LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

pAPILDOMO KOMITETO

IŠVADOS

DĖL DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO nr. i-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4804ES

2017 m. kovo 22 d. Nr. 108-P-09

 Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: V. Sinkevičius, M. Bastys, E. Gentvilas, G. Landsbergis, T. Langaitis, R. Martinėlis, B. Matelis, V. Poderys, J. Razma, A. Skardžius.

Komiteto biuro: vedėja R. Zabarauskienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Petkūnienė, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, R. Danė; padėjėjos Z. Jodkonienė ir G. Mickienė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: V.Auglys, M.Masaitytė, R.Revoldienė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas L.Raišys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-10	2	5	1	1. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“; šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę „atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“ tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“.	Pritarti.	2 str. 5 dalį išdėstyti taip: „5. Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – procesas, kuris apima: 1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), parengimą; 2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais, savivaldybės vykdomąja institucija ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą. 3 str. 7 dalį išdėstyti taip: “7. Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą (toliau – atrankos išvada) ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo 10 punkte ar 2 priedo 14 punkte nurodytus atvejus, tokiu atveju atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas.”
		2	10		2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms - juridiniams asmenims, bet ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso (kitoms organizacijoms) bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui.	Pritarti.	2 str. 10 dalį išdėstyti taip: „10. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), rengiantis informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir vykdantis kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“ 5 str. 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“
		3	1	1	3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuorodos „1 priedas“ reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“. Ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2 priedo 14 punkto nuostatoms.	Pritarti.	3 str. 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1. Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio įstatymo 1 priedas); <...>“. 7 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3. Tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas) įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“ 7 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas). ir tais atvejais, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atsakingoji institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo .“
		3	2		4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą.	Pritarti.	Išbraukti 3 str. 2 dalį: „2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“
		3	2, 4		5. Siekiant suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį „leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“.	Pritarti.	3 str. 4 dalį išdėstyti taip: „4. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atliktas iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo. Jei atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatliktas, leidimas neišduodamas.“
		7	6		6. Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per 10 darbo  dienų nuo informacijos paskelbimo dienos“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.	Pritarti.	7 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė – nuo informacijos paskelbimo dienos, pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai.“
		7	7		7. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas „per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos“ nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad iš termino atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje. Jeigu 20 darbo dienų terminas apima iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytus 3 darbo dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą.	Nepritarti.	Įstatymo projekto 7 str. 7 d. nustatytas 20 d. d. terminas apima ir 7 str. 6 d. nustatytus 3 d. d. ir 10 d. d. terminus, tai reiškia, kad atsakinga institucija atrankos informaciją nagrinėja ir vertina lygiagrečiai su PAV subjektais ir savivaldybės vykdomąja institucija. Tokiu būdu realiai ji turi 15 d. d. informacijai išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą ar pateikti pastabas dėl atrankos dokumento. Pažymėtina, kad toks pats principas nuo 2013 m. liepos mėn. taikomas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo sistemoje, kur jis visiškai pasiteisino. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pasirinktas atrankos informacijos nagrinėjimo proceso optimizavimas yra tinkamas.
		8	2		8. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto  atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje.	Nepritarti.	Atsižvelgiant į tai, kad direktyvose nenurodoma, kokio lygmens nacionaliniu teisės aktu turi būti perkeliamos direktyvos nuostatos ir remiantis Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (pvz., žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą), esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, turi būti nustatyti įstatyme. Ataskaitos turinio reikalavimai nėra esminės veiklos sąlygos. Įstatymo projekto kontekste esminės veiklos sąlygos būtų – atlikti atranką planuojamai ūkinei veiklai ar poveikio aplinkai vertinimą ir reikalavimas atlikti tam tikras procedūras parengiant įstatymo projekte nurodytus dokumentus pagal įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Ūkinės veiklos rūšys, kurioms taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas nurodytos įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose, procedūros ir dokumentai, kuriuos reikia parengti, taip pat nurodyti įstatyme. Ataskaitos turinio reikalavimai nepriskirtini esminėms veiklos sąlygoms, kadangi jais nenustatomos esminės veiklos sąlygos, šiais dokumentais remiamasi priimant atitinkamus sprendimus. Reikalavimai ataskaitai yra nustatyti aplinkos ministro tvirtinamuose Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Nuostatuose detaliai pagal kiekvieną aplinkos komponentą nurodoma, kokia informacija turėtų būti pateikiama. Pažymėtina, kad kiekvienos konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju, ataskaitos turinys, vertinami aspektai  priklausys nuo veiklos pobūdžio, masto, pasirinktos vietos. Įstatymo projekte įtvirtinus specialiuosius ataskaitos reikalavimus, nebūtų užtikrinamas tinkamas jų vykdymas, kadangi net ir tos pačios veiklos rūšies atveju priklausomai nuo jos įgyvendinimo vietos, ataskaitoje bus pateikiama ta informacija, kuri aktuali konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju.
		8	3		9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra pakankamai aiškios šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti. Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją.	Pritarti.	8 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą teikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams išvadoms gauti, apie parengtą programą aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir atsakingąją instituciją, kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją, kaip galima susipažinti su programa.“
		8	5		10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo.	Pritarti.	8 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą. Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. ir atsakingajai institucijai.“ 10 str. 5 dalį išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“ 10 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. ir atsakingajai institucijai.“
		9	3		11. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 bei 6 dalyse nustatyti terminai - atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad valstybė narė, kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko, kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus.	Nepritarti.	Įstatymo projekto 9 str. 3 ir 6 dalyse nurodomi terminai „ne trumpesnį kaip 25 darbo dienos“ ir „ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo išsiuntimo dienos“, t. y. visada galima nurodyti ilgesnį laiką, atsižvelgiant į gerąją praktiką, tarptautines rekomendacijas ar konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, bet trumpesnio negu 25 ar 30 d. d. – ne.
		9	4		12. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje formuluotė „nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote „nacionalinės teisės nuostatomis“.	Pritarti.	9 str. 4 dalį išdėstyti taip: „4. Jeigu poveikį aplinkai patirianti šalis neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį arba praneša, kad nedalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, vertinimas atliekamas vadovaujantis nacionalinėmis nacionalinės teisės nuostatomis.“
		10	3		13. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 bei 9 dalyse nustatyti terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“.	Nepritarti.	2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminas, kuris įstatymo projekte išskaidytas į dvi dalis – visuomenės informavimas apie viešą ataskaitos svarstymą prieš 20 darbo dienų ir kita dalis – visuomenės informavimas, kai atsakinga institucija gauna ataskaitą (pasiūlymų teikimo terminas – 10 darbo dienų). Direktyva nedraudžia skaidyti šį terminą į atskirus etapus. Kadangi nacionalinėje teisėje konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pareiga padalinta poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingai institucijai, siekiant išlaikyti Direktyvos 2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminą, įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta: „9. Atsakinga institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“
		10	9		14. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos raštu gavimo dienos, nes pranešimo paskelbimo diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją.	Pritarti.	10 str. 9 dalį išdėstyti taip: „9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos  paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją . Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“
		11	1	2	15. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte.	Nepritarti.	Įstatymo projekte netikslinga nustatyti sprendimo priėmimo pagrindus, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju priimant tiek teigiamą, tiek neigiamą sprendimą vertinama visa eilė aspektų, t. y. koks poveikio mastas, ar įgyvendinus projektą ir vykdant veiklą pagal vertinimo rezultatus užtikrinama, kad bus laikomasi teisės aktuose nustatytų aplinkos kokybės reikalavimų ar net ir pritaikius poveikio mažinimo priemones, vykdant veiklą bus daromas neigiamas poveikis aplinkai ir pan. Netikslinga įvardinti konkrečias sąlygas įstatyme, kadangi kiekvienos konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atveju priklausomai nuo veiklos pobūdžio, įgyvendinimo vietos jos gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, statybą leidžiančio dokumento forma ir turinys nustatyta statybos techniniame reglamente STR. 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Sprendimo dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo forma ir turinys nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos apraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474.
		14			16. Nėra aišku, kokius teisinius santykius siekiama reglamentuoti keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas). Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis.	Pritarti.	14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atsakomybė Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai atsako už šio įstatymo nuostatų vykdymą. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai už šio įstatymo nuostatų pažeidimus traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
					17. Keičiamo įstatymo 3 priedas taisytinas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus: - 1 punkte išbrauktinas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES pavadinimas - žodžiai „kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“; - 2 punktas pildytinas, po nuorodos „OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) įrašant žodžius „su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p.193)“; - priedo 1 ir 2 punktai sukeistini vietomis, išdėstant juos chronologine tvarka.	Pritarti.	Patikslinti 3 priedą: „1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p.193). 21. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, p. 1).“. 2. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102).“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-01	3	2		1. Projekto XIIP-4804 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Analizuojant šią nuostatą nustatyta, kad yra neaiškus šios procedūros įgyvendinimo mechanizmas, nes ūkio subjektams nenustatyta pareiga informuoti atsakingosios institucijos apie planuojamos vykdyti ūkinės veiklos mastus, o atsakingoji institucija nedalyvauja visų leidimų ūkinei veiklai išdavimo procese. Todėl neaišku, kaip ji sužinotų apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kaip įvertintų jos mastą, kokius įgaliojimus turėtų sužinojusi ir įvertinusi ūkinės veiklos poveikį leidimo išdavimo proceso sustabdymui, kokiais terminais turėtų atlikti vertinimo inicijavimo procedūras, jeigu nustatytų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti PAV. Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „turi teisę“ leidžia atsakingajai institucijai, nors ir nustačiusiai būtinybę atlikti PAV, jo nereikalauti iš ūkio subjekto, todėl siūlome vengti formuluočių, sudarančių galimybę elgtis dviprasmiškai. Neaiškus procedūros įgyvendinimo mechanizmas ir išplėsta institucijos diskrecija, kai nenustatyti atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, arba nors ir nustačius kriterijus, tačiau institucijai jų netaikant ir turint galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą, yra laikytini korupcijos rizikos veiksniais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įpareigoti ūkio subjektus, prieš prašant leidimų ūkinei veiklai, patikrinti per atsakingąją instituciją, ar nereikalingas tai veiklai PAV, taip pat nustatyti aiškų procedūros įgyvendinimo mechanizmą, jo įgyvendinimo terminus, panaikinti atsakingosios institucijos nepagrįstos diskrecijos galimybes.	Pritarti.	Išbraukti 3 str. 2 dalį: „2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“ 7 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas). ir tais atvejais, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atsakingoji institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.“
		6	1	3	2. Projekto Nr. XIIP-4804 6 straipsnio 1 dalies trečiame punkte nustatyta, kad atsakingoji institucija prireikus pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui. Atvejai, kuriais atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, jų pasitelkimo būdas, jų statusas, išvadų reikšmė atsakingosios institucijos sprendimo priėmimui projekte nėra nustatyti. Manome, kad atsakingojoje institucijoje turėtų dirbti darbuotojai, kurių kompetencija leistų vykdyti jiems visas pavestas funkcijas, o nereglamentuotas konsultantų dalyvavimas PAV procese tik sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir valstybės lėšas naudoti neracionaliai, kadangi pagal analizuojamą normą, konsultantų dalyvavimą savo lėšomis privalės organizuoti atsakingoji institucija. Siūlome nustatyti, kad konsultantai gali būti pasitelkiami tik įstatyme nustatytais objektyviais atvejais ir reglamentuoti konsultantų pasitelkimo tvarką, jų statusą, išvadų reikšmę sprendimo priėmimui.	Pritarti.	6 str. 1 d. 3 punktą išdėstyti taip: „3) prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų  vertinimui ir išvadų pateikimui, kai šių dokumentų nagrinėjimui ji neturi pakankamų ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija.“ 11 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir konsultantų išvadomis, jeigu tokios buvo pateiktos vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: 1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba 2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“
2.	Klaipėdos miesto savivaldybės meras, 2016-12-22				1. Nauju įstatymo projektu siekiama savivaldybes išbraukti iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų statuso ir joms priskirti  tik stebėtojų vaidmenį, t. y. savivaldybėms suteikti tik galimybę atsakingai institucijai pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos informacijos, poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. Pagal Projektą savivaldybės vykdomajai institucijai nėra suteikiama teisė pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo programą ar ataskaitą. Projektu siekiama savivaldybes maksimaliai eliminuoti iš poveikio aplinkai vertinimo proceso, joms paliekant tik deklaratyvias poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio teises. Tuo tarpu visuomenei poveikio aplinkai vertinimo procese suteikiamos platesnės teisės nei savivaldybės vykdomajai institucijai.  Projektu savivaldybėms net nėra suteikta teisė, priešingai nei visuomenei, kreiptis į teismą dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados ar priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Projekto 15 straipsnyje nustatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą, jei į jos prašymą atsakinga institucija deramai neatsižvelgė, ir nurodyta, kad visuomenė turi teisę ginti viešąjį interesą ginčijant atsakingos institucijos priimtus sprendimus). Nesutinkame, kad savivaldybės būtų nepriskiriamos prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei joms būtų panaikintos šiuo metu galiojančios poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės, priešingu atveju savivaldybės nebegalėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją.	Pritarti.	Patikslinti 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktus: „2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija;“. Papildyti 6 straipsnio 5 dalį nauju 5 punktu: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, vykdydami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas: <...> 5) savivaldybės – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“ Išbraukti 6 straipsnio 6 dalį: „6. Savivaldybės vykdomoji institucija šio įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“ Atitinkamus patikslinimus atlikti: 2 str. 5 dalies 2 punkte, 7 dalies 3 ir 4 punktuose, 6 str. 1 dalies 2 punkte, 7 str. 6, 7 ir 8 dalyse, 8 str. 3, 4 ir 8 dalyse, 10 str. 9 dalyje, 11 str. 1, 6, 7, buvusioje 8 ir 9 dalyse.
					2. Įstatymo projektu siekiama visiškai eliminuoti savivaldybės tarybos vaidmenį iš poveikio aplinkai vertinimo proceso. Nesutinkame su šiuo pakeitimu, nes būtent savivalda atstovauja gyventojams. Savivaldybė kaip institucija turi turėti teisę pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siekiant kompromiso, Projekte galėtų būti apibrėžta, kad veto teise savivaldybės tarybos gali pasinaudoti, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisinį reglamentavimą ir (ar) turimus savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, bet ne visiškai ją panaikinti.	Nepritarti.	Projekte siūloma, kad savivaldybės PAV procese dalyvautų PAV subjekto teisėmis, ir jos, teikdamos išvadas, turėtų atsižvelgti į galiojančių teritorijų planavimo dokumentus ir teisines galimybes juos keisti (atkreipiame dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną tiesioginis veiklos draudimas turi būti įtvirtinti įstatymuose), savivaldybės kompetencijai priskirtų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, nustatyti jos kompetencijai priskirtas aplinkosaugines veiklos sąlygas ir, jeigu teisės aktai draudžia pakeisti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kad veikla planuojamoje teritorijoje galėtų būti vykdoma, išvadoje nurodyti, kokiu konkrečiu įstatymu ūkio subjekto planuojama ūkinė veikla draudžiama. Tokiu būdu atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) priimdama sprendimą ar atrankos išvadas privalėtų atsižvelgti į savivaldybės išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą. Taip būtų užtikrinamos ir savivaldybės teisės, ir sprendimų priėmimo skaidrumas, kadangi išvadas teiktų specialią kompetenciją turintys specialistai.
					3. Esame prieš poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo panaikinimą, nes paprastai atsakingos institucijos priimtoje atrankos išvadoje nėra aiškiai nurodamas realus poveikis  aplinkai bei neapibrėžiamos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ar konkretūs realūs pasiūlymai poveikiui mažinti. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir atrankos išvados persvarstymo galimybę, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia motyvuotą prašymą persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, nes būtent šio persvarstymo metu dažniausiai ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija, atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą.	Nepritarti.	Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių, tarp jų ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus gautus iki atrankos išvados priėmimo, t. y. galioja tas pats principas kaip ir atrankos išvados persvarstymo atveju (pasiūlymų teikimas), tik skiriasi pasiūlymų teikimo etapas, pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga.
3.	Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos verslo konfederacija, Asociacija Investors forum, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Antrinio perdirbimo asociacija, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacija,  2016-12-20	2 priedas	11.18		- patikslinti 2 priedo 11.18 punktą, numatant, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama planuojant gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į 1 ir 2 priedus, plėtrą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas – 2,5 ha ar didesnis plotas (šiuo metu projekte numatyta, kad atranka būtina, kai užimamas plotas - 1 ha ar didesnis plotas). Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgdami į kaimyninių ES šalių praktiką (pvz.: Latvijoje reikalaujama atlikti atranką statybos plėtros projektams industrinėse teritorijose, kai užstatomas plotas yra 2,5 ha ar didesnis).	Nepritarti.	Atsižvelgiant į kitų ES šalių praktiką (pvz., JK atrankos procedūrą taiko nuo 0,5 ha, Vokietija nuo 2 ha, latviai 2,5 ha), PAV įstatymo projekte nurodytas užimamo ploto kriterijus 1 ha, yra optimalus.
		2 priedas	11.7		- patikslinti 2 priedo 11.7 punktą, paaiškinant, kad atrankos atlikti nereikia, kai planuojama vykdyti pavojingų atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklą (t. y. veiklą, kai atliekomis tapę produktai (pavyzdžiui, naudoti šaldytuvai, mobilieji telefonai ar kiti elektros ir elektroninės įrangos prietaisai) ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo). Reikalavimas atlikti atranką tokiai veiklai neproporcingai apsunkintų galimybes vykdyti panaudotų daiktų paruošimo pakartotinai naudoti veiklą, ženkliai sumažintų daiktų pakartotinį naudojimą, kuris turėtų būti skatinamas, atsižvelgiant į atliekų prevencijos tikslus, atliekų tvarkymo prioritetus bei ES teisės aktų reikalavimus. Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytą atliekų teisinį reguliavimą, pavojingų atliekų paruošimo pakartotinai naudoti veikla gali būti priskiriama atliekų naudojimo veiklai, o projekto 2 priedo 11.7 punkte nustatyta, kad planuojant pavojingų atliekų naudojimo veiklą reikia atlikti atrankos procedūras.	Pritarti.	Patikslinti 2 priedo punktus ir papunkčius: „11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų; „11.7. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus: <...> 11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą.“
		2 priedas	11.5		- koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą, arba nustatyti didesnius ribinius dydžius ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000 100 ar daugiau tonų atliekų:“. Siūlomas ribinis nepavojingųjų atliekų kiekis yra nepagrįstas jokiais logiškais motyvais, jį nustačius, būtų užkraunama neproporcinga galimam neigiamam aplinkos poveikiui administracinė našta verslui, apsunkinamos verslo sąlygos. Manytina, kad galimas poveikio sumažinimo priemones galima numatyti nebūtinai tik atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jas galima nustatyti TIPK leidimų arba Taršos leidimų sąlygose.	Nepritarti.	Nuo 2000 m. iki 2008 m. poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ar atrankos reikalavimai buvo taikomi bet kokiai atliekų tvarkymo veiklai. Nuo 2008 m. pradėti taikyti liberalesni reikalavimai nepavojingų atliekų saugojimo veiklai (nereikėjo atlikti nei atrankos, nei PAV). Dabar, atsižvelgdami į šio liberalizavimo neigiamus rezultatus ir į atliekų tvarkymo veiklos reglamentavimo trūkumus, siūlome nustatyti 100 t slenkstį nepavojingų atliekų saugojimo veiklai, kurį pasiekus taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.  Pagal PAV direktyvos 2 priedą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai taikomi bet kokiems atliekų tvarkymo projektams, t. y. įrenginiams, skirtiems atsikratyti atliekomis, jei projektai neįtraukti į 1 direktyvos priedą. Nepaisant to, kad direktyvoje nurodomi tik atliekų atsikratymo (šalinimo) įrenginiai, tačiau pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką ir pagal EK parengtą PAV direktyvos 1 ir 2 prieduose nurodytų projektų sampratos aiškinimo vadovą atliekų šalinimas apima ir atliekų naudojimą, todėl PAV įstatymo projekte siūloma reikalauti atrankos ir atliekų naudojimo veiklai. Be to, pagal nacionalinę teisę, atliekų laikymo veikla priskiriama atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai, todėl PAV įstatyme šiam atliekų naudojimo būdui nustatytas atskiras reikalavimas atlikti atranką dėl PAV, kai pasiekiamas 100 t vienu metu saugomų atliekų kiekis. 100 t slenkstinis dydis nustatytas įvertinus atliekų tvarkymo veiklos specifiką, aplinkosaugines problemas ir siekiant užtikrinti nuoseklų atliekų laikymo veiklos planavimą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas taikomas ne tik atliekų laikymui, bet ir atliekant atliekų paruošimą naudoti arba šalinti, t. y. kartu su laikymu atliekant ir atliekų pirminio apdorojimo operacijas. Remiantis atliekų tvarkytojams išduotų Taršos leidimų duomenimis, mažuma atliekų tvarkytojų vykdo tik atliekų laikymo veiklą. Didžioji dalis jų kartu su atliekų laikymu vykdo bent jau atliekų rūšiavimo veiklą.
4.	Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija, 2016-12-20				Pasiūlymai tapatūs aukščiau išdėstytiems (3 p.) asociacijų pasiūlymams.	Pritarti iš dalies.	Žr. komentarus aukščiau (3 p.)
5.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-11-21				1. Projekte nebelieka nuostatos, jog savivaldybė kaip proceso dalyvis turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atlikta ir planuojamai veiklai, kuri neįrašyta į šio Projekto 1 ir 2 priedus. Teisė spręsti lieka tik atsakingai institucijai, kuri ne visada žino realią padėtį savivaldybėje, t.y. monitoringo duomenis, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Todėl savivaldybės prašo sugrąžinti šią teisę į Projektą.	Nepritarti.	Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas, laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.
					2. Projekte subjektui nepateikus per nustatytą terminą išvadų, laikoma, kad yra pritariama planuojami ūkinei veiklai. Savivaldybės siūlo, kad PAV įstatyme būtų raštiškas PAV subjektų atsakymas atsakingai institucijai apie pritarimą arba nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai.	Nepritarti.	PAV įstatymo projekto 8 straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią PAV subjektams per įstatyme nurodytą terminą nepateikus išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Tokia pati nuostata suformuota ir PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektui laiku nepateikus išvadų, atsakinga institucija priima sprendimą be jų. Įtvirtinus šias nuostatas bus išvengta proceso vilkinimo, nes jeigu būtų atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos pasiūlymą, tuomet ūkio subjektas būtų priverstas laukti išvadų net ir tuo atveju, jeigu jos būtų pateikiamos nesilaikant terminų. Pažymėtina, kad toks pats principas taikomas ir Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose.
					3. Savivaldybės nepritaria atsisakyti savivaldybės veto teisės, stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV proceso etape, nes planuojama ūkinė veikla privačioje ar valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų (savivaldybės bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų). Savivaldybė, kaip institucija, turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose.	Nepritarti.	PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariama tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tiesioginių atsakingos institucijos (AAA) konsultacijų su savivaldybės vykdomąja institucija procedūras visuose atrankos dėl PAV (7 str.) ir PAV proceso etapuose (8 ir 10 str.), atsisakant savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape. Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus ir nuoseklus konsultavimasis su savivaldos institucijomis, išvengiama, nepagrįstų sprendimų ir sudaromos palankios sąlygos regionų vystymuisi ir plėtrai, paliekant teisę kompetentingiems, profesionaliems specialistams nagrinėti ir vertinti ataskaitose pateiktas išvadas.
					4. Projekte po kiekvieno PAV proceso etapo, atsakinga institucija organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąja institucija jos pasiūlymams aptarti. Savivaldybės siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir palikti atrankos išvadų persvarstymą, kai PAV subjektai ir organizatorius pateikia prašymą persvarstyti, kadangi persvarstymo metu dažniausiais ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą.	Nepritarti.	Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją netikslinga.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo nariai:  Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-06	8	7		Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai  per nustatytą laiką privalo pateikti išvadą dėl programos. Jei jie išvados nepateikia, tai laikoma, kad jie programai pritarė. Toks proceso reglamentavimas skamba dviprasmiškai, nes kaip reikėtų vertinti tokius subjektų poelgius, kai jie dėl tam tikrų paskatų nesiteikia  pateikti išvados. Todėl tikslinga siūlyti, kad subjektai privalo per jiems nustatytą laikotarpį pateikti išvadas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai.“	Nepritarti.	Tiek galiojančiame PAV įstatyme, tiek įstatymo projekte įtvirtinta pareiga PAV subjektui per nustatytą terminą pateikti išvadas. Tai reiškia, kad PAV subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas PAV procese, privalo laiku pateikti išvadas. Pažymime, kad įstatymo projekto 8 str. 7 d. tikslas buvo išvengti proceso vilkinimo, t. y. , kai PAV subjektai leidžia sau nepateikti išvadų per nustatytą terminą, o užsakovas negali tęsti PAV proceso, nes įstatymas nenumato galimybės be PAV subjektų išvadų teikti ataskaitą atsakingai institucijai ir užbaigti PAV procesą. Pažymėtina, kad toks pats principas įtvirtintas Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymuose.
		10	7		Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai.“	Nepritarti.	Žr. aukščiau pateikto pasiūlymo komentarą.
2.	Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis , 2016-12-06	6	5	4	Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija „Natura 2000“ teritorijose koordinuoja veiksmus dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau saugomos teritorijos neapsiriboja vien „Natura 2000“ teritorijomis  ir ūkinė veikla gali įtaką daryti kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, ir kitose saugomose teritorijose. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir vietovėms, kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti“.	Nepritarti.	Pagal įstatymo projekto 5 str. 1 d. 2 p. saugomų teritorijų institucija kaip PAV subjektas įtraukiama į PAV procesą tik tais atvejais, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas dėl to, kad veikla gali daryti reikšmingą poveikį Natura 2000 teritorijoms ar artimai jos aplinkai. Dėl to ir jos kompetencija  siejama su Natura 2000 teritorijomis. Pagal pasiūlymą įstatymo projektą siūloma papildyti bet kokiomis vietovėmis, todėl lieka neaišku, koks pasiūlymo tikslas. Nes plačiąja prasme planuojama ūkinė veikla gali paveikti ir gyvenamąsias vietoves ir rekreacines, bet saugomų teritorijų institucijos neturi kompetencijos teikti išvadų dėl minėtų vietovių.
		6	5	5	Argumentai: Projekto tame pačiame straipsnyje numatoma kokie subjektai, kokią veiklą koordinuos dėl atrankos ir PAV procesų.  Tačiau savivaldybių institucijoms atrankos ar PAV atlikimo koordinavimas – nenumatytas.  Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:  „5) savivaldybių institucijos –  dėl planuojamos ūkinės veiklos įvertinant programas ir teikiant išvadas dėl ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.“	Nepritarti.	Pasiūlyme nurodoma ne savivaldybės institucijų kompetencija, o funkcijos ir pareigos (PAV subjekto kompetencija pagal jo kuruojamą sritį).
3.	Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-06	7	8		Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:  „8. Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka. Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.“	Nepritarti.	Įstatymo projekte atsisakyta atrankos išvados persvarstymo laikantis PAV direktyvos siūlomos atrankos procedūros ir siekiant pagreitinti atrankos procesą ir nustatant pareigą atsakingai institucijai konsultuotis su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais iki atrankos išvados priėmimo. Atrankos išvada priimama atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymus. Be to, pagal Teisingumo ministerijos pastabas atrankos išvados persvarstymas toje pačioje institucijoje teisine prasme yra negalimas, nes ta pati institucija negali keisti jos pačios priimto sprendimo. Tiek PAV direktyvos 11 str., tiek Orhuso konvencijos 9 str. yra numatyta galimybė peržiūrėti kompetentingų institucijų sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau peržiūrą turi atlikti nepriklausoma ir nešališka institucija. Atsižvelgiant į kaštų naudos santykį, steigti ikiteisminę instituciją  netikslinga.
4.	Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-06	3	2		Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atliekama ne tik plečiant, keičiant ūkinę veiklą, bet ir ją planuojant. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija priima sprendimą dėl atrankos ūkinei veiklai, kuri yra įrašyta į įstatymo 2 priedo sąrašą, kai sąraše nurodytos veiklos sudaro 50 procentų apatinio ribinio dydžio. Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad tikslinga atlikti atranką ir toms veikloms jei to nereikalauja direktyvos II ar III priedai, bet veikla akivaizdžiai  gali įtakoti aplinką. Todėl projekte numatytas veiklų susiaurinimas atrankai atlikti galimai prieštarauja direktyvos pagrindinėms nuostatoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atsakingoji institucija Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, o atsakingoji institucija nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 2 priede priedo nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“	Nepritarti.	Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.
5.	Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-13				Argumentai: Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma.  Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, arba pasiekta trumpą laiką (pvz. 0,5–1 metus).  Iš anksto sunku numatyti gavybos apimtis, ypač per parą, kada ji bus pasiekta ir kiek laiko truks? Tai priklauso nuo geologinių sąlygų, taikomų technologijų, naftos kainos, jos gavybos strategijos ir kt. veiksnių. Vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti gręžiniais į numatytą sluoksnį. Ši procedūra irgi  gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrymo kiekiui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 t per parą naftos);“	Nepritarti.	Aplinkos ministerija laikosi tęstinės pozicijos, remdamasi šiais motyvais: - naftos telkiniai nedideli; - remiantis ūkio subjektų monitoringo duomenimis, gavyba nesukelia reikšmingos oro, dirvožemio ir vandens taršos. - atsisakius pareigos visais atvejais atlikti pilną PAV, sumažėtų administracinė našta tiek ūkio subjektams, tiek valstybės institucijoms. Pasekmės: - visais atvejais būtų vykdoma atrankos procedūra, kurios metu gali būti priimtas sprendimas dėl privalomo PAV atlikimo; - 500 t/parą kriterijus įtvirtintas PAV direktyvoje ir Espo konvencijoje; - pagal įstatymo projektą PAV būtų privalomas visai išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos atvejais; tradicinių (naftos ir dujų) - kai gavyba vykdoma jūros rajone. Faktinė informacija Lietuvoje eksploatuojama 15 naftos telkinių. 2017 m. iš visų telkinių planuojama išgauti apie 96 000 t, 2018 m. – 88 000 t, 2019 m. – 79 000 t naftos. Iš telkinio vidutiniškai išgaunama apie 18–45 t per parą. 2015 m. išgauta 74 000 t, 2014 m. – 82 000 t, 2013 m. – 86 070 t naftos, t. y. stebimas gavybos mažėjimas apie 10–15 proc.
6.	Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-06	5	1	2	Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnio  1 dalies 2 punkte nurodant kas yra  poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektai, neįrašytos savivaldybės. Tuo tarpu, savivaldybės administracijos ir tarybos nariai yra tiesiogiai atsakingi už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Kai kuriose ES šalyse, kaip Austrija, Latvija, Lenkija, Suomija, savivaldybės ne tik priima sprendimus dėl PAV atlikimo, bet ir išduoda leidimus bei kontroliuoja tolimesnį ūkinės veiklos įgyvendinimo procesą (Seimo informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų  skyrius). Įstatymo projekto 5 straipsnio  1 dalies 5 punkte  nėra aiškūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – <...> turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities <...>. Siūlome papildyti, kokios srities reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, kadangi numatytu atveju rengėjas gali turėti bet kokios srities išsilavinimą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomas kvalifikacijos srities atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifikai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“	Pritarti.	5 str. 1 d. 2 punktą išdėstyti taip: „2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“ 5 str. 1 d. 3 punktą išbraukti: „3) savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija;“. 6 straipsnio 5 dalį papildyti nauju 5 punktu: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, vykdydami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas: <...> 5) savivaldybės – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“ Išbraukti 6 straipsnio 6 dalį: „6. Savivaldybės vykdomoji institucija šio įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“ Atitinkamus patikslinimus atlikti 2 str. 5 dalies 2 punkte, 7 dalies 3 ir 4 punktuose, 6 str. 1 dalies 2 punkte, 7 str. 6, 7 ir 8 dalyse, 8 str. 3, 4 ir 8 dalyse, 10 str. 9 dalyje, 11 str. 1, 6, 7, buvusioje 8 ir 9 dalyse.
		5	1	5	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį, magistro laipsnio išsilavinimą ar ir kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistų, kurių didesnė dalis yra įgijusių atitinkamą aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą ar, kiti - kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“	Nepritarti.	Siūlymas iš esmės nepakeičia įstatymo projekte siūlomos nuostatos, todėl netikslinga į jį atsižvelgti.
7.	Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Linas Balsys Gintautas Kindurys Paulius Saudargas Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-06	8	4		Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje savivaldybėms numatoma galimybė susipažinti su programa ir atsakingai institucijai pateikti pasiūlymus. Toks sumenkintas savivaldybių dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese prieštarauja kitų šalių praktikai, kur savivaldybės turi vertinančios ir net kontroliuojančios institucijos statusą. Savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Siūlome palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurioje nurodoma, kad jei savivaldybių tarybos svarstant programą priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai ūkinė veikla negalima iki to laiko kol bus priimtas kitoks sprendimas, išskyrus valstybinės reikšmės objektus. Tokiu būdu, būtų patenkintas pilnavertis savivaldybių dalyvavimas ir visuomenės lūkesčiai per jų rinktus savivaldybių tarybos narius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“	Nepritarti.	ES šalių praktika – savivaldybė daugumoje šalių yra leidimą (development consent) išduodanti institucija; jos nuomonės klausiama dėl PAV ataskaitos rengiant išvadas (angl. reasoned opinion). Dėl savivaldybės nestoja PAV procesas. Pradėtas PAV procesas visada baigiasi išvadomis dėl PAV ataskaitos. Planuojama veikla stabdoma, neleidžiama neišduodant leidimo (LT būtų statybą leidžiantis dokumentas). PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu, priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje. Šis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nesuteikia užsakovui teisės įgyvendinti projektą (fiziškai kasti). Vertinant tai, kad PAV tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti reikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, o PAV programos tikslas – susitarti, kokiais aspektais ir kaip bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Programa nustato tik vertinimo lauką, apimtį, bet nepateikia vertinimo rezultatų ir išvadų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, teikia motyvuotas, pagrįstas išvadas ir priima sprendimus. Pažymėtina, kad PAV proceso metu susitariame tik dėl aplinkosaugos sąlygų, poveikio mažinimo priemonių, bet nesprendžiami teritorijų planavimo klausimai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. ir kitus aplinkosaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, bet kuri ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis jai taikomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Be to, PAV sprendimas yra tik vienas iš aspektų ar kriterijų, į kurį savivaldybė turi atsižvelgti išduodama statybą leidžiančius dokumentus. Galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo. Tokios teisės realizavimo pasekmės – PAV procedūrų sustabdymas neribotą laiką iki savivaldybės taryba panaikins savo priimtą sprendimą arba jis bus panaikintas teismine tvarka. Kitaip tariant, savivaldybės tarybai suteikta absoliuti teisė, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje bei tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. PAV programa nustato PAV ataskaitos turinį bei joje nagrinėjamus klausimus, t. y. daugumoje atvejų vien tik pagal programą praktiškai neįmanoma nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla išties darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenės gerovei ar sveikatai ir, ar toks poveikis negali būti pašalintas ar sumažintas, įdiegus taršą mažinančias ar kitas kompensacines priemones, kurios nustatomos PAV procese. Taigi, galimos neigiamos ūkinės veiklos pasekmės gali būti nustatytos tik po programos patvirtinimo, atliekant PAV ir rengiant ataskaitą. Todėl objektyvūs pagrįsti sprendimai gali būti priimami tik turint vertinimo išvadas. Kaip rodo praktika, įskaitant ir teisminę, savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, uždraudžiančius planuojamą ūkinę veiklą, nei teoriškai, nei praktiškai negali įvertinti visų šių aspektų ir priimti motyvuotų sprendimų, pagrįstų išsamiais aplinkosauginiais, visuomenės sveikatos apsaugos motyvais. Planuojama ūkinė veikla uždraudžiama be objektyvių motyvų, netgi neturint visų duomenų, informacijos apie veiklą ir ūkio subjekto planuojamas diegti technologijas, priemones ir pan. Dėl visų šių priežasčių tampa vis sudėtingiau pritraukti naujus investuotojus, suplanuotos investicijos yra sustabdomos, nekuriamos naujos darbo vietos, t. y. pažeidžiami ir bendrieji visos valstybės interesai, nes surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, gilinamos nedarbo problemos, sąlygojančios emigraciją ir kt. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tiesioginių atsakingos institucijos (AAA) konsultacijų su savivaldybės vykdomąja institucija procedūras visuose atrankos dėl PAV (7 str.) ir PAV proceso etapuose (8 ir 10 str.), atsisakant savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape. Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus ir nuoseklus konsultavimasis su savivaldos institucijomis, išvengiama nepagrįstų sprendimų ir sudaromos palankios sąlygos regionų vystymuisi ir plėtrai, paliekant teisę kompetentingiems, profesionaliems specialistams nagrinėti ir vertinti ataskaitose pateiktas išvadas.
8.	Seimo nariai Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-13	9	13		Argumentai: Iš įstatymo projekto II priedo išimtas dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo krematoriumo statybai. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Vadovaujantis Orhuso konvencija, suinteresuota visuomenė turi teisę dalyvauti institucijoms priimant sprendimus. Poveikio aplinkai vertinimas visuomenei kaip tik  ir užtikrina tokią teisę. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto I priedo 9 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip: „9.13. Krematoriumų įrengimas“.	Nepritarti.	Mažinant administracinę naštą, veiklos rūšių sąrašuose tik PAV direktyvos I ir II priede nurodytos veiklos rūšys. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, krematoriumų įrengimui yra nustatoma sanitarinės apsaugos zona ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu apie planuojamą veiklą informuojama visuomenė, rengiama ataskaita, ji viešai svarstoma, o sveikatos apsaugos institucija priima sprendimą dėl veiklos galimybių. Vertinant tai, kad krematoriumai nedaro reikšmingo neigiamo poveikio gamtinei aplinkai, bet gali sukelti tiek cheminį, tiek fizikinį, psichologinį ar kitokį poveikį žmonėms, jų sveikatai, siekiant išvengti besidubliuojančių procedūrų ir užtikrinti, kad sprendimus dėl vienos ar kitos veiklos priimtų ta institucija, kurios kompetencijai priskirti klausimai nagrinėjami ataskaitose, krematoriumai išbraukti iš PAV įstatymo projekto 2 priedo.
9.	Seimo nariai Kęstutis Bacvinka Gintautas Kindurys Algimantas Salamakinas Naglis Puteikis, 2016-12-13				Argumentai: Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 19 ir 20 punktais ir juos  išdėstyti taip: „11.19. Naujų kapinių įrengimas. 11.20. Šaudmenų gamyba;“	Nepritarti.	Mažinant administracinę naštą, veiklos rūšių sąrašuose tik PAV direktyvos I ir II priede nurodytos veiklos rūšys. Vietos kapinėms parenkamos ir nustatomos teritorijų planavimo proceso metu, be to, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, naujų kapinių įrengimui yra nustatoma sanitarinės apsaugos zona ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu apie planuojamą veiklą informuojama visuomenė, rengiama ataskaita, ji viešai svarstoma, o sveikatos apsaugos institucija priima sprendimą dėl veiklos galimybių. Kokias pasekmes aplinkai gali sukelti kapinių įrengimas, įvertinama rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Todėl reikalavimas atlikti atranką dėl PAV kapinių įrengimui yra perteklinis neišsprendžiantis jų vietos parinkimo klausimų. Dėl šaudmenų gamybos – tokios veiklos nėra PAV direktyvos prieduose. Pažymime, kad šaudmenų gamybos įmonei galėtų būti taikomos PAV įstatymo projekto 2 priedo 11.18 p., jeigu planuojama įmonė atitiktų šiame punkte nurodytus kriterijus.
10.	Seimo nariai: Virginija Vingrienė Simonas Gentvilas Kęstutis Mažeika, 2017-02-01	3	2		Argumentai: Šiuo metu atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – visuomet reikalauja atlikti PAV atrankos procesą atvejais, kai yra planuojama ūkinė veikla, susijusi su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), nors Aplinkos ministerijos tinklalapyje yra pateikta rekomendacijų lentelė dėl ūkinės veiklos, susijusios su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), kurioje yra nurodyta kokiais atvejais kuris PAV procesas turi būti taikomas. Atsakinga institucija visiškai neatsižvelgia į šias rekomendacijas, todėl turėtų būti išbrauktas teiginys dėl 2 priedo: ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją sekančiai: „2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“	Nepritarti.	Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte atsisakoma galimybės reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą į PAV įstatymo priedus nepatenkančioms veiklos rūšims. PAV įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos tik tos veiklos rūšys, kurios yra 2011/92/ES direktyvos 1 ir 2 prieduose, t. y. nacionalinėje teisėje neplečiamas direktyvos taikymas laikantis Europos teisės departamento rekomendacijos.
		6	5	5	Argumentai: Daugelio savivaldybių administracijų atsakymus dėl PAV proceso rengia architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, todėl jie turi pasisakyti tik dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir  galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (pvz.: planuoti gamybinę ūkinę veiklą sklype galima tada, kai sklypo naudojimo būdas yra pramoninės ir sandėliavimo, o ne komercinės paskirties). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį papildant ją 5 punktu: „5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendimams ir galimybės pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti, atsižvelgdama į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“	Pritarti iš dalies.	6 str. 5 d. 5 p. išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, vykdydami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas: <...> 5) savivaldybės – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“
		7	6		Argumentai: Šiuo metu atsakinga institucija, per nustatytą laikotarpį iš savivaldybių (kaip subjektų) negaudama informacijos dėl PŪV veiklos, savivaldybių administracijoms siunčia papildomas užklausas dėl PŪV veiklos, todėl PAV atrankos procesas gali užtrukti net iki 3 mėnesių. Taip pat, atsakymo pateikimui yra skiriama 20 d. d., todėl procesas užtrunka ganėtinai ilgai, ir tai neigiamai atsiliepia verslo sąlygoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, išdėstant ją taip: „Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai yra laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neturi.“	Pritarti iš dalies.	6 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus.“ 7 str. 6 d. išdėstyti taip: „6. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė – nuo informacijos paskelbimo dienos, pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi.“ Dėl motyvuotų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų Pagal 2011/92/ES direktyvos 6 str. 4 dalį valstybės narės turi sudaryti suinteresuotai visuomenei palankias galimybes dalyvauti sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose ir suteikti teisę reikšti pastabas ir nuomones. Direktyvoje nenustatytas reikalavimas, kad suinteresuotos visuomenės pastabos, pasiūlymai turi būti motyvuoti. Pažymėtina, kad įstatymo projektas užtikrina ir Orhuso konvencijos įgyvendinimą, todėl atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 7 dalį, pagal kurią visuomenė turi teisę teikti bet kokius pasiūlymus, įstatymo projekte nenurodoma, kad pasiūlymas turi būti motyvuotas ar pagrįstas ir tokiu būdu užtikrinamas tinkamas Orhuso konvencijos ir direktyvos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad Orhuso konvencijos Atitikties komitetas nagrinėdamas Kazokiškių bendruomenės asociacijos skundą (ACCC/C/2006/16) pateikė išvadas, kurios patvirtintos 2008 m. trečiajame Konvencijos šalių susitikime, kad Lietuva, nustatydama reikalavimą visuomenei teikti motyvuotas išvadas, neužtikrino Orhuso konvencijoje įtvirtintos visuomenės teisės teikti bet kokius pasiūlymus. Atsižvelgiant į šias Orhuso konvencijos Atitikties komiteto išvadas, 2011 m. pakeistas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Tos pačios pozicijos laikomasi ir įstatymo projekte.
		7	9		Argumentai: Siekiant sumažinti išlaidas administraciniams ištekliams, mažinant administracinių procedūrų skaičių ir jų naštą, palengvinant sąlygas investicinei aplinkai ir atsižvelgiant į tai, kad statybas leidžiantis dokumentas galioja neribotai, siūloma pailginti ir priimtų PAV sprendimų galiojimo terminus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip: „9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 20 10 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“	Pritarti.
		10	5		Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos 16/82 „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros ir jų terminai Europos Sąjungos valstybėse” informaciją, kad Lietuvoje PAV ataskaitos ir sprendimo etape maksimalūs procedūrų terminai yra ilgesni negu kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje), siūloma sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES nereglamentuojamus terminus. Šis pasiūlymas pagerintų šalies verslo aplinką, skatintų esamo verslo plėtrą ir naujų investicijų atėjimą, taip sąlygodamas naujų darbo vietų kūrimą bei šalies ekonomikos augimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, ir ją išdėstyti taip: „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 15 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“	Nepritarti.	Atlikus detalią Latvijos ir Estijos teisės aktų, reglamentuojančių poveikio aplinkai vertinimo procesą, analizę, nustatyta, kad Latvijoje bendra poveikio aplinkai vertinimo procedūros trukmė, įskaitant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo – 7.5 mėn., Estijoje – 11.6 mėn. Pagal Įstatymo projektą bendra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmė Lietuvoje – 7.6 mėn. Jeigu lygintume atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros trukmę Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, ji yra panaši: 1.3 mėn. Latvijoje, 1.8 mėn. Estijoje ir 1.6 mėn. Lietuvoje. Atsižvelgiant į PAV procedūrų trukmę kaimyninėse šalyse ir įvertinant tai, kad pagal naująją PAV direktyvą išplečiami informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti reikalavimai (didesnės apimties ir su gilesniu pagrindimu atrankos dokumentai), todėl atsakinga institucija turės skirti daugiau laikų pateiktų dokumentų peržiūrai, manome, kad įstatymo projekte siūlomas 20 d. d. terminas yra pagrįstas ir optimalus. Be to, siekiant pagreitinti atrankos procedūrą įstatymo projekte pasiūlyta gretinti suinteresuotos visuomenės, poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų teikimo etapus (šie proceso dalyviai pasiūlymus teikia atrankos dokumentų nagrinėjimo atsakingoje institucijoje metu).
		10	9		Argumentai: Visi PAV proceso dalyviai turi pateikti tik motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos numatytoje vietovėje. Motyvuotas pasiūlymas – faktiniais duomenimis, rodikliais, faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teisės aktų nuostatomis ar kitais dokumentais pagrįstas pareiškėjo siūlymas (prašymas). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip: „9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“	Pritarti iš dalies.	6 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus.“
		10	6		Argumentai: Kadangi poveikio aplinkai vertinimo subjektai jau yra susipažinę su PAV ataskaita, 5 darbo dienos yra pakankamas laikotarpis papildytos ataskaitos peržiūrai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 5 darbo dienų dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai.“	Nepritarti.	Įstatymo projekte nurodytas maksimalus antrą kartą teikiamos poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvados teikimo terminas, t. y. PAV subjektas neprivalo laukti 10 darbo dienų, kad galėtų pateikti išvadą. Jis išvadą turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, t. y. priklausomai nuo dokumentų keitimo apimties, nuo pastabų turinio, išvada gali būti pateikta ir per 2 ir per 7 darbo dienas.
		11	1, 6, 8		Argumentai: Šiuo metu atsakinga institucija yra priversta stipriai vilkinti procesą, kadangi ją pasiekia visiškai nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti prašymai dėl PŪV veiklos. Atsakinga institucija, gaudama motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos, galėtų atlikti argumentuotą jų vertinimą, todėl PAV procesas vyktų daug greičiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 6, 8 dalis, išdėstant jas taip: „1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos: 1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba 2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“ <...> „6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos motyvuotiems pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos motyvuotus pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.“ <...> „8. Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.“	Pritarti.	Įstatymo projekto 11 str. 1 d. nustatytas reikalavimas atsakingai institucijai teikti motyvuotus pasiūlymus. 11 str. 6 ir 8 dalies nuostatų atsisakoma, kadangi savivaldybės institucijas siūloma įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo procesą poveikio aplinkai vertinimo subjekto teisėmis. 6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai. <...> 8. Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.
		11	2		Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 50 d. d iki 40 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 40 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“	Nepritarti.	Įstatymo projekto 11 str. 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimai pataisyti ar papildyti ataskaitą turi būti motyvuoti, taip pat ir sprendimas pasitelkti konsultantus turi būti motyvuotas. Dėl sprendimo priėmimo termino sutrumpinimo iki 40 darbo dienų, manome, kad įstatymo projekte siūlomas 50 darbo dienų terminas yra optimalus, kadangi konsultantai pasitelkiami vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. atlikus viešųjų pirkimų procedūras, turinčias Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus terminus. Be to, įstatymo projekte nurodytas maksimalus sprendimo priėmimo terminas, t. y. atsakinga institucija neprivalo laukti 50 darbo dienų, kad galėtų priimti sprendimą. Ji sprendimą turi priimti ne vėliau, kaip per 50 darbo dienų, t. y. turint konsultantų išvadas, sprendimas gali būti priimtas ir per 35 ar 40 darbo dienų.
		11	3		Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 15 d. d iki 10 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per 15 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“	Nepritarti.	Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagal motyvuotas pastabas papildytos ar patikslintos ataskaitos vertinimo ir sprendimo priėmimo terminas 15 d. d. lyginant jį su šiuo metu galiojančiame PAV įstatyme nustatytu terminu (galiojančio PAV įstatymo 11 str. 3 d. – 25 d. d.) jau yra sutrumpintas 10 d. d. (2 savaitėmis). Atsižvelgiant į ataskaitoje pateikiamos informacijos apimtį, specifiką  (nagrinėjamas ir vertinamas poveikis net 8–10 aspektų, pradedant vandeniu, baigiant kultūros paveldu ir pan.), manome, kad netikslinga dar labiau trumpinti pagal motyvuotos reikalavimus pataisytos ataskaitos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminą. Be to, šis terminas yra maksimalus, kiekvienu konkrečiu atveju jis gali būti trumpesnis, tačiau atsakinga institucija neturi jo viršyti.
		11	12		Argumentai: Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 20 d. d iki 15 d. d. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalį, išdėstant ją taip: „12. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima pasirinktoje vietoje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 15 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“	Pritarti.
		2 priedas		3.8	Argumentai: Žaliosios energetikos palaikymo ir plėtros tikslais mažinant perteklinę administracinę naštą, yra būtina atsisakyti perteklinių aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat, remiantis energetikos įstatymo reikalavimais, nuo 6 MW galios didiesiems vėjo parkams taikomas prisijungimas į perdavimo tinklą, o šešėliavimą pakankamai gerai spendžia nustatytos sanitarinės zonos, tuo tarpu visos poveikio atrankų išvados iki 6 MW galios jėgainėms buvo teigiamos, o tai aiškiai rodo, kad PAV yra perteklinis veiksmas, apkraunantis vertintojus papildoma darbo našta, kai jų energija galėtų būti nukreipta kitų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo kontrolės link. Pasiūlymas: „3.8. vėjo elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija 30 kW 6 MW );“	Nepritarti.
				10.2	Argumentai: Įvertinant tai, kad 0.5 ha urbanistiniai objektai sudaro apie 30 proc. visų PAV atrankų srauto, ir beveik visais atvejais PAV nebuvo pareikalautas, galima teigti, kad neigiamą poveikį aplinkai yra įmanoma suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais ir teritorijų planavimo reikalavimais. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta ir pertekliniai reikalavimai, o investicijų projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo laikas sutrumpėtų apie 6 mėn. Pasiūlymas: „10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);“	Pritarti.
				11.2	Argumentai: Įvertinant tai, kad centralizuotas nedidelių atliekų kiekių perdirbimas sąlygoja papildomas transportavimo išlaidas, o atliekų perdirbimo ir apdorojimo veikla yra skatinama tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūlytina nustatyti ir atvejus, kai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (nuo 50 iki 100 tonų per parą) ir atvejus, kai jos visiškai nereikia (iki 50 tonų per parą). Pasiūlymas: „11.2. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas mažiau kaip 100 ir daugiau kaip 50 tonų per parą.“	Nepritarti.	Atliekų šalinimas ar naudojimas 2 priedo 11.2 punkte nurodytais būdais reikalauja specifinių įrenginių, o kartu ir investicijų. Šiai veiklai taikomi aplinkosauginiai atliekų deginimo reikalavimai, kuriuose nustatyta visa eilė reikalavimų, kurių atliekų tvarkytojas turi laikytis. Tačiau šie reikalavimai yra bendri, nesusieti su konkrečia atliekų deginimo įrenginio vieta. Tik taikant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo galima nustatyti, kokie konkretūs teršalai bus išmetami į aplinkos orą, vandenis, kokios atliekos, medžiagos ir pan. susidarys deginimo proceso metu. Šie aspektai turi būti įvertinti dalyvaujant ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams. Be to, planavimo etape atliekant atranką išaiškėja daugelis dalykų, pvz., reikalavimai monitoringui nustatomi išsamiau ir teisingiau šiame etape ar kur ir kaip bus tvarkomos susidarančios atliekos – kai šie klausimai pradedami spręsti PAV etape, jau galima iš anksto ieškoti sprendimų kompleksiškai, o ne nurodyti, kad bus sutvarkyta, o tvarkyti nėra kam. Tokiu būdu planavimo, projektavimo etape, o ne TIPK ar taršos leidimo gavimo etape atliekų tvarkytojas sužino, kokiomis sąlygomis veikla galės būti vykdoma, o tai leidžia atliekų tvarkytojui dar iki leidimo gavimo išspręsti su aplinkosaugos reikalavimais susijusius klausimus. Be to, pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, nepavojingų atliekų deginimo įrenginiai, kai pajėgumas didesnis kaip 3 t/val. turi būti eksploatuojami turint TIPK leidimą, t. y. 70 t/parą pajėgumo įrenginiai laikomi reikšmingą neigiamą poveikį darančiais įrenginiais, dėl to jų eksploatavimui ir kontrolei taikomas integruotas požiūris. Vertinat tai, manome, kad bet kokie nepavojingų atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali kelti neigiamą poveikį aplinkai, todėl visiems šiems įrenginiams, kurių pajėgumas mažesnis nei 100 t/parą turi būti taikomi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai.
				12.2	Argumentai: Siekiant pagerinti investicinę aplinką, ypač smulkiojo verslo kaimo regionuose plėtrai, būtina sumažinti perteklinę administracinę naštą, būtina PAV taikymo išimtį taikyti didesniems, nei 50 vietų kaimo turizmo subjektams. Juo labiau, kad tokio pobūdžio veiklų poveikį aplinkai galima suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, jų įgyvendinimą užtikrinant per techninio projekto derinimo ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir teritorijų planavimo reikalavimus. Pastarosios procedūros jau sudaro sąlygas visuomenei sužinoti apie planuojamą veiklą ir galimybes pareikšti savo nuomonę ir poziciją. Pasiūlymas: „12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 50 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);“	Pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4804ES ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems  pritarė Ekonomikos komitetas.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai V.Sinkevičius.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Virginijus Sinkevičius

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris