkcijų. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriui negavus minėto leidimo, meras galės jį iš užimamų pareigų atleisti ir į administracijos direktoriaus pareigas priimti asmenį, kuris turės teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Kadangi Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai ir yra įstaigos vadovas, tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, aktualu palikti šiandien galiojantį teisinį reguliavimą, kuomet pagal Karo padėties įstatymą atitinkamos funkcijos pavedamos savivaldybės administracijos direktoriui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime, ar atmetame šį projektą. Balsuojame. (Balsas salėje: „Už atmetimą.“) Taip, kas balsuoja už, balsuoja už atmetimą.
Balsavo 56: už – 56, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Projektas atmestas.
Kadangi su pagrindiniu projektu grįžtame į pagrindinį komitetą, šiandien mūsų darbas baigėsi. Galime tik simboliškai užsiregistruoti posėdžio pabaigai.
Gerbiami kolegos, aš gal truputį suklydau, gerai, kad neišsibėgiojote. Nors buvo kaip ir bendras sutarimas dėl prieš tai buvusių savivaldos projektų, bet posėdžio pabaigos dar nepaskelbiau.
14.50 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžkime prie darbotvarkės 2-1 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Kaip ir buvo bendras sutarimas, bet kad nebūtų čia dviprasmybių, balsuojame, nes esame opozicijos labai griežtai prižiūrimi.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 52.
14.50 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-896(2), Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-897(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-898(2) (svarstymo tęsinys)
Ir dar vienas paketas iš trijų projektų. Darbotvarkės 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3 klausimai – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir du lydimieji. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 51, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ir šiems trims projektams pritarta po svarstymo. V. Pranckietis – dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo?
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš noriu prašyti grįžti dar, nes ne tuo pačiu… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, posėdžio nebaigėme, aš neskelbiau posėdžio pabaigos. Registracija nėra koks nors posėdžio pabaigą nulemiantis dalykas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Klausykite, aš nenoriu čia pašūkauti, aš noriu išspręsti dalykinį reikalą. Kooperatinių bendrovių įstatymo projektas Nr. XIVP-1751 buvo svarstomas ne tuo laiku, kad suinteresuoti žmonės būtų čia salėje. Ir ten buvo nuspręsta, kad reikia atiduoti Kaimo reikalų komitetui, o tai yra ekonominis projektas, jis turėtų būti svarstomas Ekonomikos komitete. Prašyčiau Ekonomikos komitetą skirti pagrindiniu komitetu dėl šio projekto, o jeigu reikia papildomo Kaimo reikalų komiteto, tada galime tai ir padaryti. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar sutinkate, kad grįžtume dėl formaliųjų dalykų prie svarstymų projektų? Galime sutarti bendru sutarimu? Yra Kaimo reikalų komiteto pirmininko siūlymas, kad dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1751 kaip pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas? Ar sutariame visi bendrai, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Girdžiu kažkokius šūksnius, gal balsuojame, kad pakeičiame pagrindinį komitetą.
Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad pagrindiniu dėl šio projekto būtų skiriamas Ekonomikos komitetas. Kas balsuos prieš, tada pagrindinis liks Kaimo reikalų komitetas. Susilaikiusieji lygiai taip pat Kaimo reikalų komitetą paliks kaip pagrindinį.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 42, prieš – 2, susilaikė 2. Kaimo reikalų komiteto pirmininko prašymas išgristas ir pakeičiamas pagrindinis komitetas.
Dabar tikrai posėdį galime baigti. Ar E. Gentvilas dar nori kažką pasakyti? Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik pranešu, kad jūs pats ryte posėdžio pradžioje sakėte, kad šiandien vakariniame posėdyje pirmininkaus J. Sabatauskas. Tai mes laukiame J. Sabatausko.
PIRMININKAS. Aš sakiau tuomet matydamas opoziciją salėje ir pridėdamas sąlygą, kad jeigu opozicija grįžta dirbti, sugrąžinamas ir buvęs pirmininkavimo grafikas. Bet J. Sabatauskui antrosios vakarinio posėdžio dalies, kaip matote, bet kuriuo atveju būtų nelikę. Tiesiog mes greičiau dirbome.
Baigiame posėdį. (Balsai salėje) Registracija neseniai buvo. Posėdis baigiamas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.