LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 5, 6, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3836
2024-06-05 Nr. 109-P-20
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Antaną Čepononį), Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.
Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 29 d. |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais. Pažymėtina, jog 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, ypač dėl: valiutos klausimų; mokėjimo priemonių; nacionalinių centrinių bankų; pinigų, finansų, bankininkystės, mokėjimo sistemų ir mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimo, rengimo ir paskirstymo; mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų; taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui. Kadangi projektu siekiama pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė Europos Centrinio Bankas savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje dėl laikinojo solidarumo įnašo nustatymo (CON/2023/9), gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti, manytina, jog dėl teikiamo projekto nuostatų turėtų būti kreipiamasi į Europos centrinį banką dėl konsultacijos, kaip tai numatyta aukščiau išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. |
Nepritarti. |
Su Europos centriniu banku (ECB) buvo išsamiai konsultuotasi 2023 m. ir gauta jo išvada. Į visus ECB siūlymus buvo atsižvelgta, taip pat atliktas poveikio finansiniam stabilumui įvertinimas[1]. Siūlomas laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo pratęsimas metams nesukels neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui ir šalies konkurencingumui, nes laikinojo solidarumo įnašas ir toliau būtų taikomas tik nelauktai kredito įstaigų pajamų daliai. Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus kapitalo grąža ir toliau yra viena didžiausių euro zonoje, o laikinasis solidarumo įnašas, taikomas ribotą laikotarpį ir atsižvelgiant į netipines aplinkybes, šių tendencijų nepakeičia. Būtent tai, kad Lietuvos kredito įstaigų sektorius veikia tvariai ir pelningai ilguoju laikotarpiu, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, yra vertintina kaip verslui palanki aplinka, o netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi sietina su susidariusiomis aplinkybėmis. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos banko vertinimu prognozuojami bankų pelnai ir toliau išliks dideli (tikimasi, kad 2024 m bankų pelnai sumokėjus laikinojo solidarumo įnašą sieks 780 mln. eurų, o 2025 m. – 760 mln. eurų. Be to, pastebėtina, kad 2023 m. bankų turtas padidėjo 10,9 proc, ir sudarė 61,7 mlrd. Eurų, paskolų portfelis padidėjo 6 proc, ir sudarė 27,5 mlrd. Eurų, neveiksnių paskolų lygis ir toliau išlieka nepakitęs, o indėlių portfelis padidėjo 9,4 proc, kas sudarė 50,8 mlrd. Eurų. Pastebėtina, kad 2023 m. atlikus laikinojo solidarumo įnašo poveikio vertinimą finansiniam stabilumui, buvo konstatuota, jog aukštas pastarojo meto bankų sektoriaus pelningumas ir makroprudenciniai kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus, kurie labiausiai tikėtinu scenarijumi dar reikšmingai išaugtų, o nepalankiais scenarijais solidarumo įnašas iš esmės nebūtų mokamas ir nemažintų bankų mokumo galimybių. Tad per testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui – bankai galėtų atlaikyti net ir stipresnį neigiamą ekonomikos šoką nei griežčiausias taikytas testavimo scenarijus. Galiausiai, laikinasis solidarumo įnašas, nors ir sulėtina bankų kapitalo kaupimą nagrinėjamais scenarijais, tačiau reikšmingo poveikio kapitalo reikalavimų vykdymui testavimo scenarijais nedaro. Pagal naujausius 2023 m duomenis, atsižvelgiant į jau sumokėtą solidarumo įnašą, bankų sektoriaus kapitalo pakankamu rodiklis išliko aukštas ir siekė net 19,9 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad bankai nepaisant solidarumo įnašo ir toliau veikia pelningai ir tvariai, tad solidarumo įnašo pratęsimas , kuris leistų surinkti apie 60 mln. Eurų) neturėtų turėti įtakos finansiniam stabilumui. Atitinkamai, poreikio papildomai konsultuotis su ECB nėra būtinybės. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2024 m. gegužės 30 d. |
|
|
|
|
<...> LLRI pasiūlymai: 1. Laikytis pirminio įsipareigojimo „solidarumo“ mokestį taikyti iki 2025 m. birželio 17 d., taip užtikrinant, kad šalies teisinė sistema ir investicinė aplinka būtų vertinamos, kaip patikimos ir prognozuojamos. Stabilios, skaidrios ir prognozuojamos mokesčių sistemos užtikrinimas yra ilgalaikis sprendimas, leidžiantis užtikrinti tvarų biudžeto pajamų surinkimą. 2. Būtina įvertinti poveikį, kurį Lietuvos investiciniam įvaizdžiui ir konkurencinei aplinkai turėtų šio mokesčio pratęsimas ar įvedimas neterminuotai. Iš naujo atlikti ex ante poveikio vertinimą, kadangi 2023 m. atliktą analizę Finansų ministerija vykdė remdamasi prielaida, kad šis mokestis bus taikomas dvejiems metams[6]. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos banko, TVF išsakytus argumentus, bei Finansų ministerijos analizę, Projektų aiškinamuosiuose raštuose pateiktas teiginys: „Neigiamų pasekmių nenumatoma“ turėtų būti įvertinamas iš naujo. Neigiamo poveikio vertinimas, svarstant „solidarumo“ mokesčio neterminuotą taikymą ar pratęsimą, turi būti atliekamas remiantis šia prielaida. 3. Numatyti projekto ex post poveikio vertinimą. Įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą, LLRI rekomendaciją numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o „solidarumo“ mokestis „bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas, todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo“[7]. Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“[8] jį pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai. 4. Grįžti prie Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomos monetarinės politikos peržiūros, kaip ilgalaikio tvaraus sprendimo, kurio imtis LLRI ragino dar praėjusiais metais. Įstatymo įsigaliojimo nuostatose būtina numatyti įpareigojimą Lietuvos bankui inicijuoti ECB pinigų politikos mechanizmo peržiūrą ir aiškiai deklaruoti Lietuvos nepritarimą kiekybinio skatinimo politikai, lemiančiai „ekonominės rentos“ susiformavimą. Tai būtų ilgalaikis tvarus sprendimas, nepakenkiantis vienos šalies narės komercinių bankų galimybėmis naudotis bendru Eurosistemos mechanizmu. |
Nepritarti. |
Įstatymo projekto tikslas – pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, taip užtikrinant Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo (toliau – LSĮ) tikslų įgyvendinimą. Dėl augusių palūkanų normų, perteklinio likvidumo ir dėl to susidariusio didelio palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų atotrūkio kredito įstaigų sektoriaus pelnas 2023 metais, kaip ir prognozavo Lietuvos bankas, viršijo 1 mlrd. eurų. Dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių nustatytas laikinojo solidarumo įnašas sumažino kredito įstaigų pelną, tačiau ir sumokėjus laikinojo solidarumo įnašą ir kitus pelno mokesčius kredito įstaigų pelnas buvo istoriškai didelis (986 mln. eurų), o pelningumas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvos banko vertinimu, pasitvirtinus labiausiai tikėtinam scenarijui, 2024 metais bankų sektoriaus pelnas (sumokėjus laikinąjį solidarumo įnašą) bus nuosaikesnis ir sudarys apie 780 mln. eurų, arba 1 procentą BVP, o 2025 metais, toliau mažėjant disbalansui tarp palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų, sumažėtų iki 760 mln. eurų, arba 0,9 procento BVP, jei laikinasis solidarumo įnašas nebūtų taikomas). Be to, pastebėtina, kad neveiksnių paskolų lygis ir toliau išlieka nepakitęs, 2023 m. bankų turtas padidėjo 10,9 proc, ir sudarė 61,7 mlrd. Eurų, paskolų portfelis padidėjo 6 proc, ir sudarė 27,5 mlrd. Eurų, o indėlių portfelis padidėjo 9,4 proc, ir sudarė 50,8 mlrd. Eurų. Tai leidžia daryti išvadą, kad bankai nepaisant solidarumo įnašo ir toliau veikia pelningai ir tvariai, tad solidarumo įnašo pratęsimas , kuris leistų surinkti apie 60 mln. Eurų) neturėtų turėti įtakos finansiniam stabilumui, todėl papildomas ex ante vertinimas nėra būtinas. Dėl ex post vertinimo poreikio: Laikinojo solidarumo įnašas yra laikino pobūdžio, tad jo taikymas ir įstatymo galiojimas pasibaigs įstatyme nustatytais terminais. Be to, paprastai atlikus ex post vertinimą turėtų būti teikiamos ir rekomendacijos dėl tolesnio reguliavimo tobulinimo poreikio ateityje. Šiuo atveju Projektu teikiamas reguliavimas būtų laikinas, jo tęsti nenumatoma. Be to, nebūtų aiškus ex post vertinimo objektas, nes Projektu numatoma rinkti LSĮ nuo laikinai padidėjusių neplanuotai gautų grynųjų palūkanų pajamų, kurios nebūtinai būtų gaunamos po kelerių metų. Taip pat pažymėtina, kad toks reguliavimas palies tik nedidelį skaičių kredito įstaigų ir įtakos jų veiklai, mokumui neturės. LSĮ nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui, jis būtų taikomas tik neplanuotai kredito įstaigų pajamų daliai, kuri paprastai nėra įskaičiuojama darant verslo sprendimus ir kuri susiformavo ne dėl kredito įstaigų vykdomos veiklos, o dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Dėl pinigų politikos peržiūros: Lietuvos banko įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalį „Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolui dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto.” Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) pinigų politikos strategija peržiūrima ir kiekybinis skatinimas įgyvendintas ECB Valdančiosios tarybos sprendimais, kuriuos rengiant ir priimant dalyvavo ir Lietuvos bankas. Savo laiku kiekybinis skatinimas buvo būtina pinigų politikos priemonė euro zonai, ir Projektas bei jo priėmimo priežastys negali būti pretekstas ir įpareigojimas Lietuvos bankui keisti poziciją dėl pinigų politikos priemonių. |
|
2. |
Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. birželio 3 d. |
|
|
|
|
DĖL LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 5, 6, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3836, LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 6, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3720 IR LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XIV-1936 PAVADINIMO, 1, 2, 4, 5, 6, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3779 Lietuvos bankų asociacija (toliau – LBA) 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr.06/03 Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Raštas finansų ministerijai) pateikė pastabas dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 24-9012. Rašte LBA išdėstė savo argumentus, kodėl šis mokestis iš esmės yra nepriimtinas. Deja, mūsų argumentai liko neišgirsti, nes Vyriausybė net neturėjo progos su jais susipažinti. Mokesčio projektas Vyriausybės posėdyje buvo svarstytas kitos dienos ryte po galutinio pastabų dėl projekto pateikimo termino, taip indikuojant, kad pastabos, galimai, net nebuvo peržiūrėtos. Tenka tik apgailestauti, kad tokiu mokesčio rengimo procesu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti atvirumo skaidrumo, efektyvumo bei sistemiškumo principai. Taip pat 2024 m. gegužės 30 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pateikti ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3720 ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3779 (toliau visi trys projektai kartu vadinami – Solidarumo mokestis). Prieš plačiau išdėstant savo poziciją, norime pabrėžti, kad LBA nariai supranta valstybės siekį didinti finansavimą gynybos poreikiams. Krašto gynyba yra nacionalinis interesas, įskaitant visus čia veiklą vykdančius verslo subjektus bei visus gyventojus, ir prie jos prisidėti turėtų visos visuomenės dalys. Lietuvos bankų asociacija griežtai nepritaria diskriminacinio pobūdžio bankų mokesčio pratęsimui, t.y. nepritariame nei vienam iš aukščiau išvardintų projektų. Sprendimų priėmėjai ne kartą žadėjo, kad bus užtikrintas šio mokesčio laikinumas. Siūlomus projektus vertiname kaip duoto žodžio nesilaikymą ir atkreipiame dėmesį, kad tai griauna investuotojų pasitikėjimą valstybe ir jos mokestine aplinka. Nenuspėjama politinė aplinka tampa neigiamu veiksniu visiems Lietuvoje veikiantiems sektoriams, ir investuotojai, vertindami kur nukreipti savo lėšas, į tai neišvengiamai atsižvelgs. Taip būtų griaunamas investuotojų pasitikėjimas valstybe, nes tik aiški ir nuosekli mokesčių sistema yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ilgalaikį užsienio investuotojų buvimą vietinėje rinkoje, tuo pačiu užkertamas kelias didinti konkurenciją rinkoje pritraukiant naujų dalyvių. Visų pirma, kaip jau ne kartą esame minėję, šis mokestis yra neteisėtas, diskriminacinis, suteikiantis nepagrįstą valstybės pagalbą šio mokesčio nemokantiems kitiems verslo subjektams, įskaitant mokesčio nemokančias (arba neproporcingai mažai sumokančias) finansų įstaigas, kurios konkuruoja Lietuvos rinkoje su mokestį mokančiais bankais. Kaip paskelbta viešai - dėl nepagrįstos valstybės pagalbos Lietuvos bankų asociacija yra pateikusi skundą Europos Komisijai, šiuo metu Europos komisija renka medžiagą skundo tyrimui. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo išvadose1 taip pat atkreipė dėmesį, kad „Europos Komisija nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos pateiktą skundą dėl galimai neteisėtos pagalbos, kuri galimai teikiama pagal 2023 m. gegužės 9 d. priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, todėl ir galutinį vertinimą šiuo atveju dėl valstybės pagalbos buvimo ir teisėtumo turi priimti Europos Komisija.“ Lietuvos bankų asociacija jau nuo pat pradžių atkreipė dėmesį, kad mokesčiu sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos toje pačioje rinkoje veikiančioms finansų įstaigoms ir tokiu būdu iškraipoma rinka. Finansų įmonės, teikiančios finansavimo paslaugas ir gaunančios palūkanų pajamas, nėra apmokestinamos Solidarumo mokesčiu vien todėl, kad nėra kredito įstaigos ir nepatenka į Įstatymo taikymo sritį. Įstatyme numatyta naujo skolinimo išimtis netaikoma palūkanų pajamoms, gautoms iš lizingo ir faktoringo sutarčių, todėl šių paslaugų apimtyje konkurencijos sąlygos yra ypač nevienodos. Projektuose Nr. XIVP-3720 ir Nr. XIVP-3836 siūloma koreguoti mokesčio apskaičiavimo formulės logiką, užšaldant lyginamąjį laikotarpį. Šiuo metu galiojančiame įstatyme apskaičiuojant kiekvienų metų mokestinę bazę lyginamasis laikotarpis vis perkeliamas vieneriais metais. Jei projekto tikslas būtų pratęsti Įstatymo galiojimą, tai 2025 m. grynosios palūkanų pajamos būtų lyginamos su 2020- 2023 m. grynųjų palūkanų pajamų vidurkiu taip išlaikant pirminę įstatyme numatytą logiką. Tačiau formulė konstruojama taip, kad būtų surenkama daugiau lėšų, nesilaikant šiuo metu galiojančio įstatymo logikos. Tokį siūlymą vertiname kaip naują laikiną mokestį, jis signalizuoja, kad valstybė naujus laikinus mokesčius gali siūlyti kasmet. Norime priminti, kad 2023-2024 metais kredito įstaigos gynybai skirto Solidarumo mokesčio bus sumokėjusios beveik 0,5 mlrd. EUR. Nors 2023 m. uždirbta apie 1 mlrd. EUR pelno, tokia pati suma buvo pervesta visuomenei ir biudžetui: 2023 m. kredito įstaigos sumokėjo apie 0,5 mlrd. EUR pelno, solidarumo ir kt. mokesčių, dar apie 0,5 mlrd. EUR kredito įstaigos jau išmokėjo indėlininkams už terminuotųjų indėlių palūkanas. Efektyvus sektoriaus tiesioginių mokesčių tarifas 2023 m. buvo virš 30 proc. Svarbu paminėti, kad 2023 m. įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą Lietuvos Laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) savo pateiktose pastabose rekomendavo numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (toliau - BFK) tai atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o Solidarumo mokestis „bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas, todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo“ 2 . Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“ jį pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai, todėl prašome numatyti Solidarumo mokesčio ex post poveikio vertinimą. Be to Seimo teisės departamentas3, Teisingumo ministerija4 ir Vyriausybės kanceliarija5, įvertinę Solidarumo mokesčio pratęsimo iniciatyvą, pateikė savo nuogąstavimus, kad projektas papildomai turėtų būti suderintas su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), nes juo siekiama pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė ECB savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje6, gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti. Išvadose ECB taip pat nurodė, kad mokestis gali sukurti mažiau paskatų pritraukti naujų indėlių lėšų ir teikti skolinimą realiajai ekonomikai, o vidaus ir užsienio investuotojai gali būti mažiau suinteresuoti investuoti į kredito įstaigas, nes dėl Solidarumo mokesčio mažėja kredito įstaigų pelningumo perspektyvos. Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) savo išvadose7 taip pat pritarė ECB nuomonei, kad šis mokestis gali būti suvokiamas kaip užsienio investicijų mokestis. Kartu pabrėžė, jog šalies finansinio stabilumo išsaugojimas turėtų būti pagrindinis prioritetas, o dažni ad hoc mokesčių pakeitimai sektoriuose, į kuriuos investuojama daug užsienio investicijų, gali susilpninti sunkiai iškovotą Lietuvos, kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingos mokesčių srityje šalies, reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje veikia 78 kredito įstaigos (18 bankų, 60 kredito unijų), kurių pelningumas yra įvairus. Didelė mokesčių našta apsunkina mažesnių kredito įstaigų plėtros galimybes ir kuria barjerus naujiems rinkos dalyviams ateiti į Lietuvos rinką. Bankų mokestį moka ne tik didžiausi, bet ir mažesni šalyje veikiantys bankai (iš viso – 14 bankų, kurie 2023 m. veikė pelningai). Šis papildomas mokestis ypač apsunkina mažesnių kredito įstaigų plėtros galimybes. Primename, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau moka ir 5 proc. didesnį pelno mokestį nei kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai. Šis tarifas kredito įstaigoms buvo įvestas kaip laikinas, tačiau 2021-aisiais tapo nuolatiniu. Pagal siūlomą Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, bankams taip pat bus taikomas 1 proc. didesnis pelno mokesčio tarifas, dėl to bankai prie gynybos finansavimo prisidės tiek mokėdami Solidarumo mokestį, tiek mokėdami 1 proc. padidintą pelno mokestį, nepaisant to, kad bankai jau moka 5 proc. didesnį pelno mokestį. Kaip jau minėjome, sutinkame, kad finansavimą gynybai reikia didinti, tačiau kategoriškai nesutinkame su tokiu diskriminaciniu bankų sektoriaus apmokestinimu du ar netgi tris kartus. Pridedama: 2024-05-28 LBA rašto Nr.06/03 kopija. |
Nepritarti. |
Žr. argumentus aukščiau. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, projektą Nr. XIVP-3836 sujungti su projektais Nr. XIVP-3779 bei Nr. XIVP-3720 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2).
8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Butkevičius.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3836(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja A.Narščiuvienė