LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR 74 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 621 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) siekiant nustatyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų tinklo optimizavimo teisines galimybes ir teisinius pagrindus.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darytose LNSS įstaigų tinklo analizėse konstatuojama, kad: - sumažėjus Lietuvoje gyventojų, dabartinis gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklas tapo perteklinis ir neefektyvus, neužtikrinamas paslaugų saugumas ir kokybė;
- nepaisant išplėtoto ligoninių tinklo, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai žymiai atsilieka nuo daugelio ES ir EBPO šalių;
- analizuojant ligoninių veiklos duomenis pagal apskritis, išryškėja žymūs veiklos skirtumai bei akivaizdi būtinybė ir galimybės optimizuoti gydymo paslaugų teikimą mažinant ligoninių skaičių.
LNSS įstaigų tinklą buvo bandoma optimizuoti ir anksčiau, buvo parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1654 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“, tačiau LNSS įstaigų tinklas, vadovaujantis minėtais nutarimais, nebuvo optimizuotas visa apimtimi. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklo formavimas būtų nustatytas sveikatos apsaugos ministro. Tokį teisinį pagrindą nustatyti tinklo formavimo reikalavimus nustato Sveikatos sistemos įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus). Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas reorganizuoti. 2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga. Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Derinant Projektus bei 2018 m. sausio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). 4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą.
6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas.
7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas. Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. 8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės. Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 9) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais.
10) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vykdant sveikatos struktūrinę reformą „Infrastruktūros pertvarka ir pritaikymas gyventojų poreikiams, efektyvumo paskatų sukūrimas“ ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą. Šiuo projektu siekiama nustatyti, kad teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro su stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklui pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskirtoms įstaigomis (toliau – tinklui priskiriamos ASPĮ). Tuo atveju, jei tinklui priskirtos ASPĮ neužtikrina numatyto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, TLK sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų likusios dalies sudaro su kitomis ASPĮ, įvertinusi jas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal projektu siūlomus kriterijus.
Projektų tikslai:
1. sudaryti realias teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu;
2. nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
3. užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
4. suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;
5. suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas;
6. sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo užtikrinimas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais;
8) įstatymu įtvirtinti TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo sistemą ir kriterijus.
2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, apibrėžiančios reikalavimus, taikomus ASPĮ: TLK sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis ASPĮ, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūrai vykdyti arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis.
Sveikatos struktūrinės reformos „Infrastruktūros pertvarka ir pritaikymas gyventojų poreikiams, efektyvumo paskatų sukūrimas“ tikslas yra iki 2023 m. visiems šalies gyventojams užtikrinti saugių ir tinkamos kokybės stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų prieinamumą, pritaikyti paslaugų teikimą kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių bei įvardinti aiškias aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklo plėtros perspektyvas, sukurti paskatas racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą bei padidinti ligoninių sektoriaus efektyvumą. Analizuojant kiekvienos apskrities ligonines, buvo nustatyti dideli ligoninių veiklos skirtumai ir įvertinta, kuriose iš jų būtina optimizuoti aktyviojo gydymo paslaugų teikimą ir kokios yra galimybės tai atlikti, konsoliduojant šių paslaugų teikimą mažesniame ligoninių skaičiuje. Taip pat rengiant projektą išskirtas ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas, eilės ilgalaikės slaugos paslaugoms gauti sukuria didelių nepatogumų gyventojams. SDĮ projektu taip pat prisidedama prie šių tikslų įgyvendinimo.
Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktuose nekvestionuojama valstybių narių atsakomybė už sveikatos priežiūros valdymą bei sveikatos priežiūrai numatytų išteklių paskirstymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje gali būti įsteigtos ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be jokių apribojimų tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės narės paslaugų teikėjai, tačiau pabrėžtina, kad apribojimai, susiję sutarčių sudarymu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, taikomi ir Lietuvos Respublikos gydymo įstaigoms, nes PSDF biudžeto ištekliai yra riboti. Jeigu TLK sudarytų sutartis su visomis pageidaujančiomis jas sudaryti ASPĮ, būtų neįmanoma užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės ir subalansuoti PSDF biudžeto. Šiuo metu nėra įstatymo lygmeniu nustatytų aiškių sutarčių sudarymo su ASPĮ kriterijų.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad LNSS vykdomieji subjektai yra pirmiausia valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos bei valstybės ir savivaldybių įmonės, o kitos įmonės bei įstaigos tampa šiais subjektais tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka sudaro sutartis su TLK arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 62 str. 1 d. 12 p. numatyta ministerijos kompetencija plėtoti ir optimizuoti valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“ paminėjo, jog „<...> Sveikatos priežiūros, kaip ūkinės veiklos srities, specifiką lemia ir tai, kad daugelis sveikatos priežiūros paslaugų yra finansuojama iš viešųjų lėšų, kurios gali būti sukaupiamos ir įstatymų leidėjui pasirinkus privalomąjį sveikatos draudimą. Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. <…> įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.<…>.“ Taigi, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, taip kaip reikalauja Konstitucinė doktrina, įstatymines sąlygas sutarčių sudarymo sistemai: įstatymu nustatome, kad pirmiausia TLK sudaro sutartis su stacionare teikiamas aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis valstybės ir savivaldybių biudžetinėmis ir viešosiomis ASPĮ tinklui priskiriamomis įstaigomis, o dėl šio tiklo įstaigoms neužtikrinamo iš anksto nustatyto paslaugų masto, su kitomis įstaigomis, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (taip būtų galima pateisinti ir pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išlaikant sveikatos sistemos finansinę pusiausvyrą ir, kiek įmanoma, išvengiant bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo).
Svarbu akcentuoti tai, kad siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir neviršyti PSDF biudžeto išlaidų turi būti vykdoma įstaigų, galinčių sudaryti sutartis ir pagal jas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, atranka. Dėl iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų reguliavimo (paslaugų kiekio ribojimo) yra pasisakęs ir LVAT, konstatavęs, kad ,,sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema (kitaip – planavimo pagal sutartis sistema) pirmiausiai susijusi su visuomenės sveikatos apsauga, nes sutarčių sistema siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, antra, su socialinės apsaugos finansine pusiausvyra, nes tokia sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti išlaidas pagal iš anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ribotus sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus biudžeto išteklius apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis tam tikru būdu turi būti ribojamas“ (LVAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2008). Pažymima, kad valstybė negali kompensuoti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, negu jų reikia. Valstybė yra šių paslaugų užsakovas ir turi teisę nustatyti, kiek ir kokių paslaugų ir iš kokio paslaugų tiekėjo (t. y. atitinkančio LRV nutarimu nustatytus kriterijus) turėtų būti kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą bei susirgimų prevenciją Lietuvos gyventojams bei skaidrų ir efektyvų LNSS turimų išteklių panaudojimą.
SDĮ 2, 26 ir 27 str. pakeitimo įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus ir kitų ES šalių (pvz., Estijos Respublikos), kurių sveikatos draudimo sistema analogiška Lietuvos sveikatos draudimo sistemai, patirtį. Ne vienos jų sveikatos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (plg. Estijos sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis: ,,sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių dėl medicininio gydymo finansavimo su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais“).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomos priemonės:
1. Projekte nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).
Siekiant vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti sąlygas minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 62 straipsniai. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Dviejų dalininkų (valstybės ir savivaldybės (savivaldybių) įstaigų išdėstymo reikalavimus turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano, kuris galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., tąsą užtikrinantis Vyriausybės nutarimas). Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms). Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema.
2. Siūloma įstatymu nustatyti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra būtų suprantama pirmiausiai kaip ne konkrečių įstaigų pavadinimų, bet tam tikras funkcijas (atitinkamas paslaugas atitinkamoms asmenų grupėms teikiančių) vykdančių įstaigų grupės. Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnio išbraukiamas Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.). Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos.
Bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo.
3. Projektuose siūlomos naujovės:
|
NUSTATOMAS NAUJAS REGULIAVIMAS
|
|
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:
1. 5 metų kadencija visų ASPĮ vadovams; 2. tas pats asmuo įstaigos vadovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. |
|
ASPĮ konkursinės pareigybės:
Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami: 1. ASPĮ vadovas; 2. ASPĮ vadovo pavaduotojai (naujas dalykas); 3. ASPĮ padalinių ir filialų vadovai; 4. universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistai; 5. ASPĮ vyriausieji finansininkai (buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai). |
|
ASPĮ vadovų pavaduotojai:
1. atrenkami viešo konkurso būdu; 2. į darbą priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. |
|
ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:
1. 5 metai universiteto ligoninių, kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas; 2. 5 metai universiteto ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas; 3. 5 metai ASPĮ vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas.
|
|
Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui:
1. ASPĮ vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) privalo atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus; 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.
|
Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui.
Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje. Siūloma nustatyti, kad atitiktis šiems reikalavimams būtų įvertinama pagal pretendentų eiti LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pateiktas deklaracijas bei iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka gautos informacijos. LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos reprezentuoja šalies sveikatos sistemą, formuoja visuomenės požiūrį į sveikatos sistemos veikimą, todėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos specifika reikalauja jų vadovams taikyti aukščiausius vadovų reputacijos reikalavimus. Įstaigos vadovui dėl kokių nors priežasčių sudarius pagrindą abejoti įstaigos veiklos ir paslaugų kokybe, skaidrumu, pacientai rinksis kitas LNSS viešąsias ir biudžetines sveikatos priežiūros įstaigas, dėl to keisis pacientų srautai įstaigose ir atsiras paslaugų teikimo netolygumai, didės eilės sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kitose įstaigose. Todėl būtina užtikrinti visišką pacientų pasitikėjimą įstaiga. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime dėl valstybės pareigūnams keliamų reikalavimų (etinių, moralinių ir kt.) yra konstatavęs, kad valstybės pareigūno elgesys – tiek susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, neturi diskredituoti valstybės pareigūno vardo, valstybės institucijos, kurioje jis atlieka pareigas, autoriteto. Todėl netoleruotina teisinė ir faktinė situacija, kai LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas, asmeninius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, diskreditavęs įstaigos autoritetą, nebūtų traukiamas teisinėn atsakomybėn, taip pat uždraudžiant eiti atitinkamas įstaigos vadovo pareigas.
Pastebėtina, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijai apima ne tik įsiteisėjusius teismo sprendimus, bet ir tuos atvejus, kai yra pareikšti ikiteisminio tyrimo institucijos įtarimai dėl atitinkamų veiklų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje teisminiame procese Nr. 2-10-3-00428-2015-8 (toliau – LAT sprendimas) aiškindamas Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, nurodė, kad „vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą.“ Svarbu paminėti ir tai, kad toks atleidimo pagrindas padėtų užtikrinti viešąjį interesą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-424/2008 nurodyta, kad „įvertinus šiuos LNSS viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu“. Panašią nuomonę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškė ir 2008 m. rugsėjo 29 d. bylos Nr. 3K-7-308/2008 nutartyje dėl biudžetinių įstaigų: „Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą.“ Pastebėtina tai, kad asmens neatitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams taps pagrindu jį (vadovą) atšaukti iš einamų pareigų, o remiantis teismų praktika, atšaukimo pagrindams nėra būtinas visais atvejais įsiteisėjęs nuosprendis, tačiau toks priimamas sprendimas privalės būti objektyviai pagrįstas viešuoju interesu. Nors tokie vadovai neretai vykdant teismo sprendimą (kol vyksta ikiteisminis tyrimas) būna nušalinami nuo vadovo pareigų, jų vadovavimu po nušalinimo pasibaigimo LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigai įstaigos savininkams (dalininkams) (kartu ir pacientams) sudėtinga pasitikėti, nes kyla pagrįstų abejonių jų tolesnės veiklos skaidrumu – ar jie nedarys nusikalstamų veikų, ar nepažeidinės Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, ar užtikrins tinkamą ir efektyvų įstaigos valdymą, racionalų įstaigos išteklių naudojimą, skaidrų įstaigos bendradarbiavimą su kitais subjektais ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, t. y. jie būna praradę pasitikėjimą arba nepriekaištingą reputaciją.
Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5. Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“).
Įstatymu siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.
LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį.
Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta. Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui.
6. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai. Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas.
7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai. Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:- LNSS viešųjų įstaigų steigėjas (savininkas, dalininkas) yra valstybė (bet ne konkreti valstybės institucija (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija), o valstybės institucijai Vyriausybės nutarimu yra pavedama tik įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės (jei dalininkas yra vienas) ar dalininkės, teises ir pareigas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“.
Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“.
Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka. LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“.
8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 10. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.).11. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. sausio 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys).
12. SDĮ projektu siūloma nustatyti, kad sutartys pirmiausia sudaromos tarp TLK ir stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklui pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskirtoms įstaigomis (toliau – tinklui priskirtos įstaigos). Sveikatos apsaugos ministro įsakymu būtų tvirtinamas įstaigų tinklas ir kiekvienai šiam tinklui priskirtai įstaigai pavedamos teikti paslaugos (t. y. kiekvienai įstaigai atitinkamas paslaugų sąrašas). Tokiu būdu bus įgyvendinta konstitucinė nuostata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos pareiga užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas ir būtų tinkamai paskirstytos įvairios sveikatos priežiūros paslaugas pagal iš anksto nustatytą paslaugų teikimo mastą. Valstybinio stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ASPĮ tinklo (valstybinio tinklo) sudarymas nereikalauja jokių papildomų kriterijų (SDĮ projekte aiškiai nurodyta, kad tai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios ASPĮ, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui). Minėto Sveikatos priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. daroma redakcinio pobūdžio pataisa. Sudarant šias sutartis būtų siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išsaugoti sveikatos sistemos finansinę pusiausvyrą ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo. ASPĮ tinklą sudarytų didžiausios šalies gydymo įstaigos, turinčios naujausią medicinos įrangą, patyrusį personalą ir galinčios užtikrinti paslaugų kompleksiškumą.
Su kitomis (nepriskirtomis tinklui) ASPĮ sutartys būtų sudaromos tik tuo atveju, jei tinklui priskirtos įstaigos neužtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų pagal iš anksto nustatytą šių paslaugų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti. Visų pirma, kitos (ne tinklo) ASPĮ turi atitikti tris sąlygas („barjerinius“ kriterijus), kuriomis siekiama įvertinti potencialių partnerių finansinį stabilumą ir patikimumą.
Privalomosios sąlygos ir jų paaiškinimai:
|
Įstatymo projekto punkto Nr. |
Sąlygos |
Paaiškinimai |
|
26 str. 3 d. 1 p. |
ASPĮ užtikrina, kad PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų teikiamos bazinėmis kainomis.
|
ASPĮ įsipareigoja paslaugas teikti neimdama iš paciento priemokų už suteiktas paslaugas, t. y. tomis pačiomis sąlygomis kaip valstybės ir savivaldybių ASPĮ. Taip pat bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą (SSĮ 49 str. 5 d.) |
|
26 str. 3 d. 2 p. |
ASPĮ yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų.
|
ASPĮ yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt. |
|
26 str. 3 d. 3 p. |
ASPĮ finansinių įsipareigojimų bendrojo (einamojo) likvidumo koeficiento reikšmė ne mažesnė kaip 1.
|
Pageidaujanti sutartį su TLK sudaryti ASPĮ savo disponuojamomis lėšomis yra pajėgi vykdyti sutartį, dar net negavusi tam tikslui numatytų PSDF biudžeto lėšų. Vertinama ASPĮ finansinė rizika trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų aspektu. |
TLK, prieš sudarydama sutartis, atlieka potencialių partnerių (t. y. tik tų ASPĮ, kurios atitinka visas tris sąlygas) reitingavimą (vertinimą pagal reitingavimo kriterijus). Įstatymo projektu numatyta, kad TLK vertinimą atliks sveikatos apsaugos ministro numatyta tvarka.
Toliau pateikiami reitingavimo kriterijai ir jų paaiškinimai:
|
Įstatymo projekto punkto Nr. |
Reitingavimo kriterijai |
Paaiškinimai |
|
26 str. 4 d. 1 p. |
ASPĮ įgyta atitinkamų paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sutartį, teikimo patirtis
|
ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kokią atitinkamos paslaugos teikimo patirtį turės. Pvz., 1 metų patirtį turinti ASPĮ gaus didesnį balų skaičių nei ASPĮ, neturinti šios patirties, tačiau mažiau nei ASPĮ, turinti 5 metų patirtį. |
|
26 str. 4 d. 2 p. |
Atitinkamas ASPĮ sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius
|
ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kiek įstaigoje yra sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų. Pvz., ASPĮ, kurioje atitinkamą paslaugą teikia 3 gydytojai, dirbantys 0,25 etatu, bus vertinama mažesniu balų skaičiumi, nei įstaiga, kurioje atitinkamą paslaugą teikia 2 gydytojai, dirbantys visu etatu. |
|
26 str. 4 d. 3 p. |
Per metus suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius
|
Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ pajėgumas suteikti tam tikrą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. |
|
26 str. 4 d. 4 p. |
Atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė
|
Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ galimybės kuo greičiau pacientui suteikti atitinkamą planinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. bus vertinamas laikas nuo paciento registracijos iki paslaugos suteikimo. |
|
26 str. 4 d. 5 p. |
ASPĮ yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi
|
ASPĮ turėtų įsipareigoti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti visa apimtimi, t. y. gydytojas turėtų teikti visą spektrą gydytojo normoje numatytų paslaugų, ne tik paprasčiausias ar geriausiai apmokamas paslaugas. |
|
26 str. 4 d. 6 p. |
ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas |
Vadovaujantis šiuo kriterijumi vertinama, ar pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra saugios. ASPĮ, kurioje yra teikiamos stacionarinės, dienos stacionaro / chirurgijos ir ambulatorinės paslaugos, bus vertinama maksimaliu reitingavimo balu. |
|
26 str. 4 d. 7 p. |
ASPĮ yra akredituota asmens sveikatos priežiūros veiklai.
|
Šis kriterijus parodo, ar ASPĮ gali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. |
Visoms ne tinklo įstaigoms taikomi vienodi atrankos (reitingavimo) kriterijai. SDĮ projekte jie nedetalizuojami, nes jų reikšmes ir atrankos tvarką pavesta nustatyti LRV. SDĮ įstatymo projekte nurodytais sutarčių sudarymo kriterijais siekiama užtikrinti optimalų LNSS vykdomųjų subjektų skaičių rinkoje, garantuojant tinkamą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ir kontroliuoti PSDF biudžeto išlaidas, kiek įmanoma, išvengiant bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo ir atsižvelgiant į nuolat didėjantį asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį bei į PSDF biudžeto privalomaisiais reikalavimais neišvengiamai ribojamą pasiūlą. Žymus paslaugų teikėjų, sudariusių sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, skaičiaus didėjimas gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (ši tikimybė būtų ypač didelė, jei itin specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių poreikis nėra didelis, būtų teikiamos daugelio teikėjų). Kontroliuojant ir paslaugų, ir paslaugų teikėjų skaičių, siekiama turimais LNSS vykdomųjų subjektų ištekliais užtikrinti ekonomiškai stabilią, subalansuotą, efektyvią sveikatos sistemą, garantuojančią apdraustiesiems prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. SDĮ įstatymo projekte taip pat numatoma, kad sutartys dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo sudaromos su licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sveikatos apsaugos ministro nustatytam mastui užtikrinti. Šiuo metu Taigi jos nebus vertinamos pagal projektu siūlomus įtvirtinti kriterijus. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ yra aiškūs iš PSDF biudžeto apmokėjimo principai (PASP įstaigai – metinė suma už kiekvieną apdraustąjį pagal amžiaus grupes ir prisirašiusiųjų skaičius). Visuomenės senėjimas ir ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas, eilės ilgalaikės slaugos paslaugoms gauti sukuria didelių nepatogumų gyventojams, todėl siekiama šių paslaugų prieinamumą užtikrinti be atrankos (noras ir licencija). SDĮ projektu nebus ribojama pacientų teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, nes Įstatymo projektu bus įgyvendinta Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija, įpareigojanti valstybę užtikrinti šios garantijos įgyvendinimui būtinas sąlygas, t. y. sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą bei užtikrinti skaidrų ir efektyvu teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo modelį, kad pacientai galėtų pasinaudoti savo konstitucine teise į nemokamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą. Organizuodama Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą valstybė Sveikatos sistemos įstatyme apibrėžė pagrindinius sveikatinimo veiklos reguliavimo principus ir nustatė, kad organizuojant sveikatos priežiūrą, be kitų principų, privalo būti užtikrintas sveikatos priežiūros teisumas, t. y. sukurtos tokios sąlygos, kurios garantuotų visiems vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūrą, kiek įmanoma sumažinant netolygumus tarp jos siekiančių gauti asmenų. Įgyvendinus SDĮ projektą ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus įstaigų tinklą bei kiekvienai šiam tinklui priskirtai įstaigai pavedamus teikti paslaugas, pacientams bus dar labiau užtikrinta teisė į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Įstatymo projekto SDĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad TLK sutartyse nustatytomis sąlygomis, neviršydamos savo finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto PSDF biudžeto asignavimų, apmoka ASPĮ, vaistinių ir optikų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Apdraustiesiems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir išduoti kompensuojamieji vaistai apmokami asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir patvirtintomis bazinėmis kainomis. Toks reglamentavimas leistų išvengti dviprasmiškų situacijų, kai, galiojant ankstesnei šio straipsnio redakcijai, ASPĮ galėjo piktnaudžiauti pateikdamos daugiau sąskaitų, negu TLK galėjo apmokėti. Šiuo pakeitimu siekiama, kad TLK mokėtų už draudžiamiesiems suteiktas paslaugas neviršydamos sutartyse numatytų finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto PSDF biudžeto asignavimų. SDĮ projekto 26 str. 9 d. minimų sutarčių esminių sąlygų nustatyti įstatyminiu lygmeniu poreikio nėra, nes šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sistemos įstatymo 58 straipsnyje yra įtvirtintos sveikatinimo veiklos sąlygos. Įstatymo projekte taip pat atsisakyta SDĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią kiekviena sutartis sudaroma atsižvelgiant į VLK ir PSDT nuomones. Praktikoje ši nuostata nėra vykdoma, nes sutartys sudaromos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta sutarčių sudarymo tvarka. SDĮ projekte įstatymo įsigaliojimo nuostatose nurodyta, kad jis bus taikomas sutartims dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo sudaromoms 2020 metams. Projekto rengėjų manymu, ASPĮ bus pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu.Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei):
1. Bus sudarytos realios teisinės prielaidos LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu (siekiamas rezultatas – taip veikiantis LNSS įstaigų tinklas, kad paslaugos tinklo įstaigose būtų pacientams pasiekiamos per kuo trumpiausią laiką, atitinkamų profilių paslaugų planavimas tose tinklo įstaigose, kuriose tokių paslaugų poreikis yra didžiausias, paslaugoms teikti turimos infrastruktūros racionalus ir efektyvus panaudojimas tinklo įstaigose, medicinos specialistų pritraukimas į tas tinklo įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausiais (arba medicinos specialistų pagal poreikį paskirstymas įstaigos viduje (komandiruotės)). 2. Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 3. Bus užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai). 4. Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 5. Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte.
Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;
7) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, jo sudarymo reikalavimus, ir kiekvienos tinklui priskirtos įstaigos teikiamas paslaugas;
8) pakeisti TLK Sutarčių su ASPĮ sudarymo tvarkos aprašą;
9) Vyriausybės nutarimu patvirtinti ASPĮ vertinimo tvarką.
10) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus.
Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas).
Taip pat nėra galimybės preliminariai įvertinti, kiek iš šiuo metu LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančių asmenų neatitiks projekte numatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to turės būti atleisti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu dėl šių asmenų jau buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas ir gavus iš jų informaciją priimtas sprendimas juos skirti į minėtas pareigas, manytina, kad jie nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitiks, todėl lėšų jų išeitinėms išmokoms nereikės. Taip pat reikės papildomų lėšų didesnėms nedarbo socialinio draudimo įmokoms dėl LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių vadovų darbo sutarčių pasikeitimo iš neterminuotų į terminuotas. Respublikos lygmens ligoninei (ne universiteto ligoninei) padalinių vadovų darbo užmokesčiui papildomai per metus reikėtų apie 25 tūkst. eurų.Taip pat reikės papildomų lėšų LNSS viešųjų įstaigų valdybų narių darbo užmokesčiui. Šiuo metu Lietuvoje yra 9 respublikos lygmens ligoninės ir 3 universiteto ligoninės. Vertinant tai, kad respublikos lygmens ligoninės vadovo darbo užmokestis per 2017 m. siekė apie 34300 eurų (http://www.rvul.lt/veikla/veiklos-ataskaitos/), o per 1 mėnesį – 2860 eurų, tai jei valdybos nariui per mėnesį darbo užmokestis negalės būti didesnis kaip 1/5 vadovui išmokamo vidutinio darbo užmokesčio ir darant prielaidą, kad valdybos narių bus ne daugiau kaip penki, valdybos narių darbo užmokesčiui reikėtų per mėnesį papildomai skirti apie 2800 eurų. Per 12 respublikos lygmens ir universiteto statusą turinčių ligoninių tai sudarytų apie 33000 eurų įstaigų lėšų per mėnesį.
Sveikatos draudimo įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir PSDF biudžeto lėšų nereikės. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų riboto dydžio PSDF biudžeto lėšų naudojimą plačiąja prasme. Įstatymo projektas padės užtikrinti viešųjų finansų stabilumą.
13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gauti derinimo raštai, kurių siūlymai buvo įvertinti Projektų lydimojoje medžiagoje.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
LNSS įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos, sutartys, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kriterijai.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
_________________________