LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO

186 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2411

 

2023-10-11 Nr. 103-P-36

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Martynas Dobrovolskis – Teisngumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.        Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 186 straipsnio 2 dalies nuostatos stokoja teisinio aiškumo, tai yra neaišku, kiek pertraukų gali būti skelbiama nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje, atsižvelgiant į apklausoje dalyvaujančio psichologo rekomendaciją dėl nepilnamečio psichologinės ar emocinės būklės ir kaip tokių pertraukų skelbimas derėtų su šios dalies pirmuoju sakiniu, kuriame imperatyviai siūloma nustatyti, kad vaikas apklausiamas tik vieną kartą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirti pertrauką apklausoje gali būti būtina ne tik dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo psichologinės ar emocinės būklės, bet ir dėl jo fizinės sveikatos, tačiau įstatymo projekte toks atvejis nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tobulinamos.

Pritarti.

 

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

1

 

 

2.        Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 186 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa gali būti atliekama tik dėl „paaiškėjusių naujų aplinkybių“ yra tikslingas. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai pradėjus apklausą jos tęsti nepavyktų dėl objektyvių aplinkybių – pavyzdžiui, nepilnamečiui liudytojui ar nukentėjusiajam nesutinkant ar nedrįstant nurodyti aplinkybių, sutrikus nepilnamečio liudytojo, nukentėjusiojo ar jų įstatyminių atstovų sveikatai ir panašiai. Kadangi minėtos aplinkybės negalėtų būti laikomos „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“, ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėtų galimybės kartoti nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos ir tinkamai išnagrinėti visų su byla susijusių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytume tikslinti projekto nuostatas, įstatyme nenurodant konkretaus pakartotinės nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos pagrindo, paliekant pakartotinės apklausos poreikio klausimo sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjo nuožiūrai.

Pritarti.

 

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

1

 

 

3.        Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 186 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,,apklausoje gali būti skelbiama pertrauka šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju“. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 186 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta (projektu taip pat nesiūloma nustatyti) jokių atvejų, kada apklausoje gali būti skelbiama pertrauka. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.

Pritarti.

 

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

1

 

 

4.        Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 186 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio ,,Jie“ įrašyti žodžius ,,Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis“, t. y. palikti šiuo metu galiojančią nuostatą.

Pritarti.

 

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

2

 

 

5.        Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 186 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas apklausoje nedalyvavusiems įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams parodomas tuoj pat „paskelbus pertrauką apklausoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje nedarant pertraukos, t. y. ją baigus, įtariamasis ir kiti proceso dalyviai neturėtų teisės susipažinti su apklausos garso ir vaizdo įrašu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos loginiu aspektu.

Pritarti.

 

1.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

1,

2

 

 

6.        Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).

6.1.    projekto straipsnių pavadinimuose turi būti nurodomas tik keičiamas straipsnis, o keičiamos straipsnio dalys neturi būti nurodomos;

6.2.   visi vieno straipsnio pakeitimai turi būti dėstomi viename straipsnyje, todėl projekto 1 ir 2 straipsnių nuostatos turi būti apjungtos į vieną straipsnį, susidedantį iš dviejų dalių.

Pritarti.

 

2.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-03-01

 

 

*

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2411 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų Projektui neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad Projektu keičiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, kuriomis perkeltos Direktyvos 2011/93/ES[1] 20 straipsnio 3 dalies a, e punktų, 20 straipsnio 4 bei 6 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta ir kartu su Projektu teikiama Projekto ir Direktyvos 2011/93/ES atitikties lentelė. Kadangi už Direktyvos 2011/93/ES perkėlimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija siūlytina dėl Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

Pritarti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (2023-05-10 nutarimas Nr. 352).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos advokatūra,

2023-03-01 Nr. G-2023-1747

 

 

*

Tinkamas Projekto vertinimas reikalauja specialių žinių bei profesinės patirties, todėl Projektas vertinimui buvo perduotas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos patariamajam Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komitetui (toliau - Komitetas). Komitetas susipažinęs su Projektu bei 2023-02-08 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateikta išvada Nr. XIVP-2411 iš esmės pritarė joje išdėstytoms pastaboms ir siūlymams, todėl šiame Projekto derinimo etape papildomų pastabų neteiks.

Atsižvelgti.

 

2.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas,

2023-03-23 Nr. g-2023-2531

 

 

 

BPK 186 straipsnio pakeitimu siekiama dar labiau užtikrinti baudžiamajame procese dalyvaujančių nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų teises, interesus. Tačiau BPK 186 straipsnio pakeitimas dar labiau ribojant nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų pakartotinės apklausos galimybę nėra būtinas ir neturėtų realios  praktinės naudos nei nepilnamečiams, nei tyrimo subjektams.

Visų pirma, pagal šiuo metu susiklosčiusią teisėsaugos institucijų praktiką, didžiąja dauguma atvejų nepilnamečiai ikiteisminio tyrimo metu apklausiami tik vieną kartą. Pakartotinės apklausos paprastai vyksta retais ir išimtinais atvejais, kai jos tampa būtinomis, siekiant nustatyti tiesą byloje. Svarbu pažymėti, kad pakartotinės apklausos siejamos nebūtinai su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, bet ir su pirmos apklausos sėkme, informatyvumu, nepilnamečio psichologine būsena ir jos pokyčiais, apklausą vykdančių pareigūnų kompetencija ir kitomis aplinkybėmis.

Neigiamai vertintinas pakartotinės apklausos susiejimas tik su „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“, kadangi ši formuluotė gali kelti praktinių sunkumų, kai apklausa bus būtina ne dėl šios, bet dėl kitų (pvz. paminėtų) priežasčių. Tokiu atveju BPK 186 straipsnio pakeitimas labai apribotų teisingumo vykdymo galimybes. Galima prognozuoti, kad tokiu atveju prokurorai stengtųsi pakartotines apklausos poreikį „pritempti“ prie naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos, kurių realiai gali ir nebūti.

Antra, naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoka BPK naudojama kitame kontekste (pavyzdžiui, atnaujinant bylą), todėl gali kilti klausimų jas aiškinant: ar tai, aplinkybės, apie kurias žinojo, bet neparodė nepilnametis; ar tai aplinkybės, apie kurias apklausos metu nepilnametis nežinojo, bet sužinojo vėliau; ar tai aplinkybės, apie kurias apklausos metu nežinojo tyrimą atliekantys pareigūnai, bet sužinojo vėliau ir nori dėl jų paklausti nepilnamečio; ar tai aplinkybės, kurios atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalyje aprašytas ir jas nustatant galima vadovautis tokiu jų išaiškinimu, ir 1.1. Manytina, kad tame pačiame įstatyme ta pati sąvoka turėtų būti suprantama ir aiškinama analogiškai, tačiau šiuo atveju tai gali sukelti problemų.

Paminėtinas ir praktinis pavyzdys: jeigu nepilnamečio liudytojo (ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl jo dingimo) apklausos metu pas tyrėją metu paaiškėja aplinkybės, kad nepilnametis patyrė seksualinį smurtą, tai ar pagal teikiamą projektą būtų galima tokio nepilnamečio pakartotinė apklausa? Nes aplinkybės dėl seksualinio smurto nebūtų naujos, apie jas tyrėjas būtų apklausęs, tačiau tokio pobūdžio bylose nepilnamečiai apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo (BPK 184 straipsnis, 186 straipsnio 1 dalis). Todėl siekiant užfiksuoti jo parodymus (kurie turėtų didesnę įrodomąją reikšmę) paprastai nepilnamečiai tokiais atvejais apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Verta pažymėti ir tai, kad mokslinėje literatūroje ne visada teigiamai vertinama griežtai vienos apklausos idėja. Vienos apklausos taisyklė ne visais atvejais atitinka geriausius vaiko interesus: vaiko emocinei ir psichologinei būsenai palankiau išdėstyti vieną ilgą apklausą į dvi, tris trumpesnes, ypač tais atvejais, kai vaikas apklausiamas apie ilgai trukusią prievartą; pastaruoju metu gausėja psichologinių tyrimų, patvirtinančių, kad vaikas visapusiškus ir išsamius parodymus gali duoti ne vienos, o kelių apklausų metu. Ypač tai būdinga atvejams, kai vaikai patiria nevienkartinį nusikalstamą įvykį. Seksualinių nusikalstamų veikų atveju tai pasitaiko itin dažnai. Praėjus daugiau laiko atsimenama daugiau detalių. Antai, 2009 metais Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad daugkartinę seksualinę prievartą patyrę vaikai visą įvykių atpasakojimą gali pateikti tik per keletą apklausų, ypač jei vaikai nėra linkę pasakoti, nėra tinkamai paruošti apklausai, yra uždari ir nekalbūs. Be abejo, pakartotinės apklausos neturėtų tapti pateisinimu baudžiamojo proceso subjektų nekvalifikuotumo nulemtoms, nebūtinoms pakartotinėms apklausoms. (Murauskienė D., Parens Patriae doktrinos raiška baudžiamajame procese, kuriame dalyvauja vaikai, disertacija, 2017,p. 130-135).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad BPK 186 straipsnio pakeitimas griežtinant nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos skaičių nėra būtinas ir neturėtų realios praktinės naudos nei nepilnamečiams, nei tyrimo subjektams.

Manytina, kad nebūtina įstatyme įtvirtinti „Po pertraukos apklausa tęsiama tik dėl klausimų, kurie dar nebuvo atsakyti", nes paprastai apklausos po pertraukos ir vyksta tik dėl naują klausimų, tą užtikrina apklausą vykdantis pareigūnas, todėl tokio sakinio nereikia BPK. Kita vertus, esant prieštaravimų tarp nepilnamečio vienos apklausos metu duotų parodymų, gali kartais tekti sugrįžti prie anksčiau užduotų klausimų. Todėl tai yra apklausos taktikos, o ne įstatyminio reguliavimo klausimai.

Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad praktikoje kyla sunkumų aiškinant BPK 186 straipsnį dėl šių klausimų: ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti nepilnametį jiems būnant toje pačioje patalpoje, nes iš šios normos susidaro įspūdis, kad nepilnametis apklausiamas specialioje patalpoje ir nedalyvaujant kitiems asmenims tik tada, kai apklausą atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas. Galbūt reiktų keisti reguliavimą ir praplėsti atvejus, kai nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos turi būti atliekamos pas ikiteisminio tyrimo teisėją?

Šiame kontekste pažymima ir tai, kad šiuo metu nuosekliai laikomasi BPK reguliavimo, kad į teisiamąjį posėdį jie šaukiami tik išimtiniais atvejais, dėl ko teismai dažniausiai atmeta gynėjų prašymus į teismo posėdį kviesti nepilnamečius liudytojus ar nukentėjusiuosius.

Pritarti.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turiny

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2023-04-04

g-2024-2961

1,

2

 

 

Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2411 (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Neprieštaraujame, kad BPK 186 straipsnio 2 dalyje būtų įtvirtinta nuostata, leidžianti nepilnamečio nukentėjusiojo ir liudytojo apklausos metu skelbti pertrauką, tačiau siūlome atsisakyti nukreipimo į BPK 186 straipsnio 4 dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio apklausoje turi teisę dalyvauti ir vaiko teisių apsaugos specialistas bei nepilnamečio atstovas pagal įstatymą, kurių dalyvavimo nepilnamečio apklausoje tikslas yra stebėti, ar nepažeidžiami nepilnamečio interesai, manome, kad teisė siūlyti daryti pertrauką apklausos metu turėtų būti numatyta ne tik psichologui, padedančiam apklausti nepilnametį, bet ir kitiems apklausą stebintiems ir matantiems vaiko psichologinę ir emocinę būklę proceso dalyviams.

2. Nepritariame Projekte siūlomam BPK 186 straipsnio 2 dalies pakeitimui, numatančiam, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir tik vieną kartą, nebent ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pažymime, kad reikalavimas apklausti nepilnametį liudytoją ir nukentėjusįjį „paprastai ne daugiau kaip vieną kartą“ BPK 186 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtintas iki 2016 m. kovo 1 d. ir buvo pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. įstatymu Nr. XII-2194, numatant, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. 2017 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. XIII-217 ši nuostata vėl pakeista numatant, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Ši BPK 186 straipsnio redakcija galioja iki šiol. Toks įstatymo leidėjo nenuoseklumas rodo, kad praktikoje vienos nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos užtikrinti nėra galimybės, kadangi egzistuoja objektyvios priežastys, kurios lemia, kad nepilnamečiai yra apklausiami pakartotinai.

Dažnai vieninteliai ir tiesioginiai nusikalstamos veikos įrodymai yra nepilnamečio parodymai, nuo kurių išsamumo priklauso nusikalstamos veikos atskleidimas, galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens identifikavimas ir tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.

Nukentėjusieji ir liudytojai nepilnamečiai, kuriuos būtina apklausti baudžiamojo proceso metu, būna skirtingo amžiaus – nuo kelių iki keliolikos metų, todėl, priklausomai nuo vaiko amžiaus, brandos, gebėjimo suprasti su juo atliekamų baudžiamojo proceso veiksmų esmę ir kitų aplinkybių, vieną jo apklausą užtikrinti ne visada yra objektyviai įmanoma. Praktikoje susiduriama su situacijomis, kai vaikas apklausos metu atsisako duoti parodymus ar papasakoja tik dalį žinomų aplinkybių dėl įvairių priežasčių – baimės, nepažįstamos situacijos, žmonių, dėl to, kad pavargsta ir pan. Nors nepilnamečius apklausti dažniausiai padeda psichologas, turintis tam reikalingą kompetenciją, tačiau dėl vaiko psichologinių ypatumų ne visada įmanoma prognozuoti ir kontroliuoti apklausos sėkmę ir jos eigą, dėl ko iškyla poreikis pakartotinei apklausai.

Gana dažni atvejai, kai galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį nurodo tik pats nepilnametis apklausos metu, kas lemia, kad įtariamuoju asmuo yra pripažįstamas tik po nepilnamečio apklausos. Tokiu būdu, neužtikrinus įtariamojo ar jo gynėjo teisės dalyvauti nepilnamečio apklausoje ir užduoti jam klausimus, nepilnamečio apklausa teisme tampa būtina.

Reikšmingų nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas labai priklauso ir nuo vaiko apklausą atliekančio asmens kvalifikacijos. Galimos situacijos, kai nepilnametis ne itin išsamiai apklausiamas ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesurinko visų reikalingų duomenų apie aplinkybes, kurios buvo žinomos iki vaiko apklausos.

Taigi naujų aplinkybių paaiškėjimas praktikoje yra tik viena iš objektyvių aplinkybių, kuriai esant nepilnametis gali būti apklausiamas pakartotinai.

Įstatymu uždraudus pakartotinai apklausti nepilnametį, gali likti neatsakyta į esminius klausimus, lemiančius padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nors tokios situacijos nėra dažnos, tačiau neabejotinai nepasitarnautų teisingumo įgyvendinimui.

3. Nepritariame Projekte siūlomam BPK 186 straipsnio 4 dalies pakeitimui. Manome, kad asmenims, negalėjusiems stebėti ir girdėti nepilnamečio apklausos, garso ir vaizdo įrašas turėtų būti parodytas ne per apklausos pertrauką, o pabaigus visą apklausą, arba po apklausos paskelbus pertrauką. Priešingu atveju būtų sudaromos galimybės tiems patiems asmenims net kelis kartus užduoti vaikui klausimus, dėl ko apklausa gerokai užsitęstų vien dėl aiškinimosi, ar klausimai nesikartoja, ir po to skundžiantis, kad buvo suvaržytos įtariamojo, jo gynėjo ar kito proceso dalyvio teisės užduoti klausimus apklausiamajam. Tokia situacija tik dar labiau padidintų apklausiamo nepilnamečio nerimą ir įtampą.

Pritarti.

 

2.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius,

2023-04-12 Nr. g-2023-3227

 

 

*

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2411 (toliau - Projektas), kurio pagrindinis tikslas - įtvirtinti, jog ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis būtų apklausiamas tik vieną kartą, o pakartotinė apklausa galėtų būti atliekama tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Sutinkant su Projekto rengėjų pastebėjimais dėl traumuojančio baudžiamojo proceso poveikio vaikui, būtinybės imtis priemonių, kurios padėtų sušvelninti dalyvavimo baudžiamajame procese pasekmes bei užtikrintų, jog procesas kuo labiau atitiktų vaiko interesus (tarp jų ir dėl pakartotinių apklausų organizavimo), visgi, kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomas teisinis reglamentavimas (imperatyvios nuostatos dėl vienos vaiko apklausos, fragmentinės nuostatos dėl pertraukos taikymo įtvirtinimas) leis pasiekti Projekto rengėjų tikslus, išspręsti praktikoje kylančias problemas.

Siekiant nuoseklaus ir vaiko geriausius interesus atitinkančio baudžiamojo proceso, konkrečiai dėl vaiko apklausų organizavimo, svarstytina, ar tam tikrų teigiamų pokyčių nebūtų galima pasiekti, pavyzdžiui, įstatymų leidėjui Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintus pagrindines nuostatas dėl vaiko apklausos organizavimo, numatant, jog nuosekliai šis procesas reglamentuojamas poįstatyminiame lygmenyje1, užtikrinant visų specialistų, kurie dalyvauja vaiko apklausos ir pagalbos procese, kompetencijas, aktyvų bendradarbiavimą, keitimąsi aktualia informacija ir veiksmų (taip pat ir apklausos proceso) planavimą, kuo ankstesnėje stadijoje. Taip pat svarstytina, jog Projekto rengėjų nurodytų tikslų pasiekimui, tikslinga būtų įvertinti priežastis, dėl kurių vaikai apklausiami pakartotinai, turint omenyje, jog ikiteisminio tyrimo metu vaikas gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo (esant numatytoms sąlygoms), jog nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis gali būti pakartotinai apklausiamas teisme bei, jog praktikoje, net jeigu vaikas ikiteisminio tyrimo metu bus apklaustas tik vieną kartą ir nebus kviečiamas į teismo posėdį, jis gali neišvengti iš esmės tų pačių klausimų, kuriuos užduos skirtingi specialistai ar kiti asmenys, kuriems vaikas praneš apie įvykį, kurie bus atsakingi už pagalbos, paslaugų organizavimą ir (ar) jos teikimą vaikui (ir jo šeimai) proceso metu ir po jo, kt. Siūlomų pakeitimų kontekste, tikslinga paminėti, kad, pavyzdžiui, Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre (vieninteliam specializuotame centre) yra atliekamos ne tik vaiko apklausos, tačiau ir vaiko psichologinis įvertinimas2, kurio metu „vertinami vaiko psichologiniai ypatumai, galimai patirtos seksualinės prievartos įvykis ir vaiko atsakas į jį“. Ši paslauga atliekama, gavus vaiko atstovų pagal įstatymą, vaiko teisių apsaugos specialistų arba teisėsaugos pareigūnų prašymą. Pasibaigus vaiko psichologiniam įvertinimui Pagalbos centras parengia vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, psichologinio įvertinimo išvadą bei sudaro ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijas, kt. Manytina, kad psichologinio vertinimo procesas tam tikrai aspektais yra panašus į vaiko apklausą, tačiau jį atlikus ir padarius prielaidą, kad vaikas galėjo patirti seksualinę prievartą (kai baudžiamasis procesas nėra pradėtas), ikiteisminio tyrimo metu bus atliekama vaiko apklausa (ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė), kurios metu vaikas bus klausiamas apie (tas pačias) galimos seksualinės prievartos aplinkybes.

Atsižvelgiant į siūlymą įtvirtinti imperatyvą dėl vienos vaiko apklausos, paminėtina, jog pripažįstant vienos apklausos svarbą, specialistai taip pat nurodo, jog praktikoje galimi atvejai, kai nėra galima (tikslinga) viena apklausa. Pripažįstant, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir numatant, kad tam tikrais išimtiniais atvejais gali būt atliekamos pakartotinės apklausos, atkreipiamas dėmesys į tai, jog tam, kad vaikas apklausos metu (ypač pakartotinės) būtų apsaugotas nuo neigiamų pasekmių, yra itin svarbu užtikrinti tinkamą kitų priemonių taikymą.

Siūlomo teisinio reglamentavimo kontekste paminėtina, kad, siekiant užtikrinti nukentėjusio vaiko ar liudytojo vaiko teisių apsaugą teisingumo sistemoje, išvengti antrinės viktimizacijos ir (ar) sumažinti kitas neigiamas susidūrimo su teisingumo sistema pasekmes įvairiuose teisės aktuose ir dokumentuose įtvirtintos tarpusavyje susijusios, viena kitą papildančios priemonės.

Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. direktyvoje 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, reglamentuota, jog neturėtų būti užkirstas kelias vaikams aukoms pasinaudoti teise būti išklausytiems baudžiamajame procese tik todėl, kad auka yra vaikas arba dėl aukos amžiaus; valstybės narės užtikrina, kad aukos baudžiamojo proceso metu galėtų būti išklausytos ir galėtų duoti parodymus, o kai auka yra vaikas, prieš jį išklausant turi būti atitinkamai atsižvelgiama į to vaiko amžių ir brandą; aukomis tapusiems vaikams reikalinga speciali apsauga, nes jie yra pažeidžiami ir jiems gresia antrinė ir pakartotinė viktimizacija, bauginimas ir kerštas; kt. Direktyvoje taip pat reglamentuotos specialios priemonės, kurios turi būti taikomos nusikalstamos veikos tyrimo metu specialiųjų apsaugos poreikių turinčioms aukoms: (a) auka apklausiama tam skirtose arba pritaikytose patalpose; (b) auka apklausiama atitinkamai parengtų specialistų arba jiems dalyvaujant; (c) auką visada apklausia tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja tinkamam teisingumo vykdymui; (d) visas seksualinio smurto, smurto dėl lyties ar artimųjų smurto aukų apklausas vykdo tos pačios lyties asmuo kaip ir auka (nebent jas vykdo prokuroras arba teisėjas), jeigu auka to pageidauja ir jeigu dėl to nebus pakenkta baudžiamojo proceso eigai. Teismo procese taikomos šios priemonės: (a) priemonės, kuriomis tinkamais būdais, įskaitant ryšių technologijų naudojimą, užtikrinama, kad aukos ir nusikaltėliai vieni kitų nematytų, be kita ko, duodant parodymus; (b) priemonės, kuriomis užtikrinama, kad teismo salėje auka galėtų būti išklausyta joje nebūdama, visų pirma naudojant tinkamas ryšių technologijas; (c) priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų išvengta su nusikalstama veika nesusijusių nereikalingų klausimų apie aukos asmeninį gyvenimą; (d) priemonės, leidžiančios vykdyti uždarą teismo posėdį. Be nurodytų priemonių, kai auka yra vaikas, valstybės narės užtikrina, kad: (a) nusikalstamų veikų tyrimo metu visas auka tapusio vaiko apklausas būtų galima įrašyti vaizdo ir garso priemonėmis ir tokie apklausos įrašai galėtų būti naudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese; (b) kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į aukų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje, nusikalstamų veikų tyrimo ir proceso metu paskirtų specialų aukomis tapusių vaikų atstovą, jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų pareigų turėtojams neleidžiama atstovauti auka tapusiam vaikui dėl jų ir auka tapusio vaiko interesų konflikto arba jeigu auka tapęs vaikas yra nelydimas ar atskirtas nuo šeimos; (c) jeigu auka tapęs vaikas turi teisę turėti teisininką, jis turi teisę į asmenines, konkrečiai jam teikiamas teisines konsultacijas ir atstovavimą procese, kuriame kyla arba gali kilti interesų konfliktas tarp auka tapusio vaiko ir tėvų pareigų turėtojų.

Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (20 straipsnis), Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (15 straipsnis), bei Europos Tarybos konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (35 straipsnis), taip pat reglamentuotos priemonės dėl nukentėjusių vaikų apsaugos baudžiamojo tyrimo ir proceso metu, numatant, jog, nepažeisdamos teisės į gynybą, valstybės narės imasi būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vykstant atitinkamų nusikalstamų veikų baudžiamajam tyrimui ir procesui: (a) faktus pranešus kompetentingoms valdžios institucijoms, nebūtų nepagrįstai vilkinamos (atidėliojamos) nukentėjusių vaikų apklausos; (b) prireikus nukentėjusių vaikų apklausos vyktų šiam tikslui įrengtose (skirtose) arba pritaikytose patalpose; (c) nukentėjusių vaikų apklausas vykdytų šiam tikslui (prireikus vaiką apklaustų ar jį apklausiant dalyvautų specialiai) parengti, apmokyti specialistai; (d) jei įmanoma ir tinkama, visas nukentėjusių vaikų apklausas vykdytų tie patys asmenys; (e) nukentėjusį vaiką galėtų lydėti jo teisinis atstovas arba, tam tikrais atvejais, vaiko pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas; (f) apklausų būtų kuo mažiau ir jos būtų atliekamos to tais atvejais, jei tai visiškai (griežtai) būtina, neišvengiama baudžiamųjų tyrimų ir procesų tikslais (nagrinėjant baudžiamąją bylą).

Taip pat nurodyta, jog valstybės narės imasi būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vykstant nusikalstamų veikų baudžiamajam tyrimui visos nukentėjusių vaikų arba, tam tikrais atvejais, liudijančių vaikų apklausos galėtų būti įrašomos garso ir vaizdo priemonėmis ir kad tokios įrašytos apklausos galėtų būti naudojamos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme pagal nacionalinės teisės normas; nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme galima būtų nurodyti, kad apklausa vyktų uždarame posėdyje; nukentėjęs vaikas galėtų būti išklausytas teismo salėje joje nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas ryšių technologijas; kt.

Europos Tarybos Ministrų komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. priimtose Gairėse dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo ir aiškinamajame memorandume taip pat skiriamas dėmesys vaiko apklausoms, nukentėjusių vaikų parodymų rinkimui kuo palankiausiomis sąlygomis, (be kita ko) nurodant, jog: (a) turėtų būti taikomi tokie apklausos metodai kaip vaizdo ar garso įrašai arba uždaras ikiteisminis nagrinėjimas ir jie turėtų būti laikomi priimtinais parodymais; (b) jei tinkama ir įmanoma, apklausos kambariai ir laukiamieji turėtų būti įrengti taip, kad sukurtų vaikų interesus  atitinkančią aplinką; (c) jei įmanoma, specialiai parengti specialistai turėtų atlikti vaikų apklausas ir priimti jų pareiškimus; (d) reikėtų dėti visas pastangas, kad vaikai parodymus galėtų duoti palankiausioje aplinkoje bei tinkamiausiomis sąlygomis ir būtų atsižvelgta j jų amžių, brandumą bei supratimo lygį ir visus galimus bendravimo sunkumus; (e) siekiant paremti vaiko parodymų svarumą, turėtų būti parengti ir įdiegti apklausos protokolai, kuriuose atsižvelgiama į įvairius vaiko raidos etapus; atsižvelgiant į vaikų interesus ir gerovę, teisėjas turėtų turėti galimybę vaikui leisti neduoti parodymų; (f) jeigu būtina daugiau nei viena apklausa, teikiant pirmenybę vaiko interesams ir siekiant užtikrinti nuoseklumą, pageidautina, kad jas atliktų tas pats asmuo; apklausų turėtų būti kuo mažiau ir jų trukmė turėtų būti pritaikyta prie vaiko amžiaus ir dėmesio sutelkimo laiko, kt.

Iš esmės to pačio pobūdžio priemonės yra minimos ir vaiko namo (Barnahus) modelio (pagal kurį įsteigtas Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras), veiklos standartuose3, atkreipiant dėmesį, jog, be kitų reikalavimų, apklausa turi būti pritaikyta vaiko amžiui, raidai ir kultūrinei aplinkai, atsižvelgiama į specialiuosius poreikius bei, jog apklausų skaičius ribojamas iki minimumo, būtino baudžiamųjų veikų tyrimui. Tas pats specialistas atlieka apklausą, jeigu yra reikalinga ne viena apklausa.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siekiant apsaugoti vaiką nukentėjusį ar liudytoją nuo antrinės viktimizacijos ir kitų galimų neigiamų pasekmių dėl susidūrimo su teisingumo sistema, būtina užtikrinti tinkamą visumos šiems tikslams pasiekti skirtų priemonių įgyvendinimą.

Pritarti.

 

3.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

2023-04-14 Nr. g-2023-3302

 

 

*

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), atsakydamas į Jūsų raštą, informuoja, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 4 punktus, parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 176, 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2419 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2411“ projektą, kuriam Policijos departamentas pritaria.

Nepritariame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2411 (toliau – projektas). Manytina, kad esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas, jog būtų pasiekti minėto projekto tikslai. Pažymėtina, kad ir dabar dedamos visos pastangos, kad apklausos vyktų vieną kartą. Nustačius imperatyvią nuostatą, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu gali būti apklausiamas tik vieną kartą, nebent ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, būtų susidurta su problema, kad dėl teismų užimtumo apklausa būtų vykdoma praėjus ilgam laikui nuo įvykio momento, kas sukeltų neigiamas pasekmes nusikaltimo ištyrimui, o taip pat, atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus – apklausos išsamumui ir objektyvumui. Be to, paminėtina, kad nebūtų galima atlikti pakartotinės nepilnamečio apklausos, jei, pavyzdžiui, pirmoji neįvyktų dėl kitų priežasčių (streso, baimės ir kt.).

Papildomai paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso paskirtis yra „ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“, dėl to projekte siūloma įtvirtinti tam tikra privaloma apklausų tvarka galbūt trikdytų baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimą ir ribotų ikiteisminio tyrimo institucijų darbą.

Pritarti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė,

2023-03-14

1

 

 

Argumentai: Įtvirtinus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus nepilnamečių ir mažamečių vaikų nebus galima ikiteisminiame procese apklausti pakartotinai dėl tų aplinkybių, kurias jie jau yra paaiškinę, kaip teigia įstatymo projekto rengėjai taip bus sušvelninti nukentėjusio vaiko, o ypač nukentėjusio nuo seksualinio pobūdžio prievartos ar išnaudojimo patiriamą įtampą, nemalonius išgyvenimus, išvengti vaiko pakartotinio traumavimo baudžiamajame procese, bei sumažinti rizikas, kad vaikas dėl spaudimo, realaus ar subjektyviai suvokiamo suaugusiųjų nepasitikėjimo pakeis parodymus prievartautojo naudai ar kitaip bus padidinta prievartautojo atsakomybės išvengimo rizika. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte neįtvirtinta nuostata, jog pakartotinė apklausa galima tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tik įstatyme numačius atskirą reikalavimą bus galima pasiekti projekto rengėjų numatytus tikslus.

 Pasiūlymas: Siūlau papildyti 186  straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir tik vieną kartą, nebent ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pakartotinėje apklausoje apklausiama tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Apklausoje gali būti skelbiama pertrauka šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju ar atsižvelgiant į apklausoje dalyvaujančio psichologo rekomendaciją dėl nepilnamečio psichologinės ar emocinės būklės apklausos metu. Po pertraukos apklausa tęsiama tik dėl klausimų, kurie dar nebuvo atsakyti. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jie į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.“

Nesvarstyti.

Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-05-10 nutarimas Nr. 352

 

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2411 (toliau – BPK projektas Nr. XIVP-2411) (toliau kartu – BPK projektai) tikslui stiprinti nepilnamečių asmenų apsaugą baudžiamajame procese, tačiau nepritarti siūlomoms įtvirtinti teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:

1. <...> Teikiamu BPK projektu Nr. XIVP-2411 keičiamame BPK 186 straipsnyje siūloma įtvirtinti privalomą baudžiamojo proceso taisyklę, kuria remiantis ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis galėtų būti apklausiamas tik vieną kartą, nebent būtina pakartotinė jo apklausa dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Neabejotina, kad nepilnamečių asmenų, ypač nukentėjusiųjų, dalyvavimas baudžiamajame procese turi būti kiek įmanoma labiau apribotas, siekiant užtikrinti kuo mažesnį neigiamą šio proceso poveikį jų teisėtiems interesams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantis BPK 186 straipsnio teisinis reglamentavimas visapusiškai leidžia užtikrinti, kad nepilnamečiai liudytojai ir nepilnamečiai nukentėjusieji būtų apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Pažymėtina ir tai, kad, siekiant apsaugoti šiuos asmenis nuo apklausos metu patiriamų neigiamų išgyvenimų, BPK nuostatomis užtikrinama, jog aptariamas procesinis veiksmas būtų atliekamas išimtinai saugioje aplinkoje, dalyvaujant psichologui ir vaiko teisių apsaugos ekspertui, uždraudžiant bet kokį tiesioginį nepilnamečio nukentėjusiojo ar nepilnamečio liudytojo bendravimą su įtariamu asmeniu, taip žymiai sumažinant neigiamą baudžiamojo proceso įtaką šiems subjektams. Pritartina, kad praktinėje ikiteisminio tyrimo veikloje ne visais atvejais užtikrinama, kad nepilnamečiai liudytojai ar nepilnamečiai nukentėjusieji būtų apklausiami išimtinai tik vieną kartą, tačiau tai ne baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų trūkumas, suponuojantis poreikį atlikti aptariamus pakeitimus, bet praktinio taikymo problema, kuri gali būti išsprendžiama taikant organizacines, edukacines, profesinės kompetencijos tobulinimo ir kitas priemones, susijusias su ikiteisminio tyrimo optimizavimu.

2. Nepaneigiant poreikio kiek įmanoma labiau užtikrinti nepilnamečių asmenų interesų apsaugą baudžiamajame procese, manytina, kad BPK projektais siūlomomis įtvirtinti teisinėmis priemonėmis gali būti ne tik nepasiekti iškelti tikslai, bet ir sukurtos prielaidos nepilnamečių asmenų padėčiai šiame procese pabloginti. <...>

3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, BPK projektu Nr. XIVP-2411 keičiamoje BPK 186 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus privalomą formalią nepilnamečių liudytojų ir nepilnamečių nukentėjusių asmenų apklausų tvarką, gali būti pakenkta BPK 1 straipsnyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai. Tokia taisyklė, leidžianti pakartotinai apklausti aptariamus asmenis tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, galimai itin apribotų ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, sudarytų formalias kliūtis surinkti visus kaltinimui pagrįsti būtinus duomenis, taip pat suteiktų daugiau galimybių kaltinamajam ir jo gynybai nepagrįstai kvestionuoti atliktos nepilnamečio nukentėjusiojo ar nepilnamečio liudytojo apklausos teisėtumą. Taigi tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas tinkamai nemotyvuotų naujų aplinkybių paaiškėjimo fakto, pakartotinė nepilnamečio asmens apklausa, nors ir atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjo, galėtų būti pripažinta neteisėta, kadangi atlikta pažeidžiant šio straipsnio nuostatas. Galiausiai tai galėtų lemti kaltinamo asmens nepagrįstą išteisinimą, nes dėl formalių taisyklių pažeidimo nebūtų galimybės surinktų esminių duomenų pripažinti įrodymais baudžiamajame procese. Todėl manytina, kad galimybės kvestionuoti atliktos apklausos teisėtumą, vadovaujantis išimtinai aptariamais formaliais kriterijais, įtvirtinimas nebūtų visiškai suderinamas su tikslu užtikrinti nepilnamečių asmenų teises bei teisėtus interesus baudžiamajame procese.

Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas apklausti nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį paprastai ne daugiau kaip vieną kartą BPK 186 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtintas iki 2016 m. kovo 1 d. ir pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283, 308 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 27-1, 36-2, 56-1, 186-1 straipsniais įstatymu numatant, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymu ši nuostata vėl pakeista numatant, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tokia įstatymo leidėjo pozicija atskleidžia tai, kad praktikoje vienos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos užtikrinti nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių, kurios lemia, kad nepilnamečiai gali būti apklausiami pakartotinai.

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto pastabas ir pasiūlymus.

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Justas Džiugelis

 

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė


[1] 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR