LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO NR. XI-2023

1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino prekybos gamtinėmis dujomis, kaip vienos iš energijos išteklių elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti rūšies prekybos, specifika.

Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama pirmenybė visų be išlygos Įstatyme nurodytų energijos išteklių, t.y. biokuro ir gamtinių dujų, kurie yra naudojami tiek šilumos, tiek elektros gamybai, įsigijimą vykdyti per biržą, išskyrus, kai kitais būdais yra ekonomiškai naudingiau arba nebuvo galima įsigyti reikalingo kiekio, arba įstatymai nustato privalomus vykdyti reikalavimus dėl energijos išteklių įsigijimo šaltinio ir (ar) būdo.

Gamtinių dujų įsigijimą vykdant per biržą, susiduriama su biokuro ir gamtinių dujų prekybos specifikos skirtumais, dėl kurių Įstatymu įtvirtinamą pirmenybę gamtinių dujų įsigijimą vykdyti per biržą praktikoje tampa sudėtinga įgyvendinti:

1) Sutarties sudarymo laikotarpis. Dvišales gamtinių dujų pirkimo sutartis energetikos įmonės gali sudaryti ilgalaikes ar trumpalaikes (pagrindinis dujų kiekis energijos gamybai įprastai yra įsigyjamas sezonui – vieneriems metams), o biržoje sandoriai sudaromi laikotarpiui, ne ilgesniam nei 150 artimiausių ateities parų. Tai atitinkamai gali sukelti riziką užtikrinant stabilią gamtinių dujų, kartu ir elektros bei šilumos energijos kainą. Taip pat kyla rizika dėl pasiūlos neužtikrinimo ar nepakankamumo pikiniais vartojimo sezonais, todėl energetikos įmonėms turėtų būti sudarytos galimybės diversifikuoti savo portfelį minimizuojant šias rizikas;

2) Gamtinių dujų kainodaros skirtumai. Pagal dvišales sutartis dujų kaina yra kintama (priklausoma nuo mazuto ir dyzelinio kuro (gazolio) rinkos kainos, euro ir JAV dolerio kurso santykio bei faktinės vidutinės žemutinės dujų deginimo šilumos vertės), ji yra nustatoma kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui (mėnesiui) atskirai, o biržoje kaina yra kintanti kiekvieną dieną priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos. Įgyvendindamos Įstatyme įtvirtintą pirmenybę gamtinių dujų įsigijimą vykdyti per biržą, energetikos įmonės įpareigojamos lyginti dviejų skirtingais kainodaros mechanizmais apskaičiuojamų gamtinių dujų kainų ekonominį naudingumą;

3) Prekybos komponentų skirtumas. Pagal dvišales sutartis energetikos įmonės gali įsigyti ne tik gamtinių dujų tiekimo, bet ir transportavimo paslaugas, o biržoje prekiaujama išimtinai tik gamtinėmis dujomis. Energetikos įmonėms, įsigijusioms gamtines dujas biržoje, transportavimo paslaugą tenka pirkti atskirai, o tai didina sąnaudas bei reikalauja papildomų resursų, ypatingai tai opu energetikos įmonėms, vartojančioms sąlyginai nedidelius kiekius gamtinių dujų ir neturinčioms specialistų, kurie yra reikalingi veikiant didmeninėje rinkoje. Šios energetikos įmonės visas paslaugas perka iš tiekėjų, kurie yra atsakingi už visus su gamtinių dujų transportavimų susijusius klausimus.

Įstatymo projektui keliamas uždavinys – pakeisti Įstatymo nuostatas atsižvelgiant į praktines rinkos sąlygas ir panaikinti pirmenybę gamtinių dujų įsigijimą vykdyti per biržą.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį energetikos įmonėms įsigyjant energijos išteklius elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, šiame Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reglamentuojamam energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, įsigijimo energijos išteklių biržoje būdui turi būti teikiama pirmenybė prieš kitus teisės aktuose numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Kiti teisės aktuose numatyti energijos išteklių įsigijimo būdai taikytini tada, kai tais būdais įsigyti energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, yra ekonomiškai naudingiau arba dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies, arba įstatymai nustato energetikos įmonėms privalomus vykdyti reikalavimus dėl energijos išteklių įsigijimo šaltinio ir (ar) būdo.

Vadovaujantis Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių, patvirtintų 2011 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-293 „Dėl Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių patvirtinimo“, 5 punktu, prekyba gamtinėmis dujomis vykdoma pagal dvišales sutartis arba biržoje.

Energetikos įmonėms toks teisinis reguliavimas tampa neįgyvendinamas, kadangi gamtinių dujų pirkimo metu yra neįmanoma objektyviai palyginti biržoje esančių fiksuotų (trumpalaikių sandorių) bei pirkime dalyvių teikiamų, pagal formules apskaičiuojamų kintančių (ilgalaikių sandorių), gamtinių dujų kainų.

Įstatymu įtvirtinama pirmenybė biokuro įsigijimą vykdyti per biržą išlieka, paliekant galioti Įstatymo 19¹ punkte esančią nuostatą, jog įsigyjant elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekį, šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai. Tokiu būdu didėjant biokuro poreikiui centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje išlieka įteisintas prekybos biokuru modelis, kuris skatina vietos gamintojų plėtrą bei naujų biokuro tiekėjų atsiradimą rinkoje. Diversifikuota tarp keleto tiekėjų biokuro tiekimo grandinė, produktų standartizavimas ir rinkos kainos nustatymo skaidrumas sukuria prielaidas optimaliai biokuro kainai susiformuoti.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Teikiamu Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir tokiu būdu užtikrinti teisinį aiškumą ir teisinio reguliavimo nuoseklumą. Energijos įmonių, elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudojančių gamtines dujas, pirkimai bus vykdomi pasirinkus laikotarpio, kainos ir prekybos komponentų atžvilgiu tinkamiausią būdą. Įstatymo projektu bus sudarytos prielaidos pagerinti verslo sąlygas gamtinių dujų sektoriuje, skatinti konkurencingumą tarp rinkos dalyvių ir bus prisidedama prie siekio sukurti efektyviai veikiančią gamtinių dujų rinką. Vartotojams teikiamų prekių ir paslaugų kainų galimo pokyčio aspektu poveikis nėra numatomas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, skatins konkurenciją tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių, sudarys teigiamas teisines, finansines ir organizacines sąlygas energijos gamintojams. Įstatymo pakeitimai prisidės prie siekio sukurti efektyviai veikiančią gamtinių dujų bei šilumos rinką.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Kitų įstatymų, inkorporuojant Įstatymo projektą į teisinę sistemą, keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Įstatymo projektas nesiūlo naujų sąvokų, kurias reikėtų vertinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijai.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su gamtinių dujų tiekimą užtikrinančiomis energetikos įmonėmis.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „energijos ištekliai elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti“, „pirmenybė energijos išteklių biržai“.