LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 172 IR 330 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4540

2017-06-28 Nr. 102-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Anastazija Makevičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-27	2			Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksas nėra įsigaliojęs ir įsigalios 2017-01-01, todėl atitinkamai keistina projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data.	Pritarti iš dalies	Įsigaliojimo data, nurodyta projekte yra jau praėjusi, o ANK - įsigaliojęs. Įstatymo įsigaliojimo data derintina su pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 įsigaliojimo data: 2017 m. lapkričio 1 d.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-27				2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: - įstatymo projekto pavadinime žodis ĮSTATYMAS rašytinas naujoje eilutėje. - įstatymą pasirašančio asmens pareigos nurodytinos taip: „Respublikos Prezidentas“, be to, išbrauktini žodžiai „Dalia Grybauskaitė“	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija				Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą ir *Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą* (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pateikia savo poziciją dėl Įstatymų projektų. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti yra siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (2 uždavinys). Įgyvendinant minėtus tikslą ir uždavinį, Energetikos įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis ir leidimus verstis nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, funkcijos, susijusios su aukščiau minėtų leidimų išdavimu, yra priskiriamos atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Projektuose nėra pagrįsta ar paaiškinta, kodėl esamas reguliavimas yra netinkamas ir kaip funkcijų perdavimas Komisijai išspręs problemas, todėl, Komisijos nuomone, funkcijos, susijusios su suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu bei ūkio subjektų reguliuojamos veiklos kontrole, neturėtų būti priskiriamos Komisijai ir turėtų likti atitinkamų savivaldybių administracijų direktorių kompetencijai dėl šių priežasčių: 1. Atitinkamos savivaldybės yra susipažinusios su šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų veikla bei reguliavimo ypatumais ir yra kompetentingos vykdyti naftos produktų leidimų išdavimą. Be to, naftos produktų leidimų išdavimas savivaldybėse skatina regionų plėtrą, kitu atveju, centralizavus šį procesą ir funkcijas perdavus Komisijai, galimai bus stabdoma regioninė plėtra. 2. Ūkio subjektai, vykdantys suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų pirkimo ir (ar) pardavimo veiklą, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kadangi rinkoje veikia daug dalyvių, užtikrinama tinkama teikiamų paslaugų / produktų kokybė, garantuojama, kad prekės / paslaugos būtų prieinamos visiems vartotojams, todėl jiems taikytinos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos. Pagal galiojantį energetikos sektorių reglamentavimą, reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, yra pagrįsti tais atvejais, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje. 3. Komisijos nuomone, siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 2 uždavinys) yra nesusijęs su Įstatymų projektų tikslu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir sąžiningos konkurencijos iškraipymui. Be to, Komisija nevykdo ir negalėtų užtikrinti priežiūros funkcijų, kuriomis būtų pasiekti aiškinamajame rašte keliami tikslai dėl mokesčių vengimo bei sąžiningos konkurencijos iškraipymo. Todėl manytina, kad veiksmų, susijusių su mokesčių surinkimu, neteisėtų finansinių operacijų tyrimais ir kt., pagal kompetenciją turėtų imtis Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 4. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais. Šiuo metu Komisijos išduotas licencijas gamtinių dujų sektoriuje turi 33 gamtinių dujų tiekimo įmonės, 1 perdavimo sistemos operatorius, 5 gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai, 1 gamtinių dujų rinkos operatorius, 1 skystinimo operatorius, t. y. išduodamų licencijų skaičius yra 6,7 karto mažesnis. Atsižvelgdami į tai ir įvertinę Energetikos įstatymo projektą manome, kad siūlymas sąlygos neproporcingai didelę naštą Komisijai, kitiems viešojo administravimo subjektams ir ūkio subjektams, norintiems gauti leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, kadangi šiuo metu ūkio subjektai, turintys leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, atitinka visus reikalavimus, įtvirtintus Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-19 „Dėl Leidimų versti prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Remiantis Energetikos įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ūkio subjektai ne tik turės Komisijai teikti dokumentus, kurie numatyti Taisyklėse, bet ir pakartotinai susimokėti valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą (490 Eur), kuri numatyta Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto 2000 gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 4.530.1 papunktyje. Darant prielaidą, kad į Komisiją kreiptųsi 274 ūkio subjektai, jie turėtų sumokėti 274490=134.260 Eur. Atsižvelgiant į tai, toks leidimų išdavimo procesas ir tinkamas jo vykdymas pareikalaus papildomų Komisijos finansinių ir žmogiškųjų resursų.* Pažymėtina, kad Komisijos finansavimo šaltiniai yra nustatyti Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Komisijos programos, vykdant energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių reguliavimą ir valstybinę priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų sektorių metines veiklų pajamas. Darytina išvada, kad išlaidas, susijusias su leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimu ir šių įmonių veiklos kontrole, apmokėtų energetinių ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai, o tai pažeistų skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu. Atitinkamai siekiant užtikrinti Komisijos nepriklausomumą turi būti įvertinti papildomo finansavimo klausimai, kurie užtikrintų adekvačius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus siūlomoms funkcijoms atlikti. 5. Komisija yra nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos apibrėžiamos Europos Sąjungos teisės aktuose – Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009, L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009, L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kt. Pažymėtina, kad Europos šalių praktikoje nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių suskystintomis naftos dujomis bei nefasuotais naftos produktais, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su suskystintų naftos dujų bei prekybos nefasuotais naftos produktais leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu, neužtikrintų aiškinamajame rašte siekiamų tikslų ir nesąlygotų efektyvesnės valstybinės priežiūros, o, kaip buvo minėta, nustatytų perteklinius įpareigojimus bei papildomą administracinę naštą ir finansavimo poreikį rinkos dalyviams bei Komisijai.	Atsižvelgti	Pastabos iš esmės skirtos ne šiam įstatymo projektui, o kitiems pakete esantiems įstatymų projektams.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pateikia savo poziciją dėl Įstatymų projektų.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti yra siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus
(2 uždavinys).

Įgyvendinant minėtus tikslą ir uždavinį, Energetikos įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis ir leidimus verstis nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, funkcijos, susijusios su aukščiau minėtų leidimų išdavimu, yra priskiriamos atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui.

Projektuose nėra pagrįsta ar paaiškinta, kodėl esamas reguliavimas yra netinkamas ir kaip funkcijų perdavimas Komisijai išspręs problemas, todėl, Komisijos nuomone, funkcijos, susijusios su suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu bei ūkio subjektų reguliuojamos veiklos kontrole, neturėtų būti priskiriamos Komisijai ir turėtų likti atitinkamų savivaldybių administracijų direktorių kompetencijai dėl šių priežasčių:

1. Atitinkamos savivaldybės yra susipažinusios su šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų veikla bei reguliavimo ypatumais ir yra kompetentingos vykdyti naftos produktų leidimų išdavimą. Be to, naftos produktų leidimų išdavimas savivaldybėse skatina regionų plėtrą, kitu atveju, centralizavus šį procesą ir funkcijas perdavus Komisijai, galimai bus stabdoma regioninė plėtra.

2. Ūkio subjektai, vykdantys suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų pirkimo ir (ar) pardavimo veiklą, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kadangi rinkoje veikia daug dalyvių, užtikrinama tinkama teikiamų paslaugų / produktų kokybė, garantuojama, kad prekės / paslaugos būtų prieinamos visiems vartotojams, todėl jiems taikytinos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos. Pagal galiojantį energetikos sektorių reglamentavimą, reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, yra pagrįsti tais atvejais, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje.

3. Komisijos nuomone, siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 2 uždavinys) yra nesusijęs su Įstatymų projektų tikslu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir sąžiningos konkurencijos iškraipymui. Be to, Komisija nevykdo ir negalėtų užtikrinti priežiūros funkcijų, kuriomis būtų pasiekti aiškinamajame rašte keliami tikslai dėl mokesčių vengimo bei sąžiningos konkurencijos iškraipymo. Todėl manytina, kad veiksmų, susijusių su mokesčių surinkimu, neteisėtų finansinių operacijų tyrimais ir kt., pagal kompetenciją turėtų imtis Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

4. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais. Šiuo metu Komisijos išduotas licencijas gamtinių dujų sektoriuje turi 33 gamtinių dujų tiekimo įmonės, 1 perdavimo sistemos operatorius, 5 gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai,
1 gamtinių dujų rinkos operatorius, 1 skystinimo operatorius, t. y. išduodamų licencijų skaičius yra 6,7 karto mažesnis. Atsižvelgdami į tai ir įvertinę Energetikos įstatymo projektą manome, kad siūlymas sąlygos neproporcingai didelę naštą Komisijai, kitiems viešojo administravimo subjektams ir ūkio subjektams, norintiems gauti leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, kadangi šiuo metu ūkio subjektai, turintys leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, atitinka visus reikalavimus, įtvirtintus Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-19 „Dėl Leidimų versti prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Remiantis Energetikos įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ūkio subjektai ne tik turės Komisijai teikti dokumentus, kurie numatyti Taisyklėse, bet ir pakartotinai susimokėti valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą (490 Eur), kuri numatyta Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto 2000 gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 4.530.1 papunktyje. Darant prielaidą, kad į Komisiją kreiptųsi 274 ūkio subjektai, jie turėtų sumokėti 274*490=134.260 Eur. Atsižvelgiant į tai, toks leidimų išdavimo procesas ir tinkamas jo vykdymas pareikalaus papildomų Komisijos finansinių ir žmogiškųjų resursų. Pažymėtina, kad Komisijos finansavimo šaltiniai yra nustatyti Energetikos įstatymo
8 straipsnio 16 dalyje bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Komisijos programos, vykdant energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių reguliavimą ir valstybinę priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų sektorių metines veiklų pajamas. Darytina išvada, kad išlaidas, susijusias su leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimu ir šių įmonių veiklos kontrole, apmokėtų energetinių ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai, o tai pažeistų skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu. Atitinkamai siekiant užtikrinti Komisijos nepriklausomumą turi būti įvertinti papildomo finansavimo klausimai, kurie užtikrintų adekvačius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus siūlomoms funkcijoms atlikti.

5. Komisija yra nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos apibrėžiamos Europos Sąjungos teisės aktuose – Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009, L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009, L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kt. Pažymėtina, kad Europos šalių praktikoje nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių suskystintomis naftos dujomis bei nefasuotais naftos produktais, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų.

Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su suskystintų naftos dujų bei prekybos nefasuotais naftos produktais leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu, neužtikrintų aiškinamajame rašte siekiamų tikslų ir nesąlygotų efektyvesnės valstybinės priežiūros, o, kaip buvo minėta, nustatytų perteklinius įpareigojimus bei papildomą administracinę naštą ir finansavimo poreikį rinkos dalyviams bei Komisijai.

Atsižvelgti

Pastabos iš esmės skirtos ne šiam įstatymo projektui, o kitiems pakete esantiems įstatymų projektams.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-05-17 nutarimas Nr. 374)				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) 3 straipsniui, 4 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 1–4 dalims ir 6 ir 7 dalims, 6 straipsnio 1–3, 6 ir 7 dalims, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4539 (toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas) 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4540 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) 1 straipsniui ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti toliau išdėstytas nuostatas, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-05-17 nutarimas Nr. 374)	1				1.7. Tikslintinas Administracinių nusižengimų kodekso projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 172 straipsnio pavadinimas, nes jis neatitinka straipsnio turinio.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „172 straipsnis. Prekybos naftos produktais ~~licencijose nustatytos tvarkos~~ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimas“
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-05-17 nutarimas Nr. 374)	2				2. Nepritarti Energetikos įstatymo projekto 1–2 straipsniuose, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 6 straipsnio 4–5 dalyse ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių: <2.1...2.3 punktai skirti kitiems projektams> 2.4. Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomas atsakomybės už naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą griežtinimas nepagrįstas objektyviais Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnyje nurodyto teisinio reguliavimo nepakankamumą pagrindžiančiais duomenimis, leidžiančiais teigti, kad šiuo metu nustatyta atsakomybė neefektyvi (nenurodomas pažeidimų skaičiaus pokytis per pastaruosius kelis metus, pažeidimų mastas ir jais padaroma žala ir (ar) kiti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys baudų didinimo poreikį). Be to, projektų aiškinamojo rašto 4 punkto dalyje „Dėl atsargų lengvatų panaikinimo“ pateikti administracinės atsakomybės griežtinimo motyvai („atsargų kaupimo lengvatų panaikinimas bei minėtųjų sankcijų sugriežtinimas taptų papildomomis kliūtimis netrukdomai steigti įmones mokesčių grobstymo tikslais“) neatitinka administracinės nuobaudos paskirties, apibrėžtos Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūloma už Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą nustatyti nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų baudą. Siūloma nuostata prieštarauja Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Taigi Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnio tikslinga atsisakyti.	Pritarti	Atsisakytina įstatymo projekto 2 straipsnio.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. tarpusavyje turi derėti įstatymų projektų Nr. XIIP-4538-4540 įsigaliojimo datos. Pasikeitus pagrindinio įstatymo (Projekto Nr. XIIP-4538(2)) įsigaliojimo datai, atitinkamai tikslintina Projekto Nr. XIIP- 4540(2) įsigaliojimo data.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9 , prieš – nėra , susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė