Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 424
STENOGRAMA
2024 m. spalio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame spalio 17 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. spalio 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame nuo 1 klausimo – darbotvarkės tvirtinimo. Matau, kad tikrai E. Gentvilas buvo pirmas prie mikrofono. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF*). Taip, ačiū, gerbiama Pirmininke. Sveiki, kolegos. Praėjusį kartą tikrai taip draugiškai ir su kita puse pabalsavome dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo išbraukimo. Tikrai gal nepradėkime tarprinkiminiu laikotarpiu tų sudėtingų permainų, dar turėsime laiko po antrojo rinkimų turo. Tikrai ir visaginiečių čia yra tokia pozicija. Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKĖ. Prašote išbraukti, ačiū. G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Dėl to paties norėjau – išbraukti frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerai. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke, frakcijos vardu siūlome išbraukti darbotvarkės 2-14 klausimą – Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIVP-3917(2), nes, mūsų manymu, šis įstatymo projektas griauna valstybės vientisumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nėra gauta. Pirmiausia Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu E. Gentvilas pasiūlė išbraukti 2-11.1 klausimą bei lydimuosius – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3868. Balsuokime. Kas pritariate klausimo išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 63, prieš – 8, susilaikė 30. Pasiūlymui pritarta, išbrauktas.
Darbotvarkės 2-14… Taip, A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami liberalai, aišku, tikrai labai malonu, kad rūpinatės Ignalinos atomine elektrine, bet, aš manau, pirmiausia reikėjo nebalsuoti po pateikimo už tą klausimą, kad dabar nereikėtų taip galvoti.
PIRMININKĖ. Ar jūs turite pasiūlymą dėl darbotvarkės?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Ne, čia replika po balsavimo.
PIRMININKĖ. Replika, supratau, ačiū.
J. Jarutis siūlo frakcijos vardu išbraukti 2-14 klausimą – Tautinių mažumų įstatymo projektą. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105: už – 37, prieš – 40, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dabar noriu taip pat pasiūlyti apsispręsti dėl 2-19 klausimo – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-4177 svarstymo. Jis nėra įrašytas į Seimo sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu sutarti svarstyti šiandieną? Ačiū.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū.
10.05 val.
2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4221, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 1, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4222, Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4223, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 10 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-4224, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4225, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4226, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4227, Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4228 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4221. Pateikimas. Kviečiu finansų ministrę G. Skaistę į tribūną. Atkreipiu dėmesį, kad šiam klausimui, šiam pateikimui yra numatyta 2 valandos, tai yra ministrė pateiks biudžetą ir turės galimybę atsakyti į jūsų klausimus. Prašau. Ar galėtumėte ir lydimuosius kartu pristatyti, gerbiama ministre? Taip. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip. Jei leisite, pristatysiu ir valstybės biudžetą, ir lydimuosius vienu metu. Noriu pristatyti 2025 metų valstybės biudžeto projektą. Jį rengė dar ši Vyriausybė, galutinis priėmimas numatytas jau po Seimo rinkimų, tuomet, kuomet bus naujas Seimas, ir nauja Vyriausybė galės atlikti tam tikras korekcijas.
Dabartinį biudžetą iš esmės galima vadinti išpildytų pažadų biudžetu, ištesėtų pažadų biudžetu. Prioritetai nuosekliai išlieka tie patys kaip ir visos kadencijos metu, tai yra žmonių pajamų didinimas, gynyba, saugumo stiprinimas ir investicijos į Lietuvos ateitį. Projekte, kalbant apie esminius įsipareigojimus ir naujas išlaidas, esminę dalį užima įstatyminiai įsipareigojimai, kurie yra užprogramuoti, pavyzdžiui, indeksavimo įstatymais, didžiąją dalį užima socialinių išmokų indeksavimas, pensijų indeksavimas, tai yra įsipareigojimai, kurie yra numatyti įstatyme.
Taip pat įgyvendinami ir politiniai susitarimai, tai yra politinis susitarimas dėl gynybos finansavimo. Kuomet buvo priimtas Gynybos fondo įstatymas, buvo sutarta, kad krašto apsaugai skirsime ne mažiau kaip 3 % bendrojo vidaus produkto. Tas ir yra siūloma. Taip pat kitas susitarimas – dėl švietimo: pratęsiami darbo užmokesčio didinimai, kurie buvo padaryti nuo šių metų rugsėjo, ir taip pat numatomas naujas darbo užmokesčio didinimas nuo ateinančių metų rugsėjo. Sakyčiau, yra tokios esminės naujos dedamosios.
Naujovė šio biudžeto – siūloma steigti infrastruktūros fondą, kuris, planuojama, per trejus metus sutelks apie milijardą investicijų į finansines priemones, kurios galės būti skirtos atsiperkantiems infrastruktūros projektams tokių sričių kaip geležinkeliai, oro uostai, energetikos infrastruktūra, na ir kitų sričių, kurių projektai yra atsiperkantys.
Žvelgdami į bendrinius biudžeto skaičius matome, kad grįžtame prie normalių laikų. Prieš tai buvo itin ženklūs pokyčiai, susiję su infliaciniais procesais, tokiu atveju nominalusis BVP augdavo daug ženkliau. Šiandien matome, kad 2023 metais tendencijos jau yra kitokios, o nuo 2024 metų ir vėliau, matome, grįžta ekonomika prie normalių laikų, kuomet nominalusis bendrasis vidaus produktas auga apie 5 %. Tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos analogiškai yra panašaus lygio, todėl ir lūkesčius, matyt, reiktų sieti su dabartiniu nominaliojo bendrojo vidaus produkto augimu.
Žvelgiant į pokyčius, kurie yra drauge su šiuo biudžetu, tai žmonių pajamoms didinti yra numatyta sprendimų papildomai už 1,9 mlrd. eurų, saugumui stiprinti yra numatyta 2,5 mlrd. eurų, tai yra krašto apsaugos asignavimai kartu su Valstybės gynybos fondu, na ir investicijos į Lietuvos ateitį daugiausia paremtos tarptautine parama, Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis, taip pat „Naujos kartos Lietuva“, žemės ūkio fondais ir kitais fondais – tai yra 3,6 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos bus beveik 18 mlrd. eurų, „Sodros“ – 8,65, Privalomojo sveikatos draudimo fondo – beveik 4 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra subalansuotas, tiek pajamos, tiek išlaidos. Savivaldybių biudžetai bus beveik 6,7 mlrd. eurų. Numatomos išlaidos – 23 mlrd. eurų, na ir valstybės biudžetas be Europos Sąjungos paramos bus 19,4, „Sodros“ – 7,9. Valstybės biudžeto pajamų augimas yra apie 1 mlrd. eurų, išlaidos, neskaitant europinės paramos, yra augančios 2 mlrd. eurų. „Sodros“ pajamos auga taip pat 1 mlrd., išlaidos – 850 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir jo augimas taip pat yra subalansuotas, augimas tiek pajamų, tiek išlaidų yra beveik 0,5 mlrd. eurų. Savivaldybių pajamos auga 832 mln. eurų, tai yra 14,2 %, vadinasi, dvigubai sparčiau negu valstybės biudžeto pajamos.
Visų konsoliduotų biudžetų išlaidos yra 30,3 mlrd. eurų. Tradiciškai, kaip ir turbūt visose Europos Sąjungos valstybėse, 2/3 biudžeto sudaro įsipareigojimai socialinės apsaugos srityje, sveikatos ir švietimo, jie užima 2/3 biudžeto. Socialinei apsaugai yra skiriama iš viso 11,5 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – beveik 4,4 ir švietimui – 4,3.
Visų biudžetų išlaidų augimą sudaro 3,2 mlrd. eurų. Iš jų socialinei apsaugai sudaro beveik 1,4 mlrd. eurų. Tai yra tikrai didžioji dalis. Kaip minėjau, tai pirmiausia yra susiję su įstatyminiais įsipareigojimais indeksuoti socialines išmokas, kurios yra užprogramuotos jau anksčiau priimtais įstatymais, taip pat pensijoms indeksuoti.
Švietimas. Augimas dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo nuo 2024 metų rugsėjo ir taip pat kito sprendimo didinti darbo užmokestį nuo 2025 metų rugsėjo taip pat sudaro didelę dalį. Tai yra beveik 571 mln. eurų. Sveikatos apsaugos biudžetas didžiąja dalimi, aišku, yra susijęs su Privalomo sveikatos draudimo fondo pajamomis. Išlaidos auga 533 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamas sudarys, valstybės biudžeto, jau nebe konsoliduotų biudžetų, bet valstybės biudžeto pajamas sudarys 18 mlrd. eurų ir didžiąją dalį tradiciškai sudaro pridėtinės vertės mokesčio pajamos. Tai yra 38 % visų valstybės biudžeto pajamų – 6,8 mlrd. Gyventojų pajamų mokesčio pajamas sudarys beveik 3,4 mlrd. eurų, tai yra beveik 19 % visų valstybės biudžeto pajamų, ir akcizai 12 % – 2,18 mlrd. eurų.
Sprendimai, kurie generuoja papildomas pajamas, tai yra su Valstybės gynybos fondu jau anksčiau priimti įstatymai, tai yra akcizai, pelno mokesčio tarifo pakeitimas ir laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas dar vieneriems metams. Jokių naujų sprendimų, kurie papildytų valstybės biudžetą mokestinėmis pajamomis su šiuo biudžetu nėra siūloma. Tai yra sprendimai, kurie turės poveikį iš dalies 2025 metų ir vėlesnių metų biudžetams, bet jie jau yra priimti drauge su Valstybės gynybos fondo įstatymu.
Žmonių pajamoms didinti, kaip minėjau, yra 1,9 mlrd. eurų. Galima suskirstyti į šias dalis: į dirbančiųjų pajamas, paramą pažeidžiamiausiems bei senatvės pensijas. Dirbančiųjų pajamos yra ir horizontalūs sprendimai, kurie paliečia visą darbo rinką, ir sektoriniai sprendimai, kurie yra susiję su viešojo sektoriaus darbuotojais.
Kalbant apie horizontalius sprendimus, turbūt pagrindinis yra minimaliosios mėnesinės algos nustatymas. Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą padidinti minimaliąją mėnesinę algą ateinančiais metais 12,3 % – iki 1 tūkst. 38 eurų. Tam, kad būtų galima numatyti asignavimuose atskiriems asignavimų valdytojams biudžete, darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje už minimaliąją mėnesinę algą, šiam padidinimui reikia 38,6 mln. eurų ir taip pat kvalifikuotiems darbuotojams, kurių atlyginimas yra netoli minimaliosios mėnesinės algos, tam, kad būtų išlaikytas atotrūkis nuo minimaliosios mėnesinės algos, taip pat reikia numatyti koeficientams didinti, todėl yra numatoma dar 24,2 mln. eurų mažiems koeficientams padidinti išlaikant atotrūkį nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Taip pat sektoriniai sprendimai. Iš jų, matyt, didžioji dalis yra susijusi su švietimo įsipareigojimų įgyvendinimu. Šiais metais buvo antras mokytojų darbo užmokesčio padidinimas, padarytas 15,5 % nuo rugsėjo 1 dienos. Tai reiškia, kad asignavimai buvo numatyti 4 mėnesiams, o 2025 metams jau šios sumos reikia visiems 12 mėnesių, todėl didelę dalį augančios sumos sudaro dabartinio darbo užmokesčio pertempimas į 2025 metus. Taip pat papildomas sprendimas nuo rugsėjo 1 dienos padidinti mokytojų ir dėstytojų darbo užmokestį dar 8,2 %, kad būtų išlaikytas tas santykis su maždaug vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris yra sutartas ir politiškai priimtinas. Tam taip pat yra numatomos lėšos. Taip pat 44,5 mln. eurų yra numatoma kitoms papildomoms reikmėms, tai yra įtraukiajam ugdymui, papildomoms pamokoms, papildomiems etatams ir kitiems dalykams. Bendra darbo užmokesčio fondo suma dėstytojams ir mokytojams auga beveik 400 mln. eurų.
Medikams darbo užmokestis taip pat auga iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tam yra 230 mln. eurų. Taip pat priešgaisrinės apsaugos ugniagesių ir gelbėtojų bei policijos pareigūnų pareigybėms komplektuoti, prokurorams, tyrėjams yra 46,4 mln. eurų. Kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 15,5 mln. eurų. Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams yra per įvairias institucijas išsidėlioję, Biudžeto įstatyme matyti, pagal institucijas galima pasižiūrėti, yra 43,2 mln. eurų iš viso beveik 800 mln. dirbančiųjų pajamoms didinti. Dėl šio sprendimo didinti minimaliąją mėnesinę algą pajamos į rankas žmonėms, kurie dirba už minimalųjį atlyginimą, kitais metais bus beveik 69 eurais didesnės. Jeigu lygintume su kadencijos pradžia, nes tai yra paskutinis mūsų Vyriausybės teikiamas biudžetas, pajamos į rankas minimaliąją mėnesinę algą gaunantiems žmonėms bus išaugusios 74 %, tai yra 330 eurų.
Žvelgiant pagal atskirus sektorius, gydytojų darbo užmokestis kitais metais turėtų augti 10 %, tai yra vidutiniškai 305 eurais per mėnesį į rankas. Slaugytojams – 10 %, rezidentams taip pat 10 %. Mokytojams, kaip minėjau, nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos – 8,2 %, nes visiškai neseniai buvo padidinta 15,5 %, tokiu atveju jų atlyginimas per mėnesį augtų 142 eurais. Dėstytojams nuo rugsėjo 1 dienos dar 8,2 %. Kultūros ir meno darbuotojams pagal vidutinį darbo užmokesčio augimą numatoma visoje darbo rinkoje 7,6 %, tokia yra projekcija, numatoma, kad darbo užmokestis į rankas per mėnesį turėtų padidėti 83 eurais nuo sausio 1 dienos. Kadangi vidutinė metinė infliacija prognozuojama 2,5 %, matome, kad tikrai žmonių perkamoji galia viešajame sektoriuje turėtų augti.
Jeigu lygintume su kadencijos pradžia, gydytojų darbo užmokestis bus išaugęs 84 %, mokytojų – 85 %, dėstytojų jau net virš 90 %. Kaip minėjau, tai yra nuoseklus mūsų Vyriausybės pasirinkimas visos kadencijos metu.
Kalbant apie paramą pažeidžiamiausiems, didele dalimi tai yra užprogramuota jau priimtų sprendimų ir įsipareigojimų indeksuoti socialines išmokas pagal įvairius koeficientus. Pagal minimalių vartojimo poreikių dydį indeksuojamoms socialinėms išmokoms yra skiriama 425 mln. eurų. Tikrai didžioji dalis, nes MVPD yra nustatomas pagal prieš tai buvusius infliacinius laikotarpius, kurie tikrai yra išskirtiniai, todėl didžioji sąskaitos dalis ateina būtent šiais metais. Su tuo yra susiję išmokų vaikams indeksavimas, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei šalpos išmokos. Vienišo asmens išmokoms indeksuoti pagal socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą yra numatoma 10 mln., valstybinėms pensijoms indeksuoti pagal vidutinį kainų indeksą – 5 mln., kitai paramai, iš jų mokamos mažų pensijų priemokos, nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimas, yra numatoma 47 mln. eurų. Bendros paramos pažeidžiamiausiems asmenims sumos augimas yra numatomas beveik 0,5 mlrd. eurų.
Senatvės pensijoms didinti yra numatoma papildomai 616 mln. eurų, iš viso, jei vidutinė senatvės pensija yra su būtinuoju stažu, nuo sausio 1 dienos pensijos turėtų būti 81 euru per mėnesį didesnės, tai yra 12,7 %. Didėja nuo 640 vidutinė pensija su stažu šiais metais iki 721 euro 2025 metais. Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių. Lyginant su kadencijos pradžia, pensijos vidutiniškai bus išaugusios 321 euru per mėnesį, tai yra 80 % augimas, lyginant su 2020 metais. Mūsų Vyriausybė įvedė ir vienišo asmens išmoką, kuri anksčiau nebuvo mokama. Pradžioje tai buvo 32 eurai, o 2025 metais ją turėtų sudaryti 42,29 euro, nes indeksuojama pagal indeksavimo koeficientą, kuris yra susijęs ir su pensijų indeksavimu.
Kitas prioritetas yra saugumo stiprinimas. Kaip minėjau, tvirtinant Valstybės gynybos fondo įstatymą buvo sutarta dėl naujų mokestinių pajamų, kurios garantuoja, kad galime padidinti krašto apsaugos finansavimą, todėl krašto apsaugos biudžetas didėja iki 3,03 % nuo bendrojo vidaus produkto. Praėjusiais metais bazinis finansavimas buvo 2,52 % ir buvo numatyta papildomų lėšų iš Solidarumo įnašo įstatymo. Bendra lėšų krašto apsaugai suma valstybės biudžeto projekte 2024 metais buvo 2,89 ir per metus teisė skolintis išlieka ta pati, kurią turėjome ir šiais metais. Ja pasinaudojome, pasekmė – krašto apsaugos finansavimas per metus buvo padidintas nuo 2,89 iki 3,2. Išlieka ta pati teisė, todėl galutinis rezultatas, kiek šiemet bus 2025-aisiais skiriama krašto apsaugai, bus matyti 2025 metų pabaigoje.
Pats Valstybės gynybos fondas, kadangi jo mokestines pajamas buvo numatyta didinti palaipsniui trejus metus, yra numatoma, kad pirmaisiais metais į šį fondą įplauks 240 mln. eurų, iš jų taip pat yra ir savivaldybių dedamoji, 2026 metais – 328 mln. ir 2027 metais – 359 mln. eurų. Valstybės gynybos fonde lėšos yra ne tik krašto apsaugos reikmėms, taip pat yra ir kariniam mobilumui, iš jų pirmiausia yra daroma magistralė „Via Baltica“, ir taip pat civilinei saugai savivaldybėse yra numatoma 25 mln. eurų.
Kita dalis yra investicijos į Lietuvos ateitį. Kaip minėjau, tai yra daugiausia tarptautine parama paremtos pažangos lėšos. Vyriausybė savo kadencijos pradžioje išskyrė tris esminius savo darbo prioritetus, tai yra žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka bei švietimas. Todėl šios sritys yra esminės ir teikiant paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų paramos fondų. Žaliajai pertvarkai yra numatoma 1,7 mlrd. eurų, švietimui – 263, mokslui, verslui ir inovacijoms – 206 ir skaitmeninei pertvarkai – 147. Kalbant apie švietimą, turbūt bus tęsiama ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, „EdTecho“ programa. Žalioji pertvarka apima ir renovacijos procesus, atsinaujinančios energetikos skatinimą, žaliąjį transportą, geležinkelių transportą ir kita.
Taip pat, kaip minėjau, yra siūloma steigti infrastruktūros fondą, kadangi buvo diskutuojama ir su Susisiekimo ministerija, kad reikėtų tokį instrumentą turėti. Aišku, yra dalies politinio lauko dalyvių lūkesčiai, kad iš tokio fondo būtų galima finansuoti kelius. Bet, man atrodo, labai svarbu atskirti projektus, kurie generuoja grąžą, ir tuos projektus, kurie yra subsidinio pobūdžio, kaip kad kelių asfaltavimas, nes išasfaltavus kelią tiesioginės grąžos iš to nėra. Todėl infrastruktūros fondą siūloma steigti dėl tokių projektų, kurie galėtų finansiškai atsipirkti, būti paskoliniai ir galėtų grąžinti atgal į fondą į juos investuotas lėšas. Tam siūloma iš valstybės biudžeto kasmet trejus metus į priekį numatyti po 50 mln. eurų, taip pat ILTE, mūsų nacionalinės plėtros įstaigos, lėšos būtų taip pat po 50 mln. kasmet trejus metus į priekį. Tokiu būdu per trejus metus sukauptume 300 mln. eurų valstybinio kapitalo, viešojo sektoriaus kapitalo ir taip pat tikimės pritraukti privačių investuotojų, institucinių investuotojų, privataus kapitalo fondų, kurie padėtų sugeneruoti per trejus metus 1 mlrd. eurų finansinių priemonių krepšį.
Investicijų sritys, kur būtų galima investuoti, kas paprastai generuoja grąžą, ILTE yra atlikusi analizę, kur egzistuoja poreikis ir galima būtų tokius projektus finansuoti, tai yra gynybos pramonė, jūrų, oro uostų ir geležinkelių infrastruktūra, duomenų centrai, energetikos infrastruktūra ir taip pat projektai, kurie yra vystomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu, kaip kad, pavyzdžiui, karinė infrastruktūra, kur tiesiog projekto vystytojui tam, kad galėtų turėti stabilų finansavimą ilguoju laikotarpiu, kartais reikia tiesiog paskolinio mechanizmo, kuris būtų pritaikytas tokio pobūdžio investicijoms, kadangi investicija paprastai yra tikrai labai ilgo termino. Ir 2025 metais, investavę savo dalį, galime tikėtis pritraukti papildomai investuotojų ir fondas galėtų pradėti veikti jau 2025 metų antroje pusėje.
