LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR.IX-326 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
XIIIP-1191
2019-11-15 Nr. 109-P-43
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2017-10-12 |
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. |
Atsižvelgti |
Argumentai: įstatymo projektas eina kartu su 2020 m. biudžetu. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“ |
|
|
|
|
|
|
2.Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. |
Pritarti |
Vyriausybės nuomonė gauta 2019-07-24 nutarimas Nr.781. |
|
|
|
|
|
|
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 3.1. projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje; |
Pritarti |
|
|
|
|
|
|
|
3.2. projekto 2 straipsnio dėstomojoje dalyje keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimas dėstytinas paryškintomis raidėmis. |
Pritarti |
|
2. |
Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2017-10-18 išvada |
|
|
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1191 (toliau – projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad projekto nuostatomis keičiamas mokesčio bazės apskaičiavimo metodas organizuojant lošimus lošimo automatais ir stalo lošimus, numatant, kad vykdant šią veiklą mokesčio bazė yra ne tik fiksuota suma už lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį (lošimo automatą, ruletės, kortų arba kauliukų stalą), kaip yra nustatyta šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme, bet ir skirtumas tarp iš lošėjų gautų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumų. Tuo tarpu kitoms veikloms taikoma viena mokesčio bazė: organizuojant loterijas – išplatintų loterijos bilietų nominali vertė; organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika[1], leidžiant įstatymus (įskaitant ir mokesčio bazės nustatymą) turi būti paisoma konstitucinio asmenų lygybės principo, taikytino ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Konstitucinio Teismo nuomone, „diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad turėtų būti objektyviai pagrįstas ne tik mokesčio tarifo padidinimas, bet ir pačios mokesčio bazės apskaičiavimo metodo, kuriuo išskiriama viena iš lošimo veiklos rūšių, pakeitimas. |
Nepritarti |
Argumentai: skirtingos mokesčio bazės yra objektyviai pagrįstos skirtinga veiklos specifika – tai ir yra objektyvus kriterijus. Be to, ir pasaulinėje praktikoje plačiai naudojama loterijų ir lošimų mokesčio bazė –lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumas (angl. gross gambling revenue – GGR), kuriai taikomas nustatytas mokesčio tarifas. Pasaulinėje praktikoje taikomas ir kitas apmokestinimo būdas – fiksuotas mokestis kiekvienam lošimo automatui ar stalui. Taip pat yra valstybių, kuriose taikomas mišrus apmokestinimo būdas – taikomas fiksuotas mokestis ir mokestis nuo GGR (pvz., Estijoje 300 eurų už automatą mėnesiui ir 10 % nuo GGR; Danijoje 30-41 % nuo GGR ir dar 80 EUR už automatą per metus). Lietuvoje numatoma ateityje palaipsniui pereiti nuo fiksuoto mokesčio mokėjimo prie mokesčio nuo GGR, kuris labiau atspindi įmonės veiklos rezultatus.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2019-09-18 išvada Nr. 103-P-38 |
|
|
|
|
pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į 2019 m. liepos 24 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos
Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas
Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio
sprendimo argumentai):
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1191(2) ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai:
Komitetas siūlo: negauta.
8. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė – 1. G.Skaistė ir R.Tamašunienė balsavime nedalyvavo.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-1191(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas
Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė
[1] Žr. pvz., 2003 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio, 29 straipsnio 7 dalies (2002 m. spalio 8 d. redakcija) 4 punkto, 56 straipsnio 2 dalies (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl mokesčio bazės netiesioginio nustatymo“ 2 punkto, taip pat šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodų skyriaus „Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo atvejai“ ir skyriaus „Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodai“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 daliai“