Projekto–4
lyginamasis variantas
Lietuvos respublikos
bausmių vykdymo kodekso pakeitimo
įstatymas
2015 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Viešųjų darbų bausmės vykdymo vieta
1. Teismas, paskyręs viešųjų darbų bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
2. Viešųjų darbų atlikimo vietą
ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo
gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės
vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat
visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą
sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybinių ar nevalstybinių
įstaigų bei organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas
atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją
vietą ir nuteistojo pageidavimą.
3. Viešųjų darbų
bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti
viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į
nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti kita bausme.
4. Nuteistasis,
kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę
vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių
neįvykdo, jam gali būti paskirta šio Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje
numatyta nuobauda.“
2 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį.
40 straipsnis.
Nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės
Nuteistųjų,
kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinas
nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas.
3 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įmonė, įstaiga,
organizacija ar visuomeninė organizacija Sveikatos
priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybinė ar nevalstybinė įstaiga bei
organizacija,
kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir
sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius
draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis,
taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo
saugos ir sveikatos reikalavimus bei nemokamai aprūpinami asmens apsaugos
priemonėmis.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žala, kurią padaro
nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus įmonei, įstaigai, organizacijai ar
visuomeninei organizacijai sveikatos priežiūros, socialinių
paslaugų arba kitai valstybinei ar nevalstybinei įstaigai bei organizacijai,
kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala,
kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam padaro įmonė, įstaiga, organizacija
ar visuomeninė organizacija sveikatos priežiūros, socialinių
paslaugų ar kita valstybinė ar nevalstybinė įstaiga bei organizacija,
kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio
kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.“
4 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetencija
1. Viešųjų darbų bausmę vykdanti
institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų
bausmė, įskaitą; nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam
darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar
darbdavys laikosi nustatytų pareigų; skiria nuteistiesiems paskatinimo
priemones ir nuobaudas; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų,
kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas
kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas šio Kodekso
nustatytas pareigas.
2.
Kai nuteistajam, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, po nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos nustatomas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių
specialiųjų poreikių lygis, arba jis sulaukia valstybinės socialinio
draudimo senatvės pensijos amžiaus, arba nuteistoji moteris išeina nėštumo ir
gimdymo atostogų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių nebegali atlikti paskirtų
viešųjų darbų, bausmę vykdanti institucija kreipiasi su teikimu į
apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti
jį teismą dėl jo atleidimo nuo šios bausmės, vietoj jos
paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio
priemonę.“
5 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Darbdavių, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigos
Darbdavys, pas kurį atliekama viešųjų darbų bausmė, privalo:
1) kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu;
2) pranešti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai apie nuosprendžio nuorašo gavimą, apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, apie nuteistųjų susirgimus, sužalojimą ir mirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes;
3) aprūpinti
nuteistuosius reikiamais įrankiais ir specialiais drabužiais;
43)
tvarkyti nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį
pateikti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai;
54)
laikytis šio Kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties nustatytų
įsipareigojimų ir kitų šio Kodekso nustatytų pareigų.“
6 straipsnis. 45 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 45 straipsnį.
45
straipsnis. Viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos
paskatinimo priemonės ir nuobaudos
1. Už dorą
elgesį ir stropų darbą viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos pareigūnai
nuteistiesiems gali skirti paskatinimo priemonę – padėką.
2. Už vengimą
atlikti viešuosius darbus šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnai gali
skirti nuteistiesiems nuobaudą – įspėjimą.
3. Nuteistasis
turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą
nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas
pareigūnas nuobaudą panaikina, jeigu ji paskirta nepadariusiam pažeidimo
nuteistajam arba ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus.
4. Nuteistiesiems,
kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti
šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali
viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu.
5. Viešųjų darbų
bausmę vykdančios institucijos pareigūnų įgaliojimus skiriant paskatinimo
priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo
viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarką nustato Teisingumo
ministerija.
7 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 3 dalį.
3. Nuteistasis,
kuriam paskirtas laisvės apribojimas, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę
vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be
svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti taikomos šio Kodekso 49 straipsnio 2
dalyje numatytos nuobaudos.
8 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos
1. Nuteistasis, kuriam paskirtas
laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų,
vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius bausmę
vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už
paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę
vykdančiai institucijai.
2. Laisvės
apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai privalo lankytis
nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam
nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, taip pat teikti socialinę
paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistųjų problemas. Policijos
pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti,
kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus
įpareigojimus.
32.
Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš
septynias dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui arba šią bausmę
vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Gavęs
šią informaciją, teismas nedelsdamas apie tai praneša laisvės apribojimo bausmę
vykdančiai institucijai.
43. Jeigu
teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų
vykdymo tvarką nustato laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija, kiek
tai įmanoma, atsižvelgdama į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę
tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam
teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
54. Į
laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu
paskirtų sulaikymo, ir kardomosios priemonės – suėmimo ir
administracinės nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo
išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutrauktas
nutraukti, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda
buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).“
9 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija
1. Laisvės apribojimo bausmę
vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas
laisvės apribojimas, įskaitą; kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip
nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria
nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; vykdo kitas šio Kodekso
nustatytas pareigas. Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma,
paiešką bei kontroliuoja nuteistiesiems paskirtų draudimų ir įpareigojimų
vykdymą. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos
direktoriaus nutarimu nuteistajam paskirtų įpareigojimų vykdymas ir (ar)
draudimų laikymasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus nustatyta tvarka
gali būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.
2. Jeigu nuteistasis
dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, apylinkės
teismas teismą laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos teikimu gali
atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX
skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę Laisvės apribojimo
bausmę vykdančios institucijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo
gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų
draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, taip pat padėti nuteistiesiems
spręsti jų asmenines ir socialines problemas.“
10 straipsnis. 49 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 49 straipsnį.
49
straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos
paskatinimo priemonės ir nuobaudos
1. Už dorą
elgesį ir pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą laisvės
apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti
šias paskatinimo priemones:
1) padėką;
2) prieš terminą
panaikinti paskirtą nuobaudą.
2. Už vengimą
atlikti laisvės apribojimo bausmę šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnai
nuteistiesiems gali skirti šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
2) griežtą
papeikimą.
3. Nuteistasis
turi teisę per penkias dienas apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal
pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina
arba panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus arba jeigu
nuobauda paskirta pažeidimo nepadariusiam nuteistajam.
43. Vengiantiems
atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę
vykdančios institucijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu.
54. Laisvės
apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnų įgaliojimus skiriant
paskatinimo priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemonių ir nuobaudų
skyrimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.
11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Areštinėse vyrai ir moterys,
suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba
atskirose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų
taip pat laikomi: asmenys, jau kartą atlikę arešto arba laisvės atėmimo
bausmes; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros,
kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą
paskirta arešto bausmė; asmenys neįgalieji, kuriems
nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių
specialiųjų poreikių lygis, bei asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių
sąrašą nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras.“
12 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Areštinėse nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“
2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Prireikus Areštinės
administracija turi teisę patikrinti įeinančių į areštinę ir išeinančių iš jos
asmenų daiktus ir drabužius, Į areštinę įeinantys ir iš jos išeinantys
asmenys, išskyrus Respublikos Prezidento Prezidentą, Lietuvos
Respublikos Seimo, Europos Parlamento
ar Vyriausybės narių narius, teisėjų teisėjus, advokatų,
prokurorų, Seimo skiriamų kontrolierių bei kitų areštinių veiklos kontrolę atliekančių
pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, tikrinami Kalėjimų
departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat teisę
patikrinti tikrinamos įvažiuojančias įvažiuojančios ir
išvažiuojančias išvažiuojančios transporto priemones priemonės.
Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į areštinę įeinančių
ir iš jos išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai. Užsieniečių,
žurnalistų ir kitų asmenų Asmenų lankymosi areštinėse tvarką nustato
Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“
3. Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Areštą atliekantiems
nuteistiesiems draudžiama leidžiama su savimi turėti šio Kodekso
1 priede išvardytų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų
daiktų, kurių sąrašą nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.
Rasti nuteistojo areštinėje turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir
motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu perduodami į areštinės socialinės
paramos nuteistiesiems fondą. Daiktai ir Maisto produktai, būtiniausi
reikmenys ir kiti daiktai, kuriuos kurie nenumatyti leidžiamų
įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše,
taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs,
turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant
į jų pobūdį ir įgijimo aplinkybes, pagal Areštinių vidaus tvarkos taisykles
taisyklių nustatyta tvarka perduodami saugoti, kol nuteistasis bus
paleistas iš areštinės, arba sunaikinami.“
13 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos
1. Areštą atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas.
2. Areštą
atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti
telefonu ir į gauti vieną trumpalaikį (iki keturių trijų
valandų) pasimatymą per trisdešimt parų su sutuoktiniu,
sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenimis. Trumpalaikiai
pasimatymai vyksta specialiai tam įrengtose patalpose, kuriose lankytojai ir
nuteistasis izoliuojami nuo fizinio kontakto. Trumpalaikiai
pasimatymai
su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu,
su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo
nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, vyksta neizoliuojant
lankytojų ir nuteistojo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio
asmens vaikas. Jei trumpalaikio pasimatymo metu pažeidžiama trumpalaikių
pasimatymų vidaus tvarka, jis nedelsiant nutraukiamas. Pakartotinai pažeidus
trumpalaikių pasimatymų vidaus tvarką arba jei už padarytą pasimatymų vidaus
tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti nuteistojo trumpalaikiai
pasimatymai vyksta izoliuojant lankytojus ir nuteistąjį nuo
fizinio kontakto. Pasimatymas Trumpalaikiai
pasimatymai vyksta areštinės atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio
nesiklauso. Areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas
turi teisę suteikti leisti nuteistiesiems papildomai
paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų
socialiniams ryšiams palaikyti. Jei nuteistasis serga sunkia jo gyvybei
gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis
pareigūnas privalo leisti nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui, ir
artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą
vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba
neturi sugyventinių, jį aplankyti. Toks aplankymas neįskaitomas į
pasimatymus. Pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato
Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.
3. Areštą atliekantys nuteistieji
turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį, taip
pat teisę gauti smulkiųjų paketų su spauda. Vienas pašto siuntinys
neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau
kaip penkiolika kilogramų. Areštinės administracija gali priimti drabužių
labdaros siuntas. Skambinimo telefonu, Pašto pašto bei
perduodamų drabužių, avalynės siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda
priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką, taip pat labdaros siuntų priėmimo
ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos
taisyklės. Drabužius ir avalynę, kuriuos areštą atliekantiems nuteistiesiems
draudžiama gauti, nustato šio Kodekso 1 priedas.
4. Kamerose laikomi areštą
Areštą atliekantys nuteistieji kasdien gauna ne trumpesnį turi
teisę kasdien ne mažiau kaip vienos valandos vieną valandą, o
asmenys, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis
arba
didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai
(pagal gydytojo išvadą) – ne trumpesnį mažiau kaip dviejų
valandų pasivaikščiojimą dvi valandas pasivaikščioti.
Pasivaikščiojimai vyksta laikantis šio Kodekso 52 ir 103 straipsniuose
nustatytų reikalavimų.
5. Areštą atliekantys
nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę išvyką į namus,
esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl itin svarbių šeiminių
aplinkybių. Leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda
areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Apie
nuteistojo išvyką į namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią
vykstama, policijos komisariatui teritorinei policijos įstaigai.
Išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, o jos išlaidas
apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. Areštinės
direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų
departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti vykdoma elektroninio
stebėjimo priemonėmis. Išvykos į namus tvarką nustato Areštinių vidaus
tvarkos taisyklės.
6. Sugyventinis yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, o artimieji giminaičiai – Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.“
14 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1. Areštą atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. Areštą atliekantys nuteistieji areštinės parduotuvėje per mėnesį gali išleisti ne didesnę kaip trijų bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą. Į nurodytą apsipirkimo sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos bei Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo suma neribojama krūtimi maitinančioms motinoms.“
15 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas
1. Areštą atliekančių nuteistųjų
socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės administracija. Teisę dalyvauti
šiame darbe Areštinių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka turi
valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, visuomeninės ir religinės
organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
2. Pagrindinės
socialinės reabilitacijos formos yra:
1) individualus
ir grupinis darbas su nuteistaisiais, dirbamas atsižvelgiant į areštą
atliekančių nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, išsilavinimą ir kitas savybes,
taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, elgesį bausmės
atlikimo metu ir kitas aplinkybes;
2) kultūros,
sporto ir kiti masiniai renginiai;
3) pagalba
sprendžiant nuteistųjų problemas;
4) paskatinimo
priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.
2. Socialinės reabilitacijos metu taikomos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, vykdoma individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat vykdomos kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis.
3. Areštą atliekančių nuteistųjų dalyvavimas socialinėje reabilitacijoje skatinamas, į tai atsižvelgiama skiriant paskatinimo priemones arba nuobaudas.
4. Areštą atliekančių nuteistųjų (išskyrus
nuteistuosius iki šešiolikos metų) bendrasis lavinimas ugdymas
ir profesinis mokymas neorganizuojamas. Areštą atliekančių nuteistųjų iki
šešiolikos metų bendrasis ugdymas areštinėse organizuojamas šio Kodekso 147 straipsnyje
nustatyta tvarka.“
16 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnį jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Areštinės psichologinė tarnyba
Areštinės psichologinė tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) tiria areštą atliekančius
nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės administracijai dėl
socialinės reabilitacijos krypčių priemonių;
2) konsultuoja areštinės administraciją darbo su nuteistaisiais klausimais;
3) teikia nuteistiesiems psichologinę pagalbą, taip pat atlieka individualią ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją ir vykdo kitas socialinės reabilitacijos priemones.“
17 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuteistasis, kuriam paskirtas
poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas)
dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas
areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę
ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti
ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų
departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus
atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės
atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo
prašymu.“
18 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos
1. Už dorą elgesį ir stropų darbą
arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos skiriama
šios paskatinimo priemonės: priemonė – pasivaikščiojimo
laiko pailginimas viena valanda.
1) padėka;
2) galiojančios
nuobaudos panaikinimas prieš terminą;
3)
pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.
2. Už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) papeikimas;
2) pasivaikščiojimo laiko pailginimo panaikinimas;
3) draudimas iki penkiolikos parų
pirkti maisto produktų apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos
reikmenis ir kanceliarines prekes);
4) uždarymas į karcerį perkėlimas
į kamerų tipo patalpas iki dešimt parų, o nepilnamečiams – iki penkių parų;
5) poilsio dienomis atliekamo arešto pakeitimas paprastu areštu, atliekamu įprastine tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nuobaudą skiria apylinkės teismas areštinės direktoriaus teikimu.
4. Areštą atliekantys
nuteistieji, kuriems paskirta nuobauda – uždarymas į karcerį perkėlimas
į kamerų tipo patalpas, ją atlieka šio Kodekso 144 ir 146 straipsniuose
straipsnyje nustatyta tvarka.“
19 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 61 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Kodekso
60 straipsnyje nustatytos nustatyta paskatinimo priemonės priemonė
ir nuobaudos areštą atliekantiems nuteistiesiems skiriamos tam įgalioto
pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant
paskatinimo priemones ir nuobaudas nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“
2. Pripažinti netekusiomis galios 61 straipsnio 2 ir 3 dalis.
2. Paskatinimas,
kuriuo pareiškiama padėka, taip pat nuobauda, kuria pareiškiamas papeikimas,
gali būti paskelbti žodžiu.
3. Kaip paskatinimas
nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinta vienu kartu viena galiojanti
nuobauda.
3. Pakeisti 60 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Apie paskatinimo priemonės ar
nuobaudos skyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.“
20 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Pataisos įstaigų rūšys
1. Laisvės atėmimo bausmę
vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių
pataisos namai, kalėjimai, ir atviros kolonijos ir laisvės
atėmimo vietų ligoninės.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės
atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos
ligoninė.
3 2.
Pataisos įstaiga gali vykdyti kelių rūšių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2
dalyse dalyje, pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti
vienos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytų rūšių,
pataisos įstaigos ir kardomąjį kalinimą vykdančios įstaigos funkcijas.“
21 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame straipsnyje nustatytais atvejais.
2. Iš vienos pataisos įstaigos
į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų
išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje
pataisos įstaigoje Nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3
dalyje nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į
kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jam sutikus. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems
nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas
režimas.
3. Turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame vykdomas intensyvus nuteistųjų rengimas lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Į juos perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas teises.
34. Teisę
perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų
departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos
į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų
departamento direktorius.“
22 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose
1. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:
1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;
2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją;
3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;
4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
2. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai.
3. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų
toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia
galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už
nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir
neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys
valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir
valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto
laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir
labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių
tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
4. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, asmenis, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.
5. Laisvės atėmimo vietų gydymo
įstaigose ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi
vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
6. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
7. Pataisos namuose laikomi
nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse
nustatyta tvarka nakties metu gali būti užrakinami.“
23 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėje;
2) per tris
du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) vieną kartą
du kartus per savaitę paskambinti telefonu.;
5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.“
24 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėje;
2) per du mėnesius
gauti vieną du ilgalaikį ilgalaikius ir vieną
trumpalaikį pasimatymą du trumpalaikius pasimatymus;
3) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) vieną kartą
per dieną paskambinti telefonu.;
5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.“
25 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėje;
2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
23) gauti
ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
34) vieną
kartą du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.;
5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas.
2. Drausmės grupei priskirti
nuteistieji nakties metu užrakinami laikomi užrakinti
gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.“
26 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76
straipsnis. Nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ligoninėse
sąlygos
Nuteistieji, kurie laikomi laisvės
atėmimo vietų gydymo įstaigose ligoninėse ir perkelti į drausmės
grupę, jei nėra galimybės jų laikyti atskirai, gali būti laikomi kartu su
kitais nuteistaisiais, laikantis šio Kodekso 70 straipsnyje nustatytų
reikalavimų.“
27 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėje;
2) per du
mėnesius mėnesį gauti vieną trumpalaikį du trumpalaikius
ir vieną ilgalaikį pasimatymą pasimatymus;
3) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) vieną kartą
du kartus per savaitę paskambinti telefonu.;
5) kasdien pasivaikščioti tris valandas.“
28 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„80 straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėje;
2) per mėnesį
gauti keturis trumpalaikį trumpalaikius ir vieną ilgalaikį
pasimatymą pasimatymus;
3) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) vieną kartą
per dieną paskambinti telefonu.;
5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas.“
29 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo aštuoniolika metų, palikimas nepilnamečių pataisos namuose ir jiems taikomas režimas
1. Nuteistieji, kuriems suėjo
aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, siekiant įtvirtinti jų
pataisymo rezultatus, gali būti palikti paliekami nepilnamečių
pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko,
kai jiems sueis dvidešimt vieneri ketveri metai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji paliekami nepilnamečių pataisos
namuose motyvuotu šių namų direktoriaus nutarimu.
3.2.
Nuteistiesiems, kuriems suėjo aštuoniolika metų, paliktiems nepilnamečių
pataisos namuose, taikomas pilnamečiams nepilnamečiams nuteistiesiems
nustatytas režimas, laikymo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio
aprūpinimo normos. Tokie nuteistieji gali būti laikomi izoliuotai nuo kitų
nuteistųjų.“
30 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus
Nuteistieji nuo aštuoniolikos iki
dvidešimt vienerių ketverių metų, sistemingai pažeidinėjantys
pakartotinai pažeidę bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu
gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, priimtu pagal
nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą, perkelti iš nepilnamečių
pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje.“
31 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„83 straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
1. Kalėjimuose laisvės atėmimo
bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis,
nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai
sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji į
pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą
atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki
gyvos galvos.
2. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnio nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jiems sutikus perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo.
3. Leidžiama
kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos
įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės
atlikimą siunčiamus nuteistuosius.“
32 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėje;
2) per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
3) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) gauti
kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojų išvadą –
dvi valandas;
5) vieną kartą
du kartus per savaitę paskambinti telefonu.“
33 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„86 straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų apsipirkti parduotuvėje;
2) gauti ir siųsti neribotą kiekį
laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
3) gauti kasdien
pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų
darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai
(pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas;
4) vieną kartą du
kartus per mėnesį paskambinti telefonu.
2. Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.“
34 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 87 straipsnio 4 dalį.
4. Prieš terminą
perkelti nuteistąjį iš drausmės grupės į paprastąją grupę leidžiama tik dėl
sveikatos būklės, kai yra atitinkama gydytojo išvada.
35 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„88 straipsnis. Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos
Palikti kalėjime atlikti ūkio
darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti laikomi
nerakinamose kamerose. Šie nuteistieji naudoja asmeninėse sąskaitose esančius
pinigus, gauna smulkiuosius paketus su spauda, pasimatymus, gauna ir
siunčia laiškus, skambina telefonu pagal šio Kodekso 73 ir 74 straipsniuose
nustatytas taisykles.“
36 straipsnis. 89 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 89 straipsnį.
89
straipsnis. Laikinai laikomų kalėjime nuteistųjų laikymo sąlygos
Nuteistieji,
kurie pagal šio Kodekso 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai, laikomi
rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti neribotą
kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šis
pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.
37 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai
1. Atvirose kolonijose nuteistieji:
1) laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi;
2) nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;
3) gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;
4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus
siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus,
skambinti telefonu;
5) jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;
6) kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;
7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai;
8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus. Ši išvyka leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai.
2. Nuteistųjų išvykimo už atviros
kolonijos teritorijos ribų bei išvykų į namus, esančius Lietuvos
Respublikos teritorijoje, tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į namus pranešama prokurorui bei
vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui teritorinei
policijos įstaigai.
3. Šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą, gali būti teismo nutartimi, priimta pagal atviros kolonijos administracijos teikimą, grąžinti iš atviros kolonijos į pataisos namus.“
38 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 92 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pataisos
įstaigose nuteistiesiems draudžiamų leidžiamų įsigyti ir
turėti maisto produktų, ir būtiniausių reikmenų ir kitų
daiktų sąrašą nustato Teisingumo ministerija Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklės.“
39 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1. Nuteistiesiems leidžiama
Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti
pataisos įstaigos parduotuvėje ir įsigyti maisto produktų ir būtiniausių
reikmenų.
2. Didžiausia pinigų suma, kurią nuteistieji gali per mėnesį išleisti apsipirkdami pataisos įstaigos parduotuvėje, yra:
1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems;
2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;
3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.
3. Į nurodytą maksimalią apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba patalpose, esančiose ne pataisos namų teritorijoje, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų.
24. Pataisos
įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto Maisto produktų
ir, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji
gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje,
sąrašą nustato Teisingumo ministerija Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.“
40 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis
1. Nuteistiesiems leidžiami
pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių trijų valandų ir
ilgalaikiai – iki dviejų parų vienos paros. Pasimatymų skaičių ir
rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
2. Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus
šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu,
sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta
pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. vyksta specialiai
tam įrengtose patalpose, kuriose lankytojai ir nuteistasis izoliuojami nuo
fizinio kontakto. Trumpalaikiai pasimatymai su
sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu,
su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo
nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, arba
papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti vyksta neizoliuojant
lankytojų ir nuteistojo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio
asmens vaikas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos
atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo
pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais
pokalbiais.
3. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant
teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar
artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su arba
asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei
šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi
būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip
bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius
pasimatymus atvykusiems asmenims nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio
4 dalyje nurodytas maistas arba, jiems pageidaujant, sudaromos sąlygos įsigyti
maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse. Į ilgalaikius pasimatymus
atvykusių asmenų maitinimo ir apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse tvarką
nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas
ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais
arba dviem keturiais telefoniniais pokalbiais.
4. Nuteistiesiems, paliktiems
atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse
arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų,
vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais Jei
pasimatymo metu pažeidžiama pasimatymų vidaus tvarka, jis nedelsiant
nutraukiamas. Per vienerius metus nuo pasimatymų vidaus tvarkos pažeidimo
pakartotinai pažeidus pasimatymų vidaus tvarką arba jei už padarytą pasimatymų
vidaus tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti nuteistojo
pasimatymai vyksta izoliuojant lankytojus ir nuteistąjį nuo
fizinio kontakto, o pasimatymai neizoliuojant lankytojų ir
nuteistojo vėl leidžiami praėjus šešiems mėnesiams nuo trumpalaikių pasimatymų
vidaus tvarkos pažeidimo ir jei nuteistasis neturi nuobaudų, paskirtų už
padarytus pasimatymų vidaus tvarkos pažeidimus.
5. Nuteistąjį, sergantį sunkia
liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis
pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, ir
artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą
vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba
neturi sugyventinių. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.
6. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. Pasimatymais nuteistieji sutuoktiniai gali pasinaudoti, jei abu turi teisę gauti norimus pasimatymus. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.
7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.
8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
41 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95
straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir
smulkiuosius paketus su spauda
1. Nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį.
2. Vienas pašto siuntinys neturi
sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip
penkiolika kilogramų.
3. Pataisos įstaigų administracija gali priimti drabužių labdaros siuntas.
4. Pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
5. Drabužius
ir avalynę, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, nustato šio Kodekso 1
priedas.“
42 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„96
straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo
leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais
elektros prietaisais ir kitais daiktais
1. Nuteistiesiems, išskyrus
laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo
sąlygomis, ar perkeltus į kamerų tipo patalpas, leidžiama
naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio,
sugyventinio arba artimųjų giminaičių, perduotais televizoriais,
kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais,
kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.
2. Šio straipsnio 1 dalyje Nuteistiesiems
leidžiamų naudotis elektros prietaisų nurodytų daiktų techninius
parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat
šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą
elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės Kalėjimų departamento
direktorius.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos
ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų
departamento direktoriaus patvirtintas taisykles.
43. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti Elektros prietaisai ir kiti daiktai
motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu
paimami iš nuteistųjų:
1) pažeidusių šio straipsnio 2
dalyje nurodytą naudojimosi daiktais elektros prietaisais tvarką,
šešiems mėnesiams iki šešių mėnesių;
2) turinčių skolą už nurodytų daiktų
elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus
sumokėta skola;
3) perkeltų į drausmės grupę šio
Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ar kamerų tipo
patalpas.
54. Šio
straipsnio 4 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros
prietaisai ir kiti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti
grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį
prašymą.“
43 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 99 straipsnio 2 dalį.
2.
Kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų
nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai,
susirašinėjimas draudžiamas.
2. Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki 3 mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, arba sustabdomas išsiuntimas ir įteikimas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir gavimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių toks tikrinimas buvo atliekamas arba laiškų išsiuntimas ir gavimas buvo sustabdytas.“
44 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 100 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsakymai į nuteistųjų
pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per tris dvi
darbo dienas nuo jų gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio
straipsnio 2 dalyje numatytų tarptautinių institucijų atsakymai nuteistiesiems
įteikiami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.“
45 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 102 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuteistiesiems leidžiama
paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių Skambinimo dažnumą
nustato šio Kodekso 55, 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152
straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas
turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo
nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.“
2. Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba
naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas
telefoninis pokalbis negali trukti Skambinti ir kalbėti
telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka
nuteistasis. Telefoninio pokalbio Telefoninių pokalbių išlaidas,
kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita,
apmoka pats nuteistasis.“
46 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„104 straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus
1. Nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis.
2. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.
3. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 3 4 dalyje išvardyti
nuteistieji.
4. Tvarką, kuria nuteistiesiems
leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią
vykstama, policijos komisariatui teritorinei policijos įstaigai.“
47 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 105 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„105 straipsnis. Nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų
1. Nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
2. Leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs už pataisos įstaigos ribų, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.
3. Nuteistieji vyksta su palyda arba be jos, o nepilnamečiai – tik su palyda. Suaugusiems nuteistiesiems išvykos metu gali būti uždėti antrankiai. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu be palydos vykstančių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis.
4. Tvarką, kuria nuteistiesiems
leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką už pataisos įstaigos ribų pranešama prokurorui
bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui teritorinei
policijos įstaigai.“
48 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 110 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„110 straipsnis. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos
1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:
1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;
2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus;
3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose;
4) tausoti pataisos
įstaigos,
o jei nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą.;
5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą.
2. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama:
1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti;
2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;
3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;
4) pirkti, parduoti, keisti,
dovanoti bet kokiu būdu įgyti ar kitaip perleisti tiek savo, kitų
suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems
suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos
darbuotojams administracijai; taip pat atlikti mokamas ar kitaip
atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems suimtiesiems ar
nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams administracijai;
5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;
6) platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius;
7) kurstyti kitus kalinamuosius
suimtuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų
administracijos reikalavimus;
8) reikalauti bet kokios
paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo suimtojo ar teikti
jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.;
9) turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.
3. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
49 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„111 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės
Nuteistųjų, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas,
nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas ugdymas
bei profesinis mokymas.“
50 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nuteistiesiems, išskyrus šio
Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama leidžiama
turėti su savimi turėti šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų
maisto produktų, ir būtiniausių reikmenų ir kitų
daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai
motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į
pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai,
būtiniausi reikmenys, ir kiti daiktai kuriais naudotis
nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti
ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat
maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, atsižvelgiant
į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos
įstaigos, arba taisyklių nustatyta tvarka sunaikinami.“
2. Pakeisti 112 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio Kodekso nustatyta tvarka
nuteistiesiems leidžiama ne už grynus pinigus, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152
straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių
reikmenų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius
paketus
su spauda,
gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti, skambinti telefonu,
pasivaikščioti.“
3. Pakeisti 112 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
51 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 115 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„115 straipsnis. Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka
1. Įėjimo į pataisos įstaigas ir
išėjimo iš jų tvarką nustato Teisingumo ministerija teisingumo ministras.
2. Prireikus Pataisos įstaigos
administracija turi teisę patikrinti į pataisos įstaigą įeinančių ir iš jos
išeinančių asmenų daiktus ir drabužius Į pataisos įstaigą įeinantys
ir iš jos išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidento Prezidentą,
Lietuvos Respublikos Seimo, Europos
Parlamento ar Vyriausybės narių narius, teisėjų teisėjus,
advokatų, prokurorų bei kitų pataisos įstaigų veiklos kontrolę atliekančių pareigūnų,
dvasininkų daiktus ir drabužius, tikrinami Kalėjimų departamento
direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat teisę patikrinti
tikrinamos įvažiuojančias įvažiuojančios ir išvažiuojančias
išvažiuojančios transporto priemones priemonės. Kilus pagrįstų
įtarimų, patikrinami į pataisos įstaigą įeinančių ir iš jos
išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai.
3. Užsieniečių, žurnalistų ir
kitų asmenų Asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
52 straipsnis. 117 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 117 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuteistųjų
dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti
darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos
socialinei reabilitacijai renginių, taip pat psichologinei terapijai
skirtą laiką.“
53 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu
nuteistieji nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą,
atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus,
pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių
dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo
nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus
administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų
teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o
poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas
pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento
direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui bei prokurorui ir imtis
įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.“
54 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 119 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą,
taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su
spauda įteikimą nuteistiesiems;“.
2. Papildyti 119 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą.“
55 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Kodekso 121–123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika.“
56 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 121 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„121 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar surišimo priemonių, elektroimpulsinių prietaisų, lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai skirtų dujų panaudojimo pagrindai“.
2. Pakeisti 121 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, elektroimpulsinius prietaisus, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais:
1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;
2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga;
3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką.“
57 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 125 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bausmę laisvės atėmimo vietų gydymo
įstaigose ligoninėse atliekančių nuteistųjų darbas organizuojamas
gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse.“
2. Pakeisti 125 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas).“
58 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ją išdėstyti taip:
„1. Laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo
diena. Gydymo-pataisos namuose Laisvės atėmimo vietų ligoninėje
atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę
individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo
(pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius,
vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems
suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami
dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais
atvejais.“
59 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 130 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pataisos namuose lengvosios
grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę nuteistiesiems, taip pat
nuteistiesiems nepilnamečiams bei neįgaliesiems šio Kodekso 140 straipsnyje
nustatyta tvarka atostogų metu gali būti leista parvykti į namus, esančius
Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kelionės išlaidas apmoka patys
nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai. Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir
į pataisos įstaigą vyksta su palyda. Pataisos įstaigos direktoriaus
nutarimu išvykusių
nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka
gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis. Apie nuteistojo
išvyką pranešama prokurorui ir vietovės, į kurią vykstama, policijos
komisariatui teritorinei policijos įstaigai.“
60 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iš nuteistųjų darbo
užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems
fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, gydymo-pataisos
namuose laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei kalėjimuose – dvidešimt
penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros
darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies,
priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės
paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
61 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„133 straipsnis. Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą
Laisvės atėmimo bausmę pataisos
įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis atliekantiems
nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems neįgaliesiems, pensinio sulaukusiems
valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus asmenims,
ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems gydymo-pataisos
namuose laisvės atėmimo vietų ligoninėse asmenims, kurių asmeninėse
sąskaitose yra mažesnė negu vienas vienos MGL bazinės
socialinės išmokos dydžio pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus
sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki bausmės atlikimo laiko pabaigos
gali būti nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.“
62 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 136 straipsnio 2 dalį.
2. Socialinės
reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
63 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„137
straipsnis. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai ir formos
1.
Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai yra šie:
1) padėti
nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą
gerbiančiais žmonėmis;
2)
išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;
3) sudaryti
sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.
2. Pagrindinės
socialinės reabilitacijos formos yra šios:
1) individualus
ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius
keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris
dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos
nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas
aplinkybes;
2) ilgalaikė
nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija;
3) nuteistųjų
socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;
4) pagalba
sprendžiant nuteistųjų problemas;
5) kultūros,
sporto ir kiti masiniai renginiai;
6) paskatinimo
priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.
137 straipsnis. Socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės
1. Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu.
2. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai:
1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką;
2) motyvuoti ir skatinti nuteistųjų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;
3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą.
3. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai:
1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas;
2) kriminogeninių veiksnių nustatymas;
3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas.
4. Socialinės reabilitacijos metu taikomos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, vykdoma individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat vykdomos kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis.
5. Siekiant palankesnės nuteistųjų socialinės reabilitacijos, pataisos įstaigų specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose) gali būti vykdomas intensyvus nuteistųjų rengimas lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų.
6. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.“
64 straipsnis. Kodekso papildymas 1371 straipsniu
Papildyti Kodeksą 1371 straipsniu:
„1371 straipsnis. Socialinės reabilitacijos planavimas
1. Socialinė reabilitacija vykdoma pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą turi dalyvauti nuteistasis. Į plano sudarymą gali būti įtraukiami juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę dalyvauti organizuojant nuteistųjų socialinę reabilitaciją ir kurių dalyvavimas įgyvendinat socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam socialiai reabilituotis.
2. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, priemones, numatytas kriminogeniniams veiksniams šalinti, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą. Nepilnamečiams nuteistiesiems individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant ir į jų socialinę brandą, asmenybės ugdymo poreikius.
3. Individualiame socialinės reabilitacijos plane turi būti nurodyta:
1) nuteistojo gyvenamoji vieta iki bausmės atlikimo pradžios, išsilavinimas, šeiminė padėtis, užimtumas iki bausmės atlikimo ir artimųjų kontaktiniai duomenys;
2) bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga, galimo apgyvendinimo pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už įstaigos teritorijos ribų, taip pat galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data;
3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai;
4) priemonės, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, ir jų įgyvendinimo terminai;
5) priemonės, padėsiančios nuteistajam laikytis pataisos įstaigų režimo;
6) nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos;
7) nuteistojo socialinių ryšių palaikymo (plėtros) formos ir jų įgyvendinimas;
8) pataisos įstaigos darbuotojai, juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, vykdantys nuteistojo socialinę reabilitaciją, jų ir nuteistojo užduotys vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo susitikimų su užduočių vykdytojais dažnumas;
9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis.
4. Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą.
5. Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai.
6. Individualus socialinės reabilitacijos planas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.
7. Individualaus socialinės reabilitacijos plano formą ir jo rengimo metodiką nustato Kalėjimų departamento direktorius.“
65 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„138 straipsnis. Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba
1. Pataisos
įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos pagrindinės kryptys
yra šios:
1) nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir kriminogeninių veiksnių nustatymas arba dalyvavimas atliekant šį vertinimą ir nustatant šiuos veiksnius;
12)
nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei
socialinės reabilitacijos krypčių priemonių nustatymas ir
koregavimas;
23) psichologinės
pagalbos nuteistiesiems teikimas, taip pat individuali ir grupinė
nuteistųjų psichologinė terapija, kitų socialinės reabilitacijos priemonių
vykdymas;
34)
nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas;.
4) išvadų dėl nuteistojo
perkėlimo į kitą grupę ir dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės
pateikimas.
2. Psichologinės
tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija.“
66 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už nepriekaištingą elgesį,
iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą vykdant socialinės reabilitacijos programose
priemones, stropų darbą bei mokymąsi gerus mokymosi
rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti
skiriamos šios paskatinimo priemonės:
1) padėka;
2) premija už geriausius darbo rezultatus;
3) teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
4) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;
5) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą;
6) pasivaikščiojimo laiko
pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems ne
daugiau kaip dviem valandomis;
7) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;
78)
leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais),
artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti
iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;
89)
leidimas atostogų metu parvykti į namus;
910) trumpalaikės
išvykos į namus suteikimas;
1011)
atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne
mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios
grupės į lengvąją grupę.“
67 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pasimatymą, apsipirkti parduotuvėje už didesnę pinigų sumą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pasimatymų, apsipirkti parduotuvėje.“
2. Pakeisti 141 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems kalėjime nuteistiesiems kaip paskatinimas gali būti suteikiamas
tik trumpalaikis pasimatymas Paskatinimas apsipirkti parduotuvėje už
didesnę pinigų sumą nuteistajam gali būti skirtas ne ilgiau kaip vieną mėnesį.“
68 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos
1. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) papeikimas;
2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;
3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti
maisto produktų apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir
kanceliarines prekes);
4) atvirose kolonijose ir
pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių perkėlimas
į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, arba o nepilnamečių
nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių – iki dešimties parų;
5) kalėjimuose
laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų;
6) pataisos
namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo
patalpas iki šešių mėnesių;
75)
kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių
mėnesių.
2. Nuteistiesiems, sistemingai
pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta
anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į
lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į
drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. skiriamos
šios nuobaudos:
1) panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę;
2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;
3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki šešių mėnesių.
3. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.
4. Nėščioms moterims ir
turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl
medicininių indikacijų negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas,
šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose punkte ir 2 dalies 3 punkte
numatytos nuobaudos netaikomos, o jei buvo paskirtos, – nevykdomos.“
69 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 143 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nuobaudos –
papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti
teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba
nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje ir 2
dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus
nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik
tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės
komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.“
2. Pakeisti 143 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.“
70 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„144
straipsnis. Nuobaudų – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių
ar į karcerį arba nuobaudos – perkelti į kamerų tipo patalpas vykdymo tvarka
Laikinas nuteistojo izoliavimas
1. Nuteistojo,
kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į
karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti
gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios
nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.
2. Ypatingais
atvejais nuteistasis, kuris neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių,
gali būti uždarytas į baudos izoliatorių ar į karcerį medicinos darbuotojo
leidimu, tačiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas
ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių
ar į karcerį.
3. Jeigu
gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos nuobaudos, ją paskyręs pareigūnas gali pakeisti švelnesne nuobauda.
4. Uždaromiems į
baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, Perkeliamiems į kamerų tipo
patalpas nuteistiesiems atliekamas pilnas sanitarinis paruošimas.
5. Kai
kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui
ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142
straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos
direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos arba drausmės
izoliatorių ar į karcerį perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks
nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus
ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau
kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą
režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės
izoliatorių ar į karcerį arba perkelti nuteistąjį į kamerų tipo
patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos
nuobaudos laiką.
6. Jeigu
gydytojas pataisos įstaigos direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad į baudos
arba drausmės izoliatorių ar į karcerį uždarytas arba perkeltas į kamerų tipo
patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, pataisos
įstaigos direktorius privalo nuobaudos vykdymą nutraukti.“
71 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 145 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„145 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose
1. Kamerų tipo patalpose
laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje
nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Nuteistieji,
atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas
nuobaudas, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną ir į darbą nevedami. Perkelti
į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų,
smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems
neleidžiama apsipirkti parduotuvėje, išskyrus įsigyti higienos reikmenų,
turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklėse nurodytų daiktų. Nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas,
žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą,
o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo
lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal
gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.
2. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.
3. Sergantiems tuberkulioze nuteistiesiems, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip penki kvadratiniai metrai. Šiems nuteistiesiems, taip pat neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščioti.
4. Prieš terminą perkelti
nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai pagal
gydytojo išvadą to reikia dėl nuteistojo sveikatos būklės. Kamerų tipo
patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.“
72 straipsnis. 146 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 146 straipsnį.
146
straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos baudos arba drausmės izoliatoriuose ir
karceriuose
1. Baudos arba
drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų,
smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų,
siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo
žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais,
kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
2. Baudos arba
drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama
skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama
kasdien vieną valandą pasivaikščioti.
3. Karceriuose
nuteistieji laikomi po vieną.
73 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„147
straipsnis. Nuteistųjų bendrasis lavinimas ugdymas
1. Pataisos įstaigose
organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis lavinimas ugdymas
Nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Vyresnių negu šešiolikos metų
nuteistųjų bendrasis lavinimas ugdymas organizuojamas rašytiniu
jų pageidavimu. Nuteistųjų neįgaliųjų ir ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas
ugdymas organizuojamas jų pageidavimu, pataisos įstaigos
administracijos sutikimu ir gydytojų leidimu.
3. Nuteistųjų bendrojo ugdymo
pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Nuteistųjų bendrąjį lavinimą ugdymą organizuoja savivaldybės,
kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.“
74 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 152 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„152 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje arba atleidimas nuo tolesnio bausmės atlikimo
1. Nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.
2. Atsižvelgiant į vaiko interesus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau, kol vaikui sueis ketveri metai.
23. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios apgyvendinamos netoli pataisos namų
jiems priklausančiose arba nuomojamose gyvenamosiose patalpose ir yra nuolat
pataisos namų administracijos prižiūrimos. Šios nuteistosios turi teisę:
1) turėti grynų pinigų ir neribotai juos naudoti;
2) paskambinti telefonu, gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų su spauda, pašto arba
perduodamus siuntinius bei pasimatymus;
3) nustatytu laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje. Su nustatytos teritorijos ribomis nuteistosios supažindinamos pasirašytinai.
34.
Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo
laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos
namų administracijos nurodytą darbą.
5. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis.
46.
Nuteistosios, kuri sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė
nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos
įstaigos teritorijoje pataisos namų direktoriaus nutarimu panaikinama ir ši
nuteistoji perkeliama į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
57. Ypatingais
atvejais, vadovaudamasi motinos ir vaiko interesais bei atsižvelgdama į
atliktos bausmės dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos
nusikalstamos veikos pobūdį, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos
plane numatytas priemones, taip pat kai nuteistosios nusikalstamo elgesio
rizika ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis
įstatymų ir nenusikals, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija gali
šio Kodekso 164 straipsnyje nustatyta tvarka priimti nutarimą taikyti
nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesilaikydama šio Kodekso
157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Nėščios moterys ir vaikų
iki trejų metų turinčios motinos turi teisę pateikti Lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos
įstaigos nesilaikydamos šio Kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismas šio Kodekso 157 ir
164 straipsnių nustatyta tvarka atitinkamai priima nutarimą ir nutartį taikyti
nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamiesi motinos ir
vaiko interesais bei atsižvelgdami į atliktos bausmės dalį, vykdomas
individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat
kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis
įstatymų ir nenusikals.“
75 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„154 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos
1. Nuteistiesiems, laikomiems
pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems
pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip
vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo
kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos vietų ligoninėje ar
kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už
pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to
reikia dėl bendrojo lavinimo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo
darbo pobūdžio arba dalyvavimo vykdant vienos iš šio Kodekso 137
straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų formų socialinėje
reabilitacijoje socialinės reabilitacijos priemones.
2. Nepilnamečių pataisos namuose
laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės
atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų
teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo ugdymo,
profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo vienos iš šio
Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų socialinės
reabilitacijos formų vykdant socialinės reabilitacijos priemones.
3. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu nuteistųjų, turinčių teisę išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis.
34.
Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar
kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų:
1) pavojingiems recidyvistams;
2) asmenims, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų;
3) nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų;
4) užsieniečiams;
5) ribotai pakaltinamiems,
sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis pavojingomis ir ypač
pavojingomis užkrečiamomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per
orą, nuteistiesiems.“
76 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 155 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisę išvykti be sargybos
arba be palydos turintys nuteistieji gali būti užtikrinant jų priežiūrą
apgyvendinti pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose
patalpose esančiose šalia įstaigos arba už įstaigos
teritorijos ribų esančiuose jos specialiuose padaliniuose (pusiaukelės
namuose), kuriuose nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš
pataisos įstaigų.“
2. Pakeisti 155 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei pasikeičia darbo,
bendrojo lavinimo ugdymo, ar profesinio mokymo arba
dalyvavimo vykdant socialinės reabilitacijos priemones sąlygos, pataisos
įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nuteistojo teisė išvykti be
sargybos arba be palydos panaikinama.“
77 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„156 straipsnis. Nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos ypatumai
1. Teisė išvykti be sargybos arba
be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo lavinimo ugdymo, ar
profesinio mokymo arba socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo laiku
tam tikroje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu. Su teritorijos, kurioje
leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu,
kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba be palydos, nuteistieji supažindinami
pasirašytinai.
2. Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, laikymo sąlygas ir elgesio taisykles nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
78 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 157 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„157
straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų
1. Laisvės atėmimo bausmę
pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė vykdo individualiame
socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė yra
pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema,
elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės ir (ar)
pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad
jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos
įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką
nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
2. Gali būti Teikti
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, gali ne anksčiau kaip likus
mėnesiui, iki jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos
laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
3. Šio straipsnio 2 dalyje
nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali
teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigos gali būti ne anksčiau kaip likus 9
mėnesiams, iki jie faktiškai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus
šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų
vadovaujantis bus atlikę šio straipsnio 2 dalimi dalyje
nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad
jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti
iš pataisos įstaigos. Intensyvios nuteistojo priežiūros vykdymo tvarką ir
sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
4. Lygtinį paleidimą iš
pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga,
apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos
įstaigos. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko
vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi,
kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas
taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Lygtinai paleidžiamam iš
pataisos įstaigos nuteistajam Teismas teismas,
nutartimi patvirtindamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo
iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kartu nustato nuteistajam šios
komisijos siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje
numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, ir
laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti
paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir
(ar) intensyvią priežiūrą.
6. Lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nepilnamečiams vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų nustatomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą).
7. Lygtinai paleisti iš pataisos
įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu
paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti teikiami lygtinai paleisti
iš pataisos įstaigų teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos
komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali praėjus
vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą
vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu
paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Jei pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai per tris darbo dienas nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo informuoja nukentėjusį apie teisę per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo.“
79 straipsnis. 159 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„159 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka
1. Lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis
savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį patvirtinti
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam
lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nusiunčia probacijos tarnybai potvarkį
dėl nutarties vykdymo.
2. Pataisos
įstaigos administracija, gavusi nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš
pataisos įstaigos, privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį
paliepimą atvykti į probacijos tarnybą.
3. Pataisos
įstaigos administracija šio Kodekso 180 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka
praneša nukentėjusiajam (jei jis to pageidavo) apie nuteistojo lygtinį
paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Pataisos įstaiga, gavusi teismo potvarkį vykdyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu pataisos įstaiga pateikia probacijos tarnybai.“
80 straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„164 straipsnis. Lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos taikymo tvarka
1. Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisija likus ne daugiau kaip dešimt ne vėliau kaip per 20 darbo
dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal
šio Kodekso 157 straipsnį nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš
pataisos įstaigos gavimo apsvarsto nuteistojo šį prašymą lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina
nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam nuteistajam taikytas
socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo
elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, rizikos
pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą, jei jis buvo pateiktas, ir priima
motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš
pataisos įstaigos.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos
įstaigos turi būti motyvuotai nurodytos pateikiamos motyvuotos
rekomendacijos teismui dėl lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos
nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonės priemonių
ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje
numatytos pareigos pareigų, kurias tikslinga nustatyti lygtinai
paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam, ir laikas
laiko, per kurį nuteistasis privalo juos įvykdyti paskirtas auklėjamojo
poveikio ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir
(ar) intensyvios priežiūros nustatymo. Šis
laikas negali būti ilgesnis už likusios bausmės laiką. Nutarimas
suėjus šio Kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam galimam lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos terminui pateikiamas tvirtinti vietovės, kurioje
yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Kartu su šiuo nutarimu
pateikiama ir nuteistojo asmens byla.
4. Jeigu nuteistasis prašyme
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nurodė šio Kodekso 157 straipsnio 3
dalyje nustatytą sutikimą ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija
priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
vietoj auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarime nurodo, kad lygtinai
paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam tikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti
nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per 2 darbo dienas nuo jo
priėmimo pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga,
apylinkės teismui, o šio nutarimo nuorašas pateikiamas nuteistajam ir
išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo
asmens byla.
5. Jeigu Lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priima komisijai priėmus nutarimą
netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ar teismui –
nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos
nutarimo, nutarime turi būti pateikiamos motyvuotos rekomendacijos Lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas
rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo
socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos
mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas terminą
ir nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos data datą. Pakartotinis svarstymas
negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba
teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos
komisijos nutarimo priėmimo.
6. Šio straipsnio 3 ir 5
dalyje nurodytas dalyse nurodyti Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijos nutarimas nutarimai per vieną mėnesį 7
darbo dienas nuo jo jų priėmimo gali būti skundžiamas skundžiami
vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Teisę
paduoti skundą turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal
įstatymą.“
81 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 167 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laisvės atėmimo iki gyvos
galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis lavinimas ugdymas
ir
profesinis mokymas gali vykti tik pataisos namuose organizuojamas šio
Kodekso 147–150 straipsniuose nustatyta tvarka.“
82 straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
2. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu jie to pageidauja.
3. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji drabužiais ir avalyne apsirūpina patys.
4. Arešto, terminuoto laisvės
atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji
gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma,
atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal
medicinines indikacijas paskirtas racionalus maitinimas ligoniai, gydomi
pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio racionalaus
maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
5. Nėščioms moterims, krūtimi
maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės
atėmimo vietų ligoninėse gydomiems asmenims ligoniams sudaromos
geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės
mitybos normos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms
pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto
produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento
direktorius. Nepilnamečio nemokamam maitinimui užtikrinti per mėnesį
skiriama ne mažesnė kaip 1,5 MGL dydžio pinigų suma.
6. Laisvės atėmimo bausmę
atliekantys atvirose kolonijose ar perkelti į pataisos įstaigos
ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame
vykdomas intensyvus nuteistųjų rengimas lygtiniam paleidimui iš pataisos
įstaigos, nuteistieji
maistu, drabužiais, baltiniais ir avalyne apsirūpina patys. Šiems
nuteistiesiems kiekvieną mėnesį iš atviros kolonijos pataisos
įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos lėšų išmokami vienos MGL
bazinės socialinės išmokos dydžio maistpinigiai. Nuteistųjų, uždarytų
į baudos izoliatorių perkeltų į kamerų tipo patalpas, maitinimas
organizuojamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o
maistpinigiai už baudos izoliatoriuje kamerų tipo patalpose praleistą
laiką šiems nuteistiesiems nemokami.
7. Arešto, terminuoto laisvės
atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems
nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali
būti išmokama iki 0,3 MGL bazinės socialinės išmokos dydžio
išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo
ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
8. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
83 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 174 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Arešto, terminuoto laisvės
atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų pirminėms
ir antrinėms ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti Pataisos
pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens
sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Šių įstaigų bei
tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos sveikatos
apsaugos ministerija ministras ir Teisingumo ministerija
teisingumo ministras. Infekcinėmis ligomis sergantiems
nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gydyti ir laikyti
steigiamos Antrinėms stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros
paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos ligoninės.“
2. Pakeisti 174 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Laisvės atėmimo bausmę arba
areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos
pagalba, kurią reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių
suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse sveikatos
priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra
galimybių, gali būti teikiama sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo
ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens
sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Šios
pagalbos teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo
ministerija.“
84 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 180 straipsnio 5 dalį.
5. Paleidžiamo
asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai.
85 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 181 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„181 straipsnis. Ligonių paleidimo iš pataisos įstaigų ypatumai
1. Laisvės
atėmimo vietos gydymo įstaigoje vietų ligoninėje laikomas
sergantis asmuo, kuriam reikalinga stacionarinė medicinos pagalba, paleidimo
dieną jo rašytiniu sutikimu už valstybės lėšas pervežamas į valstybės ar
savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą. Apie pervežimą
nedelsiant pranešama paleidžiamo ligonio sutuoktiniui, sugyventiniui arba
artimiesiems giminaičiams.
2. Laisvės
atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio
paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar
savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, paliekamas laisvės
atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka
pasilikti, pataisos įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus bei ligonio
sutuoktinį, sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo
ir toliau nesutinka pasilikti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, jo ir
(arba) jo sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių rašytiniu sutikimu
pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją
įstaigą ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą.“
86 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„182 straipsnis. Pagalbos suteikimas iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims
1. Paleidžiamų
iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą
išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija.
21.
Paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami maisto produktais arba
pinigais kelionei pagal nustatytas normas viešojo transporto bilietais
kelionei iki nuteistojo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos
teritorijoje. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų
drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną
aprūpinami nemokamai.
3.
Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė
negrąžinama iki vienos MGL dydžio pašalpa.
4. Paleidžiamų
asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne,
taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
52.
Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems sulaukusiems valstybinės
socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus asmenims jų prašymu turi būti
suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama.
Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės administracija
pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams,
kitiems asmenims globoti ar rūpintis.“
87 straipsnis. Kodekso 1 priedo pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios Kodekso 1 priedą.
Lietuvos Respublikos
bausmių vykdymo
kodekso
Daiktų ir reikmenų, kuriuos
draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems,
sąrašas
1. Daiktai,
gaminiai ir medžiagos, kurių civilinė apyvarta uždrausta
2. Visų rūšių
šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų
ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius)
3. Visų rūšių
transporto priemonės
4. Pinigai,
vertingi daiktai, vertybiniai popieriai
5. Optiniai
prietaisai
6. Garso, vaizdo
įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio
priemonės
7. Neteko galios
nuo 2010 m. kovo 1 d.
8. Psichiką
veikiančios medžiagos ir gaminiai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų
9. Vaistai
(vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo
10. Spausdinimo,
dauginimo ir kopijavimo aparatai
11. Peiliai,
skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei
skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai
12. Šaltkalvio,
staliaus ir kiti įrankiai
13. Kortos
14.
Fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai
15. Dokumentai
(išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių,
nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių
institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus)
16.
Topografiniai žemėlapiai, kompasai
17. Karinė ir
kitokia uniforma, jos reikmenys
18. Kopijavimo
popierius
88 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 20, 21, 22, 26, 29, 30, 31, 34, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 48, 49, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 73, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85 ir 86 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.
2. Šio įstatymo 12, 13, 18, 19, 23, 24, 25, 27, 28, 32, 33, 38, 40, 42, 45, 46, 47, 50, 51, 59, 68, 69, 70, 71, 72, 74 ir 87 straipsniai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d.
3. Šio įstatymo 14, 39, 66 ir 67 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
4. Pataisos įstaigos iki 2016 m. liepos 1 d. paima iš iki 2016 m. balandžio 1 d. į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurių nėra nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigos sandėlį.
5. Pataisos įstaigos iki 2015 m. gruodžio 1 d. įvertina nuteistųjų terminuota laisvės atėmimo bausme nusikalstamo elgesio riziką ir parengia individualius socialinės reabilitacijos planus, jei šiems nuteistiesiems po šio įstatymo įsigaliojimo bausmė bus vykdoma ilgiau kaip 6 mėnesius.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų datų patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas