 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
|
|||
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL VIZŲ IŠDAVIMO AR ATSISAKYMO JAS IŠDUOTI, JŲ PRATĘSIMO AR ATSISAKYMO JAS PRATĘSTI, JŲ PANAIKINIMO |
|||
2017 m. gruodžio 12 d. Nr. 4-01-9723
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos
įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2017 m.
spalio 11 d. sprendimą Nr. 104-SPR-8, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 4-01-9412
ir į Lietuvos
Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje[1] nustatytus siekius gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo
kokybę, didinti sprendimų ir procedūrų skaidrumą, viešumą ir atskaitingumą
visuomenei, stiprinti valstybės tarnybos atsparumą korupcijai, kurias
įgyvendinant būtų didinamas vizų išdavimo skaidrumas ir taip gerinama šios
paslaugos teikimo kokybė, atlikome galiojančių teisės aktų[2], reglamentuojančių vizų
išdavimą ar atsisakymą jas išduoti, jų pratęsimą ar atsisakymą jas
pratęsti, jų panaikinimą, antikorupcinį vertinimą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta nuostatų, kurios sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai kilti, tačiau kai kurios iš jų gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami skaidrinti vizų išdavimo procesą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I. Dėl vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, jų pratęsimo ar atsisakymo jas pratęsti, jų panaikinimo, Šengeno vizos atšaukimo
1.1. Galiojantis teisinis reguliavimas[3] nustato, kad sprendimas dėl vizos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų kitų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo vizų tarnybai dienos. Dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpį gali pratęsti iki 30 kalendorinių dienų, o išimties tvarka, kai konkrečiais atvejais reikia papildomų dokumentų, šį laikotarpį gali pratęsti iki 60 kalendorinių dienų. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais:
Manome, kad teisiniu reguliavimu nustatytas prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo terminas yra abstraktus (ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų) ir sudaro galimybę neteisėtiems susitarimams tarp sprendimą priimančių asmenų, atsakingų už vizų išdavimą, ir užsieniečių ar tarpininkų, kurie nori vizą gauti greičiau.
Nors Vizų kodekse nurodytos prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo priežastys, tačiau manome, kad dėl per plačios diskrecijos priimant sprendimą dėl vizos išdavimo pratęsimo gali atsirasti galimybė nepagrįstiems susitarimams su asmenimis, siekiantiems kuo greičiau gauti vizą.
Siekdami aiškaus ir skaidraus sprendimų dėl vizų išdavimo proceso, siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti sprendimų priėmimo skubos tvarką ir sprendimo dėl vizos išdavimo priėmimo pratęsimo terminus.
1.2. Vizų išdavimo tvarkos 9 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, pateikusiam dokumentus, įrodančius, kad jis yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios valstybės narės piliečio arba Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo asmenų judėjimo teise, šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi asmenų judėjimo teise, Šengeno viza turi būti išduodama per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Teisinis reguliavimas nustato neaiškią formuluotę ,,per kiek įmanoma trumpiausią laiką“, todėl neaišku, per kokį terminą gali būti išduodama Šengeno viza minėtus dokumentus pateikusiems užsieniečiams. Siekdami teisinio reguliavimo interpretavimo panaikinimo, siūlome tikslinti nuostatą.
1.3. Teisinis reguliavimas[4] nustato, kad užsienietis, norintis gauti Šengeno vizą, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai (toliau – Lietuvos vizų tarnyba užsienyje) gali pateikti kvietimą, kuris patvirtina fizinio arba juridinio asmens, juridinio asmens filialo ar juridinio asmens atstovybės, įregistruotų Juridinių asmenų registre (toliau – juridinis asmuo), įsipareigojimus, kurie grindžiami migracijos tarnybai[5] pateiktais dokumentais[6]. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, sutikrinęs šių dokumentų duomenis ir patikrinęs, ar nėra priežasčių[7], dėl kurių negali būti tvirtinamas kvietimas, per 3 darbo dienas tvirtina šį kvietimą. Teisinis reguliavimas reglamentuoja formalią kviečiamųjų asmenų patikrinimo tvarką, siekiant patvirtinti kvietimą. Manome, kad turėtų būti ne tik sutikrinami pateikti duomenys dėl nurodytos užsieniečio gyvenamosios vietos, registruotos įmonės Juridinių asmenų registre ir t. t., bet ir patikrintas gyvenamosios vietos ploto dydis ir kiek fizinių ar juridinių asmenų yra deklaruota nurodytu adresu, siekiant išvengti galimai fiktyvios registracijos ar įmonės vykdomos veiklos, siekiant užkirsti kelią vizos išdavimą pradiniame etape. Siekdami mažinti formalių įsipareigojimų, reikalingų kvietimui tvirtinti, patikrinimą, siūlome papildomai nustatyti gyvenamosios vietos ploto dydžio ir fizinių ar juridinių asmenų nurodytoje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje skaičiaus patikrinimą. Taip pat siūlytina svarstyti ir nustatyti kiek gyvenamojo būsto ploto kvadratinių metrų turėtų tekti vienam asmeniui, kuris deklaravimo gyvenamąją vietą tame gyvenamajame būste.
1.4. Teisinis reguliavimas nustato kvietimo tvirtinimo sąlygas ir įsipareigojimus, kuriuos turi atitikti ir įgyvendinti kviečiantysis asmuo, priimantis užsienietį, kuriam išduodama viza, tačiau nenustato, kas ir kokia tvarka tikrina kvietimo tvirtinimo sąlygas, kurių pagrindu užsienietis gauna vizą. Siekdami efektyvios kontrolės vizų išdavimo srityje ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui nepagrįstai nustatant palankiausias vizų išdavimo sąlygas, siūlome nustatyti, kas ir kokia tvarka tikrina patvirtinto kvietimo ar (ir) išduotos vizos sąlygas.
1.5. Vizų išdavimo tvarkos 17 punktui taikoma rašto 1.7 pastaba dėl papildomų dokumentų reikalavimo.
1.6. Pagal Vizų išdavimo tvarkos 70 punktą ,,<...> Jei kyla įtarimų dėl užsieniečio kelionės tikslo, pateiktų dokumentų autentiškumo, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, norėdamas įsitikinti užsieniečio patikimumu, gali pareikalauti, kad užsienietis dokumentus pateiktų asmeniškai, o esant pagrįstų abejonių dėl užsieniečio tapatybės – paimti pirštų atspaudus, netaikant šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyto laikotarpio“. Teisinis reguliavimas vizų tarnybos valstybės tarnautojui nustato diskrecijos teisę spręsti dėl reikalavimo užsieniečiui pateikti dokumentus asmeniškai ar paimti pirštų atspaudus tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl užsieniečio kelionės tikslo ir dokumentų autentiškumo bei pagrįstų abejonių dėl užsieniečio tapatybės, kadangi kilus minėtų įtarimų ir abejonių jis teisiniu reguliavimu neįpareigotas jų išsklaidyti. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir priimamų sprendimų skaidrumo vizų išdavimo srityje, siūlome teisės aktuose nustatyti kriterijus, kuriems esant vizų tarnybos valstybės tarnautojas privalėtų reikalauti iš užsieniečių pateikti dokumentus asmeniškai ir paimti jų pirštų atspaudus.
1.7. Pagal teisinį reguliavimą[8] vienkartinei ar daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje arba per vizų priėmimo centrą pateikia galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius 10 metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką. Jei būtų pagrįstų priežasčių, šio reikalavimo galima netaikyti, tačiau visais atvejais kelionės dokumentas negali galioti trumpiau, negu galioja išduodama viza. Teisinis reguliavimas nenustato, kokiais atvejais ir kokiems subjektams galima netaikyti minėto reikalavimo, ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu, kuris leistų sudaryti nesąžiningus susitarimus, kai galiojančio kelionės dokumento terminas neatitinka nustatyto reikalavimo. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidraus dokumento pateikimo, siūlome nustatyti išskirtinius atvejus ar priežastis, kai netaikomas reikalavimas kelionės dokumentui, pateikiant prašymą gauti vizą.
1.8. Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbio ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Pagal Vizų išdavimo tvarkos 74 punktą įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Jeigu užsienietis nepateikia visų reikiamų dokumentų, nurodytų aprašo 72 ar 73 punkte, ir (ar) papildomų dokumentų, ir (ar) prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodyti ne visi duomenys, tai prašymas išduoti nacionalinę vizą kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas, žodžiu paaiškinama grąžinimo priežastis ir suteikiama reikiama informacija. Teisinis reguliavimas suteikia galimybę įgaliotam vizų tarnybos valstybės tarnautojui pasielgti neobjektyviai reikalaujant papildomų dokumentų, raštu nemotyvuojant jų pateikimo priežasties, nors pateiktas prašymas vizai išduoti kartu su kitais pateiktais dokumentais atitiks Vizų kodekso 19 straipsnio 1 dalyje prašymo išduoti vizą priėmimo sąlygas. Tokiais atvejais prašymą pateikęs asmuo galės interpretuoti papildomų reikalavimų pateikimą kaip norą gauti atlygį ir nepateikti papildomų dokumentų, nuo kurių taip pat priklausys prašymo išduoti vizą nagrinėjimo terminai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, galimybės interpretuoti nuostatą savo nuožiūra panaikinimo, siūlome nustatyti atvejus, kada reikalingi papildomi dokumentai ir raštu nurodoma, kokie dokumentai, per kiek laiko pateikiami ir grąžinami.
1.9. Vizų išdavimo tvarkos 85, 86 punkte nustatyta, kad institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, turėdamas informacijos arba gavęs teikimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo ir nustatęs, kad turima informacija ar teikime nurodytos aplinkybės yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti nacionalinę vizą, priima nustatytais faktais ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti nacionalinę vizą. Sprendimas dėl nacionalinės vizos panaikinimo priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorių dienų nuo teikimo ir (ar) visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Manome, kad norint išvengti nesąžiningų susitarimų, kurie gali sudaryti palankias aplinkybes užsieniečiui likti šalyje dar 14 dienų išnykus teisėtam buvimui šalyje pagrindams, sprendimas dėl vizos panaikinimo turi būti priimamas nedelsiant nuo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nustatymo gavus turimą informaciją ar teikime nurodytas aplinkybes. Siūlome tikslinti šią nuostatą.
1.10. Vizų išdavimo tvarkos 92 punkte nustatyta, kad vizų tarnybos, nagrinėdamos valstybių, nurodytų Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) patvirtintuose sąrašuose (toliau – sąrašai), piliečių ar šiuose sąrašuose nustatytų kategorijų piliečių prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, konsultuojasi su VSD, VSAT ir Migracijos departamentu[9], ar nėra atsisakymo išduoti vizą pagrindų. Nurodytus valstybių sąrašus VSD ir VSAT raštu pateikia Migracijos departamentui. Teisinis reguliavimas nenustato, kokiu periodiškumu ir terminais atnaujinami nurodyti valstybių sąrašai ir pateikiami Migracijos departamentui, todėl galima situacija, kai nebus kreipiamasi būtinos konsultacijos dėl laiku neatnaujintų sąrašų. Pažymėtina ir tai, kad minėti sąrašai neturi slaptumo žymos ir nėra viešai skelbiami. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir priimamų sprendimų skaidrumo, siūlome nustatyti, kokiu periodiškumu ir terminais atnaujinami nurodyti valstybių sąrašai ir pateikiami Migracijos departamentui.
1.11. Pagal Vizų išdavimo tvarkos 93 punktą, kai konsultuotis dėl vizos išdavimo neprivaloma, tačiau įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos gavimo, nusprendžia, kad būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, jis gali konsultuotis savo iniciatyva su VSD, VSAT ir Migracijos departamentu dėl atsisakymo išduoti vizą pagrindų buvimo ar nebuvimo. Teisinis reguliavimas nustato per plačią diskrecijos teisę įgaliotam vizų tarnybos valstybės tarnautojui dėl kreipimosi į nurodytas institucijas konsultacijos dėl užsieniečio, siekiant patikrinti, ar yra atsisakymo išduoti vizą pagrindų. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir ydingo nuostatos interpretavimo panaikinimo, siūlome nustatyti atvejus ar priežastis, kai būtina papildomai patikrinti užsieniečio duomenis ir kreiptis į konsultavimosi institucijas, siekiant nepalikti vien tik įgaliotam vizų tarnybos valstybės tarnautojui spręsti savo nuožiūra, ar konsultacija yra būtina. Gali susidaryti situacija, kai suinteresuotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, įgaliotas išnagrinėti pateiktą prašymą ir dokumentus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos gavimo, matydamas, kad yra poreikis kreiptis dėl konsultacijos, dėl jos nesikreips ir išduos užsieniečiui vizą.
1.12. Vizų tarnybos gali prašyti skubaus arba labai skubaus atsakymo į elektroninį paklausimą dėl vizos išdavimo, į kurį (atitinkamai) turi būti atsakyta per 4 kalendorines dienas ir per 24 valandas. Teisinis reguliavimas nenustato, kokiais atvejais kreipiamasi konsultacijos skubos tvarka. Kai negaunama atsakymo iš konsultavimosi institucijos, manoma, kad konsultavimosi institucija dėl vizos išdavimo neprieštarauja, todėl galima situacija, jog tikintis, kad konsultavimosi institucija nesuspės pateikti informacijos, reikiamam užsieniečiui bus išduodama viza. Siūlytina nustatyti kokiais atvejais kreipiamasi konsultacijos skubos tvarka.
1.13. Vizų kodeksas ir Vizų išdavimo tvarka nustato užsieniečio atvykimo sąlygų patikrinimą ir rizikos įvertinimą, kai tikrinama, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas (atvykimo tikslas, pakankamas pragyvenimo lėšų turėjimas, apgyvendinimo vieta, kviečiančio asmens statusas (fizinis, juridinis asmuo (įmonė ar organizacija). Teisinis reguliavimas nenustato, kas ir kokia tvarka turi tikrinti išdavus vizą, ar užsienietis atitinka vizos išdavimo sąlygas, o būtent, ar gyvena nurodytu adresu, ar atitinka apgyvendinimo nustatytas sąlygas ir t. t. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome nustatyti, kokios institucijos vykdo užsieniečio atvykimo ir gyvenimo sąlygų laikymąsi, kokia tvarka ir kokiu periodiškumu kontroliuoja minėtas sąlygas.
1.14. Užsieniečio teisinės padėties įstatymo 21 straipsnyje nustatyti subjektai, priimantys sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo, Šengeno vizos atšaukimo. Nustatyta, kad VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos nuostatuose[10] reglamentuota, kad VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdyba, įgyvendindama jai pavestus veiklos tikslus, pagal kompetenciją kontroliuoja sprendimų išduoti, atsisakyti išduoti ar panaikinti vizas, atsisakyti įleisti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenustatyta, kaip vykdo patikrinimus.
Teisinis reguliavimas nenustato, kas vykdo nurodytų subjektų priimamų sprendimų pagrįstumą ir kontrolę, išskyrus priimtų sprendimų apskundimo atvejus. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome nustatyti bendrą visoms institucijoms minėtų priimtų sprendimų patikrinimo tvarką ir įgalioti vieną subjektą tikrinti.
1.15. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Kontrolės skyriaus viena iš funkcijų yra organizuoti Migracijos departamente gautos informacijos apie galimus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nuostatų pažeidimus patikrinimą, prireikus atlikti patikrinimus[11], tačiau nenustatyta nei viename teisės akte, kokia tvarka ir pagrindais atliekami patikrinimai, kas ir kokiu periodiškumu yra tikrinama, kokie patikrinimo rezultatai, kur jie yra viešinami. Siekdami efektyvios migracijos proceso kontrolės, siūlome nustatyti aiškią ir detalią patikrinimo tvarką, kurią atlieka Migracijos departamentas.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktas pastabas. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Olga Meškienė, tel. (8 706) 63 347, el. p. [email protected]