LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-04-14 Nr. XIVP-411
Vilnius
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnyje (privalomi sveikatos patikrinimai) siūloma nustatyti, kad ,,darbdavys, darbuotojo prašymu, trijų parų laikotarpyje po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita ”. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas –fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje nustato specialus Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, todėl siūlomos nuostatos galėtų būti dėstomos šio įstatymo 18 straipsnyje (privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų).
Antra, ,,laisva diena“ (turėtų būti įvardijama kaip ,,poilsio diena“) ir ,,kasmetinės atostogos“ nėra tapačios sąvokos. Pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius, o poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Todėl siūloma taisyklė, kad ,,laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita“ iš esmės neturi pridėtinės vertės teisinio reguliavimo prasme, nes atspindi savaime suprantamą dalyką, todėl siūlytina jos atsisakyti. Kita vertus, nėra aišku, kodėl yra išskiriama tik kasmetinių atostogų rūšis. Mūsų manymu, tokio pobūdžio poilsio diena neturėtų būti suteikiama ir kitų atostogų rūšių (tikslinių, pailgintų, papildomų) sąskaita. Be to, nuoroda į Darbo kodekso 128 straipsnį, siekiant apibrėžti kasmetinių atostogų rūšį, nėra tiksli, nes šiame straipsnyje numatoma ne kasmetinių atostogų rūšis, o jų suteikimo tvarka. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbančių kitų asmenų kasmetines ir kitas atostogas reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o kiti specialieji įstatymai (pvz., Valstybės tarnybos įstatymas, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir kt.).
2. Svarstytina siūlomo reguliavimo nuostata, numatanti, kad poilsio diena po skiepijimo būtų suteikiama per tris darbo dienas po skiepijimo. Projekte nurodoma, kad ši poilsio diena negalės būti suteikiama kasmetinių atostogų sąskaita, kas, mūsų nuomone, suponuoja, kad ši diena neturėtų būti suteikiama ir kitų tikslinių atostogų sąskaita. Tačiau siūloma nuostata įgalina preziumuoti, kad poilsio diena galės būti suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita. Bloga savijauta dėl šalutinio skiepijimo poveikio pasireiškia per artimiausias kelias dienas po skiepijimo, tad didžiausia tikimybė, kad nedarbingumo dienos paskiepytam asmeniui ir būtų suteiktos per artimiausias kelias dienas po skiepijimo. Tai reiškia, kad jei paskiepytam asmeniui pasireikštų šalutinis poveikis ir jis pasijustų blogai, siūloma poilsio diena greičiausiai ir patektų į šį nedarbingumo laikotarpį, todėl iš esmės būtų suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „svarbu oficialiai įteisinti laisvą „skiepadienį“, kaip padėką visuomenei už norą skiepytis, į kurį žmogus turėtų teisę nepriklausomai nuo pasireiškusių komplikacijų“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar laikotarpis, per kurį darbuotojo prašymu būtų suteikiama poilsio diena dėl skiepijimo, neturėtų būti ilgesnis, taip išvengiant situacijos, kad poilsio diena būtų suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys tikslintinas šiais aspektais: vietoj žodžių „darbuotojo prašymu“ įrašytini žodžiai „paskiepyto darbuotojo prašymu“; vietoj žodžių „trijų parų laikotarpyje po skiepo“ įrašytini žodžiai „trijų darbo dienų laikotarpiu po paskiepijimo“; vietoj žodžių „laisvą dieną, sumokėdamas“ įrašytini žodžiai „poilsio dieną, mokėdamas už ją“.
4. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje išvardyta, kokie laikotarpiai įskaitomi į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, ir jame numatyta bendra formuluotė, kad į šį laikotarpį gali būti įskaitomi ir ,,kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai“, siūlytina įstatymo projekte nustatyti, kad siūlomas poilsio laikas įskaitomas į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių.
5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė struktūrinė dalis nenumeruotina.
6. Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams. Atsižvelgiant į tai manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]