Kalbant apie kitą dalį, kaip minėjau, kadangi tai yra finansiškai atsiperkantys projektai, yra dalis projektų, kurie finansiškai tiesiogiai neatsiperka, ir tam reikia valstybės biudžeto lėšų. Lėšas Lietuvos keliams šią kadenciją iš viso sudarė 2 mlrd. 841 mln. eurų. Jeigu padalintume iš ketverių kadencijos metų, vidutiniškai tai būtų per 700 mln. eurų. Praėjusioje kadencijoje vidutiniškai, net ir su kovidinės paramos lėšomis, būdavo skiriama 612 mln. eurų, vadinasi, kelių finansavimas augo. Šiais metais 2025 metais siūloma skirti 784 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai – 563 mln., taip pat Gynybos fondo lėšos kariniam mobilumui, kaip minėjau, tai pirmiausia yra „Via Baltica“, – 59 mln. eurų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 161 mln. eurų.
Jeigu lygintume su praėjusiais metais, nes girdžiu, kad viešojoje erdvėje tų palyginimų yra, tai turbūt atkreipsiu dėmesį į atskirus segmentus. Pirmiausia, Gynybos fondo lėšos kariniam mobilumui yra tiesiogiai susijusios su Laikinojo solidarumo įnašo įstatymu. Tas sprendimas buvo laikinas, jo pajamos buvo laikinos ir tai reikėjo visiems aiškiai suprasti: tos specifinės investicijos yra į kariniam mobilumui ir dvejopos paskirties keliams reikalingą infrastruktūrą. Kadangi solidarumo įnašo pajamos mažėja tiesiog dėl to, kad pati mokesčio struktūra buvo tokia, tokiu atveju ir lėšos kariniam mobilumui iš šio šaltinio taip pat yra mažėjančios.
O pagrindinę, bazinę, Kelių priežiūros ir plėtros programą praėjusiais metais sudarė 543 mln. eurų, plius 40 mln. eurų buvo skirta keliui Vilnius–Utena. Dabar bazinė Kelių priežiūros ir plėtros programa išlieka tokia pati, tai yra 543 mln. eurų, plius 20 mln. yra skiriama Utenos keliui. Utenos kelio finansavimo struktūra buvo pakeista, intensyvinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą. Dabar jau Utenos keliui galima skirti iki 85 % Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, todėl kofinansavimo iš nacionalinio biudžeto poreikis yra mažesnis. Tam yra numatoma 20 mln. eurų, taip pat skiriama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, todėl 2025 metais Utenos kelias turėtų būti užbaigtas. Tai iš viso per šiuos tris šaltinius keliams numatoma 784 mln. eurų.
Taip pat yra savivaldybių biudžetai. Kaip minėjau, jie auga tikrai ženkliau negu valstybės biudžetas, kadangi savivaldybių pajamos yra labai stipriai susijusios su darbo užmokesčio augimu. Kadangi darbo užmokestis auga gana sparčiai, tokiu atveju ir savivaldybių biudžetų bendra suma auga 14,2 %. Savarankiškos pajamos auga 14,1 %, iš viso beveik iki 6,7 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžetų augimas yra 832 mln. eurų, o valstybės biudžeto pajamos auga 7 %.
Na ir bendras vardiklis – valdžios sektoriaus balansai. 2025 metais, prognozuojama, valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3 %. Tai reiškia, kad esame pasiekę Mastrichto kriterijaus ribą. Esame pasiekę šią ribą todėl, kad visi tie prioritetai, kuriuos įvardinau prieš tai, yra ne tiktai įstatymiškai užprogramuoti, bet taip pat ir politiškai sutarti, kaip kad švietimo finansavimas bei gynybos finansavimas. Sričių, kuriose būtų galima mažinti šių poreikių finansavimą, aš asmeniškai nematau, todėl išnaudojome visas galimybes, kad patenkintume šių poreikių finansavimą, šių prioritetų finansavimą, ir todėl biudžeto deficitas numatomas maksimalus – 3 %, visgi išlaikant europinę fiskalinę drausmę.
Drauge su šiuo biudžeto įstatymu yra teikiami ir keli lydimieji įstatymai. Trumpai gal juos pristatysiu. Pirmiausia, tai yra teikiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuris šiek tiek koreguoja neapmokestinamojo pajamų mokesčio, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarką. Kadangi neapmokestinamojo pajamų dydžio formulėje, kuri yra pritaikoma kiekvienam konkrečiam asmeniui, yra įrašyta minimalioji mėnesinė alga, todėl, keičiantis minimaliajai mėnesinei algai, kad būtų galima korektiškai taikyti formulę be perkritimo, yra ištaisomas techninis sprendimas pritaikant, kad pirmoji formulė neapmokestinamojo pajamų dydžio, ta pagrindinė, yra taikoma iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kuris yra numatomas 2025 metais. Tokiu būdu šiek tiek išsiplečia ir gavėjų ratas, taip pat šiek tiek išsiplečia ir apimtis, kuriai yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis konkretiems žmonėms.
Taip pat yra teikiamas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. 2024 metais buvo sutartos naujos fiskalinės drausmės taisyklės, pakoreguoti du tiesioginio taikymo reglamentai, į kuriuos turi nuorodą mūsų Fiskalinės sutarties konstitucinis įstatymas. Todėl, pasikeitus reglamentams, yra fundamentalus poreikis peržiūrėti ir mūsų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą. Taip pat yra priimta direktyva, kurios galutinis perkėlimo terminas yra 2025 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima per 2025 metus peržiūrėti pagal naują reguliavimą mūsų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą. Siūloma jo netaikyti 2025 metais, per tą laiką pasirengti ir fundamentaliai jį pritaikyti pagal naują europinį reguliavimą, kuriame numatytas papildomas lengvatinis gynybos investicijų ir kitų dalykų reguliavimas. Kadangi dar ne visi dokumentai yra priimti, kai kurie fundamentalūs sutarimai dar yra rengiami ir bus tik kitų metų pradžioje, tai 2025 metai bus tie metai, kai reikės surengti išsamią diskusiją ir priimti šį įstatymą.
Taip pat yra siūloma pratęsti Rinkliavų įstatymo galiojimą ir e. tollingo pajamas numatyti nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Projektas yra sėkmingai įgyvendinamas, tačiau jo įgyvendinimas užtruks. Siūloma pradėti jo taikymą nuo 2026 metų, kad būtų galima nuosekliai planuoti valstybės biudžeto pajamas.
Taip pat yra keičiamas ir Administracinių nusižengimų kodeksas, šiek tiek pakoreguojamos asignavimų valdytojų teisės. Tai susiję ir su trimečio biudžeto nauja sistema. Turbūt tokie pagrindiniai pakeitimai. Laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių. Aš tik, mieli kolegos, atkreipiu dėmesį, kad šio projekto paskutiniai du lydimieji turėtų būti pristatyti ministro V. Šilinsko. Bet, manau, darbo organizavimo dėlei geriau būtų, kad ministrė atsakytų į užsirašiusiųjų klausimus, o vėliau tuomet ateis ministras, pristatys lydimuosius ir galėsite jam užduoti klausimus. Dabar užsirašė 22 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, tikrai esame sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, suprantama, dabar dėl krašto apsaugos 3 % siekiamybė, 2,5 mlrd. Prašau pasakyti. Policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, čia policija neseniai prašė 100 mln., o aš matau tik 46 mln. bendrai sudėtus. Gal jūs galite pasakyti, kiek didės, pavyzdžiui, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos biudžetai?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip detaliai pagal kiekvieną instituciją mintinai tikrai sudėtinga pasakyti, tačiau visi tie skaičiai biudžete yra įvardinti. Policijos asignavimai tikrai auga, numatytas darbo užmokesčio didėjimas tiek dėl pareigūnų komplektavimo, tiek ir tyrėjų darbo užmokesčiui didinti. PAGD’ui taip pat yra numatyta, tą aš pristačiau. Bendra pareigūnų darbo užmokesčio fondo augimo suma yra 46 mln. eurų, atrodo. Tačiau pagal konkrečias institucijas, matyt, būtų galima matyti pačiame biudžeto projekte. Tikrai svarstydami komitetuose galėsime detaliai atskiras institucijas pereiti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš manau, kiekvienas ekonomistas, analitikas pasakytų tokį paprastą liaudišką žodį, kad ši Vyriausybė, per šią kadenciją planuodama pajamas ir išlaidas, prisižaidė. Prisižaidėte dėl paprastos priežasties. Didinote išlaidas priimdami įvairius įstatymus, didinote finansinius įsipareigojimus, neturėdami tvarių ir ilgalaikių pajamų, nekreipėte dėmesio nei į Valstybės kontrolės pastabas, nei į kai kurių kitų finansinių institucijų. Jūs numatėte, kad kitais metais skolinsitės virš 5 mlrd. eurų. Niekada tokios sumos nebuvo skolintasi nuo 2020 metų.
Kitas aspektas. Augant ekonomikai 5,4 % (planuojama), 2,5 % infliacija reiškia, kad jūs Lietuvos ateitį parduodate skolinimuisi dėl trumpalaikių politinių sprendimų. Klausimas būtų paprastas.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ar jūs įskaičiavote skolos aptarnavimo išlaidas, kurios kitais metais, palyginti su šiais metais, augs 200 mln. eurų?
PIRMININKĖ. Laikas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Skolos aptarnavimo išlaidos auga 18 %, tai yra 83 mln. eurų. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Tamašunienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, ačiū už pateiktą išsamią informaciją. Tačiau kai kurių partijų vadovai pastaruoju metu labai akcentuoja finansavimo socialinėms programoms didinimą. Kaip jau matyti iš biudžeto, didelių galimybių perstumdyti biudžeto lėšas iš vienų programų į kitas nematyti. Kaip ir prie visų valdžių, dažnai buvo mažinamos investicinės programos. Viena iš tokių programų yra finansuojama iš Kelių fondo. Nors, kaip minėjote, didelė dalis Kelių programos finansavimo bus vykdoma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, norėčiau užduoti klausimą, ar nebus finansinių problemų tęsiant Utenos–Vilniaus kelio remonto užbaigimo darbus ir finansuojant jau pradėtas tęstines kelių tiesimo ir atnaujinimo programas? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie Utenos kelią, jisai turi specialią eilutę biudžete. Taigi, tam dar praėjusiais metais buvo numatyta nacionalinio biudžeto lėšų per Kelių priežiūros ir plėtros programą, nesilaikant paskirstymo proporcijų, 40 mln. eurų. Kaip minėjau, šiais metais yra numatyta 20 mln. eurų, taip pat numatytas didesnis intensyvumas kelio finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl pati finansavimo struktūra tikrai yra užtikrinta. Kaip suprantu, konkursai yra skelbiami. 2025 metais tikimasi užbaigti šio kelio tiesimą. Man atrodo, tai yra daugelio valdžių ir vyriausybių įvardintas prioritetas. Džiugu, kad mums pavyko užtikrinti jo finansavimą ir projektas bus užbaigtas. Tikiu, kad ir kaip rinkimai baigtųsi, bet kokiu atveju ši finansavimo eilutė neturėtų keistis.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Jos salėje nematau. Klausia Aidas…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš…
PIRMININKĖ. Oi, labai atsiprašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Laba diena, Pirmininke. Pasisveikinsiu, jeigu nematote. Gerbiama ministre, aš noriu paklausti pirmiausia dėl vienišų asmenų išmokos, dėl našlių pensijų, kurios, net šiuo metu planuojant padidinimą, nesieks bazinės socialinės išmokos dydžio. Kodėl pasirinktas toks modelis, nes kitos socialinės išmokos, kaip pensijos ar vaiko pinigai, auga tokiu, sakykime, priverstinu būdu, o ne gera valia yra didinami, nes yra susieti arba su indeksavimo sistema, arba susieti su kitais augimais.
Taip pat aš dėl kelių noriu paklausti. „Via Baltica“, aišku, yra svarbus karinio mobilumo kelias, bet ir kiti vidaus keliai: rajoniniai, krašto keliai, yra tapę karinio mobilumo keliais. Ar iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto, imant kartu su „Via Baltica“ ir Susisiekimo ministerija, savivaldybėmis, bus įgyvendinama tų kelių programa ir ar…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …numatytas bendras finansavimas, nes taip turėtų būti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradedant nuo vienišo asmens išmokos, jinai yra taip pat indeksuojama, tačiau jinai yra susieta ne su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, kaip išmokos vaikams, bet jinai yra susieta su pensijų indeksavimo koeficientu. Tai reiškia, kad tiek, kiek indeksuojamos senatvės pensijos pagal Indeksavimo įstatymą, tiek yra indeksuojamos ir vienišo asmens išmokos. Tokiu atveju augimas yra 10,5 %. Jis yra apskaičiuotas pagal galiojantį įstatymą ir asignavimai jam yra numatyti. Kaip minėjau, didžioji dalis socialinio augimo biudžeto yra numatyta pagal indeksavimus, kurie yra užprogramuoti įstatymiškai.
Dėl kelių finansavimo, kaip minėjau, bendroji Kelių priežiūros programa, kuri yra bazinė, atėmus Utenos kelią, kuriam yra numatomas specifinis finansavimas, išlieka tokia pati, kaip buvo praėjusiais metais, tai yra 543 mln. eurų. „Via Balticai“ yra numatoma 60 mln. eurų. Taip pat išlieka galimybė skolintis karinio mobilumo projektams. Tie projektai, kurie dabar yra įtraukti į karinio mobilumo paketą, yra finansuojami pagal dabar suplanuotą finansavimą, tačiau jeigu per metus bus matoma, kad yra ekonominių galimybių ir yra galimybė skolintis papildomai, nepažeidžiant 3 % deficito ir grynojo skolinimosi limito, tokiu atveju bus galima pasiskolinti papildomai ir numatyti papildomą finansavimą ir karinio mobilumo keliams finansuoti. Krašto apsaugos ministerija su Susisiekimo ministerija nustato, kurie keliai yra krašto apsaugai prioritetiniai, ir tokiu atveju jiems yra numatomas finansavimas. Tokia galimybė papildomai skirti taip pat bus, tačiau reikia sutarimo šių dviejų institucijų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Bukauskas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, nustebinote, kaip įprasta. Kalbate ir neraudonuojate, tarsi akivaizdu, kad jūsų partija jau pasiduoda ir rinkimus pralaimėjo, nes apie kelius susisiekimo ministras M. Skuodis įvairiuose savo pasisakymuose minėjo, kad nuo 340 iki 1,3 mlrd. eurų reikia tam, kad pasiektume efektyvesnį pokytį keliuose ir viadukuose. Tie skaičiai nenuoseklūs, bet į tai nesigilinsime. 11 % mažesnis bendras Lietuvos kelių finansavimas iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, to tikrai buvo sunku tikėtis. Mes matome, kaip yra fortifikuojami tiltai į Kaliningrado sritį, nors šios fortifikacinės priemonės, išskyrus juoko priepuolį, vargu ar sukeltų kokių rimtesnių problemų mūsų hipotetinio priešo tankams. Ar jūsų tikslas yra, kad…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …mūsų valstybės keliais ir tiltais negalėtų važiuoti ne tik priešo tankai, bet ir Lietuvos gyventojai?
PIRMININKĖ. Laikas!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt jūsų džiaugsmui, būtent tą tiltą nutiesė Rusijos Federacija, matyt, tam, kad galėtų atvažiuoti. Mūsų pasirinkimas yra investuoti ten, kur mums atrodo reikalinga. Priminsiu, kad Solidarumo įnašo įstatymas buvo laikinas sprendimas tam, kad paspartintume investicijas į karinio mobilumo poreikius, tai ir buvo padaryta. Tas sprendimas buvo laikinas, jisai buvo pratęstas dar vieneriems metams. Tai generuoja papildomas pajamas, kurias šiuo metu galima nukreipti į karinio mobilumo projektus, tarp jų pagrindinis turbūt yra „Via Balticos“ projektas, kuris turėtų būti sėkmingai užbaigtas skyrus šį finansavimą. O bazinė Kelių priežiūros ir plėtros programa nesikeičia, kaip minėjau, tai yra 543 mln. eurų plius tai, kas yra skiriama Utenos keliui. Dėl taškinių sprendimų pernai nacionalinio finansavimo poreikis buvo 40 mln., šiais metais yra 20 mln., nes padidintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo intensyvumas, tai leidžia užtikrinti, kad šis projektas bus taip pat užbaigtas laiku.
Jeigu norima sistemingai pagerinti kelių finansavimą, ko turbūt ir norėtų susisiekimo ministras, tokiu atveju, matyt, reikėtų pasinaudoti gerąja patirtimi, kurią mes turėjome su Gynybos fondu: nustatome, kad naudojama bus keliams, sutelkiame visus Seimo narius, sutariame, kurias mokestines pajamas galime padidinti, ir jos būtų būtent sistemingai skiriamos kelių būklei gerinti. Be papildomų valstybės biudžeto pajamų sistemingai iš esmės keisti finansavimo modelį šiuo metu tiesiog nėra galimybių, nes kiti prioritetai taip pat yra svarbūs, tai yra įstatyminių įsipareigojimų įgyvendinimas tiek indeksuojant socialines išmokas, indeksuojant pensijas, bet lygiai taip pat ir užtikrinant gynybos finansavimą, ir įgyvendinant švietimo susitarimą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bukauskas. Ruošiasi V. Fiodorovas.
V. BUKAUSKAS (LRPF). Ačiū, Pirmininke. Kolega iš dalies paklausė mano klausimo. Gerbiama ministre, ar jūs nemanote, kad reikėtų fiksuoto procento būtent už degalus surenkamo akcizo, kur vartotojai sumoka, kad būtų gerinama kelių infrastruktūra, kad pasiekiamumas būtų kokybiškesnis, nustatant 70–80 %? Tai būtų galbūt sąžiningiau visuomenės požiūriu, nes gyventojams, nutolusiems nuo gyvenviečių, nuo miestų centrų, pavasarį, rudenį dėl prastėjančių oro sąlygų yra sudėtinga pasiekti ir jie reiškia nusivylimą.
Bet ir antras klausimas. Kaip jūs išspręsite ir patenkinsite viešą generalinio policijos komisaro prašymą, kuris buvo paskelbtas, kad kitiems metams reikia…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BUKAUSKAS (LRPF). …papildomų 100 mln. eurų, nes nekomplektuojama yra per 1,5 tūkst. pareigūnų…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BUKAUSKAS (LRPF). …kai jūs numatote visai sistemai – priešgaisrinei, prokurorams ir policijai – tiktai 45 mln.? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu aš sudėčiau visų institucijų poreikius į vieną vietą, ten išeitų skaičiai, kelis kartus didesni, negu yra valstybės biudžeto galimybės. Matyt, įvertinus galimybes yra skiriama esminiams poreikiams, kurie tuo metu yra įvardinami, biudžeto derybų metu. Kaip minėjau, policijos asignavimai auga – tiek pareigūnams komplektuoti, tiek ir tyrėjų darbo užmokesčiui, kad išspręstume tas dabartines problemas ir pagerintume situaciją tiek, kiek leidžia valstybės biudžeto galimybės.
Kalbant apie kelių pajamų priskyrimą keliams tvarkyti, yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris pasako, kad to daryti negalima, tai yra valstybės biudžeto pajamos ir tik Seimas, Vyriausybei parengus biudžeto projektą, gali nuspręsti, kam yra skiriamos lėšos. Todėl tai yra Seimo narių valia, kaip paskirstyti surenkamas pajamas. Tuo tarpu yra rengiamas sprendimas dėl e. tollingo sistemos ir kai jinai pradės veikti, tokiu atveju jos generuojamos pajamos keliaus į „Via Lietuva“ biudžetą ir jie galės, matyt, jas naudoti gaudami jas tiesiogiai. Todėl, ką aš ir kalbu, kalbant apie kelių finansavimo sisteminį gerinimą, visgi nauji pajamų sprendimai turėtų būti pagrindas, dėl ko mes diskutuojame ir iš kur atsiranda tos lėšos, kurios yra reikalingos sistemiškai pakeisti, iš esmės padidinti, jeigu yra toks platus Seimo narių sutarimas.
PIRMININKĖ. Užsirašęs V. Fiodorovas, bet jo salėje nematau. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Skardžius.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ministre, norėjau paklausti. Jūs čia sakote, kad viskas didėja, viskas gerėja ir gražėja, bet noriu paklausti apie žemės ūkį, kur įvertinus 1,8 % finansavimas mažėja būtent žemės ūkio dalies. Kas atsitiko, kad vis dėlto taip atsitiko? Ar tai buvo dėl to, kad šiai Vyriausybei žemės ūkis buvo ne raketų mokslas, o viena ministerija vykdė kosmoso programą? Ar čia tos programos nesėkmė taip privedė, kad atliko tų pinigų ir jie perskirstomi, ar kas? Nes žinome, kokia yra žemės ūkio situacija, ir bent jau ministras buvo žadėjęs, kad tai bus strateginė kryptis ir ten bus taisomos klaidos. Tai ar jūs matote, kad ten viskas yra gerai ir nieko daugiau nereikia daryti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl labai konkrečių biudžeto eilučių, matyt, bus galima diskutuoti komitetuose, įvardinant prioritetines sritis ir pasakant, ką dar būtų galima patobulinti. Tam ir yra diskutuojama komitetuose, tam numatoma nemažai laiko ir bus galima atsižvelgti, jeigu yra kokių nors specifinių pageidavimų. Tuo tarpu atkreipčiau dėmesį, kad toms trims pagrindinėms sritims, tai yra švietimui, socialinei apsaugai ir sveikatai, yra numatoma 4/5 naujų išlaidų tiesiog todėl, kad yra tokie įstatyminiai įsipareigojimai, yra politiniai susitarimai, ir siekiant įvykdyti tuos politinius susitarimus bei įstatyminius įsipareigojimus dėl indeksavimo, atliepti tuos prioritetus jau yra pasiektas 3 % Mastrichto kriterijus. Man atrodo, išsemtos visos galimybės siekiant padengti esminius prioritetus, kurie yra įvardinti. Todėl, matyt, kitoms sritims tiesiog natūraliai lieka šiek tiek mažiau prieaugio negu toms pagrindinėms sritims. Bet taip yra iš esmės todėl, kad turime didelį krepšį indeksavimo priemonių, kurios yra susijusios su anksčiau priimtais įstatymais, su anksčiau buvusiais infliaciniais procesais, ir reikia užtikrinti, kad tų įstatymų įgyvendinimas būtų finansuojamas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Širinskienė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ši Vyriausybė ir jūs, gerbiamoji ministre, žiūrite, kaip daugiau atimti ir padalinti. Tačiau visai nežiūrite į tai, kaip pridėti ir padauginti. Aš kalbu apie kelių būklę, apie galimybę perduoti pagamintą elektros energiją, apie elektros perdavimo tinklų plėtrą. Galbūt, ministre, jums reikia ne tik buhalterines knygutes skaityti, nes tranzitinė valstybė be kelių, be geros infrastruktūros taps Europos užkampiu, o be galimybės perduoti elektros energiją, nesant galių, tiesiog bus izoliuotos visos gamybos priemonės, generacija ir mes taip pat nebūsime apsirūpinę savo generacija.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš čia matau didelę problemą ir prašau atsakyti, kodėl jūs mąstote tik poliarizuotai, kaip atimti ir padalinti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia yra jūsų subjektyvus vertinimas, kokiu būdu vyksta biudžeto rengimo procesas. Vertinant bendrą ekonominę situaciją ir poveikį mūsų regionui, atvirkščiai, Lietuva yra įvardinama kaip tam tikras ekonominis fenomenas, nes mūsų ekonominiai rezultatai šiandien yra gerokai geresni negu mūsų kaimyninių valstybių. Tai, matyt, vertinimas yra kiekvieno subjektyvus reikalas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ministre, aš tikrai ne apie kelius ir subjektyvius reikalus, kaip jūs bandote čia paaiškinti. Bet pasižiūrėkime į Valstybės saugumo departamento finansavimą. Jūs labai deklaruojate, kad yra svarbu valstybės saugumas. O dabar turime tokią situaciją, kad vakar per klausymus VSD jau prašo kiek įmanoma sumažinti tikrinamų asmenų skaičių, nes jis neturi pajėgumų. Aš jau net nekalbu apie emigrantus ir imigrantus, kurių tikrinimas kartais yra problema. Tai klausimas: kodėl yra toks, kodėl nėra didesnis, kodėl yra numatomas ateityje mažėjimas? Ir klausimas dėl policijos pareigūnų, kurių kai kuriuose komisariatuose yra apie 30 % žmonių, kurie artėja prie pensinio pareigūno amžiaus. Akivaizdu, kad bus didžiulis stygius etatų…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Etatų bus, bet žmonių nebus. Kaip pritrauksite tokiu numatomu policijos finansavimu?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atkreipsiu dėmesį, kad Valstybės saugumo departamento finansavimas nemažėja – jis didėja. Jis didėja nuo 50,5 mln. iki 53 mln. eurų. Taip pat yra tam tikri darbo užmokesčio sprendimai ir tam tikri investiciniai sprendimai, kurie didina Valstybės saugumo departamento finansavimą. Kaip minėjau, bus diskusijos komitetuose. Jeigu prioritetai gynybos ir saugumo stiprinimo finansavimo paskirstymo pasirodys sudėlioti kiek kitaip, negu norėtųsi komitetui, matyt, tam tikros korekcijos pagal asignavimus yra galimos. Jeigu bus išskirti kiti prioritetai, matyt, diskusijos tam ir yra, kad būtų galima gauti geriausią rezultatą. Manau, kad diskusijos tik prasideda.
O dėl policijos finansavimo, kaip minėjau, jis auga – tiek ir pareigūnams komplektuoti, tiek ir tyrėjų darbo užmokesčiui didinti, todėl pagrindiniai lūkesčiai yra atliepti. Per šią kadenciją policijos finansavimas išsaugo 100 mln. eurų, todėl dėmesio šiai struktūrai tikrai yra.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi L. Savickas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, „Maisto bankas“ prieš kelias dienas paskelbė, kad apie 40 % Lietuvos gyventojų susiduria su problema, kad negali tinkamai maitintis. Tai yra tikrai labai siaubingi skaičiai ir labai negatyvus signalas. Akivaizdu, kad atlyginimai auga nepakankamai greitai ir viešasis sektorius yra tas sektorius, kur tie 6–7 % niekaip nepasiveja baisios infliacijos.
Mano klausimas galbūt toks labiau istorinis, nes čia jau paskutinės savaitės jūsų ministravimo. Tai kokios gi papildomos pajamos biudžeto yra numatomos? Jeigu neįvyko mokesčių reforma, ar jūs galvojate apie papildomas pajamas? Ar jūs turite kokius nors skaičiavimus, nes matyti, kad yra skolos didinimas, dirbtinis išlaidų didinimas, neturint pajamų? Bet mano klausimas apie pajamas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik priminsiu, kad po jūsų kadencijos valdžios sektoriaus skolos lygis buvo 46 %, šiandien yra 39,4 %, pradėdama turbūt nuo jūsų retorinių pastebėjimų apie valdžios sektoriaus skolą. Taip pat žmonių realios pajamos sparčiau auga, nes įvertinę darbo užmokesčio augimo tempus ir infliacijos poveikį matome, kad visgi realios žmonių pajamos yra grįžusios į prieškarinį lygį. Bendros. Taip pat pastebėsiu, kad pensijos yra indeksuojamos sparčiau, negu auga darbo užmokestis. Vien kitais metais pensijos turėtų augti 12,7 %, kai vidutinė metinė infliacija – 2,5.
Išmokos. Didžioji jų dalis yra indeksuojama beveik 26 %, kitos yra indeksuojamos pagal pensijų koeficientą kelis kartus arba net daug kartų sparčiau negu infliacija, todėl pasakyti, kad reali perkamoji galia neauga, man atrodo, čia yra visiška manipuliacija. Taip pat… (Balsai salėje) Pasakėte, ir ne vieną kartą. Taip, labai ačiū.
Pratęsiu apie pajamas. Kadangi diskusijose dėl mokestinių pajamų opozicija, matyt, nenorėjo dalyvauti proaktyviai, tas dalyvavimas buvo labiau sabotažo principu, sutarimo pasiekti nepavyko. Man atrodo, šiandien korektiškiausia būtų palikti sprendimus dėl naujų mokestinių pajamų tai valdančiajai daugumai, kuri susiformuos po rinkimų. Biudžetas yra teikiamas be papildomų sprendinių tam, kad būtų padidintas perskirstymas konkrečioms sutartoms sritims, kaip buvo padaryta dėl gynybos finansavimo. Galėsime diskutuoti po rinkimų tuomet, kuomet naujoji valdančioji dauguma pateiks savo požiūrį.
PIRMININKĖ. L. Savickas. Ruošiasi L. Kukuraitis.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke, už žodį. Gerbiama ministre, tai iš tikrųjų mes, apžvelgdami praėjusių ketverių metų šios kadencijos tokius esminius socialinius rodiklius, matėme, kad skurdas, absoliutus skurdas, tarp senjorų išaugo penkis kartus, augo socialinė nelygybė, kiti rodikliai tikrai prastėjo. Ir štai šiame atneštame projekte… Jau su nerimu kalba net ir ekonomistai, matydami pirmuosius biudžeto rodiklius, apie tai, kad iš esmės šis biudžetas yra mokesčių didinimo biudžetas. Ir ne šiaip didinimo, bet būtent mažiausių pajamų gavėjams. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tą sprendimą, kad vis dėlto prie smarkiai augančios minimaliosios algos nėra peržiūrimas neapmokestinamasis pajamų dydis ir taip yra didinama mokestinė našta tiems, kuriems ši našta tikrai yra pati skaudžiausia?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad jūs, kaip ir jūsų kolega, tiesiog manipuliuojate žodžiais. Jokio mokesčių didinimo šiame biudžete nėra, jokių mokestinių pakeitimų taip pat nėra atnešta.
Kalbant apie senjorų skurdą, priminsiu, kad nuo kadencijos pradžios 2025 metais pensijos bus išaugusios 80 %. Pensijos auga tikrai sparčiau, negu vidutinė metinė infliacija, todėl perkamoji galia tikrai auga.
Neapmokestinamasis pajamų dydis buvo didintas praėjusiais metais avansu, nes tuo metu buvo pasiūlytas sprendimas, kai buvo diskutuojama priimti mokesčių paketą, kuris būtų generavęs papildomas pajamas ir būtų leidęs suvienodinti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimaliąja mėnesine alga. Kadangi mokesčių paketas nebuvo priimtas, tas sprendimas buvo priimtas avansu: minimalioji mėnesinė alga augo 10 %, neapmokestinamasis pajamų dydis – 20 %. Šiais metais tą patį daryti nėra jokių galimybių, nes net ir didesnės minimaliosios mėnesinės algos nustatymas, nes jis yra pačioje neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo formulėje, išsiplečia ir gavėjų ratas, ir taikymo apimtis, todėl naujos minimaliosios mėnesinės algos įrašymas į tą patį skaičiavimo algoritmą su tuo pačiu taikytinu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu generuoja virš 90 mln. eurų mažesnes valstybės biudžeto pajamas, net nedidinant maksimaliai taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio. Tiesiog papildomų galimybių tą daryti, pernai avansu padarius sprendimą, šiandien tokių galimybių nėra, nes reikia finansuoti tuos prioritetus, kurie šiandien yra esminiai, – įstatyminių įsipareigojimų įgyvendinimas, išmokų indeksavimas pagal galiojančius įstatymus ir dviejų politinių susitarimų, tai yra gynybos finansavimo ir švietimo finansavimo, užtikrinimas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi Z. Balčytis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke, dėkoju, finansų ministre. Pradžioje apie skolą. Jūs labai gerai žinote, kad mūsų Vyriausybės skola ir jūsų Vyriausybės skola yra nepalyginamos, nes pirmoji yra vienkartinės išlaidos, o čia mes turime 5 mlrd. įsiskolinimą mūsų įsipareigojimams, kurie tęsiasi metai iš metų. Tai yra labai rimta ir tai rodo skolos atšokimas 2022 metais.
Dėl NPD nedidinimo: daugybę metų, dešimtmečius mes NPD didinome kartu su MMA tam, kad neaugtų mažiausias pajamas uždirbančių mokestinė našta. MMA 12 % padidinimas, o NPD užšaldymas yra mokestinės naštos didinimas, palyginti su kitomis darbo užmokesčius gaunančiomis grupėmis.
Ir klausimas: tai kiek gi metų trunka kadencija? Visa jūsų retorika skaičiuoja nuo 2020 iki 2025 metų, ar tikrai penkeri metai yra kadencija?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Didžioji dalis skaičių, kuriuos matėte skaidrėse, yra pateikti už ketverius metus. Kad būtų galima įvertinti pokytį su 2025 metais, kai kuriose vietose yra palyginama su 2025 metais.
Kalbant apie neapmokestinamąjį pajamų dydį, aš jums priminsiu, kad tuo metu, kai keitėsi Vyriausybės, 2020 metais įvyko rinkimai, 2021 metų biudžetą parengė jūsų Vyriausybė. Neapmokestinamasis pajamų dydis nebuvo didinamas. Tai prisiminkite palikimą. Tas pats atsitinka ir dabar, bet tik dėl to, kad praėjusiais metais mes tą padarėme dvigubai.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi D. Kepenis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, vis dėlto jūs turite išklausyti mus, kai sakoma nuomonė, tokia jau yra mūsų sistema. Pirmiausia mano kolega T. Tomilinas paminėjo, kokie procentai yra „Maisto banke“. Aš turiu skaičių žmonių Lietuvoje – tai yra 450 tūkst. Tai yra iš tikrųjų daug ir per šitą kadenciją jų padaugėjo gana ženkliai.
Toliau – KPPP. Mes visi sakome, kad mūsų ekonomika, perspektyva priklauso nuo infrastruktūros, ypač kelių. Šitai programai mažėja, vadinasi, mes tikrai turėsime labai sudėtingą ne tiktai kelių, bet ir tiltų atstatymo situaciją.
Toliau – 3 % deficitas. Tai yra ta riba, kurios nė viena valstybė, ypač Lietuva, negali jau keisti, nes tai yra nustatyta Komisijos. Didėjantys…
PIRMININKĖ. Laikas!
Z. BALČYTIS (DFVL). …vaiko pinigai ir kitos išmokos. Tai yra įstatymu numatytas augimas ir čia iš tikrųjų nėra vien tiktai Vyriausybės nuopelnas. Nedidinamas…
PIRMININKĖ. Laikas!
Z. BALČYTIS (DFVL). …neapmokestinamasis pajamų dydis. Tikrai visi šitie mano išsakyti pastebėjimai rodo, kad šitas biudžetas dar labiau blogins mažas pajamas gaunančių ir socialiai remtinų asmenų padėtį, taip pat regionų ateitį. Deja, tokia yra realybė. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Negirdėjau klausimo, bet, kaip minėjau, socialinei apsaugai yra tikrai labai ženklios lėšos. Didžioji dalis socialinių išmokų indeksuojama apie 26 % dėl MVPD, kas yra tikrai labai ženklūs skaičiai. Tai yra šimtai milijonų eurų papildomų lėšų socialiai pažeidžiamiausiems asmenims. Pensijos taip pat yra indeksuojamos papildomai 1,4 %. Iš viso pensijų augimas bus 12,7 %, kai vidutinė metinė infliacija prognozuojama 2,5 %, todėl reali perkamoji galia tikrai turėtų augti taip pat ir pažeidžiamiausių grupių. Vaikų išmokos priklauso nuo MVPD, todėl jų indeksavimas yra numatytas 27 %, augimas. Sakyčiau, kad su šiuo biudžetu tikrai yra padaryta viskas, kas įmanoma, kad socialiai pažeidžiami asmenys nepatirtų ne tik praėjusios, bet ir būsimos infliacijos poveikio.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Nieko naujo nepasakysiu, kad brangiausias valstybės turtas yra jos pilietis, žmogus. Kiekvieno žmogaus didžiausias turtas, paklauskime, pasakys – sveikata. Aš jau nioliktą kartą jūsų, gerbiamoji ministre, klausiu, kada skirsime dėmesio žmonių sveikatai? Jūs sakote, eik pas sveikatos ministrą. Lietuva neturi sveikatos ministro. Turi gydomosios medicinos ministrą, kuris visą dėmesį skiria gydymui ir farmacijos uždaviniams vykdyti. Prevencijos programos – tai yra ligų paieška ir jų gydymo organizavimas. Sveikata yra pirmas Vyriausybės uždavinys, bet mes iki šiol neturime atskiros eilutės sveikatai. Sakykite, kada jinai atsiras? Kodėl mes visą laiką stengiamės žmones apgaudinėti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveikatos ministerija turi savo asignavimus, taip pat turi ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kurio pati dėliojasi prioritetus. Privalomojo sveikatos draudimo fondas auga beveik 0,5 mlrd. eurų, lyginant su 2024 metais, todėl papildomų galimybių tikrai yra. Didžioji dalis numatoma būtent paslaugoms apmokėti, bet kadangi bus diskusija dar ir apie Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kuris yra pateikiamas atskiru įstatymu, manau, kad tuos klausimus galėsite pakartoti taip pat ir sveikatos apsaugos ministrui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi R. Šarknickas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, mūsų Valstybės pažangos strategijoje 2050 visi politikai priėmėme, kad kultūra yra valstybės pamatas, Lietuvai reikalingi kultūringi ir išsilavinę žmonės. Matau, kad biudžete yra tiktai 15 mln. ir tik 83 eurais kyla kultūros darbuotojų atlyginimas. Ar nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų tą prioritetą pakelti? Juk tai yra labai svarbu. Kažkada, prieš visas tas geopolitines grėsmes, Estija savo strateginį tikslą turėjo būtent kultūrą ir labai sparčiai žingsniavo į priekį.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūs kalbate tiktai apie darbo užmokesčio didinimą kultūros darbuotojams. Tai yra suma, numatyta įgyvendinant Vyriausybės programą, kad kultūros darbuotojų atlyginimai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 90 % vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra nuosekliai įgyvendinama drauge su savivaldybėmis pasirašius susitarimą, kuriuo jos užtikrina savo darbuotojų dalies darbo užmokesčio dalinį didėjimą, dalinį užtikrina Vyriausybė, skirdama papildomų lėšų. Tačiau šalia šių lėšų taip pat yra numatomos kitos lėšos tiek ir tam pačiam Medijų rėmimo fondui, kur buvo padidintos pajamos Azartinių lošimų įstatymu, jos yra nukreiptos būtent į Medijų rėmimo fondą, taip pat ir kitoms sritims. Didėja ir to paties LRT finansavimas, ir kitų sričių. Apskritai šioms funkcijoms: poilsiui, kultūrai ir religijai, augimas yra per 80 mln. eurų per visus konsoliduotus biudžetus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei už suteiktą žodį. Kolega Kęstutis uždavė panašų klausimą, turbūt nekartosiu.
Bet iš jūsų atsakymo kolegai, kad yra sutarimas su savivaldybėmis, tai esu linkęs pasakyti, kad to tikrai nėra, nes daugiau nei pusė savivaldybių yra, na, neadekvačiai pamiršusios kultūros darbuotojus. Tie dalykai yra svarbūs, vis tiek tas susitarimas koks nors turbūt turėtų būti, gal ne tik rekomendacinis, kad atkreiptų dėmesį į kultūros darbuotojų atlyginimus.
Aš atsakymą išgirdau. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo tas susitarimas buvo padarytas, kiek žinau, jis yra ir pasirašytas, jeigu aš teisingai esu informuota. Kultūros ministerija atlieka stebėseną, kaip savivaldybės vykdo šį susitarimą, todėl manau, kad komitete galėtų būti pateikta ir išsamesnė informacija, ar tikrai visos savivaldybės atliepė tą susitarimą ir ar, valstybei įdėjus savo dalį, yra ta pati dalis užtikrinama ir iš savivaldybių biudžeto, kaip yra sutarta.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Sysas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, jūs dabar esate įvardinama, na, turbūt po savo kadencijos, kaip blogiausia ministrė. Per 30 metų Lietuva pasiskolino 20 mlrd., per jūsų kadenciją dar tiek pat. Tai kaip jūs sugebėjote per ketverius metus tiek daug praskolinti valstybę?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Suprantu, kad klausimas yra šiek tiek politinio pobūdžio, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad visos kadencijos metu mums pavyko laikytis Mastrichto kriterijų, nepaisant to, kad tikrai turėjome įvairiausių krizių, buvo ir pandemija, ir migrantų krizė, ir energetikos krizė, kai reikėjo rengti vieną pagalbos paketą po kito.
Lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių fiskaline drausme, tikrai balansai buvo gerokai blogesni negu Lietuvoje. Valdžios sektoriaus skolos bendrąjį santykį su bendruoju vidaus produktu mums pavyko sumažinti, kai didžioji dalis valstybių bent jau krizių metu tikrai jį didino. Gal pastarieji metai šiek tiek yra visiems lengvesni, tačiau apskritai kasmet pavykdavo rezultatą padaryti tokį, kad biudžeto balansas būtų geresnis negu europinė fiskalinė drausmė.
Šis biudžetas taip pat yra parengtas su 3 % biudžeto deficitu, kas atitinka europinės fiskalinės drausmės reguliavimą. Ne visoms šalims tai pavyksta. Europos Komisija jau yra pradėjusi ir perteklinio deficito procedūras atskiroms valstybėms dėl to, kad yra peržengta šita riba, ir peržengta ne vienerius metus iš eilės. Tai, sakyčiau, kontekste Lietuva atrodo kaip fiskališkai drausminga valstybė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai kiek milijardų praskolinote?
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Targamadzė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, jūs užsiminėte apie e. tollingą, kad jau nuo 2026 metų planuojate pajamas. Iš kur toks optimizmas? Kai jau turbūt ketverius ar penkerius metus niekaip negalime pradėti netgi proceso, nes teismai, įmonės, kurios negali padaryti, laimi konkursą; įmonės, kurios negali padaryti 2 mln. eurų socialinės apsaugos projekto, laimi 47 mln., tai iš kur tas optimizmas, kad 2026 metais Lietuva jau gaus pinigus iš e. tollingo programos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip suprantu (gal susisiekimo ministras galėtų detaliau atsakyti), tiesiog pats įgyvendinimo būdas yra pakeistas, nebeperkama visa būsimoji sistema, bet perkamas sprendimo įgyvendinimas paslaugomis. Tokiu atveju jau šiuo metu darbai yra pradėti ir tikėtina, kad jie bus parengti 2025 metų viduryje. Bet kad sistemą būtų galima sėkmingai, efektyviai pradėti įgyvendinti, tai pradžia yra numatoma 2026 m. sausio 1 d. Bet aš tikiu, kad Vyriausybės valandos metu, matyt, susisiekimo ministras galės detaliau apie patį procesą atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi J. Rojaka.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Politinių partijų susitarime dėl švietimo yra 130 VDU mokytojams, dėstytojams ir tyrėjams – 150 VDU. Numatyta, kad mokytojams tik nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Klausimas, kodėl tik nuo rugsėjo 1 dienos? Dabar iki sausio yra paimta iš skolintų lėšų. Dėstytojams ir tyrėjams iš viso nepadidėjo iki 150 VDU. Taigi nevykdomas šitas susitarimas. O apie švietimo centrų, mokinių padėjėjų ir mokytojų padėjėjų atlyginimus aš net nekalbu, jie yra labai menki. Kažin ar tas pareigas kas nors užims? Dar klausimas. Kodėl tik 15 mln. kultūros darbuotojams? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip minėjau, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra padidintas 15,5 % tiek dėstytojų, tiek mokytojų darbo užmokestis. Taip yra įgyvendintas 130 % VDU susitarimas, užfiksuotas švietimo susitarime. Jisai buvo numatytas būtent 2024 metų pabaigai. Projektuojama, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs 7,6 %. Kadangi mokytojams ir dėstytojams padidinimas įvyko nuo rugsėjo 1 dienos, visiškai neseniai, kitas 8,2 % padidinimas taip pat yra numatytas nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Tai yra daugiau, negu projektuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas apskritai visame sektoriuje.
Kultūros darbuotojams yra numatyta 15,5 mln., derinant šį finansavimą su savivaldybėmis. Dalis finansavimo ateis būtent per savivaldybių skiriamą finansavimą kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, nes dalis darbuotojų dirba būtent savivaldoje. Šis skaičius užtikrina, kad yra įgyvendinama Vyriausybės programa, kurioje numatyta, kad kultūros darbuotojų darbo užmokestis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 90 % vidutinio darbo užmokesčio. Yra apskaičiuota, kiek tokių darbuotojų yra. Tam, kad būtų galima įgyvendinti šį Vyriausybės programos punktą, yra numatomos būtent šios lėšos. Tačiau, kaip minėjau, jos yra dalinės, dalį skiria pačios savivaldybės.
PIRMININKĖ. Klausia J. Rojaka. Ruošiasi A. Matulas.
J. ROJAKA (DFVL). Gerbiama ministre, ačiū už biudžeto projekto pristatymą. Matome, kad šalies ilgalaikiai įsipareigojimai iš principo ženkliai auga, šiuo momentu išlaidos viršija pajamas ketvirtadaliu. Vyriausybė jau ne kartą yra minėjusi, kad svarbu užtikrinti ekonomikos augimą, ekonomikos skatinimą, tačiau kaip tik į šią sritį šiame projekte fokusuojamasi per mažai. Panašių pastabų, kiek suprantu, jūs sulaukėte ir iš jūsų koalicijos partnerių. Darbo našumas traukiasi jau treti metai iš eilės. Pagal Finansų ministerijos prognozes, jis stebuklingai atšoks kitais metais ir nuosekliai augs. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, iš kokių tvarių ekonomikos šaltinių bus skatinamas tas ekonomikos augimas, išskyrus RRF’o lėšas? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nežinau, kodėl reikėtų išskirti RRF’o lėšas. Bet bendra suma: pažangai iš visų fondų 2025 metais yra numatoma 3,6 mlrd. eurų. Šaltinių yra daugiau, tarp jų ir investicijų programos paleidimas. Buvo suprojektuota, kvietimai pradėti skelbti, jinai pradeda įsivažiuoti ir nemaža dalis lėšų turėtų įsilieti į ekonomiką būtent 2025 metais. To paties plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos. Taip pat kvietimai yra beveik 100 % paskelbti. Pasirašytų sutarčių yra už daugiau kaip 90 % viso plano. Tai reiškia, kad jos taip pat įsivažiuoja ir paleidžiamos į ekonomiką.
Taip pat yra ir naujų finansinių priemonių. Tas pats 1 mlrd. verslui ir atsinaujinančiai energetikai, ILTE skirtos finansinės priemonės, jos taip pat turėtų pasiekti ekonomiką. Taip pat žemės ūkio fondai ir CEF’o lėšos įsilies į ekonomiką kitais metais. Jeigu vertintume vien struktūrinių fondų patekimą į ekonomiką, kiti metai tikrai bus rekordiniai, nes susitinka tiek investicijų programos įsivažiavimas, tiek RRF’o jau tie dveji pagrindiniai metai, kuomet lėšos pasieks ekonomiką. Sakyčiau, kad tai yra pagrindiniai pažangos lėšų šaltiniai.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, aš noriu priminti visiems. Mums atėjus į valdžią, PSDF biudžetas 2020 metais buvo 2,3 mlrd., kitais metais bus beveik 4 mlrd., augimas virš 80 %. Tai tie dabar plepantys, kurie galbūt sudarysite Vyriausybę, nelabai tikiu, kad sudarysite efektyvią Vyriausybę. Jeigu po ketverių metų PSDF biudžetą padidinsite 80 %, pavyzdžiui, iki 7 mlrd., aš pats atsiklaupsiu prieš jus, nulenksiu galvą ir padėkosiu. Taigi įvertinkite ir padarytus gerus darbus. Bet ministrės noriu paklausti tokio dalyko. Algos, mokamos pagal kolektyvinę sutartį, yra susietos su minimaliąja alga. Minimalioji alga labai ženkliai auga ir visais atvejais paslaugų indeksacija būna mažesnė, įstaigos prisideda iš savo resursų. Dabar kai kurių įstaigų biudžetas, atlyginimų biudžetas, sudaro 80–85 %.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Poliklinikos išsiverčia, bet ligoninės už likusią 15 % sumą nesugeba maitinti, gydyti ir panašiai, kokybė gali blogėti. Kaip spręsti šitą problemą? (Balsai salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visgi paslaugos yra apmokamos pagal įkainį ir tokiu atveju, didėjant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamoms, didėja ir paslaugų įkainis, didėja ir skiriamos lėšos. Kiekvienos įstaigos, matyt, jau asignavimų valdymas ir priskyrimas konkrečioms funkcijoms vykdyti yra pačios įstaigos pasirinkimas. Kaip minėjau, čia turbūt taip, kaip ir kelių atveju, jeigu norima sistemingai didinti finansavimą sveikatos apsaugos sričiai, reikalingi ir pajamas didinantys sprendimai. Tuo tarpu pagal dabartinį reguliavimą tiek, kiek yra numatyta, ir yra paskirta. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas auga tikrai labai ženkliai pirmiausia dėl to, kad sparčiai auga darbo užmokestis ir su darbo užmokesčiu susijusios sveikatos draudimo įmokos. Taip pat, augant minimaliajai mėnesinei algai, auga ir valstybės mokamos įmokos už valstybės draudžiamus asmenis, kurie yra susiję su minimaliąja mėnesine alga.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte šiame etape į visus Seimo narių klausimus. Dabar norėčiau pakviesti rinktis į salę, kadangi jau prasideda balsavimo laikas.
11.19 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 6, 8 ir 9 straipsnių bei 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4232 (pateikimas)
Tačiau prieš tai pakviesiu V. Šilinską, kad pristatytų 1-2.9 bei 1-2.10 klausimus. Jie yra bendro projekto lydimieji – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl vedimo tvarkos – A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Kada buvo užduotas klausimas dėl valstybės skolos aptarnavimo išlaidų augimo, tai gal Finansų ministerija tiesiog neteisingą informaciją buvo pateikusi Biudžeto ir finansų komitetui, kada dar komiteto pirmininku buvo gerbiamas M. Majauskas. Čia buvo išdėstyta, kiek kiekvienais metais valstybei kainuos skolų refinansavimas ir palūkanų augimas, tai 2024 metais parodyta ir numatyta šitoje diagramoje 467 mln. eurų, o kadangi 2025 ir 2026 metais laukia didžiausias refinansavimas, tai parašyta 658 mln. Tai kaip, Finansų ministerija anksčiau teikė teisingus duomenis, o dabar kitus jau turi?
PIRMININKĖ. Norėtų replikuoti finansų ministrė G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūs dar išsitraukite projektus, kuriuos svarstė Biudžeto ir finansų komitetas praeitoje kadencijoje. Tai situacija keičiasi, keičiasi ir Europos Centrinio Banko nustatomos palūkanų normos, keičiasi ir sumos, kurias reikia pasiskolinti dėl to, kad dalis, matyt, yra išleidžiama mažiau, negu buvo suplanuota. Likučiai, matyt, yra didesni. Pažiūrėkite ir į biudžeto deficitą, kuris planuojamas 2024 metais. Kai rengėme biudžetą, buvo minus 3, šiandien planuojamas rezultatas yra minus 2,2, tai tiesiog situacija keičiasi, yra skaičiuojamos aktualios sumos pagal dabartinę realią situaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą ministrą pristatyti 1-2.9 klausimą.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, kolegos. Aš labai trumpai pasistengsiu. Su biudžetu eina iš dalies techniniai pakeitimai. Svarbiausia dalis šitų pakeitimų, be abejo, yra pedagogų atlyginimas, bet jisai yra keičiamas ir svarstomas čia, Seime, tik todėl, kad tai yra numatyta įstatymu, kokie yra pedagogų atlyginimų dydžiai. Jų kilimas yra planuojamas apie 8,2 %, kaip sakė finansų ministrė, todėl atitinkamai siūloma pakeisti įstatymą.
Kitos dvi grupės yra valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tai jiems keliamos minimaliosios šakutės, numatytos įstatyme, nes kyla minimalioji mėnesinė alga, ji bus kitais metais 1 tūkst. 38 eurai. Tai atitinkamai norime, kad atlyginimų rėžių žemiausios kartelės taip pat pakiltų ir skirtųsi nuo tos minimaliosios algos, ir išliktų rėžis. Tai tokie esminiai pakeitimai. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Ruošiasi L. Kukuraitis. A. Sysas norėtų paklausti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mes kurį čia, darbo užmokesčio, taip?
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-2.9 klausimas, taip, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo.
A. SYSAS (LSDPF). Mes vakar komitete kaip tik diskutavome apie valstybės tarnautojus, bet mes gavome lyg tenai ir biudžetinių įstaigų, tai ar galite užtikrinti, kad šitų darbuotojų darbo užmokestis padidės nors tiek, kiek didėja vidutiniškai? Iš visų lentelių, kurias mes gavome, akivaizdžiai matome, kad per šiuos metus didžiajai daliai žemiausias pareigas užimančių tiek valstybės tarnautojų ministerijose, tiek darbuotojų biudžetinėse įstaigose augimas buvo pusė, o kartais net mažiau – 4–5 %…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). Tai būtent šitas įstatymas. Kokie bus rezultatai? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Dėkui, Algirdai. Darėme analizę ir matome, kad mūsų sistema yra bloga, bet žmonės yra geri viešajame sektoriuje. Mes privalome keisti sistemą, nes žmonės, ką ir matome, ateina į viešąjį sektorių degančiomis akimis, nori daryti, bet jie būna neįvertinami – tie, kurie daro, ir tie, kurie daro daugiausia, dažniausiai ir klysta, dažniausiai ir lazdų gauna. Tada po 5 metų, 5–15 metų nusivilia ir pyksta, ir darbe būna pikti, 15 metais jau būna pasyvūs. Tai turime pereiti prie sistemos, kad ne Seime keliame atlyginimus visiems vienodai, nepriklausomai, ar dirba žmogus, ar ne, bet per atlygio sistemas, samdydami tinkamus vadovus, kad būtų įvertinami tie žmonės, kurie daro daugiau ir kurie labiau stengiasi. Toks yra pokytis ir tuo keliu einame. Negalime pasakyti, kad jau esame ten, bet galiu drąsiai pasakyti, kad mes nebuvome ten, nes tik apie 25 % žmonių sutikdavo viešajame sektoriuje, kad padaręs darbą gerai gali tikėtis didesnio atlygio. Tai to nebuvo. Vyksta pokytis. Prašau jį labai palaikyti. Žmonės, kurie daro daugiau, turi gauti daugiau.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi A. Butkevičius.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, ministre, sutinku su jūsų logika, tik bėda yra tokia, kad pinigų mažai. Kai mes matome, kad minimalusis mėnesinis atlygis kyla 12 %, o toms grupėms, kur ministrė parodė, kad daugiausia kyla, tai yra 10 % gydytojams ir kitiems, o visoms kitoms grupėms ten faktiškai lėšų nėra įdėta, čia yra problema, vadinasi, mes neturime resursų, iš ko didinti. Tai mano klausimas yra toks: ar nebuvo klaida padaryta, kad socialiniams darbuotojams santykį su mažiausiais koeficientais mes nuo 30 % sumažinome iki 20 %? Šiuo atveju bent 10 % socialiniams darbuotojams būtų padidintas atlyginimas, nes įsipareigojimus vykdyti mes mokame, o užtikrinti politinę valią ne visada. Dėkui.
V. ŠILINSKAS. Turbūt sunkiai rasime šitoje salėje žmogų, kuris pasakytų, kad pinigų jam užtenka, visais atvejais yra visada per mažai. Dėl socialinių darbuotojų ten buvo techninis pakeitimas įstatyme, vadinasi, kylant bazei buvo perskaičiuota nebe 30 %, o, kaip minėjau, 22 ar kiek ten buvo, tai iš principo išlaikant tą patį skirtumą, kuris buvo anksčiau pinigais. Be abejo, aš irgi sutinku, kad visi ir visada sako, kad pinigų per mažai, klausimas, kaip jų daugiau uždirbti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų gal toks šiek tiek provokuojantis. Pastaruoju metu daugelis politinių partijų atstovų kalba apie tai, kad „Sodros“ rezervas yra sukauptas kaip niekada didelis, ir žada visuomenei, kad jeigu pasikeis valdžia, nauja valdžia, vadinasi, pradės naudoti rezerve sukauptas lėšas dar stipriau didinti pensijoms. Kokia jūsų nuomonė būtų dėl tokios reakcijos kaip ministro, matau, ir pasisakančio, ir rašančio? Kaip viešųjų finansų erdvėje tai galėtumėte įvertinti ir kaip tai atsilieps tam tikriems atskiriems viešųjų finansų rodikliams? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Reikėtų pradžioje turbūt pradėti nuo diskusijos, ar „Sodros“ rezervas didelis, ar mažas. Eurais, taip, suma atrodo didelė, bet įstatyme numatytas tikslas yra pasiekti vienerių metų „Sodros“ biudžeto rezervą. Tai šią dieną metus pabaigsime su 55 % to tikslo, kitiems metams prognozuojama apie 60 % tikslo. Tikrai negalime sakyti, kad jisai yra labai didelis, taip pat analizuojant su kitomis šalimis irgi nėra didelis. Jisai kaupiamas su ta mintimi, kad jeigu ateityje ištiktų krizė, kaip buvo 2008 metais, kad turėtume pagalvę, kad nereikėtų bėgti labai brangiai skolintis ar mažinti pensijas. To nereikės, nes mes dabar tą rezervą turime ir jį kaupiame. Jisai tikrai leistų subalansuoti ir peršokti tam tikrą krizę, kurį laiką išgyventi. Manau, geras dalykas. Reikia tą pagalvę išsaugoti.
Didinti pensijas daugiau iš „Sodros“ rezervo, nesvarbu, kas ateis po manęs, neturės galimybių be didesnių įstatymų pakeitimų ar didesnių biudžeto pajamų, nes, kaip minėjote, kaip matėte, finansų ministrė rodė, yra suplanuotas 3 % deficitas ir „Sodros“ lėšos, ir valstybės biudžeto lėšos yra skaičiuojamos bendrai. Vadinasi, norint dar didinti išlaidas, tas pačias pensijas, nesvarbu, ar iš rezervo, ar iš kur kitur, reikės mažinti kurias nors kitas išlaidas arba didinti pajamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė A. Sysas. Motyvai už dėl 1-2.9 klausimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nėra paprasčiausiai jokio noro balsuoti prieš, nes vakar parlamentinis tyrimas komitete akivaizdžiai parodė, kad žmonės, kurie dirba valstybei, ypač priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, visiems politinio pasitikėjimo, viceministrams, vyresniesiems specialistams darbo užmokestis padidėjo žymiai ženkliau negu žemesnes pareigas užimantiems žmonėms, daugelio net ministerijoje dirbančių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didėjimas buvo mažiau kaip pusė vidutinio Lietuvoje. Atmetus, kad ten buvo įskaitytas ir augimas už stažą, ir įvairios priemokos, tai realaus darbo užmokesčio turbūt nebuvo kai kuriose ministerijose apskritai… Todėl didinimas būtinas.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad išlieka labai didelė diferenciacija pačiose šitose struktūrose, todėl nežinau… Suprantu, kad pakeisti greitai ir padidinti finansavimą šitiems žmonėms, kurie dirba viešajame sektoriuje, užims laiko, bet tikrai čia yra ne tik šio Seimo, bet ir būsimųjų seimų reikalas. Nereikia mums pasakoti apie tai, kad nereikia skatinti. Mes puikiai suprantame, kad gerai dirbantį žmogų reikia skatinti, tam ir daroma, bet sistema yra tokia, kad dabar nuo objektyvių skatinimo priemonių mes pereiname prie subjektyvių, kur viršininkas yra kaip trys asmenys ir jis nusprendžia viską: ką priimti, ką paskatinti ir kiek mokėti.
PIRMININKĖ. Laikas! Noriu paprašyti ministro, kad pristatytų ir 1-2.10 klausimą, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą. Tai yra dar vienas lydimasis. Prašau.
11.28 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4233 (pateikimas)
V. ŠILINSKAS. Kaip aš minėjau, čia kartu paketu eina ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais keičiama tai, kad ir valstybės tarnautojams yra keliami šitie minimaliausi koeficientai, kurių kėlimas yra susijęs būtent su minimaliosios algos kėlimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys – K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą mūsų frakcijos iniciatyva, kad pasiaiškintų dėl socialinių garantijų, dėl visko. Bet mano klausimas.
Dabar jūs kalbate apie tuos koeficientus, bet kadangi susieta su VDU – vidutiniu darbo užmokesčiu, dabar ne su baziniu dydžiu, tai dabar skaičiavimas yra kas metus. Atsiprašau, kas dvejus metus. O jeigu būtų kas metus, tai tie valstybės tarnautojai pajaustų didesnę naudą. Ar jūs neplanuojate pakeisti šitos tvarkos? Tai būtų tikrai daug efektyviau ir žmonės greičiau pajustų tai.
V. ŠILINSKAS. Geras klausimas. Tai yra susiję su tuo, ką ir Algirdas minėjo, kad yra, ką rodo analizė, viešajame sektoriuje labai didelis atlyginimų neteisingumas ir diferenciacija, kuomet kalbame apie tos pačios kategorijos darbuotojus. Darbuotojų, dirbančių panašios atsakomybės darbą, atlyginimas dažnu atveju skiriasi labai daug. Pagrindinė priežastis tuo dažnu atveju yra būtent priedas už stažą, nes žmogus, dirbantis tą patį darbą, gali gauti iki 30 % skirtingą atlyginimą, nors daro tą patį darbą.
Vienas iš pakeitimų ir buvo, ir valstybės reformos tikslas – mokėti ne už buvimą valstybės tarnyboje, bet už rezultatą. Natūralu, kad žmogus, kuris dirba daugiau metų, paprastai sukaupia daugiau kompetencijos ir patirties ir jisai padaro daugiau, bet tai būtent ir turime vertinti. O šitas numatytas automatinis indeksavimas su darbo užmokesčiu buvo atidėtas tam, kad pirma išspręstume problemą. Jeigu mes vėlgi turime, suprantate, tą patį darbą žmogus daro ir vienas uždirba daug, kitas – mažai, bet visiems vienodai keliame, tai skirtumas tarp tų žmonių tik auga. Visų pirma turime per tuos dvejus metus išspręsti problemą, kad žmonės už tą patį darbą gautų tą patį atlyginimą, ir jau tik tuomet galime horizontaliai indeksuoti atlyginimus. Esame pakeliui į tai.
Plius gal dar papildysiu, kad darbo apmokėjimo sistemos, ir būtent pereinama buvo prie to, kad nėra labai… apskritai nelogiška, kad Seimo nariai dažnu atveju svarsto, kiek vairuotojas turi uždirbti, C kategorijos darbuotojas, ir koks jo atlyginimas turi būti. Akivaizdu, kad turi spręsti dėl minimaliosios algos. Šiandien dėl minimaliosios sprendžia Vyriausybė, o dėl atlyginimų kiekvienoje įstaigoje turi būti darbo apmokėjimo sistemos. Turime samdyti gerus vadovus ir jais pasitikėti. Jie mato žmones, įvertina tuos žmones, kurie padaro daugiau. Logika yra tokia. Mes čia būdami ar ministerijose, ar Seime tikrai nematome tų žmonių ir negalime pasakyti, kurie iš jų uždirba daugiau. Be abejo, jeigu vadovai dirba blogai, kas pasitaiko, su tais vadovais turime atsisveikinti. Ir čia jau mūsų yra atsakomybė. Seimo, kur skiria Seimas, Vyriausybės, kur skiria Vyriausybė ir ministerijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į klausimus.
Gerbiami kolegos, pereiname prie balsavimo.
11.31 val.
2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4221 (pateikimo tęsinys)
Tik primenu, jog biudžeto pateikimas vyksta tokiu būdu, kad išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto projektą. Tą jau padarėme, finansų ministrė atsakė į 22 Seimo narių klausimus. Toliau valstybės biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.
Dabar apsispręsime balsuodami dėl lydimųjų. Pirmiausia dėl… (Balsai salėje) Taip, ir dėl komitetų, žinoma. Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis, visi kiti Seimo komitetai yra papildomi. Ar galime… Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną, o antrasis svarstymas turėtų įvykti ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.32 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 1, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4222 (pateikimo tęsinys)
Dabar, kadangi esame visi jau susirinkę, balsavimo laikas prasidėjęs, apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2.2 klausimo – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 1, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4222. Pateikimo stadija. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Šurmulys salėje) Darbotvarkės 1-2.2 klausimas, biudžeto lydimasis.
Balsavo 93: už – 58, prieš – 18, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4223 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4223. Balsuojame. Taip pat biudžeto lydimasis.
Balsavo 94: už – 62, prieš – 9, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
11.34 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 10 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-4224 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-4224. Balsuojame.
Balsavo 95: už – 66, prieš – 4, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.34 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4225 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4225. Balsuojame.
Balsavo 96: už – 70, prieš – 6, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.35 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4226 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Valstybės skolos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4226. Balsuojame.
Balsavo 97: už – 63, prieš – 12, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.36 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4227 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.7 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4227. Balsuojame.
Balsavo 97: už – 54, prieš – 28, susilaikė 15. Pritarta.
Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.36 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4228 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.8 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-4228. Balsuojame.
Balsavo 97: už – 57, prieš – 24, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.37 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 6, 8 ir 9 straipsnių bei 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4232 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.9 klausimas – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4232. Balsuojame.
Balsavo 102: už – 72, prieš – 4, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Per prieš tai buvusį balsavimą suklydau, mano balsas turėtų būti prieš.
PIRMININKĖ. Gerai, prieš. Prašom. A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Švietimo ir mokslo komitetas norėtų būti papildomas dėl 2-9 klausimo.
PIRMININKĖ. Dėl 1-2.9 klausimo – Biudžetinių įstaigų darbuotojų. Gerai. Ar galėtume pritarti, kad pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Švietimo ir mokslo komitetas – papildomas? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
11.38 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4233 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.10 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4233. Balsuojame.
Balsavo 101: už – 76, prieš – 1, susilaikė 24. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstyti vėlgi lapkričio 21 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-4214 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-4214. Pranešėjai – G. Skaistė ir M. Macijauskas, valstybės kontrolierius. Prašom, gerbiama ministre, į tribūną. Atkreipiu dėmesį, kad vis dar balsavimo langas, tai po pateikimo galėsime apsispręsti balsuodami.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena dar kartą. Noriu pristatyti 2023 metų nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį. Vyriausybė šių metų spalio 9 dieną pritarė ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūlo patvirtinti 2023 metų nacionalinį metinių atskaitų rinkinį. Kartu su šiuo rinkiniu yra teikiama informacija apie valstybės skolą.
Teikiamą 2023 metų nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo, iš viso 3 272 subjektų, į vieną viešojo sektoriaus subjektų ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus bei savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. 2023 metais visą viešojo sektoriaus konsoliduotą turtą sudarė 84,5 mlrd. eurų ir jis buvo 9,3 mlrd. eurų, arba 12 %, didesnis nei 2022 metais. Įsipareigojimus sudarė 33 mlrd. eurų ir, palyginti su 2022 metais, jie padidėjo 1,5 mlrd. eurų, arba 5 %. Per 2023 metus viešojo sektoriaus grynojo turto vertė padidėjo 20 % ir ataskaitinių metų pabaigoje buvo 39,9 mlrd. eurų.
Prie Nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio yra teikiama informacija apie valstybės skolą. Valstybės skola 2023 metų pabaigoje buvo 27,6 mlrd. eurų ir, birželio mėnesio duomenimis, sudarė 38,3 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolinimosi kaštai išliko stabilūs. Skolos valstybės valdymo išlaidos 2023 metais sudarė 278,1 mln. eurų. 2023 metais faktinės išlaidos, lyginant su 2022 metais, sumažėjo 0,5 %, arba 1,3 mln. eurų. Efektyvi palūkanų norma už skolą valstybės vardu per metus nepakito ir išliko apie 1,1 %.
Valstybės kontrolė atliko Nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikė sąlyginę nuomonę, kurią nulėmė nustatyti duomenų iškraipymai žemesnio konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose.
Prašoma po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau suteikti žodį valstybės kontrolieriui M. Macijauskui. Atkreipiu dėmesį, kad dėl šio projekto atsakys į klausimus, bet nebalsuosime. Balsuosime dėl kitų, kuriuos spėsime apsvarstyti.
M. Macijauskas. Vėliau kolegos užduos klausimus.
M. MACIJAUSKAS. (Nuotoliniu būdu) Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ministre. Pakartosiu tai, ką iš tribūnos sakiau pavasarį. 2024-uosius laikau istoriniais lūžio metais mūsų valstybės atskaitingumo sistemoje. Atsiskaitymo už valstybės praėjusių metų finansinius rezultatus jums, Seimo nariai, visuomenei imtasi pavasarį. Kartu su finansinių ataskaitų rinkiniais buvo pateikta ir Valstybės pažangos ataskaita. Belieka sulaukti kitų metų Pažangos ataskaitos, kuri, tikimės, išsamiau atskleis šalies pažangą ir tam panaudotus biudžeto pinigus, bei atsiskaitymo už 2025 metus, kai Nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys bus pateiktas kartu su svarbiausiais valstybės ataskaitų rinkiniais 2026 metų pavasarį.
Atkreipiu dėmesį į mūsų Finansų ministerijai teiktą rekomendaciją, kad Seimui teikiamą Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį turėtų sudaryti ne tik viso viešojo sektoriaus konsoliduoti finansinių ataskaitų duomenys, bet ir konsoliduoti biudžeto vykdymo duomenys. Kodėl to reikia?
Pirma, turime turėti patikimus faktinius duomenis, kuriais remiantis skaičiuojami valdžios sektoriaus finansiniai rodikliai. Antra, turime išlaikyti nuoseklią ir skaidrią visų lygių atskaitomybės sistemą. Tiek kaupimo, tiek pinigų principas apimtų visą viešąjį sektorių, nes šiemet pirmą kartą kartu su Nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys nesudaro prielaidų vientisai atskaitomybės sistemai ir nėra pakankami svarbiausiems valstybės rodikliams suskaičiuoti.
Taigi teikiu išvadą dėl 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio. Dėl jo reiškiame sąlyginę nuomonę. 2023 metų ataskaitų rinkinys parodo tikrą ir teisingą viso viešojo sektoriaus finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus, išskyrus nustatytas reikšmingas klaidas. O jas lėmė iškraipymai žemesnio konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkiniuose. Konkrečias klaidas juose pristačiau dar gegužės mėnesį, todėl apie jas dabar nekalbėsiu.
Kartu su Nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija ir apie valstybės skolą. Dėl pasikeitusių Europos Sąjungos reikalavimų atsisakyta reikalavimo valstybėms narėms rengti stabilumo programą, todėl šiais metais ir nebuvo parengtos vidutinio laikotarpio Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo gairės. Pagal naują reguliavimą Lietuva sutarė su Europos Komisija nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius planus, kuriuose būtų nustatyta fiskalinės, struktūrinės, investicijų politikos kryptys ateinantiems ketveriems metams, parengti 2025 metų pavasarį.
Vyriausybė 2021 metais planavo parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją. Vėliau vietoje jos sukūrė skolos scenarijų modeliavimo ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo įrankį. Tai svarus žingsnis, bet neatstoja valstybės skolos valdymo strategijos, nubrėžiančios kryptį, kokių tikslų siekiame.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad valdžios sektoriaus skola didėja nominalia verte. Ji per 2023 metus paaugo kone 1,9 mlrd. eurų ir 2023 metų pabaigoje buvo 27,6 mlrd. eurų, arba 38,3 % BVP. Skolos valstybės vardu valdymo išlaidos siekia per 270 mln. eurų per metus. Nors tai tik 1 % nuo turimos skolos dydžio, dabar valstybė neturi galimybės pasiskolinti pigiai, kaip buvo prieš keletą metų, ir 2023 metais skolinosi vidutiniškai už 3,8 % metinių palūkanų. Todėl kiekvienas naujas sumanymas ilgalaikius įsipareigojimus dengti skolos sąskaita turi būti labai rimtai pasvertas, nes manymas, kad iki Mastrichto kriterijaus dar daug erdvės, nėra teisingas ir priimtinas, galvojant apie skolinimąsi neturint adekvačių, tvarių pajamų šaltinių.
Tai tiek apie Nacionalinį ataskaitų rinkinį ir kartu su juo teikiamus duomenis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti finansų ministrę grįžti į tribūną. A. Skardžius turi klausimą, nežinau, kam adresuos, bet prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tai mano klausimas gerbiamai finansų ministrei. Paprastai visą laiką Lietuva paliekama įklimpusi į skolas po konservatorių valdymo laiko. Tai radome 2012 metais, kai 7 mlrd. buvo pasiskolinti už astronomines palūkanas, reikėjo 2 mlrd. eurų permokėti už tuos 7 mlrd. pasiskolintų ir juos grąžinti, rodos, pavyko tik 2022 metais. Tai kiek skolos aptarnavimas, gerbiamoji ministre, yra 2024 metais ir koks bus 2025 metais? Piniginė išraiška – ne procentinė. Pasakykite atvirai ir sąžiningai. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Planuojama, kad skolos aptarnavimo išlaidas 2025 metais sudarys 543,7 mln. eurų, 18 %, arba 83,2 mln. eurų, daugiau negu šiemet, kai planuojama, kad skolos aptarnavimo išlaidas sudarys 460,5 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus, buvo tik vienas klausimas. Tuomet dėl šio klausimo apsispręsime vėliau, kaip numato Statutas. Kadangi esame šiek tiek sutaupę… Taip, komitetai. Be abejo, Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis, o papildomi yra visi Seimo komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kadangi šiek tiek sutaupėme laiko, siūlau apsvarstyti klausimus iš popietinės darbotvarkės.
11.48 val.
Darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 41, 42, 56, 57, 59, 62, 721, 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182, 185, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240, 241 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3962(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Darbo kodekso keliolikos straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3962(2)ES. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, visiškai techninio pobūdžio. Jai komitetas pritaria. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu visam straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir iki 34 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš šių straipsnių bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 2-2.1 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Darbotvarkės 2-2.1 klausimas, projektas Nr. XIVP-3962(2)ES.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3962) priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3963(2)ES (priėmimas)
Toliau 2-2.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3963.
Jį sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Balsuojame dėl 2-2.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3963) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3964(2)ES (priėmimas)
Kitas lydimasis 2-2.3 klausimas – Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3964. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3964) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3965(2)ES (priėmimas)
Kitas lydimasis 2-2.4 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3965. Jį sudaro 12 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3965) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Vienkartinių kompensacijų asmenims, kurių sveikatai padaryta žala likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ir jų šeimos nariams, taip pat asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose, įstatymo projektas Nr. XIVP-4052(2) (priėmimas)
Toliau 2-3 klausimas – Vienkartinių kompensacijų asmenims, kurių sveikatai padaryta žala likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ir jų šeimos nariams, taip pat asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose, įstatymo projektas Nr. XIVP-4052. Priėmimo stadija.
Šį projektą sudaro 15 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: už – 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4052) priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3892(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3892. Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3892) priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3893(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.2 klausimas – Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3893. Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3893) priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 156, 158 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3660(2)NKL (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3660. Taip pat priėmimo stadija. Projektą sudaro aštuoni straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3660) priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3661(2)NKL (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – lydimasis Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3661. Pakeitimą sudaro dešimt straipsnių. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 92, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3661) priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3662(2)NKL (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.3 klausimas – lydimasis Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3662. Pakeitimą sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3662) priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3801(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-5.4 klausimas – paskutinis lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-3801. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, jos iš esmės redakcinio pobūdžio. Komitetas pritaria. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-5.4 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 92, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3801) priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4133(2)ES, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3 ir 17 straipsnių, priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4134(2)ES (svarstymas)
Toliau norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase. Galėtume apsvarstyti darbotvarkės 2-10.1 klausimą – Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4133. Svarstymo stadija. (Balsai salėje) Ir taip pat lydimąjį projektą Nr. XIVP-4134. Prašau pristatyti Teisės teisėtvarkos komiteto išvadą dėl pagrindinio ir lydimojo.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4133. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Sprendimas – pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Analogiškai ir dėl lydimojo – bendru sutarimu, nes 8 komiteto narių balsais pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl motyvų dėl darbotvarkės 2-10.1 ir 2-10.2 klausimų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-4133 bei lydimojo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
12.00 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3847(2) (svarstymas)
Norėčiau pakviesti A. Matulą, kad pristatytų darbotvarkės 2-9 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3847. Svarstymo stadija. Sveikatos reikalų komiteto išvada dėl šio projekto.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas du kartus svarstė įstatymo projektą, buvo pateikta pataisų. Pirmajame posėdyje buvo pritarta M. Danielės pataisai, kuri iškraipė projekto autorių, šalies Prezidento teikiamo projekto esmę, todėl buvo padaryta pertrauka, įregistruoti kiti pasiūlymai. Vakar komitetas apsisprendė, pritardamas mano įregistruotiems pasiūlymams dėl įstatymo, ir tokiai išvadai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Yra gauta pasiūlymų. Visų pirma L. Slušnys. Prašau pristatyti savo pasiūlymą dėl 2 straipsnio.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų daugeliui dalykų pritardamas ir pritardamas pačiam įstatymui dėl tų priemonių, kurias imamasi griežtinti, savo pasiūlymu siūlau šiek tiek sušvelninti. Kitaip sakant, imuosi, teikiu pataisą, kuria iš tiesų bandau sakyti, kad drastiškos priemonės, tokios, kokių mes esame pirminiame projekte kiekvienam Lietuvos verslininkui… Taip, prekiauja žalingais produktais, sutinku su tuo, bet aš norėčiau, kad mes imtumės tokio sąmonėjimo, todėl prašau balsuoti ir pritarti mano pataisai.
PIRMININKĖ. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria šios pataisos svarstymui? Vizualiai panašu, kad yra. Taigi, komiteto išvada.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Pritarus šiam pasiūlymui, būtų panaikinta baudžiamoji atsakomybė už didelio kiekio akcizinių prekių: tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, pardavimą bei laikymą be įsigijimo teisę patvirtinančių dokumentų, be banderolių, o tai konkuruotų su Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Autorių nuomone ir teisininkų nuomone, šitam įstatymo projektui pritarti negalime ir komitetas nepritarė šitam pasiūlymui. Prašome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. A. Skardžius kalba prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Komiteto pirmininkas aiškiai įvardino, kad tai didintų kontrabandinių cigarečių patekimą į Lietuvą, o, kaip žinome, jau daugiau negu metai iš kaimyninės šalies skrieja meteorologiniai balionai, keldami didžiulę grėsmę ne tik oro uosto, tarptautinio oro uosto, veiklai, bet ir kariniams daliniams. Tai manau, kad šis siūlymas ir kontrabanda ir jos mastas yra, be abejo, susiję. Todėl pasisakau prieš kontrabandos didinimą, nes, kaip teigia institucijos, atlikusios tyrimus, ypač nuorūkų tyrimą, Lietuvoje nemažėja ne legaliai importuojamų cigarečių, o būtent kontrabandinių cigarečių vartojimo kiekis. Tai turbūt ne tik meteorologiniai balionai, bet ir dar yra daug kiaurų skylių, kurių A. Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, neužkaišė sienoje su mūsų kaimyninėmis valstybėmis, iš kur plūsta tos cigaretės. Todėl reikia imtis visų pačių griežčiausių priemonių stabdant kontrabandą ir taip darant turbūt mažesnę žalą Lietuvos žmonių sveikatai ir biudžetui, todėl pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. A. Bilotaitė – motyvai už.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau replikuoti į kolegos argumentus. A. Bilotaitė kaip tik pasiekė, kad kontrabanda sumažėjo, ir žinote, dėl kokių konkrečių priemonių.
Pirmas dalykas, atsirado fizinis barjeras ir stebėjimo sistemos. Tai žaliąja siena, kuria eidavo, kontrabanda nustojo keliauti. Antras dalykas, pasienio kontrolės punktuose rentgenas pradėjo veikti. Daugybę metų tie sprendimai kažkodėl nebuvo padaryti. Mes juos padarėme. Antras dalykas. Trečias, teisingiau. Kontrabandos skaičiai buvo tikrai dideli geležinkeliais, kuriais keliaudavo, tai buvo apie 80 %. Ką mes padarėme? Priėmėme sprendimus, kad ten, kur nėra rentgeno, nebevažiuotų geležinkeliais.
Manau, kad jūs turėtumėte nustoti meluoti ir apie tyrimus, kurie kaip tik rodo, kad kaip tik mažėja kiekis šitų neteisėtai, kaip sakoma, rūkomų tabako gaminių. Tai nustokite meluoti ir pripažinkite, kad ankstesni valdantieji negebėjo nieko padaryti, o A. Bilotaitė su kolegomis paėmė ir padarė.
PIRMININKĖ. Kas pritariate L. Slušnio pataisai, kuriai komitetas nepritarė, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsas salėje) Kas už L. Slušnio pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 83: už – 40, prieš – 26, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
A. Skardžius norėtų replikuoti po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Na, išties ponia A. Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, mane labai maloniai nustebino. Ne tik nustebino, bet ir patvirtino faktą, kad jinai už kontrabandos didinimą. Ačiū jai.
PIRMININKĖ. Toliau svarstome įstatymą ir pasiūlymus. L. Slušnys norėtų replikuoti. Bet, mieli kolegos, gal labai neįsivelkime? Prašau. L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Gerai, neįsivelsiu, Pirmininke. Bet vis tiek, kai sako, tai reikia mokėti skaityti tyrimus ir skaityti tyrimus ne 20 metų, ne 10 metų, o pastarųjų metų. Iš tiesų mažėja kontrabandos, kontrabandinių cigarečių labai stipriai. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Matulas. Taip, prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad projekto autorius siekė ženkliai padidinti baudas už elektroninių cigarečių ir talpiklių pardavimo pažeidimus ir netgi atimti licenciją, jeigu pažeidimai pasikartos per trejus metus. Tai komitetas apsisprendė pradėti balsuoti nuo mano pasiūlymo, kuris atliepia autorių pagrindinius tikslus. Vakar komitetas, pabalsavęs už mano pasiūlymą, 8 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Antanai, bet mes per pasiūlymus einame.
A. MATULAS (TS-LKDF). …dėl kitų susijusių jau nebalsavo, todėl prašyčiau Seimo Pirmininkės leisti pradėti balsuoti kaip komitete – nuo mano pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Ne, ne, mes pagal Statutą balsuosime. Mes balsuosime pagal Statutą. Pirmiausia yra Seimo narės M. Danielės pasiūlymas, kurį ji, atrodo, atsiima, ar ne? Atsiima. Patvirtinate? Tada yra kitas M. Danielės pasiūlymas, kuris buvo spalio 3 dieną įregistruotas. Prašau pristatyti jį.
M. DANIELĖ (LF). Gal aš galėčiau abu pristatyti, jie yra?.. Ne, vieną.
PIRMININKĖ. Mes turime atskirai balsuoti, tai reikėtų po vieną.
M. DANIELĖ (LF). Gerai, spalio 3 dienos. Gerai. Aš teikiu šitą pasiūlymą ir juo iš tiesų griežtinu Prezidento siūlomą variantą, nes Prezidentas sako, kad jeigu tu parduodi nepilnamečiam žmogui elektroninę cigaretę, tai tau yra labai didelė bauda, jeigu tu parduodi IQOSʼo, „Philip Morris“ produkcijos, „Marlboro“ pakelį, tai tau yra mažesnė bauda. Man atrodo, tokio nenuoseklumo įstatyme tiesiog negali ir neturi būti. Nesvarbu, kokį tabako produktą tu parduodi: kaitinamąjį tabaką, tabako pagalvėles, degųjį tabaką, „Camelį“, „L&M“, „Marlboro“, nesvarbu – parduoti nikotino produktų nepilnamečiams yra nelegalu ir nusikaltimas. Dėl to šitą klaidą aš ištaisau savo siūlymu.
Dar vienas pataisymas būtent šio pasiūlymo yra dėl licencijų atėmimo. Prezidentas siūlo atimti licenciją visam tinklui už tokį pardavimą. Aš taisau šį siūlymą ir sakau, kad galima atimti licenciją, tačiau tai parduotuvei, kurioje buvo nesužiūrėta ir įvyko tas nelegalus pardavimas, kad ta parduotuvė išsiaiškintų, kas nesuveikė jų darbo vietoje, koks darbuotojas nebuvo apmokytas. Tas darbuotojas gautų, na, atitinkamą nubaudimą, bet iš tiesų tai yra vienos parduotuvės klaida ir neproporcinga priemonė yra atimti visam tinklui. Jeigu pradėsime atiminėti visam tinklui, tai įsivaizduokite, kad, na, neteks „Maxima“ licencijos, neteks „Iki“ licencijos ir galiausiai visas tabakas liks prekiauti šešėlyje. Tai neproporcinga tiesiog priemonė. Tai du tokie pataisymai.
PIRMININKĖ. Ar yra 10 Seimo narių, kurie sutinka, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas? Pabalsuokime. Pabalsuokime, kas pritariate, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas. Taip, tikrai taip, yra. A. Matulas – Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagal pateiktą siūlymą išties siūloma baudas didinti ir licencijų už pakartotinius pažeidimus nesuteikti visų formų tabako pardavimui, bet kažkodėl, ar tyčia, ar netyčia, iškrito būtent elektroninės cigaretės ir talpiklis, ko siekė Prezidentas. Tai lyg visiems siūloma didinti baudas, o projekto autorių tikslas siekti visai kitų dalykų. Tai kažkodėl tas dalykas iškrito. Kitame projekte, už kurį mes balsuosime, yra suderinta su Prekybos įmonių asociacija, kad taikoma ne trejų metų laikotarpiu, jeigu bus pakartotinis pažeidimas, bet metų laikotarpiu, ir vakar buvo pasakyta, kad mes su tuo kompromisu sutinkame. Tai dėl šio pasiūlymo siūlyčiau nebalsuoti.
PIRMININKĖ. M. Danielė norėtų replikuoti. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Aš atsiprašau, bet čia yra klaidinimas. Buvo techninė klaida viename pasiūlyme, registruotame liepos mėnesį, tą pasiūlymą aš atsiėmiau. Šis projektas yra be jokių techninių klaidų, jis apima visus tabako ir su tabaku susijusius gaminius: elektronines cigaretes, žolines priemones, pagalvėles, „Marlboro“ cigaretes, IQOS’o ir visas kitas priemones, ir sakoma, kad nesvarbu, ką tu parduodi, tu neturi teisės parduoti nepilnamečiui nikotino produktų. Štai ir viskas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų palaikau šį suvienodinimą, nes, man atrodo, jeigu truputį plačiau pažiūrėtume į kontekstą, suprastume, koks absurdiškas yra dabartinis projektas. Čia tas pats, kad pasakytume, kad už degtinės pardavimą nepilnamečiams bus didelės baudos, o už viskio pardavimą gali būti ir mažesnės baudos. Na, ne, jeigu didiname baudas, jeigu vykdome politiką, tai už bet kokio alkoholio ar už bet kokio tabako pardavimą nepilnamečiams turi būti baudžiama vienodai, nes kitaip išeina, kad mes lyg skatiname kokios nors rūšies tabako ar kitu atveju ir kitų žalingų dalykų…
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Na, šį projektą tikrai detaliai mes svarstėme komitete ir akivaizdu, kad tai yra manipuliacija kolegų nuomone, kai yra kalbama, kad komiteto priimtas projektas yra nesubalansuotas. Bendraujant su gydymo įstaigų vadovais, su gydytojais akivaizdu, kad šiandien būtent tos elektroninės cigaretės, elektroninės su užpildu yra didžiausia žala, daroma nepilnamečių sveikatai. Sakyti, kad tai yra, na, tas pats, kas viskis ar degtinė, na, yra visiška netiesa, nes daugiausia vaikų apsinuodija ir kartais galimi net ir labai rimti sveikatos sutrikimai ar net mirtini atvejai. Tai čia tiesiog nesulygintina. Jeigu negriežtinsime būtent bausmių šioje srityje, kaip ir teisingai buvo siūloma Prezidento projekte, tai tikrai tos problemos tiktai gilės. Tai tikrai negalima palaikyti ir raginu visus balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai jau išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl pirmojo M. Danielės…
A. MATULAS (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKĖ. Gerbiamas komiteto pirmininke, bet jūs pristatote projektą, jūs nekalbate dėl motyvų, aš taip suprantu. Motyvai už ir prieš ką tik buvo išsakyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš dar papildysiu komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Bet jūs, kaip komiteto pranešėjas, negalite dėl motyvų kalbėti, nes jūs pristatote…
A. MATULAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonę papildomai pasakysiu…
PIRMININKĖ. …komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, dėl baudų didinimo visoms tabako formoms. Nesuderintas šitas klausimas su prekybininkais ir jų atstovė R. Vainienė kategoriškai yra prieš. Tai nėra aptarta. Kitas dalykas. Projekto autorius pirmiausiai siūlo spręsti dėl elektroninių cigarečių. Čia siūloma apimti visus. Man atrodo, kad čia sukels labai griežtą pasipiktinimą…
PIRMININKĖ. Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs mėginate užsukti antrą ratą argumentų, bet argumentai jau buvo išsakyti. Aš siūlau apsispręsti balsuojant dėl M. Danielės pirmosios pataisos. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 83: už – 57, prieš – 4, susilaikė 22. M. Danielės pasiūlymui pritarta.
K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti Antanui. Jeigu dar R. Vainienė bus keletą kartų paminėta, aš visur balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Gerai. Pritarta. Kitas pasiūlymas vėlgi M. Danielės nebeaktualus, ji jį atsiima. Dėkoju. Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Apsisprendėme dėl ankstesnio, todėl jis nebėra aktualus. Ir taip pat yra J. Sejonienės pasiūlymas. Prašau. Jis taip pat neaktualus, ar ne? Ar sutinkate, kad atsiimate jį? Gerai.
Taigi apsvarstėme viską ir galime jau motyvus pasisakyti dėl viso projekto, kas esame už, kas prieš. Kol kas dėl motyvų niekas neužsirašė. Gerai. Tuoj A. Matulas užsirašys. Kaip suprantu, kalbės dėl motyvų prieš, ar ne?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš nesu nei prieš, nei už. Tikrai baudas ir atsakomybę už elektroninių cigarečių ir talpiklių pardavimą reikia didinti. Mes buvome atsisakę kvapų, atsisakę, kad būtų dedamas cukrus, bet verslas nepakluso, rado būdų, kaip apgauti, todėl ėmėsi Prezidentas iniciatyvos. Tą mes seniai irgi žadėjome daryti, bet jis ėmėsi pirmas, kad ženkliai būtų padidintos baudos. Komitete išsamiai buvo aptarta dėl pakartotinų pažeidimų ne per trejus metus, bet visi sutiko, kad per metus, nes, jeigu per trejus metus, išties būtų per daug didelė sankcija. Todėl po to, kai nesvarstėte mano pasiūlymo, kuris buvo suderintas su asociacija, su įstatymų teikėjais, išeina tikrai pernelyg griežtas variantas. Man labai gaila, kad jūs čia, vadovaudamiesi emocijomis, balsavote už pasiūlymą, kuris tiesiog buvo atmestas gana vieningai komitete, nes mano siūlymui pritarė 8 iš 10 komiteto narių. Todėl balsuokite, jeigu norite, bet reakcija bus tikrai neigiama. Tikrai nebuvo reikalo neišdiskutavus dabar taikyti tokias kelis kartus didesnes sankcijas, kurioms, kaip sakiau, nepritarė Pramoninkų asociacija… Prekybininkų asociacija.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Danielė. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad čia yra svarstymo stadija, tai tikrai dar bus galimybė registruoti pataisas, jeigu bus toks Seimo narių noras. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Gal čia yra toks įspūdis, kad ateina Morgana ir visada čia kažką bando liberalizuoti, bet tiek dėl naminės degtinės, tiek dėl tabako pardavimo aš esu šiuo atveju griežtinantis balsas. Projektas turi būti nuoseklus. (Balsas salėje) Pardavimas nepilnamečiams yra nusikaltimas. Už šitą nusikaltimą mes ir baudžiame. Šituo projektu yra didinamos piniginės baudos, yra numatomas licencijos atėmimas. Visa tai yra. Tiesiog aš sakau, kad už visą tabaką, už bet kokios formos tabaką, jeigu mes kovojame su nepilnamečių rūkymu, taip ir turi būti baudžiama.
Komitetas pritarė mano pasiūlymui, bet kadangi ten buvo techninių klaidų, pirmininkas organizavo kitą svarstymą ir tada jau, aišku, balsavimas ėjo pirmininko naudai. Mano projektas griežtina šitą tvarką, neiškraipo Prezidento siūlymų, o, tiesą sakant, Prezidento siūlymą dar labiau sugriežtina. Aš kviečiu palaikyti ir kovoti prieš produktų pardavimą nepilnamečiams, nes šito šitoje šalyje būti neturi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlau apsispręsti po svarstymo balsuojant dėl viso projekto Nr. XIVP-3847. Formaliai balsavimo laikas eina į pabaigą, pratęsiu balsavimo laiką šitą 1 minutę, kad mes apsispręstume.
Balsavo 83: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Kviečiu pirmininkavimą perimti gerbiamą J. Razmą.
A. Matulas norėtų replikuoti. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Morgana, aš jus labai gerbiu, bet gal atskleiskite galimai savo tikslus, nes pirmą kartą, kai buvo pritarta jūsų pasiūlymui, tai jūs siūlėte nebausti, visai nedidinti baudų dėl elektroninių cigarečių ir pildyklių, bet taikyti tą baudą dėl visų kitų cigarečių pardavimo formų. Tai jūs kaip tik eliminavote elektroninių cigarečių ir pildyklių pardavėjus, o įvedėte visus kitus. Pasakykite teisybę, kaip buvo? Ir jūs pati paskui suvokėte, kad padarėte klaidą, dėl to buvo padaryta pertrauka, kurios prašė ir įstatymų teikėjas, ir verslas.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiamas kolega, per daug jūs aiškinatės tarpusavyje, gal nueikite į salės galą ir pasiaiškinkite. Baigiame replikas. Dirbame tvarkingai.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audrių Juozapavičių Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4194(2) (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame į rytinę darbotvarkę. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audrių Juozapavičių Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4194(2). Išklausysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Ją pateiks I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audrių Juozapavičių Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-4194. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip supratau, kandidatas nepageidauja kalbėti, nes visi čia pritaria.
Dabar pereiname į priėmimo stadiją. Nutarimo projektas turi du straipsnius. Galime pritarti 1 ir 2 straipsniams? Niekas neprieštarauja. Žinoma, galutinis sprendimas bus slapto balsavimo metu, kuris vyks nuo 13 val. 10 min. ir truks 15 minučių. (Balsai salėje) Biuletenis tradicinis, tai jo neteikiu. Komisijos sudėtis dabar yra tokia: K. Adomaitis, A. Čepononis, L. Nagienė, M. Skamarakas, A. Skardžius, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Vaitkus.
12.24 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2 ir 207 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4211, Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4212, Administracinių nusižengimų kodekso 1884 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4213 (pateikimas)
Dar turime truputį laiko, galėtume imti popietinės darbotvarkės 2-15 klausimą – tai Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-4211 ir lydimieji. Ministrė G. Skaistė pateiks šį projektą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Apie šį projektą jau buvo diskutuota ne kartą ir praėjusios sesijos metu, jisai parengtas po išsamių diskusijų. 2015 metais Lietuvoje buvo įteisintas nuotolinių lošimų organizavimas, bet visgi matome tam tikrus praktinio taikymo klausimus. Vienas iš jų yra nelegalūs lošimai. Kadangi dabar yra blokuojamos tos nelegalios svetainės, iš tų nelegalių svetainių, matyt, kyla tiek nesurenkamų mokesčių klausimas, tiek ir socialinė žala, kurią patiria žmonės, nes ten nėra taikomos apsaugos priemonės, nėra nei amžiaus cenzo. Nėra, matyt, efektyviai tikrinama nei prižiūrima, kaip yra vykdomas draudimas skatinti lošti, taip pat, matyt, netikrina, ar tie žmonės nėra pateikę prašymo neleisti lošti. Tai siekiant pereiti prie efektyvesnės kontrolės, kad neblokuotume dabartinės nelegalių lošimų svetainės, pereiname prie atvirkštinio modelio, kai leidžiama mokėjimus vykdyti tik tokioms lošimo įstaigoms, kurios prieš tai yra gavusios licenciją ir yra įrašytos į Lošimų priežiūros tarnybos organizuojamą sąrašą. Tai kaip minėjau, dabartinis modelis yra nepakankamai efektyvus, sudėtinga užtikrinti, patikrinti, tai pereinama prie atvirkštinio modelio.
Pirmiausia, lošimo įstaigos gaus licenciją. Jos ir dabar gauna licenciją, bet tokiu atveju mokėjimo įstaigos (nes kontrolė bus vykdoma būtent per mokėjimo įstaigas) galės vykdyti mokėjimus tik tokioms lošimo įstaigoms, kurios yra prieš tai įrašytos į tą vadinamąjį white listʼą, sąrašą, kuriame yra licencijuotos nuotolinio lošimo organizavimo įstaigos. Manome, kad taip bus vykdoma efektyvesnė kontrolė ir užkardomas tas nelegalus lošimas, kuris šiandien vis dėlto užima dalį rinkos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienintelis V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, kai mes atlikome parlamentinę kontrolę dėl Š. Stepukonio situacijos, tai visos tarnybos pasakė, kad jūs, kaip finansų ministrė, blokavote va šito sugriežtinimo atėjimą į Seimą, ir blokavote beveik trejus metus. Tai aš norėjau paklausti, koks tikslas buvo blokuoti?
Ir gal galite jūs man paaiškinti logiką? Žemės ūkio ministras įvedė skaitmeninį mėšlo tręšimo žurnalą, kuris pildomas online, padarė tai labai greitai žemdirbiams, kitaip negalima. O kazino iki šiol yra popierinis lošėjų žurnalas, kurį galima suplėšyti, ištrinti, pamesti. Tai kodėl jūs anksčiau to nepadarėte? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nežinau, kas jums ką sakė, nieko aš neblokavau. Man atrodo, įstatymas atneštas būtent mūsų Vyriausybės, o ne kažkieno kito.
Kalbant apie kitą jūsų keliamą klausimą, tai yra susiję su kitu pateiktu paketu, kuris jau buvo pristatytas anksčiau. Tai reiškia, kad atsiranda skaitmeniniai žurnalai, jų pakeičiamumas nebus galimas, atsiranda didesnė kontrolė, bet tai yra ne pagal šį įstatymą, o pagal kitą įstatymą. O šis įstatymas parengtas po išsamių konsultacijų su rinka, su mokėjimo rinkos dalyviais, kadangi būtent jie turės užtikrinti sklandų įstatymo įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Ar jau balsavimo intervalas? (Balsai salėje) Ne balsavimo intervalas. Balsuosime, kai bus balsavimo intervalas, vakariniame posėdyje.
Dar yra keletas minučių. Pažiūrėsime, kas čia galėtų greitai pateikti kokį nors projektą. S. Gentvilas buvo. Galbūt J. Šiugždinienė? Nėra salėje? (Balsas salėje: „Nėra.“) Nėra. L. Jonausko taip pat nematome. Ministras M. Skuodis dar neatėjęs. Ar yra S. Kairys? Taip pat nėra. Taigi mes nieko iš vakarinio posėdžio sutaupyti negalime.
12.29 val.
Vyriausybės valanda
Tuomet pradėsime Vyriausybės pusvalandį, nes liko tik kelios sekundės. Kviečiame ministrus į nustatytas vietas. Kaip suprantate, Vyriausybės pusvalandžio atveju klausia tik opozicijos atstovai. Taigi pirmasis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Noriu paklausti premjerės. Štai šiandien buvo pristatytas kitų metų biudžetas. Visi lūkesčiai Lietuvos gyventojų, kurie tikėjosi pradėti spręsti savo medicinines problemas paprasčiau, sugriuvo. Kodėl? Todėl, kad toje srityje, kurią mes vadiname sveikatos tausojimu ir stiprinimu, niekas nepasikeitė. Ministro klausiu, nes finansų ministrė siunčia pas sveikatos apsaugos ministrą. Jis man sako: padėjome, pridėjome. Pridėjo 0,0 kažkiek. Tai nieko neišspręs. Kodėl negali atsirasti visiškai kita eilutė, kurioje kalbama apie sveikatą, kuri jungia visų ministerijų veiklą, pradedant Aplinkos ministerija ir baigiant Žemės ūkio ministerija? O gydomosios medicinos ministerija tegu atlieka savo darbą ir daugiau nieko iš jų nereikalausime. Jūs, kaip premjerė, esate labiausiai atsakinga už Lietuvos sveikatą, o už gydomąją mediciną – sveikatos apsaugos ministras. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš, kaip premjerė, esu turbūt už viską atsakinga, net už tai, už ką atsakinga negaliu būti vertinant realistiškai. Bet, gerbiamas kolega, biudžete yra daugybė pozicijų, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su žmonių sveikatinimu, pradedant nuo fizinio aktyvumo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžete, per kultūrą ir kur tiktai norite. Aš tikrai nenoriu su jumis veltis į tuos intelektualius vydūniškus debatus, nes mes čia labai ilgai diskutuosime. Bet jeigu mes vis dėlto kalbame apie sveikatos tausojimą ir apie sveiko gyvenimo išsaugojimą, aš nesutikčiau, kad PSDF biudžetas yra orientuotas tik į gydomąją mediciną. Juk prevencinėms programoms dėmesio per pastarąjį laikotarpį buvo tiek, kiek jo nebuvo niekada. Prevencinės programos sveikatos biudžete yra būtent tai, kas leidžia mums geriausiai pasiekti tą rezultatą, kurio mes norime pirmiausia, tai yra sumažinti išvengiamą mirtingumą. Mes visi žinome, kiek yra išvengiamo mirtingumo, žinome, nuo kokių ligų, žinome, nuo kokių sveikatos sutrikimų, ir tų ligų prevencijai skiriame maksimalų dėmesį. Nežinau, gal Aurimas mane dar papildytų, bet man atrodo, kad tai yra labai svarbu.
A. PEČKAUSKAS. Taip, aš trumpai papildysiu. Viena dedamoji yra Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Čia kalbama apie prevencines programas, kurioms netgi 2025 metų biudžete numatyta 65 mln. eurų. Tai tikrai yra reikšmingos lėšos – apie 12 mln. didėja, palyginti su šiais metais skirtais. Kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, apie vėžio prevenciją, bent keturios programos. Tikrai manome, kad ši vieta, net ir visuomenei tampant sąmoningesnei (tai mes dabar stebime), tikrai pradeda nešti kažkokį apčiuopiamą rezultatą. Čia viena dedamoji.
Kai kalbame apie sveikatinimą, tai visuomenės sveikatos biurai (tokių institucijų tinklas Lietuvoje) finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Matome, kad ir šiais metais finansavimas vien iš valstybės biudžeto dalies taip pat auga daugiau negu 1 mln. šioms institucijoms vykdyti veiklas. Žvelgiant į bendrą pinigų kiekį, tai vis dėlto yra reikšmingos lėšos, bet reikėtų nepamiršti ir to, kad visuomenės sveikatos biurai vykdo daugybę sveikatinimui skirtų projektų, finansuojamų ir Europos struktūrinių fondų lėšomis. Visuomenės sveikatos biurai taip pat turi sąsajų ir su švietimo institucijomis. Tos veiklos tikrai vyksta. Dabar galbūt konkretaus finansų kiekio neįvardinsiu, kiek atkeliauja būtent iš šitų šaltinių, bet irgi kalbame apie dešimtis milijonų. Aš manau, šiuo atveju spekuliuoti, kad nieko nedaroma ir finansavimas nedidėja, būtų labai neteisinga.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Aš norėčiau, matyt, nežinau, sako, gal premjerė už viską atsakinga, tai dėl „Foxpay“. Tikrai nenorėčiau dabar kokių nors politinių vertinimų, klausimų užduoti, tačiau, gerbiama premjere, yra toks atvejis. Jau vakar konstatuota Viešųjų pirkimų tarnybos po atlikto tyrimo, kad žala yra padaryta. Tai buvo užprogramuota jau nuo pat pirkimo pradžios. Tai darė CPO LT, tokia organizacija, kuri, matyt, kompetentingiausia turėtų būti. Bet tos klaidos gali kartotis.
Kitas dalykas – tokių laimėtų konkursų pratęsimas. Vakar išaiškėjo, kad valstybė dar neturi nustačiusi kriterijų, pagal kuriuos privalomai turėtų būti įvertinta. Tik tuomet galėtų tokie dalykai būti pratęsiami be viešųjų pirkimų. Tiesiog nežinau, čia ne tiek klausimas, kiek palinkėjimas, kad vis vien reikia žiūrėti į priekį.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ir aš pritariu, kad reikia žiūrėti į priekį. Bet čia truputį ironiška, kad būtent jūs man šitą klausimą užduodate, nes pirmasis pirkimas šitos įmonės paslaugų buvo 2020 metais, jeigu aš neklystu, ar ne? Ir dėl to pirkimo Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo nemažai pastabų, turėjo pastabų ir dėl to pirkimo, kuris įvyko vėliau, tarptautinio konkurso. Aš suprantu, kad čia visur yra bandymų ir norų kažkaip susieti tą pirkimą su tam tikrais konkrečiais fiziniais asmenis, tiktai tiek, kad tada, kada tas pirkimas buvo, aš noriu tą labai aiškiai pasakyti, 2022 metais, tie asmenys nebuvo nei „Foxpay“ akcininkai, nei valdybos nariai, bet visa tai nesvarbu. Dabar sutartis yra pasibaigusi, kaip jūs puikiai žinote, yra rastas tam tikras tarpinis sprendimas, kad būtų galima teikti paslaugas žmonėms, kurie naudojasi Elektroniniais valdžios vartais, nes tai patogu ir daug patogiau, negu daryti bankinį pavedimą. Tą visada galima daryti, bet tas užtrunka daugiau laiko. Dėl naujo tarptautinio pirkimo naujo tiekėjo, aš nė kiek neabejoju, visos šitos pamokos yra išmoktos ir bus judama į priekį.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkui. Jeigu galima, mano klausimas bus susisiekimo ministrui. Finansų ministrė, pristatydama biudžetą, optimistiškai pranešė, kad nuo 2026 metų pradės veikti e. tollingo sistema, kas lems papildomas lėšas. Lyg jinai turėjo jau veikti nuo 2022 metų? Tai ar pagrįstas toks optimizmas ir ką jūs manote apie ateinančių metų kelių finansavimą? Ar tai bus pakankamos lėšos? Ačiū.
M. SKUODIS. Apie kelius gal pasakysiu ir gerą dalyką, ir negerą dalyką, ir vėl gerą. Jeigu kalbėtume apie kitų metų biudžetą, tai kuo aš tikrai labai džiaugiuosi? Kad yra užtikrintas visų strateginių Vyriausybės pradėtų projektų finansavimo tęstinumas: „Via Baltica“ bus pabaigta, Utenos plentas bus pabaigtas, visi pradėti karinio mobilumo projektai bus pabaigti. Ir tai nėra savaime suprantama. Tai yra vienas dalykas. Dabar blogesnis dalykas. Mes esame pasiruošę padaryti gerokai daugiau, aš buvau įvardijęs tas sumas. Ir visame šitame kontekste, na, leisiu sau ir daugiau pasakyti, kadangi girdžiu, kad kitais metais kelių finansavimas išaugs ir viskas bus padaryta, tai mano lūkesčiai labai labai dideli. Tai čia toks mano trumpas komentaras.
O dabar dėl e. tollingo, tai žinote, aš tikrai negaliu atsakyti, kai teismai priima sprendimus, sustabdo projektų diegimą ir panašiai. Iš kitos pusės, dabar yra paskelbtas naujas pirkimas ne kurti sistemą, o nuomoti sistemą, nes jau tokios veikia per tą visą laikotarpį, buvo sukurtos kitose šalyse. Tiesą pasakius, vėl vakar buvo apskųstas tas sprendimas, bet teismai jau nebepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi pasiūlymų yra ne vienas, kiek bent jau skaičiau pats viešojoje erdvėje, tai tikiuosi, kad visi tie sprendimai bus priimti – sistema išsinuomota ir įdiegta.
PIRMININKAS. Prašau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Atsiprašau, pirmininke, reglamentą prašyčiau sekti ir jo laikytis. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama premjere, kito formato paklausti neturime, o nereaguoti nėra įmanoma, todėl pasinaudosiu šia proga. Kylant įtarimams, kad buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė pati figūruoja teisėsaugos atliekamame tyrime dėl „Foxpay“ įmonės veiklos, kai sulaikytas ne tik jos vyras, bet ir draugai, su kuriais skrido užsakomuoju skrydžiu į Dubajų, noriu paklausti. Ar nemanote, kad jūsų kolegė vis dėlto turėtų, anot žiniasklaidos, ir draugė, atsisakyti Seimo nario neliečiamybės, taip pat pateikti ir pareiškimą VRK, kad vis dėlto nepretenduotų į Europos Parlamentą, nes pasislinkus sąrašui tokia tikimybė yra? Ar nemanote, kad tai būtų vis dėlto tam tikro skaidrumo dalykas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis, kada prokuratūra nori atlikti kokius nors veiksmus su Seimo nariu, generalinis prokuroras ar prokurorė ateina į salę ir paprašo, kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė. Man nėra žinoma, kad generalinė prokurorė būtų kreipusis į Seimą norėdama ateiti kokiu nors klausimu dėl M. Navickienės.
Dar daugiau. Jūs teigiate, kad jums yra žinomi kažkokie įtarimai, pareikšti M. Navickienei, o aš teigiu, kad man tai nėra žinoma. Aš labai tikiuosi, aš labai tikiuosi, kad tų institucijų, kurios atlieka ikiteisminį tyrimą, artimiausiu metu tam, kad šitas klausimas nekabotų ore ir nebūtų čia vaikščiojančių tokių prokurorų ir tyrėjų, kurie nėra susipažinę su bylos medžiaga, bet ją kažkodėl labai drąsiai komentuoja, bus labai konkrečiai atsakyta į klausimus, nes aš negaliu atsakyti nei už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, nei už Generalinę prokuratūrą. Jūs, kaip matau, galite, nežinau, kokiu pagrindu. Nežinau, kokiu pagrindu jūs esate susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet aš tokios informacijos neturiu. Taškas.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kreipiuosi į ekonomikos ir inovacijų ministrę. Gerbiama ministre, šiandien darbotvarkėje yra biudžetas. Aš irgi dėl pinigų noriu pasitikslinti situaciją, bet ne dėl tų, kuriuos prognozuojame į priekį, bet kuriuos jau turėjome išleisti. Ar galite pakomentuoti, kokia yra situacija su tais 37 mln., kuriuos kuravo jūsų ministerija ir kurie Europos Sąjungos buvo skirti sulietuvinti skaitmeninei erdvei? Jūs buvote paspaudusi stabdį, nors buvo daugybė kalbininkų parengtų įvairių projektų ir panašiai. Kiek iš tų 37 mln. jau yra išleista, kiek iš jų skirta dirbtinio intelekto tobulinimo dalykams ir kitoms sritims? Ar galėčiau išgirsti atsakymą? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėl viso biudžeto yra jau arba paskelbti kvietimai, arba jau kontraktuotos tos lėšos ir raidynams, ir garsynams. Jūsų kolegos kalbos atstovai irgi, manau, neturėtų būti labai nusiminę. Kaip jūs puikiai žinote, kodėl mes vis dėlto atidžiau pasižiūrėjome į šitų lėšų leidimą, nes buvo labai daug signalų, kad pinigai išsidalinti, kai jų dar net nebuvo, ir tai, tiesą sakant, manęs visiškai netenkino. Mes pakvietėme iš verslo ekspertų, kurie nedalyvavo konkurse, žinoma, pakvietėme kalbos ekspertų, jie nuodugniai pasižiūrėjo, kam vis dėlto prasminga šituos pinigus išleisti, dėl to tas procesas ir užtruko. Man šiuo metu yra ramiau, kaip sakant, liaudiškai kalbant, ant mano sąžinės, kad gal mes lėčiau, bet nuodugniau vis dėlto tas investicijas suplanavome. Dabar konkrečias sumas aš tikrai mielai patikslinsiu, jų tiesiog fiziškai neprisimenu, bet mielai patikslins ministerija ir jums tikrai atsiųs.
PIRMININKAS. A. Bagdonas dėl vedimo tvarkos.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę paklausti ir pasisakyti. Iš tiesų aš Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu buvau užsirašęs paklausti, penki prieš mane asmenys pasisakė ir jūs tuomet ištrynėte mano vardą, pavardę. Aš manau, kad pasielgėte nekorektiškai. Jei būtumėte vadovavęsis prieš tai buvusia praktika, kuomet per Vyriausybės pusvalandį pasisako tik opozicijos atstovai, aš su tuo būčiau sutikęs, jeigu iškart būtumėte išbraukęs mano pavardę, bet šiuo atveju, man atrodo, pasielgėte nekorektiškai. Man dėl to labai gaila. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš pats čia jokių pavardžių neišbraukinėju, bet iš tikrųjų per pusvalandį klausinėja tik opozicijos atstovai. Tikrai neturėjome žinių, kad jūs būtumėte perėjęs į opoziciją. Turbūt taip ir nėra. (Balsai salėje)
Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pridėkite tas porą minučių opozicijai čia dėl to nesklandumo. Iš tiesų turiu klausimą aplinkos ministrui. Ministre, turbūt greitai turėsite komentuoti tą informaciją dėl aplinkosaugininkų automobilių tikrinimo. Greitai pasieks turbūt apie tūkstantį automobilių patikrinimų ir nė vieno nėra su pažeidimais. Ar įranga bloga, dėl ko tas patikrinimų skaičius toks mažas, ir kur jūs matote problemą, nes jūsų skaičiai buvo pateikti pradžioje, kad tie automobiliai kas kelintas, nežinau, patikslinsite, yra netvarkingas? Tai ar metodika bloga, ar įranga bloga, ar viskas čia blogai? Galbūt galite šiek tiek pakomentuoti, kaip tas procesas kontroliuojamas. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Kol kas patikrinta ne tūkstantis, o, konkrečiai kalbant, iki šiandienos 426 automobiliai. Tai visų pirma yra prevencinė akcija ir jos tikslas – informuoti, ne bausti. Tam ir buvo pakeisti įstatymai, kad nebūtų baudų. Tikslas yra tvarkingi automobiliai, o ne nubausti vairuotojai. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas aplinkos ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui. Istorija su Kazokiškių sąvartynu tęsiasi ir gyventojai toliau kankinasi dėl tos smarvės. Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad viršija 22 kartus palei perimetrą ir toliau gyvenamosios vietovės. Aplinkos apsaugos agentūra nieko nedaro, žmonės toliau priversti gyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, kenkiančiomis sveikatai. Galbūt vis dėlto imkite ką nors ir darykite, nes tikrai toliau taip neįmanoma. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Tas imkime ir padarykime… Ministro veiksmai nesusiję su tuo, bet Aplinkos apsaugos departamentas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, nustatė pažeidimus ir renkami įrodymai. Tai galimai atsilieps įmonei baudomis, kai kuriais ribojimais. Bet įstatymuose sąvartynai, nuotekų valyklos yra įvardintos kaip viešojo intereso įmonės, todėl iš jų negalima atimti TIPK’ų, leidimų, taršos leidimų, ir sustabdyti, nes jos yra vienintelės. Žmonės nenustoja vartoti, atliekos ir nuotekos kur nors turi būti padėtos.
Vienintelis pasiūlymas jums, Kęstuti Vilkauskai, paprašyti Vilniaus rajono mero, bendrapartiečio socialdemokrato, kad sukviestų VAATC’o valdybą, nes įmonė yra valdoma viso regiono įmonių, ir pagaliau išsiaiškintų su savivaldybių įmone jos veiksmus ir atsakomybes. O aš su įmonės vadovu ne kartą šnekėjau asmeniškai, paprašiau, kad bet kokie darbai būtų nutraukti iki šaltojo sezono, kai nebevyksta biologiniai procesai ir maistinės medžiagos ar kokios nors kitos nebepūna, nebesklinda prasti kvapai. Bet ir jūs nešate atsakomybę, kad jūs, kaip akcininkai šito regiono įmonės, pradėtumėte ją normaliai kontroliuoti, ne tik centrinės valdžios institucijos. Prašau įsitraukti ir per savo akcijas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, gal susilaikykime nuo tokių epitetų. K. Vilkauskas, matau, nori kažką…
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, prašau nepermesti Seimo nariui atsakomybės. Vis dėlto atsakinga Aplinkos ministerija. Aš pats suprantu, kad netiesiogiai atsakingas ir VAATC’as, ir panašiai. Bet imtis priemonių skatinti ir Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri greitai turi veikti ir skirti baudas, o ne kankinti žmones, – tai čia atsakomybę reikia permesti sau pačiam, gerbiamas ministre, o ne man, kaip vienmandatėje išrinktam, kuris jau trečią kartą klausia, ir gerbiamos premjerės klausiau. Trečią kartą. Žmonėms tikrai nuo to ne geriau, jie dūsta nuo tos smarvės. Paskutinis atvejis buvo prieš 2 dienas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kaip nors trumpiau. Dar S. Tumėnas nori. (Balsai salėje)
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji, ateities Seimui norėčiau palinkėti atsakomybę ne nešti, ne vežti, o tiesiog atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji premjere, aš vis dėlto norėčiau paklausti dėl jūsų kolegės, draugės M. Navickienės problemų. Problemų, kurias jinai sukūrė turbūt visai Vyriausybei ir visai valstybei. Pirmiausia susisiekimo ministras atriekė M. Navickienės vyrui tarptautinio oro uosto dalį už centus, dabar (susisiekimo ministras, pone Skuodi) ponia A. Armonaitė leido IVPK, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai septynis kartus padidintais įkainiais teikti paslaugas vėl tai pačiai „Foxpay“ įmonei, su kuria susijusi ir nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiais asmenimis. Jūs sakote, kad viskas čia gerai, jūs čia niekuo dėti, bet valstybei padaryta akivaizdi žala – jos turtui ir finansiniams ištekliams. Tai prašau paaiškinti savo atsakomybę, gerbiamoji premjere? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pone Skardžiau, IVPK konkursą įmonė „Foxpay“ laimėjo 2020 metais. Žemės nuomos sutartį turbūt 2016 metais sudarė. Tai jūs nebandykite man prisiūti tų dalykų, dėl kurių sprendimus priimant aš ne tik Vyriausybėje, aš arti Vyriausybės nebuvau. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą ir visi kaltieji asmenys, aš nė kiek neabejoju, bus nustatyti, patraukti atsakomybėn ir teismas spręs klausimą dėl jų kaltės. Bet nei jūs, nei aš, nei kas nors, sėdintis čia, salėje, tikrai nei žino tos medžiagos, nei žino, kokie kaltinimai kam yra pateikti, nei turėtų apie tai postringauti. Nes Baudžiamasis kodeksas, kolega, yra ne politinis dalykas, tai yra teisė. Gerbkime teisę ir mūsų institucijas ir leiskime joms dirbti savo darbą.
Aš suprantu, kad jūs norite rinkimų kampanijos metu rasti, kaip šią temą priklijuoti prie manęs asmeniškai ar prie Vyriausybės, dar prie kažko, bet jau palikite tai rinkėjams. O į visus klausimus dėl ikiteisminio tyrimo turi atsakyti tie žmonės, kurie disponuoja ta informacija. Tai tikrai nesate nei jūs, nei aš.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš suprantu, kad finansų ministrė nemyli nei kelių, nei policininkų. Bet mano klausimas A. Bilotaitei. Kodėl jūs 2024 metais apgavote policininkus? Jiems prižadėjote, kad didės algos, o algų didėjimas buvo 3 – 5 eurai. Dabar, žiūrint į biudžetą, vėl matosi tas pats, tas didėjimas turbūt bus vėl keli eurai. Policininkai dabar išeina dirbti į švietimą, nes ten geresnės algos. Tai kodėl jūs nemylite savo srities? Savivaldybių ugniagesiai važiuoja senais ZIL’ais iki šiol. Kai suvalgo daug benzino, jie tada važiuoja po vieną, nes algoms pinigų nebėra. Tai kodėl tos srities jūs taip nemylite? Kodėl tų ugniagesių taip nemylite?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai myliu ir gerbiu visus statutinius pareigūnus žymiai labiau, negu prieš tai buvę, kurie atėję iš tarnybų. Man atrodo, tas yra akivaizdu, skaičiai, kuriais mes padidinome finansavimą, yra labai aiškūs.
Kalbant apie pačią policiją. Aš jau daug kartų kartojau, bet, man atrodo, dar kartą pakartosiu. Tai apie biudžeto augimą policijai praeitą kadenciją. Jis augo 6 %. Šią kadenciją augo 40 %. Šiais metais taip pat yra numatytas padidėjimas policijai, tai yra plius 23 mln. eurų, kurie bus skirti pareigūnams, pirmiausia tyrėjams ir komplektavimui. Tai pirmiausia reikėtų pasakyti, ką padarė kiti. Mes tikrai skiriame daug dėmesio. Finansavimas didėjo policijai 100 mln. eurų. Tai yra didžiulė finansinė, kaip sakant, suma.
Kita tema, kurią jūs taip pat paminėjote, tai priešgaisrinė apsauga. Aš norėčiau kalbėti apie tą atsakomybių sritį, kuri yra susijusi su manimi, tai yra PAGD’as, mums pavaldi tarnyba. Jos atlyginimai didėja tikrai nuosekliai ir tik kadencijos pradžioje mes didžiausią dėmesį skyrėme tam.
O kalbant apie sistemines problemas, tam ir atsirado pasiūlymas dėl pilotinių projektų, tai yra sujungti tas sistemas, kad spręstume tokias problemas, kai savivaldybėse dar iki šiol važinėja ZIL’ais, nes mes nupirkome ir mašinų, autocisternų, ir autokopėčių. Ir tikrai, man atrodo, tuos sprendimus reikės padaryti ateityje. O tokių politikų kaip jūs dėka, matyt, tos reformos ir nevyksta, nes dėl jūsų, matyt, mes šiandien turime tokį atotrūkį. Ir kol jūs taip darysite, tol ir turėsime tokią neadekvačią ir netolygią situaciją.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Bet ne priekaištas, nieko, tiesiog dalykinis pasiūlymas, nes baigiame mes priekaištauti, reikia dalykiškai žiūrėti į priekį.
Dėl vadovėlių. Aš labai prašyčiau, jau kelis kartus prašiau, bet tikrai padarykite sąrašą, kokių vadovėlių trūksta, kada planuojama juos išleisti, kokios skirtos lėšos ir iš kur, tada – kiek trūksta lėšų. Kad būtų tiesiog aišku. Aš niekada nedirbu pagal vadovėlį, bet žmonėms iš tikrųjų reikalingi tie vadovėliai. Ministre, padarykite dar šitą darbą. Labai ačiū. Nereikia atsakymo.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Malonu, taip. Padarysime… Yra padaryta ir kiekvieną sykį, kai esu paklausiama, tuos skaičius duodu, galbūt jau apie padarytus, bet apie trūkumą, apie likutį, gerai, pateiksime informaciją.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl, mano vertinimu, perteklinio reikalavimo prašyti iš gyventojų, ypač senjorų, neįgalių žmonių, pateikti bankų sąskaitų išrašus, siekiant gauti kompensaciją už šildymą. Senjorai piktinasi pelnytai, kad privalo organizuoti nuvykimą į miestą, kur yra bankų skyriai, nes jie elektronine bankininkyste nesinaudoja. Dalis žmonių, kurie gali gauti kompensaciją už šildymą, jos negaus, nes tiesiog nesugebėjo organizuoti nuvykimo į miestą, nes nesurado, kas juo nuveža. Ir kodėl vyksta toks žmonių vaikymas dėl pažymų ir galimai?.. Taip pat manau, kad ir socialiniai darbuotojai seniūnijose apkraunami nereikalingu darbu. Jeigu jau sykį pasakėme, kad pajamas reikia vertinti ir kartu pažiūrėti visas tas sąskaitas žmonių, tuomet reikėjo prieigos prie VMI duomenų, nes žmonės tame procese tikrai neprivalo, mano vertinimu, dalyvauti. Kas jums žinoma ir ką jūs planuojate daryti?
Kita klausimo dalis dėl žinučių. Žmonės gauna iš tų pačių bankų žinutes, kad reikia atnaujinti duomenis. Jie taip pat privalo važiuoti į miestą, tuos duomenis atnaujinti. Net nežinau, kam čia tą klausimą adresuoti. Tai yra problema, nes žmonėms sudėtinga nuvykti į tą banką, o jie negali paskui naudotis tam tikromis banko operacijomis. Ta žinutė, žinote, sukčių laikais irgi kelia daug abejonių: „Sveiki, Marija, prisijunkite prie banko ir pateikite duomenis.“ Žinote, nežinau, kuri institucija čia turėtų sužiūrėti, nes žmonės pirmiausia bijo atidaryti tas žinutes, antras dalykas, jiems telieka tiktai vykti į artimiausią banko skyrių.
V. ŠILINSKAS. Dėkoju už klausimą. Dėl šildymo kompensacijų patikėta funkcija yra jas dalinti savivaldybėms ir savivaldybės tikrina. Dėl pajamų, tai per šią kadenciją pavyko įdiegti IT sprendimus ir supaprastinti tikrinimą, taigi, duomenis savivaldybės gauna ir netikrina. Šiuo atveju, kai jūs konkrečią situaciją minite, tikrinamos ne pajamos, o turtas, ar žmogus turi turto, iš kurio pats galėtų susimokėti už šildymą, ir jam pagalbos nereikia. Jeigu žmogaus sąskaitoje milijonas, tai ar jam reikia šildymo kompensacijos? Savivaldybės nėra įpareigotos, kad jos turi tikrinti ir prašyti šitų sąskaitų išrašų, bet jos pačios nustato tvarkas ir sprendžia, kaip įsitikinti, ar žmogus tikrai nepajėgus pats susimokėti, ar vis dėlto jis turto turi ir jam paramos iš savivaldybės nereikia. Tai čia iš tikrųjų klausimas turėtų būti savivaldai, reikia žiūrėti, su ja tartis, ar savivaldybė tikrai pagrįstai reikalauja. Tai nėra privaloma, bet galbūt turima tam tikrų įtarimų, kad žmogus turi tiek turto, kad jam tos pagalbos nereikia. Gerai, kad kitą kartą savivaldybės atsakingai žiūri.
Kitą klausimą, kurį minėjote, tai čia turbūt Lietuvos bankas galėtų pakomentuoti, – dėl pinigų plovimo prevencijos, kodėl reikalauja, kiek dažnai, kiek čia yra Lietuvos įstatymai, o kiek Europos Sąjungos direktyvos, kad tuos duomenis reikia nuolatos atnaujinti. Aš čia negalėsiu atsakyti.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, kad suteikėte žodį. Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Ar nepersigalvojote dėl nepagrįsto, nelogiško savo siūlymo Kultūros dieną keisti Meno diena, kuri susiaurina kultūros sąvoką, nes Rusijoje yra švenčiama Kultūros darbuotojų diena ir yra švenčiama Kultūros diena Europoje, pasaulyje, Tarptautinė kultūros diena? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Ne, nepersigalvojau, bet vakar vyko diskusija Švietimo ir mokslo komitete. Manau, kad ten kažkoks kompromisinis variantas gimsta kalbant apie Kultūros ir meno dieną, jeigu aš teisingai žinau, kas buvo nutarta. Bet esmė yra ta, kad taip, kaip yra, palikti tikrai negalima, nes mes kiekvieną balandžio 15-ąją turėsime nuolatinių diskusijų. Kol tai nėra įtvirtinta įstatymu, o įstatymu yra įtvirtinta Kultūros diena, tol visi šešėliai ir vilksis iš paskos, kalbant apie visokius Rericho paktus, Taikos vėliavas ir kitus dalykus. Mano galva, čia tiesiog reikia imti ir išspręsti, kad būtų aiškumas, ir klausimą priimti savarankiškai, o ne pagal kokius nors šešėlius.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ir sveikatos ministrams. Tarša, blogi kvapai. Klausimas, ar daug Lietuvos savivaldybių kreipiasi į ministerijas, pavaldžias įstaigas, kad tą problemą spręstų, nes skundų pastaruoju metu, bent jau Kėdainiuose, daugėja, konkrečiai ir Kėdainiai kreipiasi. Ar jūs, kaip ministrai, matote tą problemą, matote, kaip ją galima spręsti, gal kokių nors rekomendacijų turite savivaldybėms? Gal galėtumėte trumpai apie tai pakalbėti? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai nepasakysiu tiksliai, kiek mes ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gauna skundų, šitos informacijos tikrai tiesiog šiandien neturiu. Matyt, galime galbūt patikslinti raštu.
Natūralu, kad, žvelgiant apskritai į problemą, tas klausimas yra opus, nes čia dalyvauja dvi ministerijos, dviejų ministerijų pavaldžios institucijos. Vienas aspektas yra bendradarbiavimo, o kitas aspektas susijęs su tuo, kad apskritai kvapai yra tokia tema, kad tai jų yra, tai jų nėra, juos pagauti yra ypač sudėtinga. Tiesiog čia ir ekspertiniu lygmeniu tikrai neretai kyla iššūkių, kaip vertinti situacijas, jau nekalbant apie tai, kokius sprendimus po to siūlyti arba nesiūlyti. Mano būtų galbūt toks vertinimas. Nežinau, galbūt dar Simonas pridės ką nors.
S. GENTVILAS (LSF). Čia panašus klausimas kaip ir K. Vilkausko, ką valstybinės institucijos daro su įmonėmis, kurios nesitvarko. Visų pirma klausimai turėtų būti užduodami įmonėms, konkretiems direktoriams, konkretiems vadovams, kodėl nesitvarkoma. Na ir kas kas, bet „Lifosos“ yra artimas santykis su jumis, jūs ne kartą pats gynėte „Lifosos“ interesus. Dabar jūs, lyg ir gynęs „Lifosos“ interesus dėl įvairių sustabdymų, taršos mokesčių, jau klausiate ministrų, kodėl nesukontroliuoja „Lifosos“. Mes esame toje pačioje valtyje, gerbiamas Viktorai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra atlikęs tyrimus. Taip, viršijimai yra net 155 kartai, viršnormatyviniai. Tai yra labai rimtas signalas, kad „Lifosa“ nesusitvarko su kai kuriomis technologijomis. Valstybės institucijos daro patikrinimus, rinks įrodymus ir, deja, jeigu „Lifosa“ ar „Kėdainių cukrus“ nesusitvarkys, tai grės tikrai ir sankcijos, ir galimi stabdymai. Bet visų pirma klausimai turi būti keliami pačių įmonių vadovams.
PIRMININKAS. Vyriausybės pusvalandžio laikas baigėsi. Dėkui ministrams. Jeigu Seimo narys nori pratęsti aiškinimąsi su ministru, manau, gali priėjęs tai padaryti.
13.02 val.
Seimo narių pareiškimai
O dabar pareiškimai. K. Mažeika yra pirmasis, kuris perskaitys pareiškimą.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjo pirmas rinkimų turas. Galėjome girdėti, kaip bus didinamas BVP, kaip bus mažinamas PVM, kaip visi gaus po BMW, ir visų kitokių gražių dalykų čia buvo kalbama. Artėjant antram turui, matomas labai įdomus dalykas ir tendencijos, kad ne tik mano apygardoje, bet ir daugelyje kitų vienmandačių oponentai neateina į debatus.
Vis dėlto debatai turbūt yra ta forma, kai politikai gali diskutuoti apie idėjas, pristatyti jas, sprendimo būdus, finansų paieškas ir visus kitus dalykus. Turbūt politiko duona ir darbas ir yra diskutuoti, kalbėti ir įtikinti žmones. Ir tai, kad žmonės turi rinktis iš plakatų, švieslenčių ir visų kitų dalykų, turbūt mažiausiai įtikina. Tai, kas būna pasakoma, dažnai galima priminti, o plakato tiesiog politikui neparodysi.
Todėl tikrai noriu kreiptis į politikus, į partijų lyderius, į Seimo narius, frakcijų narius. Vis dėlto paskatinkite savo kolegas eiti į debatus, kad jie ne tik žadėtų, kaip statys, kelius ties, kaip statys tiltus, dar kažką, infrastruktūros projektus, bet kaip jiems suras finansavimą, nes, manau, nuo to ir priklauso iš tiesų, kaip politikai gebės įtikinti ne tik oponentus, bet ir pirmiausia savo kolegas, valdančiosios daugumos kolegas, kad vienam ar kitam projektui finansavimas yra būtinas ir reikalingas.
Šiuo atveju kviečiu žmones taip pat paraginti politikus įvairiais būdais (socialiniuose tinkluose ir kitur), kad jie nesislėptų už net ne savo parašytų antraščių, kartais – straipsnių ir kitų vaizdinių priemonių. Tai vis dėlto yra politiko duona: vienmandatininkai turi žinoti savo vienmandatės problemas, iššūkius, galimybes ir, aišku, pasiūlyti idėjas, problemų sprendimo būdus ir kitus dalykus.
Kolegos, tikrai politika turbūt nėra vien sėdėjimas ketverius metus Seime. Tai yra diskutavimas, debatavimas ir idėjų pristatymas. Kviečiu nebūti abejingus. Kviečiu paraginti visus, kad turime prieš žmones kalbėti, diskutuoti ir už savo žodžius atsakyti.
Visiems gero antro turo, gerų pasirinkimų. Tikiuosi, kad tie pasirinkimai bus ne iš plakatų ar ekranų, o iš dviejų debatuojančių, diskutuojančių, idėjas pristatančių ir pagrindžiančių politikų. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pasisakys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai, kolegos, šiandien bus teikiamas priėmimo stadijos Tautinių mažumų įstatymo projektas. Šis besibaigiantis Seimas, liberalioji valdžia įsūdė tris svetimas raides į pasus, nors daugelį metų kovota už tą lietuvybę, tradicijas, kad viskas būtų išsaugoma ir neliečiamos mūsų etninės tradicijos, kalba ir taip toliau, ir panašiai. Jau tada iš tribūnos kalbėjau, kai buvo rengiamas projektas dėl trijų svetimų raidžių lietuviškuose pasuose, kad taip bus atidaryta Pandoros skrynia kitam žingsniui – ne tik diakritiniams ženklams, kurie atsidurs lietuviškuose dokumentuose ir panašiai.
Dabar Tautinių mažumų įstatymas skinasi kelią. Šiandien mes turbūt išvysime istorinį įvykį arba–arba: arba bus priimtas, arba atsikvošės ir liksime garbingi savo šaliai, neišduodami savo vertybių, neišduodami savo Konstitucijos. Tautinių mažumų įstatymas yra grėsmė atsirasti dvikalbystei Vilniaus krašte.
Klausimas: kam mes tada kovojome dėl savo etninių žemių, etninių tradicijų, savo kalbos? Kodėl mūsų vyrai, moterys paguldė galvas tuo metu, kai reikėjo atsiimti Vilniaus kraštą? Ką mes norime dabar apgauti? Kam mes norime pataikauti? Ko mes bijome? Ar mes bijome dėl to, kad esame maži?
Mes turime išsaugoti savo šalį, valstybę, tėvynę ir nebijoti! Mes esame maža tauta, bet didinga, stipri, ir išlikime tokiais lietuviais. Ačiū. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. V. Ąžuolas perskaitys pareiškimą, bet jo nėra. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, šiandien pradėjome svarstyti mūsų valstybės kitų metų biudžetą, kaip mes gyvensime. Susipažinus su juo tapo aišku, kad sveikatos sistemos reikalai ir toliau sėkmingai blogės taip, kaip iki šiol: kasmet vis labiau sergame, vis labiau dejuojame, kad nepatenkame pas daktarą. Visa tai ir toliau sėkmingai tęsis, nes šita nuostata, šita programa ir buvo esminė iki šiol buvusių valdančiųjų programos dalis, ir labai aišku, kas buvo šito reikalo užsakovas. Tarnaudami užsakovams ir su jais puikiai bičiuliaudamiesi, mes atvedėme šalį iki kritinės ribos, po kurios jau gali prasidėti tai, ką jau mums pranašauja, kad iki 2050 metų mūsų gali apskritai nebelikti.
Tai ką aš siūlau ir ką mums reikėtų padaryti? Dabar ateina naujoji mūsų valdančioji dauguma. Mielieji kolegos, dabar sėskite ir pradėkite ne nuo kažin ko, o būtent nuo sveikatos. Kaip sakoma, ir dundukui aišku, kad brangiausias valstybės turtas yra pilietis, žmogus, o kiekvieno piliečio didžiausias turtas yra, aišku, sveikata.
Bet jeigu mes taip skiriame dėmesio, mes parodome, kaip jį nuvertiname. Apskritai kiekvienas žmogus turi tokią trejybę, ant kurios laikosi ir jisai, ir šeima, ir valstybė. Jis yra pilietis, sveikuolis ir profesionalas.
Kas yra pilietis? Apibrėžimą rasite enciklopedijoje. Bet tai visų pirma yra politinės bendruomenės narys. Matome, kad toli gražu mes dar netampame piliečiais. Šie rinkimai parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų – 48 % – dar nelaiko savęs piliečiais.
Antra dalis – profesionalas. Tai yra žmogus, kuris į darbą eina kaip į šventę. Enciklopedijoje rasite, kad tai žmogus, kuris gyvena iš savo darbo. Bet 2/3 Lietuvos piliečių tame darbe jokio džiaugsmo neturi, jie ten patys kenčia ir kankina savo klientus arba kitus žmones, su kuriais turi reikalų. Tik mažiau nei 1/3 randa savo vietą. Švietimo sistemai labai svarbu dirbti, kad rastųsi Lietuvoje piliečiai ir kad būtų tikri profesionalai.
O svarbiausia – fundamentas, tai yra žmogaus energija, jo sveikata, jo ryžtas, jo drąsa, gebėjimas sakyti tiesą. Ant to laikosi apskritai visa valstybė. Kol mes būsime dviveidžiai… Aš jau čia ne kartą sakiau, dar tokio veidmainystės bokšto nemačiau, kokiame aš čia buvau aštuonerius metus. Turėkime vieną veidą, ką galvojame, tą darykime, tą kalbėkime, nuo to pradėkime, o tada visa kita eis į savo vietas.
Bet grįžkime prie mūsų biudžeto. Gydomoji medicina toliau klesti. Ką tik dabar sveikatos apsaugos ministras pasakė, kad taip, prevencinės programos, mes duosime 60 mln. ir žmones toliau sėkmingai gydysime. Sėkmingai gydysime. Vadinasi, atliksime farmacininkų užsakymą – suraskime ligą, o jau vaistus mes jiems pritaikysime. Bet yra ir kitas būdas – rasti ne tik žmogaus ligą, bet ir potenciją, sveikatos lygį (jis Lietuvos gyventojų šiandien yra žemesnis negu vidutinis) ir jį auginti. Ir auginti ne ligoninėse, o sveikatos klubuose, sporto būreliuose, kūno kultūros sekcijose, šeimose. Švietimo sistema yra pagrindinė, kuri atsakinga už tai. Bet girdėjote, premjerė pasakė: oi, aš už viską atsakinga. O realiai už nieką neatsakinga. Per tuos ketverius metus, jau aštuonerius metus, mes čia matome, nė karto neįvyko Vyriausybės koordinacinis susitikimas su visomis atsakingomis ministerijomis, kurios dalyvauja sveikatos sistemoje, pradedant Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos ministerija ir taip toliau. Visi šiek tiek atsakingi. Kadangi niekuomet nesusirenka, niekuomet neturi tikslų, uždavinių, tai jie daro tai, ką išmano. O finalas – kaip nebuvo, taip ir nėra, vis blogėja.
Išspręsti klausimą galime labai paprastai: ne 30 mln., kaip dabar, duokime visuomenės sveikatai, palyginti 100 kartų daugiau gydymui, bet duokime tiek, kiek reikia. O reikia bent jau 200 mln., kad prasidėtų reali veikla. Jie dabar nuo 30 laipsnių padidina iki 31 laipsnio, matai, temperatūrą, o virimo temperatūra yra 100 laipsnių. Tam, kad užvirtų Lietuvos sveikatos sistema, reikia 100 laipsnių, nei esant 30 laipsnių, nei esant 31 laipsniui nieko nepadarysime.
Kolegos, dar sykį sakau, jeigu norime būti garbingi, atsakingi ir po ketverių metų žmonėms pasakyti, kad mes viską padarėme, tai pradėkime šiandien nuo šito biudžeto. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Matau, kad pavėlavęs V. Ąžuolas labai nori pateikti pareiškimą. Ką gi, sudarysime tokią galimybę.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš karto turbūt jaučiasi kadencijos pabaiga. Tuščia salė. Na, bet jau įprasti dalykai.
Kaip vadinamas žmogus, šeimos galva, kuris valdo šeimos biudžetą, nueina į SMS kreditą ir pasiskolina tiek, kiek jam duoda, 100 %, kiek tik leidžiama, ir išleidžia tuos pinigus? Pasiskolinti, išleisti daug proto nereikia. Pasiskolini, išleidi ir visai nesvarbu, kad vaikai po to turės mokėti tas visas skolas, ką šeimos galva pridirba. Šiandien mes turime tokią Vyriausybę. Vyriausybė skolinasi tiek, kiek leidžia, nes didelio proto pasiskolinti ir išleisti nereikia. Aišku, neužtenka proto panaudoti europines lėšas, taip papildyti biudžetą, bet pasiskolinti, išleisti labai lengva.
Bet gal skaičiais tai įvertinkime. Kai atėjo dirbti liberalų ir konservatorių Vyriausybė, Lietuva buvo skolinga apie 20 mlrd. Per 30 laisvos Lietuvos metų buvo pasiskolinta 20 mlrd. Per 30 metų. Visos buvusios vyriausybės tiek pasiskolino. Tai jie sugebėjo per šiuos ketverius metus pasiskolinti dar beveik 20 mlrd. Vadinasi, skola jų buvimo laikotarpiu išaugo beveik dvigubai. Šiuo dabar atneštu biudžetu tenai pasiskolinsime 5 mlrd. Drastiški skaičiai. Bet jie sako: žiūrėkite, mes limitų neviršijome, lubų ten neperlipome, paėmėme tiek, kiek leido. Tiek, kiek leido, tiek paėmėme, tiek ir išleisime. Tai ką, dabar antrasis turas, žmonės turės spręsti, galvoti, už ką balsuoti, kas bus tie atsakingi politikai, kurie valdys visų žmonių pinigus, visų žmonių finansus. Juk puikiai suprantame, kad tada, kai to nepadaro Vyriausybė, nesugeba paimti europinių lėšų, kitų lėšų, reikia didinti mokesčius, kelti visokiausius mokėjimus ir vis dar daugiau numauti kelnes žmonėms.
Tai dabar, kada eisite balsuoti per antrąjį turą, žmonės, prisiminkite, kas tie kandidatai. Jeigu liberalkonservatorius, tai žinote, gausite tuos, kurie moka praskolinti ir ištaškyti valstybę. Jeigu kiti kandidatai, tai balsuokite už juos, ne vien už tai, kad jie gražūs ar negražūs, išvaizdūs ar neišvaizdūs, bet vien dėl to, kad ateitų kiti politikai ir kita valdančioji dauguma. Nes jeigu ateis kita valdančioji dauguma, mes turėsime kitokią Lietuvą, kitokią valstybę. Žinoma, pažiūrėkite į kiekvieno partijos programas. Pažiūrėkite į tuos tie, kurie palaiko genderizmą, kurie palaiko Stambulo konvenciją, kurie palaiko mokesčių didinimą, kurie sako, kad reikia visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Atsiminkite, jeigu tų žmonių bus daugiau, tai tie dalykai jums gresia. O jeigu balsuosite už tuos žmones, kurie viso to nepalaiko, tai tie dalykai jums negrės, nes Seime bus žmonės, kurie apgins tai, kad to nebūtų. Ir prisiminkite vieną dalyką, kad svarbus yra kiekvienas balsas, nes genderizmas, Stambulo konvencija neperėjo dėl dviejų, trijų, keturių balsų. Tai kiekvienas balsas yra atsakingas.
Tad, mieli rinkėjai, mieli žmonės, būkite atsakingi už savo valstybę, nes tai, ką jūs deleguosite į Seimą, ar deleguosite prasilošusią šeimos galvą, kuris nori praskolinti valstybę ir išleisti, ar deleguosite politikus, kurie atsakingai valdo biudžetą ir stengiasi jį subalansuoti, nedidinti mokesčių, panaudoti europines lėšas, priklausys tik nuo jūsų. Tad pasirinkite atsakingai ateinančią 27 dieną, sekmadienį.
PIRMININKAS. Baigėme pareiškimus. Rytinio posėdžio, kaip žinote, nebaigiame, dabar vyksta slaptas balsavimas, sprendžiamas klausimas dėl teisėjų. Kviečiu dalyvauti visus, kurie dar nedalyvavote. Jis baigsis 13 val. 25 min., o 14 valandą bus rytinio posėdžio užbaigimas.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, LRPF). Gerbiami kolegos, malonu matyti visus surinkusius. Turime baigti rytinį spalio 17 dienos Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Baigėme.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.