Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 387
STENOGRAMA
2024 m. birželio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS, V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame birželio 11 dienos, antradienio, vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIVP-3909 (pateikimas)
Gerbiami Seimo nariai, darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu“ projektas. Pranešėjas – K. Budrys, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Kviečiu į tribūną pateikti nutarimo projektą.
K. BUDRYS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo vicepirmininke ir gerbiami Seimo nariai. Šiandien noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo yra teikiama Lietuvos Respublikos Seimui pritarti brigados generolo R. Vaikšnoro kandidatūrai į kariuomenės vadus.
Taigi Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. birželio 6 d. dekretas „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti brigados generolo Raimundo Vaikšnoro skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu“: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti brigados generolo Raimundo Vaikšnoro skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu.“ Pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
Šiandieną ir norėčiau trumpai apžvelgti, kaip vyko pats pasirinkimo procesas, kokie buvo pagrindiniai Respublikos Prezidento iškelti kriterijai parenkant kariuomenės vado kandidatūrą ir kokie yra Respublikos Prezidento lūkesčiai dėl kariuomenės vado. Taigi pats procesas, patys pokalbiai buvo aiškūs ir skaidrūs. Respublikos Prezidentas susitiko ne su vienu generolu. Kalbėjosi apie jų matymą, viziją ir kokius pagrindinius iššūkius ir darbus mato prieš save, taip pat apie tarnybos patyrimus, patirtis ir pasiekimus. Buvo suformuluoti keturi kriterijai, apie kuriuos taip pat arba su jumis, arba su jūsų kolegomis esu dar ir anksčiau kalbėjęs. Visų pirma nuosekli karininko karjera, kad būtų vadovavęs visiems kariniams vienetams nuo mažiausio skyriaus iki aukščiausio bataliono, taip pat junginiui, brigadai. Kandidatas brigados generolas yra būtent visus šituos žingsnelius ir perėjęs.
Antras svarbus kriterijus yra vadovavimas Sausumos pajėgoms. Kaip žinome, visi paskutiniai mūsų kariuomenės vadai, galėtume sakyti, generolas J. Kronkaitis, taip pat ir drauge su mumis esantis generolas A. Pocius, NSGK pirmininkas, yra buvę Sausumos pajėgų vadais. Dabartinis vadas, buvęs Sausumos pajėgų vadas, prieš jį buvęs generolas J. V. Žukas, generolas A. Pocius ir taip pat generolas V. Tutkus – visi yra buvę Sausumos pajėgų vadais. Prezidentas matė tai kaip svarbų kriterijų. Tai reiškia, kad karininkas savo kasdieniame darbe susipažįsta tiek su vienetų komplektavimu, tiek su koviniu rengimu, tiek su sąveika su partneriais, tiek su kasdieniais iššūkiais, su kuriais bet kokiu atveju yra susiduriama.
Trečias svarbus kriterijus buvo tarptautinė patirtis, kad generolas žinotų ne tiktai schematiškai, kaip atrodo visa mūsų sąjungininkų vadovavimo struktūra ir grandinės, bet ir praktiškai būtų patyręs planavimo procesą ir taip pat įvairiausius su rengimu susijusius ir kitus dalykus. Taigi dabartinė brigados generolo pozicija, o tai yra Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume štabo viršininko pavaduotojas koviniam rengimui, yra būtent tai, ko mums šią dieną reikia, tai yra kasdienio darbo su sąjungininkais patirtis rengiantis pratyboms.
Ir ketvirtas svarbus kriterijus (čia jau tikrai galime sakyti, kad yra ir daugiau atitinkančių generolų mūsų kariuomenėje, ir tuo pasidžiaugti) – tai aiški lyderystė ir pagarba iš Lietuvos kariuomenės karininkų, puskarininkių, karių, atsižvelgiant į teikiamo kandidato buvusią patirtį.
Respublikos Prezidento lūkesčiai. Trumpai kelis galėčiau įvardinti, apie ką jau buvo kalbėta ir su kandidatu. Lūkestis Nr. 1 yra pasiekti visą operacinį divizijos pajėgumą iki 2030 metų, kaip tokį tarpinį tikslą išsikeliant uždavinį vėliausiai 2029 metais turėti divizijos lygmens normalias pratybas Lietuvoje, kuriose galėtume patikrinti, kaip pas mus kas veikia ir kas neveikia. Suprantama, kad didelė divizijos formavimo dalis yra susijusi ne vien tik su kariuomenės vado veikla, bet taip pat ir su ministerijos veikla, su įsigijimais ir kitais dalykais, tačiau tiek, kiek yra pajėgų komplektavimas, tiek, kiek yra pratybos, rengimas, sąveika su sąjungininkais, tai yra labai svarbu.
Antras dalykas yra matymas, kaip mes vis giliau sąveikausime su sąjungininkais, tiek tais, kurie jau yra čia, Lietuvoje, tai yra priešakinė kovinė grupė, kaip žinome, ir amerikiečių batalionas, tiek su būsimais čia dislokuosimais sąjungininkais, ir kaip tai sąveikaus su jau dabar rengiamais taktiniais planais. Tas yra svarbus prioritetas, Prezidentas mato kaip antrąjį. Na, ir žinoma, yra sąveikavimas su kitomis, ne kariuomenės ir ne ginkluotųjų pajėgų institucijomis, rengiantis visuotinei gynybai.
Tai kokius artimiausius žingsnius matysime, kur sieksime sinergijos tiek su centrinės valdžios institucijomis, tiek su savivaldos institucijomis, taip pat yra svarbu Respublikos Prezidentui. Jis mato, kad jums teikiamas kandidatas visus šiuos uždavinius gali ir atliepti, dėl to Respublikos Prezidentas prašo Seimo pritarti teikiamai kandidatūrai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pristatymą. Dabar kviečiu į tribūną pasisakyti patį kandidatą. Po šio pasisakymo bus galimybė užduoti klausimų ir atsakyti į juos. Prašom.
R. VAIKŠNORAS. Gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiami Seimo nariai, esu brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, šiuo metu tarnaujantis Jungtinėje pajėgų vadavietėje Brunsume štabo viršininko pavaduotoju koviniam rengimui. Kiek žinau, prieš mano prisistatymą Seimo nariams buvo išsiųsta biografija, todėl galbūt detaliai neičiau per kiekvieną punktą, gal tik paminėčiau tai, ko gal nėra paminėta, tai tam tikri dalykai, kurie galbūt yra svarbūs jums sužinoti apie mane.
Esu gimęs ir užaugęs Druskininkuose. 1988 metais baigiau 3-iąją vidurinę mokyklą, šiuo metu jinai vadinasi „Saulės“ pagrindinė, ir tais pačiais metais įstojau į tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabartinis Gedimino technikos universitetas). Maždaug įpusėjus mano mokslams, 1991 metų sausio įvykių metu, kaip ir daugelis kitų patriotiškai nusiteikusių studentų ir jaunimo ieškojau būdų, kaip prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės apgynimo ir išsaugojimo, todėl įstojau į tuo metu besiformuojantį Krašto apsaugos departamento Mokomąjį junginį, kuris vėliau išaugo į „Geležinio vilko“ brigadą ir tapo reguliariųjų pajėgų užuomazga.
Nuo tada ir prasidėjo mano karinė tarnyba. Pabuvau su eilinio kario batais, buvau puskarininkis ir tęsiau karininko karjerą. Per tuos 33 metus teko pabūti, kaip buvau pristatytas, skyriaus vadu, būrio vadu, kuopos vadu, bataliono vadu, brigados vadu ir Sausumos pajėgų vadu.
Geopolitinė situacija šiandien diktuoja, kad visiškai neturime laiko, prabangos švaistyti laiką tuščiai, todėl pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į atgrasymą ir viso NATO aljanso gynybą. Stiprūs Lietuvos kariuomenės kolektyvinės gynybos įsipareigojimai yra svarbiausi prioritetai. Pradėti darbai, jų tęstinumas, esamų ir naujų suplanuotų pajėgumų integravimas, personalo formavimas, jo parengtumas sustiprins Lietuvos kariuomenę ir padės išlaikyti reikiamą kovinę parengtį. Pajėgumų stiprinimas turi būti subalansuotas užtikrinant visų mūšio operacinių sistemų funkcionavimą. Į jį įeina žvalgyba, manevras, ugnies parama, pajėgų apsauga, vadovavimas, valdymas ir išsilaikymas.
Yra parengti ir patvirtinti NATO regioniniai planai. Mūsų uždavinys kartu su sąjungininkais – užtikrinti šių planų įgyvendinamumą. Ką tai reiškia mums? Mūsų nacionaliniai planai turi būti suderinti, turime skirti pakankamus pajėgumus užpildymui ir tiems planams testuoti per pratybas, per stalo žaidimus kartu su sąjungininkais tam, kad identifikuotume pilkąsias zonas ir vėliau rastume galimybę jas uždengti. Todėl Vokietijos brigados priėmimas Lietuvoje ir jos integravimas bei įgalinimas kartu su šiuo metu esančiais Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų padaliniais užtikrins maksimalų atgrasymo efektą. Taip, tai bus nelengvas iššūkis, yra didelė dalis karių su šeimos nariais, tačiau dėsime visas pastangas, ir aš, kaip būsimas kariuomenės vadas, jeigu jūs patvirtinsite, kad Vokietijos brigada turėtų galimybę treniruotis čia, Lietuvoje, pagal visą programą.
Nacionalinės divizijos formavimas ir viso operacinio pajėgumo pasiekimas leis užpildyti pajėgumų spragas ir bus akivaizdus signalas sąjungininkams apie mūsų pačių rimtą prisidėjimą prie Aljanso gynybos, tuo parodant tvirtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Tai nėra naujas projektas. Dar kai buvau Sausumos pajėgų vadas, mes turėjome susitarimą, bendradarbiavimo sutartį su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 28-ąja divizija ir kartu rengėme štabo karininkus, todėl divizijos formavimas nebūtų nuo balto popieriaus lapo. Jis būtų šiandien egzistuojančių pajėgumų Sausumos pajėgose pagrindu. Mums reikėtų daug dėmesio skirti pajėgumams, kurių šiandien neturime, tai yra diviziją įgalinantiems pajėgumams. Žinau, kad yra pirkimai, numatomi pirkimai, įsigijimai, kurie tai įgalins padaryti.
Taip pat labai svarbi sąveika su Šaulių sąjunga ir kitomis jėgos struktūromis, kurios įeina į ginkluotųjų pajėgų sudėtį karo metu. Per kolektyvinį rengimą, per bendrą užduočių vykdymą mes sustiprinsime bendradarbiavimą. Tai ir vėl nėra naujas dalykas. Tiek pandemijos suvaldymo metu, tiek sienos priedangos per nelegalią migraciją metu mes jau turėjome labai daug gerų sąveikos momentų su Sienos apsaugos tarnyba, su kitomis institucijomis. Taigi, mums tik reikia daugiau dėmesio skirti pačių pajėgumų stiprinimui.
Taip pat pagalba savivaldybėms ir civilinėms institucijoms, ruošiantis ekstremaliųjų situacijų atvejams. Tai būtų mūsų, kaip kariuomenės, indėlis į visuotinę gynybą, kai valstybinės institucijos, civilinės institucijos pagal šiandien išmoktas pamokas Ukrainoje galėtų užtikrinti užnugario funkcionavimą, visų sistemų ir paslaugų teikimą gyventojams, taip leisdamos kariuomenei vykdyti savo pareigą – kariauti.
Taip pat yra keletas svarbių momentų. Tai yra visuotinis šaukimas. Aš, kaip kandidatas, pritariu visuotiniam šaukimui, tačiau reikėtų turbūt eiti palaipsniui. Tam reikalinga infrastruktūra, tam reikalingi mokymo laukai, tam reikia parengti instruktorius. Tačiau palaipsniui, kasmet, priklausomai, kokie bus priimti sprendimai, mes galime didinti jaunųjų karių pašaukimo skaičių, taip didindami savo rezervą – tiek aktyvųjį, tiek parengtąjį.
Ir kovinis rengimas. Tai čia mano labiau arkliukas, kadangi pastaruosius dvejus metus Brunsume mes prižiūrėjome, kaip vykdomos Aljanso pratybos šiame regione. Taigi, visų lygių, pradedant strateginiu, operaciniu ir taktiniu, būtų įgalinimas treniruotis pagal egzistuojančius gynybos planus ir ieškoti spragų, kaip jas užtaisyti, taip įgaunant pasitikėjimo, integruojant naujas ginklų sistemas ir tampant pakankamai patikimais mūsų sąjungos partneriais. Tuo savo prisistatymą ir baigiu. Laukiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą ir prisistatymą. Dabar yra galimybė 15 minučių klausti. Pirmasis klausia V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas generole, malonu matyti jus čia stovintį, pasiruošusį ant savo pečių paimti ne tik daug didelių žvaigždžių, bet ir labai didelę atsakomybę. Vienas mano klausimas bus lengvas, kitas – sudėtingas.
Pirmas bus: koks būtų jūsų požiūris į Lietuvos kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos karo mokslų vystymą?
O antras – rimtas klausimas: ar jūs pasiruošęs, reikalui esant, organizuoti Lietuvos gynybą fiziškai, jeigu teks kariauti, nes laikai yra labai neramūs? Dėkui.
R. VAIKŠNORAS. Taip, ačiū už klausimą. Taip, karo mokymo vystymo šiaip jau, mano supratimu, yra užuomazgos, galbūt nėra sukoncentruota, bet tiek Doktrinų valdyboje yra Karo studijų skyrius įkurtas, tiek yra Mokymo skyrius Karo akademijoje. Galbūt reikalinga glaudesnė koordinacija. Iš mano, kaip Sausumos pajėgų vado, patirties, kiekvienos pajėgos turi savo mokymo centrus, kur kaupia išmoktas pamokas, identifikuotas pamokas, bendrauja tiek, kiek gali, kiek leidžia galimybės, bendraujant su kolegomis ir žinant situaciją Ukrainoje, tos naujausios patirtys yra diegiamos. Kad galėtų būti geriau, turbūt taip.
Dėl antro klausimo. Tas organizavimas gynybos, yra gynybos planai. Mūsų treniruotės kartu su sąjungininkais ir atskirai mums ir padėtų gerai pasirengti planams, ir, manau, tai mūsų, kaip karių, pareiga. Net tokio, kaip sakant, sudvejojimo nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Pocius. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Sveiki. Generole, tikrai džiaugiuosi patį matydamas šioje tribūnoje. Atsakingas jūsų karinės karjeros momentas, ir norėčiau dar paminėti porą faktų, kurie nebuvo įvardinti. Jūs, dar be to, kas buvo pasakyta, dalyvavote ir tarptautinėje misijoje Afganistane. Manau, ši patirtis yra labai svarbi, nesikuklinkite to paminėti susitikdamas su frakcijomis ir eidamas, kaip sakant, šiuo keliu link šios pozicijos.
Noriu paminėti dar vieną faktą, kas tikrai yra gera žinia, kad būtent generolas R. Vaikšnoras, kandidatuojantis tapti kariuomenės vadu, neturi sovietinės kariuomenės šleifo. Tai yra tikrai rimtas argumentas, nes ankstesniems kariuomenės vadams vienokiu ar kitokiu būdu teko turėti tą šleifą.
PIRMININKAS. Laikas!
A. POCIUS (TS-LKDF). Mano klausimas yra toks: įvedus karo padėtį mūsų valstybėje, kariuomenės vadas tampa ir ginkluotųjų pajėgų vadu. Kaip jūs matote sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir visuomenės? Koks jūsų požiūris į visuomenės rengimą ir būtent per Ukrainos patirtį? Kiek yra svarbi visuomenės valia priešintis ir ta sąveika su ginkluotosiomis pajėgomis?
R. VAIKŠNORAS. Ačiū. Agresijos atveju, karo metu visa visuomenė, visi šalies piliečiai, tauta turi priešintis, be jokių išimčių. Ginkluotosios pajėgos sudaro tik dalį visos visuomenės. Dabar tos geros iniciatyvos įkuriant komendantūras, pritraukiant žmones, kurie gali ir nori prisidėti prie gynybos, yra labai sveikintinos. Mums tik reikia rasti momentus, kaip integruoti, kad vieni kitiems netrukdytų, kad nepersidengtų ir taip sulaukti sinergijos.
Dar gal paminėčiau, kad mūsų Krašto apsaugos savanorių pajėgos galbūt yra šiek tiek primirštos. Jos irgi vaidina svarbų, turėtų vaidinti svarbų, vaidmenį kaip teritorinės gynybos pajėgos, ir taip per Šaulių sąjungą, per mobilizacinį rezervą, per aktyvųjį rezervą faktiškai mes įtrauktume beveik visą visuomenę. Ir tai nėra vien tik ginkluota gynyba, tai yra ir neginkluota, tai yra ir pilietinis pasipriešinimas, kur reikalingi tiek kibernetikos, tiek elektroninės kovos, tiek psichologinių operacijų specialistai – kiekvienam galima rasti vietą rikiuotėje pagal tai, kokius turi gebėjimus ir žinias. Plius, kaip aš minėjau, visuomenė ir Vyriausybė, ir valstybė turi funkcionuoti: kas nors turi gaminti maistą, reikia kasti apkasus, reikia užtikrinti pagrindines miestų paslaugas – tai ir šiukšlių vežimas, ir nuotekos, ir vandentiekis, ir elektrikai. Aš manau, kad faktiškai visi turėtų rasti vietą tame gynybos plane.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pretendente į Lietuvos kariuomenės vadus, norėčiau jūsų pasiteirauti, kokie būtų jūsų prioritetai tapus vadu – ar oro gynyba, ar sunkioji ginkluotė, tankų įsigijimas ir šių pajėgumų vystymas? Tai viena klausimo dalis.
Kita dėl Suvalkų koridoriaus. Jūs, kaip inžinerinį išsilavinimą turintis žmogus, turbūt mąstote sistemiškai. Ir vis dėlto ar yra planai, kaip apginti šį Lietuvos Achilo kulną? Turbūt norėčiau, ką galite pristatyti šiandieną, ar tai vis dėlto yra mūsų pajėgumais kol kas dar neapginamas ruožas?
Ir kaip jūs mąstote dėl šauktinių? Per kiek metų būtų galima pasiruošti visuotiniam šaukimui? Ačiū.
R. VAIKŠNORAS. Ačiū už klausimą. Gal pirmiausia apie tai, kuriuos pareigūnus reikėtų prioritetizuoti. Turbūt pamokos Ukrainoje rodo, kad visos sistemos yra svarbios, bet oro gynyba yra viena iš svarbiausių, nes mes šiandieną turime iš tikrųjų daug skylių, taip šiurkščiai pasakysiu, nes pas mus daugiausia yra taktinės paskirties, tai yra nedidelio nuotolio, nedidelio aukščio.
Naujų baterijų įsigijimas iš tikrųjų padėtų ne tik apsaugoti mūsų kovinius padalinius, bet kartu ir priimančiosios šalies priėmimo taškus. Turbūt mes negalėsime įsigyti pačių moderniausių sistemų, nes biudžetas turbūt nepaneštų, tačiau su sąjungininkais kartu tariantis ir kas dabar yra iniciatyva turėti irgi rotacines oro gynybos sistemas čia, Lietuvoje, padėtų mums tam tikras galimybių nišas uždengti. Taip, biudžetas yra toks, koks yra, yra prognozuojamas, ir pagal tai yra sudaromi įsigijimo planai.
Dėl sunkinimo aš galvoju, kad turi būti ir apie tai pagalvota, ir sunkinimas galbūt nebūtinai iš karto imti ir ištisą tankų batalioną dabar įsigyti, nes tam reikia prieš štai paruošti žmones, reikia ir infrastruktūrą turėti, remonto galimybes ir visa kita. Bet palaipsniui išdėliojant lėšas atitinkamai, prioritetizuojant mūsų įsigijimus, manau, kad kiekvienas pajėgumas rastų savo vietą.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas generole, kaip atsargos leitenantui visada malonu generolą paegzaminuoti. Aš tikrai neklausiu, ką jūs mūšyje norėtumėte turėti – pistoletą, automatinį ginklą, kulkosvaidį ar vienkartinį granatsvaidį. Spėju, kad viską, plius naktinio matymo prietaisus, termovizorius ir panašiai. Kariuomenė yra toks visapusiškas organizmas, jeigu galima taip pasakyti, kuriam reikia visko. Klausimas būtų toks. Ką matytumėte dėl profesinės karo tarnybos stiprinimo, žmonių kvietimo į ją, kokių galbūt neišnaudotų rezervų čia turime?
R. VAIKŠNORAS. Taip, ačiū. Dėl profesinės karo tarnybos yra iššūkių ir juos lemia, mano manymu, galbūt ne tik atlyginimas, piniginis atlygis, bet ir tarnybos sąlygos. Tarnybos sąlygų, kovinio rengimo užtikrinimas taip pat labai motyvuoja. Ką aš turiu omenyje? Jeigu vykstant kovinio šaudymo pratyboms normos šiandien yra sumažintos iki gal 50 %, tai iš tikrųjų karių nemotyvuoja. Vis tiek mes turime suprasti, kad karys, ypač kuris pasirašo kontraktą, jis yra šiek tiek romantikas ir jis nori veiksmo. Jeigu mes dėl kokių nors priežasčių (aišku, buvo sumažintas finansavimas, buvo sunku visur apglėbti) nesukuriame ir nesudarome sąlygų treniruotis, tai iš tikrųjų labai numuša motyvaciją.
Kokios kitokios gali būti priemonės? Tai gali būti ir socialinės garantijos, tai gali būti ir… Kažkada (aišku, čia labai seniai) buvo parama jaunoms šeimoms, kad gal tiktai pusę sumos už darželį susimokėtų. Tokie, atrodo, paprasti dalykai, bet jie padėtų kariui jaustis svarbiam ir reikalingam. Aš manau, kad ir vadų požiūris į karį irgi formuoja tą aplinką, ar jis nori tarnauti, ar nenori tarnauti, bet aš giliai įsitikinęs, kad ne vien tiktai piniginiai dalykai turi būti.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas generole, tikrai smagu jus matyti tribūnoje. Norėjau vis dėlto paklausti apie puskarininkius. Tai yra tikrai labai svarbi kariuomenės grandis ir dalis, galbūt net ypač svarbi. Kokį iššūkį čia jūs matote dėl puskarininkių, kad jų Lietuvoje būtų pakankamai ir kad jie norėtų likti, pratęsti sutartis? Kuo mes čia galėtume pastiprinti tą grandį?
Antras klausimas dėl ribotų resursų. Žinoma, kad turėsime visuomet ribotus resursus, skirtus krašto apsaugai, tačiau yra mūsų ir Karinės jūrų pajėgos (jūs esate iš Sausumos pajėgų), ir ten flotilė yra pakankamai nusidėvėjusi. Taip, netrukus ateis naujas laivas iš Didžiosios Britanijos. Reikia ir krantines tvarkyti. Būtų įdomios jūsų įžvalgos, kaip vis dėlto tuos resursus taip efektyviai panaudoti, kad ir mūsų Karinės jūrų pajėgos atlieptų šių dienų poreikius? Ačiū.
R. VAIKŠNORAS. Aš gal pasikartosiu, kaip ir atsakinėjau į prieš tai užduotą klausimą gerbiamam Seimo nariui A. Anušauskui. Aplinka, kurioje karys tarnauja, labai svarbi, ir materialinis, techninis aprūpinimas, ką mes galime duoti. Taip, dabar naujos technikos ir ginkluotės atėjimas iš tikrųjų labai motyvuoja karius ir pasilikti, ir įgyvendinti, ir treniruotis su sąjungininkais. Tu gali pasilyginti savo žinias ir patirtį. Taip, puskarininkiai pavargsta. Tai yra faktas, kad laikui bėgant jiems ta motyvacija gal sumažėja.
Aš manau, kad labai didelis indėlis yra tiesioginių vadų, kaip jie mato, kaip tą karį traktuoja, kiek suteikia pasitikėjimo jam veikti. Kontrolė svarbi, bet mums reikia leisti kariams ir klysti kartais. Mūsų toks bijojimas suklysti iš karto gimdo nenorėjimą nieko daryti, nes nieko nedarysi, tai neklysi. Tada prarandame iniciatyvą. O tie, kurie atėjo ir po 14–15 metų praleido Lietuvos kariuomenėje, paprasčiausiai su tuo nebesusitaiko ir turbūt išeina. Bet čia yra bendriniai dalykai. Čia galima visur pritaikyti tiek su karininkija, tiek su puskarininkija, tiek su kariais. Todėl aš manau, kad žmogiškas požiūris, bandymas ieškoti išeičių, leidimas kartais klysti (aišku, tai neturi būti fatališkos klaidos) ir leisti po tų klaidų taisytis, manau, tai ir būtų tas sukurtas moralinis klimatas, kuriame galėtų visi drąsiai išsakyti savo poziciją, rodyti iniciatyvą ir tokiu būdu mūsų kariuomenė būtų tik stipresnė.
Dėl resursų aš esu lygiai tokios pačios nuomonės, kad mes turime vystyti pajėgumus galbūt nebūtinai proporcingai vienodai, bet Jūrų pajėgos yra svarbios, nes jos saugo mūsų teritorinę jūrą, ekonominę zoną. Oro pajėgos. Galbūt nebūtinai šnekame apie naikintuvus, nes mes aukštesnio lygmens oro gynybos sistemos turbūt nelabai įpirktume ir mūsų visas krašto apsaugos biudžetas išeitų vien tiktai vienai sistemai, tačiau oro gynybos vidutinio nuotolio žvalgybinių pajėgumų stiprinimas tiek krante, tiek ant laivų, tada tų pačių dronų ir jūrinių dronų, ir antžeminių dronų įsigijimas, aš manau, sudarytų tokią visumą, sinergiją, kuri leistų mūsų kariuomenei būti ir modernesnei, ir taip pat geresnei negu mūsų potencialus priešininkas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Baigėsi 15 minučių klausti ir atsakyti. Ačiū, generole, už jūsų prisistatymą ir atsakymus į klausimus. Ačiū Seimo nariams už juos. Bus galimybė paklausti ir pasišnekėti pagal su frakcijomis suderintą grafiką.
Dabar mes grįžtame prie… Atsiprašau, be abejo, pagrindiniu komitetu siūlomas NSGK. Siūloma šį nutarimą svarstyti birželio 20 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
14.30 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3877, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3878, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3880, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3882, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3883 (pateikimo tęsinys)
Dabar aš siūlau grįžti prie paketo, kuris buvo svarstytas rytinėje darbotvarkėje, tai yra prie darbotvarkės 1-3 klausimo – Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų. Pateikimas.
Matau, A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašyčiau pusvalandžio pertraukos. Matome, kad visi Seimo nariai dar nori su būsimu kariuomenės vadu pabendrauti. Tai svarbus klausimas. Pabendraukime ir tada sugrįšime. Pusvalandžio pertraukos prašome.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime, tvarka. Dėl viso paketo pusvalandžio pertrauka. Nustatykite laikrodį, kad tiktai nepavėluotume.
14.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities“ projektas Nr. XIVP-3922 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities“ projekto Nr. XIVP-3922 pristatymas. Kviečiu R. Lopatą pristatyti šį rezoliucijos projektą.
R. LOPATA (LSF). Ačiū. Ponios ir ponai, aš trumpai pristatysiu kontekstą ir labai trumpai rezoliucijos tekstą. Situacija yra tokia, kad šių metų rugsėjo pabaigoje Jungtinėse Tautose, Niujorke, planuojamas aukščiausiojo lygio susitikimas dėl ateities. Tai yra tam tikras naujas Jungtinių Tautų pastangų etapas išlaikyti bendrą pasaulio ateities darbotvarkę dėl įvairių aplinkybių – dėl klimato kaitos, globalios geopolitinės konfrontacijos ir taip toliau, ir panašiai. Pasirengimas šiam susitikimui prasidėjo dar prieš pandemiją ir prieš Rusijos karą prieš Ukrainą. To pasirengimo atskaitos taškai buvo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaita (mūsų bendra darbotvarkė) ir pasiūlymas parengti „Ateities paktą“, „Deklaraciją dėl ateities kartų“ ir globalaus skaitmeninimo susitarimo projektus. Šiuo metu jie yra rengiami. Mūsų diplomatai dalyvauja šiame procese. Suprantama, įprasta, kad Jungtinėse Tautose šalims atstovauja valstybių vadovai, premjerai arba prezidentai, bet į juos įsitraukia ir valstybių parlamentai, kai priimami kertiniai sprendimai. Šiuo atveju prieš mus mūsų kolegos iš Švedijos ir Danijos tokias rezoliucijas jau yra priėmę.
Kalbant apie patį rezoliucijos tekstą, keli momentai. Suprantama, pabrėžiama šio Viršūnių susitikimo svarba, pažymimi ir akcentuojami Jungtinių Tautų, mūsų supratimu, kertiniai tikslai palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Dabar derybose dėl ateities šitas klausimas, matyt, yra pats aktualiausias. Vyksta, pavadinčiau, nuožmi kova tarp autoritarinių ir demokratinių valstybių dėl to, kaip yra suprantami tarptautinės teisės principais užtikrinami saugumas ir taika. Rezoliucijoje pabrėžiama parlamentų svarba užtikrinant atskaitomybę už nacionalinių įsipareigojimų vykdymą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šią mintį mes jau kėlėme 2023 metų, tai yra praeitų metų, gegužę, kai Vilniuje Ateities komiteto iniciatyva vyko pasaulinis parlamentinis kongresas „Pasaulio ateitis“. Pabrėžiame tai, kad Lietuvos pozicija aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities išplaukia iš Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ nuostatų. Ją, kaip žinome, patvirtino Seimas. Pritariame Lietuvos Respublikos pozicijai, kad šiandien svarbiausias globalios darbotvarkės klausimas yra taikos ir saugumo užtikrinimas, ir išdėstome keletą rekomendacijų Lietuvos Vyriausybei ir Prezidentui.
Rezoliucijos tekstas, kaip minėjau, Ateities komiteto iniciatyva yra suderintas su Užsienio reikalų komitetu, su mūsų diplomatais ir prezidentūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Yra du norintys paklausti. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Profesoriau, pirmininke, aš norėjau tiesiog dar kartą paklausti, kodėl tas parlamento vaidmuo yra toks svarbus? Tą aptarėme ir mūsų komitete, kuris iš tikrųjų yra pritaręs jūsų rezoliucijai. Ko tiksliai norėtumėte prieš tą svarstymą Jungtinėse Tautose, kad Prezidentas galbūt kokį nors atstovą iš parlamento į savo delegaciją pasiimtų? Kaip konkrečiai tas vaidmuo būtų realizuotas?
R. LOPATA (LSF). Turima omenyje tai, kad apskritai parlamentas, kaip politinė atstovybė, turi dalyvauti politikoje, apskritai ir konkrečiai, kaip yra šiuo atveju. Iš tikrųjų vyksta labai rimti ateities svarstymai ir, kaip žinote, tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek ir kitose pasaulio dalyse, parlamentuose aktyviai steigiami Ateities komitetai, kurių uždavinys ir yra projektuoti, analizuoti, žiūrėti, kaip vyksta procesai, kurie galbūt ateityje bus lemtingiausi. Šiuo atveju tos mūsų rekomendacijos paremtos tuo, kad formuojamai Respublikos pozicijai mūsų pozicija yra paspirtis, kitaip tariant, kai bus kalbama, diskutuojama Jungtinėse Tautose, šalies vadovas tikrai jaus politinę paramą.
PIRMININKAS. Klausia G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Pusę klausimo jau paklausė gerbiamas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Bet aš norėčiau taip pat akcentuoti, kad Tarpparlamentinėje Asamblėjoje, kur dalyvauja virš 180 parlamentų, pabrėžiama, kad parlamentų vaidmuo šitoje konferencijoje yra kertinis. Ar nereikėtų į rezoliuciją tiesiogiai įrašyti, kad Lietuvos parlamentas, Seimas, irgi dalyvautų šitame kongrese? Taip pat norėčiau pasiteirauti jūsų dėl dabar mūsų bandomo įtvirtinti mūsų parlamento vaidmens Jungtinėse Tautose, Asamblėjose. Bet prieš porą dienų Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė būtent mūsų pasiūlymą, kad parlamentarai įsitrauktų į Darnaus vystymosi programos priežiūrą. Tai kaip jūs vertinate du tokius neatitikimus?
R. LOPATA (LSF). Dėl pirmojo klausimo galiu pasakyti, kad iš tikrųjų mes rekomenduojame, kad, formuojant delegaciją, būtų ir keli parlamento atstovai, bent keli atstovai, tą padarė, pavyzdžiui švedai, jie delegavo. Ta rekomendacija yra.
Dabar dėl antrosios dalies. Situacija gana įdomi, nes mes tarsi, beje, jūsų teigimu, pritarėme, kad mūsų teisėkūros darnaus vystymosi, darnios plėtros klausimas būtų vienas iš kertinių, svarstant vieno ar kito įstatymo atitikimą visai teisinei aplinkai. Kita vertus, turint omenyje, ko mes neslepiame, man atrodo, ta kritika, sveika kritika, kuri eina dėl Darnios plėtros programos, kad atsiliekame nuo jos vykdymo, kad daugelis rodiklių yra pasenę, kad tie rodikliai vertinami statistiškai, o ne online, sukuria tokią dviprasmišką situaciją, kad aš neigiamai nesuabsoliutinčiau to, ką priėmė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bet ateityje, aš manau, ypač jeigu Viršūnių susitikimas bus sėkmingas ir tie mano išvardinti dokumentai bus priimti, taip pat bus korekcijos, suprantama, ir šitos programos. Tai aš manau, kad ji tikrai turėtų išlikti, dar sykį pakartosiu, kaip vienas iš teisėtvarkos instrumentų kartu su „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū už pristatymą. Dabar svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių, dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti, tai apsispręsime balsuoti numatytu laiku, ar priimame rezoliuciją be pakeitimų, ar ką kita darome.
14.39 val.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3888 (pateikimas)
Dabar aš paprašyčiau pristatyti darbotvarkės 2-13 klausimą, tai yra Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projektą. Jo pateikiamas. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Ekonomikos viceministrę I. Valeškaitę prašyčiau tai pristatyti. Prašom.
I. VALEŠKAITĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Svarstyti yra teikiamas Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projektas, kuris parengtas siekiant įgyvendinti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1150 „Dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo“ ir nutraukti Europos Komisijos inicijuotą pažeidimo procedūrą dėl netinkamo reglamento įgyvendinimo. Taigi projektu ir siekiama iš esmės dviejų tikslų. Įsigaliojus projektui bus sustabdyta Europos Komisijos inicijuota pažeidimo procedūra Lietuvai dėl netinkamo reglamento įgyvendinimo bei paskirta reglamento priežiūros institucija. Iki šiol reglamento priežiūra buvo patikėta teismų sistemai, o tai, Europos Komisijos nuomone, nėra tinkamas reglamento įgyvendinimas.
Antrasis tikslas – tai įstatymo projektu būtent Konkurencijos tarybą paskirti atsakingą už reglamento priežiūros vykdymą Lietuvoje ir internetinėms platformoms nustatyti baudas, kurios siektų iki 15 tūkst. eurų už reglamento reikalavimų nesilaikymą. Tai trumpai tiek ir prašome pritarti projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Buvo norinti paklausti L. Nagienė, bet šiuo metu jos nėra salėje. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū už pristatymą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Ačiū pranešėjai.
14.41 val.
Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3734(2) (svarstymas)
Tada darbotvarkės 2-3 klausimas – Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos priežiūros įstatymo projekto svarstymas. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis. Matau, pranešėjos nėra. Gal kas iš Ekonomikos komiteto galėtų ateiti pristatyti komiteto išvadą? Matau, A. Bagdonas mielai tą misiją prisiimtų, tai kviečiu jį į tribūną pristatyti Ekonomikos komiteto poziciją.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių šnekėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.42 val.
Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2644(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo ir taip toliau, teisinės apsaugos įstatymo svarstymas. Kviečiu TTK pirmininkę I. Haase pristatyti komiteto išvadą. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2644. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2644(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu, 9 komiteto narių balsais.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pristatymą. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti ir dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.44 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2990(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas. Bet čia yra pasiūlymų, ar ne? Tai gal mes balsuoti numatytu laiku, nes komitetas pritarė iš dalies visiems, ar?.. Matau, kad yra pritarimai iš dalies. Gal mes?.. Na, kviečiu. Bet kokiu atveju kviečiu, gerbiama Rasa, ateikite, pristatykite tada komiteto išvadą, pristatykite apsisprendimą. Čia yra įvairių Vyriausybės pasiūlymų. Nežinau, jeigu Vyriausybė prašys balsuoti, turėsime balsuoti, jeigu neprašys, neprašys. Čia yra projektas Nr. XIVP-2990. Projektas Nr. XIVP-2990(2).
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Tai čia Dalios ar čia Viktorijos?
PIRMININKAS. Tikrai čia teikėja V. Čmilytė-Nielsen.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Viktorija, tai gerai. Mūsų komitetas įstatymo projektą apsvarstė birželio 5 dieną. Gauta daug Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų, taip pat mūsų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, pasiūlymų. Jie visi yra apsvarstyti ir komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Jaunimo ir sporto reikalų komisijos atstovą pristatyti komisijos išvadą. Ar galėtumėte, Rasa, taip pat pristatyti, kaip komisija atsiliepė apie šį projektą?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Galėčiau, viską aš galėčiau. Komisijos sprendimas yra pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Balsavimas: buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ten yra keletas pasiūlymų. Aš siūlau palikti juos iki intervalo, mes tada apsispręsime, kaip su jais darome.
14.46 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2919(2) (svarstymas)
Dabar prašau pristatyti darbotvarkės 2-6 klausimą – išvadą dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-2919.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gegužės 31 dieną mūsų komitetas apsvarstė Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį teikė V. Čmilytė.
PIRMININKAS. Čia D. Asanavičiūtė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Kaip sakote?
PIRMININKAS. D. Asanavičiūtė teikė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ai, D. Asanavičiūtė šitą. Kitas… Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip. Viktorija prieš tai teikė. Dabar jau Dalia.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Iš eilės keli. Gerai. Taip pat gegužės 31 dieną mūsų komitetas apsvarstė Jaunimo politikos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų, taip pat Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pasiūlymų, Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymų, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymų. Visos pastabos ir pasiūlymai mūsų komitete buvo apsvarstyti, išnagrinėti ir visi bendru sutarimu nutarėme grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šitas visas pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusijoje nebuvo norinčių kalbėti. Dėl motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.48 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3436(2) (svarstymas)
Tęskime, gerbiama Rasa, jūsų pristatymus. Dar yra darbotvarkės 2-7 klausimas – svarstymas Šalpos pensijų įstatymo, dėl kurio jūs taip pat pristatote komiteto išvadą. Prašau.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Taigi birželio 5 dieną mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo projektą. Gauta pastabų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat mūsų komiteto daug pastabų. Jos visos apsvarstytos ir visi bendru sutarimu nutarėme pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Dėl šio įstatymo apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Ačiū.
14.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 76, 80, 89, 97, 109, 114, 131, 138, 177, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3445(3) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto svarstymas. Pranešėja – taip pat I. Haase. Kviečiu ją pristatyti komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto nurodytų straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIVP-3445(2). Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai 9 komiteto narių balsais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau toli neatsitraukti, nes dėl motyvų nėra norinčių kalbėti ir diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Jums reikės pristatyti išvadą ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Prašau. Prašau, taip. Balsuosime dėl 2-8 klausimo – projekto Nr. XIVP-3445 per balsuoti numatytą intervalą.
14.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3114(2) (svarstymas)
Dar yra darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso, kito projekto, taip pat svarstymas. Jį TTK taip pat apsvarstė ir parengė išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 603 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1101 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3114. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar diskusija šiuo klausimu. Kviečiu A. Stončaitį į tribūną. Čia bus svarstymo stadija. (Balsai salėje) Visada galite kalbėti labai trumpai, labai aiškiai, jokių sudėtinių sakinių. Prašau. Juokauju.
A. STONČAITIS (DFVL). Laba diena, mieli kolegos. Iš tikrųjų žmonės investuoja ir, be abejo, visą laiką teisėtai tikisi, kad tas investicijas jie galės panaudoti. Be abejo, problema šiandieną egzistuoja. Vystosi miestai, gyvenvietės, daugėja transporto ir daugelis susiduria su ta problema, kurią, kaip gerbiamas Vilius inicijavo, yra bandoma spręsti, kad būtų užtikrinta teisinėmis priemonėmis, kad gyventojas galėtų naudotis savo įsigyjamu turtu, konkrečiai šiuo atveju – parkavimo vietomis. Tačiau ne viskas yra taip paprasta. Yra keletas niuansų.
Pirmas dalykas. Ir svarstant mūsų komitete buvo atkreiptas dėmesys ir projektas buvo papildytas, reikės tas vietas tikrai aiškiai ir suprantamai kiekvienam gyventojui arba atvykusiam į miestą svečiui pažymėti, kad tai yra privačios parkavimo vietos ir ten nevalia jomis naudotis be savininko sutikimo.
Kitas dalykas, kad tas teisinis reguliavimas sukels truputį papildomų keblumų, nesusipratimų, nes, supraskime, viena yra, jeigu yra atskirtos konkrečios parkavimo vietos, o kita – jeigu kažkokios parkavimo patalpos yra didelės. Tokiu atveju tų konfliktinių situacijų tikrai, matyt, tikėtina, daugės. Policijai darbo daugės, protokolų surašymo daugės ir atitinkamai visų tų tokių konfliktinių situacijų taip pat daugės. Reikia pagalvoti, kaip į tai reikės reaguoti.
Labai daug buvo diskusijų, kokia čia kompetencija ir kieno atsakomybė yra. Dažniausiai einama lengviausiu keliu, kad papildoma prievolė yra užkraunama policijos pareigūnams. Bet sutikime, kad šiandieną, esant tokiam gana nestabiliam policijos pareigūnų skaičiui, didėjimo nėra, nors čia pristatė viceministras, gerbiama ministrė ataskaitoje, kad lyg stabilizavosi: tiek, kiek išeina, tiek lyg ir ateina, bet vis vien yra tikrai nepakankamas skaičius, prisideda tokios funkcijos. Jos kris grynai papildomu krūviu ir gyventojai visada tikėsis, kad tą konfliktinę situaciją reikės spręsti čia ir dabar, nelaukiant.
Yra du keliai. Vienas kelias – arba tada dar papildomus asignavimus, priimant tokius įstatymus, reikėtų numatyti policijos sistemai, kad jie galėtų papildomai komplektuotis, nors užduotis yra be galo sunki surasti tų darbuotojų.
Kitas dalykas. Visgi čia Savivaldybių asociacija atsirašinėjo, kad ne, galbūt taip pat bus per sunku. Visgi reikėjo numatyti, galbūt imperatyviai, kad to imtis būtų galėję ir savivaldybių viešosios tvarkos skyriai. Man atrodo, kad tos institucijos daugelyje savivaldybių yra sustiprėjusios, turi tokias galimybes, čia truputį reikėtų tik galvą pasukti dėl nuvežimo transporto priemonę, tokios paslaugos įsigijimo. Manau, tai būtų geresnis sprendimas. Yra toks, koks yra šiandien, siūlymas, aš siūlau vis dėlto balsuoti už, bet reikės pagalvoti, kaip vis dėlto… Arba policija sustiprins tuos gebėjimus, ir, svarbiausia, materialinę bazę, nes gali nukentėti platesnis viešasis interesas, policijos reagavimas laiku ir gyventojų interesų užtikrinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Semeška užsirašęs diskutuoti. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Privati nuosavybė, jokios abejonės, turi būti ginama, tam ir yra valstybė, tam ir yra savivalda, tam yra policija. Ir žinome, kad parkavimo vietų problema yra aktuali ir tų problemų aktualumas tiktai augs, nes įsigyjama vis daugiau automobilių. Miestai neturi pakankamai parkavimo vietų, privatūs asmenys investuoja į nuosavas parkavimo vietas, perka jas įsigydami butus, namus, antžeminės, požeminės aikštelės yra privačios. Štai kur yra, kolegos, problema: iki šiol užėmus neteisėtai parkavimo vietą ir iškvietus policijos pareigūnus, policijos pareigūnai ateidavo, atvažiuodavo, atvykdavo, sugaišdavo laiką, tačiau atvykę padėti gyventojams negalėdavo, nes neturėdavo teisinių instrumentų.
Ir čia norėčiau pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dar 2012 metais labai aiškiai pažymėjo, jog tai yra didelė problema ir jinai tiktai augs, ir kreipėsi į institucijas, kad šią problemą spręstų, tačiau ši problema iki šiol nesprendžiama. Ir mes komitete daug diskutavę, buvo ir klausymų, radome optimaliausią sprendimą, kad neteisėtas stovėjimas kito asmens nuosavybės teise valdomoje vietoje ar sklype, kuriame įrengta vieta ir pažymėta ženklu „Rezervuota stojimo vieta“, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad į tą vietą, kur savivaldybės nustatyta tvarka bus pažymėta, išduotas ženklas R – „Rezervuota stovėjimo vieta“, tik į tą vietą policijos ar Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai galės ateiti ir nubausti piktybinį pažeidėją.
Pagrindinis tikslas, kad bendrijos bendruomenė susitartų, tai yra atgrasymo priemonė, tokia pati kaip susitarimas dėl nerūkymo balkonuose arba laiptinėse. Reikalingas tam tikras atgrasymas ir instrumentas, kad tos parkavimo vietos, kurios yra privačios, nebūtų okupuojamos arba užimamos, o pareigūnai neturėtų jokių instrumentų įsiterpti ir padėti gyventojams. Didžiausias klausimas kilo savivaldybei ir policijai, o kas atsakingas turėtų būti? Policija mano, kad ne ji atsakinga, o savivaldybė mano, kad irgi jai bus per daug darbo. Vis dėlto manyčiau, kad savivaldybės ir policijos pareigūnų pagrindinis darbas yra padėti gyventojams, jeigu tos vietos yra teisiškai tvarkingai pažymėtos taip, kaip nustatys savivaldybių administracijos, jeigu kils konfliktinė situacija, kad atvykę policininkai negalėtų tiktai skėsčioti rankomis, tačiau ir surašytų pažeidimų protokolą arba tiesiog iškviestų evakuatorių ir būtų automobilis ištempiamas, ypač tų piktybinių pažeidėjų, kurie pastato į svetimas vietas ir išvyksta galbūt į užsienį 1 mėnesiui, 2 arba 3 mėnesiams, o sumokėjęs brangiai už vietą savininkas tiesiog neturi jokių instrumentų ir valstybė negeba, negali, neįgali padėti.
Kolegos, svarstymo stadija, tikiuosi, pritarsime. Jeigu dar bus pasiūlymų, Teisės departamentas dar kartą peržiūrės ir per priėmimo stadiją galėsime dar kartą balsuoti. Manau, gyvenamųjų namų bendrijų lūkestis yra labai didelis. Mes gavome daug laiškų, kad šita problema egzistuoja, ir prašymų ją spręsti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar taip išėjo, kad diskutuojantieji nori kalbėti už ir prieš. Ar tikrai, Viliau? Ne. Ar tikrai, Algirdai? Gerbiamas Algirdai Stončaiti, ar norėtumėte dar kalbėti prieš? Ne. Matau, ne savo vietoje, nenori, manau. Viskas gerai. Kolegos, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.59 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3503(3) (svarstymas)
Bandome dar darbotvarkės 2-10 klausimą greitai apsvarstyti – Pluoštinių kanapių įstatymo projektą. V. Pranckietis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, pristatytų Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto. L. Slušnys – Sveikatos reikalų komiteto.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaip sakytų vienas mūsų kolega, kanapės – jėga. Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą teikia Seimo narys K. Navickas. Mes jį komitete svarstėme, taip pat svarstė ir Sveikatos reikalų komitetas. Ir mūsų komiteto sprendimas yra toks. 2024 m. birželio 5 d. komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą, įvertinto visas gautas pastabas ir pasiūlymus, tai yra Teisės departamento, komitetų ir visas kitas, ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3503(3), komiteto išvadoms ir komiteto pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už buvo 6, dalyvavo šeši komiteto nariai. Mes siūlome pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. L. Slušnys pristatys Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas dėl šio įstatymo yra kaip papildomas, yra papildomo komiteto išvada dėl projekto Nr. XIVP-3503(3). Komiteto 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas yra toks: siūlyti pagrindiniam Seimo Kaimo reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir į tai, kad įstatymo projekto nuostatos neatitinka Europos Sąjungos reglamento Nr. 1308/2013 189 straipsnio ir galiojančio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytų reikalavimų dėl importuojamų kanapių ir kanapių sėklų THC kiekio. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 5, susilaikiusių nebuvo. Nulėmė komiteto pirmininko balsas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nebuvo norinčių. Dėl motyvų. Už pasisakys K. Navickas. Jo lyg ir nematau. Prieš kalbės A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, iš tikrųjų yra labai apmaudu, kad komitetas vis dėlto liko prie nuostatos naikinti tą žemutinę 0,3 koncentracijos ribą. Ir išties kyla klausimas, o vis dėlto kokiu tikslu tuomet įstatymas yra teikiamas, nes yra akivaizdu, kad ne moksliniai tyrimai, ne kanapių auginimo tyrimai, noras plėsti verslą ir taip toliau čia sukasi, o sukasi noras į rinką tiekti produktus, kurie turėtų iš esmės neribotą koncentraciją, kuomet yra naikinama 0,3 koncentracijos riba. Tikrai yra labai apmaudu, kad taip yra džiūgaujama iš šitos tribūnos kuriant tam tikras pilkąsias zonas rinkoje, kur ir taip jau kontroliuojantys asmenys, kontroliuojančios institucijos susiduria su gana didelėmis problemomis, kaip kontroliuoti rinkos subjektus.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Apgailėtina yra klausytis tokių ditirambų, kokius ką tik išgirdome. Kalbama apie tai, kad norint importuoti žaliavas Lietuvoje yra nustatyta tvarka, kad dėl tų žaliavų turi būti pateikta pažyma, o, pavyzdžiui, estai tokios pažymos nereikalauja ir nenustatinėja. Ir vienintelis reikalavimas, kad THC neviršytų 3 %, yra išlaikomas taip, kaip yra Europos Sąjungoje ir nustatyta. Todėl, manau, nereikėtų nukreipti dėmesio į kažkokį narkotizavimą, tai yra pluoštinės kanapės ir jų produktai yra sveikatinimui, sveikatai ir žmonių naudai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio klausimo balsuosime šiek tiek vėliau.
15.04 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3877, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3878, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3880, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3882, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3883 (pateikimo tęsinys)
Praėjo pusvalandžio pertrauka, dabar grįžtame prie Gynybos fondo ir susijusių įstatymų pateikimo. Į tribūną kviečiu G. Skaistę. Pratęsime klausimus ir atsakymus. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad sutarėme, kad klausimus dėl projektų bus galima užduoti atskirai. Liko du klausimai dėl Gynybos fondo įstatymo. Klausia G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Tiesiog, posėdžio pirmininke, turiu prie daug ko prisirašiusi, tai gal galima vienu metu visus klausimus užduoti?
PIRMININKAS. Trumpai ir aiškiai. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerai, trumpai ir aiškiai. Aš norėčiau išsiaiškinti pirmiausia. Turiu keturis labai trumpus klausimus. Ar nebuvo svarstoma, kai bankų solidarumo mokestis buvo įvestas bankams, ar nebuvo svarstoma tiesiog kitoms komercinėms įmonėms, kurių pelnai yra tikrai didesni net ir šiuo metu Lietuvoje, negu komercinių bankų, taip pat įvesti solidarumo mokestį?
Toliau norėčiau pasiklausti dėl draudimo sutarčių: ar jos galiotų tik naujoms investicinio draudimo sutartims, ar galios jau nuo kitų metų visoms?
Ir dar turėčiau klausimą dėl akcizų. Degalų ir mūsų gynybos tikslams reikės tikrai labai daug. Dabar mes padidintume akcizą ir padidintume kainą, tai iš vienos rankos duodame gynybai, iš kitos atimame. Ar bus numatyta kažkokia išlyga jiems?
Ir paskutinis klausimas. Premjerė minėjo, kad su koalicija sutarta dėl pagrindinių šio paketo dalių. Tai gal galite išduoti, kurios yra tos pagrindinės dalys? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradedant nuo paskutinio klausimo, išties, matyt, akivaizdu, kad dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo turime skirtingas nuomones koalicijoje, todėl tas klausimas yra svarstomas atskirai, dėl jo balsavimas jau įvyko.
Dėl draudimo mokesčio pasiūlymo, saugumo įnašo įstatymo taip pat vyksta diskusija. Yra pateikta derinimui su visuomene. Tai reiškia, kad balsavimo šiuo metu dėl jo nėra. Tuo tarpu tai, kas yra pateikta Gynybos fondo įstatyme, tai yra pelno mokesčio siūlymai bei akcizų pakeitimai. Dėl jų buvo preliminarus koalicijos susitarimas, kad už šiuos pasiūlymus esame nusiteikę balsuoti, teikiame juos diskusijoms Seime, na, ir, matyt, tam tikrų smulkių pataisymų visuomet gali būti atsižvelgiant į diskusijas, nes tam jos ir vyksta. Tačiau principinis sutarimas, matyt, dėl to, kas yra drauge su Gynybos fondo įstatymu, tas yra užtvirtinta.
Dėl kitų sektorių, kurie nėra finansų įstaigų sektoriai, yra siūlomas bendras Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo būtų padaryta, kad tiesiog visi verslai mokėtų didesnį pelno mokestį. Tuo tarpu finansų sektoriuje yra susiklosčiusi tikrai išskirtinė situacija ir Lietuva – ne vienintelė šalis, kuri ėmėsi priemonių būtent finansų sektoriaus išskirtinei situacijai įvertinti ir surenka papildomas valstybės biudžeto pajamas. Tačiau tokio išskirtinio situacijos susidarymo, kuris yra finansų sektoriuje, visgi kituose sektoriuose nėra ir tam yra, matyt, tradiciniai pelno mokesčio apskaičiavimo būdai. Jeigu yra didesnės pajamos, yra surenkama ir didesnė pelno mokesčio pajamų dalis.
Dėl akcizų pakeitimų. Matyt, kariuomenės pagrindiniai įsigijimai visgi yra kitose srityse. Tai pirmiausia, matyt, įsigijimai iš užsienio valstybių, susiję su ginkluote, brangia ginkluote, taip pat yra infrastruktūros projektai: tai ir kelių tiesimas, infrastruktūros objektų, tokių kaip sandėliai, kaip gyventi kariams skirti objektai. Matyt, pagrindinės išlaidos yra tokios, todėl kažkokių papildomų išlygų, negu yra numatytos tarptautiniuose susitarimuose, Lietuvoje reziduojantiems kariams papildomų išlygų nėra numatoma.
Planuojamos papildomos pajamos iš žaliųjų akcizų yra 126 mln. eurų, tai yra daugiau negu ketvirtadalis planuojamo viso Gynybos fondo pajamų. Vadinasi, tikrai nemaža dalis yra su tuo susijusi.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Semeška norėtų paklausti, ar tikrai? Norėtų. Na, prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Miela ministre, tikrai mano pasiūlymas buvo, jau žinote, sakėte: jam nėra pakankamo apetito Seime. Tai yra 1 % pelno mokesčio, 1 % – PVM ir būtų viskas aišku, paprasta. Dabar mes kalbame apie beveik šešis punktus, jeigu teisingai suskaičiavau, pakeitimų.
Man nerimą kelia tas toks vienas dėl individualios veiklos ir verslo liudijimų. Jeigu aš teisingai suskaičiavau ir mačiau jūsų prezentaciją, tai būtų lyg 9 mln. eurų papildomų pajamų per metus. Prašau nuraminti tuos verslo liudijimo turėtojus, kurie dirba individualiai iš principo, arba duoti jiems pakankamai argumentų, kad čia nieko skausmingo jiems nebus, arba priešingai – pasakyti, kas jų laukia. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Planuojamos papildomos pajamos iš verslo liudijimų pakeitimų, trijų esminių pakeitimų, yra 32 mln. eurų, kurie keliautų į Gynybos fondą. Esminiai pokyčiai yra trys: vienas iš jų – kartelės, pajamų kartelės nuleidimas nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst., paliekant galimybę verslo liudijimą įsigyti tik smulkiausiems verslininkams, tai yra apie 2 tūkst. eurų per mėnesį, šią teisę paliekant tam, kad būtų galima išlaikyti mažas verslo liudijimų kainas tik tiems žmonėms, kurie tikrai yra smulkūs, turėti supaprastintą apskaitos būdą, tai yra įsigyti verslo liudijimą.
Kitas pokytis. Siekiama užtikrinti, kad žmonės būtų drausti. Verslo liudijimais taip pat verčiasi žmonės, kurie iš esmės verčiasi individualia veikla, savarankiška veikla, ir savo esme tai yra tęstinė veikla. Siekiant, kad žmonės būtų socialiai apdrausti, siūloma, kad įsigyjamas laikotarpis būtų ne vieną dieną, dvi, tris, paskui daroma dviejų dienų pertrauka, vėl vieną, dvi, tris (tokių pavyzdžių yra), bet visgi visam mėnesiui. Tokiu atveju tai būtų antras pakeitimas.
Trečias pakeitimas. Ilgalaikio turto nuomai būtų ne verslo liudijimai, tačiau nuo 80 % pajamų būtų mokamas 15 % gyventojų pajamų mokestis, kaip ir nuo kitų iš turto gaunamų pajamų. Žmonėms, turintiems smulkias, mažas pajamas ir perkantiems verslo liudijimus visam mėnesiui, iš esmės jokių pakeitimų neturėtų būti, pakeitimai labiau palies tuos žmones, kurie išsiperka, matyt, daliai dienų per mėnesį, ir tuos žmones, kurie turi tikrai aukštas pajamas iš šios veiklos. Visgi manome, kad tokiu atveju tikslingiau jiems būtų verstis individualia veikla, sumokėti mokesčius atitinkamai pagal gaunamas pajamas. Tokie yra pagrindiniai siūlymai. Ar kiek nors palies, ar nepalies konkretų asmenį, matyt, priklausys nuo labai konkrečios žmogaus, įsigijusio tą verslo liudijimą, situacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar bus galimybė klausti. Siūlau dėl kiekvieno projekto atskirai. Jeigu Seimo nariai norėtų konsoliduoti savo klausimus, taip pat labai kviečiu tai padaryti, kad per kuo trumpesnį laiką kuo daugiau išsiaiškintume.
Dėl Pelno mokesčio įstatymo pirmasis klausia A. Gedvilas. Jo salėje nematau, A. Butkevičiaus taip pat nematau. Tada A. Širinskienė klausia. Prašau. Gerbiama Agne, prašau. Dėl Pelno mokesčio įstatymo jūs turėjote klausimą.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto, ministre, turėčiau tokį klausimą. Jūs didinate, keliate tarifą, kur yra 15 ir 5 %, bet, kaip žinome, yra nulinis tarifas. Ar tokiu atveju nebūtų buvę prasminga pasvarstyti, tarkime, apie bent jau 0,5 % įvedimą, kad jie bent kiek taip pat solidariai prisidėtų sumokėdami tam tikrą mokestį?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Lietuvoje, matyt, nulinis pelno mokesčio tarifas yra susijęs su investicinio projekto lengvata. Jeigu įmonė reinvestuoja, vadinasi, įsigyja įrangos, kuri yra laikoma produktyviomis investicijomis, generuojančiomis ir aukštesnę pridėtinę vertę, tokiu atveju gali visiškai įtraukti į sąnaudas ir mokėti mažesnį pelno mokestį. Priminsiu, kad Seimas visiškai neseniai yra priėmęs siūlymą penkeriems metams pratęsti šią investicinio projekto lengvatą. Jinai yra susijusi turbūt ir su konkurencingumo išlaikymu regione, nes kitos šalys turi taip pat pelno mokesčio specifinius režimus, kuomet galima apmokestinti pelno mokesčiu tik tuomet, kuomet ne pelnas yra uždirbtas, bet kuomet jis yra išimamas iš įmonės.
Kita situacija, kuomet yra nulinis pelno mokestis, tai įmonėms pirmais metais. Tai reiškia, kad skatinamas verslumas ir verslo pradžia. Turbūt tokios situacijos taip pat nenorėtume paliesti. Trečioji situacija – tai laisvos ekonominės zonos. Čia pelno mokesčio situacija turbūt yra susijusi ir su ilgalaikiais įsipareigojimais, kuomet įmonės yra apsisprendusios investuoti toje konkrečioje teritorijoje būtent dėl mokestinio režimo, taikomo joms nustatytą terminuotą laikotarpį. Todėl, matyt, atsisakyti tokio režimo taip pat nebūtų racionalu. Visgi siūloma kalbėti apie bazinį pelno mokesčio tarifą, nes tos lengvatos, kurios šiandien yra Lietuvoje, turi tam tikrą ekonominį pagrindimą, prisidedantį prie ekonomikos augimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Anušauskas turi klausimą. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mano klausimas paprastas. Aš suprantu, kad buvo svarstomas padidinimas 1 procentiniu punktu, svarstant pelno mokesčio tarifą. O nebuvo aptariamas didesnis? Kokios būtų pasekmės, jei, pavyzdžiui, būtų ne vienu, o dviem? Regione mes išsiskiriame mažesniu pelno mokesčio tarifu, gal ten mūsų nenumatytas pelno reinvestavimas, kaip kitose šalyse. Bet ar vis dėlto nebuvo svarstoma?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Matyt, viskas buvo svarstoma. Tam ir vyko diskusijos, premjerės inicijuotos, jų metu atskiros politinės partijos ir verslo atstovai išsakė savo lūkesčius ir savo poziciją dėl atskirų mokestinių pasiūlymų. Buvo išsakytas siūlymas didinti 5 procentiniais punktais. Matyt, tų pasiūlymų buvo įvairių, tačiau, kaip minėjau, čia, į Seimą, atkeliauja tai, dėl ko yra plačiausias politinis sutarimas, ir yra tikimybė, kad bus sulaukta palaikymo parlamente. Tai reiškia, daugiausia Seimo narių, matyt, būtų linkę palaikyti tokį konkretų derinį, sudėtą iš atskirų mokestinių pasiūlymų. Matyt, tokia buvo pasiūlymo logika. Tam buvo gautas ir verslo pritarimas, kaip minėjau, ir verslo atstovų, kurie dalyvavo diskusijoje. Pastaruoju metu Pramonininkų konfederacija išreiškė palaikymą būtent tokiam sutarimui.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, norėjau paklausti, ar buvo atlikta poveikio analizė tų šalių, kuriose buvo padidintas? Čia lyg jau ir kalbama, kad visur labai gerai, bet, imant tą patį Estijos pavyzdį, kurį ir jūs šiandien minėjote, ar matote efektą būtent to pelno mokesčio padidinimo, kuris įvyko po to, kai mokestis įsigaliojo? Mano manymu, tai yra neigiamas efektas ir tikrai situacija Estijoje dabar prasta dėl to. Ar buvo į tai atsižvelgta, ar įvertinta ir koks galimas poveikis būtent Lietuvoje, kaip jūs manote? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Su Estija lygintis netgi neįmanoma, nes Estijoje yra visai kitoks pelno mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo būdas, negu jis yra Lietuvoje. Estijoje įmonės, kurios neišsimoka dividendais pelno mokesčio atitinkamais metais, tiesiog nemoka pelno mokesčio tais konkrečiais metais. Matyt, tai priklauso ir nuo akcininkų sprendimo, kada jie nori išsiimti kapitalą iš įmonės, ir tokiu atveju, matyt, tuomet yra sumokamas didesnis pelno mokestis per visus metus. Lietuvoje tuo tarpu turime skaičiavimą nuo už tais metais uždirbto pelno. Tai reiškia, kad tai tiesiogiai priklauso nuo įmonės pelningumo lygio tais konkrečiais metais. Pastaraisiais metais mes matome, kad tikrai įmonių pelningumas išaugęs. Tikrai įmonės yra pelningos, dirba, užsidirba, kas yra labai gerai, bet kartu, matyt, čia yra šiek tiek ir potencialo vertinant kaimynų kontekste, nes, kaip minėjau, estai padidino pelno mokesčio bazinį tarifą. Tokiu atveju, matyt, ir mūsų bendras konkurencingumo lygis būtų linkęs nukentėti mažiau dėl šio konkretaus pasiūlymo.
Visiškai neseniai Lietuvoje lankėsi ir Tarptautinio valiutos fondo misija. Ji įvertino ir mokestinius pokyčius, kurie galėtų prisidėti prie gynybos finansavimo. Jų nuomone, pelno mokesčio tarifas yra vienas iš labiausiai, daugiausiai potencialo turinčių sprendinių, taip pat sprendimai, kurie susiję su žaliuoju kursu. Tokie pasiūlymai iš esmės ir yra Vyriausybės pateiktame Gynybos fondo pakete.
PIRMININKAS. Dabar dėl gyventojų pajamų mokesčio yra norinčių paklausti. L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų apmokestindami ir sumažindami pajamas pagal verslo liudijimą, aš manau, mes tą smulkųjį verslą bandome visiškai užgniaužti. Ar nemanote, kad regionuose bus dar blogiau, nes dalis tikrai nesugebės išgyventi? Turės įregistruoti verslo liudijimą, jie negalės susimokėti mokesčių. Kodėl jūs pasirinkote tą metodą?
Vienas dalykas dėl 30 dienų, kurias akcentavote, kad išsipirktų verslo liudijimą, aš šimtu procentų sutinku, nes tai iš tikrųjų sveikatos draudimas, mes dažniausiai ir susidurdavome su ta problema. Bet gal buvo kažkokia kita alternatyva, kad mes turime smulkųjį verslą palaikyti? Aš nekalbu apie tuos, kurie užsiima turto nuoma, bet būtent apie tuos verslo liudijimus, kurie ten labai smulkaus verslo. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik gal atkreipčiau dėmesį, kad verslo liudijimų kainų mes niekaip nereguliuojame. Kaip savivaldybės jas nustatė, taip ir nustatys. Matyt, kiek žmonės mokėjo už konkretų verslo liudijimą, tiek ir toliau mokės. Klausimas turbūt yra susijęs būtent su dienų skaičiumi tiems žmonėms, kurie nusiperka trumpesniam laikotarpiui, o tada reikia išsipirkti visam mėnesiui. Čia gali būti didesnis mokėjimas.
Kitas dalykas. Jeigu žmonėms nuleidi kartelę, vadinasi, tokiu atveju palieki šią galimybę tiktai tikrai smulkiausiems verslininkams, kurie uždirba iki 20 tūkst. eurų per metus, per mėnesį tai yra beveik 2 tūkst. eurų. Tai nėra visiškai mažos pajamos. Tiems smulkiausiems su labai supaprastinta apskaita tai yra tikrai galimybė, o tiems žmonėms, kurie uždirba virš 20 tūkst. eurų, iki 45 tūkst. eurų, tai yra beveik 4 tūkst. eurų per mėnesį, yra galimybė… Vis dėlto manome, kad tai turėtų būti skaičiuojama nuo pajamų lygio, nes vidutinis gyventojų pajamų mokesčio efektyvus tarifas, jeigu žmogus įsigyja verslo liudijimą, ypač aukštesnių pajamų diapazono, yra ypač žemas – apie 1,5 %. Vadinasi, žmogus nuo savo gaunamų pajamų tiesiog sumoka 1,5 %, kai pagal darbo santykius dirbantis sumoka 20 %, o pagal individualią veiklą – nuo 5 iki 15 %.
Verslo liudijimo režimas leidžia sumokėti tikrai labai mažą efektyvų tarifą ir situacija išeina netolygi tiems žmonėms, kurie užsiima individualia veikla. Manome, kad tikrai smulkiausiems palikime tą supaprastintą režimą, o tie žmonės, kurie gauna aukštesnes pajamas, visgi turėtų pereiti į individualios veiklos režimą. Čia supaprastinimas jau ateitų per mūsų registruojamą smulkiojo verslininko sąskaitą, kur žmonėms apskaita būtų gerokai paprastesnė, jeigu veiklą tiesiog vykdytų per banką: gaunamos pajamos, išleidžiamos sąnaudos ir kartu jiems būtų automatiškai paskaičiuota, kiek mokesčių turi sumokėti. To paprastumo gali atsirasti per tokias administracines priemones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl akcizų nori paklausti A. Skardžius, bet jo nematau savo darbo vietoje. K. Mažeika. Nenori, atsisako. A. Gedvilas? Irgi kažkur kitur. Taip, ar yra dar?.. Taip, buvo dar lydimųjų įstatymų, tuoj pasižiūrime, kad tvarkingai būtų. Taip, dėl kito lydimojo A. Butkevičiaus taip pat nematau. A. Širinskienė ar turi klausimą dėl akcizų? Galbūt atsisako?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Išties turiu klausimą. Vėlgi gal jūs turite paskaičiavimus, kaip akcizų pakėlimas gali paveikti kainas, nes, kaip žinome, ypač produktų kainas, to paties pieno, duonos, paveikia degalų akcizo pakėlimai. Kokias jūs prognozes turite ir ar jos apskritai buvo padarytos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, čia Akcizų įstatymas dėl alkoholio ir tabako ar žaliųjų akcizų?
PIRMININKAS. Taip, prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Alkoholis, tabakas ar žalieji akcizai, kurie?
PIRMININKAS. Apie alkoholį, tabaką ar žaliuosius akcizus mes šnekame?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Bet čia, kolegos, ką aš matau švieslentėje, yra projektas Nr. XIVP-3880, tai čia ne alkoholio ir tabako.
PIRMININKAS. Projektas Nr. XIVP-3880 dabar, taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tai čia yra degalų.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gerai, taip, supratau. Esame paskaičiavę, kad dėl šio konkretaus sprendimo infliacijos lygis turėtų išaugti 0,27 procentinio punkto. Prognozuojama infliacija ateinančiais metais yra apie 2 %, na, tokiu atveju dėl šio konkretaus sprendimo būtų 0,27 procentinio punkto didesnė 2025 metais.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Bet aš klausiu apie žaliąjį, apie kurą kur yra.
PIRMININKAS. Tai prašau, prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš žiūriu dėl CO2 dedamosios. Mes buvome įregistravę, kad suvienodintume tiek žaliojo kuro, tiek dyzelio CO2 dedamąją su gamtinių dujų, nes CO2 dedamoji yra kaip tarša, ar ne, kaip bebūtų, tai yra mes galvojame apie tai. Tai noriu paklausti, kodėl jūs vėl paėmėte, žemės ūkiui uždėjote CO2 dedamąją, o gamtinėms dujoms nulinis tarifas? Visiškai… CO2 dedamoji – nulis, yra parašyta. Kodėl nesuvienodinote? Skaičiuojant CO2 išmetimą realiai, faktiškai turėtų būti net vos didesnis CO2 išmetimas gamtinių dujų. Mes siūlėme suvienodinti, kažkodėl apie tai net nebediskutuojama. Dabar vėl paimame, apmokestiname dyzelį ir žaliąjį kurą, kuris naudojamas žemės ūkyje. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt esminiai pasirinkimo argumentai yra būtent fiskalinis efektas, nes įvedus, matyt, atitinkamą CO2 dedamąją gamtinėms dujoms tiesiog papildomos biudžeto pajamos būtų gerokai mažesnės negu iš šio konkretaus sprendimo. Aplinkos ministerija parengė pasiūlymą, kaip 2027 metų CO2 dedamąją visų rūšių kurui perkelti į 2025 metus, vadinasi, uždedama papildoma CO2 dedamoji kiekvieniems konkretiems metams ir iš to būtų surinkta 126 mln. eurų pajamų. Čia patenka ir ūkininkų naudojamas žaliasis dyzelinas, bet taip pat ir visos kitos kuro rūšys. Labiau buvo koncentruotasi būtent į kurą dėl fiskalinio efekto.
PIRMININKAS. Kitas klausiantysis ponas A. Skardžius, bet jo nėra. K. Mažeika turi klausimą dėl akcizų? Neturi. Dėl kitų klausimų taip pat buvo užsirašę klausti tie, kurių dabar nematau salėje. Gerbiami kolegos (labai ačiū finansų ministrei už atsakymus į klausimus), dabar kviečiu išsakyti motyvus dėl viso paketo ir jau labai greitai balsuodami apsispręsime, ką čia darome.
A. Anušauskas kalba už. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, poreikis didinti mūsų gynybos finansavimą jau buvo žinomas ir anksčiau. Pernai Valstybės gynybos taryboje priėmus sprendimus dėl divizijos, taip pat priėmus sprendimus dėl infrastruktūros Vokietijos brigadai vystymo, dėl karinio mobilumo projektų, buvo akivaizdu, kad finansavimas turi siekti ne 2,5 % (bazinis), be solidarumo įnašo, bet 3 %. Poreikis stiprinti mūsų gynybą vis dėlto yra mūsų nacionalinio saugumo atspirties taškas.
Kolegos, aš siūlyčiau žiūrėti į šį klausimą labai rimtai, nepaversti jo rinkiminių kovų objektu, nes, atkreipiu dėmesį, visos priemonės, kurios numatytos, bus įgyvendinamos nuo 2025 metų pradžios. Tomis galimybėmis ir papildomu finansavimu jau naudosis ir kita Vyriausybė, kuri bus sudaryta po Seimo rinkimų. Siūlau tikrai nepraleisti šios galimybės, steigti fondą, numatyti finansavimo šaltinius. Dėl jų galime ginčytis, tačiau bendras principas yra vienas – pinigai reikalingai mūsų gynybai ir mūsų nacionaliniam saugumui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori šnekėti A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, tikrai, matyt, niekas, bent jau aš negirdėjau, kad ir opozicija prieštarautų Gynybos fondo kūrimui. Visi suprantame, kad tai yra būtinas žingsnis. Bet tai, kokie metodai yra pasirinkti, kokie mokesčiai yra pasirinkti, iš tiesų kelia labai daug klausimų, nes, tarkime, verslo liudijimų reguliavimo keitimas, kuris palies žmones, tikrai ne didžiausias pajamas uždirbančius žmones, kurie kartais taupo visą gyvenimą, kad galėtų įsigyti butą ir tiesiog paskui tokiu būdu prisidurti iš nuomos… tai jų planai keisis.
Antra vertus, tas pats dyzelino akcizo keitimas palies tikrai ne pačius turtingiausius ir geriausiai uždirbančius. Pirmiausia jis skausmingiausiai palies tuos, kuriems yra būtinybė važiuoti į darbą, tarkime, kaimiškose vietovėse, nuvežti vaikus į būrelius ir taip toliau. O tuo tarpu, aš ne veltui ministrės klausiau, LEZ’ai, kurių pajamos yra didžiulės, nėra apmokestinami papildomu pelno mokesčiu, nors visi kiti verslai prisideda, mokėdami papildomai 1 %. Iš tikrųjų sudaromas labai keistas disbalansas ir to disbalanso sukėlimui išties labai sunku pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pateikimo stadija. Aš jau kviesčiau ir balsuoti dabar apsisprendžiant dėl šio projektų paketo. Yra balsavimo intervalas nuo 15 val. 15 min. iki 15 val. 45 min. Kviečiu visus grįžti į savo vietas ir apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo darbotvarkės 1-3.1 klausimui. Buvo siūloma bendru sutarimu. Aš kviečiu balsuoti. Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Valstybės gynybos fondo įstatymas ir lydimieji. Dėl 1-3 klausimų, dėl viso paketo, kaip ryte diskutavome, dėl projektų Nr. XIVP-3876, Nr. XIVP-3877, Nr. XIVP-3878, Nr. XIVP-3879 ir dėl kitų.
Balsavo 109: už – 63, prieš – 4, susilaikė 42. Pritarta po pateikimo. Dabar, gerbiamieji kolegos, aš tik atkreipsiu jūsų dėmesį, kad yra siūlomos skirtingos svarstymo datos. Tuoj, minutėlę. Dėl vienų projektų – birželio 25 diena, dėl kitų, pavyzdžiui, darbotvarkės 1-3.3, 1-3.4, 1-3.5 klausimų, – birželio 18 diena. Dėl visų klausimų pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat dėl Savivaldybių biudžetų įstatymo papildomas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Vyriausybė šiuos projektus apsvarstė ir siūlo svarstyti skubos tvarka.
Dabar galima išsakyti replikas. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt akivaizdu, kad tas balsavimas už paketus… ir parodo turbūt rezultatas, kad vis dėlto valdantieji nėra linkę tartis ir kad buvo šiandien ryte balsuojant dėl darbotvarkės prašymas dėl kiekvieno atskirai balsuoti. Tas net nebuvo išgirsta ir prieš balsavimą tas sprendimas nebuvo pasiūlytas. Opozicijos nė viena frakcija nepalaikė, kaip dabar matome, šio paketo. Vis dėlto valdantiesiems turbūt svarstymo stadijoje reikėtų labiau įsiklausyti, jeigu norime kokio nors konsensuso. Tikrai labai keista matyti, kai bandoma užkurti tą buldozerį ir pervažiuoti per Seimą taip, kaip reikia mažai grupei žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, paklausti finansų ministrės tikrai buvo galima į valias prie kiekvieno klausimo. Manau, kad svarstymo metu mes ir galėsime apsispręsti. Prašau. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Mielieji kolegos, išties klausimas yra labai svarbus. Matosi, kaip kolega Eugenijus sakė vakar diskutuojant vienoje laidoje, kad mes jėgos dar turime, bet balsų priimti, panašu, ne. Jeigu mes norime iš tikrųjų sutarti, nuomonių išsiskyrimas yra įvairus. Tokie svarbūs įstatymai ir turi būti balsuojama už kiekvieną iš jų atskirai. Dabar primena, jei dar kas, nemažai iš mūsų, prisimena sovietmečio tokį reliktą: jeigu nori spaudos kioske nusipirkti žurnalą „Jaunimo gretos“, būtinai turi pirkti dar ir „Ūkininko kalendorių“, arba kolchozniko kalendorių. Na, taip neišeina.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taip, J. Razma atėjo. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji opozicijos atstovai, jeigu jau, kaip posėdžio pirmininkas skelbė, yra siūlomos skirtingos datos svarstymo stadijoje dėl atskirų projektų, manau, tai aiškiai rodo, kad svarstymo stadijoje yra planuojama balsuoti dėl kiekvieno atskirai. Jeigu kažkam nepritariama, dar lieka laiko ieškoti kitų variantų turbūt. Tai viskas gerai.
O kad po pateikimo mes viskam pritariame, tai leidžia komitete išsamiai kiekvieną projektą su ekspertais išnagrinėti, įvertinti pasekmes ir taip toliau. Tai jūs irgi matykite visą procesą.
O dėl svarstymo datų, gal vietoj 25 dienos dėl tų projektų, dėl kurių yra siūloma, aš mėginčiau siūlyti 20 dieną, jeigu kartais komitetas spėtų. Jeigu dar nejudėtume, kad būtent liktų laiko priimti ir laiko Prezidentui apmąstyti prieš pasirašant.
PIRMININKAS. Prašau. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš, pritardamas Jurgiui, tikrai noriu padėkoti visiems, kurie pritarė po pateikimo, ir tikrai kreipiuosi į opoziciją. Dabar bus ir būtent dabar atsiras galimybė, na, susiformuoti tai realiai daugumai, tam, kam mes pritariame, tai realiai kompozicijai iš tų visų pasiūlytų priemonių. Net neabejoju, ir socialdemokratai turės pasiūlymų, kiti turės pasiūlymų, ir tada susiformuos ta reali dauguma, kuri suneš į tą Gynybos fondą realią sumą, už kurią mes galėsime stiprinti ir oro gynybą, ir mechanizaciją, ir visus kitus dalykus. Tai yra be galo svarbus dalykas.
Šiandien buvo svarbus balsavimas, nes mes jau dabar sukūrėme tą rėmą. Į tą, sakykime taip, skrynią, į kurią, kartu ieškodami daugumos sąlyčio taškų tarpusavyje, rasime, na, sudėsime milijonus, kurie bus realiai investuoti į Lietuvos gynybos stiprinimą, į saugesnę Lietuvą ir į Lietuvos žmonių apsaugą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir A. Širinskienė – paskutinė replika.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik, planuojant datas, noriu informuoti, kad mes, opozicija, esame surinkę parašus dėl trijų mokestinių įstatymų projektų vertinimo, vadinamo ekspertiniu. Tai yra projektai, kurių numerių pabaiga 77, 78 ir 80. Tai pelno mokesčio, degalų akcizų ir kartu gyventojų pajamų, verslo liudijimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar finansų ministrė ir pabaigsime jau replikas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš suprantu norą priimti vien tik Gynybos fondo įstatymą, tuščią kevalą, kuriame nieko nėra. Tai reiškia, kad jokių papildomų biudžeto pajamų nebus, bus Gynybos fondo įstatymas, kuriame nebus pajamų. Tai mes tikslo turbūt vis tiek nepasieksime. Man atrodo, diskusijose tikrai galime išsakyti savo pozicijas, turėti skirtingą nuomonę, bet jūsų šitas viražas reiškia, kad mes šitų įstatymų nebepriimsime iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Vadinasi, jie negali įsigalioti nuo kitų metų pradžios, vadinasi, tie mokestiniai įstatymai, kur pajamas skaičiuoja už metus, nebebus skaičiuojami už 2025 metus. Tai prisiimkite atsakomybę, kad 2025 metais gynybos fonde bus dešimt kartų mažiau pajamų, negu turėtų būti pagal Vyriausybės pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, viskas, jau sakiau, kad daugiau replikų nebesuteiksiu, man atrodo, mes išsišnekėjome, bus galima tikrai rasti būdų. Dabar, gerbiamieji kolegos, siūlau nekeisti jokių datų nei svarstymo, daryti taip, kaip parašyta mūsų darbotvarkėje, tai yra vieniems viena data, kitiems kita data. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nesuprantu, ką reiškia palaukti? (Balsai salėje) Mes apsisprendžiame dėl skubos tvarkos. Suprantu, kad yra balsavimo poreikis, tai ir balsuokime. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kolegė nieko neprašė, kolegė informavo, kad yra surinkti parašai, tai darysime atitinkamas išvadas pagal Statutą, bet Seimo salėje yra noras apsispręsti dėl skubos tvarkos, tai kviečiu ir balsuoti dėl skubos tvarkos. J. Razma dar kažką nori pasakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi čia atsirado opozicijos iniciatyvų, akivaizdžiai žlugdančių kitų metų gynybos finansavimą, tai aš, pasinaudodamas teise kaip einantis Seimo Pirmininko pareigas šiuo metu, turiu teisę pasiūlyti ypatingą skubą. Tuomet visi tie reikalavimai dėl svarstymo atkris ir galėsime normaliai priimti šiuos projektus ir suspėti. Kadangi iš tikrųjų išskirtinis dalykas yra užtikrinti mūsų gynybos finansavimą, manau, kad tai yra pagrindas prašyti ypatingos skubos, žinoma, nesiūlant šiandien priimti, gali tos datos likti panašios, bet būtent fiksuoti ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad čia dar šiek tiek padiskutuosime. Tai gerai. D. Gaižauskas, prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tai išties ačiū. Pirmininke, aš stovėjau prie mikrofono, man nedavėte žodžio, suteikėte J. Razmai. Gerbiami kolegos, aš ryte šiandien pasakiau, jeigu jūs patį svarbiausią įstatymų projektą ir gynybą… Supriešinote Seimą vėl, jūs dabar turite rezultatą. Seimo pirmininkas pasinaudojo savo teisėmis. Jūs dar pamiršote pasakyti, kad jūs šiandien ir Prezidento pareigas einate. Sveiki atvykę į Baltarusiją, nes jums opozicijos išvis nereikia. Ar jūs nenorite, kad prieš Seimo sesijos pabaigą dabar vėl paprašytumėte susitarę opoziciją išeiti į Kovo 11-osios salę?
Dėl gynybos tai va jums ir rezultatas, kai reikia rodyti jums savo raumenis, kurių jau jūs beveik neturite. Pasakysiu taip: išeidami po kadencijos nepamirškite šviesos išjungti ministerijoje, gerai?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš paskutinį kartą suteikiu A. Širinskienei žodį ir tada balsuosime. Balsuosime tokia tvarka: iš pradžių balsuosime dėl skubos tvarkos, kaip siūlė Vyriausybė, apsispręsime dėl šios tvarkos. Jeigu bus atitinkami balsavimai, tarkime, nepritarta, tada balsuosime dėl J. Razmos prašymo. Iš pradžių balsuosime dėl to, kaip parašyta darbotvarkėje. Prašau, A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog kreipiuosi į gerbiamą Jurgį. Jūs tikrai puikiai žinote Statutą, jau patekote į konfliktą su tuo balsavimu urmu. Dabar, jeigu jūs žiūrėtumėte ypatingos skubos tvarką, tai Statute labai aiškiai pasakyta, kad jinai yra galima, kai yra mobilizacija ir karo padėtis. Tai nežinau, gal jūs pirma kaip valstybės vadovas, dabar jau apsišaukęs, paskelbkite mobilizaciją ir karo padėtį, tada galėsite ypatingos skubos tvarka balsuoti. Kam jūs iš tikrųjų skatinate konstitucinius ginčus? Taigi Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs dėl ypatingos skubos.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, viskas, nutraukiu diskusijas, užtenka tų diskusijų. Aš noriu informuoti. Jeigu opozicija yra surinkusi parašus dėl ekspertinio vertinimo, tie parašai natūraliai guls į komitetą ir komitete bus sprendžiama, jeigu opozicija, opozicijos nariai tokį klausimą teiks. Seimas dėl to atskirai balsuoti neturi, atskirai dėl to spręsti neturi. Ką Seimas gali padaryti? Tai yra balsuoti dėl to, kokia yra svarstymo komitetuose data ir ar tenkinama Vyriausybės nuomonė dėl skubos tvarkos. Aš siūlau dabar tai padaryti, tada mes spręsime, ką darome toliau. Ar tikrai J. Razma nori teikti dar ypatingą skubą?
Dabar balsuojame, ar pritariame, kad, kaip yra darbotvarkėje parašyta, atskirų projektų svarstymo data – 25 diena, atskirų – birželio 18 diena, ir ar mes šiuos projektus svarstome skubos tvarka? Kviečiu balsuoti.
Balsavo 116: už – 66, prieš – 3, susilaikė 47. Datoms pritarta, Vyriausybės skubai pritarta.
Ar tikrai dabar J. Razma norėtų teikti pasiūlymą balsuoti dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) Manau, kad tvarka. Aš manau, kad gal tada mes šį klausimą baigiame ir judame toliau dėl kitų apsisprendimų.
Prašau. Dar J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano balsą prašau užskaityti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai. Gerbiamieji kolegos, galime tada dirbti toliau.
15.42 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3900 (pateikimo tęsinys)
Balsuosime dėl darbotvarkės 1-14 darbotvarkės klausimo, tai yra dėl Švietimo įstatymo pakeikimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3900. Buvo ryte apsvarstytas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Jungiame trumpąjį balsavimą ir balsuojame.
Balsavo 114 – visi vienbalsiai balsavo už. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Matau, dėl to J. Šiugždinienė turi pasiūlymą. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kadangi tai reikalaus papildomų finansinių išteklių, prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime viskam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.43 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities“ projektas Nr. XIVP-3922 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities“ priėmimas. Kviečiu balsuoti, ar priimame rezoliuciją be pastabų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 112: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 10. Rezoliucija priimta be pastabų. (Gongas)
Replika – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Jurgita, noriu paklausti, kokių papildomų lėšų reikia kultūros pasui? Jisai ir dabar galioja. Nesupratau, kodėl ta… Čia, jūs sakote, papildomos lėšos. Kokios?
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar judame toliau. Aš siūlau į replikas nesivelti, vis tiktai tai jau yra apsvarstyta.
15.44 val.
Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3734(2) (svarstymo tęsinys)
Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo svarstymas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 114: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galėčiau, jums sutikus, pratęsti balsavimo intervalą geroms dešimčiai minučių, kad balsuotume dėl visų apsvarstytų klausimų iki galo? Gerai? Labai ačiū.
15.44 val.
Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2644(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos ir taip toliau, pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 114: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
15.45 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2990(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Dėl jo buvo dvi Vyriausybės pastabos. Komitetas pritarė iš dalies. Suprantu, kad nėra poreikio iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos balsuoti dėl visiško pritarimo. Galime pritarti komiteto redakcijai bendru sutarimu? Galime. Gerai, ačiū. Dėl to nebuvo norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame po svarstymo darbotvarkės 2-5 klausimui?
Balsavo 112: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
15.46 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2919(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas už, tas už komiteto išvadą (grąžinti iniciatoriams tobulinti), kas prieš arba susilaiko, turi kitą nuomonę ir ją taip pat gali išreikšti.
Balsavo 114: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
15.46 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3436(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo svarstymas. Kviečiu balsuoti, kas pritariate po svarstymo.
Balsavo 114, visi 114 balsavo už. Po svarstymo yra pritarta.
15.47 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 76, 80, 89, 97, 109, 114, 131, 138, 177, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3445(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo projektas. Taip pat kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 115: už – 84, prieš – 9, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
15.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3114(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 111: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 30. Po svarstymo pritarta.
15.48 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3503(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo arba nepritarimo.
Balsavo 111: už – 88, prieš – 10, susilaikė 13. Įstatymui po svarstymo pritarta.
15.49 val.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3888 (pateikimo tęsinys)
Taip pat apsvarstėme darbotvarkės 2-13 klausimą – Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projektą. Buvo pateikimas. Kviečiu balsuoti, ar pritariate po pateikimo?
Balsavo 112: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 3. Siūlomi komitetai – Ekonomikos komitetas. Vyriausybė taip pat siūlo svarstyti skubos tvarka, bet kartu rudens sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, mes balsavome dėl visų įstatymų projektų, kuriuos apsvarstėme. Dabar tęsiame darbotvarkę.
15.50 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3884 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas. Taip, gal taip… Aš gavau prašymą iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės, jeigu galima, apsvarstyti darbotvarkės 2-14 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, įvykdyti pateikimą kaip įmanoma greičiau. Jį pristatys M. Navickienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Sabatauskas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Juo sprendžiame problemą dėl vetuoto Šalpos pensijų įstatymo projekto. Susiklostė tokia situacija, kad šalpos pensijų dydžiai yra susieti su praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu, o šalpos pensijų, mažų pensijų, priemokos yra siejamos su einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Susiklostė situacija, kad priimdami biudžetą mes nežinojome, dar nebuvome suskaičiavę, koks bus minimalių vartojimo poreikių dydis, ir biudžete lėšų mažų pensijų priemokoms yra numatyta 29 mln., kuomet poreikis yra 85 mln. eurų. Tad mažų pensijų priemokų užtikrinimą nuo šių metų vidurio, tai yra nuo birželio mėnesio, norėtume prašyti padengti šiuo įstatymo projektu, panaudojus 2024 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo surinktų pajamų perviršį, kurio neprireiks šio fondo išlaidoms padengti.
Projektu yra numatoma galimybė, nesant paskirto pakankamo finansavimo iš valstybės biudžeto, pagal Šalpos pensijų įstatymą finansuojamas pensijų priemokas 2024 metais mokėti būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis, jas grąžinant 2026 metais. Tokia praktika nėra nauja, mes turime tokio paties principo taisyklę bazinei pensijos daliai finansuoti (t+2), kuomet su „Sodros“ biudžetu yra atsiskaitoma per dvejus metus.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas būtų vienkartinis ir sprendžiantis tik 2024 metų problemą. Taip pat noriu paminėti, kad projektas yra parengtas, įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos balandžio 19 dienos posėdyje išsakytą poziciją dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vienkartinio skolinimo pensijų priemokoms ir šių lėšų grąžinimo iš valstybės biudžeto, tik gavus dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą. Tai turime tokį saugiklį, jokių sprendimų nepriimtume, nepasitarę su Fondo taryba.
Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui, kad galėtume užsitikrinti galimybę mokėti mažų pensijų priemokas, esant 56 mln. eurų trūkumui biudžete.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, ministre, už pristatymą. Tikrai nepritarsiu šiam įstatymui. Pirmiausia, nemokysiu ir nesakysiu, kad reikėtų perskaityti, kokia yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo paskirtis ir funkcijos. Mano klausimas. Kai mes siūlėme padidinti pensijas iš viršpelnio, kodėl jūs tada pasakėte, kad negalime, reikia kaupti rezervą? Dabar jau rezervo kaupti nereikia, bet skolinti kitoms funkcijoms atlikti. Kodėl nebuvo pasiskolinta normaliai, ne iš Socialinio draudimo fondo, kaip skolinamasi kitiems dalykams, ir tai padengta? Todėl ir nesuprantu jų supriešinimo. Maždaug vetavo įstatymą, todėl mes nutarėme padaryti Socialinio draudimo fonde skylę, kad po to būtų galima pradėti naudoti šiuos pinigus ir kitiems reikalams.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsakysiu jums iš eilės. Pirmiausia, niekas nenori naudoti „Sodros“ rezervo kaip tokio. Antras dalykas, šis pinigų srautų uždengimas 2024 metais, pabrėžiu, pinigų srautų uždengimas, būtų grąžintinas „Sodros“ biudžetui pagal tokią pačią taisyklę ir pagal tą patį principą, kaip yra su bazine pensijos dalimi, – su atidėjimu dvejiems metams. Tai neturi nieko bendro su „Sodros“ išlaidų didinimu. Tai yra toks pinigų srautų suderinimas, kad mes tiesiog galėtume užtikrinti perviršio – perviršio, pažymiu! – ne iš rezervo imti, o sukaupto perviršio dalį padengti toms lėšoms, kurios yra reikalingos.
Dėl visų kitų skolinimosi dalykų, aš manau, finansų ministrė puikiai atsakė į klausimus, kai buvo siūlymai skolintis ir gynybai, dėl to, kaip atrodo Lietuva visame skolinimosi kontekste ir kur yra mūsų lubos, kiek mes kam galime skolintis. Manau, mūsų visų pareiga šiandieną yra užtikrinti, kad mažiausias pensijas gaunantys žmonės jas tiesiog gautų, gautų laiku, ir mes neužstrigtume jas mokėdami.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, pratęsiu gerbiamo kolegos Algirdo pasisakymą. Iš tikrųjų nepritarsime ir mes, lygiai taip pat nepritarsime šitam. Manau, kad ir visa frakcija nepritars vien dėl to, kad jūs visą laiką akcentavote, tiek ir dabar kokį atsakymą davėte, parašėte pensininkams, kurie piketavo prie jūsų, kad nėra pinigų, o dabar sakote, kad turime pervirš surinkę lėšų, taigi ir spręskime kitais būdais, skolinkimės. Ir čia yra iš valstybės biudžeto. Tai valstybė tegul ir įsipareigoja dėl to, kas priklauso iš valstybės biudžeto. Kodėl neplanuojate ir nediskutuojate, kad kito varianto reikia ieškoti kartu su Finansų ministerija? Mano klausimas: kodėl tiktai iš socialinio draudimo biudžeto, kai mūsų pensijų dydis Europoje yra paskutinis? Apačioje esame. Kodėl nenorime atsisukti į pačius pensininkus, kurie šiandien iš tikrųjų arti skurdo ribos gyvena?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Laima. Bet aš jums norėčiau atsakyti tuo pačiu, kad stovėdama šioje tribūnoje aš jūsų, opozicijos, labai prašiau nepritarti galimybei skaičiuoti mažų pensijų priemokas nuo einamųjų metų MVPD. Tikrai prašiau. Aš sakiau ir deklaravau aiškiai, kad biudžete mes neturime tų lėšų. Mes nebuvome suskaičiavę, koks yra minimalių vartojimo poreikių dydis dar tuo metu, o jūs visą šį sprendimą priėmėte žinodami, kad nėra tų lėšų biudžete. Aš buvau tas žmogus, kuris atkreipiau į tai dėmesį net keletą kartų.
Ir dar norėčiau tiesiog informuoti, jeigu nėra žinoma, kad mažos pensijos, tai yra pačios mažiausios pensijos, Lietuvoje tų žmonių, kurie sukaupę būtinąjį stažą, yra didesnės nei Latvijoje, nei Estijoje ir nei Lenkijoje. Aš turiu omenyje žmones, sukaupusius būtinąjį stažą, būtent tuos, apie kuriuos mes ir kalbame šiame įstatymo projekte. Be abejo, mes turime vykdyti savo įsipareigojimus, bet netgi ir žinodami, kokia yra šiandien pinigų srautų situacija, kad papildomai pasiskolinti nė iš nieko dabar mes neturime galimybės, tai yra sprendimas, kuris užtikrintų dvejų metų kontekste – 2026 metais grąžinimą į „Sodros“ biudžetą, taip, kaip mes darome su bazinėmis pensijomis. Tiesiog prašau jūsų dar kartą pagalvoti apie šį sprendimą. Jis mums yra tiesiog būtinas, kad galėtume užtikrinti šių mažų pensijų priemokos mokėjimą. Manau, tai turėtų būti mūsų visų bendras tikslas.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke, dėkoju, ministre. Jūsų atsakymas ir šitas projektas tik ir rodo, kad buvo bandoma sutaupyti mažiausias pensijas gaunančiųjų sąskaita, kad visus metus įšaldytume keliasdešimt tūkstančių žmonių pensijas, kad jų neaugtų. To niekaip negalėjo nei opozicija leisti, nei negalėjome leisti, kad Seimas tai leistų, ačiū Dievui, kad taip nenutiko.
Dabar klausimas būtų toks: suprantate sudėtingą situaciją, bet ar nebijote precedento, nes dabar precedentas siejamas su mažomis pensijomis, bet kažkada gi pradėsime sieti su socialine globa, kur trūksta keliasdešimt milijonų, su kitomis socialinėmis išlaidomis, kurių trūksta valstybės biudžete, ir kodėl gi nepasiskolinus iš „Sodros“? O problema yra ta, kad greičiausiai visi skolinimaisi apriboja galimybes mums didinti pensijas „Sodros“ rezervo sąskaita. Tai ar nebijote precedento, kurį paskui primins? Ne, ne jūs turbūt priimsite, bet kiti ministrai, kurie ateis, sakys: ogi M. Navickienė kažkada jau tą yra pasiūlius ir Seimas pritarė, tai kodėl nepritarti tiems skolinimams?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Linai, tikrai aš džiaugiuosi tuo, kad jūs suprantate, kad tai yra problema, kurią reikia išspręsti. Dėl to aš prašau ir opozicijos pagalbos, kad susitartume, nes mes galime šituo laikotarpiu šią problemą spręsti būtent taip. Man atrodo, pagrindinis saugiklis, kuris mane įtikina absoliučiai, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Ir Valstybinio socialinio fondo taryba šį klausimą vertino balandžio 19 dieną. Tose pastabose, kurios buvo išsakytos Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos, į jas yra atsižvelgta ir lėšos gali būti panaudotos tik gavus šios tarybos pritarimą. Kadangi visi supranta išskirtinumą šių 2024 metų, taryba taip pat, aš manau, kad niekada taryba nesutiktų, ir viliuosi, kad politikai niekada nesutiks „Sodros“ perviršio ar rezervo naudoti kažkokioms lėšoms, kurios privalėtų būti dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Tai tiesiog prašau palaikyti tai kaip vienkartinį sprendimą atsižvelgiant į tai, kad tarybos pritarimas bus būtinas šiam sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Tiesą sakant, man irgi labai keistai skamba, kuomet kalbama komitete apie šalpos, negalios pensijas, ar ne, ir teigiama, kad, na, įvyko vetavimas, pinigai nebuvo suplanuoti, o dabar, kai kalbame apie mažesnes suplanuotas sumas, jos jau buvo suplanuotos. Šitos vietos aš nesuprantu, nes lyg vieno kito sąskaita turėjo būti dengiama, ar ne, toks buvo planas, tačiau yra, kaip yra.
Mano klausimas visgi, jeigu kalbame apie mažiausias išmokas, pensijas gaunančius, kodėl šiame siūlyme tuomet nėra suplanuoti taip pat tie minimi 3,5 mln., sakykime, šalpos, negalios pensijų gavėjams, galimybė dirbti, ar ne? Visa tai, kas buvo žadėta, yra vilkinama. Tai yra išties mažiausias pajamas gaunantys, jie net priemokų negauna, ir dabar mes vėl eilinį kartą pasirūpinsime stipresniais, o silpniausi vėl liks laukti savo kažkokio galbūt kada nors rytoj, na, geresnio gyvenimo.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Monika, aš tikrai noriu pasakyti, kad labai vertinu ir suprantu jūsų nuolatinę pastangą dėl šalpos pensijų ir palaikau tą kryptį, ir palaikau tą liniją. Aš tiktai priminsiu, kad tokia situacija susiklostė. Kodėl mes jau nebegalėjome teikti šio projekto? Dėl to, kad su kitu projektu būtent skaičiuoti mažas pensijų priemokas, kaip jūs pati ir įvardinote, nuo praėjusių metų MVPD būtų buvęs sprendimas, dėl kurio mes nebūtume turėję šitos didelės skylės biudžete, kurią dabar reikia uždengti. Šalpos pensijų projektas tikrai ir su jūsų pagalba, ir ministerijos yra teiktas projektas, jie visi yra dabar svarstomi pagal tas lėšas, kurias mes galime turėti. Mes drauge su jumis tikrai išspręsime šią problemą vienaip ar kitaip. Tiesiog dabartinė situacija yra susiklosčiusi tokia dėl prieš tai priimto sprendimo, kad mažas pensijų priemokas mes visgi privalome skaičiuoti nuo einamųjų metų MVPD, kuris nepaaiškėja biudžetinių metų… tuo metu, kai yra svarstomas biudžetas.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl motyvų – K. Adomaitis už.
K. ADOMAITIS (LF). Norėjau tiesiog gal sureaguoti ir į ministrės pristatymą. Suprantama, kad reikia rasti sprendimus, jie tikrai yra šleivi kreivi šiuo atveju mokėti iš „Sodros“ perviršio, bet esame pastatyti prieš faktą gana neatsakingo, pavadinkime, opozicijos ir Prezidento elgesio. Ketinu palaikyti šitą projektą, bet tik su tam tikru avansu, tikėdamas, kad gerbiamos kolegės Monikos projektas, kuris liečia šalpos pensijas, būtent mažiausias, realiai mažiausias pensijas, išmokas gaunančius asmenis, jos iniciatyva irgi bus palaikyta, randant lėšų jai įgyvendinti anksčiau ir iš to paties šaltinio, iš kurio dabar siūlome mokėti tas pensijas, kurias įsipareigojome metų pradžioje. Tai su tokiu lūkesčiu, kad tai bus sutvarkyta svarstant šį įstatymą, po pateikimo palaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, labai neetiška, kai mažų pensijų gavėjų sąskaita bandoma pridengti savo nesugebėjimą subalansuoti piniginius srautus. Na, mes matome labai daug visokių pasiūlymų metų gale, kažkur iš stalčių ištraukiami pinigėliai ir sprendžiami dalykai, o šiuo atveju laikina ir suderinta. Gerbiamieji, vieną saugiklį tokį aš jums priminsiu, ypač konservatoriams. 2008 metai, naktinė mokesčių reforma, saugiklis. A. Kubilius pasako, kad laikinai įvedame padidintą PVM, kol baigsis krizė. Ar šiandien yra krizė? O PVM likęs toks, koks buvo. Jau praėjo 16 metų, jeigu skaičiuotume nuo 2008 metų, ir PVM dar vis laikinas.
Lygiai taip pat bus su „Sodra“, jeigu mes padarome precedentą, labai blogą precedentą, nes tai yra šaltinis, iš kurio mokamos pensijos virš 700 tūkst. žmonių. Kovojame už tai, kad būtų normalus rezervas, nedidiname pensijų, nes reikia turėti gerą rezervą. Dabar paimame, pradedame skolinti. Kas gali paneigti, kad rytoj ateis, kažkam trūks pinigų ir sakys: šitame biudžete dar yra pinigų, pasiskoliname, yra viršpelnis.
Jeigu yra viršpelnis, bent jau panaudokite 10 % visų pensininkų pensijoms didinti. Tie patys, kurie gauna šalpos, irgi gaus didesnes pensijas. Paprastas dalykas. Užuot didinę visiems pensijas, mes darome visokias skyles ir precedentus, kurie po to turės labai ilgalaikį neigiamą poveikį socialinio draudimo biudžetui. Todėl, mieli kolegos, nejuokaukite, nes pensininkai tikrai ateina į rinkimus. Balsuokite prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, grįšime prie šio projekto, kai bus balsavimo langas.
16.06 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 156, 158 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3660NKL, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3661NKL, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3662NKL (pateikimas)
Dabar pagal darbotvarkę 2-12 klausimas. Tai yra paketas keturių įstatymų projektų: Investicijų įstatymo keleto straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3660 ir jį lydintys Koncesijų įstatymo, Vietos savivaldos ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymų projektai. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną finansų ministrę G. Skaistę. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Investicijų įstatymo ir su juo susijusių trijų įstatymų pakeitimo projektus įgyvendindama ir Vyriausybės programoje, ir plane „Naujos kartos Lietuva“ nurodytas priemones, kurių tikslas – paskatinti strateginio, sisteminio ir ilgalaikio viešosios ir privačios partnerystės būdo taikymą valstybės ir savivaldybių lygiu. Šiuo metu viešąją ir privačią partnerystę reguliuoja trys skirtingi įstatymai: Investicijų įstatymas, Koncesijų įstatymas, Turto valdymo įstatymas, kuris skirtingas viešosios ir privačios partnerystės rūšis reglamentuoja. Tam, kad būtų galima turėti sisteminį požiūrį ir integruoti į naują strateginio valdymo sistemą, yra siūlomas sisteminis pakeitimas. Pagrindiniais pakeitimais siūloma nustatyti, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra sudėtinė viešųjų finansų dalis, kuriai taikomi, kaip minėjau, strateginio valdymo, viešųjų finansų valdymo ir kontrolės sistemą reglamentuojantys teisės aktai.
Taip pat siūloma išplėsti bendrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės sampratą, abu būdus, koncesijas ir valdžios ir privataus subjektų partnerystę, jungiančią bendrais bruožais, ir nustatyti partnerystės institucinę sistemą ir jos dalyvius. Taip pat nustatyti, kas yra valdžios subjektas.
Taip pat perkeliamos ir praplečiamos galiojančios įstatymų nuostatos, susijusios su valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto, reikalingo viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartims vykdyti, perdavimu privačiam subjektui.
Taip pat siūloma nustatyti, kad koncesijų ir viešojo ir privataus sektorių projektai gali būti konsoliduojami, tai yra įgyvendinami daugiau nei vieno viešojo subjekto, jeigu strateginio valdymo, planavimo dokumentuose nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti projektų konsolidavimu pasiekiama didesnė viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo socialinė ir ekonominė nauda. Ji būtų apskaičiuojama pagal strateginio valdymo metodiką.
Taip pat atsižvelgus į viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo patirtį, papildomas Koncesijų, viešojo (valdžios) ir privataus subjektų partnerystės įstatymas, sutarčių turinys, kad privalomai būtų nurodytas privataus subjekto investicijų dydis, reikalavimas privačiam subjektui įsteigti juridinį asmenį sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu tai numatyta privataus subjekto atrankos dokumentuose.
Taip pat siūloma nustatyti galimybę koncesininkui kartu su suteikiančiąja institucija įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu atsižvelgus į koncesijos sutarties dalyką, numatomą investicijų dydį ir rizikos pasidalijimą tarp koncesijos sutarties šalių tai numatoma koncesijos dokumentuose, bet taip pat suderinti su Strateginio valdymo įstatymu. Taip pat Vietos savivaldos įstatymo projekte siūloma nustatyti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų teikiamas išvadas, susijusias su partnerystės projekto įgyvendinimo turiniu. Tai palengvintų ir tarnybų darbą, ir taip pat pačios išvados būtų palyginamos tarpusavyje. Turbūt tokie esminiai pakeitimai.
Dar vienas yra nedidelis pakeitimas, kuris nėra susijęs su viešojo ir privataus sektorių partneryste, tačiau geopolitiniu požiūriu reikalingas ir aktualus, tai 20 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimas, kuris nustato Vyriausybės ir turto valdytojų įgaliojimus, priimant sprendimus dėl valstybės turto, įsigyto ar skirto gynybiniams tikslams ar humanitarinei pagalbai, neatlygintino perdavimo užsienio valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms ir (ar) tų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui už pristatymą. Audito komitete buvo svarstomas nacionalinio, vadinamojo nacionalinio, stadiono projektas, koncesija, kuri čia patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybėje. Kaip žinoma, ten viduryje projekto buvo pakeistas sprendimas, nuspręsta vietoje neformaliajam ugdymui skirtų salių statyti vieną didelę krepšinio areną, naują, papildomą. Turbūt esate girdėję. Paaiškėjo, kad pagal Koncesijų įstatymą galima pakeisti tą projektą, jeigu tai neviršija 50 % koncesijos vertės. Tai yra tu įvykdai konkursą, o po to gali dar 50 % padidinti, kaip sakyti, konkurso vertę. Ir tai yra normalu – pakeisti, vietoj paprastų salių statyti areną, čia viskas gerai.
Šio punkto, kiek aš mačiau, nekeičiame įstatyme, bet ar čia nebūtų irgi verta pasižiūrėti, kad, na, tai yra vis dėlto pernelyg daug – 50 % koncesijos vertės. Taip imti ir padidinti vertę jau po konkurso be kokių nors papildomų konkursų?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo įstatymu yra iš esmės sujungiama ir apibūdinama viena bendra sąvoka – viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Čia turbūt esminis reguliavimas, kad yra integruojama į strateginio valdymo sistemą. 2021 metais buvo patvirtintas atnaujintas įstatymas ir dabar visos valstybės investicijos yra planuojamos pagal Strateginio valdymo metodiką, kuri įgalina ir įvertina didžiausią ekonominę, socialinę vertę pagal nustatytą metodiką ir nustatytais būdais, kaip yra vertinama ta ekonominė ir socialinė vertė. Pagal naują Strateginio valdymo metodiką tiesiog tie projektai, kurie atitinka tą didžiausią galimą naudą, gautiną iš konkrečių finansinių investicijų, tokiu atveju jie ir siūlytini pasirinkti, nes pagal naują Strateginio valdymo metodiką tiesiog kiekvienas pažangos projektas įgyvendintas… na, tiems projektams, kuriems reikalingas papildomas finansavimas pokyčiui įgyvendinti, ne tęstiniam finansavimui, bet pokyčiui įgyvendinti, jie turi įvertinti alternatyvas, kurios yra siūlomos konkretiems tikslams pasiekti. Vadinasi, yra vertinama viešoji ir privati partnerystė, tiesioginis finansavimas, privatus finansavimas. Matyt, yra skirtingi būdai tam pačiam tikslui pasiekti. Tai tiesiog strateginis Strateginio valdymo metodikos pagrindu yra tas įvertinimas atliekamas.
Jeigu tokio įvertinimo pasekmė būtų, kad visgi tikslingas toks pokytis, matyt, to įstatymas nekeičia, bet vertinimo metodika, kaip yra įvertinama didžiausia nauda, yra apibrėžta įstatyme ir konkrečioje metodikoje ir yra visiems projektams bendra. Tokiu atveju turbūt reikėtų vertinti pagal konkretų projektą ir matytųsi po konkretaus projekto įvertinimo, ar tokie pokyčiai yra galimi. Tačiau pati vertinimo metodika, ar tai kuria didesnę pridėtinę vertę, ar geriau likti prie senojo modelio, visgi būtų bendra, bendra sisteminio vertinimo požiūriu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, prašom pasakyti, ar Vilniaus nacionalinio stadiono nesėkminga statyba lėmė šią įstatymo pataisą, abiejų šitų dviejų?.. Ir patikslinkite 9 punktą, ten, kur yra aplinkybės ir sąlygos, kur yra leidžiama perleisti nenutrūkstamą darbų atlikimą tretiesiems asmenims. Prašom pasakyti, ar nemanote, kad taip bus pažeistos kitų, kurie norėtų būti teikėjais, sąlygos, nes čia visiškai be viešojo pirkimo būtų perleistas šis visas objektas. Kaip iš tikrųjų manote? Būtent dėl 9 punkto, kuris yra numatytas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Matyt, konkrečios nuostatos, ką galima keisti, yra įrašomos konkrečiose sutartyse ir konkursuose. Vadinasi, visos sąlygos yra žinomos iš anksto ir visi konkurso dalyviai, matyt, gali pateikti konkurencingiausią pasiūlymą, atsižvelgdami į konkurso nustatytus reikalavimus. Jeigu konkurso reikalavimai yra iš esmės pažeidžiami, vadinasi, tokiu atveju dalyvis negalėjo žinoti, kaip atrodys situacija. Tačiau tai, ką leidžia įstatymai, žmogus ateidamas į konkursą iš anksto žino, kokios yra sąlygos ir kokios gali vėliau būti sutarties pakeitimo galimybės.
Man atrodo svarbu, kad visiems konkurso dalyviams tos sąlygos žinoti, apie tai kas gali būti pakeista, ar negali būti pakeista, būtų vienodos. Šio įstatymo pakeitimą išprovokavo tikrai ne konkretus įgyvendinamas objektas. Šio įstatymo pakeitimas yra įrašytas į Vyriausybės programą. Tiesiog derinimas užtruko, nes yra tikrai sudėtingas projektas, ir kartu šio įstatymo parengimas buvo įrašytas ir į planą „Naujos kartos Lietuva“, kuris jau patvirtintas prieš keletą metų. Tai yra rodiklis, už kurį Europos Komisijai turime atsiskaityti. Tai yra geroji skatintina praktika pagal europinį reguliavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, suprantu, kad statybos pradžios 40-mečio minėjimui stadiono dar nebus vis tiek. Tai mano klausimas būtų šiek tiek iš kitos srities. Ar tikrai biudžeto labai bloga situacija, kad jūsų kaimynė nori pramušti didelę skylę valstybinio socialinio draudimo biudžete?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš suprantu, kad klausimas apie kitą įstatymą, visgi norėčiau atsakyti, kad tai nėra skylė, nes kitų metų biudžete reikės atstatyti išleistą sumą, o poveikis biudžeto balansui yra šiais metais, tai yra tada, kada išlaidos yra padarytos, todėl bet kokiu atveju bet kokios išlaidos turės būti suderintos su Finansų ministerija. Ir mes teikiame rodiklius, kurie yra patvirtinti Valstybės biudžeto įstatyme, tai 3 % valdžios sektoriaus balanso rodiklis, neviršijantis Mastrichto kriterijaus. Jeigu tas sąlygas tenkins, matyt, tokiu atveju tos išlaidos galėtų būti padarytos. Biudžeto planavimo prasme, sakyčiau, labiau yra pinigų srautų subalansavimo klausimas, nes poveikis balansui yra šiais metais, kitais metais reikės tas pačias išlaidas grąžinti į „Sodros“ biudžetą iš valstybės biudžeto.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas būtų labai paprastas: kodėl vis dėlto Lietuvoje viešosios ir privačios partnerystės, arba koncesijos modelis yra taikomas taip gana retokai, pasakysiu. Dėl nežinojimo, nesupratimo ar iš baimės? Tai viena gali būti priežastis. Ar tiesiog nėra parengti tam tikri projektai, neįvertinti finansinės inžinerijos modeliai?
Kitas klausimas, ar artimiausiu metu yra numatyti kokie projektai? Gal stambieji projektai galėtų būti finansuojami, taikant šiuos modelius, apie kuriuos dabar kalbame?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sakyčiau, turbūt daug yra priežasčių, kodėl Lietuvoje taikoma ribotai. Iš dalies dėl nežinojimo, dėl žemų kompetencijų atskiruose viešojo sektoriaus subjektuose. Paprasčiau visuomet yra daryti gaunant biudžetinį finansavimą ir išlaidas tiesiog turėti numatytas savo įstaigos biudžete. Matyt, priežasčių yra įvairių, tarp jų turbūt ir įvairios sąmokslo teorijos, kuriomis linkę apaugti tokie objektai.
Man atrodo labai svarbu, kad su šiuo įstatymu viešoji ir privati partnerystė yra integruojama į Strateginio valdymo įstatymą, ir tokiu atveju kiekvienas projektas, pažangus projektas, kurio įgyvendinimas finansuojamas viešosiomis lėšomis, jo įgyvendinimo galimybės ir įgyvendinimo būdai turės būti vertinami Strateginio valdymo metodikos pagrindu. Vadinasi, turės būti įvertinta alternatyva, geriau tą projektą įgyvendinti viešųjų finansų ar tą projektą geriau įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu.
Matyti, tokiu atveju atsakius į klausimus, kad tikrai daug efektyviau tai būtų daryti viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. Tikiuosi, tai suteiks pasitikėjimo ir biurokratams, kurie tuos sprendimus priima, kad išties yra pagrindimas, kodėl mes renkamės tokį įgyvendinimo būdą, o ne kitokį. Kartu, matyt, paprastesnė, nuoseklesnė bus vertinimo metodika, kaip apskritai yra apsisprendžiama įgyvendinti tokį projektą viešosios ir privačios partnerystės pagrindu.
Kalbant apie didžiuosius projektus, turbūt dabar esminiai yra Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinami projektai, tarp jų poligonų įrengimas. Ir planuojami papildomi projektai vokiečių brigadai priimti, dalis jų bus įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės pagrindu, taip išlyginant finansų poreikį per ateinantį dešimtmetį. Nes būdavo metų, kuriais finansų poreikis yra labai didelis, kitais metais gerokai mažesnis. Tai tam, kad būtų galima turėti tolygesnį gynybos poreikių finansavimo poreikį, dalis projektų bus įgyvendinama būtent viešosios ir privačios partnerystės pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų jau paklausė visi norėjusieji klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Grįšime prie projekto balsavimo metu.
16.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3838 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Kviečiu pranešėją viceministrą J. Nugarą. Pateikimo stadija.
J. NUGARAS. Laba diena, posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir pridedamas naujos redakcijos statuto projektas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2024 m. gegužės 29 d.
Seimo nutarimo projekto tikslas – suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis ir įgyvendinančiais teisės aktais ir išdėstyti statutą nauja redakcija. Pažymėtina, kad kita statuto keitimo priežastis yra, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi ir Statuto 81 punkte įrašyta nuostata, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas vykdo Vyriausybės nustatytos studijų krypties trumposios pirmos pakopos koleginių studijų programas ir teikia aukštąjį koleginį išsilavinimą. Vyriausybė tokiai koleginių studijų galimybei pritarė. Universitetas atitinka nustatytas procedūras dėl minėtų studijų vykdymo. Tai turėtų būti tiek. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, kaip sekasi ministrauti? Pirmas dalykas.
Antras dalykas, jūs paminėjote, kad viena iš priežasčių, kad čia teikiamas dabar statutas, atsiranda ta koleginė pakopa. Ar tai reiškia, kad dabar visuose universitetuose bus galima tokia forma, kai seniau buvo griežtai draudžiama? Lietuvoje nė viename universitete nebuvo kartu derinama universiteto ir kolegijų studijų. Dabar mes čia jau patvirtinome Kauno ir Marijampolės. Dabar jūs minite, kad čia jau atsiranda tokia galimybė. Ar visuose universitetuose dabar bus tokia forma?
Ir antras dalykas. Visiems jau įprasta, kad valdymo organai yra du: senatas ir taryba, kad abu organai yra svarbūs. Tačiau kitose institucijose nenori įsileisti tarybos statuso, nes tarsi atsiranda dvivaldystė. Koks jūsų požiūris, ar pasiteisino tokia dviguba valdžia: senato ir tarybos?
J. NUGARAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Dėl koleginių studijų tai yra išimtis, ne visuose universitetuose. Šiuo atveju jūrų technologijų ir jūrų inžinerijos studijos nėra vykdomos jokioje kitoje aukštojoje mokykloje, tai šia išimtimi vadovaudamasi Vyriausybė priėmė tokį sprendimą.
O dėl tarybų, tai tarybų valdymo organas pasiteisino, nes yra socialiniai partneriai aukštosiose mokyklose. Bent jau kol kas tokių ketinimų atsisakyti tokio valdymo organo tikrai nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas atsakove, ką jūs darote, kad universitetų lygis padidėtų, nes čia buvo informacija, kad stojamųjų egzaminų balus mažina, kad norima dar sumažinti Lietuvos universitetų lygį, kad tiktai stotų į aukštąsias mokyklas, o ne į profesines eitų. Tai ar teisinga tendencija ir ką jūs darote tada, ar mažinate, kad iš viso pasaulyje apie mus negirdėtų, ar stiprinate aukštąsias mokyklas, kokia jūsų pozicija?
J. NUGARAS. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuosekliai stiprina universitetus ir kolegijas, dėl to yra įgyvendinama kolegijų stiprinimo reforma. Dėl stojamojo balo, tai šiemet bus nauji reikalavimai – būtent trys egzaminai į valstybės nefinansuojamas vietas, ko anksčiau nebuvo, leis priimti į visas studijas labiau pasiruošusius. Kitas dalykas, kad mokslingumo reikalavimai universitetams ir kolegijoms yra nuolat keliami. 2028 metais bus vertinama, kaip tą kokybę jiems pavyksta užtikrinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, tikrai teigiamai vertinu Klaipėdos kolegijos sujungimą su VGT universitetu, tikrai tai dvi mokslo institucijos, kurios yra labai stiprios. Manau, tai paskatins inžinerinio mokslo kryptį, sustiprins ir studijų, manau, programas, kurios liečia inžinerinę kryptį. Bet aš norėčiau paklausti, ar Klaipėdos kolegija diskutavo susijungimą su Klaipėdos universitetu? Tai vienas klausimas būtų.
Kitas klausimas būtų: ar Klaipėdos universitetas dar ir toliau sunkios finansinės būklės? Būnant premjeru teko kažkada gelbėti nuo bankroto šitą universitetą Klaipėdos.
J. NUGARAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Dėl Klaipėdos jūreivystės mokyklos tai turbūt reiktų atskirti: yra Klaipėdoje dvi kolegijos – Klaipėdos valstybinė kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Tai Jūreivystės mokykla, visos transporto rūšys arba transporto rūšių moksliniai tyrimai ir studentų rengimas po šito susijungimo bus viename universitete. Panašia praktika vadovavosi ir Talino technikos universitetas bei Rygos universitetas. Tikimės, kad tas buvimas po vienu stogu geležinkelio, kelių transporto, aviacijos ir jūrų transporto tik sustiprins inžinerinį rengimą Lietuvoje. Didelis akcentas, kad inžinerinės studijos taip pat stiprinamos Klaipėdoje, kas Klaipėdos regionui, kaip jūrinei valstybei, yra gyvybiškai svarbu. O Klaipėdos universiteto rodikliai nėra patys geriausi, bet finansinis stabilumas kol kas yra normalus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, mano klausimas labai konkretus. Ar neplanuoja pakeisti pavadinimo Jūreivystės mokykla, kad nebūtų mokykla? Buvo diskusija, atsimenu, kai mes jungėmės, kad taip, iš tikrųjų, Jūreivystės galbūt akademija, koks pavadinimas bus? Ir kitas klausimas dėl programų, studijų krypčių: jos nesikeis, ar susiaurins, ar šiek tiek kažkas dar prasiplės? Kaip yra iš tikrųjų, kaip numatyta?
J. NUGARAS. Labai ačiū už klausimą. Tai atsakant į pirmą klausimą, patvirtino pavadinimą – Lietuvos jūreivystės akademija. To pavadinimo labai norėjo bendruomenė ir yra išlaikoma pasaulinė tendencija (Lithuanian Maritime Academy). Jiems buvo vienas iš svarbiausių, na, tokių identiteto dalykų, tai šitą klausimą šituo sujungimu išsprendėme. O dėl programų, yra atsisakoma nepopuliarios vadybos krypties ir koleginės studijos nebus vykdomos, o dvi tos kryptys – jūrų inžinerija ir jūrų technologijos – lieka ir bus stiprinamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, Klaipėdos universitetas, matyt, išgyvens ir pats savaime, jam kartais reikėtų netrukdyti. Tai, gerbiamas viceministre, jums, ko gero, nėra sudėtinga kalbėti, teigiamai atsiliepti apie Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kadangi nemažai metų praleidote tenai. Šiandien vis dėlto manau, kad šitas sprendimas, kuris yra atliktas, yra didžiulė klaida, nepaisant to, kad galvojate, kad čia visos inžinerinės kryptys sugužės po vienos aukštosios mokyklos skėčiu ir kažkas esmingai pasikeis. Galiu iš karto pasakyti, kad tikrai nepasikeis.
Bet noriu atkreipti dėmesį, kad Aukštosios jūreivystės mokyklos kartelė kaip buvo vienetas, mano žiniomis, taip ir tebėra vienetas. Niekas ten nepasikeitė. Nepaisant to, kiek girdžiu, stojimai yra pakankamai vangūs. Tai aš norėčiau paklausti jūsų, kaip pasikeitė stojimų rezultatai po to, kai atsirado skėtis – Vilniaus Gedimino technikos universitetas? Kokią pridėtinę vertę, nes jau daugiau kaip metai šiame procese, Vilniaus Gedimino technikos universitetas vis dėlto sukūrė Klaipėdos miestui? Tai yra kokios atsirado naujos studijų kryptys ar programos Klaipėdoje klaipėdiečiams?
J. NUGARAS. Atsakant į pirmą klausimo dalį, susijungimas dar nėra įvykęs. Vienas juridinis asmuo liks tik nuo spalio 1 dienos. Kol kas apie rezultatus kalbėti būtų gana anksti.
Atsakant į antrą jūsų klausimo dalį dėl naujų studijų programų, į inžinerines studijas Klaipėdoje bus investuojami 4 mln. eurų. Tie 4 mln. eurų pagal Jūreivystės mokyklos pateiktą projektą bus skirti atsinaujinančios ir jūros vėjo energetikos specialistams rengti. Tai yra Lietuvos strateginis prioritetas ir tikrai prisidės prie Lietuvos energetinio nepriklausomumo.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, beveik atsakėte į A. Petrošiaus klausimą. Tik noriu pasitikslinti. Ar galite garantuoti, kad tai bus 2025 metų rudenį? Klaipėdos inžinerinė pramonė, didelės gamybos įmonės desperatiškai laukia inžinerinių studijų. Ar galite garantuoti, kad sujungus universitetus šios inžinerinės studijos bus pasiūlytos 2025 metų rudenį?
J. NUGARAS. Aišku, tai priklauso nuo aukštosios mokyklos. Aukštoji mokykla turi autonomiją pagal Lietuvos Konstituciją. Bet šiuo metu naujų programų rengimas ta kryptimi yra pradėtas. Jie tikisi, kad investicijas į laboratoriją irgi pradės jau artimiausiais mėnesiais. Tas procesas yra prasidėjęs. Tikėtina, kad 2025 metų rudenį tikrai bus pasiūlyta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Daugiau nenori jūsų klausti.
Dėl balsavimo motyvų. V. Rakutis – už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre…
PIRMININKAS. Viskas. Jūs galite… Prašom. V. Rakutis – už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkui už pristatymą. Pritardamas šiam projektui, kaip Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas vis tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad visa Klaipėdos ir jūrinė bendruomenė labai tikisi, kad ši mokykla sustiprės ir tas projektas nepasibaigs kokiu nors šios mokyklos susilpnėjimu. Mes jus palaikome, bet taip pat labai prašome pasiekti, kad tas susijungimas būtų sėkmingas ir išliktų su nauju pavadinimu, su naujomis galimybėmis, o vėliau patarpininkauti, kad tas nuomonių išsiskyrimas, buvęs tarp Klaipėdos universiteto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, kaip įmanoma greičiau dingtų ir klaipėdiečiai dirbtų viena kryptimi. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Susijungimas, nepriklausomai nuo mano balso ir išsakytų, ne kartą akcentuotų pozicijų, tikrai įvyks ir šiandien pasaulis dėl to tikrai nesugrius. Bet aš ne kartą esu sakęs, kad jokios pridėtinės vertės mes, klaipėdiečiai, čia ieškoti nei galime, nei turėtume tikėtis. Perspektyvos, manau, yra gana liūdnos, jos yra užprogramuotos jau dėl tų stojančiųjų skaičių ir pačių rengiamų specializacijų. Tai yra sudėtingas sektorius, jūreivystė yra mąžtantis sektorius, poreikis mažėja, trečiųjų šalių konkurencija didėja. Šiuo atveju, matyt, labai džiuginančių prognozių piešti nereikėtų. Ko tikrai nereikėtų piešti, tai nereikėtų tikėtis pridėtinės vertės iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Kolegos, jeigu parodysite man bent vieną pavyzdį, kuomet prie Vilniaus aukštosios mokyklos jungiant ką nors iš regiono ar labai toli nutolusio tas nutolęs darinys gavo kokią nors labai didelę apčiuopiamą pridėtinę naudą, aš kartu su jumis pasidžiaugsiu, bet, man atrodo, Lietuvoje tokių pavyzdžių neturime. Anksčiau ar vėliau šitie dariniai su didžiąja dalimi visų resursų perkeliami šiuo atveju į sostinę. Matyt, kokio nors panašaus atvejo galėtume tikėtis. Aš įsivaizduoju, kad ateityje nebent Jūreivystės mokyklos laivai bus Klaipėdoje, kur bus galima atlikti tam tikrą praktiką.
Tikrai šiandien nebalsuosiu už. Suprantu, kad sprendimas bus priimtas. Pats kolektyvas priėmė vidinį sprendimą. Matyt, visos tos diskusijos yra įvykusios anksčiau, bet man ranka nekyla net ir šioje situacijoje spausti mygtuką „už“. Jeigu kam nors lygiai taip pat nekyla, kviečiu pademonstruoti savo valią, nes ateityje tikrai reikės ne kartą pasakyti, kad sakiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų ar jūs dėl vedimo tvarkos, gerbiamas pirmininke? Per centrinį mikrofoną – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš gerbiamam A. Petrošiui noriu priminti Šiaulių istoriją. Nuvažiuokite į Šiaulių akademiją, kuri prijungta prie Vilniaus universiteto, ir pamatysite sėkmės istoriją. To linkiu ir Klaipėdai.
PIRMININKAS. Matote, čia turėjo būti dėl vedimo tvarkos. Replikos gali būti tik po balsavimo. Gerbiami kolegos, kadangi balsavimo langas atidarytas, tai balsuosime. Balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-3838 po pateikimo.
Balsavo 75: už – 68, prieš – 1, susilaikė 6. (Balsai salėje) Po pateikimo projektui pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Replika po balsavimo.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Mano balsą įskaitykite už, nes neveikė kortelė. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau, kolegos K. Mažeikos balsą įskaitykime už protokole. Ir per šoninį mikrofoną – einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau visų kolegų ir jūsų paprašyti šio klausimo skubos, kad suspėtumėme iki rugsėjo priimti reikiamus sprendimus, kad galėtų universitetas tinkamai pasiruošti juos įgyvendinti. Labai prašyčiau skubos.
PIRMININKAS. Bet Seniūnų sueigoje yra nustatyta rudens sesijoje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Prašymas būtų skubos.
PIRMININKAS. Prašymas yra statutinis. Taip, per šoninį mikrofoną – kolegė V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Taip pat noriu pritarti, kad reikia skubos tvarkos, nes yra atitinkami aukštojo mokslo ciklai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti, ar reikėtų balsuoti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl komiteto irgi bendru sutarimu? Kadangi pritarta skubos tvarkai, tai turbūt svarstysime pavasario sesijoje, bet nenustatome datos.
16.37 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 156, 158 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3660NKL, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3661NKL, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3662NKL (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas, dėl kurio balsuosime, – Investicijų įstatymo pakeitimo projektas ir dar du projektai, nes aš matau, kad dėl to ketvirto, kurį buvau skelbęs, turi būti kitas pranešėjas, tai yra A. Vyšniauskas, kurio tuo metu nebuvo. Taigi balsuojame dėl Investicijų įstatymo, dėl Koncesijų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pataisų, kurias pristatė ministrė G. Skaistė, po pateikimo.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 67, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta ir numatyta, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas dėl visų trijų projektų. Papildomas dėl Investicijų įstatymo nenumatomas, kaip ir dėl Koncesijų, o dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto papildomi VVSK ir Audito komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Per šoninį mikrofoną – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti antikorupcinio vertinimo šitų abiejų projektų.
PIRMININKAS. Taip. Projektai buvo pristatyti Vyriausybės, tai toks vertinimas turėjo būti atliktas pateikimo stadijoje. Finansų ministrė G. Skaistė – per šoninį mikrofoną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiaip tai noriu atkreipti dėmesį, kad tai Vyriausybės projektas, vadinasi, derinimo stadijoje visų suinteresuotų institucijų pastabos, tarp jų ir STT, yra gautos. Derinimo pažymos taip pat yra viešos. Tai jų pozicija yra ir atskleista įstatymuose.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl komitetų? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl svarstymo rudens sesijoje taip pat. Dėl antikorupcinio vertinimo, kaip ir ministrė minėjo, ta procedūra kaip ir atlikta. (Balsas salėje: „Tai komitete tegul pateikia.“) Pagrindinis komitetas turi teisę paprašyti atitinkamų dokumentų.
16.40 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3884 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, kitas balsavimas – dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3884. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 49, prieš – 10, susilaikė 27. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Vyriausybė siūlo taikyti skubos tvarką. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne, balsuojame.“) Nepritariame dėl ko, dėl skubos? Balsuojame. Reikės balsuoti dėl skubos, dėl Vyriausybės siūlymo taikyti skubos tvarką. Balsuojame.
Užsiregistravo 87, balsavo 84: už – 43, prieš – 14, susilaikė 27. Pritarta skubos tvarkai.
Dėl svarstymo komitetuose galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kol kas balsavome dėl projektų, kurie buvo pateikti.
16.42 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3895 (pateikimas)
Dabar svarstome, pateikimas bus rezervinio 2 klausimo – Statybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3895. Pateikimas. Pranešėjas – ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Po Teisės departamento pastabų dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo buvo pateikta pastaba, kad reikia pateikti papildomą lydimąjį Statybos įstatymą, o jame yra numatyta, kad kadastro nuostatai nėra tinkamas dokumentas valstybės informacinių išteklių nuostatams įtvirtinti. Jie turi būti tvirtinami Vyriausybės arba įgaliotos institucijos vardu, todėl papildomai teikiame lydimąjį įstatymą, Statybos įstatymą. Tai suderinta su Teisės departamento lūkesčiais. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? Galime pritarti. Siūlomi komitetai – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma apsvarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.43 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3801 (pateikimas)
Kitas praleistas projektas, jis turėjo būti šiek tiek ankstėliau, tai yra darbotvarkės 2-12.4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia yra techninis projektas, prieš tai buvusio projekto, Vyriausybės paketo, lydimasis. Kadangi ten buvo prieštaravimas Konstitucijai dėl techninių dalykų, dėl amžino ginčo tarp Vyriausybės ir Teisės departamento, ar įstatyme reikia įrašyti konkrečias institucijas, ar nereikia, tiesiog sutarėme, pataisėme ir kaip komiteto narys užregistravau, suderinęs su ministerija, ir viskas. Čia smulkus techninis dalykas. Tai neturiu nei ką pristatyti, nei į ką atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau… Nėra norinčių klausti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.45 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3842 (pateikimas)
Kitas projektas – Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3842. Pranešėja – J. Šiugždinienė. Pateikimo stadija. Prašome J. Šiugždinienę į tribūną. Darbotvarkės 2-16 klausimas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, šiuo įstatymo projektu siūloma tokia daugiau techninė pataisa, nes tiesiog Švietimo įstatyme nebuvo išvardinti specialistai, kurie teikia specialiąją pedagoginę pagalbą, tai yra specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai. Jeigu jie nėra išvardyti, tai nėra aišku, kokiam ribotam ratui specialistų švietimo, mokslo ir sporto ministras turi ir gali nustatyti kvalifikacinius reikalavimus.
Taip pat yra atstatomas šiuo metu galiojantis reikalavimas, kad šie asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, taip kaip ji apibrėžiama Švietimo įstatymo 51 straipsnyje. Tai tiesiog buvo bendriniu žodžiu švietimo pagalba įvardinta, dabar yra išvardinti visi specialistai, kuriems ministras gali nustatyti specialius reikalavimus. Tai toks techninis pakeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ar tikrai įstatyme nebuvo jie išvardinti, ar nebuvo taip poįstatyminiuose aktuose parašyta? Ar tikrai?
Antras dalykas. Atstatoma, kad reikės nepriekaištingos reputacijos. Tai kokia priežastis, kad jie buvo išbraukti, juk visur yra, tie dalykai kitur yra. Kaip čia atsitiko, kad jie buvo išgaravę ir reikia atstatyti dabar tą nepriekaištingą reputaciją?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Man sunku pasakyti, kaip čia atsitiko, bet, matyt, tiesiog buvo praleista, pasiliko tokia klaida, sakyčiau. Gerai, kad tas buvo pastebėta, ir šiuo metu mums tiesiog reikia atstatyti.
O ar tikrai nebuvo, tai tikrai nebuvo. Yra Teisės departamento išvados. Man atrodo, Teisės departamentas būtų pastebėjęs. Tai tiesiog buvo neapsižiūrėjimas, matyt.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege. Projektu siūloma nustatyti ribojimus. Tačiau, mano nuomone, gal gali būti ir atvirkštinė situacija, kai, tarkime, pritrūks specialistų, ugdančių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, ir ministras tada galėtų nustatyti kaip tik platesnį spektrą specialistų, galinčių teikti specialiąją pedagoginę pagalbą. Ar pritartumėte, kad yra tikimybė, kad mes šiuo projektu padarysime meškos paslaugą ir dėl šio įstatymo pritrūks asmenų, galinčių teikti specialiąją pedagoginę pagalbą? Iš kitos pusės žiūrint, ar nepasitikima esamu ir būsimu ministrais, kad taip iš anksto įstatymo projekte norima sukonkretinti, kokie tai specialistai? Aš manau, kad ministras tikrai turėtų žinoti tokius dalykus.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tai yra šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras, laikinai einanti yra ministrė M. Navickienė. Tikrai su gerbiama ministre yra suderinta. Čia tikrai neįžvelkite jokios klastos. O ir šiandien mes galime… mokytojo padėjėjui nereikalingas specialus išsilavinimas. Šiuo metu, jeigu trūksta, o tikrai trūksta, jūs labai teisingai minite, tai mokytojo padėjėjas gali būti pasitelktas pagalbai.
Bet čia kalbama apie specialistus, kuriems reikalingi specialūs kvalifikaciniai… (nematau jūsų, nes kolegė vis užstoja) …taikomi specialūs kvalifikaciniai reikalavimai. Turbūt nenorėtume, kad su mūsų vaikais dirbtų žmonės, kurie neturi kvalifikacijos kaip surdopedagogai, tiflopedagogai ar logopedai. Tai čia būtent apie šiuos specialistus labiausiai kalbama. Tiesiog yra išvardinti. Tikrai, žinokite, nėra nieko čia paslėpta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, na, čionai paminėta Švietimo įstatyme, kad yra ir aukštojo mokslo srityje specialiosios pagalbos poreikis. Suprantu, galbūt yra turimi omenyje gestų kalbos vertėjai ar psichologai galbūt. Ar kitų problemų yra aukštosiose mokyklose? Ir kaip iki šiol čia būdavo? Ar iš tikrųjų tie specialistai dirba ir aukštosiose mokyklose? Visada galvodavau, kad tik pagrindinėse. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai ne tik bendrojo ugdymo mokyklose. Šie klausimai yra labai aktualūs įtraukiojo ugdymo ir yra aktualūs aukštojo mokslo srityse. Aukštosios mokyklos sprendžia šiuos klausimus, sprendžia ir savo jėgomis, taip pat yra buvę ir projektų, jie yra įgyvendinti. Šiuo metu per „EdTecho“ projektą yra tam tikros priemonės pritaikomos aukštosiose mokyklose, tiek kolegijose, tiek universitetuose. Na, šis klausimas yra aktualus visiems, nes po bendrojo ugdymo mes, turėdami įvairių poreikių, taip pat mokomės ir aukštosiose ar profesinėse mokyklose. Tai niekur nedingsta kai kurie poreikiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti. Visur yra nepriekaištinga reputacija, buvo įvardinti asmenys, o dabar jau specialistai. Kodėl juos reikia įvardinti? Ar nebus tokia, na, nepagarba tų sričių specialistams? Ar neužteko taip, kaip ir buvo? Kokia priežastis lėmė apskritai tai daryti? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Priežastis yra ta, kad kitu atveju tokie reikalavimai galėtų būti taikomi ir tiems specialistams, nereguliuojamoms profesijoms, jeigu galima taip pasakyti. Tai ministras galėtų labai įvairiai, turėtų labai didelę diskreciją. Šiuo metu mes įvardiname, apie ką kalbame Švietimo įstatyme, apie kokius specialistus mes kalbame. Tai tiesiog yra tikslus įvardinimas, kam yra taikomi tie reikalavimai. Mokyklose gali dirbti ir kiti žmonės, valytojas ar dar kitas darbuotojas, kuriam nebūtinai visais atvejais yra taikomi tokie pat griežti reikalavimai. Tai čia dėl to ir yra, kad nebūtų tos plačios diskrecijos palikta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, norėję paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3842. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 78, balsavo 76: už – 68, prieš nėra, susilaikė 8.
Per šoninį mikrofoną komiteto pirmininkas A. Žukauskas. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Skubos tvarkos prašyčiau.
PIRMININKAS. Kieno vardu?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Komiteto vardu.
PIRMININKAS. Taip. Kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, siūloma svarstyti rudens sesijoje, bet komiteto pirmininkas komiteto vardu prašo skubos tvarkos. Turbūt reikėtų balsuoti. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Tai galime bendru susitarimu pritarti? Pritarta bendru susitarimu dėl skubos tvarkos.
16.54 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672. Pateikimo stadija. Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Įstatymo projekto tikslas yra iš tikrųjų suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aviacijos įstatymo nuostatas dėl atlyginimų už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžio nustatymo principų. Vadovaujantis gerąja įmonių valdymo praktika siūloma Transporto kompetencijų agentūros sąnaudas skirstyti vadovaujantis veiklomis grįsto sąnaudų paskirstymo principu. Agentūros teikiamos paslaugos sukuria poreikį, o jų vykdymas reikalauja išteklių ir sukuria sąnaudas. Remiantis šiuo principu visos agentūros patiriamos sąnaudos yra sugrupuojamos pagal vykdomas veiklas ir priskiriamos atitinkamoms paslaugoms. Toks paskirstymas užtikrintų skaidrumą, aiškumą ir galimybę prognozuoti įstaigos veiklą bei jos tęstinumą. Sąnaudų paskirstymo procesas remtųsi agentūros strateginiame veiklos plane patvirtintais sąnaudų dydžių ir priskirtų sąnaudų galutinėmis organizacijos paslaugomis. Čia daugiau jisai yra techninio pobūdžio ir suvienodinamos sąlygos atskirų veiklos rūšių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys – A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas kolega Kazimierai, sakykite, iki šiol nebuvo teisinio reguliavimo dėl kriterijų nustatymo, kad tiktai dabar toks projektas yra teikiamas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia iš tikrųjų veikė taip, kaip veikė, ir šios institucijos reguliuojama skirtingų įstaigų veikla buvo reguliuojama skirtingais metodais. Dabar jie bus suvienodinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas daugiau nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti per rudens sesiją. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.56 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3742 (pateikimas)
Kitas projektas – Saugaus eismo automobilių keliais 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3742. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Mano įstatymo projektas yra atėjęs iš realaus gyvenimo. Iš tiesų nenoriu nei jaunimo pykdyti, nei kurios kitos socialinės grupės, bet apie tai reikia diskutuoti.
Turbūt ne kartą pastebėjote, kad didmiesčių gatvėse vis dažniau matome tuos vadinamuosius mažuosius miesto automobiliukus, kuriais galima važiuoti nuo 15 metų turint AM kategoriją bei nuo 16 metų – B1 kategoriją. Viešai yra skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje tokių automobiliukų yra registruota apie 12 tūkst., o gal net ir daugiau, ir, aišku, jie populiarėja. Šie automobiliai klasifikuojami kaip sunkieji keturračiai motociklai, rinkoje yra parduodami tiek vidaus degimo, tiek elektriniai šios kategorijos automobiliai su automatine pavarų dėže.
Gamintojo specifikacijose yra rašoma, kad pastarųjų automobilių konstrukcinis greitis gali būti ne didesnis negu 45 kilometrai per valandą ir jų masė ne didesnė negu 400 kilogramų, tačiau man pačiai ne kartą teko matyti jaunuolių, miesto gatvėmis skriejančių ir 60 kilometrų per valandą greičiu, gal net dar didesniu. Specialistai teigia, kad šios transporto priemonės gali išvystyti maksimalų greitį beveik iki 100 kilometrų, tai yra 98 kilometrus per valandą, o jaunuoliai, kaip suprantame, yra linkę išbandyti transporto priemonių galimybes. Nesakau, kad visi, bet kai kurie tikrai tai daro.
Nors tokie automobiliai yra laikomi puikia mopedų alternatyva ir kai kuriuo požiūriu iš tiesų yra ir patogesni, ir saugesni, galima pasislėpti, pavyzdžiui, nuo lietaus, yra tam tikra konstrukcija avarijos atveju, tačiau dažnai yra kritikuojami dėl saugumo ir galimo pavojaus. Prie vairo sėdi visai jauni ir jokių vairavimo įgūdžių neturintys eismo dalyviai. Specialistai teigia bandymo metu išsiaiškinę, kad, pavyzdžiui, priekiu atsitrenkus į kliūtį, važiuojant tokiu automobiliu vos 50 kilometrų per valandą greičiu, vairuotojas neturi jokių šansų išgyventi. Juos vairuoja, kaip sakiau, mūsų nepilnamečiai vaikai.
Svarbu paminėti, kad norint vairuoti tokią transporto priemonę, kaip ir mopedą, užtenka išlaikyti teorijos egzaminą „Regitroje“, praktinis vairavimas nėra privalomas. Taip, jūs teisingai išgirdote, 15–16 metų jaunuoliams pakanka išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą „Regitroje“ ir jiems suteikiama teisė važiuoti miesto gatvėmis, kur eismo sąlygos kartais yra sudėtingos ir labai patyrusiems vairuotojams.
Viešojoje erdvėje beveik kasdien matome užfiksuotas akimirkas iš eismo įvykių, į kuriuos pakliūva tiek mopedų, tiek mažųjų automobiliukų vairuotojai. Socialiniuose tinkluose daug vaizdo įrašų (ir jie platinami noriai), kuriuose užfiksuotas chuliganiškas vairavimas, viršijamas greitis ir sukeliamos avarinės situacijos. Ir aš šiandieną, kol laukiau projekto pristatymo, gavau ne vieną nuotrauką iš eismo įvykių. Nesakau, kad visi jaunuoliai vairuoja neatsakingai.
Susitikimuose su rinkėjais buvo pasiūlyta svarstyti galimybę įvesti bent keliasdešimt privalomų praktinio vairavimo pamokų AM kategorijos transporto priemonių vairuotojams. Privalomojo praktinio vairavimo valandų skaičius galėtų būti nustatytas poįstatyminiais teisės aktais ir galėtų, mano nuomone, būti dvigubai mažesnis negu kitų kategorijų vairuotojams, bet jis turi būti privalomas, tai yra praktinis vairavimas. Manau…
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolega, iš tikrųjų ar čia jūs netyčia darote tokius pakeitimus, ar čia toks sugalvotas, nes iš tikrųjų jūs dabar parašote, kad teisė vairuoti gali būti suteikiama išlaikius tos kategorijos praktinius ir teorinius egzaminus. Neseniai mes kalbėjome…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …1 dalyje. Neseniai mes kaip tik sprendėme dėl A1 kategorijos, kad iš tikrųjų tie, kurie turi B kategoriją, dėl A1 kategorijos nereikalingas kitas egzaminas, tarkime, tik praktinis važiavimas ir panašiai. Tai iš tikrųjų dabar, kai jūs nurodote, visų 23 straipsnyje nurodytų kategorijų vairuotojai turi išlaikyti ir praktinius, ir teorinius egzaminus, tai faktiškai jūs visus varote į mokymus ir apskritai į egzaminus, tuos, kuriuos mes kažkada atleidome, tai yra A1 kategorija iki 125. Šiuo atveju manau, kad jūs galbūt padarote kažką gero vairavimo mokykloms, bet padarote problemų tiems, kurie šiuo metu neturi laikyti A1 kategorijos, kurie turi B kategoriją. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Jūs gal ne visai teisingai suprantate, aš apie egzaminus niekur nerašiau, kad reikėtų išlaikyti egzaminą „Regitroje“. Yra pasiūlymas, kad AM kategorijos vairuotojai privalomai turėtų praktinio vairavimo pamokas, kurių skaičius būtų nustatytas poįstatyminiuose teisės aktuose. Aš manau, atsakydama į jūsų klausimą, kad gatvės nėra žaidimų aikštelės ir ten turi dalyvauti praktinių įgūdžių įgavę vairuotojai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Miela kolege Ligita, mano būtų tokie du klausimai. Pirmas, ar jūs nemanote, kad jūsų siūlomas projektas būtų perteklinis? Teisės departamento išvadoje specialistų yra teigiama, kad iš principo teisinis reguliavimas kaip ir yra. Kitas dalykas, negalime ištraukti šiuo atveju vieną kokią nors transporto priemonės rūšį. Tokiu atveju mes turime siūlyti ir mopedų vairuotojams, ir…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Čia ir apima.
A. STONČAITIS (DFVL). …riedlenčių, ką nori tada, nes jie irgi viešajame eisme. Jeigu kas, tada reikia kompleksiškai galvoti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš kalbu apie motorines transporto priemones ir nemanau, kad mano teikiamas įstatymo projektas yra perteklinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pirmas klausimas yra toks: galbūt jūs turite buitinį greičio matuoklį, nes pranešime minėjote, kad kartais važiuoja 60 kilometrų greičiu ir didesniu. Kaip jūs tai pamatuojate? (Balsai salėje) Bet čia yra toksai oftopiko dalykas. Sutikčiau, jeigu tai būtų dėl praktinio vairavimo, įsitikinimas, ar sugeba mokinys vairuoti. Bet jūs šiek tiek klaidinate Seimą. Jūsų projekte yra parašyta tiesiog viskas iš esmės taip, kaip ir dėl visų kitų kategorijų. Jūs į vieną straipsnį įrašote AM, ir kitame straipsnyje yra parašyta: visų ten tų kategorijų, kurios numatytos, įskaitant ir AM, vairuotojai ar besimokantys vairuotojai galės gauti teises, jeigu yra išėję praktinius ir teorinius mokymus, plius išlaikę praktinį ir teorinį egzaminus.
Vadinasi, yra visiškai kitaip, negu jūs ką tik atsakėte kolegai, kad tik bus įvertinta, ar mokinys gali vairuoti. Vadinasi, viskas galioja visoms kategorijoms vienodai – tiek AM, tiek A1, B ir yra visoms kitoms kategorijoms. Tai tiesiog patikslinkite, galbūt jūs suklydote, gal neskaitėte savo projekto ar kas čia nutiko? Aš nežinau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aišku, aš neskaičiau, ką teikiu, kažkas čia iš kosmoso pateikė. Iš tikrųjų čia yra diskusijų klausimas, kiek reikėtų tų valandų, ar reikėtų laikyti praktinį egzaminą. Aš parašiau griežčiausią variantą, bet galima diskutuoti dėl šitų dalykų. Aš manau, kad tikrai 15–16 metų jaunuoliai turi privalomai važiuoti bent keliasdešimt valandų ar keliolika valandų miesto gatvėmis, nes jie tikrai sukelia avarines situacijas. Net man, vairuojančiai beveik 30 metų, kartais kyla abejonių dėl vienokių ar kitokių veiksmų gatvėje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Klausimų daugiau nėra. Dėl balsavimo motyvų prieš – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Čia jau beveik lobistinės veiklos įstatymo projektas, kurį sėkmingai galėjo pakišti turbūt vairavimo mokyklos, kartais atrodo, nes kur kitur tu mokysiesi, tu eisi į vairavimo mokyklas. Vairavimo mokyklos gamins valandas. Sutinku, kad gatvė nėra aikštelė, bet toks pasiūlymas gali tapti dar didesne problema, nes visai nenorės laikyti egzaminų, nenorės eiti, vengdami papildomų išlaidų. Valandos ir yra tos išlaidos, jas kažkas turės apmokėti. Manau, kad tada mes turėsime visai jokių įgūdžių neturinčius jaunuolius, kurie laksto gatvėmis. Tai gal geriau tiek, kiek turime, tą, ką galime, nes daugelyje kitų kategorijų vis dėlto ir vairavimo egzaminas, viskas yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, yra dėl balsavimo motyvų už V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų balsuočiau už projektą, jeigu projektas apsiribotų tik tuo, kad tiems, kurie nori vairuoti automobilius su AM kategorija, užtektų tiktai įsitikinti mokyklose, taip, kaip yra su tais pačiais 120 kub. centimetrų motociklais. Įsitikino, gali vairuoti ir gali dalyvauti eisme. Taip, kaip klaidindama Seimą bandė pasakyti pranešėja, kad taip yra parašyta įstatyme, kad poįstatyminiais teisės aktais bus sutvarkyta, – absurdas.
Įstatymo projekte, už kurį mums šiandien siūlo balsuoti mūsų kolegė, nėra taip parašyta. Tiktai kai išsiaiškiname, paskaitome projektą, sakote: žinote, aš parašiau griežčiausią variantą. Visiškas absurdas! Seimo nereikia klaidinti ir reikia projektus rengti tokius, kokie, jūs galvojate, jie turi būti. Akivaizdu, kad greičiausiai ne pati rašėte projektą ir dar bandėte suklaidinti Seimą. Todėl balsuosiu už, ir labai atsiprašau, kad užsirašiau prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3742. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 42, prieš – 7, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). (Balsai salėje) Baigsime, baigsime, tuoj, viskas gerai.
17.09 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3914 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3914. Pranešėjas – E. Jovaiša. Pateikimas. Nėra E. Jovaišos, dar J. Šiugždinienė. Prašom. Pateikimas. Kaip turbūt supratote iš kolegų replikų, kviečiame glaustai pristatyti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Labai glaustai. Čia yra Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Rektoriui yra suteikiama galimybė nustatyta tvarka skirti prorektorius pagal terminuotą darbo sutartį. Čia yra labai seniai keisti statutai, 2009 metais, ir nuo to laiko nebuvo pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas. Tiesiog pagal paprotinę teisę jie būdavo skiriami, kaip rektorius išrenkamas, bet turi ši nuostata atsirasti Mokslo ir studijų įstatyme. Tai čia Mokslo ir studijų įstatyme ši nuostata yra įrašyta. Teisės departamento išvadoje, mačiau, yra siūloma išplėsti, kad skiria ne tik prorektorius ar kolegijų atveju direktorius, bet taip pat gali skirti kanclerį, dekanus ir tuos, kas eina vadovaujamas pareigas. Iš esmės tai jau Statuto reikalas, kaip pati akademinė bendruomenė viename ar kitame universitete ar kolegijoje nuspręstų (jie turi autonomiją), taip ir būtų. Bet įstatymas leidžia sudaryti terminuotą sutartį (išvardinta šiuo atveju mano ir gerbiamo akademiko teikime) prorektoriaus ir direktoriaus pavaduotojo pareigybėms. Štai toks pakeitimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų klausti nori du Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Targamadzė. Jos nematau salėje. Klausia A. Stončaitis. Jis irgi šneka. Klausite, Algirdai?
A. STONČAITIS (DFVL). Jo, mano labai trumpas klausimas. Ar tai yra šio įstatymo reguliavimo dalykas, ar tai yra aukštosios mokyklos statuto? To ir Teisės departamento specialistai klausė. Galbūt čia galėtumėte atsakyti?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ta Statuto apimtimi, kad universitetas apsisprendžia, kokiame lygmenyje, pasikeitus rektoriui, gali keistis prorektoriai, dekanai ar kancleris. Tai čia apsisprendžia. O šios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos pakeitimas yra reikalingas. Čia eina kartu su dabartinių statutų pakeitimais, kuriuos ir šiandien turėjome, VGTU. Na, yra teisininkų išaiškinimas, kad toks bendras Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas yra būtinas. Jo tiesiog nebuvo ilgus metus, nes nebuvo statutai atėję. Dabar, kai statutai atėjo, reikia ir tai pakeisti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Daugiau nėra norinčių klausti. Pasisakymai dėl motyvų. Už įstatymo projektą pasisako V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šita siūloma nuostata yra svarbi, nes kiekvienas rektorius turi pasirinkti savo komandą. Ta komanda gali būti keičiama, jeigu atsirastų kokių nors nesutarimų. Tai yra bendras vadybinis vykdomosios valdžios sudarymo principas. Bet reikia ir įstatyme tokius dalykus įrašyti, kad neliktų dviprasmybių ir neatsirastų teisinio nihilizmo ir vidinio prieštaravimo principų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 70, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ne dėl komiteto norite? Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – ponas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Prašau skubos tvarkos dėl šio projekto. Statutai guli ant stalo, jie prieštarauja Darbo kodeksui, todėl mums reikia skubos.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas prašo skubos. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas pritariate skubiai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 41, prieš – 11, susilaikė 17. Skubai pritarta.
Data. Kai komitetas apsvarstys, tada ir įtrauks į darbotvarkę, taip? Gerai, pritariame.
17.15 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2241 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3581 (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3581. Į tribūną kviečiame pranešėją A. Petrošių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl įstatymo projekto.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė klausimą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Kolegos, kartu noriu atkreipti dėmesį ir padėkoti už iškeltą problemą. Tam, kad neliktų landų ir visi būtų traktuojami vienodai, komitetas savo iniciatyva taip pat analogišką sprendimą pritaikys ir Viešųjų įstaigų įstatymui, kuris netrukus pasieks mus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje dalyvauti nori vienas Seimo narys. Į tribūną kviečiame A. Stončaitį. Atsisakote, Algirdai? Supratau. Tada diskusijoje dalyvauti nenori niekas. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta.
Dėl motyvų po svarstymo už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėkoju komitetui ir išvadų rengėjams A. Petrošiui ir D. Griškevičiui, kad tikrai atsižvelgė į tuos žmones, kuriems sudėtinga buvo dėl kadencijų neatitikimo Valstybės tarnybos įstatyme, ir tai sutvarkė. Komitetui ačiū ir kviečiu balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nesiūlo balsuoti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 66, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
17.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3905 (pateikimas)
Ir paskutinysis iš šios dienos darbotvarkės yra rezervinis 3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3905. Pranešėjas – V. Pranckietis. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami 73 Seimo nariai, teikiame projektą, kuris yra tiesiog atsilikęs nuo kito viso paketo. To projekto turinys yra pripažinti netekusiu galios Administracinių nusižengimų kodekso 180 straipsnį, kuriame šiuo metu yra numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytos žemės ūkio produkcijos pirkėjų informacijos apie atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siekiama atlikti ANK 589 straipsnio 66 punkto techninį pakeitimą – suderinti su Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliojimu, su Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo ir ANK projekto nuostatomis.
Projektą teikia Kaimo reikalų komiteto nariai. Toks poreikis iškilo komitete svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų paketą. Buvo Teisės departamento rekomendacija tokį projektą parengti ir tą projektą mes parengėme. Prašyčiau pritarti ir skubos tvarkai, kad projektas galėtų pasivyti visą paketą. Ačiū. Įsigaliojimas – rugpjūčio 1 dieną, todėl prašome anksčiau, nes prekybos verslai jau prasideda ir jiems neturi būti tų ribojimų, kurie buvo iki šiol. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Viktorai. Jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Taip pat nenori niekas kalbėti. Gal bendru sutarimu galime po pateikimo pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pagrindiniu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Skubos prašėte? (Balsai salėje) Frakcijos vardu?
V. PRANCKIETIS (LSF). Komiteto vardu.
PIRMININKAS. Komiteto vardu prašoma skubos.
Balsuojame. Kas už skubą, kas pritariate skubai, balsuojate už.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 58, prieš – 2, susilaikė 9. Skubai pritarta. Bus įtraukta į darbotvarkę, kai komitetas apsvarstys, kai bus komiteto išvada.
Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Popietinis birželio 11 dienos Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.