LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Priklausomybių prevencijos komisija
PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO
KONTROLĖS, VARTOJIMO PREVENCIJOS IR ŽALOS MAŽINIMO KLAUSIMAIS
IKI 2035 METŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO Nr. XIVP-1690
2022-10-12 Nr.142-P-9
Vilnius
1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkė Morgana Danielė, komisijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, komisijos nariai: Kristijonas Bartoševičius, Irena Haase, Algirdas Sysas, Linas Slušnys, Algis Strelčiūnas, Arūnas Valinskas, Jonas Varkalys, Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė.
Kviestieji asmenys: Viktorija Andrejevaitė, Gydytoja psichoterapeutė; Robertas Badaras, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas; Indrė Dujauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Lino Slušnio padėjėja; Goda Keso, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais; Nijolė Goštautaitė Midttun, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė; Aistė Petuškaitė, Lietuvos Respublikos Seimo narės Morganos Danielės patarėja; Andrejus Rudanovas, VšĮ „Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas“ Gyvybės mokslų teisės ekspertas; Evelina Pridoktienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė; Erikas Simonavičius, Londono Karališkojo koledžo Psichiatrijos, psichologijos ir neurologijos mokslų instituto Priklausomybių departamento/Nacionalinio priklausomybių centro Nikotino poveikio tyrimo grupės mokslinis darbuotojas; Aušra Širvinskienė, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja; Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas, Profilaktinės medicinos katedros docentas; Jelena Talačkienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja; Algirdas Utkus, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas; Ingrida Zurlytė, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės biuro Lietuvoje vadovė; Aušra Želvienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18 |
|
|
|
Po nutarimo projekto pavadinimu turėtų būti nurodyti metai „2022 m.“.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18 |
|
|
|
Nutarimo projekto 3 straipsnyje netiksliai nurodytas Seimo nutarimo, kurį siūloma pripažinti netekusiu galios, pavadinimas – jame vietoje trumpinio „m.“ turėtų būti įrašytas pilnas žodis „metų“. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18 |
|
|
|
Atkreiptinas dėmesys į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 52.2 papunktį, kuriame nustatyta, jog teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Teikiamas nutarimo projektas šio reikalavimo neatitinka, kadangi iš nutarimo projekto 4 straipsnyje numatomo teisinio reguliavimo akivaizdu, jog nutarimo projektą įgyvendinantis Vyriausybės teisės aktas iki nutarimo projekto įsigaliojimo dienos nebus priimtas. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-18 |
|
|
|
Nutarimo projektu tvirtinama Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų tikslintina atsižvelgiant į Rekomendacijų 146 punktą, numatantį, jog teisės akte išnašos nerašomos. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28 |
3 |
8 |
|
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektu Nr. XIVP-1690 patvirtintoje Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų (toliau –Nacionalinė darbotvarkė) pasigenda platesnio požiūrio ir nuoseklių tabako kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemonių. Nepaisant kitų šalių patirties taikant tabako žalos mažinimo priemones nacionaliniuose šių šalių tabako kontrolės ir prevencijos politikos dokumentuose, Nacionalinėje darbotvarkėje apskritai nėra įtrauktas tabako žalos mažinimo dėmuo, nėra keliami aktualūs klausimai apie tai, kaip žalos mažinimo koncepcija yra susijusi su rūkymu, kaip įvertinti ir pasinaudoti patvirtintais nepriklausomais moksliniais tyrimais apie mažiau kenksmingų medžiagų išskiriančius tabako ir nikotino produktus, kitų šalių patirtį ir reglamentavimą, siekiant mažinti skirtingą produktų keliamą riziką, nėra brėžiamos ateities gairės, kaip žalos mažinimo priemonės galėtų būti pritaikomos tabako srityje. LVK nuomone, Nacionalinėje darbotvarkėje trūksta sistemiškumo, ypač pasigendama tabako žalos mažinimo dėmens, kuris, vertinat šiuo strateginiu dokumentu nustatomus itin ilgo laikotarpio tikslus ir priemones, neabejotinai turėtų būti įtrauktas į dokumentą. Atstovaudami verslą, gerai suprantame, kokios reikšmingos yra ilgalaikės su rūkymu susijusių ligų pasekmės šalies visuomenei, tvariam valstybės ir verslo sektoriaus vystymuisi. Gerai žinoma, kad su rūkymu susijusios ligos tebėra vienas svarbiausių mirtingumo veiksnių. Vienareikšmiškai palaikome darbotvarkėje iškeltus rūkymo mažinimo tikslus, tačiau turime atsižvelgti ir į tarptautinius tyrimus, patvirtinančius, kad mesti rūkyti pavyksta tik 5-7 procentams rūkančiųjų, todėl paraleliai būtina kreipti pastangas ne tik į rūkymo kaip reiškinio mažinimą, bet ir į tabako žalos asmeniui ir visuomenei mažinimą. Pažymėtina, kad tabako žalos mažinimas nėra naujovė kitų šalių praktikoje, priešingai – kitų Europos ir pasaulio šalių patirtis patvirtina, kad tabako žalos mažinimas yra sėkmingai integruojamas į šių šalių strateginius dokumentus. Šiai koncepcijai būdingas bendras požiūris, kad mažesnė žala, kurią kelia mažiau kenksmingų medžiagų išskiriantys tabako ir nikotino produktai ir jų keliama rizika sveikatai yra priimtinesnė alternatyva nei visiškai nesumažinta rūkymo keliama žala asmeniui ir visuomenei. Kitų šalių patirtis šioje srityje vienareikšmiškai patvirtina, kad tinkamai nukreipti žalos mažinimo veiksniai lemia mažesnius valstybės biudžeto praradimus, skirtus su rūkymu susijusių ligų gydymui ir medicinos sistemai, sveikesnę ir ilgau gyvenančią visuomenę, kas stiprina valstybę ir jos ekonomiką bei padeda spręsti šiandien ypač aktualias visuomenės senėjimo ir darbuotojų trūkumo problemas. Pažymime, kad pasiūlymai į Nacionalinę darbotvarkę įtraukti tabako žalos mažinimo dėmenį neretai yra neteisingai interpretuojami, kaip siūlymas pripažinti naujoviškus tabako gaminius ar elektronines cigaretes mažesnės žalos produktais ir pasitelkti šiuos produktus kaip pagalbos mesti norintiems rūkyti priemones. Pažymime, kad tokia interpretacija visiškai neatspindi siūlymo įtraukti žalos mažinimo strategijos tikslų ir priemonių. LVK nesiūlo pripažinti konkrečių tabako ir/ar nikotino gaminių žalos mažinimo priemonėmis. Manome, kad tabako žalos mažinimas turėtų būti įtrauktas į Nacionalinę darbotvarkę kaip bendras principinis tikslas, o tabako žalos mažinimo priemonės (tarp kitų priemonių) būtų įvardytos kaip efektyvios spręsti su žalingais įpročiais susijusias visuomenės sveikatos problemas, iš principo atveriant galimybes gilintis į šią sritį, vertinti visus mokslinius tyrimus, kryptis, teorijas ir praktikas, ieškant aktualių sprendimų, skirtų mažinti asmeniui ir visuomenei sukeliamą tabako vartojimo žalą. Siūlome, kad, tvirtinant ilgalaikį strateginės reikšmės valstybės dokumentą, kurio nuostatomis remiantis net 13 metų laikotarpiu bus įgyvendinamos tikslingos su visuomenės žalingų įpročių mažinimu susijusios priemonės, būtų tikslinga remtis pažengusių valstybių patirtimi, įtraukiant tokius reikšmingus visuomenės sveikatos stiprinimo principus kaip tabako žalos mažinimas ir mokslinių tyrimų vertinimas, skiriant reikalingą dėmesį jau atliktiems moksliniams tyrimams įvertinti ir sekant naujausius tyrimus šioje srityje.
Papildyti Nacionalinę darbotvarkę nauju 3.8. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „3.8. Žalos mažinimas, kuris suprantamas kaip veiksmingos rizikos valdymo, reglamentavimo, informacijos pateikimo ir pagalbos priemonės narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholio, tabako ir nikotino produktus vartojantiems žmonėms, kuriomis siekiama pašalinti ir sumažinti su narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusią žalą asmeniui ir visuomenei.“. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28 |
56 |
|
|
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 56 punktą ir jį išdėstyti taip: „56. <...> Tačiau pastebima, kad Lietuvoje nėra užtikrinamas nuoseklios ir pastovios alkoholio ir tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių kontrolės politikos tęstinumas ir jos poveikio vertinimas, siekiant, kad tyrimų įrodymais grįstos vartojimo ir žalos mažinimo priemonės ir toliau darytų teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei šalies gerovei, visuomenės ir asmens sveikatai.“. |
Pritarti |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 56 punktą ir jį išdėstyti taip: „56. <...> Tačiau pastebima, kad Lietuvoje nėra užtikrinamas nuoseklios ir pastovios alkoholio ir tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių kontrolės politikos tęstinumas ir jos poveikio vertinimas, siekiant, kad tyrimų įrodymais grįstos vartojimo mažinimo ir žalos mažinimo priemonės ir toliau darytų teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei šalies gerovei, visuomenės ir asmens sveikatai.“. |
|
3. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28 |
67 |
1 |
1 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 67.1.1. papunktį ir jį išdėstyti taip: „67.1.1. užtikrinti nuoseklios ir pastovios alkoholio ir tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių kontrolės politikos tęstinumą ir jos poveikio vertinimą, kad įrodymais grįstos vartojimo ir žalos mažinimo priemonės ir toliau darytų teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei šalies gerovei, visuomenės ir asmens sveikatai.“. |
Pritarti |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 67.1.1. papunktį ir jį išdėstyti taip: „67.1.1. užtikrinti nuoseklios ir pastovios alkoholio ir tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių kontrolės politikos tęstinumą ir jos poveikio vertinimą, kad įrodymais grįstos vartojimo mažinimo ir žalos mažinimo priemonės ir toliau darytų teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei šalies gerovei, visuomenės ir asmens sveikatai.“. |
|
4. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28 |
67 |
1 |
5 |
Papildyti Nacionalinę darbotvarkę nauju 67.1.5. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „67.1.5. atsiradus daugiau nepriklausomų mokslinių tyrimų ir studijų apie skirtingą tabako ir nikotino produktų riziką bei keliamą žalą sveikatai, taip pat įvertinus, kad tabako žalos mažinimas, derinamas su įrodymais pagrįstomis rūkymo prevencijos ir metimo priemonėmis, gali atnešti esminės ir efektyvios naudos visuomenės sveikatai, svarstyti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kurios sumažintų tabako ir nikotino gaminių vartojimą ir sukeliamą žalą.“. |
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28 |
51 |
|
|
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 51 punktą ir jį išdėstyti taip: „51. Rūkymo paplitimas išlieka aktualia Lietuvos gyventojų visuomenės sveikatos problema. Higienos instituto duomenimis, dažniausios mirties priežastys dėl rūkymo – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, išeminės širdies ligos bei pneumonija. Lietuvoje kasmet 1 914 žmonių miršta dėl piktybinių navikų, susijusių su rūkymu. Europos Komisijos duomenimis, maždaug 50 proc. rūkančiųjų miršta per anksti, o vidutinis rūkantysis dėl rūkymo praranda 14 gyvenimo metų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra viena iš labiausiai išvengiamų ligų priežasčių, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra pagalbos paketo norintiems atsisakyti priklausomybės nuo rūkymo, tokiems asmenims nėra kompensuojami medikamentai, nėra atliekami moksliniai tyrimai, skirti įvertinti rinkai patiekiamų tabako ir nikotino gaminių poveikį ir žalą asmens ir visuomenės sveikatai, sveiko gyvenimo trukmei ir vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei.“. |
Nepritarti |
Siūlymas neatitinka Nacionalinės darbotvarkės 51 punkto nuostatos. |
|
6. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28 |
67 |
1 |
4 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 67.1.4. papunktį ir jį išdėstyti taip: „67.1.4. laiku reglamentuoti naujai atsirandančius produktus ir sukurti tokių produktų bei jų keliamos rizikos ir/ar daromos žalos tikrinimo metodiką, vadovaujantis nepriklausomų mokslinių tyrimų pagrįstais duomenimis, siekiant sumažinti šių produktų keliamą riziką visuomenės sveikatai, bei užtikrinti priemonių, numatytų PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, tinkamą įgyvendinimą.“. |
Pritarti |
|
|
7. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2022-06-28 |
67 |
2 |
1 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 67.2.1. papunktį ir jį išdėstyti taip: „67.2.1. stiprinti alkoholio ir tabako kontrolę atliekančias įstaigas, užtikrinant pakankamus ir atitinkamas kompetencijas turinčius žmogiškuosius išteklius, modernizuojant turimas technologijas ir įrangą, taip pat užtikrinti pastovų reikiamą finansavimą tabako ir su tabako gaminiais susijusių gaminių ir žalos mažinimo priemonių poveikio tyrimams, taip pat siekiant įvertinti rinkai patiekiamų gaminių keliamas rizikas ir žalos dydį, stiprinti laboratorinius ir kontrolės išteklius, naudoti naujoviškus priežiūros metodus, įskaitant dirbtinį intelektą.“. |
Pritarti |
|
|
8. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01 |
32 |
2 |
3 |
Lietuvos savivaldybių asociacija išanalizavo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektu Nr. XIVP-1690 patvirtintą Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų (toliau – Nacionalinė darbotvarkė). Teikiame savivaldybių pastabas bei pasiūlymus. Papildyti Nacionalinės darbotvarkės projektą nauju 32.2.3. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: ,,32.2.3. didinti jaunimo užimtumą, finansuojant įvairias užimtumo, švietėjiškas programas, savanorystę.‘‘. |
Nepritarti |
Nacionalinės darbotvarkės projekto Pirmasis Darbotvarkės tikslas apibrėžia platesnius strateginius uždavinius. Siūlomos priemonės galėtų būti įtraukiamos į Nacionalinės darbotvarkės priemonių įgyvendinimo planus, kurie bus rengiami 2023-2026 m., 2027-2031 m., 2032-2035 m. laikotarpiams. |
|
9. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01 |
55 |
2 |
4 |
Papildyti Nacionalinės darbotvarkės projektą nauju 55.2.4. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: ,,5.2.4. priklausomybių gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu spręsti neatvykimo į darbą kompensavimą.“. |
Nepritarti |
Siūlomos priemonės galėtų būti įtraukiamos į Nacionalinės darbotvarkės priemonių įgyvendinimo planus, kurie bus rengiami 2023-2026 m., 2027-2031 m., 2032-2035 m. laikotarpiams. |
|
10. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01 |
67 |
2 |
6 |
Papildyti Nacionalinės darbotvarkės projektą nauju 67.2.6. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: ,,67.2.6. užtikrinti elektroninių cigarečių pardavimo draudimą nepilnamečiams internetu.“. |
Nepritarti |
Šiuo metu Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas užtikrina elektroninių cigarečių pardavimo draudimą nepilnamečiams nuotoliniu būdu: 14 str. 5 d. 3 p.; 15 str.,1 d. 2 p. Taip pat Seime yra svarstomas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIVP-2036, kurio tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo uždraustos tabako gaminių ar elektroninių cigarečių reklamos, ir/ar vykdomos vidaus ar tarpvalstybinės nuotolinės prekybos tabako gaminiais ar elektroninėmis cigaretėmis. |
|
11. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01 |
|
|
90 |
Nacionalinės darbotvarkės projekto 90 punkte nėra apibrėžta, kas yra ,,nedidelis kiekis“. Pažymime, kad vartojamų narkotinių medžiagų bet kokia dozė jau yra vartojimas. |
Nepritarti |
Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 yra patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.210215/asr
Nacionalinės darbotvarkės strateginiam tikslui pasiekti yra formuojamas tikslas: sumažinti narkotikų vartojimo žalingą poveikį visuomenės ar asmens sveikatai, socialinei ir ekonominei aplinkai, plėtoti humanistinę, į asmens sveikatą bei pagalbą narkotikų vartotojams orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką.
Nacionalinės darbotvarkės projekte yra apibrėžta administracinė atsakomybė už veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo platinti: „102. Siekiant prioritetą teikti narkotikus vartojančio asmens gydymui, o ne jo nubaudimui, tikslinga sukurti platesnes galimybes kaltininkui pirmiausia taikyti su laisvės suvaržymu nesusijusias bausmes. Atsakomybės diferencijavimas, proporcingų veikos pavojingumui bausmių numatymas, į pagalbą asmeniui nukreiptų alternatyvų bausmėms taikymo plėtra mažintų perteklinio laisvės atėmimo bausmės taikymo galimybes nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu, atvejais ir sustiprintų į visuomenės sveikatą orientuotą baudžiamąją politiką. Tokie sprendimai taip pat sumažintų LAVĮ apkrovą ir su įkalinimu susijusį neigiamą šalutinį poveikį nuteistiems asmenims, sistemiškai derėtų ir su siūlymu dekriminalizuoti veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę.
114.3.1. dekriminalizuoti veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę bei užtikrinant individualaus vertinimo pagrindu taikomas švietimo, socialines, sveikatos priežiūros sistemų intervencijos priemones.“.
Seime yra svarstomi Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71(1) straipsniu įstatymo projektas XIVP-1766 ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1767. Projektų tikslas – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą, formuojant subalansuotą narkotikų politiką Lietuvoje. Įstatymų projektų uždavinys – nustatyti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą be tikslo platinti. ANK 711 str. numatyti galimybę nukreipti (įpareigoti) asmenį dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose programose. Papildyti LR Baudžiamojo kodekso 259 str., numatant išimtį, kad baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma už disponavimą nedideliu kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų kiekiu be tikslo šias medžiagas platinti. |
|
12. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-01 |
|
|
99 |
Manome, kad Nacionalinės darbotvarkės projekto 99 punkte turėtų būti ne tik priklausomybių gydymas, bet likti ir atsakomybė. |
Nepritarti |
Nacionalinės darbotvarkės strateginiam tikslui pasiekti yra formuojamas tikslas: sumažinti narkotikų vartojimo žalingą poveikį visuomenės ar asmens sveikatai, socialinei ir ekonominei aplinkai, plėtoti humanistinę, į asmens sveikatą bei pagalbą narkotikų vartotojams orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką.
Nacionalinės darbotvarkės projekte yra apibrėžta administracinė atsakomybė už veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo platinti: „102. Siekiant prioritetą teikti narkotikus vartojančio asmens gydymui, o ne jo nubaudimui, tikslinga sukurti platesnes galimybes kaltininkui pirmiausia taikyti su laisvės suvaržymu nesusijusias bausmes. Atsakomybės diferencijavimas, proporcingų veikos pavojingumui bausmių numatymas, į pagalbą asmeniui nukreiptų alternatyvų bausmėms taikymo plėtra mažintų perteklinio laisvės atėmimo bausmės taikymo galimybes nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu, atvejais ir sustiprintų į visuomenės sveikatą orientuotą baudžiamąją politiką. Tokie sprendimai taip pat sumažintų LAVĮ apkrovą ir su įkalinimu susijusį neigiamą šalutinį poveikį nuteistiems asmenims, sistemiškai derėtų ir su siūlymu dekriminalizuoti veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę.
114.3.1. dekriminalizuoti veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę bei užtikrinant individualaus vertinimo pagrindu taikomas švietimo, socialines, sveikatos priežiūros sistemų intervencijos priemones.“.
Seime yra svarstomi Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 71(1) straipsniu įstatymo projektas XIVP-1766 ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1767. Projektų tikslas – užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą, formuojant subalansuotą narkotikų politiką Lietuvoje. Įstatymų projektų uždavinys – nustatyti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą be tikslo platinti. ANK 711 str. numatyti galimybę nukreipti (įpareigoti) asmenį dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose programose. Papildyti LR Baudžiamojo kodekso 259 str., numatant išimtį, kad baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma už disponavimą nedideliu kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų kiekiu be tikslo šias medžiagas platinti. |
|
13. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija, Psichikos sveikatos valdybos asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, 2022-10-04
|
|
|
|
Lietuvos valstybei aktyviai prisidedant prie ES strateginio tikslo – prailginti visuomenės sveikus ir kokybiškus gyvenimo metus ir užtikrinti į individualius poreikius orientuotos sveikatos priežiūros teikimą, neišvengiamai kyla tiek seniai žinomų, tiek naujai besiformuojančių priklausomybių gydymo ir jų žalos mažinimo klausimas. 2021-2022 metais vykdytos viešosios konsultacijos[1] ir atlikti pacientų sveikatos aspektų vertinimo tyrimai[2] atskleidė, jog: 13.1. Lietuvos visuomenė mano, kad sprendžiant su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas, turėtų būti subalansuojamos visos priemonės: prevencija, gydymas, resocializacija, reabilitacija ir žalos mažinimas; 13.2. 75% respondentų rūko kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, jog jie žino apie bendrą rūkymo žalą ir neigiamas pasekmes; 13.3. Daugiau negu pusė pacientų nežino, jog dėl rūkymo prastėja imunitetas (turi ypatingą svarbą COVID-19 laikotarpiu) (56%), lėčiau gyja žaizdos pooperaciniu laikotarpiu (56%), daugelis kvėpavimo takų gydymui skirtų vaistų tampa neefektyvūs (67%), o onkologinių susirgimų gydymas rūkančiajam iš esmės tampa neefektyvus (71% respondentų); 13.4. Pacientai tikisi didesnio sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimo į metimo rūkyti ir žalos mažinimo procesą (38%), laukia informacijos iš šių specialistų apie tabako žalos mažinimo priemones, jų taikymą bei efektyvumą.
Tai rodo, jog visuomenės nariams nėra priimtinas požiūris, esą priklausomybių problema turėtų būti sprendžiama vien įvedant draudimus, kuriais siekiama pasiekti abstinenciją - atvirkščiai, respondentai pasisako už kompleksinį požiūrį, geriau atitinkantį priklausomybės sutrikimų (kurie dėl jų priežasčių ir pasekmių įvairovės, psichologinių, psichiatrinių ir cheminių priklausomybę lemiančių veiksnių bei sudėtingo priklausomybių gydymo proceso) esmę bei galintį pasiekti geresnių bei efektyvesnių rezultatų. 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusios respublikinės mokslinės praktinės konferencijos „Tabako žalos mažinimas – mitas ar realybė“ organizatoriai ir pranešėjai supranta visų priklausomybių keliamą pavojų Lietuvos visuomenės sveikatai, tačiau savo priimtoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, jog: 13.5. valstybės politikoje skiriama nepakankamai dėmesio tabako žalos mažinimo priemonėms, lyginant su narkotikų bei alkoholio priklausomybių keliama rizika ir žala; 13.6. šiuo metu įgyvendinamos priemonės bei vykdoma veikla tabako žalos mažinimo srityje yra nepakankama ir yra strategiškai nenuosekli, nors neigiamos pasekmės nuo rūkymo yra kur kas platesnės, negu nuo narkotikų bei alkoholio; 13.7. rengiama ilgametė valstybės strategija tabako kontrolės, prevencijos bei žalos mažinimo srityje (Nacionalinė darbotvarkė) yra fragmentiška, nenuosekli ir neatliepia nūdienos aktualijų bei visuomenės poreikio; 13.8. nepriklausomų medicinos ir sveikatos mokslų tyrimų rezultatai rodo, jog pastaruosius 3 metus (pradedant nuo 2019 metų) tabako žalos mažinimo priemonių samprata keičiasi ir plečiasi, įtraukiant į ją mažinančius žalą tabako produktus[3], bei akcentuojant būtinybę[4] įtraukti tabako žalos mažinimo programas į ES valstybių narių sveikatos sistemos ilgalaikius strateginius dokumentus.
Atsižvelgdami į išdėstytą, 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusios respublikinės mokslinės praktinės konferencijos „Tabako žalos mažinimas – mitas ar realybė“, organizatoriai, priėmę rezoliuciją, siūlo: 1) įtraukti į valstybinės reikšmės strateginius dokumentus ir šalies mastu įgyvendinti ne tik alkoholio ir narkotikų, tačiau ir tabako vartojimo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, psichologinės ir socialinės reabilitacijos bei reintegracijos priemones, susiejant jas su ilgalaikiais valstybės politikos tikslais, uždaviniais bei įgyvendinimo sprendimais tabako priklausomybės prevencijos ir tabako žalos mažinimo priemonių srityse; 2) didinti visuomenės supratimą apie sveikos gyvensenos naudą bei imtis priemonių padėti suprasti prevencijos priemonių taikymo svarbą teikiamų paslaugų įvaizdžiui, kokybei ir saugumui, užtikrinant veiksmingų ir kokybiškų paslaugų standartų bei specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų gydymo, reabilitacijos, reintegracijos srityse taikymą, formuojant tvarius ir ilgalaikius sprendimus tabako priklausomybės prevencijos ir tabako žalos mažinimo priemonių taikymo srityse. |
Atsižvelgti |
|
|
14. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
3 |
5 |
|
Atsižvelgdamas į Nacionalinės darbotvarkės rengėjų pateiktą informaciją apie šios darbotvarkės tikslus, uždavinius bei numatomus rezultatus, o taip pat Nacionalinės darbotvarkės rengimo teisinę ir faktinę aplinką (aprašyti aiškinamajame rašte, cituojamos Nacionalinės darbotvarkės aiškinamojo rašto ištraukos): „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema yra kompleksinė ir reikalauja sutelkto visų sektorių bendro darbo, integruoto požiūrio bei nuoseklios ir ilgalaikės politikos, kurios įgyvendinime būtų nuosekliai siekiama ilgalaikių tvarių rezultatų visuomenės sveikatos ir saugumo srityje. Be valstybėje atskirose srityse vykdomų prevencijos, ankstyvosios intervencijos, pagalbos, sveikatos ar socialinių paslaugų bei priežiūros priemonių Projektu siekiama inicijuoti pokyčius sprendžiant sisteminius klausimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, apimančius ir naujus globalius iššūkius”; „Projekte nustatyti ilgalaikės, subalansuotos valstybės politikos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo kryptys bei poveikio rodikliai, kurie padėtų mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, pasiūlą bei žalą asmeniui, visuomenei ir valstybei. Nesant ilgalaikės valstybės vizijos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo srityje, neturint vieno visapusiško, subalansuoto ir įrodymais pagrįsto strateginio dokumento, kuriame būtų numatyti siekiami bendri tikslai ir uždaviniai, įvardyti ir stebimi bendrai visoms institucijos keliami pažangos rodikliai, nebus užtikrinama sinergija tarp skirtingų su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo klausimus sprendžiančių sričių, nebus koordinuoto institucijų bei organizacijų veikimo bei pasidalytos atsakomybės gerinant gyventojų sveikatą bei saugumą.” „Projektu siūlomas Nacionalinės darbotvarkės strateginis tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove.“ „Projektas apima lygiaverčiai svarbias ir viena kitą papildančias sritis: paklausos mažinimo (prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, psichologinės ir socialinės reabilitacijos bei reintegracijos priemonės); pasiūlos mažinimo (teisėtų ir neteisėtų psichoaktyviųjų medžiagų fizinio bei ekonominio prieinamumo ribojimo priemonės); žalos mažinimo klausimus (veiksmingos rizikos valdymo ir pagalbos priemonės narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims ir prie žalos klausimų valdymo prisidedantys sprendimai baudžiamosios politikos srityje).“ „Kiekvienoje nurodytoje Nacionalinės darbotvarkės srityje kompleksiškai sprendžiami klausimai susiję su stebėsena, kuri suprantama kaip patikimos, kokybiškos ir palyginamos informacijos rinkimas ir vertinimas, kuriuo siekiama tobulinti analizę ir duomenimis grindžiamų sprendimų priėmimą, pripažįstant mokslinį politikos ir intervencijos priemonių įvertinimą, stiprinti keitimąsi informacija nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, remti ir tobulinti mokslinius tyrimus, susijusius su psichoaktyviosiomis medžiagomis.“ “Nacionalinės darbotvarkės strateginiam tikslui pasiekti formuojami šeši tikslai, remiantis atlikta Lietuvos situacijos analize, užsienio šalių gerąja praktika, tarptautinių organizacijų rekomendacijomis: 2. užtikrinti prieinamą, kokybišką, asmens individualius poreikius tenkinančią, ekonomiškai tvarią ir įrodymais pagrįstą priklausomybių ligų gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų asmenims, rizikingai ir žalingai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ir (ar) nuo jų priklausomiems, sistemą;“ “<...> 54,9 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad Lietuvoje nėra pakankama teikiamų žalos mažinimo paslaugų aprėptis.“ Teikia toliau dėstomas konkrečias pastabas ir pasiūlymus Nacionalinei darbotvarkei:
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 3.5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3.5. subalansuota politika ir atsakingas valdymas: siekiant užtikrinti darnų visuomenės vystymąsi ir pažangios politikos įgyvendinimą, Darbotvarkė nukreipta į koordinuotus, ekonomiškai efektyvius, novatoriškus, įrodymais grįstus sprendimus dėl problemų, susijusių su teisėtomis ir neteisėtomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, ir tarpsektorinį jų įgyvendinimą, išlaikant pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą bei užtikrinant teisėtai platinamų psichoaktyvių medžiagų žalos mažinimo priemonių taikymą.“. |
Nepritarti |
Nacionalinės darbotvarkės projekto 3.5 punktas jau apibrėžia novatoriškus, įrodymais grįstus sprendimus dėl problemų, susijusių su teisėtomis ir neteisėtomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, ir tarpsektorinį jų įgyvendinimą, išlaikant pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. |
|
15. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
|
|
7 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Detalūs Programos vykdymo laikotarpiu pasiekti pokyčiai pateikiami Darbotvarkės III skyriuje. Vis dėlto bendrai vertinant Programos įgyvendinimo laikotarpį, mažiausia pažanga padaryta narkotikų vartojimo ir prevencijos srityje, o taip pat tabako žalos mažinimo ir pagalbos metantiems rūkyti srityje. Nors vykdoma narkotikų kontrolės politika dokumentuose grindžiama tarptautinių narkotikų kontrolės politikos konvencijų bei Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos (2013–2020 m.) nuostatomis, tačiau praktiniai šalyje vykdomi veiksmai nepakankamai atitiko jų vertybes ir principus, stokojama „sveikata visose politikose“ principo taikymo, šiuolaikiško bei į žmogų orientuoto požiūrio. Per trejus Programos įgyvendinimo metus nebuvo numatytas Programos įgyvendinimo rezultatų tarpinis vertinimas, tačiau 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) užsakymu atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, kokius nors narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14,1 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad per penkerius metus narkotikus vartojusių Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 11,5 proc. 2016 m. iki 14,1 proc. 2021 m. Nepaisant to, šis skaičius vis dar yra dvigubai mažesnis nei ES šalių vidurkis – 28,9 proc., kurį nurodo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (toliau – ENNSC). Per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį nebuvo vertinamos egzistavusios pagalbos metantiems rūkyti priemonės, neskirta dėmesio tabako žalos mažinimo priemonių taikymui, nors Eurostato duomenimis rūkančiųjų skaičius ES, įskaitant Lietuvos Respubliką, nuo 2003 m. iki 2020 m. rūkimo mažėjimo tendencijų nebuvo pastebėta.“. |
Pritarti |
|
|
16. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
11 |
1 |
2 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 11.1.2. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„11.1.2. gydymo, reabilitacijos bei socialinės integracijos srityse paslaugų aprėptis ir jų spektras didėjo, tačiau priemonės įgyvendintos gana fragmentiškai. Žalos mažinimo, ypatingai priklausomybės tabakui ir pagalbos rūkančiajam srityje, priemonių iš esmės nebuvo taikoma. Gana plačiai identifikuojami netolygumai tiek paslaugų prieinamumo regionuose aspektu, tiek analizuojant atskirus paslaugų lygmenis ar priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikius: matoma nepakankama pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūros paslaugų apimtis bei įvairovė, itin trūksta pagalbos vartojantiems tabaką, narkotines ir psichotropines medžiagas. Pozityviems pokyčiams reikalingi sprendimai, susiję su sistemine sveikatos paslaugų pertvarka, pritaikant jų turinį priklausomybės ligoms, ŽIV sergančių žmonių poreikiams bei sukuriant finansines paskatas įstaigoms aktyviau veikti vartojimo problemų atpažinimo, gydymo bei atkryčio prevencijos, o taip pat pacientų švietimo ir žalos mažinimo srityse.“. |
Pritarti |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 11.1.2. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„11.1.2. gydymo, reabilitacijos bei socialinės
integracijos srityse paslaugų aprėptis ir jų spektras didėjo, tačiau
priemonės įgyvendintos gana fragmentiškai. Žalos mažinimo, ypatingai
priklausomybės nuo nikotino |
|
17. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
|
|
12 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Stebėsenos vykdymas nuo 2019 m. iki šiol nepasikeitė – kai kuriuos renkamus duomenis sunku interpretuoti, yra ne viena valstybinė institucija, kuri nerenka reikiamų duomenų arba nepakankamai investuoja į stebėseną. Stokojama duomenų apie realų alkoholio suvartojimą, neapskaitytus tabako gaminius, pacientus, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo tabako, o taip pat žalos mažinimo priemonių taikymo mastą. Psichoaktyviųjų medžiagų politikos įgyvendinimas reikalauja nuolatinės bei inovatyvios stebėsenos, t. y. nuoseklaus kokybiškų, objektyvių ir aktualių duomenų turėjimo ir tų duomenų pagrindu priimamų sprendimų valstybės lygmeniu. Dėl šios priežasties valstybės pastangos turi būti nukreiptos į naujų tyrimų vykdymą, esamų stebėsenos sistemų peržiūrą ir modernizavimą, naujų tarptautinių, palyginamų rodiklių tikslingą rinkimą ir panaudojimą. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema yra kompleksinė ir atsiliepia daugelio politikos sričių strateginių tikslų pasiekimui, darniam valstybės vystymuisi, todėl reikalauja sutelkto tarpžinybinio bendradarbiavimo, kuris įgyvendinant Programą nevyko sklandžiai, todėl būtinas naujas požiūris į valstybės lygiu iškeltų bendrų tikslų siekimą bei realus įvairių sektorių įsitraukimas ir indėlis.“. |
Atsižvelgti |
Rekomenduojame vykdyti stebėseną, užtikrinti veiksmingą ir reguliarią priklausomybės nuo nikotino stebėseną. |
|
18. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
|
|
19 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19. Nors pastebima tradicinių tabako gaminių vartojimo per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje mažėjimo tendencija tarp 15–64 m. asmenų (remiantis Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje 2004–2016 m. tyrimo duomenimis), tačiau naujausias Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, palyginti su ES, rūkančiųjų tradicinius tabako gaminius dalis didesnė – 28 proc. populiacijos, žmonės šio įpročio atsisako rečiau. Dabartinių elektroninių cigarečių vartotojų ir naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartotojų Lietuvoje, palyginti su ES, taip pat yra daugiau, nes gyventojams rečiau rūkant tradicinius tabako gaminius jų rinkos vietą užima elektroninės cigaretės ir naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai. Pastebimas rinkos dinamiškumas, atsiranda vis naujų medžiagų ir produktų. Pavyzdžiui, Informacijos apie tabako gaminius, elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas teikimo ES bendrame registravimo portale (EU-CEG) iki 2021 m. registruoti 37 035 Lietuvos rinkai skirti nauji tabako gaminiai ir el. cigaretės bei jų pildyklės. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenėje, sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje bei valstybės institucijose trūksta moksliškai pagrįstų, objektyvių, aktualių ir nuoseklių duomenų apie elektroninių cigarečių bei bedūmių kaitinamojo tabako gaminių poveikį sveikatai bei keliamos žalos mastą.“. |
Pritarti |
|
|
19. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
32 |
1 |
2 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 32.1.2. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„32.1.2. šviesti visuomenę taikant įrodymais pagrįstas ir veiksmingas priemones, nukreiptas į psichikos sveikatos, sveikatos raštingumo, informuotumo, sąmoningumo didinimą ir įrodymais pagrįstų nuostatų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, šių medžiagų keliamos žalos ir jos masto, su tuo susijusios rizikos bei padarinių, formavimą.“. |
Pritarti |
|
|
20. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
|
|
39 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
„39. Šiuo metu Lietuvoje nėra bendros gydymą gaunančių asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, stebėsenos, kad būtų galima atsekti asmens gydymo eigą. Nors nuo 2012 m. Lietuvoje įdiegta Asmenų, kurie kreipėsi į ASPĮ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotikus, stebėsenos informacinė sistema (toliau – ASIS), tačiau gaunami duomenys yra netikslūs, duomenis į šią sistemą veda ne visos ASPĮ, teikiančios paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, nenustatyta aiški ir tikslinga duomenų deklaravimo tvarka, taip pat ASIS neatitinka ENNSC duomenų rinkimo metodologinių rekomendacijų (duomenų rinkimo organizavimo reikalavimų) epidemiologiniam indikatoriui „Gydymo paslaugų dėl priklausomybės narkotikams poreikio nustatymas“. Šioje sistemoje taip pat nėra kaupiami duomenys apie priklausomybę nuo alkoholio turinčius asmenis. Tikslesnius duomenis teikia Higienos institutas, kuris sveikatos statistiniams rodikliams skaičiuoti naudoja ASPĮ duomenis, teikiamus Privalomojo sveikatos draudimo informacinei sistemai „Sveidra“, tačiau joje kaupiami duomenys tik apie paslaugas, kompensuojamas iš PSDF. Taip pat nėra objektyvių ir nuoseklių duomenų apie pacientus, kuriems diagnozuota tabako priklausomybė, jiems taikytas žalos mažinimo priemones ir jų efektyvumą. Esamų informacinių sistemų neintegravimas į vieną duomenų rinkimo sistemą, kuri apimtų visus asmens sveikatos paslaugų teikėjus, nepriklausomai nuo jų statuso ar teikiamų paslaugų apimties, vis dar išlieka aktuali problema.“. |
Pritarti |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 39 punktą ir jį išdėstyti taip:
„39. Šiuo metu Lietuvoje nėra
bendros gydymą gaunančių asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų,
stebėsenos, kad būtų galima atsekti asmens gydymo eigą. Nors nuo 2012 m.
Lietuvoje įdiegta Asmenų, kurie kreipėsi į ASPĮ dėl psichikos ir elgesio
sutrikimų, vartojant narkotikus, stebėsenos informacinė sistema (toliau –
ASIS), tačiau gaunami duomenys yra netikslūs, duomenis į šią sistemą veda ne
visos ASPĮ, teikiančios paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems
asmenims, nenustatyta aiški ir tikslinga duomenų deklaravimo tvarka, taip pat
ASIS neatitinka ENNSC duomenų rinkimo metodologinių rekomendacijų (duomenų
rinkimo organizavimo reikalavimų) epidemiologiniam indikatoriui „Gydymo
paslaugų dėl priklausomybės narkotikams poreikio nustatymas“. Šioje sistemoje
taip pat nėra kaupiami duomenys apie priklausomybę nuo alkoholio turinčius
asmenis. Tikslesnius duomenis teikia Higienos institutas, kuris sveikatos
statistiniams rodikliams skaičiuoti naudoja ASPĮ duomenis, teikiamus
Privalomojo sveikatos draudimo informacinei sistemai „Sveidra“, tačiau joje
kaupiami duomenys tik apie paslaugas, kompensuojamas iš PSDF. Taip pat
nėra objektyvių ir nuoseklių duomenų apie pacientus, kuriems diagnozuota |
|
21. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
|
|
51 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 51 punktą ir jį išdėstyti taip:
„51. Rūkymo paplitimas išlieka aktualia Lietuvos gyventojų visuomenės sveikatos problema. Higienos instituto duomenimis, dažniausios mirties priežastys dėl rūkymo – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, išeminės širdies ligos bei pneumonija. Lietuvoje kasmet 1 914 žmonių miršta dėl piktybinių navikų, susijusių su rūkymu. Europos Komisijos duomenimis, maždaug 50 proc. rūkančiųjų miršta per anksti, o vidutinis rūkantysis dėl rūkymo praranda 14 gyvenimo metų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra viena iš labiausiai išvengiamų ligų priežasčių, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra pagalbos paketo norintiems atsisakyti priklausomybės nuo rūkymo, tokiems asmenims nėra teikiama informacija apie tabako žalos mažinimo priemones (jos netekia nei sveikatos priežiūros specialistai, nei savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, nei atsakingos valstybės institucijos), taip pat šiems pacientams nėra kompensuojami medikamentai.“. |
Pritarti |
|
|
22. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
55 |
1 |
2 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 55.1.2. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„55.1.2. išplėtoti kompleksinį medicininės diagnostikos ir pagalbos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, įgyvendinimą specializuotose įstaigose ir pirminėse ASPĮ, įskaitant moksliškai pagrįsto ir objektyvios informacijos pateikimą apie žalos mažinimo priemones, informacijos ir vaistų atkryčio prevencijai skyrimą ir kompensavimą.“. |
Pritarti |
|
|
23. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
55 |
2 |
3 |
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 55.2.3. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„55.2.3. užtikrinti veiksmingų ir kokybiškų paslaugų standartų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų gydymo, žalos mažinimo, reabilitacijos, reintegracijos srityse taikymą, didinant įvairių sričių specialistų gebėjimus.“. |
Pritarti |
|
|
24. |
Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, 2022-10-10 |
|
|
115- 123 |
Papildyti Nacionalinę darbotvarkę nauju IV skirsniu ir jį išdėstyti taip:
„IV SKIRSNIS SU RŪKYMU SUSIJUSIOS ŽALOS KLAUSIMAI
Išplėstinė rūkymo situacijos Lietuvoje analizė
115. Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. onkologinėmis ligomis dėl rūkymo susirgo 99 376 asmenys[5], o per tą patį laikotarpį mirė (nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų) - 8 229 asmenys[6]. ES gyventojų apklausa rodo, kad kasdien tabaką ar susijusį produktą bent kartą vartoja 89% rūkančiųjų[7], nors žino apie tabako sukeliamą žalą ir ją suvokia. Lietuvoje 2022 m. atliktas rūkančiųjų tyrimas (1005 respondentai) atskleidė, kad absoliuti dauguma (9 iš 10) rūkančiųjų žino apie rūkymo sukeliamą žalą; kas ketvirtas yra girdėjęs apie konkrečią rūkymo žalą (onkologinės, kvėpavimo takų, širdies ir kitos ligos, mirtis); 75% respondentų žino apie tabako žalos mažinimo priemones, tačiau vos 20% yra jas taikę. Iš šių 20% apklaustųjų dalies daugiausiai žmonių taikė tabako priklausomybę mažinančias medicinos priemones ar prietaisus (pleistrus) (61 proc.) ir vaistus (47 proc.). Papildomai 25% taikė kodavimą nuo žalingų įpročių bei psichoterapijos seansus. 116. Statistikos duomenimis rūkančiųjų skaičius ES nuo 2003 m. iki 2020 m. kito nereikšmingai, tačiau mažėjimo tendencijos nėra[8]. Situacija Lietuvoje blogesnė nei kitose ES šalyse – rūko 28 proc. gyventojų, 5 punktais daugiau nei vidutiniškai ES[9], o rūkančiųjų skaičius Lietuvoje mažėja lėčiau negu kitose ES šalyse[10]. Daugiau negu pusė pacientų nežino, jog dėl rūkymo prastėja imunitetas (turi ypatingą svarbą COVID-19 laikotarpiu) (56%), lėčiau gyja žaizdos pooperaciniu laikotarpiu (56%), daugelis kvėpavimo takų gydymui skirtų vaistų tampa neefektyvūs (67%), o onkologinių susirgimų gydymas rūkančiajam iš esmės tampa neefektyvus (71% respondentų). Pabrėžtina, kad daugiau nei pusė rūkančiųjų (57 proc.) nežino, kad planinis sveikatos priežiūros paslaugų teikimas jiems gali būti nutrauktas, jeigu nebus vykdoma gydytojo rekomendacija mesti rūkyti[11]. 117. 2021–2022 metais Lietuvos Respublikoje vykdytos viešosios konsultacijos[12] ir atlikti pacientų sveikatos aspektų vertinimo tyrimai[13] atskleidė, jog visuomenė mano, kad sprendžiant su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas, turėtų būti subalansuojamos visos priemonės: prevencija, gydymas, resocializacija, reabilitacija ir žalos mažinimas. Pacientai tikisi didesnio sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimo į metimo rūkyti ir žalos mažinimo procesą, laukia informacijos iš šių specialistų apie tabako žalos mažinimo priemones, jų taikymą bei efektyvumą. 118. Eurobarometro 2021 metais atlikti vartotojų nuomonės tyrimų rezultatai[14] rodo, kad daugiau nei pusė respondentų pradėjo vartoti elektronines cigaretes, kad sumažintų įprastų cigarečių vartojimą, o 3 iš 10 elektroninių cigarečių ir bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartotojų teigia, kad šie produktai padėjo jiems visiškai atsisakyti tradicinio tabako rūkymo.
Tabako žalos mažinimo klausimai
119. 2021 m. PSO Tabako gaminių reguliavimo mokslinio pagrindo ataskaitoje „WHO Study Group on Tobacco Product Regulation“ nurodoma, jog „Tabako žalos mažinimo koncepcija, kurią aprašo kai kurie tabako kontrolės bendruomenės nariai, grindžiama mintimi, kad rūkaliai, nenorintys arba negalintys mesti nikotino vartojimo, turėtų turėti mažiau kenksmingą alternatyvą įprastoms deginamoms cigaretėms“. Būtent šio kriterijaus – mažesnio kenksmingumo nei konvencinių cigarečių rūkymo – rėmuose ataskaitoje, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, atliekamas bedūmių tabako produktų žalos mažinimo potencialo vertinimas. Ataskaitoje taip pat nurodoma, jog „Siekiant kiekybiškai įvertinti tabako gaminių keliamą pavojų sveikatai – tiek absoliučią, tiek su tabako cigarete lyginamą riziką – yra naudojami skirtingi metodai. Šiuo metu perspektyviausi metodai yra pagrįsti santykinio junginių stiprumo išskiriamose emisijose“[15]. 120. Samprata „žalos mažinimas“ nereiškia žalos eliminavimo – ji reiškia, jog, pasitelkus tam tikras priemones, žalingo veiksnio neigiamas poveikis tampa mažesnis nei žalingas poveikis, kuris atsirastų šių priemonių netaikant. Tai svarbus mechanizmas siekiant mažėjančio visuomenės sergamumo ligomis, kurių galima išvengti, priešlaikinio mirtingumo bei nelaimingų atsitikimų. Taigi žala, patiriama taikant žalos mažinimo priemones, yra mažesnė nei žala, kuri atsirastų šių priemonių netaikant, tačiau didesnė nei žala, kuri atsirastų iš esmės pašalinant žalą sukeliančią priežastį, t. y., nutraukiant žalą keliančius veiksmus. Žalos mažinimo priemonėmis žala nėra pašalinama. 121. Žalos mažinimo priemonės yra kompleksinės, apimančios ne vien prevencines priemones ar pagalbą atsisakant žalingų įpročių, bet ir priemones, kurios žalingų įpročių nepadės nutraukti, tačiau sumažins šių įpročių keliamas neigiamas pasekmes. Priklausomybė nuo tabako, skirtingai nuo priklausomybės narkotikams bei alkoholiui, pasižymi dvilypumu – fizinės ir psichoemocinės (elgsenos) priklausomybės išraiškomis. Tuo metu, kai rūkančiam asmeniui formuojasi fizinė priklausomybė (po susilaikymo laikotarpio patiriamas potraukis ir abstinencijos simptomai, keičiami dienos rūkymo įpročiai, kyla poreikis didesniam nikotino suvartojimo kiekiui ir pan.), kartu formuojasi psichoemocinė (elgsenos) priklausomybė - nesąmoningi rūkymo įpročiai ilgainiui pradeda kontroliuoti individo elgesį, sukeldamos potraukį nesąmoningai pavartoti nikotino (pavyzdžiui, prisidegti cigaretę pavalgius, susinervinus, sėdant už vairo ir pan.). Tad kovai su šia priklausomybe (kuri pacientui nuosekliai formuojasi ilgą laiką) turi būti pasitelktos analogiškos – išsidėsčiusios laike ir efektyviai atpratinančios jį nuo minėtų įpročių - priemonės. Taikant klinikinius sprendimus, nukreiptus į galutinį tikslą – metimą rūkyti, būtina užtikrinti, kad rūkymo žala paciento sveikatai būtų mažinama nuo pirmųjų kovos su tabako priklausomybe dienų. Tai reiškia, kad ilgą laiką išliekant psichoemocinei (elgsenos) priklausomybei tabakui, turi būti imtasi efektyvių priemonių (politinių, teisinių, klinikinių bei organizacinių) sumažinti fizinės priklausomybės keliamą žalą paciento sveikatai. 122. Moksliniais įrodymais pagrįsta informacija indikuoja, jog žalingiausi cigarečių dūmų komponentai yra dervos ir anglies monoksidas; šių komponentų svarba pabrėžta ir 2022 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos stiprinimo kovojant su vėžiu, kur išskirtas raginimas atlikti šiuo metu naudojamų dervų, anglies monoksido ir nikotino tabako ir susijusiuose gaminiuose matavimo metodų vertinimą ir peržiūrą. Nors tabako dūmuose randama bent 70 kancerogeninių ir žalą žmonių sveikatai keliančių medžiagų, dervos (sukeliančios vėžį bei plaučių ligas) ir anglies monoksidas (sumažinantis deguonies kiekį kraujyje) vertinami kaip sukeliantys daugiausiai žalos sveikatai. 123. Nepriklausomų medicinos ir sveikatos mokslų tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 2019 metų tabako žalos mažinimo priemonių samprata keičiasi ir plečiasi, įtraukiant į ją mažinančius žalą tabako produktus taip pat akcentuojant būtinybę įtraukti tabako žalos mažinimo programas į ES valstybių narių sveikatos sistemos ilgalaikius strateginius dokumentus. Toksikologiniai tyrimai, populiacijos tyrimai, klinikiniai tyrimai ir atsitiktinių imčių (kohortiniai) kontroliuojami tyrimai įrodo, kad rūkantiems asmenims reikalingos žalos mažinimo priemonės. Tuo pačiu medicinos mokslas pabrėžia, jog naujos kartos rūkymo produktai vadinami degiųjų cigarečių alternatyvomis - elektroninės cigaretės ir bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai gali būti pasiūlyti kaip žalos mažinimo strategija, siekiant sumažinti žalingą cigarečių rūkymo poveikį[16].“.
Pakeisti Nacionalinės darbotvarkės 115-121 punktų numeraciją ir laikyti juos 124-130 punktais. |
Siūloma spręsti pagrindiniame komitete |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komisijos nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinė sveikatos taryba (2022-07-08) |
|
|
|
Nacionalinės sveikatos tarybos nuomone, sveikintina, kad toks sistemingas ir ilgalaikis dokumentas Lietuvoje, nubrėžiantis strategines veiklos kryptis ir užtikrinantis jų tęstinumą. Tiek dokumento uždaviniai, tiek numatomos priemonės grįstos mokslo įrodymais bei praktikomis ir tarptautine patirtimi. Šis dokumentas atspindi kompleksinį poveikio požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą bei mažinamą baudžiamumo aspektą, kuo plačiau pereinat prie prevencijos ir platesnės bei sistemingos, tvarios pagalbos sistemos užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės darbotvarkės projekto 1 priede, būtina koreguoti atsakingas institucijas (duomenų šaltinius) arba numatyti naujus duomenų šaltinius, nes Lietuvoje, vykstant sveikatos sistemos reformai, kai kurių nurodytų institucijų jau nėra (pvz. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ir kt.). |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Nacionalinė sveikatos taryba (2022-07-08) |
|
|
|
Siūlome, kad poveikio rodiklių reikšmių vertinimo metai sutaptų su planuojamų etapinių Nacionalinės darbotvarkės planų pabaigos datomis (2026 m., 2030 m., 2035 m.). |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktai Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektu Nr. XIVP-1690 patvirtintai Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų ir siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto, Nacionalinės sveikatos tarybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu.
8. Komisijos paskirti pranešėjai: M. Danielė, A. Sysas.
Komisijos pirmininkė Morgana Danielė
Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė