image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

2023-04-       Nr.

Į 2023-04-11 Nr. S-2023-1564-XIIIP-2422(2)

 

Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

 

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) atitikties Europos Sąjungos teisei

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Remiantis Įstatymo projekto nuostatomis asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės merus, savo anketose ir (ar) biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Be to, pagal Įstatymo projekto nuostatas informacija apie praeityje asmens eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje būtų skelbiama viešai. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepagrindžiant skirtingo teisinio reguliavimo poreikio ir galimai nesilaikant asmenų lygiateisiškumo principo, Įstatymo projektu nustatomos skirtingos pasekmės asmenims, nepateikusiems privalomos informacijos apie priklausymą Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms: apie kandidatuojančius į renkamas politines pareigas tokia informacija yra tik paskelbiama, o pretenduojantys į pareigas valstybės ar diplomatinėje tarnyboje nebegali dalyvauti tokiuose konkursuose ar atrankose, nors informacija ir nėra viešinama.

Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose), o Įstatymo projektas turėtų būti papildytas asmens duomenų viešo paskelbimo tikslu.

 

 

 

 

Teisingumo ministrė                                                                                       Ewelina Dobrowolska

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viktorija Vasiliauskienė, 8 614 31 340, el. p. [email protected]