LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 139
STENOGRAMA
2014 m. balandžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
P. AUŠTREVIČIUS ir J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF*). Laba diena, mielieji kolegos. Leiskite pradėti balandžio 22 d. vakarinį posėdį. 15.00 val. Siūlau registruotis.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Posėdis pradėtas. (Gongas)
15.01 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1154(2) (svarstymas)
Pirmasis 2-1 popietinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1154(2). Svarstymo stadija. Du komitetai. Pirmojo – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kviečiu M. Petrauskienę. Prašom, kolege. Prašau, mieloji kolege.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom grįžti į savo vietą, nes kviesime Teisės ir teisėtvarkos komiteto paskirtąjį pranešėją paskelbti komiteto sprendimą. Aš nematau komiteto pirmininko J. Sabatausko, gal kas nors mielai galėtų jį pakeisti? Kas ryšis pakeisti J. Sabatauską, kolegos? Ar turime bent vieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį? Prašom.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1154 ir siūlo jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 3, susilaikė 0. Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalį lėmė komiteto pirmininko sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui V. Skarbaliui, pavaduojančiam J. Sabatauską. Ir aš vėl kviečiu kolegę M. Petrauskienę, nes turime pataisų, apsvarstysime ir jas. Prašom, kolege. Iš esmės mes turime vieną pataisą, jos dvi, bet susijusios, taigi galime svarstyti kaip vieną.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Yra toks siūlymas: nustačius, kad Seimo paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 32 ir 33 straipsniai, nustatyti, kad šie straipsniai taikomi ir Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių nuolatinių komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams, nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų, valdybų pirmininkams ir nariams, siūlymas… Ir kitas siūlymas…
PIRMININKAS. Komitetas siūlo nepritarti šitam pasiūlymui. Taip?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. O kitkas susiję su pavadinimu, atitinkamai ir bus pakoreguota.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes išklausėme pasiūlymą, mes neturime A. Paulausko, kuris yra šito pasiūlymo teikėjas, tad ruoškitės balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei… Atsiprašau, neteisingai formuluoju. Autoriaus šiuo metu mes neturime salėje. Kolegos, kas už tai, kad… Kolegė Z. Žvikienė. Taip. Kolegos, kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Komitetas siūlo nepritarti. Vyksta balsavimas, kolegos, prašom tylos!
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui yra pritarta. Dėkojame.
Po svarstymo daugiau pasiūlymų neturime. Ką gi, šio klausimo svarstymą baigiame. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Balsavimas buvo kaip ir aiškus. Dėkoju. Klausimo svarstymas baigtas.
15.07 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1531(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1531(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Bukauską. Nematau V. Bukausko, tai gal gerbiamoji pirmininkė galėtų pavaduoti gerbiamąjį V. Bukauską?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą. Atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, taip pat pritarė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymui, atsižvelgė į Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymą ir bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką. Jisai skuba, tuoj pat bus tribūnoje. Prašom, kolega.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1531. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Dėl balsavimo motyvų už, prieš užsirašiusių kalbėti nematau. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ir baigti tuo metu svarstymo stadiją? Dėkoju. Klausimo svarstymas baigtas.
15.09 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 41, 5, 7, 8, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112, 121, 122, 123 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1545(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 41, 5, 7, 8, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 112, 121, 122, 123 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1545. Svarstymo stadija, jam taikoma ir skubos tvarka. Prašom A. Salamakiną, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Prašom, gerbiamasis Salamakinai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymą teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iniciatorius – Aplinkos ministerija. Įstatymo esmė yra ta, kad kai kurioms pakuotėms reikia taikyti užstatą, arba, kaip sakoma, depozitą. Komitetas apsvarstė įstatymo projektą, apsvarstė pataisas ir projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Kviečiu Ekonomikos komiteto vardu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas atidžiai svarstė šį projektą. Gana vieningai buvo sutarta, kad reikia eiti prie skandinaviškos tvarkos. Aš taip sąlyginai sakau pagal Europos Sąjungos šalis, pasirinkusias šį modelį, prie tos tvarkos, kuri ten yra pasiekta, tvarkant pakuotes.
Komitetas suformulavo vieną esminį pasiūlymą dėl sąlyginai vadinamų mažųjų parduotuvių. Yra siūloma aukštesnė riba pagal prekybinį plotą toms parduotuvėms, kurios nebūtinai privalėtų dalyvauti toje sistemoje. Tai yra vietoj 200 m2 ribos siūloma 400 m2 riba.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateiktą nuomonę. Kviečiu A. Salamakiną sugrįžti, ir svarstysime kelias pataisas, kurios yra pateiktos. Prašom, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties ponas J. Razma pristatė vieną pataisą, kurią teikia dėl 8 straipsnio Ekonomikos komitetas, t. y. išbraukti 200 m2 parduotuvės ir įrašyti 400 m2. Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė, nes mano, kad ypač kaimo vietovėse vis dėlto, jeigu žmogus nusipirko pakuotę toje parduotuvėje, jis turėtų teisę ir priduoti ten, kur pirko.
Galiu pasakyti, kad priimti bus teikiama dar viena pataisa, dėl kurios mes radome kompromisą, kad kaimo teritorijose reikia neriboti parduotuvės dydžio, kaip siūlo Ekonomikos komitetas, o mieste, kur prekybos tinklas yra išplėtotas, galima tose mažose, kurios yra 200 m2, ir nesuteikti teisės priimti pakuočių. Todėl Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Ekonomikos komiteto siūlymui išbraukti 200 m2 ir parašyti 400 m2.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Motyvai už ir prieš. Prieš, matau, P. Gražulis. Norite kalbėti, kolega?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, aš manau, kad kaimuose ir nėra didesnių parduotuvių kaip 400 m2, tik iki 400 m2. Ir manau, 200 m2 nėra maža parduotuvė. Tikrai logiškas Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas, kad nepritartume Ekonomikos komiteto pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, kadangi komitetų nuomonės išsiskyrė, aš siūlau balsuoti. Kas už tai, kas pritariate siūlymui nuo 200 m2 iki 400 m2 padidinti, tai yra Ekonomikos komiteto siūlymas, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Pagrindinis komitetas nepritarė.
Balsavo 77: už – 27, prieš – 26, susilaikė 24. Ekonomikos komiteto pataisai nepritarta. Prašau komiteto pirmininką tęsti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Yra mano pataisa dėl 11 straipsnio, tai yra kad 1 % pajamų, gautų iš pakuočių surinkimo sumos, skirtume švietimui. Aš sutinku su komiteto pataisytu dar vienu jų siūlymu, nes mano siūlymui pritarta iš dalies, kad šis 1 %, kuris sudarytų apie 2 mln. per metus, būtų skiriamas ne tik tos sistemos, tai yra kurios priimamos… kurios turės depozitą pakuotės, bet iš viso skirti švietimo sričiai, atliekų tvarkymo sistemai. Komitetas pritarė iš dalies, aš su tuo sutinku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš, bet… Sutikote iš dalies. Ką gi, nuomonės už ir prieš dėl viso. Nuomonė už – V. Mazuronis. Nematau. Tuomet A. Stancikienė – nuomonė už visą.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, be abejonės, yra didelis žingsnis į priekį, jeigu kuo mažesnis kiekis atliekų pasieks sąvartyną ir reikės tuo mažesnį kiekį išrūšiuoti. Be abejonės, sugalvoti būdą ir jį įdiegti, pasaulyje jau seniai naudojamą būdą, kad būtų sumažinamas tų rūšiuojamų atliekų kiekis, yra labai naudinga.
Dėl užstato ir dėl taros supirkimo. Aš manau, kad tas žingsnis, kurį mes žengiame, yra labai teigiamas, bet tik pusinis, nes čia nebuvo šnekama apie tai, kad tara per 7 %, per 7 laipsnius stiprumo visų vynų, šampanų, degtinės, konjakų, brendžių ir visa kita, nebus superkama. Ir į komitetą ekspertai atėję aiškina: žinote, tokie gėrimai dažniausiai geriami namuose ir neva dėl to nereikia jų supirkti. Žinote, visiškas absurdas. Visos pamiškės pilnos stiprių alkoholinių gėrimų taros ir mes dabar žengiame žingsnį, įdiegsime brangią sistemą, bet kažkodėl tik dalį tos sistemos įdiegsime, o ne visą. Labai gerą problematiką iškėlė J. Razma dėl kaimo parduotuvių. Iš tikro kaimo parduotuvėse visur turi būti superkama. Bet, be abejonės, reikėtų, manau, kad priėmimo stadijoje, jeigu jau žengiame tą žingsnį, tai reikėtų žengti iki galo ir įpareigoti supirkti ir tą per 7 laipsnių alkoholio stiprumo tarą. Noriu pasakyti, kad ten tas depozitas 25 ct prie butelio, kuris kainuoja 20 ar 30, ar 40 Lt, tikrai nesudarys jokio didelio skirtumo, bet žingsnį į ekologišką gamtą mes tikrai žengtume labai draugišką ir labai labai reikšmingą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal Ministras Pirmininkas buvo teisus, kalbėdamas apie gerėjantį gyvenimo lygį, jeigu šampano butelių pilnos pakelės? Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai už tai, kad PET’ai būtų superkami, bet ar tai nereiškia, kad mes išplečiame didelį verslo segmentą, jau egzistuojančio verslo, ir patį pelningiausią? Kiek žinau, bus superkama tik 15 % visų PET pakuočių, o pieno pakuotės, visos kitos eis ir toliau į konteinerius. Juo labiau kad dabar savivaldybių teritorijų jau net kaimo vietovėse yra pastatyti rūšiavimo konteineriai. Nežinau, ar čia yra labai kilmingas žingsnis ir ar konkurenciniu atžvilgiu jis yra pamatuotas.
Kita vertus, kaip norite, bet vis tiek pabrangs būtent tie gėrimai, kurie yra PET’uose. Pabrangs, gerbiamieji kolegos, nes ne visi PET’ai bus supirkti. Aš prisimenu prieš kokius trejus, ketverius metus, kai siūliau šitą sistemą, kai dar nebuvo rūšiavimo konteinerių, tai buvau apkaltinta, kad siūlau kažkokius supirkimo automatus. Ar dabar neatsirado būtent šitas elementas, juo labiau kad pažeidžiant ir atimant dalį verslo iš kitų verslo segmentų? Mes vis dėlto turėtume pasvarstyti ekonominį atsiperkamumą šio projekto, nes mūsų gyventojai vis tiek mokės daugiau. Juo labiau kad jau už PET pakuotes, už jų tvarkymą vartotojai sumoka. Taigi aš kupina abejonių, aš prašiau Vyriausybės skaičiavimų, šito Vyriausybė, atrodo, kaip ir nesutinka duoti. Aš manyčiau, kad reikėtų labai gerai pasverti iki priimant šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš labai paprašyčiau rimties, nes bendras erzelis tiesiog neleidžia išklausyti kalbančiųjų. Mielieji kolegos, išklausėme už ir prieš po svarstymo stadijos. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kad nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas. Mielieji kolegos, prašau tylos.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 4. Ką gi, pritarta po svarstymo stadijos. Dėkoju.
15.20 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1510(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1510. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymą teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iniciatorė – Krašto apsaugos ministerija. Įstatymo esmė yra ta, kad statant vėjo jėgaines kai kada, o tas būna ir dažnai, nėra suderinama su trukdžiais krašto apsaugai. Todėl įstatymo esmė yra tokia, kad būtų sureguliuota įstatymo bazė, kad būtų derinama ir kad krašto apsaugai netrukdytų statomos vėjo jėgainės. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu, įregistravo projektą Nr.2, atsižvelgdamas į visus siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Mes ir svarstome projektą Nr. 2, kuriuo atsižvelgta į visus Aplinkos apsaugos komiteto siūlymus.
Kolegos, nuomonė už ir nuomonė prieš. Pataisų mes neturime. Nematau norinčių kalbėti. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip sakote? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Jūs nepasitikite savo kolega, taip? Ką gi, ruoškitės balsuoti. Kas už, kolegos, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, o kas turite kitą nuomonę, galite susilaikyti. Prašau, kolegos. Prasidėjo balsavimas.
Balsavo 85: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2.
Pastabą norėtų pasakyti kolega A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš atsiprašau. Pamiršau paprašyti, ypač Krašto apsaugos ministerija prašo dėl įstatymo taikyti skubos tvarką. Aplinkos apsaugos komitetas tam pritarė, o kad ketvirtadienį būtų priėmimas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Mes turime jūsų raštą, kuriuo kreipėtės į Seniūnų sueigą, datuotą šių metų balandžio 16 d., būtent jūs tą ir patvirtinote.
Kolegos, ar galime pritarti skubos tvarkai? Matau bendrą sutarimą. Ačiū, kolegos. Minutėlę, norinčių kalbėti, nepažeidžiant teisių, nėra. Ką gi, kolegos.
Priėmimo stadija. Viskas. Kolegos, priėmėme skubą ir tuo svarstymą baigėme.
15.24 val.
Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3451, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-934, Saugomų teritorijų įstatymo 5 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-965, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4052ES, Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4053 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas, o jų yra, tiksliau, penki: 2-5a, 2-5b, 2-5c, 2-5d, 2-5e klausimai. Tai yra Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3451, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-934, Saugomų teritorijų įstatymo 5 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-965, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4052ES ir Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4053. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną. Visų svarstymo stadija.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Bet taupydamas jūsų brangų laiką gal tada apie visus iš karto, kad nereikėtų man vaikščioti penkis kartus į tribūną. Noriu pasakyti tik tiek, kad pirmojo įstatymo, kurį gerbiamasis pirmininkas pristatė, pateikimas buvo 2008 m. ir paskutiniojo – 2012 m. Taip.
Praeitoje kadencijoje buvo labai rodoma iniciatyva keisti Saugomų teritorijų įstatymą ir pildyti įstatymo projektą, bet tie siūlymai, kaip matote, net penki įstatymai, skiriasi vienas nuo kito. Aplinkos apsaugos komitetas turėjo prievolę vis dėlto sutvarkyti tų įstatymų tolesnę eigą. Šiuo metu aplinkos ministras ponas V. Mazuronis yra sudaręs darbo grupę, kuri rengia naują Saugomų teritorijų įstatymą, kurį vėliausiai rudenį pristatys, atsižvelgdama arba ne į visą šitą paketą, kaip ir numato Vyriausybė, nes tiek praeita Vyriausybė siūlė nepritarti jiems, tiek ši, tada mes turėsime naują paketą, kurį galėsime svarstyti. O dabar iš penkių padaryti vieną yra labai sudėtinga. Todėl, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas visiems nepritarė, siūlo atmesti ir tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Supratau, komiteto nuomonė buvo konsensusu grįsta. Už ir prieš kalbėtojus matau po vieną. Ką gi, reikia gerbti. Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, aš supainiojau. Aš palaikau komiteto nuomonę. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Atsitinka po švenčių. Nuomonė už – K. Kuzminskas. Prašau, kolega.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš esu vieno iš šių įstatymų autorius, Nr. XIP-4052. Mes tikrai su Dalia ilgai dirbome praeitame Seime, nes reagavome į žmonių visas išsakytas nuomones. Ir tik dėl tų apribojimų, pagal kuriuos kai kuriems žmonėms jau nebeįmanoma gyventi, neįmanoma pagalbinio pastato pasistatyti arba šiaip tvarkyti aplinką, ir buvo reaguota, ir prašyta, kad teiktume atitinkamą įstatymo projekto pataisą ir Seimas priimtų.
Labai gerai, jeigu iš tikrųjų jau Aplinkos ministerija ėmėsi šio darbo. Aš tikiu, kad visus šiuos įstatymus sujungs ir tikrai priims žmonėms naudingą, kad žmonėms galėtų palengvinti gyvenimą ir jų sąlygas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai K. Kuzminskui už išsakytą nuomonę. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Ką gi, kolegos, mes turime balsuoti dėl komiteto nuomonės. Tie, kurie balsuos už, pritars komiteto nuomonei atmesti. Tie, kurie balsuos prieš, atitinkamai nepritars komiteto nuomonei atmesti šiuos visus įstatymus. Kas turės kitą nuomonę, privalės susilaikyti. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Balsuojame dėl komiteto nuomonės. Už – pritarti komiteto nuomonei atmesti. Prasidėjo balsavimas, kolegos.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš – 3, susilaikė 5. Komiteto nuomonei atmesti visus penkis svarstomus įstatymo projektus yra pritarta. Sveikinu komitetą. Klausimų svarstymas yra baigtas.
15.29 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1292(3)ES (svarstymas)
Tolesnis mūsų darbotvarkės 2-6 klausimas – Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1292. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto nuomonę pristatyti R. Šimašių.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šitą įstatymo projektą, jam pritarė. Atkreipiu dėmesį, kad atskirai buvo svarstytas klausimas dėl siūlymo atsisakyti sezoninių licencijų. Šitam siūlymui buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto nuomonę pristatyti A. Matulą arba ką nors, galintį pakeisti A. Matulą, iš sveikatos reikalų srities. Kolegos, prisipažinkite, kas dirbate Sveikatos reikalų komitete. Prašau. Kolega K. Kuzminskas. Velykos jums į naudą, kolega.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Tabako kontrolės įstatymo pakeitimui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu Seimo narę L. Dmitrijevą pristatyti Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuomonę.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, kolegos. Mūsų komisijos pateiktas pasiūlymas dėl projekto buvo tam, kad truputį pašvelnintų, negu Sveikatos reikalų komiteto projekte… Mes pasiūlėme, kad prekyba tabako gaminiais kurortinio poilsio ir turizmo sezono metu, išskyrus rekreacines teritorijas ir savivaldybių tarybų nustatytas nerūkymo zonas…
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs galite ir pasilikti tribūnoje, nes vienintelė dalyvaujate diskusijoje. Prašau. Pasinaudokite proga kartu ir…
L. DMITRIJEVA (DPF). Aš norėjau…
PIRMININKAS. Kolegos, prasidėjo diskusija.
L. DMITRIJEVA (DPF). Taip. Jeigu mes grįšime prie šito projekto, komisijos prašymu pakomentuoti šito įstatymo projektą Ūkio ministerija… Mes paklausėme, ar įstatymas turės teigiamos įtakos verslui, ar gausime mes papildomų įplaukų į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Tai Ūkio ministerija mums atsakė, kad nenumatoma. Tų įplaukų faktiškai nebus. Jų dabar skaičiuojama tik 6 tūkst. Lt per metus. Apskritai mes išduodame tik 60 sezoninių licencijų verstis tabako gaminių mažmenine prekyba.
Aš norėjau paklausti galų gale mūsų Ūkio ministerijos. Jeigu valstybei nėra naudos, o žala sveikatai dėl rūkymo bus aiški, kodėl tokia ekonomika Lietuvoje vykdoma ir visai neatsižvelgiama į sveikatos specialistų siūlymus? Kodėl Lietuva negina savo interesų? Nes mūsų gyventojų yra mažiau, palyginti su Vokietija, Prancūzija ar Lenkija ir kitomis valstybėmis. Kažkas iš to turės pelno, o gydymas ir rūkymo pasekmės bus ant mūsų Lietuvos galvos. Ką daro Ūkio ministerija, kad nebūtų nelegalios prekybos cigaretėmis? O mes puikiai tai žinome, kad pagrindinis mūsų kontrabandos blogis kaip tik yra cigarečių kontrabanda. Sakysim, ketvirtame ketvirtyje Palangoje nelietuviški cigarečių pakeliai sudarė 40 %, Alytuje – beveik 40 %, Šalčininkuose ir Tauragėje po 47 %, o Marijampolėje 62 % visų tuščių cigarečių pakelių, mes tą radome.
Aš noriu paklausti mūsų gerbiamąją Ūkio ministeriją: ar mes darome ką nors, ar mes tik vykdome visus nurodymus, kurie ne visada mūsų tautiečiams yra geri?
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje aš nematau. Tada kviečiu atgalios R. Šimašių kaip pagrindinio komiteto atstovą. Yra keletas pataisų, kurias reikia aptarti. Prašau, kolega. Prašau, pradėkime.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Kaip minėjau, vienintelė pataisa, dėl kurios iš esmės buvo labai daug diskutuojama, tai buvo Sveikatos reikalų komiteto siūlymas dėl sezoninių licencijų. Siūlymas buvo atsisakyti sezoninių šiandien galiojančių licencijų. Ir prielaida buvo daroma, kad geriau jau pirkti metines, nes jos brangiau kainuoja ir atgraso nuo rūkymo. Ekonomikos komitetas svarstė tai ir nusprendė nepritarti tokiam siūlymui atsižvelgiant į daugybę veiksnių, įskaitant tai, kad tai vis dėlto yra verslo sąlygos, kad vis dėlto visose srityse egzistuoja licencijos, kurios susijusios su sezonais. O jeigu veikla susijusi su sezonu kurortiniame regione, natūralu, kad yra visiškai adekvatu turėti ir tam tikrą licenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už pristatytą pataisą.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote susijaudinusios komisijos pirmininkės pasisakymą. Matyti, žmogus pergyvena išties dėl to, kad Lietuvoje po šito įstatymo priėmimo vėl bus žengiamas žingsnis atgal. Dabar įsivaizduokime, yra nuolatinės licencijos. Kažkur kurortinio sezono metu, kur žmonių susirenka daugiau, mes sugalvojome, kad dar atsiras viena licencijos rūšis – tai laikina licencija, kuri lengvatinėmis sąlygomis suteiks galimybę prekiauti arčiau žmonių, arčiau jaunimo cigaretėmis.
Kur yra logika? Ar mes tas paslaugas turime siūlyti žmonių poilsio vietose? Be abejonės, Sveikatos reikalų komitetas vieningai mano, kad papildomai dar sugalvoti kokių nors laikinų licencijų būtent tabakui… Sugalvokite laikinas licencijas tikrai kokioms nors priemonėms, kurios pagerins sveikatą, kurios suteiks kokį nors malonumą – spektakliams, teatrams, kinams, kitam užimtumui. Sveikatos reikalų komitetas vieningai mano, kad tokios laikinos licencijos ten, kur yra daug žmonių, išduoti ir atrasti naują dviratį nereikia. Todėl prašome balsuoti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė. Prašau, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mūsų su kolega A. Matulu nuomonės sutampa, nes Ekonomikos komitetas siūlė kaip tik tą lengvatinę licenciją. Kolega A. Matulas kalbėjo ne visai taip, kaip buvo užsirašęs.
Aš irgi sakau, kad nereikia didinti tabako prieinamumo, ir netgi kurortuose. Žinokite, licencijos kaina – 500 Lt metams, o čia – tiktai 100 Lt. Palaukite, kolegos. Ar čia mes norime, kad prie paplūdimio pardavinėtų tas cigaretes? Gal iš tikrųjų žmogus, neradęs tų cigarečių kioske, apsieis be jų. Arba toje laikinoje lauko kavinėje. Taigi aš tikrai pasisakau prieš Ekonomikos komiteto nuomonę, nes jokios čia ekonomikos nėra. Mes turbūt dvigubai daugiau lėšų išleisime plaučių vėžiui gydyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, išgirdome nuomones, nors jos, galima sakyti, abi buvo gana panašios. Kolegos, mes turime balsuoti už pasiūlymą, tiksliau, už Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis nepritarė.
Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate Sveikatos reikalų komiteto nuomonei, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas nepritariate Sveikatos reikalų komiteto nuomonei, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, prasidėjo balsavimas. (Balsai salėje)
Balsavo 91 Seimo narys: už – 76, prieš – 4, susilaikė 4. Sveikatos reikalų komiteto siūlymui yra pritarta. Kviečiu R. Šimašių atgalios. Beje, kolega, jūs galite balsuoti iš čia kortele.
Dabar mes svarstysime Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pateiktą siūlymą dėl 11 straipsnio 1 dalies. Kolega!
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuomonė… ir nematau, kad protokole būtų įrašyta.
PIRMININKAS. Aš galiu pristatyti ją. 11 straipsnio 1 dalį jie siūlo papildyti sakiniu „išskyrus rekreacines teritorijas ir savivaldybių tarybų nustatytas nerūkymo zonas“. Toks yra pasiūlymas. Kitaip tariant, visas sakinys skambėtų taip: „Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, įskaitant licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kurortinį, poilsio ir turizmo sezoną, išskyrus rekreacines teritorijas ir savivaldybių tarybų nustatytas nerūkymo zonas, gali būti išduotos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims“ ir taip toliau, ir panašiai.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Komitetas iš esmės truputį pertvarkė tą straipsnį ir atsižvelgė iš dalies, turbūt taip derėtų formuluoti, nes yra dabartinė formuluotė „išskyrus rekreacines teritorijas ir savivaldybių tarybų nustatytas nerūkymo zonas“. Tai čia tas pats.
PIRMININKAS. Jūsų komitetas nepritarė šiam pasiūlymui įrašyti „išskyrus rekreacines teritorijas ir savivaldybių tarybų nustatytas nerūkymo zonas“.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Iš dalies taip buvo formuluojama.
PIRMININKAS. Mes turime jūsų nuomonę, kur pasakyta – nepritarti. Kolega, juodu ant balto, dar ir paryškinta.
Norinčių pasakyti nuomonę už, nuomonę prieš… Yra tik nuomonė už. Gal, kolega, atsisakytumėte kalbėti? (Balsai salėje) Ne, jūs norite. Nuomonė pagrįsta. Prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija pasiūlė labai logišką variantą: jeigu savivaldybės taryboms suteikėm teisę nustatyti nerūkymo zonas, tai būtų visiškai nelogiška, kad būtų išduota licencija toje vietoje prekiauti tabaku. Tai visiškai logiškas sprendimas. Aš siūlau pritarti, kad būtų duota daugiau valios savivaldai ir daugiau atsakomybės. Pasižiūrėjus, kaip išties savivaldybės vykdo šitą įstatymą, yra kuriozinių atvejų: vienos nustato draudimą – vieną metrą nuo įvairių objektų, o kitos netgi du šimtus metrų. Aš tikrai pritariu tokiam komisijos sprendimui ir prašau jūsų visų pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis. Staiga. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, turi būti vienodi standartai visoms savivaldybėms. Tai turi reguliuoti valstybė, o ne palikti savivaldybei kokias nors teises. Matome, kaip skirtingai, ką ir A. Matulas kalbėjo. Tai priklauso galbūt nuo savivaldybės tarybos narių požiūrio, nuo administracijos. Aš manau, kad turi būti vienoda visoje Lietuvoje prekiavimo alkoholiniais ir tabako gaminiais sistema.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsiskyrė. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pateiktam pakeitimui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Aš tik noriu priminti, kad Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis nepritarė pakeitimams. Vyksta balsavimas. Kolegos, prašyčiau tylos.
Balsavo 89: už – 53, prieš – 5, susilaikė 31. Sveikatos reikalų komiteto, atsiprašau, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pateiktam siūlymui yra pritarta. Sveikinu.
Tuomet kviečiu R. Šimašių atgalios. Tai yra 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas, nors, kolegos, mes dėl jo balsavome ir esame pritarę Sveikatos reikalų komitetui. (Balsai salėje) Ar reikalaujate? Gerai, prašau. Sutarta. Prašau, kolega, jus nori matyti ir nori išgirsti jūsų nuomonę. Tai yra dėl 11 straipsnio 3 dalies Sveikatos reikalų komiteto siūlymas, kuriam komitetas lyg ir nepritarė. Prašau, kolega.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Dėl Sveikatos reikalų komiteto ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos siūlymo… Aš supratau, kad jeigu jau pritarėme pradžiai, tai mums nelieka kito kelio, kaip pritarti ir pabaigai, nes čia yra kompleksiniai siūlymai, einantys keliuose straipsniuose. Siūlau taupyti laiką ir traktuoti, kad mes pritarėme visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už išsakytą nuomonę. Kolegos, ar norite balsuoti, ar reikia mums įskaityti… (Balsai salėje) Balsavome. Gerai. Kolegos, jeigu taip, mums lengviau.
Toliau. Svarstome 11 straipsnio 4 dalį. (Balsai salėje) Ne, kolega, čia yra visai kas kita – čia yra 11 straipsnio 4 dalies pataisos. Turime du pasiūlymus: vieną – Sveikatos reikalų komiteto, kitą – Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos. Kolega, prašau pirma pateikti Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymą.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Siūlymui dėl 11 straipsnio 4 dalies irgi siūlo nepritarti. Siūlymo esmė buvo tos pačios licencijos. Aš nežinau, man atrodo, kad čia mes jau aptarėme visus tuos aspektus. Komiteto ir mano asmeninei nuomonei komitetas nepritarė. Mano supratimu, iš tikrųjų mes čia viską išsprendėme.
PIRMININKAS. Taip, bet bent jau Sveikatos reikalų komiteto pataisa dėl 11 straipsnio 4 dalies skamba kiek kitaip. Jinai yra platesnė – čia siūloma išbraukti daug ką. Jūs nepritariate tam?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Taip. Lygiai taip pat nepritarėme…
PIRMININKAS. Vėliau nepritarėte ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai. Sutinku, dėl to mes jau esame balsavę, taip.
Pirma, kolegos, apsispręskime dėl Sveikatos reikalų komiteto. A. Matulas – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, paprastai būdavo taip: jeigu nubalsuojame vieną kartą ir jeigu esmė yra ta pati, tai nebalsuojame, nes esmė ta pati, kad nebūtų…
PIRMININKAS. Kolega, automatizmo nėra.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kurortinėse vietose ir panašiai.
PIRMININKAS. Automatizmo nėra. Kiekvienas straipsnis yra unikalus ir pataisa taip pat…
A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu jums bus nuo to geriau, mes galime pakartoti, Seimas. Labai prašyčiau gerai pagalvoti.
PIRMININKAS. Supratau. Vien tik dėl gero mes ir rūpinamės, kolega!
Kolegos, pirmiausia mums reikia apsispręsti dėl Sveikatos reikalų komiteto siūlymo dėl 11 straipsnio 4 dalies, kur siūloma daug kam palikti licencijas. Komitetas yra nepritaręs. Nuomonė už, nuomonė prieš. Matau tik nuomonę už. Ar norėtumėte, kolega, vis tiek kalbėti? Norėtumėte. Ir tai yra K. Kuzminskas. Prašau, kolega.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tam, kad būtų Seimo nariams aiškiau. Iš tikrųjų 11 straipsnio 4 dalis reglamentuoja šiek tiek kitaip, kad… Mes, Sveikatos reikalų komitetas, siūlome iš šios dalies išbraukti „išskyrus licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kurortinį, poilsio, turizmo sezoną. Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kurortinį, poilsio sezoną kurortinių savivaldybių nustatytose poilsio ir turizmo teritorijose išduodamos vienam savivaldybės tarybos nustatytam nustatytos trukmės kurortiniam, poilsio sezonui“ – tą išbraukti. Įrašom, kad liktų tiktai licencijos yra išduodamos neterminuotai, ir viskas. Todėl siūlome pritarti Sveikatos reikalų komiteto pozicijai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės prieš nematau. Ar, kolegos, esate pasiruošę balsuoti dėl Sveikatos reikalų komiteto teikiamos pataisos dėl 11 straipsnio 4 dalies? Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 22. Sveikatos reikalų komiteto pataisai yra pritarta.
Ir antroji pataisa, kurią aš esu minėjęs, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos teikta pataisa. Dėl jos mes jau esame balsavę, visiškai identiška. Lygiai tas pats, kolega. Nors pagrindinio komiteto nuomonė yra nepritarti, bet mes balsavome, tai siūlau tą ir įskaityti. Ačiū, kolegos.
Dabar dėl viso nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – kolegė B. Vėsaitė, atsisako. Ką gi, dėkoju. Pasiruoškite balsuoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Norite? Gerai. Atsiprašau, reikia balsuoti. Nuomonės už ir prieš buvo išsakytos. Pasiruoškite… R. Žemaitaitis – nuomonė prieš. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad tiek Sveikatos reikalų komitetas, tiek Narkomanijos komisijos pasiūlymas iš esmės geras, bet aš jums noriu pailiustruoti, ką jūs šiandien visi padarėte. Per metus yra išduodama 50–60 sezoninių licencijų. Tai yra Palanga, Nida, Druskininkai ir kitos, ko gero, kelios savivaldybės. Tai šiandien mes, ribodami išduoti sezonines licencijas, pasakome, kad didieji prekybos tinklai gauna absoliutų monopolį kurortinėse vietovėse prekiauti. Ir jeigu jūs norėsite ar norės jūsų apygardos žmonės, verslininkai atidaryti savo kavinutę, nežinau, kažkokią užeigą, maitinimo įstaigą, jie turės pirkti licenciją 5 metams. Tai klausimas: ką mes darome? Ar mes šiek tiek verslui padedame, ar mes atstovaujame didiesiems prekybos tinklams? Aš siūlyčiau balsuoti prieš ir galų gale atkurti padėtį, kokia yra. O juolab kad čia buvo tik europinis reikalavimas, kad užsienyje registruotos įmonės galėtų prekiauti tabaku. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis tiek mes turime suprasti, kad bent jau parlamento nariams siekti daryti verslą, skatinti Lietuvos ekonomiką, pardavinėjant alkoholį ir tabaką, yra visiškai amoralu, visiškai amoralu. Kolegos, tas atvejis, kurį minėjo gerbiamoji L. Dmitrijeva, apie tai, kiek pardavinėjama, prekiaujama tabako gaminiais nelegaliai, – žinokite, yra tinklas, sukurta sistema. Jūs labai dažnai piktinatės, kada į jus kreipiasi koks nors smulkus prekybininkas ir sako: mane nubaudė už 2, 3 pakelius cigarečių 20 ar 15 tūkst. Lt. Kolegos, yra sistema: prekybininkas į darbo vietą atsineša 3, 4, 5 pakelius nelegalių cigarečių, jas parduoda, o tada pasiuntinukas paprastai arba vaikas, arba pats nulekia į gretimą kokį pastatėlį, atsineša dar 5, ir niekada jūs daugiau nerasite. Tik paskutinis idiotas gali atsinešti kelias dėžes degtinės ir kelis pakus, blokus cigarečių. Tada atvažiuos ir viską ras. Tai žinokite, kai dabar baudžiama už vieną arba du, vadinasi, ten yra prekybos sistema. Kolegos, tikrai siūlau pritarti šitam įstatymo projektui, užsieniečiai galės prekiauti, bet nebus įvesta nauja licencijos rūšis, kuri visai nereikalinga.
PIRMININKAS. Dėkoju už išsakytas nuomones. Mielieji kolegos, pasiruoškite balsuoti su mūsų jau priimtomis Sveikatos reikalų komiteto ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pataisomis. Balsavimas dėl viso su priimtomis pataisomis. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 68, prieš – 1, susilaikė 21. Po svarstymo yra pritarta. Matau norinčių kalbėti. Jūs gal nekonkuruokite dėl vieno mikrofono, galite pereiti prie kito, bet damoms visada yra pirmenybė. Prašau, L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs ką tik pademonstravote savo poziciją dėl mūsų tų blogybių, kurios, deja, tikrai pas mus plečiasi. Aš tik dalelę pasakysiu, kad visa žala kol kas paskaičiavus – 750 mln., bet čia tik dalis nuo tos žalos, nuo alkoholio, rūkymo, narkotikų. Ir tik dalis – 750 mln., tai čia mūsų visi gali būti tuo aprūpinti ir t. t. Ačiū jums už tą jūsų poziciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. B. Vėsaitė taip pat dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti. Prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ar mes čia gerai padarėme. Mes, iš vienos pusės, pritarėme Sveikatos reikalų komitetui, kuris siūlo panaikinti tas sezonines licencijas, o Narkomanijos komisija apie tai nekalba, bet irgi pritarėme. Tai aš nežinau, kam mes dabar pritarėme? Tiesą sakant, jie dar įveda rekreacines zonas, bet tai nėra tas pats. Mūsų Ekonomikos komitetas dabar nežino, kam mes pritarėme. Nes, iš vienos pusės, mes panaikinome sezonines licencijas, iš kitos, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai taip pat pritarėme, o ji šito nesiūlo padaryti.
PIRMININKAS. Komitetas išsiaiškins, mieloji Birute. Visi balsavome sąmoningai ir žinodami, kokie yra pasiūlymai. Klausimo svarstymas yra baigtas.
Mielieji kolegos, pagal tvarką turėtume svarstyti 2-7a ir 2-7b, tačiau aš informuoju jus, kad teikėjai nesurinko 29 parašų. Ką gi, mes negalime svarstyti. Tuomet pagal susitarimą… Atsiprašau, ir dėl 2-8 taip pat parašai nėra surinkti.
Kolegos, svarstome 2-11 klausimą – Nr. XIIP-1500. (Balsai salėje) Aš siūlyčiau… Jeigu jūs turite parašus, tai neslėpkite, pateikite Sekretoriatui, mieloji Virginija. Mes nesame informuoti ir Sekretoriatas nėra gavęs jūsų parašų, jie, žinau, yra brangūs, bet jais reikia pasidalinti. Ar tikrai jau 29? Kiek? Netgi 30. Supratau.
15.57 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1580 (pateikimas)
Ką gi, 2-7a ir 2-7b. Čia 2-8 – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1580. Pranešėja – V. Baltraitienė. Pateikimo stadija. Prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Atsinešiu savo įstatymą, nes ne eilės tvarka, tai ne mano.
PIRMININKAS. Matote, kolege, pasiruošti reikia deramai, ne vien tik parašus pateikti. Šventės visiems yra išbandymas. Aš matau, kad atsineša pranešėja tai, ką reikia. Linkiu sėkmės pateikiant klausimą
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Šiaip aš tokią pastabą norėčiau pasakyti, jeigu Seimas įpareigojo darbo grupę parengti naują įstatymo projektą, ir dar reikia surinkti 29 parašus… Sako, Statutas taip reikalauja, bet tada reikia siūlyti keisti Statutą, nes tai ne vieno asmens pasiūlymas ir ne dėl vieno straipsnio – nauja įstatymo redakcija. Tvarka ir teisingumas…
Noriu pristatyti darbo grupės parengtą įstatymo projektą – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo naują redakciją. Seimas buvo įpareigojęs, rengiant Rinkimų kodeksą, pagal tam tikras datas parengti kiekvieną įstatymą. Jau yra pateikti 4 įstatymų projektai: Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, Europarlamento rinkimų įstatymas, Prezidento rinkimų įstatymas ir Politinių kompanijų finansavimo įstatymas. Dabar darbo grupė teikia penktąjį įstatymą, tai yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Aš turbūt labai trumpai pristatysiu tik pačią esmę ir pačius pasikeitimus, kas buvo padaryta ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį šiame įstatyme. Pirmiausia buvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ne vien tik pagal partijų sąrašus.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau pranešėjos, bet jūsų nenori klausyti koalicijos partneriai.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dėl to, kad neleidžiate pristatyti jų įstatymų.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, rimtas įstatymas, aš prašau rimties, Velykos baigėsi, artėja rinkimai. Kolegos!
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Esminis dalykas turbūt yra tas, kad ir čia, kaip ir Europos Parlamento rinkimuose, yra įrašyti rinkimų komitetai. Priminsiu trumpai, ką reiškia rinkimų komitetas. Rinkimų komitetas reiškia, kad žmonės susiburia į tam tikrą rinkimų komitetą tik prieš konkrečius rinkimus. Tai nėra registruota nei Juridinių asmenų įstatyme, nei partijų registre. Susiburia tik prieš tuos susirinkimus ir tuos žmones jungia bendra idėja, su kuria jie dalyvauja rinkimuose. Taip ir savivaldos rinkimuose yra numatoma leisti dalyvauti rinkimų komitetams, kurie turi teisę kelti kandidatus, kaip ir bet kuri kita politinė partija. Vadinasi, į kandidatus turi pasiūlyti ne mažiau kaip pusę toje savivaldybėje renkamų savivaldybės tarybos narių ir ne daugiau kaip dvigubai. Tokie pat reikalavimai, kaip ir politinei partijai.
Taip pat nauja yra tai, kad tiek politinė partija, kuri kelia savo kandidatus, tiek ir rinkimų komitetas turi surinkti atitinkamą skaičių parašų atsižvelgiant į gyventojų skaičių, bet ne mažiau kaip šimtą. Tai yra nuo rinkėjų skaičiaus, ne nuo gyventojų, bet ne mažiau kaip šimtą. Tai yra naujovė ir pačioms politinėms partijoms, kaip vyko ir dėl rinkimų į Europos Parlamentą.
Dar nauja yra tai, kad kandidatams į savivaldos rinkimus nesuteikiama neliečiamybė. Labai daug ginčų dėl to buvo ir darbo grupėje. Čia yra pasiūlymas, man atrodo, J. Sabatausko, darbo grupė svarstė ir dauguma balsų buvo pritarta, kad savivaldybės tarybos nariai neįgauna neliečiamybės, taip kaip Seimo nariai, jau ir išrinkti. Tai ir buvo pasiūlyta, kad ir kandidatams ta neliečiamybė nebūtų suteikiama.
Turbūt pagrindiniai dalykai, kurie čia yra, dar dėl užstato grąžinimo taip pat kaip ir visiems kitiems. Jeigu pateikia visus dokumentus ir jeigu surinko kandidatas… sąrašas ne mažiau kaip 3 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu surinko mažiau kaip 3 %, jiems užstatas negrąžinamas ir pervedamas į valstybės biudžetą. Daugiau net nežinau, gal klauskite. Daugiau yra likę tas pats, kaip ir buvo, tik yra suderintos visos sąvokos dėl visų rinkimų, tiek Europos Parlamento, tiek čia.
Teisės departamentas turėjo tokią pastabą, kad 37 straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai. Ten yra įrašyta, kada Vyriausioji rinkimų komisija pati nagrinėja skundus, o kada palieka po rinkimų. Tie terminai yra nustatyti ir Europos Parlamento rinkimuose, ir yra atsižvelgta į tai, kad kiek dienų lieka, tą, kuris skundžia, kad galėtų dar teisme nagrinėti. Jeigu lieka mažiau kaip 15 dienų, nes pagal terminus nebespėja ir teismas nagrinėti… paliekama iškart po rinkimų, kad būtų sprendžiama, ar rezultatai to sąrašo… ar tas žmogus išvis nepažeidė įstatymų, teismas nusprendžia jau po rinkimų, kad nepripažintų galiojančiais, bet ne prieš pat rinkimus. Jeigu yra gaunamas skundas likus 15 dienų iki rinkimų, VRK imasi nagrinėti ir, jeigu reikia, tada dar spėja apskųsti teismui, jeigu pati Vyriausioji rinkimų komisija pašalina iš rinkimų.
Tai gal tokie patys svarbiausi akcentai. Gal klauskite. Lengviau turbūt atsakinėti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėja. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis – A. Dumčius. Prašom, profesoriau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, leiskite pareikšti jums pagarbą už tokią labai sudėtingą pasiūlytą rinkimų sistemą. O klausimas yra truputį į šoną. Ne vien aš klausiu ir daugiau norės to paklausti. Jeigu Seimo narys yra įrašomas į savivaldybių rinkimų sąrašą, ar jis po to, kai baigiasi rinkimai, turi pasirinkimo teisę, kur eiti, ar ne?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Lieka. Konstitucijoje taip yra numatyta. Mes negalime, tada reikia keisti Konstituciją. Įstatyme lieka. Labai ilgai svarstėme, buvo labai daug pasiūlymų ir S. Jovaišos, jis gal ne tiek dėl Seimo narių siūlė, dėl valstybės tarnautojų, kurie dalyvauja. Bet be moralinės atsakomybės teisinės atsakomybės mes neradome. Buvo siūlymai skirti baudas, kokio dydžio baudą už tai, kad dalyvauja… Mes palikome, kad tai yra tikrai moralinė kiekvienos politinės partijos ir kiekvieno asmeninė atsakomybė, jeigu apgaudinėja rinkėjus.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, be abejo, komisija atliko didžiulį darbą, žmonės tikisi, kad savivaldos rinkimai pasikeis. Prašom pasakyti, aš nelabai supratau, ar iškėlę save kandidatai galės dalyvauti rinkimuose, ar turės eiti per rinkimų komitetus?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Per rinkimų komitetus.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aišku.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tik jeigu bus pritarta (aš manau, kad šiandien nespėjo surinkti parašų) tiesioginiams mero rinkimams, meras galės pats save iškelti kandidatu į merus be jokio sąrašo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia R. Baškienė. Kolege!
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš galiu tik labai nuoširdžiai padėkoti ir atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad išties darbo grupės pirmininkė V. Baltraitienė dirbo be galo atsakingai. Ir jeigu taip su kiekvienu įstatymo projektu būtų dirbama ir taip vadovaujama, iš tikrųjų mūsų teisės aktai būtų kokybiškesni. Čia nuoširdi padėka Virginijai. Prašom pasakyti, gerbiamoji kolege, kadangi A. Dumčius jau mano klausimą kaip ir paklausė, sakykite, kodėl šiame įstatymo projekte mes nedrįsome rašyti dėl tiesioginių mero rinkimų? Ar tai nuolat bus prieš rinkimus besikeičianti mūsų politinė nuomonė ir jos nebuvimas, ar tiesiog niekaip nedrįstame apsispręsti ir tik politikuojame, norėdami įtikti žmonėms, o paskui realiai padarydami priešingai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Darbo grupė turbūt specialiai nerašė šito, nes tai yra politinis sprendimas. Iš tikrųjų jis turi būti. Nuomonės ir valdančiojoje daugumoje skiriasi, koks tas meras turi būti. Jūs žinote, kad dar praeitoje kadencijoje buvo įregistruota Konstitucijos pataisa, kad meras turėtų būti vykdomoji valdžia. Yra užregistruota grupės Socialdemokratų frakcijos narių, kad meras turėtų būti atstovaujamoji valdžia. Aš manau, jeigu taip valdančiųjų politinė taryba yra nusprendusi, tiesioginiai mero rinkimai tikrai bus. Manau, kad ketvirtadienį bus pateiktas jų įstatymas, ir šie įstatymai turės darbo grupę ir komitetą sujungti kartu.
PIRMININKAS. D. Jankauskas užduos klausimą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, projekte, kurį jūs dabar pateikėte, nėra siūloma mišri rinkimų sistema renkant savivaldybių tarybas, nors tokių siūlymų darbo grupėje irgi buvo. Suprantu, kad tai diskusinis klausimas, bet kokia būtų jūsų asmeninė nuomonė dėl mišrios rinkimų sistemos renkant savivaldybių tarybas? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mano nuomone, ypač didesnėse savivaldybėse, kurios turi per 10 tūkst. ar 15 tūkst. gyventojų, mano asmeninė nuomonė būtų už mišrią. Čia tikrai ne darbo grupės, ne frakcijos, ne partijos, tai mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, man komitetai naujas dalykas, taip pat ir komiteto sudarymo principai, kur jūs rašote, kad dvigubą savivaldybių narių skaičių turėtų turėti komitetas. Prašom pasakyti, jeigu savivaldybėje 25, vadinasi, komitetas turėtų būti iš 50 žmonių. Ar tai visuomenei, kuri taip kelia tuos klausimus, nėra per daug griežtas reikalavimas? Kaip jums atrodo?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Manau, kad ne, nes politinei partijai yra reikalingi 2 tūkstančiai. 50 tikrai nėra daug, nes mes atsižvelgiame į tai, kaip buvo praeitoje, kad galėjo pats save išsikelti, taip pat sudarytas sąrašas iš vieno žmogaus. Tai iš tikrųjų buvo chaosas ir parodė, kad sunku ir tam žmogui tikėtis. Labai mažai kandidatų, kiek buvo patys save išsikėlę, pateko į tarybas. Mes manome, komitetas vis tiek sujungia daugiau žmonių, vadinasi, bus daugiau ir palaikančių juos, jeigu jau nors 50 įsteigė tą komitetą, jie turi visuomenės palaikymą. Ir čia mes išsprendžiame dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir sprendimo, kad užtikrintų patekimą ne pagal partijos sąrašus.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, na, iš tikrųjų jūs darote didžiulį darbą, džiaugiuosi, kad laikotės būtent to nutarimo, kurį patvirtino Seimas, visų grafikų. Sakykite, ar nebuvo diskusijų jūsų darbo grupėje dėl atstovavimo teritoriniu principu per savivaldybių rinkimus? Turiu omeny kaimiškąsias savivaldybes, kurios turi seniūnijas. Pasižiūrėjus pagal šios dienos tendencijas, iš esmės atstovai yra daugiausia deleguoti ir išrinkti iš miestų. Kaimiškosios seniūnijos, gyvenvietės lieka be atstovų, be investicijų, be plėtros ir be visų kitų prieigų. Ar buvo jūsų darbo grupėje diskusija, kodėl tai nėra numatyta?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Darbo grupėje tos didelės diskusijos nebuvo, bet žinau, kad yra Seimo narių, norinčių teikti pasiūlymą. Kaip jau minėjau, kai klausė manęs, kokia mano asmeninė nuomonė, tai aš galiu pasakyti, kad aš esu už tą mišrią, kad būtų renkami ir pagal… Nebūtinai tai turi būti vienmandatė ir proporcinė, bet mes ten turime tokį mechanizmą jau apsižiūrėję ir sukūrę, kad kiekviena teritorija galėtų turėti atskirus sąrašus. Jeigu renkame, pavyzdžiui, iš nedidelės teritorijos, tarybos nariai turėtų būti renkami du, tada reikia siūlyti keturių sąrašą, kiekviena partija savo siūlo, arba nesiūlyti, arba eiti prie tos vadinamosios mišrios, kad būtų vienmandatė. Aš asmeniškai esu už tai, kad būtų atstovaujama visoms teritorijoms. Aš manau, kad po pateikimo bus pateikti pasiūlymai.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, čia visi labai teigiamai vertina jūsų atliktą darbą. Aš norėjau paklausti. Vis dėlto nemažai išreikšta nuomonių, ne tik dėl mišrios, apie kurią kolega klausė, bet ir dėl mažoritarinės rinkimų sistemos, kai tam tikrose ar mažose apygardose renkama iš kelių kandidatų tarybos narys. Kokia jūsų nuomonė ir kokie motyvai būtų, kad nepritartume šitai?..
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš nesakau, kad nepritartume. Darbo grupėje buvo tam nepritarta, bet nebuvo siūloma, kad rinktų vienmandatėse. Kad konkrečiai toks pasiūlymas buvo, apie tai šnekėta, bet buvo nepritarta. Mes paskui sutarėme, jeigu atsiras Seimo narių, kurie norės siūlyti, pataisas svarstyti iš karto jau komitete. Aš noriu pasakyti, jeigu mes padarytume, kad vienmandatėje būtų renkama tam tikra dalis tarybos narių ir dar tiesiogiai meras vienmandatėje būtų renkamas, manau, tikrai sukeltume chaosą. Jeigu meras nebūtų tiesiogiai renkamas, tada, sakyčiau, galima daryti tą mišrią, kaip sakote, proporcinę ar mažoritarinę. Tokiu atveju, jeigu pritarsime tiesioginiams merų rinkimams, aš labiau siūlyčiau ir aš pati rengiuosi tą teikti, kad atskirose teritorijose būtų pagal proporcinę sistemą, bet atskiri kandidatai atskirų teritorijų. Yra toks mechanizmas, jis jau beveik yra parengtas. Aš manau, mes bent su P. Urbšiu esame pasiryžę šį pasiūlymą teikti.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Dėkui už suteiktą žodį. Gerbiamoji pranešėja, na, labai dažnai paskutiniu metu matome, aš pavadinčiau, parodomąsias akcijas, kai tai vieną, tai kitą savivaldybių politiką išveda su antrankiais, daro kratas, o po to matome, kad iš esmės daugeliu atvejų subliūkšta tos visos bylos, nepasitvirtina. Ar nemanote, kad panaikinę net ir rinkimų laikotarpiu tą turimą neliečiamybę, kuri dabar yra suteikiama, iš esmės mes suteiksime galimybę politiškai susidoroti su nepatinkančiais oponentais dar pradinėje stadijoje, tuo labiau, mes matome, kad niekas paskui neatsako už tai, kad moraliai sudirbo visuomenėje žmogaus gerą vardą? Ar darbo grupė nesvarstė, kad geriau reikėjo tą neliečiamybės klausimą išrinktiems tarybos nariams suteikti, o ne panaikinti net rinkimų laikotarpiu?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Darbo grupėje tokio siūlymo dėl neliečiamybės panaikinimo nebuvo. Buvo įregistruotas atskiras įstatymo projektas, kad tą neliečiamybę reikėtų panaikinti, man atrodo, J. Sabatausko kaip atskiras projektas. Kadangi tame komitete buvo pritarta, mes jį inkorporavome jau kaip pritartą. Mano asmenine nuomone, aš tą savo nuomonę išsakiau komitete, darbo grupėje apie tai irgi šnekėjome, kaip jūs sakėte, kad yra galimybė prieš pat rinkimus paimti ir susidoroti su sau nepatinkančiu vienu ar kitu oponentu. Netgi jeigu bus tiesioginiai mero rinkimai, tai tikrai, nes jeigu neliečiamybę naikintų, tai turėtų ateiti prokuroras, turėtų pasakyti kodėl, turėtų kreiptis. Jeigu tos neliečiamybės nėra, tu gali apie žmogų paskleisti bet ką, o jis neturi netgi jokios teisės gintis. O dėl tų tarybos narių, tai čia jau reikia žiūrėti į Konstituciją, o Konstitucijoje – tiktai Seimo narių neliečiamybė.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjai. Jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Prašau grįžti į savo darbo vietą.
Nuomonė už ir nuomonė prieš. Matau tik nuomonę už. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau palaikyti V. Baltraitienės vadovaujamos grupės parengtą įstatymą dėl savivaldos tarybų rinkimų, nes ji yra politikė, buvusi merė ir puikiai išmano tuos įstatymus, kaip vykdomi rinkimai. Dar išnagrinės juos komitetai, ir mes priimsime svarbų įstatymą Lietuvos žmonėms. Todėl visiems siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės prieš nematau. Pasiruoškite balsuoti, kolegos. Kas pritariate pateiktam Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XIP-968 pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas. Kolegos, prašom.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 3. Ką gi, įstatymo projektui yra pritarta.
Kolegos, pagrindiniu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Neprieštaraujame? Ačiū. Papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti? Dėkoju. Siūloma svarstyti šių metų birželio 3 d. Klausimo svarstymas tuo baigtas.
Mielieji kolegos, kaip tai dažnai atsitinka, dėl Tabako ir tabako kontrolės įstatymo kyla visokių peripetijų. Atsiprašau, kolegos, aš turiu… Aš tik prašyčiau tylos! Mielieji kolegos, taip atsitiko, kad mes, svarstydami darbotvarkės 2-6 klausimą, vis dėlto sukėlėme tam tikrą sumaištį. Sveikatos reikalų komiteto ir Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisijos siūlymai buvo iš esmės alternatyvūs. Tuo tarpu išėjo taip, kad mes pritarėme vienu atveju abiem iš karto. Taip negali būti. Aš prašau kolegės B. Vėsaitės dar labai trumpai mums priminti. Mums reikės grįžti prie balsavimo, aš labai atsiprašau, ir apsispręsti iš naujo alternatyviai. Taip, kolege? Prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar sykį aš siūlau grįžti prie Sveikatos reikalų komiteto siūlymo, nes jis yra griežtesnis, mes iš jo išbraukėme būtent tas kurortines licencijas verstis tabako prekyba. Narkomanijos prevencijos komisija šito nesiūlo, ji palieka būtent šitas licencijas, bet įveda naują normą. Ir pagal šitą normą, pavyzdžiui, Kauno Laisvės alėja yra apskritai nerūkymo zona. Vadinasi, ten esančiose lauko kavinukėse nebus galima prisidegti cigaretės. Aš, aišku, ne prieš tai, bet aš manyčiau, kad mums tikrai užteko Sveikatos reikalų komiteto siūlymo, kuriam mes pritarėme. Siūlyčiau perbalsuoti ir tada nepritarti Narkomanijos komisijos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš tiktai priminsiu, kad Ekonomikos komitetas buvo ir yra pagrindinis svarstant šį klausimą, ir čia šio komiteto išaiškinimas yra esminis. Aš, deja, nematau komiteto pirmininko salėje, bet aš siūlyčiau tada sugrįžti į balsavimo ir svarstymo stadiją ir iš naujo apsispręsti alternatyviu balsavimu. (Balsai salėje)
Dabar dėl balsavimo motyvų L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Atsiprašau, jokio nėra… Mes papildomai tai pridedame. Jokių susikirtimų arba… nėra. Pagalvokite, Sveikatos reikalų komitetas pritarė vienam, o mes pridėjome dar rekreacines zonas ir tą. Pone Matulai, paaiškinkite.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš nutraukiu svarstymus. Aš atsiprašau, kolega Antanai, nesuteiksiu jums žodžio. Paliekame taip, kaip yra – grįžta į komitetą. Jeigu komitetas ras neatitikimų, tada mes grįšime į tam tikrą stadiją. Atsiprašau, dabar svarstydami tokiu populi būdu, mes sukelsime dar daugiau sumaišties. Kolegos, baigiame tuo, kuo ir baigiame, ir negrįžtame prie svarstymo. Kolega, atsiprašau, mes daugiau šio klausimo nesvarstome.
16.20 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1500 (pateikimas)
Dabar, kolegos, siūlau svarstyti darbotvarkės 2-11 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1500. Pateikimo stadija. Pranešėja – gerbiamoji R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą visus su šventėmis. Manau, kad aš tikrai ilgai neužtruksiu šitoje tribūnoje. Klausimas labai paprastas. Jo esmė yra tokia. Lietuvoje yra priimtas Herbo ir herbinių ženklų įstatymas, kuriame yra numatyti draudimai, jeigu tie ženklai yra naudojami ne pagal paskirtį, tačiau nėra numatytos atsakomybės taip, kaip yra su vėliava. Todėl aš ir siūlau Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, pagal kuriuos netinkamas herbo naudojimas taip pat užtrauktų administracinę atsakomybę. Tų baudų dydžiai tokie pat, kaip ir vėliavos. Jie labai nedideli. Kai kas kritikuoja ir sako, kad kam tokie maži, tiktai kelių dešimčių litų, tačiau vis dėlto nors kokia nors administracinė atsakomybė turi būti.
Kodėl to reikia? Todėl, kad netinkamas herbo naudojimas klaidina visuomenę, jeigu subjektas (čia kalbama apie juridinius asmenis, ne apie privačius, ne apie eilinius žmones), kai juridiniai asmenys neteisėtai naudoja tą simboliką. Taip, yra ir praktikoje susidurta su tuo, kai yra sukuriamos tam tikros visuomeninės organizacijos, juridinis asmuo, ir jis naudoja herbą savo blankuose. Žmonėms sudaro įspūdį, kad lyg ir čia jau valstybės institucija rašo jam kokį nors raštą, ir tai sukelia iš tikrųjų daug klaidinimų. Jau minėjau, kad baudos yra tokios pat, kaip už valstybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą. Teisės departamentas yra pateikęs pastabų ir tam tikrų juridinės technikos pasiūlymų, bet aš manau, kad mes juos išnagrinėsime ir išsiaiškinsime svarstymo metu. Tuos, kuriuos galėsime, įtrauksime į šitą projektą. Labai prašau jūsų pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, pranešėja. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla. Prašau, kolega.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, sakykite, jūs lyg ir pati pripažinote, kad tikrai nedidelė suma būtų, bet savikaina tikriausiai gana didelė, nes tą sprendimą galės priimti teismas. Gal užtektų paprasčiausiai įspėjimo, dar ko nors, kokių nors kitokių priemonių, neprieiti iki teismų? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mes atviri pasiūlymams. Aš sakau, kad dėl dydžio tam ir yra svarstymas komitetuose ar atskirų Seimo narių, kurie galės pateikti pasiūlymus. Aš dėl tų pasiūlymų esu atvira.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, visiškai pritariu, kad visą valstybės atributiką reikia saugoti, ir kuo griežčiau…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, kolega!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Visiškai pritariu jūsų siūlymui, kad reikia saugoti valstybės atributiką, herbus ir panašiai, bet sakykite, ką reiškia… Valstybės herbas yra aišku. Ką reiškia kitų herbų ir herbinių ženklų? Kaip tai atrodo? Juridinis asmuo sugalvos pasidaryti sau dvigalvės ar šešiagalvės gyvatės kokį nors herbą ir jis paklius pagal šitą straipsnį, jeigu kas nors vietoje šešių galvų nupaišys penkias? Žinoma, aš šaržuoju, bet dėl valstybės herbo aišku, o toliau dėl kitų?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Matote, yra įstatymas, jeigu jūs žinote, jau dabar galiojantis, kurio pavadinimas yra Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas. Tame įstatyme yra viskas surašyta. Kalbama. Čia yra lydintis.
PIRMININKAS. Klausia kolega V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad reikėtų numatyti atsakomybę ir už herbo išniekinimą, jei nenumatyta? Ar aš klystu?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Jeigu bus tokių…
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Aš tik pasakysiu. Dabar jūs gal irgi matote internete. Aš nesu kontrolės šalininkas, bet kai ant skydo matai Vytį su svastika, taip nejauku darosi. Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Matot, tai ir rodo, kad to projekto reikia, jis aktualus. Laukiu jūsų pasiūlymų ir pastabų.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsakydama gerbiamajam E. Jonylai, jūs atsakėte į mano klausimą.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nematau norinčių kalbėti. Ar, kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū jums širdingai. Siūloma, kad pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Papildomo šiuo atveju kaip ir nereikia. Siūloma svarstyti jau V (rudens) sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, kolegos. Tokiu atveju klausimo svarstymas yra baigtas.
16.26 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-817, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-818, Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-819 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10a, 2-10b, 2-10c – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-817, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-818, Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-819. Pateikimo stadija. Teisingumo ministras J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kažkaip mes šiandien dirbame atbulai, svarstome darbotvarkę nuo apačios, bet esu labai dėkingas, kad ir man suteikėte žodį.
Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Nors fiksuojant administracinės teisės pažeidimus, susijusius su disponavimu nelegaliomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, gali būti užfiksuojamas ir tokių prekių įsigijimas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, už pastarąją veiką asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad kontrabandinių prekių įsigijimas daro žalą visuomenei skatindamas tokių prekių paklausą. Už nelegalių akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, kai jų vertė viršija 250 MGL, yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekte numatyta pažeidimo sudėtis nėra visiškai nauja ar išskirtinė. Jau yra galiojančių nuostatų, kuriomis numatyta atsakomybė ne tik už tam tikrų prekių laikymą, gabenimą, realizavimą, bet ir įsigijimą. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą nedideliais kiekiais. Todėl manome, kad administracinės atsakomybės nustatymas už nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių įsigijimą nesukeltų tokių didelių praktinių šio pažeidimo įrodinėjimo problemų ir nepareikalautų tokių didelių sąnaudų, kurios būtų neproporcingos siekiamam teisinio reguliavimo tikslui.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas parengtas įgyvendinant Alkoholio ir tabako kontrolės programą. Kartu su kodekso pakeitimo projektu teikiamuose Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte bei Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti draudimą fiziniams asmenims Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais banderolėmis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodėme projekto aiškinamajame rašte, įstatymų projektuose vartojamas žodis „įsigijimas“ lingvistiniu požiūriu neapima atvejo, kai asmuo gauna daiktą dovanų, todėl atsakomybė už minėtų nelegalių gaminių įsigijimą turėtų būti taikoma tik tada, kai asmuo juos įsigyja už atlygį. Toks teisinis reglamentavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad asmuo, gaudamas dovanų nelegalių gaminių, gali net nežinoti, kokia jų kilmė, ar jie kontrabandiniai, ar teisėtai įvežti. Asmeniui įsigyjant nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių už atlygį, jie tampa neteisėtos apyvartos objektu. Tokios prekės neapmokestintos teisės aktų nustatyta tvarka, negarantuojama jų kokybė.
Kartu pažymėtina, kad siūlomas teisinis reglamentavimas nepaneigia galimybės asmeniui, be atlygio gavusiam nepaženklintų teisės aktų nustatyta tvarka alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių, taikyti administracinę atsakomybę už jų laikymą ir gabenimą. Atsakomybė už laikymą ir gabenimą, nepriklausomai nuo įsigijimo būdo, taikoma tada, kai viršijami laikomų ar gabenamų nepaženklintų teisės aktų nustatyta tvarka alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių kiekiai, numatyti ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintose Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
Sutinkame su Teisės departamento išvadose pateiktomis pastabomis dėl teisės technikos ir esame pasirengę ištaisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, matau, kad jūsų nori paklausti S. Jovaiša, bet suprantu, kad ir A. Matulas nori paklausti. Tiesiog dėl techninių priežasčių jam kolega trukdo užsirašyti, norėdamas būti vienintelis klausiantysis, bet sutvarkysim šituos reikalus. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti, ar atsakomybės dydis įsigyjant sau ir įsigyjant turint tikslą perparduoti bus skirtingas, ar čia jūs sudedate į vieną vietą, tiesiog įsigyji ir būni nubaustas? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, čia yra numatytos atskiros straipsnio dalys, pavyzdžiui, 1632 straipsnio 2 dalyje, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija du, bet neviršija dešimties minimalių gyvenimo lygių, tuomet užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. Lt. O kitoje, 3 dalyje, jeigu įsigytų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių, tuomet užtraukia baudą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. Lt. Baudos atitinkamai numatytos pagal įsigytų prekių kiekį.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, pirmiausia ačiū už pateiktą įstatymo projektą. Išties, matyt, buvo palikta spraga. Dėl motyvų nekalbėsiu. Pasakau iš karto ir raginu balsuoti už.
Bet noriu paklausti, kodėl jūs siūlote taikyti tik tuo atveju, jeigu įsigyjama už atlygį? Pavyzdžiui, Pasvalio, Biržų krašte naminį alų galima gaminti sau ir vartoti be jokių licencijų, bet jeigu nori už atlygį parduoti, reikia licencijos, jau atsiranda tam tikra Maisto ir veterinarijos tarnybos ir Visuomenės sveikatos centro kontrolė. Faktiškai įrodyti, kad žmogus, išėjęs iš namų, besinešantis bambalį, jį įsigijo už atlyginį, neįmanoma, nes visais atvejais jis sako, kad gavo už dyką, dovanų. Nebent policija daro kokius nors užpirkimus, bet tie žmonės, kurie gamina nelegaliam pardavimui, jie visada yra atsargūs, parduoda tik pažįstamam. Ar nemanote, kad reikėtų taikyti įsigijimą visiems, nesvarbu, ar už atlygį, ar ne už atlygį? Nėra banderolės, vadinasi, tu žinai, ką darai. Ar nemanote?
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš manau, kad vis tiek turi būti numatyti tam tikri kiekiai. Jeigu žmogus įsigyja, kaip jūs sakote, vieną bambalį, tai aš nemanau, kad reikia jį bausti 5 tūkst. Lt bauda. Aš manau, kad vis tiek priimant įstatymus turi būti išlaikomas tam tikras protingumo kriterijus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Prašau grįžti į savo vietą.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Matau tik nuomonę už. Gal A. Matulas atsisakys nuomonės už ir nekalbės? Sutaupysime laiko. Ačiū. Nuomonių prieš nematau. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nori balsuoti. Ką gi, pagrįstas noras.
Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti dėl klausimų 2-10a, 2-10b, 2-10c vienu kartu. Kas pritariate pateiktiems projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Prasidėjo balsavimas. Mielieji kolegos, prašau.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Visiems trims įstatymų projektams pritarta. Pagrindiniu dėl klausimo 2-10a siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti? Papildomu – Ekonomikos komitetą. Galime? Ačiū. Siūloma svarstyti V (rudens) sesijoje.
2-10b klausimas. Pagrindiniu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Papildomo nematau. Ko gero, nereikia. Siūloma svarstyti V (rudens) sesijoje. Dėkui.
2-10c klausimas. Pagrindiniu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Nereikia papildomo. Ir vėlgi svarstymas V (rudens) sesijoje. Galima pritarti, kolegos? Ačiū.
2-10a, 2-10b ir 2-10c klausimų svarstymas yra baigtas.
16.37 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1309(2) (pateikimas)
Mielieji kolegos, tuo tarpu gauta 29 ir daugiau parašų, patvirtinančių, kad klausimų pagal darbotvarkę 2-7a, 2-7b svarstymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kviečiu pranešėją M. Petrauskienę, kuri pateiks Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1309(2) ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1310(2). Pateikimo stadija. Prašau, pranešėja.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tik tenka apgailestauti, jog toks svarbus klausimas yra teikiamas posėdžio pabaigoje, kada yra apytuštė salė, o šio klausimo svarbą liudija ir tai, kad netgi organizuojamas referendumas, yra iniciatyvinė grupė dėl tiesioginių mero rinkimų.
Taigi mes savo įstatymo projektu siūlome keisti rinkimų sistemą. Siūloma mišri rinkimų sistema. Vienas savivaldybės tarybos narys rinkėjų būtų tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos nariu ir kartu šios savivaldybės meru vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kiti tarybos nariai būtų renkami taip pat tiesiogiai pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą nustatoma, kad kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir tarybos narį – merą vienmandatėje apygardoje gali kelti ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat atsisakoma save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galėtų išsikelti ir pats.
Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys, save keliantys kandidatais į merus, registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaiko tos savivaldybės rinkėjai. Turi paremti ne mažiau kaip 20 %, skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip šimtas tos savivaldybės rinkėjų. Rinkėjų parašų rinkimų lape turi būti šis tekstas ir lentelė su rinkėjų duomenimis: „Aš, savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą (pavardė, vardas nurodoma), keliamą (save iškėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus rinkimuose į savivaldybės tarybą.“ Partijos, rinkimų komiteto keliamam kandidatui į savivaldybės tarybos narius – merus atskiri parašų rinkimo lapai neišduodami, nes keliamas kandidatas nurodomas tame pačiame lape, jeigu yra keliamas. Jeigu kandidatų sąrašas nekeliamas, parašų rinkimo lape jis nenurodomas. Rinkėjų parašų skaičius visais atvejais vienodas, jeigu kelia ir sąrašą, ir merą, jeigu tik sąrašą kelia politinė partija arba rinkimų komitetas, jeigu kelia tik merą, jeigu meras išsikelia pats.
Rinkėjai balsuotų dviem biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir rezultatai būtų nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą. Galutinė kandidatų sąrašo eilė nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus už kandidatą į tarybos narius – merus vienmandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje apygardoje išrinktu laikomas tas kandidatas į tarybos narius – merus, kuris gavo daugiausia rinkėjų balsų. Jeigu daugiau kaip vienas ir tarp jų yra bent vienas, neįrašytas į kandidatų sąrašus, išrinktu laikomas tas, kurį burtais nustatys savivaldybės rinkimų komisija VRK nustatyta tvarka. Jeigu neįrašytų į sąrašus nėra, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris įrašytas daugiau mandatų gavusiame sąraše, o jeigu sąrašai gavo po lygiai, tai sąraše, gavusiame daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir čia po lygiai, tai to sąrašo, kurio rinkimų numeris yra mažesnis.
Jeigu kandidatas išrinktas tarybos nariu – meru gautų mandatą ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąraše jis būtų praleidžiamas. Vienmandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva vieta perduodama tam kandidatų sąrašui, kuris yra gavęs daugiausiai tarybos narių mandatų, o jeigu tokių sąrašų yra daugiau kaip vienas, tai sąrašui, gavusiam daugiausiai rinkėjų balsų; jeigu tokių daugiau, tai sąrašui, kurio mažesnis rinkimų numeris. Tačiau savivaldybės tarybos narys – meras gali, jeigu jis atsistatydina arba jį atstatydina, likti savivaldybės tarybos nariu. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori paklausti išties daug Seimo narių, matyt, daugiau, negu leidžia laikas. Ką gi, pradėkime. Pirmasis klausia E. Jonyla. Prašom, kolega.
Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Narkevičius.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, sakykite, kaip dabar su gyventojų lūkesčiais? Sakykime, gyventojai tiesiogiai išrenka merą, už dviejų savaičių tarybos nariai sumąsto, kad reikia merą pakeisti, jį pakeičia. Kiek aš supratau, jie, ko gero, turi galimybę iš savų kažką išrinkti meru. Ar tai tiesa, ar ne? Kaip tada tos funkcijos, kaip gyventojų lūkesčiai? Ačiū.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tiesiogiai išrinktą merą nebus taip paprasta atstatydinti – turi būti motyvuotas. Kodėl motyvuotas atstatydinimas? Ne todėl, kad jisai ne tos politinės partijos ar pakraipos, bet už labai rimtus prasižengimus ar net nusikaltimus. Kad būtų meras atstatydintas, reikia surinkti ne mažiau kaip du trečdalius tarybos narių balsų. Taigi nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kitas, kuris užduoda klausimą, – ponas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, Teisės departamentas neatkreipė dėmesio į vieną aplinkybę. Mes komitete apie tai diskutavome, ir ji vis tiek turės reikšmės. Žiūrėkite, čia susiję šiek tiek su kolegos Edmundo klausimu. Kad ir argumentuotai, dviem trečdaliais ir t. t. yra atleidžiamas meras ir toliau jau renkamas tarybos, atsiranda skirtingas asmenų santykis su įstatymu: merų – vieni išrinkti tiesiogiai, kiti išrinkti tarybos, taip pat ir bendruomenė vieną turi išrinktą tiesiogiai, o kitą turi tokį patį – išrinktą tarybos. Tai kaip čia yra dėl šitų kategorijų, gal ir daugiau galima argumentų, dėl Konstitucijos 79 straipsnio, dėl lygybės įstatymui? Nevienodi merai, nevienodos bendruomenės?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Taip, išrinkti ar vienokiu, ar kitokiu būdu pagal įstatymą yra lygūs, lygiai kaip Seimo nariai: jeigu jie renkami vienmandatėje apygardoje arba išrenkami pagal partijų sąrašą, jie yra absoliučiai lygūs. Tik skirtumas yra tas, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas tarybos narys kartu gauna ir mero pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai sudėtinga sistema, bet apie mero teises. Ar jis ir administracijos direktorius, ar yra tik tarybos narys ir meras? Ir ar iki kitų metų gali spėti šitas įstatymas, iki savivaldybių rinkimų, būti patvirtintas, kaip jums atrodo?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Žinoma, kolega, kad gali, priklausys nuo mūsų. Mes galime priimti labai greitai ir jau 2015 m. turėti tiesioginius merų rinkimus. O dabar dėl to klausimo, kurį jūs klausiate. Mano kolega J. Bernatonis pristatys Vietos savivaldos įstatymą. Kaip tik tas įstatymas reguliuoja santykį tiesiogiai išrinkto mero su taryba ir su administracijos direktoriumi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tiesų klausimas yra neeilinis. Jau vien mūsų partija 10 metų apie tai rašo, bet aš galvoju, kad tokie įstatymų projektai palies faktiškai visus mūsų žmones ir priimami sprendimai labai daug priklausys nuo dabartinio mūsų sprendimo. Tai mano klausimas yra toksai: sakykite, kodėl nebuvo galima eiti konsensuso keliu, kitas žodis – susitarimo keliu, kad, pavyzdžiui, prieš tai susitartų visos politinės partijos, o ne palaikytų idėjinį šūkį „Kas už tiesioginius merų rinkimus?“ Čia tikriausiai visi pakels rankas, kad už tiesioginius merų rinkimus. Juk esmė yra ne čia. Kaip mes apsaugosime demokratiją, kaip apsaugosime pačius žmones? Dabar jūs darote pateikimą. Po pateikimo mes pritarsime, o kas toliau? Prasidės ta pati košė, kuri jau tęsiasi dešimt metų. Tai ar nereikėjo prieš tai, jūsų nuomone, sutarti su politinėmis partijomis, o po to teikti patį klausimą? Ačiū.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Labai ačiū už gerą klausimą. Gerbiamasis kolega, praėjusių metų spalio 16 d. tai ir buvo bandoma padaryti, kai daugiau kaip 4 val. vyko didelė diskusija Seimo Konstitucijos salėje, kurioje dalyvavo Seimo parlamentinių partijų atstovai, dalyvavo Savivaldybių asociacija, merai, politologai, sociologai dalyvavo, Konstitucinio Teismo atstovas. Mums bekalbant niekas nepasakė, kad nereikia tiesioginių merų rinkimų. Bet mes nesutarėme dėl ko? Dėl mero statuso, kas tas meras. Pasidariau tokią išvadą, kad mes Konstitucijos pakeitimo nepriimsime, nes reikia 94 balsų. Mes nesurinksime tiek, nes išsiskiria nuomonės. Pagal šį siūlomą variantą, kada meras – tarybos narys yra tarybos pirmininkas, tiesioginius merų rinkimus, ką ir pasakė tos diskusijos metu Konstitucinio Teismo atstovas, galima rengti be Konstitucijos pataisos. Tą mes ir siūlome. Tiesioginiams merų rinkimams nereikalinga Konstitucijos pataisa pagal mūsų siūlomą projektą.
Iš tikrųjų šita diskusija labai užsitęsė – jau ne 10, o 20 metų. Jeigu dabar nepriimsime, tada aš nežinau, nekalbame kokius 10 metų apskritai, nes mes juokiname žmones: patys rašome savo rinkimų programose, partijų, Vyriausybės programoje, A. Kubiliaus Vyriausybės programoje buvo, mūsų Vyriausybės programoje. Tai tikrai gerbkime save ir gerbkime rinkėjus.
PIRMININKAS. Ačiū už išsamų atsakymą. Klausia ponia V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Prieš paklausdama trumpą klausimą, noriu pasakyti, kad ponia Milda ne visai teisybę sako. Praeitos kadencijos metu buvo užregistruotas Konstitucijos pakeitimas, kuriam pritarė didžioji dalis Seimo – buvo daugiau kaip 100 balsuojančių. Vienintelė Socialdemokratų partija tam nepritarė. Tiek konservatoriai, tiek Darbo partija, tiek tada buvę liberalai tam pritarė. Ir šitas įstatymas po pateikimo turbūt treti ar ketvirti metai guli Teisės ir teisėtvarkos komitete. Vadinasi, buvo noras įvesti kitokius tiesioginius merų rinkimus. Yra kaip yra, tai kažkas už tai turės prisiimti atsakomybę. O dabar klausimas dėl jūsų pateikto projekto: kodėl nėra numatyta antro turo? Suprantu, jeigu kandidatuoja 10 kandidatų ir vienas labai išsiskiria, surenka 49 % ar kiek, o kiti beveik visiškai nieko, tai gal ir nereikėtų. Bet jeigu atsitiks taip, kad du ar trys surinks panašią procentų dalį ir skirsis tik šimtais balsų, ir nebus antro turo, ar čia tikrai šitaip teisinga? Aš nesuprantu, kodėl yra bijoma antro turo?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Virginija. Mes manome, kad teisinga, kad nebūtų įsivelta į tas rinkimų peripetijas. Vis tiek surinkęs daugiausia balsų, juk kažkada Seimas buvo renkamas vienmandatėje, nebuvo antro turo, buvo įvestas tik po kurio laiko. Ir mes, miela Virginija, dėl modelio nesutarėme, todėl mes, socialdemokratai, nebalsavome. Mes buvome už tiesioginius merų rinkimus, bet mums nepatiko būtent tai, kad meras yra vykdomoji institucija, kaip administracijos direktorius. Mes vadovavomės 2006 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimo priimtu dokumentu. Jie pasisako būtent už tą modelį, kad meras liktų tarybos narys ir vadovautų tarybai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji pranešėja, tik įstatyme, ne Konstitucijoje įtvirtinti mero įgaliojimai sudaro pagrindą juos kaitalioti, priklausomai nuo to, kokia politinė jėga turi daugiausia merų, tuo metu yra Seimo dauguma ir kokius interesus ji turi. Taigi faktiškai yra garantuotas nestabilumas. Jūs, lyg ir spręsdami problemas, turiu omenyje socialdemokratus, kad čia nereikėtų keisti Konstitucijos ir būtų daug trumpesnis procesas, užprogramuojate nuolatinį, švelniai tariant, balaganėlį šioje sistemoje, įstatymų kaitaliojimą. Mes pavyzdžių turime. Aš manau, kad yra didelis pavojus, kad mes sulauksime jovalo savivaldos rinkimų sistemoje ir nebus tų rezultatų, kurių jūs siekiate. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tuos nuogąstavimus?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų to balaganėlio tikrai nebus todėl, kad yra patobulintas dabartinis vietos savivaldos modelis, kurį, beje, ir Europoje pripažįsta, pavyzdžiu laiko, tik dėl vienintelio dalyko mums pastaba – kad nėra tiesioginių merų rinkimų. Yra patobulintas dabartinis modelis. Jei mes visko bijosime, kaip būtų, jeigu būtų, tai dar dvidešimt metų ar daugiau kalbėsime, kalbėsime. Pabandykime. Nekeičiame Konstitucijos. Jeigu kas nors ne taip, nesiseks, galbūt teks pakeisti ir įstatymą. Čia nieko baisaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti ir atsakyti baigėsi, taigi dėkojame poniai Mildai. Pereiname prie motyvų. Motyvai už ir motyvai prieš. Gal mes pradėkime nuo motyvų prieš – ponas M. Adomėnas. Prašau. Nėra. Tada motyvas už – ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, kiek aš prisimenu savo buvimą Seime, tai visą laiką kalbame apie tiesioginius merų rinkimus. Lietuvos žmonės tiek apygardose, tiek visoje Lietuvoje tikrai laukia jų. Manau, kad mes turėtume įteisinti viltį žmonių ir priimti sprendimą pritarti įstatymui dėl tiesioginių merų rinkimų. Aišku, komitetai tobulins tą variantą. Nesakau, kad įstatymas tobulas, yra daug netikslumų. Tačiau vis tiek siūlau pritarti, išnagrinėti šį klausimą ir kuo skubiau priimti. Tai bus tikrai toks Seimo žygis į liaudį ir liaudis mums tikrai paplos už tai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvas prieš – ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kartais gerais norais kelias nugrindžiamas į pragarą. Aš bijau, kad taip ir šį kartą gali įvykti.
Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad dvi valdančiosios partijos teikia du skirtingus Vietos savivaldos įstatymus. Kūrybiškumas įdomus, aš siūlyčiau visoms keturioms, kiekvienai po vieną ir jokiais būdais siūlyčiau nesusitarti, ir kad mes būtume tie opozicijų arbitrai, kurie nulemtume viską ir nutartume, kaip iš tikro čia bus. Mielieji, jeigu jūs jau nesusitarėte, tai aš konstatuoju, kad nebus jokių pakeitimų. Socdemai blokuos darbiečių siūlymą, darbiečiai blokuos socdemų siūlymą, o mes turėtume kažkodėl ploti katučių vieniem ir kitiem. Čia politinė situacija yra daugiau negu komiška. Labai svarbus įstatymas, svarbūs pakeitimai ir nėra jokios valdančiosios daugumos iškristalizuotos nuomonės.
Antras dalykas. Aš palaikyčiau dar kitokią. Pats turiu tokią idėją, kokie savivaldos rinkimai turėtų būti. Kėliau ją praeitą kadenciją ir registruosiu siūlymus ir dėl vieno, ir dėl kito, kad kitaip būtų renkami, kad atėjęs balsuoti žmogus galėtų už kelias partijas iš karto iš visų sąrašų, kur yra po vieną ar po penkis, ar po tiek, kiek yra tarybos narių, ir kad tas, kuris daugiausiai surinks, būtų meras. Žmonių išrinktas meras, o ne koks nors kitas. Taip, kad jis būtų ir tarybos narys. Kažkuriuo požiūriu paremčiau jūsų siūlymą, bet mano siūlymas būtų kitoks. Ir vis dėlto būdamas opozicijoje tikrai registruosiu tuos savo siūlymus, aš nemanau, kad mano, opozicionieriaus, siūlymai bus paremti, tai…
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Laikas jau! Limitas baigėsi. Taigi telieka balsavimas, nes nuomonių sutarimo nėra, skelbiu balsavimą. Primenu, kad balsuojame dėl klausimų 2-7a, 2-7b, kurių pranešėja buvo ponia M. Petrauskienė, dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo.
Balsavimas baigtas. Užsiregistravo 77, balsavo 76: už – 63, prieš – 2, susilaikė 11. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūloma svarstyti birželio 3 d. Pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitų pastabų nėra. Taigi šio klausimo pateikimą baigiame.
Replika po balsavimo – ponas N. Puteikis. Labai malonu, nes jūs ten su ponia Aurelija taip aršiai diskutavote. Prašau, ponas Nagli.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Noriu priminti visiems, kad esame vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri neturi žemiausios grandies savivaldos rinkimų, tai yra apylinkių tarybos arba seniūnijos tarybos. Ir kolegas kviečiu: jeigu taip gražiai palaikėme šią idėją, atkurkime seniūnijų tarybas, kurias panaikinome 1994 metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau replikuoti norinčių nėra.
16.58 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123, 124, 1241, 126, 131, 134, 145, 2321, 237, 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1680, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1681, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1682, Kariuomenės drausmės statuto įstatymo Nr. VIII-1191 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1683 (pateikimas)
Taigi pereiname prie kito bloko klausimų, tai būtų 2-9a, 2-9b, 2-9c, 2-9d.
Kviečiame ministro pavaduotoją poną V. Kondratovičių, jis pristatys keletą įstatymų projektų, tai būtent: Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Saugaus eismo automobilių keliais, Saugaus eismo automobilių keliais ir Kariuomenės drausmės statuto įstatymų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus. Prašau, ponas V. Kondratovičius. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai!
V. KONDRATOVIČ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 309 pritarė Susisiekimo ministerijos parengtiems įstatymų projektams ir teikia juos svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
Pirmas būtų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1680, šiuo metu galiojantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1681 ir nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. XIIP-360 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1682 bei Kariuomenės drausmės statuto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1683.
Įstatymų projektų tikslas yra pagerinti saugaus eismo situaciją keliuose, sumažinti kelių eismo įvykių, kuriuose nukenčia ir žūsta žmonės, skaičių. Pagrindiniai tikslai: siūloma keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, numatantį administracinę atsakomybę už vaikų vežimo automobiliais ir mokykliniais autobusais tvarkos pažeidimus, už vaikiškų saugos kėdučių naudojimo pažeidimus, už nulio promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje pradedantiesiems ir komercinio transporto vairuotojams, atsižvelgiant į nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą. Griežtesnė atsakomybė siūloma už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui ar nesustojant prieš pėsčiųjų perėją, už pažeidimus, kuriuos padaro mopedų ir keturračių vairuotojai, už padangų naudojimo pažeidimus, (…) įsigaliosiančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo, numatant apibrėžimą „papildomas vairuotojų mokymas.“
Taip pat Krašto apsaugos ministerijos siūlymu į įstatymų projektų paketą įtrauktas kariuomenės drausmės statuto įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nulio promilių leistiną alkoholio koncentraciją numatyti ir kariams, kurie vairuoja įstatymų projektuose Nr. XIIP-1680 ir Nr. XIIP-1682 išvardintas transporto priemones.
PIRMININKAS. Ačiū už gana trumpą pristatymą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia ponas M. Bastys. Nėra? Ponas R. Šimašius. Atsisako. Ponas A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Yra toks klausimas. Kodėl įstatyme šalia nurodytų apatinės ir toliau promilių dydžio nėra nurodyta, kad reikia atsižvelgti į laboratorinės tyrimo paklaidos dydį? Jeigu taip nebus įstatyme, tai apskritai įstatymas nuo nulio promilių… Aš, kaip medikas, galiu pasakyti, kad aš šiandien išgersiu stiklinę kefyro ir mano organizme bus virš promilės, arba kokios nors duonos suvalgysiu, arba būsiu nuvargęs ar keletą parų nemiegojęs ir panašiai. Jauni vairuotojai bus apkaltinti visiškai neteisėtai. Nulio negali būti. Reikia įrašyti skliausteliuose „imti paklaidą“ ir vėl grįšime prie 0,2, 0,15 apatinės ribos.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tuo klausimu buvo nemažai diskutuota. Jūs pats, gerbiamasis Seimo nary, ir atsakėte į tą klausimą, t. y. nuo nulio. Nulis reiškia, kad įvertinus prietaiso paklaidą. Policija, Vidaus reikalų ministerija mums paaiškino, kad jeigu nuo nulio, tai plius, kaip dabar yra radarų sistema, tarkime, jeigu pagauna arba matuoja greitį, yra parašyta – nuo 90. Tai plius to prietaiso paklaida. Šiuo atveju, jeigu mes rašome „nuo nulio“, bus įvertinta prietaiso paklaida.
PIRMININKAS. Ačiū. Bus pasiūlymai. klausia ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Dėl paklaidos tai yra grynai techninis klausimas. Juk yra kituose dokumentuose parašyta: nustatai, kad 1 kg pūkų tai yra 1000 g, ir viskas. Jeigu svarstyklės turi paklaidą, automatiškai tai nusistato. Aš manau, kad įstatyme nereikėtų tokių dalykų rašyti. Mano klausimas šiek tiek kitas. Kaip čia morališkai atrodo, jeigu tu jaunas, tu negali gerti, tau priklauso nulis promilių. O jeigu tu jau esi patyręs, su akiniais, žilas, gali gerti! Kokia jūsų logika buvo, ar čia iš nedrąsumo paimta tik viena grupė? Juk yra labai paprasta. Kitose valstybėse yra nulis, ir taškas.
V. KONDRATOVIČ. Iš karto atsakau jums, kad pradedantysis vairuotojas tai nėra 18-metis ar 19-metis. Tarkime, jeigu mano senelė rytoj išlaikys, tai irgi bus pradedančioji ir turės įgyti dvejų metų vairuotojo stažą. Taigi čia nereikia žiūrėti, ar jaunas, ar senas. Čia nėra diskriminacijos pagal amžių. Čia yra pagal įgūdžių formavimą. Būtent dvejų metų patirtis yra skaudžiausia. Yra statistika ir duomenys, ir kitų šalių praktika, kad, kol formuojasi įgūdžiai, geriausia, kad jie nesiformuotų su alkoholiu, arba nors kiek pavartojus alkoholio. Mūsų siūlymas yra logiškas. Teisingai, jauni vairuotojai dažniausiai ir būna ta kategorija. Kaip aš sakau, jaunas kraujas plius alkoholis, tai čia Molotovo kokteilis. Geriau tegul vieno ingrediento nebūna.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis, 124 straipsnio 4 dalyje atsiranda naujos sąvokos „pradedantis vairuotojas“ išbraukiant „dvejų metų“ …akivaizdumas, čia lietuvių kalbos prasme. Pradedantis, kiek laiko? Štai jis šiandien pradėjo, kitą dieną jis jau gali būti senas. Svarbiausias turbūt klausimas būtų toks. Sakykite, ar jūsų Saugaus eismo komisijoje yra sprendžiami tokie dalykai, kad tie fotografavimo aparatai, kurie stovi daugelyje Lietuvos vietų, nebeveikia? Iš pradžių, juos pastačius, (…) kritimo kreivė buvo akivaizdi. Dabar jie neveikia ir vairuotojai netgi tyčiojasi iš jų. Tai vienas dalykas.
Antras, ar Kelių eismo taisyklės… sprendžia, kai patys „keliukai“ nusižengia? dažnai tenka pastebėti, kai be jokio signalo, net neįjungę patys pažeidinėja eismo taisykles važiuodami degant raudonam signalui. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau atsakyti.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Dėl sąvokos dėl pradedančiųjų vairuotojų mes vadovaujamės Valstybinės kalbos komisijos nurodymais ir pasiūlymais. Dėl radarų. Greičiausiai jūs turite omeny tuos, kurie yra savivaldybių keliuose, tarkime, jeigu yra Vilniaus ribose, tai tie radarai, arba greičio matavimo prietaisai, yra finansuojami savivaldybių, ir dažniausiai ar jie neturi lėšų administruoti, ar dar kaip nors, bet jie neveikia. Tie, kurie yra prižiūrimi Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir kurie yra valstybiniuose keliuose, visi radarai veikia. Tam yra sukurta sistema, pajamos eina į Kelių priežiūros plėtros programą. Iš jų mes finansuojame dalį saugaus eismo programų ir policijos pareigūnams taip pat skiriame lėšų iš tų baudų, kurias surenkame, kad jie galėtų drausmingai vykdyti akcijas.
Dėl raudonos. Aišku, jeigu dega raudona, tai raudona, niekas negali važiuoti degant raudonai šviesai, ar tu esi pareigūnas, ar nesvarbu kas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktuose įstatymų projektuose visur matome – griežtinti, bausti. Galbūt tai yra nelogiška. Kaip jūsų Saugaus eismo komisija ir jūs pats žiūrite į tai, kad gal reikalingas vairavimo kursų atžvilgiu ilgesnis valandų skaičius, kad jaunieji vairuotojai įgautų daugiau praktinių vairavimo įgūdžių? Šiandien yra gryna komercija, įstaiga atiduoda egzaminų tarnybai neturėdama jokios atsakomybės, nes neišlaikęs vairuotojas sumoka pinigus ir gali eiti „n“ kartų laikyti. Tai galbūt reglamentuokime dviejų, trijų mėnesių vairavimo kursus arba laiką valandomis, kad tie vairuotojai įgautų didesnę atsakomybę ir pareigos jausmą? Dabar yra daroma gryna komercija, kad būtų kuo greičiau atperkamas kapitalas.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kalbant apie griežtinimą, sakykim, dėl pėsčiųjų perėjų tai yra skausmingiausia vieta, kur daugiausia žūsta pėsčiųjų, iš tikrųjų jų neturi žūti, ir mes tai pabrėžiame. Dėl kitų baudų jos paprasčiausiai buvo numatytos kaip pažeidimai Saugaus eismo įstatyme, bet nebuvo ATPK. Policijos pareigūnai baudė už kitus nusižengimus, nors iš tikrųjų jie yra gana sunkūs ir gali labai paveikti saugų eismą, tai yra padangų nebuvimas, vaiko kėdutės nepritaikymas. Mes čia nieko negriežtiname, o atkuriame teisybę, jeigu taip pasakytume, numatydami už tuos pažeidimus tam tikras baudas. Vairavimo mokyklų veiklos yra dvi pakopos. Pirmoji yra vairavimo mokyklos egzaminas, kuris yra filmuojamas. Jeigu, tarkim, atsitinka avarija po to, kai žmogus, jau turėdamas teises, važiuoja ir yra pradedantysis, tikrai mes nagrinėjame, kaip jis toje mokykloje išlaikė tą egzaminą. Kiekvienas įrašas yra saugomas ir nėra taip, kad visiškos atsakomybės nėra. Duomenis apie išlaikiusius iš pirmo karto „Regitros“ egzaminus mes planuojame skelbti Valstybinės kelių transporto inspekcijos puslapyje, kad kiekvienas, kuris ateina į mokyklą, žinotų, į kokią mokyklą jis ateina ir kaip ten moko. Diskusijų klausimas – iš tikrųjų visa metodika nereglamentuoja privalomojo teorijos mokymo valandų skaičiaus, bet dėl praktikos mes manome, kad tai turi būti. Paskutiniu metu tuo klausimu konsultuojamės gana nemažai su Vairavimo mokyklų asociacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas bus panašus į V. Bukausko. Kai pagalvoji, atrodo, tarp ministerijų vyksta lyg tokios varžybos, kas daugiau sugalvos drausminimo būdų, pateiks naujus įstatymų pakeitimų. Tauta jau sako: ką jūs ten Seime darote – tik baudžiate ir baudžiate, skiriate… nejaugi negalite rimtesnių problemų spręsti? Ar iš tikrųjų čia vyksta lenktynės, ar čia jau taip labai svarbu viską priimti?
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Dar kartą, jeigu pažiūrėtume praėjusių metų statistiką, tai žuvusiųjų skaičius sumažėjo, palyginti su 2012 m., nuo 300 iki 252. Tai yra labai daug. Aišku, čia buvo galbūt viešinimas, buvo daug kalbama apie tą problemą, kuri egzistuoja keliuose, bet noriu pasakyti, kad mes einame prie nulio žuvusiųjų keliuose ir bet koks faktorius, ir bet koks nukreiptas žingsnis ta linkme yra būtinas tam, kad tai pasiektume. Čia nėra kaip, tarkim, kad 1991 m. žuvo tūkstantis ir buvo galima inžinerinėmis priemonėmis pasiekti tokį gerą rezultatą. Mes jau turime ieškoti, kaip išsaugoti vieną gyvybę. Tai darosi vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Aš nematau čia kokių nors labai griežtų problemų, paprasčiausiai tu gali važiuoti, nevartok alkoholio, neviršyk greičio ir praleisk pėsčiuosius. Kokios čia problemos?
PIRMININKAS. Dėkojame pateikėjui viceministrui V. Kondratovičiui. Jūs atsakėte laiku į visus klausimus.
Dabar motyvai, gerbiamieji. Grįžtame prie motyvų. Motyvai už ir prieš. Yra norinčių. Taigi motyvai prieš – ponas R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Aš noriu pasitikslinti. Trys galės kalbėti už ir prieš, ar ne? Galės, nes keli projektai, po tris kalbėti už ir prieš ar vienas?
PIRMININKAS. Yra užsirašiusių trys. Jeigu mes pageidausime, tai iš principo taip. Jeigu nutarsime kitaip, dėl laiko… Dabar kalbėkime po vieną.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerai. Kolegos, noriu atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką. Norint išspręsti kokią nors problemą, reikia labai tiksliai įsivardinti, kur yra problema, ir tada pradėti ją spręsti. Šiandien mes turime tikrai daugybę problemų keliuose, susijusių ir su girtais vairuotojais, ir su girtais dviračių vairuotojais, ir su girtais pėsčiaisiais, ir dar daugybę kitų problemų. Kolegė papildo – ir su girtais policininkais. Iš tikrųjų problemų turime visą aibę. Dabar klausimas, ar mes turime realią šiandien problemą, kad žmonės, kurie turi kokį nors likutinį alkoholio kiekį kraujyje, tačiau jis neviršija leistinos ribos, yra pavojingesni vairuotojai? Atsiprašau, per visas diskusijas negirdėjau net užuominos apie tai, kad tas, kuris turi likutinį alkoholio kiekį, būtų pavojingesnis už tą vairuotoją, kuris turi lygiai nulį be jokių paklaidų. Mes neturime šitos problemos. Mes turime daugybę kitų problemų. Ką mes dabar sukurtume tokiu įstatymo projektu, jeigu jis taptų kūnu? Mes sukurtume situaciją, kad mes, užuot sprendę realias problemas, policiją versime spręsti netikras problemas. Ar to reikia norint rezultato? Mano atsakymas yra paprastas: ne, to nereikia. Pasiekti gero rezultato tai ne padės, o trukdys dėl visokių priežasčių, įskaitant ir tai, kad ištekliai pro šalį būtų eikvojami ir kad korupcija galimai padidėtų, ir kad apskritai atsirastų kuo įvairiausios painiavos. Atsiprašau, peržiūrėjau aiškinamąjį raštą, girdėjau daugybę diskusijų, visko, nėra jokių duomenų, kad būtent tokie vairuotojai, apie kuriuos mes kalbame, būtų sukėlę daugiau avarijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už motyvus prieš. Motyvai už – ponas A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš nors ir užsirašiau už, bet turiu pasakyti, kad yra abejonių, kurias aš ir klausdamas kėliau. Vis dėlto įstatymas turi reglamentuoti tiksliau. Daryti dirbtinai tą nulinį promilių dydį, man atrodo, yra perlenktas reikalas. Manyčiau, kad reikėtų matavimo pataisą išryškinti ir vis tiek reikia grįžti prie to 0,2, 0,15. O kad reikia tvarką daryti šitoje vietoje – dėl vairuotojų judėjimo keliais, čia, be abejo, kad reikia. Mes neturime to užmiršti, nes labai daug yra vis dėlto… O kai imamės priemonių, pasižiūrėkite, kelyje per metus (užrašo) žūsta 2, o būdavo žūsta ar sužeista ir panašiai 25 Vilniaus kelyje. Reikia tą tvarką daryti, bet įstatymą reikia peržiūrėti diskutuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Arimantai, jūsų motyvai buvo už ar prieš, kaip jūs dabar manote?
Motyvai prieš – ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad čia gal šiek tiek su populizmu susijęs šitas įstatymo pateikimas, nes, kaip sakė ir R. Šimašius, problemos, ko gero, dėl to, kad kai žmogus 0,3 ar 0,2 promiles turi alkoholio, dėl to jis avarijų daugiau nepadaro. Visi rašo, kad avarijos, kai 2 promilės, 1,5 promilės, tai yra tie, kurie geria, kuriuos iš tikrųjų reikia stabdyti.
Antras dalykas. Aš visiškai aiškiai suprantu ir visiems noriu pasakyti, kad tie draudimai yra iki tam tikros ribos veiksmingi. Kas yra per daug, paskui neveikia. Tada, kad žmones atskirtume, administravimo sąnaudos susidaro gerokai didesnės negu nauda. Šitoje vietoje, mano galva, Susisiekimo ministerija tiesiog pasižiūrėjo į Aplinkos ministeriją, kad reikia pakelti baudas, kad tada padidės populiarumas, ir pabandė tokį įstatymą paleisti. Iš esmės mūsų kolegos šnekėjo, pavyzdžiui, V. Bukauskas, dėl jaunimo mokymo trukmės, o gal tada pažiūrėkime, kai važinėjama 20 metų senumo mašinomis, be amortizatorių, be padangų, be visų kitų dalykų, kokią jos sukelia grėsmę, visai blaiviam vairuotojui esant, ir kitus dalykus. Jeigu mes taip rimtai žiūrime į tą problemą, reikėtų tada rimtai atsisėsti, rimtai pasižiūrėti, o ne atnešti patį lengviausią sprendimą. Nuo to niekas nepasikeis, o viskas pasikeistų, jeigu mes kitaip į tą reikalą pasižiūrėtume. Gerbiamasis viceministre, iš esmės gali būti taip, kad dar pusė milijono važinės Anglijos keliais, o Lietuvos kelių net nereikės remontuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia pasakomi motyvai, ne diskusija. Ponas A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, baikime visą laiką šnekėti. Jeigu yra pateiktas įstatymo projektas, visada šnekame apie viską. Nežinau, ar yra P. Gražulis, ar ne. Neimkime mados iš Petro. Nesvarbu, koks klausimas, bet keik konservatorius ir būsi populiarus. Tai ir čia dabar kalbama apie padangas, dar apie ką nors. Įstatymo projektą Susisiekimo ministerija pateikė dėl promilių, siūlo sumažinti iki nulio promilių jauniems ir rizikos grupėms, t. y. tiems, kurie vežioja žmones, vaikus ir t. t., tai ir šnekėkime apie šituos dalykus.
Kolegos, manau, kad reikia sveikinti susisiekimo ministrą ir ministeriją pateikus tokį įstatymo projektą. Tikrai turime pritarti po pateikimo ir diskutuoti, ar 0,15, ar 0,2, reikia eiti tuo keliu. Kolegos, problema ne ta, jeigu išties bus pagiriotas ir ten bus 0,2 ar 0,3 promilių, bet problema, kad leidimas iki 0,4 promilių alkoholio skatina žmones, ypač jaunesnius, neatsakingus, vis dėlto rizikuoti. Jūs visi sėdite kompanijose ir visi šnekate apie tai, kokia norma, kiek aš galiu išgerti, ar vieną bokalą alaus, ar du bokalus šampano, kad neviršyčiau 0,4 promilių. Visi apie tai šnekate. Dabar sueinate į kokią nors kompaniją ir šnekate: aš surizikuosiu, dėl vieno bokalo 0,4 promilių nebus. O kitas neatsilaiko ir antrą, ir trečią bokalą. Ir kas gali paneigti, kad tie, kurie padarė avarijas ir kurių kraujyje rado 0,74, 0,82 promilių, kad jie atsisėdę nemanė, kad išgers tiktai po vieną bokalą ir kad neviršys 0,4? Kolegos, jau nebijom nei… Dabar jau nežinau, įstatymų nebijom ir jau Dievo nebijom. Matot, netgi kunigus atrandam, kad, neduok Dieve, žūsta avarijose su 2,5…
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, pasisakė du prieš, du – už. Gal pereikime prie balsavimo? (Balsai salėje) Aš klausiau, bendru sutarimu pasieksime konsensusą? (Balsai salėje) Ne. Gerai. Yra E. Masiulis, kuris teisėtai prieštarauja. Motyvai prieš – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų šios pataisos ir kitos priemonės, kurios yra taikomos siekiant užtikrinti geresnę situaciją šalies keliuose, tikrai ir saugaus eismo ekspertų yra vertinamos nevienareikšmiškai. Aš puikiai suprantu, kad kiekvienas pasiūlymas, kuris turi ateiti iš Saugaus eismo komisijos ar iš Susisiekimo ministerijos, turi būti paremtas statistine analize ir suvestine įvykių. Šiandien, deja, egzistuojanti statistika neleidžia atskleisti kiekvieno įvykio detalios priežasties ir tą problemą mes turime. Bet akivaizdu, kad tarp statistikos vyraujančių duomenų dėl padarytų avarijų ar dar kokių nors skaudžių nelaimių būtent ta kategorija nuo 0 iki 0,4 promilės faktiškai visai nefigūruoja. Mes šiandien puikiai suprantame, kad didžiausia problema kalbant apie autoįvykius yra greičio viršijimas, tai yra iš tikrųjų sunkus girtumas, ir čia yra skaudžiausios problemos, ir būtent dėl tų problemų reikia ieškoti receptų. Dabar mes teikiame tokį, sakyčiau, paviršutinišką projektą, galvodami, jog tokiu būdu nuraminsime visuomenę ir pademonstruosime, kad esame nusiteikę kovoti su tomis nelaimėmis keliuose. Bet prašom pasakyti, kodėl tuomet projekte dingsta dviratininkai? Vakar, važiuodamas antrą šv. Velykų dieną, niekaip nesugebėjau aplenkti girto, kaimo vietovėje svirduliuojančio dviratininko ir teko iš tikrųjų kreiptis į teisėsaugą dėl tokio dalyko. Jūs tikrai sutikite, kad išgėrę dviratininkai keliuose, ypač kaimo vietovėse, ir dar tamsiu paros metu, yra pati didžiausia rizikos grupė, kalbant apie avaringumą. Tą rodo statistika. Dabar mes čia dviratininkų nematome. Apie kokį nuoseklumą ir apie kokį išsamumą priemonių mes kalbame?
PIRMININKAS. Dėkui už pasakytus motyvus. Motyvai už – ponas A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų turbūt neatsitiktinai pateiktas įstatymo projektas ir parinktos tos transporto kategorijos, kurios yra padidinto avaringumo. Aš manau, šioje eilėje turėtų atsidurti ir specialaus transporto kategorijos vairuotojai, kaip greitosios pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitų specialiųjų transporto priemonių. Aš matau, kad įstatymai yra griežtinami, jie priimami, bet jų kontrolė, kaip išieškomos nuobaudos, čia, manau, yra efektas visos šitos veiklos. Aš manau, kad tikrai reikia protingai griežtinti, būtent įstatymų pažeidėjams taikyti nuobaudas, bet jos turėtų būti išieškotos. Aš pritariu, kad būtų palaikomas šis įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. Žilinskas. (Balsai salėje) Keturi.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš iš tiesų sutinku su daktaro A. Matulo pastaba, kad linkusius rizikuoti tai skatina rizikuoti. Sutinku ir su viceministro argumentais, kad tai būtų dar vienas mažas žingsnis, tačiau man kyla klausimas, kodėl dabar ministerija su tokiais administraciniais resursais ir su tokiu išmanymu nesiryžta žengti didelio žingsnio? Kodėl neužkardomi tie, kurie prageria teises ir sėda už vairo be teisių? Kurie sudaužo mašiną ir sėdasi už svetimos, kurie neturėdami mašinos kuolu sėdasi ant dviračio? Iš tiesų pamėginkite išvažiuoti į periferiją ir užsibūti ten šventą dieną iki vakaro, jūs pamatysite, kas yra tikroji grėsmė. Kodėl šitų žmonių, kurie iš tiesų kelia didžiausią riziką, jūs neišgaudote? Tuo metu pamažinate ten, padidinate ten, imatės vienos grupelės, pamirštate apie kitą. Kada jūs ateisite su tais esminiais žingsniais?
PIRMININKAS. Ačiū. Labai paprašysiu poną Julių Sabatauską. Ačiū. Ir motyvai už – ponia L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, nevyniokime mes tikrai į vatą, jūs puikiai suprantate, kada žmogus yra blaivus, o kada išgėręs. Šitiems visiems ereliams, išgėrusiems iki nulio su trupučiu promilių, norisi ir greičiau pavažiuoti, ir t. t., ir t. t. Aš girdėjau, sakote, jog nėra statistikos. Yra ta statistika. Mes tikrai su Sveikatos ministerijos viceministru ir mokslininkais galėsime jums pateikti apklausos parodymus, kuo skiriasi išgėręs nuo to, kuris yra blaivus. Kad sumažėjo, jūs nepamirškite, kiek žmonių išvažiavo, ir būtent tie ereliai, kurie mėgdavo ir išgerti, ir pavažiuoti greitai greitai. Aš liberalams tikrai pritariu tik dėl vienos vietos, to, ką jie sako dėl dviratininkų. Tikrai, jeigu visiems, tai jau ir visiems. Deja, žmogus, kol jam nepasakyta negalima, nesupranta ir prevencijos, ir viso auklėjimo, ir t. t. Mes tikrai tą darysime, bet tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėjo keturi – už, keturi – prieš, kiek yra pateiktų įstatymų projektų. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl 2-9a, 2-9b, 2-9c, 2-9d įstatymų projektų. Vyksta balsavimas. Pone Kęstuti, aš jūsų nepaminėjau, bet… Kęstuti Daukšy!
Balsavimas baigtas. Užsiregistravo 70, tiek pat balsavo: už – 47, prieš – 6, susilaikė 17. Balsų dauguma po pateikimo visiems šiems projektams yra pritarta. (Balsai salėje)
Dabar sutarsime dėl laiko. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėl pirmų trijų įstatymų projektų pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. O dėl Kariuomenės drausmės statuto įstatymo pagrindiniu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o papildomais – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir… (Balsai salėje) Atsiprašau, taip, Sveikatos reikalų komitetas, ne Socialinių, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitų pasiūlymų nebus? Ačiū. Dėl šito mes sutarėme.
Dabar, kiek suprantu, replika po balsavimo. Prašau, ponas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pernelyg daug juokaujama tokia tema, kai mums reikia imtis tikrai rimtų ir jau kitų, naujų priemonių, nes situacija šiemet keliuose jau daug blogesnė nei pernai ir užpernai. Tik žuvusiųjų skaičius yra mažesnis, o avarijų skaičius yra daug didesnis – 195 eismo įvykiais ir sužeistųjų yra 264 žmonėmis daugiau nei pernai. Gerbiamieji, ir dėl neblaivių vairuotojų kaltės tų avarijų įvyko taip pat daug daugiau nei pernai, todėl jūsų juokavimai yra ne vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, dėl to, kad klausimas gana rimtas, mes skyrėme nemažai laiko pasakyti faktiškai visiems norintiems motyvus už ir prieš. Ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kad šiek tiek jums trukdėme. Aš noriu pasakyti du dalykus. Tai pats teisingiausias sprendimas šiandien būtų uždrausti vairuoti automobilius, susodinti visus į valdišką, komunalinį transportą, ir tada iš viso nebūtų girtų keliuose. Paprasčiausias sprendimas – visi gyvi, visi sveiki ir visi patenkinti. Taip išeina? Noriu priminti savo kolegoms, kurie čia labai aiškino, kaip jaunimas galvoja, kiek čia jie gali išgerti – bokalą ar du. Aš noriu jums pasakyti, jūs jau pasenote ir pamiršote, kad jaunimas galvoja, su kuo išgerti ir už ką, o kiek jisai paskui jau turi pinigų, išgeria.
PIRMININKAS. Ačiū už pasakytas replikas.
Gerbiamieji, grįžtame prie darbotvarkės. Turime grįžti prie ankstesnio klausimo, arba bloko klausimų, ką pristatinėjo M. Petrauskienė. Dėl posėdžio pirmininkų pasikeitimo buvo, tarsi du įstatymų projektus pristato, tačiau teisiškai teisingai turėtų Vietos savivaldos įstatymo projektą Nr. XIIP-1310 pristatyti atskirai. Prašyčiau dabar poną J. Bernatonį pristatyti šitą projektą ir mes jį atskirai turime panagrinėti. Darbotvarkės 2-7b klausimas.
17.29 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1310(2) (pateikimas)
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiamu įstatymo projektu siekiama apibrėžti tiesiogiai išrinkto mero funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę. Prieš tai jums pateiktas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nustato, kad meras yra vienas iš savivaldybės tarybos narių, ir jos pirmininkas renkamas tiesiogiai vienmandatėje apygardoje. Šiuo įstatymo projektu apibrėžiamas tiesiogiai išrinkto mero vaidmuo savivaldybės veikloje.
Aš noriu pažymėti, kad atlikta visuomenės nuomonių apklausa parodė, kad per 80 % mūsų gyventojų pasisako už tai, kad meras būtų renkamas tiesiogiai. Šiandien pristatomi šie projektai, parengti mūsų trijų kolegų iš Socialdemokratų frakcijos, nesiūlo keisti paties savivaldos modelio, todėl nereikia Konstitucijos pataisų, o siūlo tiesiog pasiūlyti mero tiesioginių rinkimų būdą, ko nori daugelis žmonių. Tai nereiškia, kad šis projektas, kuris pateikiamas, visos jo nuostatos yra nediskutuotinos. Aš manau, kai bus susirinkta darbo grupėje, bus daugelis klausimų aptarta ir galbūt kai kurios nuostatos pasikeis, tačiau turėtų išlikti esmė, kad meras yra savivaldybės tarybos narys ir kartu savivaldybės tarybos vadovas. Įstatymo projekto uždaviniai – apibrėžti tiesiogiai renkamo mero vietą savivaldybės valdymo struktūroje, apibrėžti tiesiogiai renkamo mero kompetenciją, įgaliojimus ir jo santykius su savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tiesiogiai renkamam merui siūlomus nustatyti įgaliojimus, patikslinti savivaldybės tarybos kompetenciją, patiksinti kitas vietos savivaldos įstatymo nuostatas, susijusias su siūlomais tiesiogiai renkamam merui nustatyti įgaliojimais. Kadangi meras renkamas tiesiogiai ir turi visų gyventojų pasitikėjimą, todėl siūloma išplėsti jo funkcijas, teises ir kompetenciją.
Pagrindinės siūlomos funkcijos ir teisės įstatymo projektu numatomos tiesiogiai renkamam merui, kurių šiuo metu neturi. Savarankiškai nustatyti mero pavaduotojų veiklos sritis, teikti savivaldybės tarybos komitetams tvirtinti komitetų pirmininkų, išskyrus kontrolės komitetą, kandidatūras, administracijos direktoriaus teikimu tvirtinti savivaldybės suskirstymą į seniūnaitijas, skirti į pareigas ir atleisti savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, išskyrus mokymo ir auklėjimo įstaigas, vadovus. Atkurti savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, skelbti vietos gyventojų apklausą ir panašiai. Suprantama, kad tai yra diskusijų objektas, tačiau iniciatoriai mano, kad taip išrinkto mero kompetencija turėtų būti platesnė.
Įstatymo projektu savivaldybės tarybai suteikiama teisė išreikšti motyvuotą nepasitikėjimą tiesiogiai išrinktu meru, tačiau ši procedūra padaroma sudėtingesnė, negu yra dabar. Taigi meras gali būti atstatydintas, kai to reikalaujama ne paprastos daugumos savivaldybės tarybos narių balsais, o kvalifikuotos dviejų trečdalių visų savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybos nariams išreiškus nepasitikėjimą meru, jis išsaugo savivaldybės tarybos nario mandatą, tačiau nelieka meru. Savivaldybės tarybos nario mandato išsaugojimas įtvirtinamas todėl, kad savivaldybės tarybos nariai neturi teisės atimti tarybos nario mandato iš kitų narių, merais neišrinktų savivaldybės tarybos narių. Todėl suteikus jiems teisę atimti tarybos nario mandatą iš mero, būtų įtvirtintos nelygios veiklos sąlygos tarp savivaldybės tarybos narių.
Pagal siūlomą įstatymo projektą merui netekus savo įgaliojimų nebūtų rengiami nauji rinkimai, o likusiam kadencijos laikotarpiui meras būtų renkamas savivaldybės tarybos narių iš savo tarpo. Žinoma, ši nuostata sukėlė tam tikrą diskusiją, nors dabar nė vienas meras nerenkamas tiesiogiai ar visai, ar ne visai kadencijai. Tačiau būtų galima koreguoti projektą ir įtvirtinti tokią tvarką, kad ir užbaigti kadencijai meras renkamas tiesiogiai, nes, mūsų manymu, nebūtų per didelis skaičius tokių rinkimų, kadangi tai būtų atskiri atvejai.
Priėmę šį įstatymo projektą galėtume suteikti gyventojams galimybę tiesiogiai rinkti merus jau kitais metais vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų metu.
Į Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas bus atsižvelgta tobulinant projektą Seimo komitetuose. Kaip žinote, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nustatė, kad prieštaravimų Konstitucijai nėra.
PIRMININKAS. Ačiū už išsamų pristatymą. Jūsų nori paklausti tikrai nemažai Seimo narių. Jeigu trumpai klausime ir trumpai atsakysime, gal ir spėsime visi.
Pirmasis – ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs iš tiesų turite didžiulę patirtį, esate diplomatas, jūs labai įdomiai komentuojate klausimus. Pakomentuokite, prašom, du tokius niuansus. Ar aš teisingai suprantu, kad iniciatoriai, kaip jūs įvardijote, mano, kad susitarti visoms partijoms šiuo klausimu yra neįmanoma, todėl iniciatoriai teikia šioje grupėje šį klausimą? Ir antras niuansas, kokia jūsų nuomonė apie Konstitucijos pakeitimo projektą, kuris jau kiek laiko yra Teisės ir teisėtvarkos komitete ir negauna eigos? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerai. Visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad balsavimas dėl esminio įstatymo, tai yra dėl merų rinkimų įstatymo, kuris šiandien buvo pristatytas, parodė, kad jį palaiko visų frakcijų atstovai. Todėl aš nenorėčiau sakyti, kad susitarti negalima, aš manau, kad mes jau arti to susitarimo. Žinoma, bus diskusijų dėl atskirų normų. Tai visiškai normalu, tam ir yra Seimas, kad priimtų tobulus įstatymus, tam Seimo nariai turi iniciatyvos teisę, kad pasiūlytų reikiamus įstatymus.
Dabar dėl Konstitucijos pakeitimų, kodėl aš nepritariu. Ten kalbama visiškai apie kitą modelį. Jeigu jūs žinote, aš buvau paskirtas komisijos, kuri rengė savivaldos ir valstybės valdymo reformą, vadovu. Tai buvo labai seniai, tai buvo prieš 20 metų. Todėl visą tą laiką domėjausi šitais klausimais. Man regis, tuomet, kai buvo savotiška konkurencija tarp dviejų valdžios institucijų savivaldybėse, ji nieko gero nedavė. O jeigu mes rinktume tiesiogiai vykdomąją valdžią, tiesiogiai būtų renkama ir atstovaujamoji valdžia, tai toks konfliktas yra galimas, tokia yra mūsų savivaldos patirtis. Todėl aš pasisakau, kad išliktų dabartinis modelis ir meras būtų būtent savivaldybės tarybos vadovas. O tos Konstitucijos pataisos siūlo naują modelį, kai būtų renkama tiesiogiai ir savivaldybės taryba, kaip atstovaujamoji institucija, ir meras, kaip vykdomosios institucijos vadovas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ponas A. Anušauskas. Nematau. J. Vaickienė.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, dabar jūs siūlote, kad du trečdaliai galėtų atstatydinti merą. Šiandien daugumoje savivaldybių yra nusistovėjusios tokios situacijos, kad koalicijos dažnai yra pastovios ir dažnai turi netgi du trečdalius mandatų. Ar neatrodo, kad tokiose savivaldybėse ir apskritai turint tokią situaciją tiesiogiai išrinktas meras bus labai laikinas ir jo pakeitimas bus labai lengvas? Ar jūs nematote tokios galimybės, kad vis dėlto merą galėtų pakeisti tik per naujus rinkimus? Tada užkardytume bet kokią priemonę norėti pakeisti merą ten, kur dauguma jau yra nusistovėjusi. Dėkui.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkui už gerą klausimą. Mano supratimu, jūsų klausimas suponuoja, kad bus išrinktas netikęs meras ir todėl norės jį keisti. Bet aš esu įsitikinęs, kad tiesioginiuose rinkimuose bus išrinkti tie žmonės, kurie yra palaikomi. Aš nemanau, kad savivaldybės tarybos užsiima tik politiniais žaidimais, kad, sakykime, dviem trečdaliais perimtų valdžią. Kaip jau minėjau, rinkimų būdas yra diskutuotinas klausimas. Jeigu būtų pritarta, kad ir kadencijai užbaigti renkamas meras tiesiogiai, tai irgi galimas toks variantas. Jeigu būtų tokia daugumos nuomonė, mes galime net pasiūlyti tokias pataisas. Svarbiausia, kad žmonės nori merą tiesiogiai rinkti. Mes privalome atsižvelgti į šias jų nuostatas ir, manau, per šią sesiją priimti realų variantą, kad būtų galima pasirinkti per kitus savivaldos rinkimus. Mes nesame kategoriški, kad būtinai turėtų perrinkti pati taryba. Gali vėl rinkti, nes tai bus, mūsų skaičiavimu, atskiri atvejai. Tai nebus kiekvienoje savivaldybės taryboje. Tai bus greičiau vienas, du, trys tokie atvejai per kadenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Pono V. Bukausko nematau salėje. Ponas D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kaip jūs ir minėjote, per 80 % gyventojų palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją, bet, matyt, ne dėl to, kad rinkimai būtų įdomesni arba šiaip dėl smagumo. Lūkesčiai yra tie, kad tiesiogiai išrinktas meras, turėdamas didesnius įgaliojimus, galėtų daugiau, paprastai sakant, tvarkos ir skaidrumo į viešąjį administravimą savo darbu įnešti. Tačiau pačiame projekte išlieka tikrai daug diskusinių ir abejotinų dalykų dėl to, kad kai vienos, sakykime, daugumos rankose… viena dauguma yra taryboje, kitai politinei jėgai arba jokiai politinei jėgai neatstovaujantis tiesiogiai išrinktas meras neturės galimybių darniai organizuoti tarybos darbą. Gal galite detaliau pasakyti, ar skirtųsi įgaliojimai tiesiogiai išrinkto mero pagal projektą ir tokio, kuris, jau atleidus tiesiogiai išrinktą merą, būtų išrenkamas tarybos narių daugumos?
J. BERNATONIS (LSDPF). Iš esmės numatyta pagal šį projektą, kad tie įgaliojimai galėtų skirtis, jeigu būtų tokia nuostata. Bet, žinote, aš noriu pasakyti, kad turbūt visiems sunku įpratus prie dabartinės tvarkos ir dabartinių tendencijų įsivaizduoti, kaip tai pasikeis, kai meras bus renkamas tiesiogiai. Juk tuomet ir koalicija formuosis apie merą. Jis bus tos koalicijos branduolys realiai daugeliu atveju. Aišku, gali būti išskirtinių atvejų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs su Savivaldybių asociacija vis tiek derinote. Kokia yra Savivaldybių asociacijos nuostata dėl to, ką jūs dabar teikiate projektu dėl mero galių? Ar jūs tikrai asmeniškai pritariate, kad meras turės didelę įtaką skiriant vadovus, kai steigėja yra savivaldybė?
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma Savivaldybių asociacija pritaria dviem principiniams dalykams: kad merai būtų renkami tiesiogiai, antras dalykas, kad nebūtų keičiamas dabar egzistuojantis savivaldos modelis, kuris jau nusistovėjo ir normaliai šiuo metu funkcionuoja, tai yra savivaldybės taryba, administracijos direktorius ir t. t. O dėl įgaliojimų reikia diskutuoti, be abejo. Man atrodo vienaip, jums atrodo kitaip. O kaip bus… Įvairi praktika yra ir aš tikiu, kad Seime mes rasime bendrą sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, neabejoju, kad jūsų pasiūlytas modelis visiškai tvarkingai veiks tais atvejais, kai mero partija bus savivaldybės valdančiojoje koalicijoje. Tai tik sustiprins mero poziciją, užtikrins stabilumą tos koalicijos. Bet tais atvejais, kai mero partija, taip gali būti, atsiduria opozicijoje, savivaldybės taryboje yra kito pobūdžio valdančioji koalicija, ar mes neturėsime situacijos, kai faktiškai savivaldybėje bus du merai: vienas – išrinktas tiesiogiai, o kitas – tos tarybos koalicijos lyderis? Sakykime, tas jūsų tiesiogiai išrinktas meras atneša kažkokį tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, o valdančioji koalicija su savo lyderiu sako: ne, gerbiamasis mere, mes čia turime įdomesnę darbotvarkę ir balsuokime, kuri darbotvarkė bus patvirtinta tarybos. Aš čia tik vieną dėl iliustracijos pateikiu pavyzdį. Ar jūs nematote, kad vis dėlto bus problemų, kai meras neturės valdančiosios koalicijos taryboje?
J. BERNATONIS (LSDPF). Iš tiesų aš jau minėjau, kad dabar labai sudėtinga galbūt suprasti, kaip bus. Mes analizavome kitų valstybių patirtį. Aš manau, kad ir Lietuvoje situacija yra gerokai pasikeitusi, ir kad vien dėl ginčų nevyksta tie ginčai, daugiau žiūrima gyventojų interesų, savivaldybės interesų. (Balsai salėje) Aš optimistiškai žiūriu į tai. Aišku, šiandien aš negaliu jums garantuoti, kad jūsų minimų atvejų nebus, bet tai bus vienetai. Mes netgi su konservatoriais dirbame tose pačiose savivaldybių tarybose ir nieko blogo neatsitinka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad būtent tokia gera gaida ir baigsime klausimus ir atsakymus. Ačiū gerbiamajam ministrui. Bendru sutarimu nepavyks. Taigi ponia A. Stancikienė – prieš. Nėra. K. Masiulis. Nėra.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Yra, yra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Kęstuti. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kažkaip šiandien užderėjo Vietos savivaldos rinkimų įstatymo įvairių variantų didžiulis derlius. Tačiau aš nesu taip optimistiškai nusiteikęs, nes iš didelio derliaus, kadangi jis eina iš pozicijos, gali būti mažas rezultatas. Aš manau, kad būtų geriau, kad meras būtų direktoriaus pozicijoje, turėtų vykdomąją valdžią ir kad jeigu reikia keisti Konstituciją, tai ją reikėtų keisti ir priimti tokį variantą, kuris nebūtų kompromisinis, koks yra dabar. Dabar yra tokių galimybių. Kai bus pato situacija, kada gali būti taip, kad meras net gali būti valdančios daugumos paliekamas, kad jis egzistuotų ir kad ant jo kristų šešėlis dėl įvairių kokių nors nemalonių darbų… Galima tokią sumodeliuoti situaciją. Gali būti taip, kad tas meras lengvai atstatydinamas ir išsirenkama tai, kas norima. Yra galimybė, kad meras yra išrenkamas, bet jis priverčiamas pasiūlyti tokius vicemerus, kurie jam yra nepalankūs, ir per vicemerus valdantieji valdo. Čia yra įvairiausių galimybių, kurios man kelia abejonių.
Yra ir kitas dalykas. Aš manau, kad apskritai Lietuvai reikėtų keisti savo Rinkimų įstatymo modelį, nes jis dabar yra manipuliacinis. Aš jau siūliau per praeitą kadenciją pereiti prie tokio modelio, koks yra Vokietijoje, tarkime, Erfurto žemėje, tokio modelio, pagal kurį žmonės gali balsuoti už asmenis iš įvairių partijų, ir baigtųsi manipuliavimas. Dabar prirašo partijos seniūnų ar direktorių, o paskui tie žmonės neatsisako savo darbo ir paaiškėja, kad visi, kurie išrinkti, ten kokie 5, 6 iš priekio, visi jie…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …kaip dirbo, taip dirba toliau. Siūlau keisti rinkimų…
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už išsakomas mintis. Taigi motyvas už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad ilgamečiai visuomenės lūkesčiai bus patenkinti, todėl siūlau pritarti šiam įstatymui ir visiems siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Matote, kaip gerai. Buvo išsakytos pastabos, kad valdantieji pristato keletą alternatyvių projektų. Čia gerbiami vienos partijos atstovai turi skirtingą nuomonę. Tai yra demokratijos išraiška. Taigi balsuojame. Skelbiu balsavimą.
Priminsiu, skelbiamas balsavimas dėl 2-7b klausimo, tai būtų Vietos savivaldos įstatymo Nr. XP-1723 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Balsavimas baigtas. Užsiregistravo, kiek ir balsavo, 57: už – 46, prieš – 1, susilaikė 10. Taigi pritarta po pateikimo.
Siūloma svarstyti birželio 3 d. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pastabų nėra.
Gerbiamasis A. Kubilius – replika po balsavimo ir po to klausimo nagrinėjimo. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai labai įdėmiai klausiausi J. Bernatonio naują filosofiją, kaip išrenkant į tarybą vienodus tarybos narius vienas iš jų tampa kažkuo ypatingas. Kadangi akivaizdžiai matyti, jog Vyriausybė tikrai neturi ką veikti, gyvenimas ir šiaip gražus, Juozas irgi nelabai turi ką veikti, tai todėl tokius projektus kuria, aš siūlau šitą praktiką perkelti į premjero tiesioginius rinkimus ir pasiūlyti tokią Seimo rinkimų pataisą, kad vienoje apygardoje, pavyzdžiui, Antakalnio apygardoje, renkant, išrinktas Antakalnio apygardoje galėtų tapti tiesiogiai išrinktu premjeru. Tai būtų labai gera irgi inovacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, daug pasiūlymų bus galima pateikti šioje stadijoje. Dar, gerai, ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau dėl protokolo, kad balsavau prieš, nes tiesiog nesugebėjau paspausti mygtuko. Truputį nusilpau.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – ponas K. Masiulis balsavo prieš. Ačiū. (Balsai salėje)
Einame prie tolesnio… Atsiprašau. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Turbūt galima ir kairiajai pusei išsakyti savo nuomonę. Manau, jeigu būtų premjero rinkimai, tai ponas A. Kubilius turbūt niekada nematytų premjero posto. Be abejo, tai būtų geriau Lietuvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo pono A. Skardžiaus replika. Judame prie darbotvarkės.
17.51 val.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1651, Baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1652 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13a ir 2-13b klausimai. Kviečiame poną viceministrą Ž. Pacevičių, jis pristatys Nr. XIIP-1651 ir Nr. XIIP-1652 projektus: Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1652. Prašau, pone viceministre.
Ž. PACEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“) pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Projektais siekiama sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms, įgyvendinančioms Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę smurtą patyrusiam asmeniui.
Dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso apibrėžtų sąvokų „artima aplinka“, „artimieji giminaičiai“, „šeimos nariai“ skirtingo turinio policijos pareigūnai dažnai negali efektyviai įgyvendinti jiems nustatytos pareigos nedelsiant imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo smurtautojo. Esant smurto artimoje aplinkoje atvejui, kai smurto artimoje aplinkoje subjektas yra asmuo, nepatenkantis į BK 248 straipsnyje apibrėžtų sąvokų „artimieji giminaičiai“, „šeimos nariai“ subjektų sąrašą (tai yra asmuo, praeityje sietas santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais su nukentėjusiuoju), ir smurtautojas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukelia smurtą patyrusiam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai sužaloja ir trumpam susargdina, policijos pareigūnai tokio asmens veiką gali kvalifikuoti tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kvalifikavęs asmens padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, policijos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 3 dalies nuostatomis, negali pradėti ikiteisminio tyrimo, nesant nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo. Dažnai nukentėjęs asmuo bijo teikti skundą, o prokuratūra neturi finansinių galimybių taikyti prokuroro reikalavimo instituto valstybinių įstaigų nedarbo metu.
Priėmus įstatymų projektus, pagerės kriminogeninė situacija, nes bus sudarytos sąlygos teisėsaugos institucijoms efektyviau reaguoti į smurto artimoje aplinkoje grėsmę, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymus kūno sužalojimas ir jis trumpam susargdinamas. Tai turės ir prevencinę reikšmę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Taigi jūsų klausia ponas E. Šablinskas. Nėra. Ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia taip, kaip jūs pateikėte, vėl viską suplakate į vieną krūvą: šeimą, taip pat sugyventinius ir visus kitus, ir panašiai, ir partnerystę, dėl kurios faktiškai nėra apibrėžta, kai įstatymo esmė yra artima aplinka. Dėl to ir buvo ilgai diskutuota praėjusioje kadencijoje, kad būtų ne smurtas šeimoje, o artimoje aplinkoje. Tai yra (…) tam tikri santykiai. Jūsų Vyriausybė iki šiol nepateikė jokios savo išvados dėl 107 Seimo narių pateikto projekto dėl konstitucinės pataisos ir dirbtinai vilkina atsakymus. Dabar jūs lendate į šeimos sąvokos apibrėžimą. Kodėl?
Ž. PACEVIČIUS. Aš tikrai nelendu į šeimos sąvokos apibrėžimą, tuo labiau apie partnerius nieko negaliu pasakyti ar partnerystę. Yra labai paprastas dalykas, kad jeigu kalbama šiuo atveju apie buvusį sutuoktinį, tai tuo atveju policijos pareigūnai gali pradėti ikiteisminį tyrimą tiktai gavę šito asmens skundą. Dabar siūloma pataisyti taip, kad ir buvę sutuoktiniai, pavyzdžiui, ikiteisminis tyrimas galėtų būti pradėtas smurtautojo atžvilgiu ir be jų pareiškimo.
PIRMININKAS. Jūsų klausia ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kai mes kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, tikrai aplinkiniams ir visiems aišku, bet pareigūnams dažniausiai neaišku, ir visą laiką vilkinamas klausimas ir ikiteisminis tyrimas tol, kol tos pasekmės išnyksta, pavyzdžiui, mėlynės, sumušimai, įdrėskimai ir t. t. Kodėl? Ar dėl to įstatymo bus geriau, ar ne?
Ž. PACEVIČIUS. Iš tikrųjų mes kaip tik ir kalbame apie tai ir šito įstatymo projekte, kad pareigūnai galėtų pradėti iš karto. Dabar yra numatyta, nuo smurto artimųjų aplinkoje yra numatytas asmenų ratas, kada pradėti ikiteisminį tyrimą, nereikalaujant jų pareiškimo. Tačiau šitas asmenų ratas nėra pilnas. Tai šiuo atveju mes siūlome šitą ratą išplėsti, kad būtų galimybė policijos pareigūnams pradėti ikiteisminį tyrimą neėmus, nepaėmus pareiškimo iš tų asmenų.
PIRMININKAS. Ir jūsų nori paklausti ponia V. V. Margevičienė. Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien tokia keista diena – visos įstatymo pataisos yra tik bausti, bausmes didinti, bausmes griežtinti, dar įtraukti kiek galima didesnį ratą. Bet auga jauni žmonės. Mes jiems šiandien mokyklose neturime psichologų pagalbos, neturime socialinių pedagogų mokyklose, neturime pedagogų pagalbininkų, žmonės mato baisius vaizdus per visas televizijas. Tai mes, užuot padėję jaunimui, tik griežtiname bausmes. Mes ir taip esame daugiausiai žmonių pataisos namuose turinti valstybė. Tai mums reikia dar daugiau? Kaip jums atrodo, ar tiesiog imsimės kokios nors prevencijos, ar tapsime policine valstybe?
Ž. PACEVIČIUS. Aš su jumis visiškai sutinku. Tikrai mūsų tos įkalinimo įstaigos perpildytos, kaip ir visi žino. Bet šiuo atveju tikrai nekalbama apie kažkokį bausmių didinimą, o tiesiog mes kalbame apie tai, kad tam tikras procedūras policijos pareigūnai galėtų atlikti greičiau, operatyviau, turėdami tikslą apsaugoti žmogų, kuris patiria smurtą artimoje aplinkoje.
PIRMININKAS. Dėkojame vidaus reikalų viceministrui ponui Ž. Pacevičiui. Jūs atsakėte į visus klausimus ir pristatėte projektų pakeitimus.
Motyvas prieš – nori kalbėti tik ponas R. J. Dagys. Jūs kalbėsite? Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai kalbėsiu. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas iš principo yra mėginimas spręsti vieną problemą, nenagrinėjant visumos. Aš atkreipiau dėmesį, kad įstatymo projekto, kurį mes čia svarstome, Konstitucijos pataisa yra dirbtinai vilkinama, Vyriausybės nuomonės iki šiol nėra. Mūsų konstitucinė komisija dirbtinai vilkina, numačiusi svarstymus birželio 2 d. specialiai, kad iki rinkimų tos problemos neišspręstume. Dabar dėl smurto artimoje aplinkoje mes vėl painiojame šeiminius santykius, kas jau anksčiau buvo eliminuota. Aš tikrai manau, kad su šituo įstatymo projektu nėra kur skubėti, kol nėra išspręsti pagrindiniai dalykai. O kai jie bus išspręsti, tada ir visi santykiai, ir visa kita labai gerai atsistoja į savo vietas. Dabar, kai išvis neaišku, kas yra šeimos nariai, nes pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą… Visos šitos teisinės procedūros neturi jokios prasmės, nes tai yra visiškai neapibrėžta sąvoka. Apie ką čia mes kalbame, kam čia taikysime? Vėl bus galima ginčytis iki ryto, šeimos narys, ne šeimos narys, buvo, nebuvo kokie nors santykiai. Tai yra tuščias klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų už nėra.
Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso įstatymo projekto Nr. XIIP-1651 ir Baudžiamojo proceso kodekso tam tikro straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1652. Teikėjas – Vidaus reikalų ministerija.
Užsiregistravo 52. Balsavo 51: už – 36, prieš nėra, susilaikė 15. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Siūloma svarstyti jau V (rudens) sesijoje. Pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų kažkaip neatsirado, nebent atsiras dabar. Nėra tai nėra. Sutarėme dėl… Socialinių reikalų ir darbo komitetas pageidauja, taip? Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taip? (Balsai salėje) Gerai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas papildomas. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jau dėl to sutarėme. Ačiū. Taigi 2-13a, 2-13b klausimus mes jau išnagrinėjome.
18.01 val.
Baudžiamojo kodekso 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2697(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 1331, 1632, 177, 210, 221, 224, 225, 2252, 237, 240, 2462, 259, 2591, 269, 320 ir 321 straipsnių pakeitimo bei 1772 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-2698(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2700(2) (pateikimas)
Judame toliau. Liko paskutinis komplektas – 2-14a, 2-14b, 2-14c klausimai. Kviečiame Seimo narį poną ministrą J. Bernatonį pristatyti tris įstatymų projektus: dėl Baudžiamojo kodekso, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo tam tikro straipsnio pakeitimo. Prašau, pone ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Atsižvelgiant į išaugusius kontrabandos ir nelegalaus disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis mastus, į tai, kad dabartinės teisinės atsakomybės poveikio priemonės neįgyvendina nei bendrosios, nei specialiosios prevencijos funkcijų, o represinė funkcija nėra proporcinga šiomis veikomis padaromos žalos mastui, taip pat į tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas nėra sistemingas, o atotrūkis tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės nėra tolygus atitinkamų teisės pažeidimų pavojingumo skirtumui, įstatymų projektais siūloma išplėsti ir diferencijuoti baudžiamosios atsakomybės sritį.
Įstatymų projektais siūloma sumažinti viršutinę kontrabandos nusikaltimo, kartu ir kitų įstatymų projektuose minimų nusikaltimų MGL nuo 250 MGL iki 150 MGL. Šiuo pakeitimu ne tik sugriežtinama teisinė atsakomybė, bet ir sutrikdoma organizuotų kontrabandos grupuočių veikla, nes dažniausiai tiek kontrabandinių prekių vertė, tiek autotransporto priemonės ar slėptuvės, skirtos kontrabandai gabenti ir slėpti, įrengiamos stengiantis neviršyti 250 MGL dydžio ribos siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o labiausiai terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir teistumo.
Baudžiamojo kodekso 190, 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių pažeidimą siūloma laikyti apysunkiu nusikaltimu, kai prekių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL. Pažymėtina, kad ryškėja tendencijos, kai kontrabandą gabenantys fiziniai asmenys, siekdami sumažinti nuostolius dėl galimo sulaikymo ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, sumažina vežamos kontrabandos kiekius.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis kontrabandininkų apskritai neviršija gabenamų prekių vertės, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, nes bijo terminuoto laisvės atėmimo bausmės, teistumo ir kitų baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonių.
Taigi darytina išvada, kad baudžiamoji atsakomybė labiau atgrasanti ir efektyvesnė teisinės atsakomybės priemonė kontrabandos bylose nei administracinė atsakomybė.
Kita vertus, dabartinė baudžiamosios atsakomybės riba, nuo kurios ji taikoma – 250 MGL – yra gana didelė, kad asmenys iš vieno tokio krovinio gautų nemažą pelną ir jiems apsimokėtų vežti vien kontrabandą, kurios vertė neviršija administracinės atsakomybės taikymo ribos. Manytina, kad išplėtus baudžiamosios atsakomybės taikymo sritį ir pradėjus taikyti baudžiamąją atsakomybę ne nuo 250, o nuo 150 MGL, tai pasitarnautų kaip veiksminga prevencinė priemonė kovojant su kontrabanda. Be kita ko, šie pokyčiai užtikrintų tinkamą ir proporcingą teisinės atsakomybės įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 31 skyriaus sistemą ir proporcingumo principą, Baudžiamojo kodekso 200 straipsnio „Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos“ sankcijoje įtvirtinama alternatyvi baudos bausmė, kartu suvienodinamos ir Baudžiamojo kodekso minėtų straipsnių sankcijos.
Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą numatant, kad kriminalinės žvalgybos tyrimą bus galima atlikti ir dėl apysunkių nusikaltimų, įtvirtintų Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje ir kituose minėtuose straipsniuose.
Kartu siekiama užtikrinti daiktų (taip pat ir transporto priemonių), kurie tapo administracinio teisės pažeidimo įrankiu, objektu, savininkų teises administracinių teisės pažeidimų bylų procese. Nepriklausantis pažeidėjui daiktas būtų konfiskuojamas tik tuomet, kai to daikto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti arba kai pažeidėjas yra savininko šeimos narys, taip pat kitais kodekse nustatytais atvejais.
Taip pat siūloma numatyti transporto priemonės grąžinimą jos savininkui, kai jis nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iki bylos išnagrinėjimo, jei tai nepakenks procesui. Kaip žinome, tai ypač aktualu tais atvejais, kai transporto įmonės negali naudotis savo transporto priemone dėl vairuotojo įvykdyto pažeidimo, pavyzdžiui, kontrabandos, tol, kol vyksta administracinio teisės pažeidimo procesas, nors pati įmonė, jos vadovai ir atsakingi asmenys negalėjo žinoti ir užkirsti kelią tokiam neteisėtam transporto priemonės panaudojimui.
Priėmus įstatymų projektus, bus sistemingai subalansuotos baudžiamoji ir administracinė atsakomybės kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamų prekių, neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo, turto konfiskavimo taikymo atvejais, taip pat pagerės kriminogeninė situacija, nes baudžiamosios atsakomybės išplėtimas taps veiksminga prevencine priemone kovojant su kontrabanda ir panašiomis nusikalstamomis veikomis. Bus tinkamai užtikrintos asmenų, kurių turtas kitų asmenų panaudotas administraciniams teisės pažeidimams daryti, teisės administracinių teisės pažeidimų bylų procese.
Teisės departamentas pateikė pastabas ir pasiūlymus tik dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto, jos iš esmės yra redakcinio pobūdžio. Pažymėtina, kad į minėtas pastabas bus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausimai. Ponas E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Aš gerbiamojo ministro norėčiau paklausti, nors tai nesusiję su tais pateiktais įstatymais. Vis dėlto yra kita pusė. Tie, kurie sunkiai dirba ir gaudo tuos pažeidėjus, ar bus sprendžiama jų skatinimo problema, nes muitinė yra Finansų ministerijos sritis ir ten žmonės sunkiai dirba? Žinant situaciją, kad skatinimas yra tiesiog apverktinas, ar tai duos apčiuopiamų rezultatų? Dėkui.
J. BERNATONIS (LSDPF). Kaip žinote, dabar pagal Seimo priimtą tam tikrą nutarimą rengiama bendra darbo apmokėjimo sistema statutiniams pareigūnams ir aš tikiuosi, kad toje parengtoje bendroje sistemoje šie klausimai bus numatyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, kaip prie pervežamų krovinių kontrolės prisideda muitinėse įrengti mobilūs rentgeno postai? Kodėl ta įranga kartais neveikia? Ir ar vykdomas monitoringas muitinės postuose siekiant nustatyti tendencijas tuose muitinės postuose ir diegiant efektyvias ir modernias priemones kontrabandai užkardyti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Tiesą pasakius, jūs, matyt, galvojate, kad aš esu apskritai atsakingas už visą tvarką valstybėje. Tai kol kas dar ne, muitinė yra pavaldi finansų ministrui, bet, aišku, imamasi tam tikrų priemonių, nes jūsų minėti atvejai buvo ir kai neveikė rentgeno aparatūra, ir kai kažkas gedo, bet tai yra konkrečių asmenų konkrečios atsakomybės klausimas, jie yra ne man pavaldūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jūs esate įsitikinęs, kad šis įstatymas, kovojant su kontrabanda, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, pasieks tikslą, kurio mes tikimės?
J. BERNATONIS (LSDPF). Žinote, tikslas visuomet keliamas kaip idealas arba kaip svajonė, kad apskritai kontrabandą įveiksime, bet ji yra visose valstybėse. Manau, labai daug kas priklauso būtent nuo įstatymų sistemos, kokius įrankius turi tos institucijos, kurios kovoja. Bent jau kai mes sumažiname vertę, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuo dabar 32,5 tūkst. Lt iki 19,5 tūkst. Lt, aišku, mes jau apsunkiname kontrabandininkams veiklą gerokai, nes jiems reikia, kad uždirbtų tą patį, atlikti keletą įstatymų pažeidimų. Todėl suprantama, kad kontroliuoti bus lengviau, o, kaip aš minėjau, dėl baudžiamosios atsakomybės, mes matome pagal tuos sulaikymo atvejus, kad jos vengiant visuomet yra prekių riba tokia, kad neperžengtų tos ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taigi tai turėtų turėti tam tikrą įtaką, be to, čia mes sprendžiame ir tam tikrą teisingumo klausimą. Nėra teisinga, kai transporto įmonės patiria didelių nuostolių, kai jų vairuotojai patys vežasi tam tikrą kontrabandos kiekį, panaudoja tuos automobilius, jie pagal dabar galiojančią tvarką areštuojami arba apskritai konfiskuojami gali būti. Tai sprendžiame ir tą klausimą, kad atsakytų tas, kuris yra tikras pažeidėjas.
PIRMININKAS. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, reikia pritarti tokiam įstatymo pakeitimui ir aš pritarsiu, bet tik mano toks klausimėlis yra. Jūs sakėte, kad nuo 250 mažinate iki 150 ir taip sutrikdoma organizuotų kontrabandos grupuočių veikla?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Bet sakykite, kad kuo mažesnė, tuo geresnė. Bet 150 – ar čia pagal kokią nors metodiką buvo skaičiuota, kad yra 150, ar gali būti ir 120? Tai čia vienas toks klausimėlis. 150 yra gerai, o gal 125 reikia padaryti? Tai tas klausimėlis. Ir antras, nesusijęs su tuo tiesiogiai. Kontrabandą pasienio rajonuose vežioja daug vaikų. Ar dėl vaikų nieko nenumatote, kokius nors Baudžiamojo kodekso straipsnius pakeisti?
PIRMININKAS. Ačiū už klausimą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma dėl to, kodėl 150 MGL. Čia yra, kaip sakyti, juk už mažesnės vertės yra administracinė atsakomybė, o mums atrodė, kad 20 tūkst. yra ta riba, nuo kurios galėtų prasidėti baudžiamoji atsakomybė. Tai ji prasideda nuo 19,5, kadangi skaičiuojame tokius apvalius skaičius pagal MGL. Aišku, galima įvairiai diskutuoti, bet vis tiek turi būti tam tikras protingumo kriterijus, juk tai baudžiamoji atsakomybė, galima numatyti ir terminuotą laisvės atėmimą. Tai sukels dideles išlaidas valstybei. Aišku, gali būti ir bauda, todėl tai turėtų būti subalansuoti. Pagal mūsų baudžiamosios politikos bendras normas mums atrodė, kad tai yra normali, protinga riba. Bet galima, jeigu pasiūlys Seimas, taikyti ir nuo mažesnės. Tiesiog tuomet numatykite papildomas išlaidas Kalėjimų departamentui.
Ir paskutinis norintis paklausti – ponas R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia ne viename straipsnyje yra kartojama, kad už atitinkamus pažeidimus baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Dabar gal patikslintumėte tą baudos dydis, koks intervalas yra jo? Nes čia vis tiek, ar adekvatus laisvės atėmimui ir piniginei baudai šitas motyvas, norėčiau atsakymo sulaukti.
J. BERNATONIS (LSDPF). Baudos atitinkamai numatytos įvairios. Yra ir nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Lt už neteisėtą gabenimą, kuris viršija 50 minimalių gyvenimo lygių. Kai mes kalbame būtent apie administracines baudas, kai kalbame apie Baudžiamąjį, jos yra dar didesnės, priderintos prie bendrų taisyklių. Tačiau aš manyčiau, kad mes turėtume suteikti tam tikras alternatyvas teismui spręsti pagal konkrečias aplinkybes, pagal konkrečius asmenis, kurie atliko nusikaltimus, ir turėti pasirinkimą, ar taikyti laisvės atėmimą, ar taikyti baudas. Mano supratimu, tokiais atvejais, kai žmogų nėra būtina izoliuoti nuo visuomenės, visuomet bausmė yra racionaliau, būtent bauda, kai tas žmogus sumoka už padarytą nusikaltimą, o ne valstybė jam moka sėdinčiam visą laiką už tai, kad jis padarė nusikaltimą, nes jo išlaikymas, kaip žinote, gana brangiai kainuoja. Taigi toks balansas yra, bet galime vėl diskutuoti. Kaip žinote, tapęs ministru, įsteigiau priežiūros komitetus, tarp jų ir Baudžiamojo kodekso priežiūros komitetą, kuriame yra mūsų geriausi baudžiamosios teisės specialistai ir dėl kiekvieno projekto jie diskutuoja.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai ponui J. Bernatoniui, mūsų ministrui ir Seimo nariui. Atsakėte į visus klausimus ir pristatėte bloką. Prieš motyvų nėra. Gal ir už ponas Eduardas atsisakys? Atsisako. Gerai.
Bendru sutarimu gal galime sutarti? Galima sutarti. Bendru sutarimu… Registruosimės, bet dabar bendru sutarimu sutarėme. (Balsai salėje) Kaip? Jūs nepritarėte. Gerai, kadangi yra nepritariančių, skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl trijų įstatymų projektų, kuriuos pristatė teisingumo ministras, Seimo narys J. Bernatonis.
Balsavimas baigtas. Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Balsavo 44 Seimo nariai: už – 43, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūloma svarstyti V (rudens) sesijoje. Komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kitų pastabų nėra. Taigi šį pakeitimų kompleksą baigėme.
Mes baigėme šios dienos, balandžio 22 d., popietinio posėdžio darbotvarkę. Pareiškimų nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Ačiū už bendradarbiavimą šią sudėtingą popietę, pošventinę popietę. Posėdis baigtas. (Gongas) Viso gero.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.