LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 256
STENOGRAMA
2019 m. sausio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame 2019 m. sausio 15 d., antradienio, plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, Lenkijoje, Gdansko mieste, – prašau visų dėmesio! (Skambinama varpeliu) – žiauri netektis sukrėtė mus visus, protu nesuvokiamas brutalaus smurto protrūkis, kuris negali būti nei paaiškinamas, nei pateisinamas. Prašau pagerbti tyla Gdansko miesto mero Pavelo Adamovičiaus atminimą.
Tylos minutė
Dėkoju.
11.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. sausio 15 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mielieji kolegos, darbotvarkę Seniūnų sueigoje mes aptarėme. Prašau jūsų, ar yra pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dar kartą bandysiu apeliuoti į Seimo narių atsakomybės jausmą, siūlydamas neįrašyti į darbotvarkę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, pagal darbotvarkę tai 1-2 klausimo projektas, nes ir taip labai daug aistrų yra šioje srityje. Man atrodo, geriausia, ką mes galime padaryti, tai visi ramiai koncentruotis į taisymą Vyriausybės pateikto projekto registruodami tam tikras pataisas, bet nebesiūlyti naujų projektų su kai kuriomis labai abejotinomis nuostatomis. Siūlau išbraukti visą šį paketą.
Taip pat siūlau išbraukti netikėtai darbotvarkėje atsiradusį Sveikatos priežiūros projektą, teikiamą R. Karbauskio, darbotvarkėje įrašytą 1-3 klausimą. Visiškai neseniai mes atmetėme panašus pobūdžio sveikatos apsaugos ministro teikiamą projektą, tikrai greitosiomis nereikėtų čia teikti tokių abejotinų nuostatų. Tai būtų turbūt visi pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Gerbiami kolegos, pasitarsime ir priimsime sprendimą dėl pirmojo J. Razmos Tėvynės sąjungos vardu teikto pasiūlymo – dėl Vaiko teisių pagrindų ir lydimųjų įstatymų projektų išbraukimo iš darbotvarkės. Prašome apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės klausimų 1-2 projektą ir lydimuosius įstatymų projektus? Primenu, kad buvo pertrauka iki kito posėdžio. Šiandien mes jį ir įrašėme.
Balsavo 89 Seimo nariai: už išbraukimą – 40, prieš – 37, susilaikė 12. Darbotvarkėje lieka.
Antrasis… Kadangi jau pradėjau, palaukite, pabaigsiu. Antrasis J. Razmos pasiūlymas dėl darbotvarkės 1-3 klausimo – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIIP-3163.
Jūs dėl pirmojo klausimo? Atsiprašau, stabdome balsavimą. Dėl pirmojo klausimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, na, du dalykai. Mano įsitikinimu, šis įstatymas apskritai teisiškai negalėjo būtų įtrauktas į darbotvarkę. Noriu priminti, penktadienį svarstėme lygiai tokį patį klausimą ir Seimo sprendimu buvo pavesta iniciatoriams jį patobulinti. Kur yra tas patobulintas variantas, kaip jisai buvo patobulintas? Todėl dėl šitos priežasties negalima svarstyti.
Antras dalykas. Kai tokio pat pobūdžio įstatymas buvo svarstytas ką tik, prieš kelias dienas, kaip žinote, turi prabėgti šeši mėnesiai, kad būtų galima jį iš naujo svarstyti, arba turi būti surinkta atitinkamai parašų, kad būtų galima svarstyti. Nematau nei tų parašų, nei šito įstatymo patobulinimo.
Paskutinis dalykas. Šeštadienį, kai svarstėme šitą įstatymą, jį lydėjo bent keturi ar penki papildomi įstatymai, buvo susieti su tuo įstatymu ir kiti įstatymai. Dabar nematome nė vieno lydimojo įstatymo.
Aš raginu netraukti šito klausimo į darbotvarkę, nedaryti atsitiktinių sprendimų, paremtų grynai kažkokiomis ambicijomis. Jeigu Seime nepraeina įstatymas, tai tada eina R. Karbauskis už visą Vyriausybę pristatinėti – ir už premjerą, ir už visus kitus. Nustokime žaisti tuos ambicijų žaidimus. Seimas nėra vaikų darželis, kur kiekvienam reikia parodyti savo ambiciją. Seimas turi rimtai svarstyti įstatymus, ir jeigu tą įstatymą nėra pasiruošta dabar svarstyti, tai ir siūlau nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma tuo pačiu klausimu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tuo pačiu klausimu, taip. Pirmininke, aš tada jūsų, kaip atsakingos už Seimo statutą, norėčiau paklausti, kiek dienų turi praeiti nuo projekto įregistravimo, kad jis galėtų būti svarstomas? Šis projektas buvo įregistruotas vakar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakysime. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu paantrinti, siūlau nesvarstyti šiandien Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo dėl to, kad jūs gavote Medikų sąjūdžio ir kitų organizacijų argumentus. Išties įstatymo projekto reikia, bet yra labai daug taisytinų dalykų. Pamenu, premjeras S. Skvernelis du kartus Vyriausybės posėdžio metu man pažadėjo, kad suburs visų politinių partijų, atsakingų už sveikatos apsaugą, atstovus, kitų organizacijų atstovus. Tikrai galime susitarti, rasti kompromisus. Pasiskaitykite, jums yra atsiųsti Medikų sąjūdžio argumentai. Išties yra daug pridaryta klaidų. Nežinau, kodėl yra taip skubama. Tiesiog susitarkime iki kovo mėnesio ir tikrai galima šitą įstatymą priimti netgi bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakau. Po registravimo nėra 24 valandų, kurios anksčiau kažkada yra buvusios reikalingos. Reikalingos yra tik nuostatos, kad turi būti Teisės departamento išvada. Jeigu įstatymo projektas yra buvęs anksčiau svarstytas, reikia surinkti 29 Seimo narių parašus. Visa tai yra padaryta. Įstatymo projektas, kuris buvo svarstytas, Sveikatos priežiūros, nebuvo atmestas, todėl pusės metų nereikia.
Kitas argumentas, kurį galiu teikti, tai yra kitas įstatymo projektas. Jis nėra tas pats, kuris buvo svarstytas šeštadienį. Todėl statutinių pažeidimų nėra.
J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, bet pats Statutas reikalauja dėl užregistruoto Seimo narių įstatymo projekto ne tik Teisės departamento, bet ir Europos teisės departamento pastabų, išvadų. Jų nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime, kolegos, balsuodami. Buvo iniciatyva, ji atitiko reikalavimus. Jūsų pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Prašome balsuoti. Europos išvados… tikrai ne europinis. Ačiū už pastabą.
Balsavo 94 Seimo nariai: už išbraukimą – 45, prieš – 33, susilaikė 16. Darbotvarkėje lieka.
Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Bendru sutarimu patvirtiname… (Balsai salėje)
Balsuojame. Kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę, prašome balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 53, prieš – 20, susilaikė 21. Darbotvarkė patvirtinta. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, jūs truputį Seimą suvedžiojote. Aš noriu perskaityti 136 straipsnio 3 dalį: „Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“ Prašyčiau pasakyti, kur ir kada buvo nusiųstas, kur yra tos išvados?
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamas kolega, jūsų pastaba teisinga, tačiau Europos praktika, Seimo praktika leido ne kartą įsitikinti, kad Europos departamento išvada iki svarstymo komitete labai dažnai būna pateikiama, ir visa tai tiesiog pasiveja mūsų darbą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, minutėlę, pavyti jūs galite…
PIRMININKĖ. Fiksuokite. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien daugiau ar mažiau šventinis posėdis, šventinis visai Lietuvai. Noriu Lietuvos žmones pasveikinti 96 metinių proga – su Klaipėdos krašto prijungimo diena, tai yra viena iš mūsų nepriklausomybei itin svarbių karinių operacijų, ir verta ją visada paminėti Seime. Ir kaip mūsų vienas iš Konstitucijos tėvų, Vytauto Didžiojo universiteto rektorių Mykolas Romeris sakė: „Nėra aukų, dėl kurių Klaipėdos reikėtų išsižadėti, nėra aukų, kurių Klaipėda nebūtų verta.“ Kviečiu minėti šią gražią dieną. Gražaus posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs tiesiog užbėgote mano minčiai… (Plojimai) Prisiminti 1923 metus – Klaipėdos prisijungimą prie tuometės Lietuvos Respublikos – tikrai buvo džiugu.
11.12 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3135 (pateikimo tęsinys), Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3136, Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3137, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3138 (pateikimas)
Kolegos, dirbame toliau. Kaip ir nusprendėme, darbotvarkės 1-2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3135 ir lydimųjų teisės aktų pateikimo tęsinys. Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tiesiog prašyčiau pusės valandos pertraukos šiuo klausimu, dar norime pasižiūrėti kai kurias, ypač Civilinio kodekso, nuostatas.
PIRMININKĖ. A. Kubilius dėl – vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kadangi A. Širinskienė pasiūlė dabar svarstyti labai svarbų klausimą, ar reikia daryti pertrauką, aš šiuo klausimu siūlau daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tiesiog klausimu dėl pertraukos darymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Buvo pirmas pasiūlymas daryti pusės valandos pertrauką.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Palaukite!
PIRMININKĖ. Antrasis pasiūlymas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl pertraukos darymo aš siūlau apsispręsti kitame posėdyje.
PIRMININKĖ. Ačiū, tokios statutinės normos nėra.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip nėra? Bet kokiu klausimu galima siūlyti daryti pertrauką.
PIRMININKĖ. A. Širinskienės pasiūlymas daryti pertrauką iki pusės valandos. Balsuojame dėl Vaiko teisės apsaugos ir lydimųjų teisės aktų, balsuojame dėl pusės valandos pertraukos, jos frakcijos vardu paprašė A. Širinskienė.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 53, prieš – 31, susilaikė 8. Pusės valandos pertrauka, fiksuojame laiką: dabar 11 val. 15 min.
11.14 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 151 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIIP-3163 pateikimas. (Balsai salėje) Gerbiamoji Ačiene, prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos minėtu klausimu.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Bendru sutarimu… (Balsai salėje) Ne. Balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo. Tokia Seimo valia, tokie pageidavimai teisėti. Frakcijos vardu. Aš pirmininkaudama privalau skelbti. (Balsai salėje)
Balsavo 88 Seimo nariai: už pertrauką 46, prieš – 33, susilaikė 9. Pusės valandos pertrauka. Vėlgi fiksuojame laiką – 11 val. 16 min.
11.15 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3, 4, 5, 8, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3101(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-3101(2). Priėmimas. Noriu priminti, kad liko tik atidėtas balsavimas. Motyvai buvo išsakyti, dėl pasiūlymų buvo aptarta.
Gerbiami kolegos, prašome balsuoti.
Balsavo 53 Seimo nariai, neužtenka balsų, balsavimą atidedame, užsiregistravo tik 55 Seimo nariai. Ir lydimojo Referendumo įstatymo priimti negalime.
11.16 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142(2). Svarstymo tęsinys. Pertraukos jau visos išnaudotos ir tikriausiai niekas jų neprašys. Kviečiu G. Burokienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Išvada jau paskelbta. Pasiūlymai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas…
PIRMININKĖ. 2 straipsnis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dvi pastabas, joms abiem yra pritarta.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime pritarti. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Minutėlę, atsiprašau, nespėjame taip greitai.
Diskusija. J. Sabatauskas. Maloniai kviečiame į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, turime beprecedentį atvejį, kai svarstome Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projekto pataisas jau prasidėjus visų trejų rinkimų, kurie įvyks šiais metais, kampanijoms. Dabar galiojantis įstatymas nustato žymiai ankstesnį laikotarpį, kai viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti, deklaruoti savo įkainius ir sąlygas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Čiagi siūloma likus 30 dienų iki rinkimų arba referendumo dienos.
Įsivaizduokime situaciją. Pagal kokius įkainius… Tarkim, ne šiandien, kalbame apie kitus rinkimus, nes įstatymas nebus dėl konkrečių rinkimų, juo labiau kad ir šiandien, jau dabar, vyksta rinkimų kampanija. Pagal kokius įkainius reklamuosis vieni politinės kampanijos rinkimų dalyviai ir pagal kokius kiti. Tai kas bus iki tų 30 dienų, prasidėjus rinkimų kampanijai, sutartiniais pagrindais? Vadinasi, vienas rinkimų kampanijos dalyvis reklamuosis, tarkime, pagal minimalius įkainius, o kitas – maksimalius, nes tai komerciniai, susitarimo pagrindu įkainiai. Vadinasi, juos bus galima stumti į vieną pusę, žiūrint, kas tas dalyvis, ir į kitą pusę. O gal žymiai pragmatiškesnis atvejis šito įstatymo projekto? Gal kažkam konkrečiai jis parengtas? Kas dar nesuspėjo deklaruoti arba, kaip kai kurie sako, galbūt jis tik dabar įsisteigė. Šitų proginių įstatymų tikrai neturėtume priimti. O jeigu net ne tik dėl dabar vykstančių rinkimų kampanijų, bet ir apskritai, kaip bus galima vykdyti rinkimų kampaniją, pagal kokius įkainius? Iš tikrųjų labai ydingas ir galimai korupcinis.
Aš prašyčiau, toks įstatymas be STT išvados išvis negalėtų būti svarstomas. Turi būti antikorupcinis vertinimas, nes priešingu atveju būtų galima manyti, kad jis kam nors konkrečiai, ar iniciatorių draugams, ar kitiems, kurie pavėlavo deklaruoti arba ką tik įsisteigė ir nori taip pat pasiimti antrų Kalėdų, kaip vadina žurnalistai, pajamas. Antros Kalėdos – rinkimus jie taip vadina.
Taigi tokiam projektui mūsų frakcija tikrai negali pritarti, nes tai visiškai iškreipiantis politinės kampanijos vaizdą įstatymo projektas, kuris daro gėdą Lietuvos valstybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusijoje daugiau niekas nenori kalbėti. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 46, prieš – 19, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, kai tvirtinome darbotvarkę ir Seniūnų sueigoje taip pat niekas neprieštaravo, kad šiandien ir priimtume šį įstatymo projektą. Ar galime taikyti ypatingą skubą? Balsuojame dėl ypatingos skubos. Prašom.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 50, prieš – 28, susilaikė 10. Taikoma ypatinga skuba.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymų, kuriuos jau aptarėme svarstymo stadijos metu, Teisės departamento. Jiems komitetas pritarė. Galime priimti 2 straipsnį? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto prieš – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kaip ir minėjau, įstatymas ne tik kad prastas, jis išvis negalėjo būti net pateiktas, nes, kaip minėjau, pagal kokius įkainius dabar, iki 30 dienų? Sausio pabaigoje bus 30 dienų iki savivaldos rinkimų. Vadinasi, visi veiksmai, kuriuos daro rinkimų kampanijos dalyviai, būtų pagal neaiškius įkainius, tai yra nevienodus įkainius. Tam ir rengiamas įstatymas, įstatyme nustatomi reikalavimai, kad visi rinkimų kampanijos dalyviai turėtų vienodas sąlygas, o čia nustatoma priešingai. Tai čia tikras „Gyvulių ūkis“. Kai kas yra lygesni negu kiti. Tokiam įstatymui tikrai pritarti negalima, ir raginu kolegas balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš visiškai pritariu savo kolegai J. Sabatauskui. Noriu atkreipti dėmesį, kad tas pačias pastabas teikia ir Teisės departamentas. Labai keista, kad žmonės, kurie dirba Teisės ir teisėtvarkos komitete, neskaito to ir ruošiasi balsuoti už tokias pataisas, ir teikia tokias pataisas. Va čia yra turbūt pats keisčiausias dalykas, todėl pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, nieko stebėtina, kad iš valdančiųjų net niekas nedrįsta užsirašyti pasisakyti už, turbūt mato šio projekto neskaidrumą. Manau, ateitis parodys, kokios čia tos reklamos bendrovės, ar pramiegojusios deklaravimą, ar naujai įsteigtos, pasinaudos šiuo įstatymo projektu, jeigu jis bus priimtas, ar galbūt kai kurios naujai deklaruos įkainius ir atsilygins Valstiečių ir žaliųjų sąjungai su deklaruotais žemais įkainiais sudarydamos sutartis dėl jų produkcijos propagavimo. Vis tiek tie dalykai, aš manau, netrukus išaiškės, o šiaip visus, kurie nepritaria tam projektui, kviečiu nesiregistruoti ir sutrukdyti tą projektą priimti, kad mes tų minėtų neskaidrumų išvengtume.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš suprantu, kad greičiausiai yra didžiulis interesas visomis išgalėmis pakenkti vyksiančiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, dėl pilietybės išlaikymo, bet vis dėlto galbūt iš tikrųjų būkime garbingi. Iš tikrųjų į visas Teisės departamento pastabas, kiek jų buvo, tą ir VVSK pirmininkė minėjo, yra atsižvelgta. Tiesiog neklaidinkime vieni kitų, yra numatytos įsigaliojimo sąlygos ir tikrai niekas esamos rinkos kaip nors iškraipyti ar jai pakenkti nenori. Manau, mes puikiai suprantame, kad kai pagal tai, kaip mes pakeitėme teisės aktus, referendumo kampanija gali vykti net aštuonis mėnesius, tai per tą laikotarpį gali būti sąlygų, kad ir steigiamos naujos įmonės, teikiančios reklamos paslaugas, ir bankrutuoja esamos įmonės, uždaromos. Supraskime tiesiog, jeigu ilginame terminus vienur ir pasakome, kad vos ne metus gali vykti kampanija, tai atitinkamai turime pritaikyti ir kitus teisės aktus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIIP-3142.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kad priimtume, balsų pritrūko.
11.28 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107(3)ES (priėmimo tęsinys)
Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107(3). Primenu kolegoms, kad buvo gautas J. Razmos pasiūlymas, komitetas jo nebuvo apsvarstęs, todėl buvo padaryta pertrauka, o dabar mes priimsime pastraipsniui. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107(3). Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Galime.
Dėl 3 straipsnio buvo gautas J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamieji kolegos, 29 balsai tikriausiai yra, bet prieš tai suteikiu žodį J. Razmai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia nėra taip paprasta turbūt pasakyti, kiek reikia laiko į Lietuvą atvykusiam užsieniečiui, kitos Europos Sąjungos šalies piliečiui, kad jis susigaudytų mūsų politinėje aplinkoje ir visavertiškai galėtų pretenduoti būti mūsų kurios nors partijos nariu? Priminsiu, kad pirminio projekto teikėjai mano, kad tam pakanka pusės metų. Aš drįsau pasiūlyti, kad galbūt reikėtų šiek tiek ilgesnio termino – dvejų metų. Nesu čia labai kategoriškas. Tiesiog siūlau pamąstyti, gal vis dėlto tas terminas galėtų būti ir šiek tiek ilgesnis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš galvų linktelėjimo supratau – kad svarstytume, 29 yra. Komiteto argumentai. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas su tokiu pasiūlymu negali sutikti. Kaip žinote, yra pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir dėl paties termino nustatymo neformaliai buvo konsultuojamasi su Europos Komisija. Europos Komisijai Lietuva bandė siūlyti vienų metų terminą, tačiau buvo atsakymas, kad vienų metų terminas, kuris yra pateiktas galimame įstatymo projekte, galimai diskriminuoja kitų valstybių piliečius. Tai čia buvo pasakymas apie vienų metų terminą. Tada terminas buvo sumažintas iki šešių mėnesių, taip išvengiant galimos diskriminacijos.
Seimo narys siūlo padvigubinti tą terminą iki dvejų metų, tai yra siūlo daugiau, negu mes teikėme Europos Komisijai. Jeigu Europos Komisija jau sakė, kad vienų metų terminas yra diskriminuojantis, tai manytina, kad dvejų metų terminas taip pat nebus pripažintas kitaip, tiktai kaip diskriminuojantis, ir tęsis Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra. O mes visi žinome, kad tokiu atveju, kai neišsprendžiamas valstybės narės ir Komisijos ginčas, seka teisminis procesas Teisingumo Teisme.
Aš tikrai linkėčiau į tą teisminį procesą mums Lietuvos vardo neįvelti ir nepritarti J. Razmos pasiūlymui. Komitetas jam taip pat nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke.
Motyvai dėl J. Razmos pasiūlymo. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, reikia pasakyti, kad šita nuostata galioja ne tiktai Europos Sąjungos piliečiams, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiams, ką tik grįžusiems į Lietuvą, ir ji apriboja jų teisę tapti partijų nariais. Man tai atrodo visiškai perteklinis reikalavimas ir kviesčiau nepritarti J. Razmos siūlymui pailginti šį terminą iki dvejų metų, jeigu mes tikrai norime, kad mūsų emigrantai grįžtų, o tokių yra kiekvienais metais po 10–15 tūkst. Tai suteikime jiems šansą įsilieti į politinę veiklą ne po dvejų metų, bet bent po pusmečio, nors ir tai atrodo per ilgai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už J. Razmos pasiūlymą. Kalba A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų tai, ką sakė Jurgis, yra paremta praktika. Pasižiūrėkime į save, pasižiūrėkime į savo kolegas, kiek laiko reikėjo, kad mes ateitume į politinę vieną ar kitą jėgą, kad įgautume patirties, kad susiorientuotume, kur kokia partija mūsų rajone, kaime, mieste veikia, kokios nuostatos mums tinka, kokios ne. Žinote, juk tapimas politiku arba partiečiu yra procesas.
Taigi, aš manau, tas pusmečio laikotarpis iš tikrųjų yra juokingas. Nežinau, kaip mūsų diplomatai tarybose ir Vyriausybės atstovai derėjosi su Komisija, kaip ta direktyva praėjo, man tikrai tas nežinoma, bet iš tikro čia yra, sakyčiau, pačių politinių partijų diskreditacija. Gal tada padarome vieną dieną, dvi dienas? Kas yra pusmetis? Taigi aš siūlau pritarti Jurgio siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame už J. Razmos pasiūlymą dėl 3 straipsnio.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 12, prieš – 41, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. Ar 3 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Priimame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Priimtas. 6, 7, 8, ir 9 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. Pastraipsniui priėmimo procedūra įvykdyta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2107(3) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.36 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas, projektas Nr. XIIIP-1261(2). Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad, vadovaujantis 158 straipsniu, praėjusiame posėdyje buvo paskelbta pertrauka (skaitau stenogramą): „Daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio, kad pagrindinis komitetas suderintų įstatymo įsigaliojimo datą.“ Prašau N. Puteikį į tribūną, nes dabar mes vadovausimės to paties straipsnio 2 dalimi, po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų sprendimų esmei, ir dėl jų balsuojama po svarstymo. Šio svarstymo metu visi siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų toliau nebepriimami. N. Puteikis tribūnoje. Pranešėjas… Taip, prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas vasario 12 dienos posėdžio metu priėmė pagrindinio komiteto papildomą išvadą, kuria pasiūlė: pirma, pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, nes, pritarus Seimo narių pasiūlymams, projektas buvo papildytas dviem naujais straipsniais; antra, patikslinti projekto įsigaliojimo datą, nes Seimas pritarė pasiūlymui su neaktualia įstatymo įsigaliojimo data. Todėl siūloma apskritai atsisakyti įstatymo įsigaliojimo datos ir, pritarus tokiam pasiūlymui, teisės aktas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Šitas sprendimas Audito komitete priimtas vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dar prašau N. Puteikį likti tribūnoje. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. (Balsai salėje) Pavadinimo pabaigoje. O dėl 1 straipsnio pasiūlymo nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 4 straipsnį galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Audito komiteto pasiūlymas. Jūs jau jį minėjote teikdamas išvadą dėl įsigaliojimo taikymo, kad nerašytume įsigaliojimo datos. Galime tam pritarti? Galime. Ir 5 straipsnį galime priimti? Galime.
Gerbiami kolegos, taip pat Audito komitetas teikia pavadinimo pakeitimą. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mes tiesiog papildome ir į pavadinimą įrašome dar papildomus straipsnius, dėl kurių praeitame posėdyje buvo balsuota, tam buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Galime tam pritarti? Galime pritarti Audito komiteto pasiūlymui. Dėkoju pranešėjui. Motyvai priėmimo stadijoje. Už – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai tas įstatymo projektas sulaukė daug diskusijų. Dabar jis tikrai yra kompromisinis. Yra sudėti visi saugikliai, kad nebūtų galima piktnaudžiauti savivaldybės įmonei teikiant paramą ir daryti ją nuostolingą pačiai veiklai. Yra tikrai sudėti saugikliai, kad būtų galima labai skaidriai reglamentuoti tą paramos skyrimą ir kartu užtikrinti kontrolę.
Kiek kartų Seimo salėje aš bandžiau paaiškinti Seimo nariams, kurie yra priešiškai nusiteikę prieš šitą siūlymą, kodėl jie taip aklai atstovauja privačių ūkio subjektų interesams. Kažkodėl manoma, kad savivaldybės, kurios kontroliuojamos tarybų, o pagal mūsų pasiūlymus jų bus aiškiai reglamentuotas skaidrumas… Pasirodo savivaldybių paramos skyrimas nėra skaidrus tiems Seimo nariams, bet jie kažkodėl nori atverti kuo plačiau duris privatiems ūkio subjektams, tiems, kurie pelnosi iš savivaldybių viešųjų pirkimų, kad savivaldybės taptų kuo labiau priklausomos nuo tų ūkio subjektų paramos, tai pavadindami vos ne skaidrumo etalonu. Aš manau, kad dauguma Seimo narių šioje salėje pritars tiems siūlymams ir vienaip ar kitaip subalansuos santykį tarp savivaldybių, savivaldybių įmonių ir privačių ūkio subjektų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom, kolega. Atsisakote kalbėti. G. Skaistė – motyvai prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties labai keista klausyti kolegos pastebėjimų apie skaidrumą, neskaidrumą. Asmeniškai man atrodo skaidriai savivaldybių tarybų dalinamos lėšos, kai jas dalina per projektus, organizacijos rašo projektus, juos vertina ekspertai ir pagal tai yra dalinamos viešosios lėšos. Šiuo atveju viešosios lėšos yra tos, kurias žmonės sumoka už paslaugas, už viešąsias paslaugas, jos keliauja įvairiems subjektams pagal tai, kaip atrodo įmonės valdytojams ir visai ne pagal konkursą, tiesiog padalinama taip, kaip atrodo tos įmonės atstovams.
Labai dažnai parama yra dalinama pagal politines pažiūras, visokioms remiančioms organizacijoms, bendruomenėms ir panašiai. Valstybės kontrolė, įvertinusi savivaldybės ir valstybės įmonių dalinamą paramą, nustatė, kad iš tikrųjų beveik 2 mln., tai yra 1,747 mln. eurų, yra išdalinama tokiu būdu, neskaidriai, be jokių konkursų. Tie pinigai, kurie iš tikrųjų galėtų keliauti viešųjų paslaugų kokybei užtikrinti, procesui efektyvinti, galų gale galėtų grįžti kaip dividendai į savivaldybių sąskaitas ir į biudžetus ir būtų padalinami konkurso būdu organizacijoms, tie pinigai yra išdalinami neskaidriai. Valstybės įmonės išdalina beveik 1 mln. eurų, savivaldybės įmonės išdalina beveik 800 mln. eurų ir dar skundžiasi, kad yra kažkaip sunkiai besiverčiančios.
Tai man atrodo, jeigu mes iš tikrųjų norime užtikrinti, kad parama būtų dalinama skaidriai, tie pinigai tiesiog turėtų grįžti dividendų pavidalu į biudžetą, užtikrinti, kad pelno mokestis būtų sumokamas į valstybės biudžetą. Manau, kad tokiu būdu ir valstybės pajamos padidėtų, ir tuo pačiu savivaldybės galėtų tą paramą išdalinti skaidriai, tiesiog konkurso būdu. Man atrodo, šitas pasiūlymas, kurį pateikė Seimo nariai ir Seimas pritarė, iš tikrųjų visiškai iškreipia projekto iniciatorių tikslus ir esmę. Siūlyčiau tiesiog nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. G. Burokienė – motyvai už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ką tik prieš mane šnekėjusi kolegė išvardino, kaip turėtų būti, tai yra viskas įstatyme įrašyta, kad tik tos įmonės, kurios neturi skolos, kurios susimokėjo dividendus, gali teikti, taip pat turi teikti paraiškas paramai gauti. Aprašyta įstatyme tvarka, kaip jos turėtų gautą tą paramą. Ir man atrodo, kad yra labai teisingai, kad įstatyme viskas yra aprašyta, kad nebūtų ieškoma kitokių kelių gauti paramą, o bus labai aiškiai ir skaidriai viskas sureguliuota. Tuo labiau kad ir įvairios komercinės įmonės teikia paramą, bet nežinai dėl ko ir kaip. Dabar žmonės ir kitos organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, norinčios gauti paramą, labai skaidriai žinos, kur gauti, už ką gauti ir kaip gauti, nes parama yra teikiama socialiai atsakingoms politikos kryptims. Savivaldybės turėtų numatyti, kam ir kokioms kryptims teiks. Manau, kad projektas yra tikrai geras ir naudingas, ir siūlau visiems paremti jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai gaila, kad politinės valios rimtam politiniam spendimui čia, Seime, mums užteko tik iki svarstymo stadijos, kai sugebėjome laikytis pirminės projekto pozicijos, jog reikia galų gale atsisakyti tų labdaros dalinimų iš savivaldybės ir valstybės kontroliuojamų įmonių. Kad ir kokias mes taisykles net įstatymų lygiu besurašytume… Aš galiu įvertinti kolegės Guodos pastangas bandant įstatyme surašyti tam tikrus principus, jie tikrai yra neblogi, bet jokie principai neapsaugos nuo to, kas vyksta realybėje. Jeigu skirstant kokią nors paramą savivaldybės įmonei yra žinoma, kad štai dėl kokios nors paraiškos tarpininkauja įtakingas vietos valdantysis politikas, tikrai ta paraiška paramą gaus. Ir priešingai – kai nėra tokio tarpininkavimo, deja, gali ir nepasisekti. Jokie skaidrumo įrašyti reikalavimai nuo to neapsaugos.
Geriau buvo vis dėlto atsisakyti tų dalybų, numatyti, kad jeigu jau yra pelnas, jis eina į valstybės ar savivaldybės biudžetą ir tada atitinkamoms svarbioms programoms mes ir patvirtiname, tarp jų ir kokioms miesto šventėms, kurioms paprastai iš tos paramos susirenkama. Tai kodėl savivaldybės biudžete nenumatyti, susirinkus dividendus, reikiamos sumos ir baigti ubagauti tokiems dalykams per visokias paramas? Gaila, to nepadaryta.
Jeigu bus projektas priimtas, aš manau, reikia dar bandyti kreiptis į Prezidentę, galbūt ji parodys didesnio principingumo reikalavimą. O dabar aš vis dėlto kviečiu susilaikyti, nors, kaip minėjau, galima įžvelgti pozityvių momentų, kad tie reikalavimai teikiant labdarą reglamentuojami įstatymo lygiu, o ne Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Deja, gerbiamas Jurgi Razma, problema yra ta, kad įstatymo projekte, kaip Seimas nubalsavo užpraeitame posėdyje, suteikiamos platesnės galimybės ir daugiau paramos duoti, negu buvo Vyriausybės nutarime. Aš suprantu jūsų argumentą, kad gerai, kad įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Bet šiuo atveju paradoksas. Vyriausybė reiškė liberalesnes nuostatas dėl paramos teikimo ir paaiškėjo, kad dabar Seimas vis dėlto nusprendė tą Vyriausybės iniciatyvą užgniaužti, ir įdomiausia tai, kad suteikia teisę įmonėms, dirbusioms nuostolingai, kitais metais, užuot dengus nuostolius, teikti paramą. Man išvis protu nesuvokiamas šis veiksmas.
O pats juokingiausias argumentas vis dėlto yra tas, kad, kolegos, Vilniaus, Klaipėdos ir „Aukštaitijos vandenys“, dabar norėdami teikti paramą, be abejo, tą paramą teiks ir didins vandens kainą gyventojams. Tai yra monopolinės savivaldybės įmonės, kaip ir kitos monopolinės valstybės įmonės, naudodamosi šiuo įstatymu, darys tai, kas vyko anksčiau ir ką mes dar prieš metus šioje Seimo posėdžių salėje smerkėme.
Ir pabaigai. Kai žiūrite televizijos transliacijas ir matote, kad sporto rungtynes pagal viešinimo sutartis remia „Lietuvos geležinkeliai“ ir energetikos įmonės, lygiai tas pats – į elektros tarifą yra įskaičiuojama būsima parama. Seimas atidaro, iš tikrųjų labai neatsakingai atidaro, vartus slaptam, neskaidriam, nematomam, rinkėjų kompiuteryje nepasižiūrimam paramos skirstymui ir tai reiškia, kad paramą dabar skirstys 60 merų ir koks nors panašus skaičius valstybės įmonių.
Aš kategoriškai prieš, raginu nebalsuoti ir raginu kolegas, jei Seimas vis dėlto šitų argumentų neišgirs, būtinai kreiptis į Prezidentę, kad šis labai ydingas įstatymas būtų vetuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Labdaros ir paramos įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 53, prieš – 7, susilaikė 30. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1261(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
11.49 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2516(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, dar vienas įstatymo projektas, dėl kurio reiktų mums priimti sprendimą, – 1 rezervinis. Yra gautas Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas dėl įsivėlusios techninės klaidos dėl šio įstatymo projekto ir galbūt aš paprašyčiau per šoninį mikrofoną komiteto pirmininkę A. Širinskienę paaiškinti Seimui, kaip mums ištaisyti techninę klaidą, kad būtina tai padaryti. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes sausio 11 dieną priėmėme įstatymų paketą. Tai buvo projektai nuo Nr. XIIIP-2515 iki Nr. XIIIP-2517. Ten numatyta įsigaliojimo data yra balandžio 1 d., o kovo 31 d. yra ta data, iki kada turi būti parengti ir priimti poįstatyminiai aktai. Dabar, jau redaguojant priimtus teisės aktus, paaiškėjo, kad projekte Nr. XIIIP-2612 įsivėlė techninė klaida: 4 straipsnyje liko sausio 1 dienos data, kaip buvo anksčiau, iki priėmimo, ir gruodžio 31 dienos. Jūs žinote, kad šios datos jau yra praėjusios, todėl mes prašytume leisti Seimui ištaisyti šią klaidą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš tik patikslinu numerį – projektas Nr. XIIIP-2516(2). Vadovaujuosi Statuto 261 straipsniu. Galiu tik šiuo straipsniu vadovaudamasi prašyti jūsų leisti laikyti įstatymą nepriimtu, kad galėtume tą techninę klaidą dėl įsigaliojimo datos pakeisti, nes įstatymas buvo nepriimtas. Prašome balsuoti, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Suklysti žmogiška, likti klaidoje blogai – taip buvo garsiai kažkada pasakyta.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos ir kartu pastebėjau, kad ne tą paspaudžiau, norėjau „už“. Dėl vedimo tvarkos manau, kad reikėtų pateikti informaciją. Suklysti galima, gal ir logiška, kad yra tų klaidų skubant, bet ar buvo pasirašytas įstatymo projektas čia, Seime?
PIRMININKĖ. Patikslinsiu. Ne, pasirašytas nebuvo, buvo tik atlikta priėmimo procedūra ir nuskambėjo gongas. Tai mes dabar balsuodami pritarėme, kad laikytume nepriimtu. Yra užregistruotas pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto, kad vietoj sausio 1 dienos rašytume balandžio 1 dieną ir atkurtume kovo 31 dienos įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo laiką.
Prašau tada A. Širinskienę. Tik 4 straipsnis, nes 1, 2 ir 3 straipsniai buvo priimti, mums reikia sutvarkyti ir priimti 4 straipsnį. Prašom tada, nes jūs komitete ir jūsų pasiūlymas yra. Prašau. Jūs tai minėjote, komitetui tada neteikiame ir jūsų pasiūlymas yra tokio techninio pobūdžio. Ar Seimas sutinka, kad atkurtume pristačius pasiūlymą? (Balsai salėje) Sutinka. Dėkoju. A. Širinskienę prašau, kad visi suprastų aiškiai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai kviesčiau pritarti mano registruotam pasiūlymui, pagal kurį visos datos būtų suvienodinamos. Jos įsigalios nuo kovo 1 dienos, iki to laikotarpio poįstatyminius aktus turės parengti Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Balandžio 1 diena.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iki balandžio 1 dienos. Tačiau iš tikrųjų būtent šiam teisės aktui parengti poįstatyminių aktų netgi nereikės, mes tiesiog pataisytume klaidą, kurią padarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti? Galime. 4 straipsnį galime priimti? Galime.
O dabar balsuosime ir motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2516(2) priimtas. (Gongas)
Dėkoju visiems, ištaisėmė netyčia įsivėlusią klaidą.
11.55 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3135, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 493 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3136, Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3137, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3138 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės, praėjo pusės valandos skelbta pertrauka. Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3135 ir lydimieji teisės aktai, kurių projektų Nr. XIIIP-3136, Nr. XIIIP-3137 ir Nr. XIIIP-3138. Kviečiu R. Karbauskį. Pateikimo tęsinys.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jūs puikiai žinote, kad jo įgyvendinimo praktikoje kilo tam tikrų problemų dėl to, kad mūsų institucijos, vienaip ar kitaip vertindamos savo teises ir pareigas, kurios tinkamai nebuvo apibrėžtos įstatyme, padarė tam tikrų klaidų. Jos viešojoje erdvėje buvo konstatuotos.
Šitas įstatymo projektas yra teikiamas siekiant tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemos teisinį reguliavimą. Čia galima pasakyti keliais trumpais sakiniais. Suvokiant, kad geriausiai vaiko interesus užtikrina buvimas šeimoje, yra siekiama užtikrinti, kad pirmiausia pagalba vaikui ir šeimai vyktų neatskiriant jo nuo šeimos. Tiktai tais atvejais, kada pagalba, išlaikant vaiką šeimoje, tampa neįmanoma, vaikas būtų paimamas. Įstatymo projekte pateikiamas baigtinis atvejų sąrašas, kada galimas vaiko paėmimas iš įstatyminių atstovų.
Apibendrindamas aš noriu padėkoti darbo grupei, kurioje dirbo nemažai visuomeninių organizacijų atstovų, kurie padėjo rengti šitą įstatymo projektą. Toje pačioje grupėje dirbo ir Socialinių reikalų ministerijos atstovai. Šito įstatymo tikslas yra po pateikimo patekti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Sujungus abu projektus – rengtą Vyriausybės ir šitą teikiamą įstatymo projektą, būtų galima parengti įstatymo projektą, kuris atitiktų mūsų visuomenės lūkesčius. Juos sujungę, mes galėtume vasario mėnesį tikėtis priimti tas pataisas, kurios būtinos tam, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas veiktų deramai ir mes neturėtume tokių problemų, kokios kilo po liepos 1 dienos jį įgyvendinant.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti išties labai daug Seimo narių. Pirmoji klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pranešėjau, žinau tik vakarykštį jūsų pranešimą, kurį noriu pacituoti. Jame parašėte, jog pseudopolitikai klaidina visuomenę ir politinių dividendų siekia krautis iš vaikų ir šeimų nelaimių. Aš tai žinau vieną labai ryškų šios temos pseudopolitiką, artimą jūsų aplinkos žmogų, tai M. Puidoką. Tai jis kraunasi dividendus iš šeimų nelaimių.
Kodėl tęsiate M. Puidoko pseudopolitiką, registruodamas iš esmės prieš savo Vyriausybės poziciją nukreiptas pataisas? Kodėl neregistravote pataisų dėl jau pateikto projekto? Ar todėl, kad jums reikia toliau skaldyti visuomenę ir šią temą laikyti darbotvarkėje? Ar ne sąžiningiau būtų nepasitikėjimą savo ministru L. Kukuraičiu išreikšti tiesiogiai, o ne organizuojant brangiai kainuojantį papildomą ir visai nereikalingą Seimo posėdį? Ir ar jau girdėjote apie proporcingą supurtymą kūdikio, kuris nuo vakar gydomas Santaros klinikose?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia, kolege, labai ačiū, kad jūs paruošėte klausimą, kurį pasirašėte, jo net negalėjote suformuluoti nuoširdžiai iš savo matymo taško.
Noriu pasakyti, kad neatsakingi politikai arba tie politikai, kurie pseudopolitikai… Tai aš vertinu ir jūsų pačių, kolegos, pasisakymus, kad iš tikro įstatymas, kuris buvo priimtas liepos 1 dieną, atitinka visus visuomenės lūkesčius ir jo nereikia keisti. Tai yra jūsų pasisakymai. Ir šitoje situacijoje, jeigu jūs nematote tų problemų, kurios iš tikro kilo, ir nevertinate, kad mes turime daryti šito įstatymo pakeitimus, tokiu atveju belieka apgailestauti. Aš labai džiaugiuosi, kad visuomenė neabejinga, visuomenė dalyvavo ir dalyvauja aktyviai, yra ir visuomeninių organizacijų iniciatyvų, kad būtų sutvarkytas šitas įstatymas.
Ko mes nedarėme, ir jūs puikiai tai žinote? Mes tikrai nekeitėme tų smurto apibrėžimų, dėl kurių buvo labai stipriai abejojama, kad neva yra noras keisti smurto apibrėžimus.
Kalbant apie problemas, man atrodo, ministras yra pasakęs… mes dėl šito įstatymo projekto su ministru bendraujame ir dirbame tam, kad juos būtų galima sujungti. Iš karto buvo toks sumanymas ir šiuo atveju reikėtų pasakyti, kad žmonių, kurie turi problemų dėl alkoholio, yra linkę smurtauti, visą laiką bus, ir mes visų atvejų įstatymais nenumatysime, bet turime sudėti į įstatymą tokius mechanizmus, kad būtų užtikrinta pagalba vaikui ir šeimai, pirmiausia prieš svarstant klausimus dėl vaiko paėmimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Džiugelis. (Balsai salėje: „Neatsakė į klausimą!“) Kolegos, atsakoma taip, kaip atsakoma. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi M. Majauskas.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, tik prašau pridėti prie mano klausimo 10 sekundžių, kurios…
PIRMININKĖ. Gal galite arčiau mikrofono, nes negirdime.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Tai iš naujo, gerai? Ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau kalbėti ne apie asmenybes, kurios pateikia ar kelia šiuos klausimus, bet iš esmės apie paties projekto turinį. Manau, kad gerbiamasis kolega pristatydamas tikrai bus susipažinęs su pačiu turiniu ir darbo grupės rezultatais, dėl kurių, ko gero, ir gimė šitas įstatymo projektas.
Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas bus iš dviejų dalių. Pirma. Gal galėtumėte įvardyti, kiek vaikų buvo atimta, kaip sakote, iš šeimų iki praeitų metų liepos 1 dienos ir per šitą pusmetį, koks yra skaičius iki ir po. Ir antra mano klausimos dalis: įstatyme yra numatyta, kad vaiką bus galima atimti, kai realus ir tiesioginis pavojus kyla vaiko sveikatai ir gyvybei. Prašom pasakyti, pakomentuoti, kaip jūs įsivaizduojate šitą įstatymo eilutę, ir kokiu atveju vaikas jau patirs, o kokiu nepatirs realaus pavojaus? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jeigu jūs turite omenyje dėl mūsų tarnybų darbo, kiek vaikų yra paimta iš šeimų, o ne atimta, pirmiausia patikslinu, aš tų konkrečių skaičių pagal mėnesius nežinau, aš tik žinau vieną dalyką, kad tose ataskaitose, kurias teikia ministerija, buvo, kad įstatymo galiojimo periodu – nuo jo galiojimo pradžios, liepos mėnesio, paimamų vaikų skaičius mažėja. Atitinkamai mes eigoje, jūs pats tai puikiai žinote, matėme ir tas klaidas, kurios viešojoje erdvėje buvo aptarinėjamos. Iš tikrųjų kai kurie sprendimai buvo neproporcingi situacijai: vaikai buvo paimami iš šeimų, kurioms reikėjo pagalbos, bet pats paėmimas buvo ta priemonė, kuri sukūrė daugiau problemų šeimai, vaikams, ypač vaikams, nei kad mes būtume taikę pagalbą šeimai kaip prioritetą.
Kalbant apie konkrečius skaičius, aš jų nepasakysiu, tai nėra mano kompetencija. Aš nemanau, kad žinoti, kurį mėnesį ir kiek buvo paimta vaikų, susiję su įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, esu tikras, kad esate informuotas, jog Vilniuje yra gydomas komos ištiktas kūdikis, ir tėvas areštinėje. Mano žiniomis, šeima buvo stebima vaiko teisių ir buvo padidėjusios rizikos, tačiau tiek vaiko teisių apsaugos specialistai, tiek artimi asmenys nesugebėjo užtikrinti vaiko saugumo, o gal, neduok Dieve, ir gyvybės.
Mano klausimas jums, ar šiame kontekste nesvarstote atsiimti savo pataisų ir vietoj bandymo dar kartą koreguoti įstatymą tiesiog skirti reikiamą finansavimą vaiko teisių apsaugai Lietuvoje?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolega, jūs puikiai suprantate, kad mes kalbame apie atvejį, kuris įvyko galiojant įstatymo projektui, tai yra įstatymui, kurį mes svarstome, ir tai…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Prašom atsakyti į klausimą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš atsakinėju į tą klausimą. Galiojant tai redakcijai, kuri dabar galioja, kurią jūs ginate, teisingai? Vadinasi, mes turime šnekėti ne apie tai, kad blogas įstatymas arba geras įstatymas dabar galioja, – tiesiog mechanizmai, kurie turėjo užtikrinti vaiko saugumą, neveikė. Pirmas dalykas. Antras dalykas. Mes šnekame…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar svarstote atsiimti klausimą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš dar sykį pakartosiu, dabar vyksta procesai. Įstatymo projektas, kurį jūs ginate, dabar galioja.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik klausiu, ar svarstote atsiimti klausimą, kol vaikas yra ištiktas komos?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš nesvarstau, aš jį teikiu nesvarstydamas jo atsiimti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, diskusija nevykdoma, tik klausiama. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Bandau įsivaizduoti situaciją, kad Seime pritarus L. Kukuraičio įstatymo projektui, tarkime, aš pateikčiau kitokią įstatymo redakciją. Aišku, kad Seimo dauguma sakytų – prašom teikti savo pasiūlymus dėl L. Kukuraičio įstatymo projekto. Kodėl jūs, kaip pseudopolitikas, cituojant jus, naudojatės savo išimtine teise ir, užuot kreipęsis ir siūlęs papildyti L. Kukuraičio projektą atitinkamomis jums tinkamomis nuostatomis, kurios gal ir visai neblogos, teikiate atskirai įstatymo projektą ir sakote, kad po to sujungsime? Kodėl mes turime tikėti, kad po to sujungsime, nes yra ir kita galimybė – eis į priekį jūsų projektas, o L. Kukuraičio projektas bus numarintas? Ar jūs galite užtikrinti, kad nebus tokio scenarijaus, nebus sujungimo, o eis tik jūsų projektas pirmyn, o L. Kukuraičio projektą pamiršime?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš jus galiu užtikrinti, kad to neatsitiks. Pirmiausia galiu paaiškinti. Iš tikro darbo grupė, kurioje buvo daug visuomeninių organizacijų atstovų, kuri dirbo prie įstatymo projekto, tą dabar padarė. Pirminio projekto kai kurie punktai neatitiko Konstitucijos, reikėjo koreguoti, tvarkyti šitą įstatymo projektą, bet buvo padarytas didelis darbas. Aš tikrai gerbiu šituos žmones, todėl, gerbiant tuos žmones ir darant sprendimus, buvo pasiūlymas, kad vis dėlto mes registruojame kaip atskirą įstatymo projektą, jį pateikiame. Tas yra suderinta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ministras puikiai tai žino. Socialinių reikalų ir darbo komitetas laukia šito įstatymo projekto pateikimo, kad būtų padarytas bendras projektas, taip, kaip jūs minėjote – paimta kas geriausia iš šito projekto, kas geriausia iš Vyriausybės pateikto.
E. GENTVILAS (LSF). Paminėkite tas organizacijas, su kuriom dirbote.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš dabar išvardinti… „Tėvų forumas“, labai daug organizacijų. Jeigu jūsų kolegos… Yra čia sėdintys kolegos, kurie dalyvaudavo posėdžiuose, iš opozicijos atstovų, jie matė tą organizacijų sudėtį. Dar sykį pakartosiu – dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dalyvavo mūsų Seimo komitetų atstovai ir darbas padarytas tikrai nemažas. Jūs teisingai pasakėte, kad dabar iš tikrųjų komiteto laukia darbas tuos projektus sujungti. Mes svarstymo stadijoje turėsime vieną projektą, jis bus bendras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, tikriausiai pritarsite, kadangi yra lydimųjų, prašysime dar 10 minučių pratęsti klausimą. Skirtas laikas buvo… 30 minučių buvo skirta šiam klausimui svarstyti. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, įdėmiai klausydamasi jūsų pristatymo, suprantu, kad šio projekto pagrindinis tikslas yra apraminti visuomenėje kylančias baimes. Tas baimes, kurias iš dalies ir jūsų kai kurie frakcijos kolegos labai sėkmingai kurstė per pastaruosius mėnesius. Suprantu, kad tikslas galbūt ir geras, bet visiškai nepritariu pasirinktai formai, nes tai neturėtų būti daroma vaikų saugumo sąskaita. Iš tiesų, manau, visi čia esantys sutariame, kad vaikų paėmimas iš šeimos yra absoliučiai kraštutinė priemonė. Taip pat sutariame ir dėl to, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, įsigaliojęs liepos 1 dieną, turi spragų ir tas spragas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi taisyti. Taip suprantu, kad jūsų tikslas padaryti vieną įstatymo projektą iš tų dviejų. Galbūt galėtumėte konkrečiai atsakyti, ar jūs atsisakysite dviejų, labai svarbių, šiame jūsų projekte numatytų nuostatų: pirma – atsisakymas pavojaus vaiko saugumui, antra – psichologinio smurto išplėtimas, nes tai, kas parašyta jūsų įstatymo…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …projekte, gali tiesiog pabloginti situaciją, ryškiai pabloginti situaciją, lyginant su tuo, kaip yra dabar?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tie mechanizmai, kaip reaguoja mūsų tarnybos į įvairius atvejus, yra pakankamai plačiai aprašomi įstatyme, kad to nereikėtų daryti. Tai nebūtų poįstatyminių aktų dalykai ir nebūtų interpretuojami skirtingai. Šnekant apie grėsmes ir apibrėžimus, šiuo atveju reikėtų pasakyti, kad mes bandėme variantą, kad kuo mažiau liktų neapibrėžtų formuluočių, tai yra žodžių, kur jeigu yra grėsmė gyvybei ir sveikatai, tai yra pavojus. Teisingai? Tai klausiamas žodis „pavojus“ yra išbrauktas dėl to, kad tai yra tas pats – grėsmė sveikatai ir gyvybei. Ką reiškia pavojus be grėsmės sveikatai arba saugumas? Kas yra žodis „saugumas“? Mes šnekėjomės ir jūs pati puikiai suprantate, kad įtampa, didelė įtampa, kyla visuomenėje būtent dėl to, kad tuos žodžius, kurie sunkiai gali būti apibrėžti, sakykime, kas yra pavojus… Jeigu aiškiai įrašyta „pavojus gyvybei ir sveikatai“, labai aiški formuluotė, atitinkamai atsiranda proporcingų priemonių, atsiranda žodžių, kurie apibrėžia tam tikrus dalykus, kas ankstesniame variante ir dabar galiojančiame įstatyme kėlė tokią baimę, kurios nereikia. Ši baimė buvo dėl to, kad mes, matyt, čia mūsų pačių problema, rengdami įstatymo projektą, žinojome, ką turime galvoje, bet tie, kas jį skaito, nežino, ką mes turime galvoje, ir paprasčiausiai kyla įtampa, ar neateis kokia nors tarnyba ir nepaims vaiko visiškai be priežasties, be tokios priežasties, kurią mes suprantame, kad ji negali būti priežastis, bet žmogui to mes nepaaiškiname. Konkrečių formuluočių nebuvimas arba išplaukusių formuluočių buvimas įstatymo projekte ir sukėlė tą įtampą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas. Simono nėra. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai, gerbiamas kolega, nelaukiau šito jūsų įstatymo. Esu komiteto narys. Apskritai manau, kad šis įstatymas yra akibrokštas ministrui L. Kukuraičiui. Jo vietoj reikėtų atsistatydinti. Kadangi teko dirbti prie šio įstatymo prieš dvejus metus ir žinau, kokios organizacijos ką teikė, aš galiu iš šitų pataisų matyti, kad tai yra vienos pakraipos organizacijos, kurios padėjo jums rašyti šį įstatymą.
Šis įstatymas, noriu atkreipti dėmesį, nes jūs prasitarėte, yra Vaiko teisių pagrindų įstatymas, o ne visuomenės lūkesčių, nes visuomenė turi labai įvairių lūkesčių, ir jeigu mes kiekvienos grupės lūkesčius bandysime pateisinti, prastai išeis.
Mano klausimas bus labai trumpas. Teisės departamentas dėl 22 iš 24 pateikė pastabų. Tai rodo lygį, kokiu kas parašyta. Ar jūs atkreipsite dėmesį į tas pastabas, nes ten ne techninės pastabos, ten iš esmės pastabos?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Suprantu. Pirmiausia aš turiu jus nuraminti. Įstatymo projektas, jo redakcija, kuri šiandien teikiama, yra puikiai žinoma socialinių reikalų ir darbo ministrui, ir jis visiškai pritaria tam, kad mes tuos projektus sujungtume.
Jeigu šnekėtume apie tai, kas vyks toliau, tai visos Teisės departamento pastabos bus įvertintos jūsų komitete. Aš suprantu, kad jūs nenorėtumėte grįžti prie šitos temos, bet prie jos teks grįžti, nes ta įtampa, kada… Aš nenoriu šiandien įsivelti į šnekėjimą, kas buvo šnekama šito įstatymo jau įgyvendinimo procese dėl tų, sakykime, visuomenėje pagarsėjusių situacijų, bet iš tikrųjų galima teigti, kad ir vaikus, ir tėvus, ir tikrai (…) tas šeimas, kurios sukelia problemų, tos mūsų formuluotės, kurios nebuvo pakankamai aiškios ir taip toliau, labai stipriai gąsdino. Taip pat buvo ir vaikų pasisakymų ir klausimų, ir jūs tą puikiai žinote, jūs tikriausiai senelis, ar manęs nepaims, ir taip toliau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi A. Kubilius.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Mano suburtos ekspertų darbo grupės parengtų pataisų Seime pateikti leista nebuvo, bet džiaugiuosi, kad mūsų sunkaus darbo pagrindu gimė kompromisinis projektas. Abiejų projektų tekstai labai panašūs, dėl to palaikau. Esu dėkingas jums už politinę lyderystę ir vertinu tai kaip pirmą rimtą žingsnį sprendžiant iš tiesų rimtas problemas, užtikrinant vaikų ir šeimų saugumą.
Lietuvoje visose teisės srityse privalo būti užtikrinta žmogaus teisė į teisinę gynybą, nekaltumo prezumpcijos ir proporcingumo principų laikymasis. Labai svarbu, kad šiame projekte, skirtingai nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte, yra proporcingumo principai, įtvirtinti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir visoje Lietuvos teisinėje sistemoje.
Vis dėlto turiu keletą klausimų. Ar ketinama koreguoti nuostatą, kad galima bausti visą šeimą, o ne vieną konkretų nusikaltusį asmenį? Ar sutinkate, kad reikėtų toliau tobulinti…
PIRMININKĖ. Laikas, Mindaugai!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …įtraukiant į darbo su šeimomis procesą bendruomenių ir seniūnijų atstovus, juk būtent jie geriausiai žino konkrečias šeimas…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …ir gali rasti artimesnį kontaktą su jomis?
PIRMININKĖ. Laikas, pone Mindaugai!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Tokiu būdu tarnybos būtų priverstos elgtis humaniškai ir padėti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes iš tikrųjų šnekame apie labai labai svarbų įstatymą, nes pirmiausia jo įgyvendinimas paliečia mūsų vaikus, šeimas. Visos galimybės įtraukti mūsų bendruomenes ir seniūnijas, ir visas kitas institucijas, kurios gali prisidėti prie pagalbos šeimai, prie vaikų saugumo, turi būti išnaudojamos. Nebūtinai tai turi būti įrašyta kaip nors įstatyme, bet turi būti ieškoma mechanizmų, kad iš tikrųjų tie pareigūnai, kurie priima vienus ar kitus sprendimus, galėtų konsultuoti, kad būtų gaunama pagalba iš tų žmonių, kurie yra šalia šeimos, kurie mato vaikus ir taip toliau. Manau, kad tai reikia daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal aš labai paprastų klausimų, bet ne iš lapelio, norėčiau paklausti, ir norėčiau išgirsti labai aiškius atsakymus.
Pirmas dalykas. Gerbiamas Ramūnai, mes visi matėme, kaip ministras L. Kukuraitis, atstovaudamas Vyriausybei, konsultavosi su daugeliu ekspertų ir parengė įstatymo projektą, kuris čia, Seime, buvo Vyriausybės vardu pristatytas. Jūs dabar savo stovėjimu tribūnoje ir visu darbu demonstratyviai rodote, kad ministro L. Kukuraičio pristatytas projektas, jūsų įsitikinimu, yra netinkamas. Mano pirmas klausimas. Kam tada atstovauja ministras L. Kukuraitis Vyriausybėje, jeigu jis neatstovauja jums ir jūsų frakcijai, kam jis atstovauja?
Antra mano klausimo dalis. Gal galėtumėte konkrečiai įvardinti tris nuostatas, kurios labiausiai jums netinka ministro L. Kukuraičio ir Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte? Bet labai konkrečiai – pagal straipsnius.
Ir trečias klausimas. Kadangi…
PIRMININKĖ. Viskas, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Baigiu tuoj pat.) Kadangi jūs kartu su M. Puidoku rengėte šį projektą, M. Puidokas labai aktyviai gynė tuos vaikus, kurie buvo paimti iš šeimos (teisingai ar neteisingai, bet piketavo ir taip toliau), aš noriu jūsų paklausti žmogiškai. Ar jūs dabar, kai ligoninėje guli kūdikis komos būsenos, organizuosite kokius nors piketus?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, aš labai prašau vieno dalyko. Jeigu mes gerbiame iš tikro vaikus, gerbiame šeimas ir taip toliau, tai prašom nespekuliuoti tokiais dalykais, kuriais jūs dabar spekuliuojate. Mūsų visuomenė turi tiek bėdų, kad situacijų, kai nukenčia vaikai, matyt, bus rytoj ir poryt, ir dar, nežinau, kiek metų ateityje. Mes turime padaryti viską, kad tokių atvejų nebūtų, ir tą darome.
Dabar šnekant apie ministrą ir įstatymo projektą. Jūs klausėtės ministro, jūs galbūt skaitote, kas rašoma ministerijos vardu ir taip toliau? Ministras džiaugiasi, kad yra šis įstatymo projektas ir kad jie bus sujungti. Aš negaliu išvardinti šiandien iš Vyriausybės įstatymo projekto trijų dalykų, kurie man nepatinka tame įstatymo projekte, nes man jis visas patinka. Šiuo klausimu šitie du įstatymų projektai vienas kitą papildo, jie padaro visumą, kuri iš tikrųjų patobulins įstatymo projektą taip, kad galėsime džiaugtis, kad turime įstatymo projektą, kuris atitinka mūsų žmonių lūkesčius. Mes čia, Seime, dirbame tam, kad mūsų šeimos, mūsų vaikai būtų saugūs, ir padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad taip atsitiktų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Ruošiasi G. Landsbergis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų turbūt mes turime kitą praktiką, kitus metodus – kai pateikiamas pagrindinis įstatymo projektas, paprastai teikiame pataisas ir nekonkuruojame. Čia maždaug toks populistinis veiksmas, kai jūs bėgate iš paskos traukinio ir bandote netgi ministro pateiktą įstatymo projektą kažkaip pertaisyti, pertvarkyti, nors galima teikti savo pataisas.
Klausimą norėčiau užduoti iš Administracinių nusižengimų kodekso. Tai jūs sulyginate vaiko teisių apsaugą maždaug su gaisrine, su greitąja, kai gali nustatyti tikrą faktą, kad gaisras yra arba jo nėra, ligonis yra arba jo nėra. Tačiau vaiką kai kada sunku atpažinti, pavyzdžiui, klykiantį už durų. Gal jis kasdien ten rėkia, verkia, tačiau mes negalime likti abejingi. Ar nemanote, kad šis įstatymas sutrukdys žmonėms būti ir reaguoti į tuos atvejus, kai situacija gana neaiški? Tuo labiau kad jūs, teikdami šį įstatymo projektą, prisiimate ir tam tikrą atsakomybę už iškritusius vaikus, paliktus be priežiūros, ir už vaikus, vėl užtrankytus, kažkur už durų verkiančius.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Paskutinė jūsų pasisakymo dalis buvo visiška demagogija, aišku, bet jeigu šnekėtume apie Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, tai iš tikrųjų kalbama apie žinomai melagingą Vaiko teisių apsaugos tarnybos iškvietimą, žinomai melagingą. Jeigu šnekėtume apie tai, kad normos nėra sukurtos, – jos yra dabar galiojančios normos. Galiojančios normos, kai mes žinomai melagingai kviečiame arba jūs kviečiate, arba kas nors kviečia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbą. Kur jūs matote čia didelį skirtumą, kada tie žmonės faktiškai daro nusikaltimą iškviesdami tarnybą, žinodami, kad tas iškvietimas yra melagingas?
Reikėtų pasakyti, kokia yra praktika. Niekas nebaudžia pirmą sykį žmonių didžiausia bausme. Aš manau, kad mūsų teisinė sistema yra pakankamai pajėgi tai įvertinti, jeigu jūsų kaimynas iškvies jums Vaiko teisių tarnybą šešis kartus dėl vaiko, kurį jūs neva mušate, o jūs iš viso vaiko neturite, tokiu atveju tai bus melagingas nusižengimas, tai yra melaginga informacija, melagingas pranešimas ir už jį turi būti baudžiama, nes iš tikrųjų pradedama piktnaudžiauti.
Kai mes šnekame apie teisę pranešti, ji yra būtina. Mes turime skatinti visuomenę pranešti apie galimus pažeidimus. Žmonės gali girdėti televizijos laidą ir jiems gali atrodyti, kad tai yra smurtas prieš vaiką ir taip toliau. Jie praneša. Niekas niekada nebaus tokio žmogaus.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia kalbama apie žinomai melagingą pranešimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir sutarėme, šiam klausimui pateikti iš viso buvo skirta 30 minučių, nes tai labai svarbu. Minutėlę! Dar liko trys minutės.
Klausia G. Landsbergis ir, manau, paskutinioji – G. Skaistė, nes laikas bus išsekęs.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Pranešėjau, iš tikrųjų ne man vienam turbūt yra sunku klausyti ir stebėti visą šią temą, besiplėtojančią viešojoje erdvėje, dėl vienos paprastos priežasties. Suprasdamas politikavimą įvairiais klausimais – Vyriausiosios rinkimų komisijos, partijų finansavimo, ko norime, iš tikrųjų aš niekaip nesuprantu ir nepateisinu politikavimo klausimu, kai mes kalbame apie vaikus, apie tuos, deja, kurių pusėje neatsistos niekas. Jūs darote, tiesą sakant, lygiai tą patį, ką daro jūsų pseudopolitiku pavadintas M. Puidokas. Dabar jūs paminėjote, kad šiandien užkratytas vaikas, matyt, po nežymaus smurto yra užkratytas ir nepatikrinta pagal galiojantį įstatymą.
Gal galite atkreipti dėmesį, kurios nuostatos dabar galiojančio įstatymo leido tą padaryti ir kurios nuostatos jūsų teikiamo įstatymo, noriu pasakyti, net ne pataisų, o viso įstatymo apsaugos ateityje, kad tokie atvejai nepasikartotų? Jūs turbūt pats puikiai suprantate, kad visa tai, ką jūs numatėte naujame įstatyme, tiktai sumažins galimybę valstybės institucijoms įsitraukti ir padėti tokioms šeimoms dėl to, kad jūs jas jau šiandien esate…
PIRMININKĖ. Laikas!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …išgąsdinęs ir įbauginęs.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš iš tikrųjų visai nesuprantu, ką jūs turite galvoje. Šitos įstatymo pataisos, kurios yra teikiamos šituo įstatymo projektu, visiškai neliečia smurto apibrėžimo. Mes visiškai aiškiai suprantame, kad kalbame ta pačia kalba. Mes kalbame pirmiausia apie mechanizmus, apie tai, kad pirmiausia turi įsijungti pagalba šeimai ir vaikui ir tiktai kraštutiniais atvejais turi būti priimami sprendimai apie vaiko paėmimą. Man būtų keista ir buvo keista girdėti kai kuriuos jūsų komentarus, kad nieko keisti šitame įstatyme nereikia, kad jis yra labai geras ir taip toliau.
Iš to, ką mes matome viešojoje erdvėje, akivaizdu, kad pakeitimų reikia. Aš tikiuosi, kad tie politikai, kurie šiandien ir kritikuoja šitą įstatymo projektą, ir jį palaiko, iš tikrųjų supranta ir padarys tuos žingsnius, kad mes vasario mėnesį turėtume pataisas, kurios padėtų patobulinti įstatymą. Tos dalys dėl smurto užkardymo ir vaikų paėmimo, kai nėra kitos išeities, neišbraukiamos iš įstatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Skaistė. Ir pagal laiką, matau, dar T. Tomilinas – paskutinysis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kai jūsų paklausė apie tai, ar prisiimsite atsakomybę už kitus incidentus, kurie atsitiks vaikams po šio įstatymo priėmimo, jūs sakote, kad tai yra šiek tiek demagogija, bet, iš kitos pusės, būtent įstatymai ir keičia situaciją. Pavyzdžiui, 2017 metais mirė šeši vaikai nuo smurto artimoje aplinkoje, 2018 metais tokių vaikų nebuvo nė vieno. Galų gale jūsų ministras L. Kukuraitis, kalbėdamas apie įstatymo veikimą prieš priėmimą ir po to, kai jisai buvo pakeistas, sako, kad, palyginti su praėjusiais metais, tiek momentiškai paimamų vaikų, tiek priskiriamų globai yra mažiau.
Ar nemanote, kad geriau reikėtų vadovautis sistemine analize, kurią daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pateikia savo įstatymo redakciją, o ne tam tikromis emocijomis, kurios atsitinka tam tikrais vienetiniais atvejais, kurie sulaukia daugiausia dėmesio žiniasklaidoje, bet iš tikrųjų tai nėra sisteminis problemos sprendimo būdas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš dar sykį pakartosiu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dalyvavo rengiant šitą įstatymo projektą, visą laiką dalyvavo. Jie vertino visas formuluotes, visus pasiūlymus. Iš tikrųjų dėl visų jų buvo diskutuojama. Todėl aš nemanau, kad šiose įstatymo pataisose, šiame projekte yra kas nors, kas pablogintų mūsų vaiko apsaugos, tai yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, jis tik patobulins.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš balsuosiu už šio įstatymo pateikimą, nes Matuko reforma yra tęsiama ir jūs su ministru dirbate kartu. Aš taip pat balsuosiu dėl to, kad nėra jokio norvegų sąmokslo ir nėra jokio Naujosios Zelandijos piliečių sąmokslo prieš Lietuvą. Aš taip pat balsuosiu, kad dabartinis įstatymas turi šimtus gerų, anksčiau darytų pataisų, palankių šeimai, įstatymas buvo priimamas labai atsakingai ir joks įstatymas neapsaugo nuo jo vykdytojų kvailumo. Taip pat joks įstatymas neapsaugo nuo Seimo narių laisvės kurstyti ir kelti isterijas.
Aš užduodu klausimą. Ar mes galime pasakyti viešai visiems Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tęsia nulinės tolerancijos smurtui šeimoje politiką, kaip ir žadėjo prieš rinkimus?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Be abejonių, aš galiu dar sykį tai pakartoti, kad įstatymo projektas, Vaiko teisių pagrindų įstatymas, kurį mes priėmėme praėjusių metų liepos 1 dieną, buvo būtinas, jis padėjo išsaugoti tikrai daugelio vaikų gyvybes, ir atitinkamai tai, kas yra šiandien siūloma, yra ne tam, kad jį kaip nors paneigtų, kad jį paverstų, pakeistų jo tikslus, tai yra įstatymo projekto tobulinimas atsižvelgiant į jo įgyvendinimo laikotarpiu kilusias problemas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į daugelio Seimo nario klausimus. Motyvai. Už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Manau, Seime nėra nė vieno, kuris nenorėtų padaryti visko, kad vaikai būtų apsaugoti nuo bet kokio smurto. Kartoju – nuo bet kokio smurto. Tikrai padaryta daug, kad vaiką būtų galima apsaugoti nuo smurto, kuris kyla iš tėvų ar globėjų pusės, bet dėl savitikslio institucijų apsidraudimo vaiko apsauga nuo artimųjų smurto pavirto institucijų smurtu prieš tą patį vaiką. Valstybinės institucijos vaiką pavertė savo žinybinių ambicijų įkaitu, nueita ne sisteminiu problemos sprendimo keliu, ne šeimos kaip saugiausios vaiko aplinkos stiprinimo keliu, bet nuklysta tik baudžiamaisiais šunkeliais.
Vis besikartojantys smurtiniai atvejai vaikų atžvilgiu artimoje aplinkoje tik patvirtina, kad toks požiūris neapsaugo vaikų nuo smurto, o tik sukuria jų apsaugos iliuziją. Siūlomos įstatymo pataisos sudaro galimybę dar kartą mums sugrįžti prie šios opios problemos, mums būtina padaryti viską, kad vaikas būtų apsaugotas ne tik nuo artimųjų smurto, bet ir nuo smurto iš institucijų pusės. Manau, mes privalome įtvirtinti valstybės prievolę ne silpninti, o stiprinti šeimą kaip saugiausią aplinką vaikui.
Žinoma, kai kam R. Karbauskio buvimas šioje tribūnoje pristatant įstatymo projektą sudaro įspūdį, jog vaiko teisių apsauga tampa mūsų politinių ambicijų įkaitu, bet siūlau vadovautis principu, ne kas, o ką siūlo. Todėl kviečiu pritarti šiam projektui, kuris tikrai reikalauja mūsų ypatingo dėmesio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visų pirma apie tai, kad šis jūsų inicijuotas posėdis yra visai nereikalingas. Tai darbo imitacija ir jūs, pone Karbauski, rašote scenarijų, kad ši dirbtinai kurstoma tema toliau būtų eskaluojama būtent visai nereikalinguose ir brangiai kainuojančiuose posėdžiuose. Iš atsakymo akivaizdu, kad pranešėjas visai nepasiruošęs, nežino nei situacijos, nei statistikos. Tačiau baisiausia, kad šita pseudopolitika, kai valdančiosios daugumos lyderis teikia atskirą įstatymą ta pačia tema kaip jų pačių Vyriausybė, yra visiškai neprofesionali politika. Atvirkščiai, tai yra pseudopolitikos pavyzdys, kai bandomas gelbėti eilinis pseudopolitikas M. Puidokas. Čia yra M. Puidoko gelbėjimo įstatymas, o ne vaikų gelbėjimo įstatymas.
Dar baisiau, kad vaiko teisių darbuotojai – įbauginti, nusivylę, demotyvuoti. Aš lankiausi Panevėžyje, susirinkau visą statistiką ir žinau, kad nė vieno vaiko nėra paimta be reikalo. Ta naujoji tragedija, kuri įvyko vakar, kaip tik gali būti ir susijusi su tuo, kodėl vaikas laiku nebuvo paimtas iš šeimos, nes tvyro baimė. Jūs, valdančioji dauguma, ir tie, kurie dalyvaujate politikoje, toje pseudopolitikoje, gąsdindami žmones, skaldydami žmones, kaip tik ir įbauginote socialinius darbuotojus ir vaiko teisių apsaugos darbuotojus. Todėl neįmanoma pritarti tokiai kakafonijai ir tokiai pseudopolitikai, kurią jūs čia kuriate padedami savo scenarijaus autoriaus R. Karbauskio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuojame. Keturi projektai. Gerai, dar po vieną motyvą už ir prieš. M. Puidokas – už. Iš tiesų pastaba teisinga.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kviečiu kolegas palaikyti todėl, kad šiomis pataisomis yra sprendžiamos labai opios problemos. Teko susidurti su dešimtimis atvejų iš įvairių Lietuvos vietų. Kiekviena situacija yra skirtinga, bet jos parodo, kad trūkumų dabartinėje tvarkoje ir įstatyme, kuris buvo palikęs labai plačias erdves interpretacijai, iš tiesų yra. Yra mūsų visų atsakomybė, kad mes tobulintume teisinę sistemą, kad, kaip minėjo ir Lietuvos advokatūros pirmininkas I. Vėgėlė, tokie svarbūs dalykai kaip nekaltumo prezumpcija, kaip teisinės gynybos užtikrinimas, kaip proporcingumo principas, kurį dabar visi kolegos opozicijos mėgina demonizuoti, yra baziniai principai tiek europinėje teisėje, tiek Lietuvos Respublikos teisinės sistemos visose srityse.
Todėl vaiko teisių apsauga nėra kažkokia išimtinė sritis, kurioje turėtų galioti kažkokie kitokie principai. Labai apmaudu girdėti, kai skaudžios nelaimės, kurios vyksta visada Lietuvoje ar kitose šalyse dėl to, kad visą laiką atsiranda žmonių, kurie būna paveikti tam tikrų ar psichinių būsenų, ar psichotropinių medžiagų, ar alkoholio, ir dėl to įvykdo nusikaltimus, taip pat ir prieš vaikus, kai tais atvejais prisidengiant mėginama prastumti savo politinę darbotvarkę, liberalų požiūrį į tradicinę šeimą ir panašius kertinius valstybėje dalykus, kuriuos turėtų ginti ir gina mūsų valstybės Konstitucija. Raginu visus kolegas palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tai, kas vyksta dabar, yra iš tiesų niekšiškas elgesys, pasinaudojant nelaimėmis. Ir pseudopolitikai, tie, kurie yra pono R. Karbauskio frakcijoje, iš tiesų daro savo asmeninę politinę karjerą, naudodamiesi vaikais. Man apmaudu, kad pranešėjas, būdamas tribūnoje, negalėjo kalbėti faktais. Faktai yra tokie, kad vaikų skaičius, paimamas iš šeimų, mažėja nuo liepos 1 dienos. Bet pasinaudojus viena istorija, nelaimingos šeimos istorija, yra iškeltas toks skandalas, kai mes turime grįžti vėl prie reformos naikinimo, kai mes vieningai nusprendėme, kad daugiau nemušime vaikų ir niekaip netoleruosime smurto, šitos įstatymo pataisos, kurios iš esmės keičia sąvokas, atvers galimybę vėl tai daryti.
Nereikia, prisidengiant gerais norais, siekti politinių dividendų, kaip dabar daro tiek M. Puidokas, tiek R. Karbauskis. Iš tiesų šitas projektas yra pseudopolitiko gelbėjimas, o galbūt ir didesnės politinės perspektyvos pradžia, kandidatuojant į Prezidentus. Aš manau, kad L. Kukuraitis ilgai netvers šito proceso, kuris dabar vyksta parlamente, perkeliant ir menkinant visą jo dvejų metų darbą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, ir tikėtina, kad jis atsistatydins.
Kolegos, aš kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų, kurių projektai Nr. XIIIP-3135, Nr. XIIIP-3136, Nr. XIIIP-3137 ir Nr. XIIIP-3138. (Balsai salėje) Po balsavimo replikos.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 54, prieš – 29, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto yra siūlomas kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje, tai būtų vasario 12 dieną. Galima tam pritarti? (Balsai salėje) Dėl pasiūlymų svarstymo. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš siūlau būtinai paprašyti Vyriausybės išvados dėl šito projekto, nes yra ir ekonominių klausimų.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada. Galime pritarti bendru sutarimu, kad prašome Vyriausybės išvados? Kolegos, ar turite pasiūlymų? Kolegė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Siūlau Žmogaus teisių komitetą ir Neįgaliųjų teisių komisiją kaip papildomus.
PIRMININKĖ. Kaip papildomi yra siūlomi Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu? Pritariama. (Balsai salėje) Ar reikalaujate balsuoti, kolegos? (Balsai salėje) Tegul apsvarsto daugiau komitetų, bus mažiau problemų.
K. Masiulis dėl…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Replika.
PIRMININKĖ. Replika. Tada baikime. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jūs puikiai žinote Statutą, kad papildomi komitetai gali svarstyti ir savo išvadą pateikti pageidaujantys komitetai.
Dėl Civilinio proceso kodekso pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekto taip pat pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje vasario 12 dieną. Pritariame? Pritariame.
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad truputį neteisingai vartojate sąvoką – ne „pseudopolitika“, bet „populistinė politika“. Populistinė politika irgi yra politika. Tai politika, orientuota į blogiausius instinktus ir skatinanti tuos instinktus visuomenėje. Juos mes turėtume stengtis kiek galima mažiau skatinti, nes tai duoda blogų rezultatų.
Ką mes matėme čia? Aš matau nepasitikėjimą savo Vyriausybe, kurią vadina populiaria, ir baisiausia, nepasitikėjimą tomis institucijomis, kurios dirba su vaikais. Tai kaip dirbti pareigūnui, kai čia nuolat reiškiamas nepasitikėjimas tais žmonėmis, kurie dirba su vaikais ir tokioje atsakingoje ir sunkioje sferoje, kur atlyginimai nėra labai dideli. Jūs kurstote ir kurstote nepasitikėjimą jais. To tikrai nereikėtų daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. A. Navickas, prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš bandau suprasti kitą dalyką, atmetęs ir emocijas, ir viską. Vasario 12 dieną, jūs sakote, bus įtrauktas šis įstatymas į darbotvarkę. Aš supratau iš R. Karbauskio, kad prieš tai svarstymo metu jis turėtų būti sujungtas su ministerijos, turėtų būti apsvarstyta. Iš tikro dabar mes norime, kad vasario 12 dieną jis jau būtų darbotvarkėje ir toliau būtų svarstomas. Man tai truputį nesisieja su tuo, kad mes jį giliai svarstysime ir analizuosime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tiesiog paaiškinu, kad yra toks pageidavimas. O komitetai visada sujungia įstatymų projektus, kurie yra susiję tarpusavyje, todėl manau, kad pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas tai padarys sėkmingai.
J. Sabatauskas – replika.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šiuo balsavimu Seimas parodė, kad jis mano, kad visuomenės lūkestis yra proporcingai smurtauti prieš savo vaikus, kad Seimas toleruoja nevaldomos agresijos protrūkius prieš savo vaikus, kas buvo vakar, kai vaikas dabar yra komos būsenos, kad Seimas vadina psichologiniu smurtu Vaiko teisių tarnybos darbuotojų įsikišimą ir vaikų apsaugojimą nuo tėvų smurto ir jų paėmimą. Jeigu tas kūdikėlis būtų buvęs laiku paimtas arba tėvas būtų nušalintas, vakar tos nelaimės nebūtų atsitikę.
PIRMININKĖ. Dėkoju ir labai prašyčiau, kolegos, jeigu galima, apsiriboti replikomis, nes jau atėję teisėjai. Dar dvi replikas leisime pasakyti ir baigsime. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Juliau Sabatauskai, su visa pagarba jums, na, jeigu yra žmonės kitos nuomonės, kodėl jūs tas, kuris puoselėja demokratines vertybes, juos taip suniekinate ir žeminate? Nė vieno nėra čia, salėje, kuris būtų už smurtą prieš vaiką. Prašome nespekuliuoti vaiko kančiomis, nes lygiai taip pat galima sakyti, kad neveikli sistema, kurią jūs bandote dabar apsaugoti, ir privedė prie šito smurto. Nedarykime to, nedarykime iš vaiko skausmo ir kančios sau kažkokio politinio objekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis repliką išsakys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kurie prieštaraujate, kad šį įstatymų paketą priimtume, aš vis dėlto užduosiu jums retorinį klausimą. O kas blogai, jeigu teismo procesas dėl vaiko paėmimo vyks ne rašytine, o žodine nagrinėjimo forma, ir kas blogai, jeigu ten atsiras teismo pareiga kviesti tėvus ir jų atstovus į posėdį? Kas čia bloga? Aš manau, kad nieko bendra su vaiko supurtymu tai neturi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikas baigėme.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3011(2) (svarstymas ir priėmimas)
Noriu pakviesti – prašau jūsų visų dėmesio! – ir prašyti dabar svarstyti darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektą Nr. XIIIP-3011. Yra atvykę gerbiamieji kandidatai, yra teikėjai. Svarstymas.
Primenu jums Statuto 202 straipsnį, kad pirmiausia pateikiamos Seimo narių frakcijų, jeigu tokių pageidavimų būtų, bei komitetų išvados. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau gerbiamąją komiteto pirmininkę A. Širinskienę perskaityti… (Balsai salėje) Statute to nenumatyta. Prašau. A. Širinskienė. Jau pradėjome kitą klausimą, dirbame toliau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiandien apsvarstė teikiamas teisėjų į Lietuvos apeliacinį teismą kandidatūras ir visoms joms pritarė balsuodamas vieningai, yra 9 balsai už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių kalbėti frakcijų vardu ir pateikti frakcijų išvadą? Nėra. Ar pageidautų kandidatas E. Rimšelis dar kalbėti? Ne, nepageidaujate. Ar kandidatūrą teikiantis prezidentūros asmuo pageidauja kalbėti? Ne.
Gerai. Kolegos, tada motyvai. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė, norinčių kalbėti nėra.
Mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, vyks slaptas balsavimas. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas. Už, prieš, susilaikoma – balsavimo biuletenį galime patvirtinti bendru sutarimu? Patvirtiname bendru sutarimu. Dėkoju.
12.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Astą Radzevičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3012(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Astą Radzevičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3012. Aš atsiprašau, neišgirdau, galbūt, Agne Širinskiene, jūs pateikėte išvadą dėl visų? Dėl minėtos A. Radzevičienės taip pat iš frakcijų atstovų niekas nenori kalbėti. Ar pageidautų gerbiamoji A. Radzevičienė? Ne. Prezidentūros atstovas taip pat.
Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Taip pat reikia tokio paties turinio slapto balsavimo biuletenį patvirtinti. Skiriasi tiktai pavardė. Galima patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? Patvirtiname bendru sutarimu. Dėkojame.
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Varanauskaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3013(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Jūratę Varanauskaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3013. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada paskelbta – pritarta bendru sutarimu. Frakcijos nepageidauja išsakyti išvadų. Diskusijoje dalyvaujančių taip pat nėra. Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra, kandidatai nepageidauja.
Taip pat mums reikia, gerbiami kolegos, patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl J. Varanauskaitės skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Jis analogiškas. Galima tam pritarti? Galima.
Gerbiami kolegos, skirsime slapto balsavimo laiką. Manau, kad tą vykdysime taip, kaip ir buvo numatyta, 13 val. 20 min.
Dabar tik primenu balsų skaičiavimo grupę: M. Adomėnas, V. Alekna, R. Budbergytė, A. Dumbrava, M. Mackevičius, S. Šedbaras ir T. Tomilinas. Dėkoju atvykusiems kandidatams, dėkoju prezidentūros atstovams. Kaip jau ir minėjau, slapto balsavimo procedūrą skirsime 13 val. 20 min.
12.46 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 151 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163 (pateikimo tęsinys)
O dabar pagal mūsų darbotvarkę skelbiu darbotvarkės 1-3 klausimą, projektas Nr. XIIIP-3163. Buvo padaryta pertrauka. (Balsai salėje) Palaukite minutėlę, paskelbsiu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
V. Ąžuolas dėl vedimo tvarkos?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos, kadangi dar nespėjome susipažinti.
PIRMININKĖ. Antra pertrauka tame pačiame posėdyje, kolega, negalima. Viena pertrauka jau buvo. Aš prašau R. Karbauskį pateikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jau 2014 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba rekomendavo nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Viena iš įstatymo projekto nuostatų yra ta, kad toks reikalavimas atsirastų.
Kita nuostata kalba apie tai, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovai savo pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Toliau. Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų kadencijų skaičius ribojamas nebus. Ir įstatyme numatoma išimtis – sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose dirba dešimt ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų, jų kadencijų skaičius nebus ribojamas. Siūlau įstatymo projektui po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. E. Gentvilas klausia pirmasis. Nematau. A. Vinkus. Taip pat salėje nėra. A. Sysas yra. Ruošiasi A. Matulas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų partija ir jūs visą laiką kalbate apie skaidrumą apskritai rengiant įstatymus ir vystant socialinį dialogą. Turbūt ir jūs gavote Lietuvos medikų sąjūdžio laišką, kuris paneigia tas jūsų geras kalbėjimosi, rengimo misijas, nes jie savo laiške kelia labai daug klausimų jums dėl jūsų projekto.
Mano vienas klausimas bus dėl 15 straipsnio 2 dalies, kurioje kalbama apie viešo konkurso būdą. Ar neatsitiks taip, kaip atsitiko su mokyklų vadovais, kai neranda mokyklų vadovų ir dėl mažos algos, ir dėl kadencijų, ir dėl konkursų, dėl visko, ką jūs ten prikūrėte? Tai dabar norite perkelti visa tai ir į medicinos sritį. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš nelabai suprantu. Šnekame apie laišką šito projekto atžvilgiu? Aš suprantu, galbūt jūs šnekate apie įstatymų projektų paketą, kuris buvo. O kas šitame projekte jums sukelia kokių nors abejonių? Aš iš tikrųjų… (Balsas salėje: „Daugybė punktų!“) Daugybė punktų?
PIRMININKĖ. Klauskime, kolegos, po vieną, netriukšmaukime.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš pasakysiu, aš to laiško tikrai neskaičiau, bet man sukelia labai didelių abejonių, kaip galima abejoti tuo, kad įstaigų vadovai ir pavaduotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. (Triukšmas salėje) Jeigu jūs dėl kadencijų, tai atitinkamai sprendimas tikrai… Kalbant apie mūsų mokyklas, aš galiu, aišku, sutikti, kad mokyklų yra regionuose, kaimuose, miesteliuose, ir tam tikra prasme galbūt kiltų problemų dėl vadovų kadencijų skaičiaus. Mes priėmėme sprendimą nenustatyti kadencijų skaičiaus mokyklų vadovams, bet kai mes šnekame apie sveikatos apsaugos įstaigas, mes šnekame apie įstaigas, kurios yra miestuose, jų skaičius yra jums puikiai žinomas, ir aš nemanau, kad čia kiltų kokių nors problemų, nes žmonės, dirbdami savo darbą ir siekdami kokios nors karjeros, aiškiai matys, kad kadencijų skaičiaus ribojimas atveria galimybę tiems, kurie tobulėja, kurie įgyja papildomų žinių, kurie siekia vystyti savo kompetencijas ir po to užimti vadovų postus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Vinkus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, visada galvojau, kad jūs esate gerokai gudresnis už sveikatos ministrą, bet šiuo atveju jis jus, man atrodo, apgavo. Gaila, kad jūs neskaitėte Medikų sąjūdžio argumentų – ten labai gražiai sudėliota ir netgi parašyta, kad jie mano, kad ministras kerštauja medikams, nes tokios reputacijos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nėra nei teisėjams, nei statutiniams pareigūnams. Tarp kitko, jūs ir ministras irgi neatitiktumėte tų reikalavimų, negalėtumėte būti vyriausiaisiais gydytojais, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir jus, ir A. Verygą yra pripažinusi pažeidus… Pagal tą įstatymą jūs negalėsite eiti vyriausiojo gydytojo pareigų.
Aš noriu paklausti, ar jūs sutiktumėte… Tikiuosi, kad premjeras S. Skvernelis vis dėlto įvykdys du kartus duotus pažadus: sukvies ir partijų, ir medikų, ir vadovų organizacijas, ir iki kovo mėnesio rasime bendrą sutarimą. Ar jūs sutinkate, kad reikia sukviesti platų pasitarimą ir aptarti tam tikrus reikalavimus? Kai kuriems iš jų aš galėčiau pritarti, bet lazda yra perlenkta, nes jūs galbūt nesuvokiate realybės.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Pavyzdžiui, Santariškėse dirba virš 900 gydytojų, virš 1 tūkst. 500 sesučių, sesučių masiškai trūksta!
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs jiems siūlote organizuoti konkursus!
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kalbant apie nepriekaištingos reputacijos formuluotę, mes su kolegomis mūsų koalicijos partneriais, Socialdemokratų darbo partijos atstovais, šnekėjome, kad jie pateiks savo siūlymus, taip pat ir jūs turėsite galimybę svarstymo metu pateikti siūlymus, kaip tą formuluotę reikia tobulinti. Aš šiuo atveju nesiruošiu įrodinėti, kad tai, kas parašyta įstatymo projekte, negali būti taisoma. Jeigu jūs pateiksite gana svarius argumentus, kaip formuluoti nepriekaištingą reputaciją, ji bus taip sutvarkyta, kad nekiltų abejonių nei Medikų sąjūdžiui, nei jums.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Kubilius.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamasis pranešėjau, teikiamame projekte yra nuostata, teigianti, kad universitetų ir ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Pirmas kylantis klausimas, kas priklauso sveikatos priežiūros specialistų sąvokai? Nes, kaip suprantu, tokia sąvoka įstatyme neapibrėžta.
Antra. Tikėtina, kad ši sąvoka apims ir slaugytojas, ką sakė ir A. Matulas. Be dabar vykstančių konkursų gydytojams, įvedami konkursai slaugytojams. Ar tikrai tikslinga įvesti konkursus slaugytojams? Ilgalaikis slaugytojų trūkumas ir jų priėmimas į darbą terminuotam penkerių metų laikotarpiui gali dar labiau paskatinti emigraciją iš Lietuvos.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jūsų keliami klausimai bus svarstymo etape aptarti, ir aš tik galiu pasakyti viena, kad iš tikrųjų pastabų dėl šitų siūlymų iš klinikų nebuvo, bet iš principo, kalbant apie situaciją, įstatymo projektas iki priėmimo tikrai bus taisomas ir, manau, atitiks visų lūkesčius – ir mūsų medikų bendruomenės, ir tų, kurie gauna paslaugas iš sveikatos priežiūros įstaigų, ir mūsų, kaip Seimo narių, kurie priims įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubiliaus nėra. Klausia J. Razma. Ruošiasi K. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kodėl jūs sugalvojote iš universitetinių ligoninių atimti mokslinės institucijos statusą? Kodėl jūs manote, kad net smulkiausių padalinių vadovams yra reikalingi konkursai?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nesuprantu… kodėl? Aš nieko nežadu atimti ir nesiūlau atimti. Aš dar sykį pakartosiu – įstatymo projekto dabar yra pateikimo stadija, mes visi, dirbdami Seime, turėsime progą teikti savo siūlymus. Ir jeigu jūsų siūlymas dėl vieno ar kito pasiūlymo, tai yra dėl formuluotės, nuomonė yra kitokia, jūs turėsite progą pateikti savo siūlymą ir jį argumentuoti. Aš siūlau tai, kas iš tikrųjų yra aptarta su medikų bendruomene. Ir klausimas… Aš suprantu, kad yra tarp jų organizacijų, kurios turi kitą nuomonę, mes gerbiame visas nuomones ir per įstatymo svarstymo etapą ir jo priėmimo etapą tikrai bus rasti tie sprendimai, kurie bus optimalūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi mano klausimas buvo paklaustas, aš paklausiu apie jūsų atsakinėjimą. Kodėl jūs beveik visada, kai išgirstate klausimą iš opozicijos, bandote jį kažkaip suniekinti asmeniškai, tai pavadindamas demagogija arba pasišaipydamas iš to, kad yra skaitoma iš lapelio, arba paklausdamas, ar tas žmogus skaitė, ar neskaitė įstatymo, arba paaiškindamas, kad jis blogai skaitė įstatymą. Bet jeigu girdite klausimą, iš lapelio skaitomą, M. Puidoko ar A. Vinkaus, ar dar kokio jau daugumai priklausančio žmogaus, jums tai nebekliūna, jūs nebesuniekinate, jūs nebepaklausiate, ar jie skaitė, ar neskaitė. Kodėl jūs taip elgiatės? Ar manote, kad yra produktyvu taip atsakinėti į klausimus. Tas turinys gali būti jums netinkamas, bet jisai yra turinys.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš suprantu, kolega, aš priimu jūsų pastabą, iš tikrųjų pakankamai reikšminga pastaba. Aš manau, kad mes apskritai turime per daug asmeniškumo savo santykyje vienų su kitais. Bet aš tik pasakysiu viena – jūs savo kolegų paklauskite, kodėl mūsų vieno komiteto pirmininkei buvo pasiūlyta eiti į būdą ar kažkur kitur. Tai yra mūsų visų problema. Aš tikiuosi, kad mes, įgrisę vieni kitiems, taip elgdamiesi, galbūt sutarsime dėl visai kitokio elgesio. Iš tikrųjų aš atsiprašau, jeigu ką nors asmeniškai užgavau. Bet klausimas… Turėkime savigarbos visi pripažinti, kad šiandien mūsų bendravimas yra pavirtęs iš tikrųjų kažkokiu apibusiu kaltinimu ir šmeižto kampanija.
Aš sutinku su jumis, aš tikrai pasiruošęs kaip frakcijos vadovas eiti, sėsti prie stalo ir tartis, kad neimame pertraukų be reikalo, vien dėl to, kad jas imtume, kad vienas kitam įkąstume. Darome kitus sprendimus, kad mūsų darbas darytųsi iš tikrųjų geresnis ir kokybiškesnis ir mes neturėtume nuoskaudų vieni kitų atžvilgiu. Labai ačiū už jūsų klausimą, aš tikrai suprantu, apie ką jūs šnekate.
PIRMININKĖ. Dėkojame už atsakytus klausimus. Motyvai. A. Veryga – motyvai už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau tiesiog ir sureaguoti į kai kuriuos argumentus, kurie buvo išsakyti ir, matyt, išsklaidyti abejones. Pirmiausia dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Iš tiesų buvo išsakyti dalykai, kurie neatitinka tikrovės, nėra tokių reikalavimų, kaip jūs minėjote, griežtesnių negu STT pareigūnams ar panašiai, nes yra perkeltos nuostatos iš valstybės tarnybos reikalavimų, kurie keliami nepriekaištingai reputacijai. Aš manau, kad mūsų sektorius niekuo neišskirtinis, ir turėtume reikalauti tokių skaidrumo dalykų. Dabar, kai jūs keliate priekaištus dėl manęs, tai galiu jus užtikrinti, aš tikrai neisiu ir nė į vienos įstaigos vadovus nekandidatuosiu. Galite tikrai nesijaudinti, man šitų reikalavimų neprireiks taikyti.
Dabar dėl universitetinių ligoninių konkursų. Šiandien tie konkursai yra taikomi ir universitetų ligoninės nebuvo išsakiusios pastebėjimų dėl darbuotojų priėmimo viešojo konkurso būdu, tai yra puikiai veikianti praktika ir tikrai ji yra reikalinga. Tie, kurie nematote reikalo vadovų rotacijos, matyt, turite kokių nors asmeninių siekių. Gal ten yra susodinti vadovai, kurie dešimtmečiais nesikeičia, ir gal reikia juos išsaugoti, tiesiog todėl yra didelis noras balsuoti prieš. Mažų įstaigų vadovams rotacija nebūtų taikoma, tokio nuogąstavimo dėl mažų įstaigų, ypač kaimiškose ar mažesnėse vietovėse, tikrai nėra.
Tikrai kviesčiau, kolegos, palaikyti šituos sprendimus, nes sveikatos sistema, deja, bet yra įvardinama kaip viena iš korumpuočiausių, ir tai yra sprendimai, kurie leistų šią situaciją pakeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai gaila, kad turbūt visa frakcija neskaitė laiško, kurį parašė Medikų sąjunga… sąjūdis, todėl aš perskaitysiu tik paskutinę eilutę: „Lietuvos medikų sąjungos ir nepriklausomos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos ragina Lietuvos Respublikos Seimo narius atmesti šias ydingas įstatymo pataisas.“ Ir 13 pastabų. Siūlyčiau perskaityti, nes situacija man primena situaciją su etatiniu apmokėjimu mokyklose. Ar neatsitiks taip, kad medikai užims Sveikatos ministeriją? Nors yra keletas gydytojų, kurie dabar ten dirba, bet iš esmės situacija eina link to.
Šnekama apie tai, kad reikia kalbėtis, kad reikia aiškinti. Šeštadienį padaromas posėdis, gaunamas atmetimas. Skubiai registruojamas įstatymas vos ne sekmadienį, kitą dieną, kad niekas nespėtų. Ir medikai… Suprantate, kad jūs jau ne ligoniais verčiate juos rūpintis, o stebėti, kas vyksta Seime, nes jie operatyviai parengė šitą laišką. Pagalvokite apie žmonių gyvybes! Jūsų toks darbas, kai verčiate žmones stebėti šiuos Seimo posėdžius net išeiginėmis dienomis, apie daug ką kalba. Dar tokios situacijos mūsų Seime nebuvo.
Gerbiami kolegos, suprantu didelius norus, didelę skubą viską pajungti savo valdžiai, bet ta valdžia atsisuks prieš jus pačius. Prisiminkite, kas atsitiko su švietimu ir mokytojais. Jūs varote sveikatos darbuotojus eiti lygiai tuo pačiu keliu, nes nesišnekama, nesiderinama ir nevykdomi įsipareigojimai. Gerbiami kolegos, atsikvošėkite, kaip J. Basanavičius yra parašęs, parašyta mūsų I rūmuose.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Atsikvošėkite ir balsuokite prieš tokius įstatymus.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Motyvai išsakyti. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 46, prieš – 25, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Prašom.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, prašau laikyti mano balsavimą prieš, aš netyčia užkliudžiau mygtuką „už“.
PIRMININKAS. Kliudžiau. Gerai. Čia J. Sabatauskas buvo.
13.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3119, Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3120, Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3121, Konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3122, Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3123 (pateikimas)
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3120. Į tribūną kviečiu ministrą V. Sinkevičių, kuris pristatys projektą kartu su lydimaisiais.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9, 15, 23, 28, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti institucinę pertvarką ūkio ministro valdymo srityje, patikslinant tam tikrų įstatymų nuostatas.
Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos… ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti sprendimai: pakeistas Ūkio ministerijos pavadinimas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir likviduotas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, o jo atliekamos funkcijos, susijusios su turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūra, perduotos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Atsižvelgiant į vykdomą turizmo valdymo reformą, Turizmo įstatymo lygmeniu siūloma nustatyti, siūloma atriboti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos, funkcijas, taip pat nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos naudojimo eiliškumą, terminus, kurių laikantis mokamos prievolių įvykdymo užtikrinimo išmokos, ir atvejus, kai draudimo įmonės ar finansų įstaigos turi teisę nemokėti prievolių įvykdymo užtikrinimo išmokos. Visi kiti įstatymai yra grynai techniniai, ten yra keičiami ir suvienodinami pavadinimai. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik dėl protokolo patikslinsiu, kad čia buvo projektas Nr. XIIIP-3119 kartu su lydimaisiais. Pirmasis klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano klausimas gana trumpas. Būtų įdomu žinoti informaciją, tikriausiai jūs ją turite, sakykime, už praeitus metus, palyginti ją su 2017 metų ar 2016 metų – kelionių organizatoriai, kurie neįvykdė savo išvažiuojamojo turizmo įsipareigojimų, incidentų skaičius ar kitokie kažkokie palyginimai skaičiais. Jeigu tokią informaciją turite.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tokių incidentų kaip ir nėra buvę. Galiu pasakyti, kad iš tiesų veikia ir veikė gana tinkamas draudimas, draudimo laidavimas, kuris šiandien užtikrina galimybę greitai ir efektyviai grąžinti mūsų turistus namo, jeigu toks įvyks atsitiktų. Bet praeiti metai, ačiū Dievui, buvo sėkmingi šiuo atveju.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, Turizmo departamento neliko sausio 1 dieną, jūs ateinate sausio 15 dieną su įstatymo keitimais, jūsų ministerija pervadinta nuo sausio 1 dienos, šitie įstatymai įsigalioja nuo balandžio 1 ar 15 dienos. Tai kas trukdė laiku padaryti šiuos darbus?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Visi darbai padaryti laiku, pakeitus pavadinimą. Mes negalėjome, nes pirmiausia turėjo pasikeisti pavadinimus, vėliau tai galima įtraukti į įstatymą. Mes negalime į įstatymą įtraukti planuojamų pavadinimų ir suvienodinti. Viskas yra padaryta laiku ir sėkmingai veikia toliau.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Garbus ministre, aš įsivaizduoju, jūsų tokiam techniniam projektui valdančioji dauguma nesudarys kliūčių, skirtingai nei jūsų inicijuojamiems projektams, kurie neša naujas idėjas, specialiai sukuriamos biurokratinės kliūtys. Tai tikitės, kad techniniams projektams valdantieji nesukurs biurokratinių kliūčių?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, dėkoju už klausimą. Tikiu, kad ne tik techniniams, bet ir projektams, kurie yra orientuoti į šalies ateities kūrimą, tiek valdantieji, tiek opozicija ras pritarimą, o jeigu jo nėra, mes visada galime diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai. Dėl pagrindinio projekto Nr. XIIIP-3119 – pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Dėl visų likusių projektų – nuo Nr. XIIIP-3120 iki Nr. XIIIP-3123 – pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas, o papildomų nėra siūloma.
Ir visus siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13.10 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3109 (pateikimas)
Kitas klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3109. Ministrą kviečiu į tribūną pristatyti kitą Valstybės skolos įstatymą. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, siekdama pagerinti verslo subjekto priėjimą prie išorinių finansavimo šaltinių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma išplėsti institucijų teikiamų garantijų spektrą ir teikti dar tokias garantijas: eksporto kredito garantijas pagal sudarytas paslaugų sutartis, garantijas už naudotos gamybinės įrangos arba naudotų įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sandorius, garantijas už obligacijų įsigijimo sandorius. Taip pat projekte siūloma numatyti, kad Skolos įstatyme numatytas priemones gali įgyvendinti ne tik kredito, bet ir finansų įstaigos, kuriose atliekamas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas.
Priėmus siūlomą įstatymo projektą, verslo subjektams bus pasiūlytas platesnis priemonių, garantuojamų valstybės garantija, pasirinkimas ir tai turės tiesioginę teigiamą įtaką sprendžiant verslo subjektų priėjimo prie išorinio finansavimo trūkumus. Eksporto kreditų garantijos pagal sudarytas paslaugų sutartis turės teigiamą įtaką verslo subjektams, ieškantiems ir pradedantiems bendradarbiavimą su naujais verslo partneriais. Tai minimizuos riziką, susijusią su klientų nemokumu ar apyvartinių lėšų trūkumu.
Garantijos dėl naudotos įrangos arba įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal finansinės nuomos (lizingo) sandorius skatins smulkaus ir vidutinio verslo subjektų plėtrą, technologinį atsinaujinimą. Kiekviena įmonė turi skirtingus poreikius ir atsinaujinimo mastus, todėl svarbios ir tokios garantijos.
Garantijos už obligacijų įsigijimo sandorius padės smulkaus ir vidutinio verslo subjektams už įmonės išleistus skolos vertybinius popierius įgyti lėšų, reikalingų investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Todėl kviečiu po pateikimo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti užsirašė R. Budbergytė, tačiau salėje nematau. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Dėl motyvų ar kas nors užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Niekas neužsirašė.
Tai gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kadangi artėja laikas, kviečiu visus Lietuvos Seimo narius į balsavimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų. Norėčiau priminti balsų skaičiavimo grupę: M. Adomėnas, V. Alekna, R. Budbergytė, A. Dumbrava, M. Mackevičius, S. Šedbaras ir T. Tomilinas. Priminsiu kolegoms, kad balsavimas vyksta nuo dabar iki 13 val. 40 min. Į posėdį grįžtame 13 val. 40 min., bus švietimo, mokslo ir sporto ministro priesaika.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo A. Monkevičių paskyrė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pagal Vyriausybės įstatymą, pradėdami eiti savo pareigas, ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra – Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Primenu, kad ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą, arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Todėl kviečiu A. Monkevičių ir Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę į prisaikdinimo procedūrą.
13.40 val.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro priesaika
A. MONKEVIČIUS. Aš, Algirdas Monkevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
Atsiprašau, gal nelabai protokoliška, bet noriu padėkoti, kad turėjau tokią garbę ir malonumą prisiekti Seime. Galvoju, kad šitie priesaikos žodžiai yra ne tik simboliški, ne tik simbolis, bet iš tikrųjų jie atitinka mano pažiūras, mano filosofiją. Esu pasirengęs pagal savo patirtį ir gebėjimus įgyvendinti tuos pokyčius, bent jau stengtis įgyvendinti tuos pokyčius, kurių reikia mūsų visuomenei ir mūsų valstybei. Labai ačiū. (Plojimai)
13.44 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2393(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2394(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Skelbiu darbotvarkės klausimą – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2393(2). Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys A. Sysas. Prašom į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimuosius. Buvo gauta daug Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Nepritarė galbūt tokioms ne pačioms reikšmingiausioms, kur davė pastabą, kad tai yra jau kitur parašyta, bet dėl įstatymo aiškumo ir kad neieškotume nuorodų į kitus, komitetas nusprendė palikti.
Taip pat dėl įstatymo pateikė išvadą Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba. Mes stengėmės įvertinti jų visas pastabas. Taip pat buvo gauta Seimo nario G. Vasiliausko pataisa, jai pritarta, taip pat P. Čimbaro kelios pataisos, kurias mes vėliau svarstysime, joms yra nepritarta. Taip pat šį įstatymų paketą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Jų pastaboms mes pritarėme ir dėl datos įsigaliojimo. Svarstė ir Migracijos komisija, irgi pritarėme.
Komitetas teikia savo formuluotes dėl 12 straipsnio 5 dalies, kur vietoj 15 % siūlome 25 %; dėl 25 straipsnio 1 dalies, tai yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant, vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis.
Ir 29 straipsnis. Mes siūlome išbraukti jo 2 dalį ir šiek tiek redaguoti 1 dalį. Na, ir kaip sakiau, buvo siūlymų, kad jis įsigaliotų anksčiau. Komitetas, kad būtų viskam pasiruošta, siūlo nustatyti rugpjūčio 31 dienos datą. Balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu J. Varžgalį, jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadas, taip pat dėl abiejų projektų pristatykite.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą klausimą ir yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia dėl abiejų?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Toliau kviečiu K. Masiulį, jis pristatys Migracijos komisijos išvadą. Dėl abiejų projektų. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Migracijos komisija svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam. (Balsai salėje) Taip, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šitą projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pereiname prie pataisų svarstymo. Kviečiu A. Sysą į tribūną. Yra Seimo nario P. Čimbaro pasiūlymas dėl 13 straipsnio. Petro nematau salėje.
A. SYSAS (LSDPF). Yra dėl 13 straipsnio 1 dalies.
PIRMININKAS. Tai gal jūs galėtume pristatyti?
A. SYSAS (LSDPF). Ponas P. Čimbaras, kolega P. Čimbaras siūlo padidinti procentinį dydį, kuris būtų kompensuojamas už būstą, vietoj 20 % – 30 %. Komitetas jam nepritarė. Jam taip pat nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas, nes tai pareikalautų papildomų lėšų, kurios yra nenumatytos biudžete.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl pasiūlymo niekas neužsirašė. Balsuojame dėl P. Čimbaro pasiūlymo. Kas palaikote šį siūlymą, balsuokite už, kas palaikote komiteto nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 26, prieš – 12, susilaikė 26. Nepritarta.
Kitas siūlymas yra Biudžeto ir finansų komiteto.
A. SYSAS (LSDPF). Kitas pasiūlymas yra Seimo nario P. Čimbaro dėl 13 straipsnio 5 dalies. Ponas P. Čimbaras yra, jau atėjo, jis gali pristatyti.
PIRMININKAS. Yra dar vienas, atsiprašau, teisingai. Dar yra P. Čimbaro siūlymas. Prašom, Petrai, pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Petras siūlė nuostatą, kuri šiandien egzistuoja įstatyme ir nereikėtų papildomai šito rašyti, nes dabartiniame įstatymo reguliavime yra parašyta taip: kai šeimai gimsta trečias vaikas arba šeimos narys tampa neįgalus, pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą amžiaus cenzas netaikomas. Jo siūlymas yra perteklinis ir nereikalingas, todėl mes nepritarėme.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl Petro siūlymo. Ar sutinkate?
A. SYSAS (LSDPF). Jis sutinka.
PIRMININKAS. Sutinka, gerai. Tada nereikia.
A. SYSAS (LSDPF). Ir trečias P. Čimbaro pasiūlymas yra dėl 6 dalies.
PIRMININKAS. Taip, dėl 6 dalies. Komiteto nuomonė?
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai yra, kad mes jau siūlome padidinti šeimoje gyvenančių asmenų amžiaus cenzą, kada jie gali būti laikomi jauna šeima. Tai yra 2 straipsnio 4 dalis. Seimo nario pasiūlymu siūloma dar labiau išplėsti jaunos šeimos sąvoką. Mes nepritarėme tam, nes amžinai jauni visi būsime.
PIRMININKAS. Autorius prašo balsuoti dėl šito? Balsuoti, gerai. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl P. Čimbaro siūlymo, dėl kurio komiteto nuomonė yra nepritarti.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 15, prieš – 4, susilaikė 47. Siūlymui nepritarta.
Paskutinis – Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas iš dalies pritarė. Siūlė nukelti įsigaliojimą – balandžio 1 dieną. Komiteto nuomone, tam, kad viskam būtų tinkamai pasirengta, įstatymo įsigaliojimą reikia numatyti 2019 m. rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto atstovą klausiu, ar sutinkate, nereikalaujate balsuoti? Sutinka. Dėkoju.
Dėl lydimojo taip pat yra Biudžeto ir finansų komiteto. Jam iš esmės ir dabar pritariame.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, ten irgi data.
PIRMININKAS. Lygiai tas pats, bendru sutarimu. Ar norite balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū jums. Pritariame bendru sutarimu.
G. Skaistė dar prieš kalbėti užsirašė. Ar norėsite kalbėti? Norėsite? Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Bendru sutarimu – aš net nelabai supratau, už ką jūs čia taip pagreitintu būdu. Iš principo aš manau, kad bent jau svarbu atkreipti dėmesį, nes dar įstatymo ne priėmimas, o svarstymas.
Turbūt svarbu atkreipti dėmesį ir į tam tikrus šio įstatymo aspektus. Tarp kitų gerų dalykų šiame įstatyme mes praplečiame ribas, kai žmogus gali pretenduoti į būsto nuomos kompensaciją, į paskolos kompensaciją, į socialinį būstą. Mes 20 % išplečiame ribas, kai žmogus gali pretenduoti į socialinį būstą. Iš principo išeina, kad žmogui, kuris, atskaičius visus mokesčius, į rankas gauna grynais 630 eurų, priklauso būsto nuomos kompensacija. Tai žmogus, gaunantis apie 1000 eurų atlyginimą, gali ateiti į savivaldybę ir prašyti, kad jam iš dalies būtų kompensuojamos būsto išlaidos. Man atrodo, mūsų socialinė parama turi būti taikli ir skiriama tam, kam labiausiai jos reikia. Mano nuomone, šios vietos padidinimas atsiranda jau su valstybės remiamų pajamų augimu kiekvienais metais ir jis yra įvykęs. Mes ne tik padidiname ribas pagal valstybės remiamų pajamų dydį, bet lygiai taip pat padidiname ir dar 20 % papildomai. Mano nuomone, taip mes tiesiog auginame socialinio būsto eiles, o nesuteikiame realios pagalbos, kuri turėtų pasiekti šeimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto kartu su lydimuoju.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
13.56 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2418(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2418(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas pristato J. Rimkus. Kviečiu į tribūną.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018 m. gruodžio 12 d. apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2418(2) ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Biudžeto ir finansų komiteto – V. Rinkevičius, bet nematau. Gal galėtų J. Varžgalys?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė A. Vinkus. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kadangi teikiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas šiandien jau yra pasiekęs svarstymo stadiją, tai apie jo turinį aš nekalbėsiu, visi Seimo nariai su tuo susipažinę. Kalbėsiu labai trumpai. Noriu šiuo projektu nuoširdžiai pasidžiaugti. Jame siūlomos nuostatos yra teisingos ir proporcingos tų asmenų, kuriems jos taikomos, atžvilgiu todėl tuo džiaugiuosi.
Pirma, siūlomos projekto nuostatos orientuojamos į socialiai labai jautrią visuomenės grupę – į šeimas, auginančias ar atitinkamu praėjusiu laikotarpiu auginusias vaikus iki trejų metų amžiaus, ką mūsų valstybė laiko svarbiu visuomenės prioritetu. Antra, projektu siūloma suvienodinti socialinio draudimo garantijas analogiškos padėties asmenims. Ir trečia, šį projektą tam tikru požiūriu galime laikyti išskirtiniu dėl vienos labai svarbios aplinkybės – projekto autoriai teisingai siūlo atkurti proporcingumą atgaline data, kas teisinio reglamentavimo santykiuose nėra dažnas reiškinys. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, gerbiamas Antanai, turiu šiek tiek nuvilti jus – jūs perskaitėte pirminį variantą, mes priimame baigiamąjį variantą, kurį po ilgų diskusijų patobulino komitetas. Apskritai siūlymas, ką siūlė Seimo nariai, pirmiausia nelabai atitiko teisėkūros principus, nes buvo siūloma atgaline data išaugusiems vaikams, motinoms dar mokėti išmokas. Tai būtų nonsensas visiškas.
Aš išėjau į tribūną kalbėti ne dėl to, kad esame šiek tiek suklaidinti, bet norėdamas atkreipti dėmesį, kad mes ir toliau dar porą metų svarstysime biudžetus. Parama šeimai, mes net specialų įstatymą priėmėme dėl paramos šeimai. Manau, kad šeima, ypač šeimos, kuriose yra asmenų, kuriuos reikia slaugyti arba globoti, susiduria su begaline problema, kai reikia skirti dalį savo gyvenimo, užsidaryti tarp keturių sienų prižiūrint.
Mano galva, mes, kaip įstatymų leidėjai, orientuodamiesi į geriausias kitų šalių praktikas, turėtume plėsti institucinę paramą, ar tai būtų dienos centrai, ar tai būtų atvykstamoji parama, ar globos įstaigose. Žmogus, kuris būna su ligoniu, faktiškai neišnaudoja savo potencialo, kurį jis turi. Galbūt jis valstybei ir žmonėms padarytų kur kas daugiau, jeigu galėtų gauti tą paramą. Ir ta parama turėtų būti kuo arčiau gyvenamosios vietos. Dažnai piliečiai neprašo tos pagalbos, nes globos įstaiga yra už dešimčių kilometrų ir ne kiekvienas gali ten nuvažiuoti ir aplankyti.
Kai mes kalbame apie biudžetą ir kai siūlome, kiek turime skirti socialinei apsaugai, tai aš noriu pasakyti: taip, Lietuvoje mes skiriame daugiausiai, palyginti su kitomis sritimis, bet jeigu mes lyginame su Europa, tai du trečdalius europinio lygio iš biudžeto socialinių lėšų skiriame. Aš manau, kad tai būtų gerokai rimtesnis ir geresnis kelias. Sutinku, kad galbūt dalis piliečių, kurie labai nori globoti, rūpintis savo artimaisiais, tęs šitą darbą, bet manau, kad didžioji dalis žmonių būtų daug laimingesni ir geriau jaustųsi, jeigu svarstydami biudžetą mes numatytume didesnes lėšas ir suteiktume gerokai didesnę paramą šeimoms vietose rūpintis artimaisiais, kurie tapo neįgaliaisiais.
Šiuo įstatymu mes sulyginame slaugantys… mes įrašome dabar nuolat prižiūrintys arba globojantys. Tai pirmiausia pareikalaus papildomų lėšų ir tai turime turėti omeny. Todėl komitetas, svarstydamas šitą įstatymą, įsigaliojimo datą numatė tiktai 2020 m. sausio 1 d. Atkreipiu į tai dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Tuoj pažiūrėsime, ar dėl motyvų yra užsirašiusių. Taip, yra. J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų yra daugiau tam tikro aiškumo. Šitą įstatymo projektą teikiau aš, o vėliau teikė ponas R. Karbauskis. Skirtumai buvo tokie, kad ponas R. Karbauskis siūlė apdrausti prižiūrinčius asmenis ir atgaline data, o mano buvo, kad į priekį. Po diskusijų Vyriausybė pritarė projektui, o Seimo komitete, būtent Socialinių reikalų ir darbo komitete, buvo sujungti ir pritarta tam projektui, kaip ir minėjo mano kolega A. Sysas.
Gerbiami kolegos, aš tai agituočiau balsuoti už šitą projektą. Be abejo, tai kainuos valstybės lėšų, bet įstatymo įsigaliojimo pradžia yra 2020 m. sausio 1 d. Mes atsižvelgsime į žmones, kurie neretai būna situacijos įkaitais, kai neturi kitos galimybės, tiktai globoti, prižiūrėti savo artimus neįgaliuosius, dažniausiai vaikus, kurie kartais būna jau ir suaugę, bet vis tiek reikalaujantys globos arba priežiūros. Įstatymo esmė yra sulyginti tiek prižiūrinčiųjų, tiek globėjų socialines garantijas, kad tie žmonės nebūtų valstybės apsaugos sistemos užribyje, todėl tikrai raginu balsuoti už, juo labiau kad šitas projektas yra, sakykime, ir pozicijos, ir opozicijos bendras darbas. Kviečiu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
14.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Astą Radzevičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3012(2) (priėmimo tęsinys)
Norėčiau perskaityti balsų skaičiavimo protokolus. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Astą Radzevičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3012(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 80, rasta biuletenių – 80, galiojančių biuletenių – 78, negaliojančių biuletenių – 2. Už – 44, prieš – 24, susilaikė 10. Pasirašo komisijos nariai.
Remdamasis slapto balsavimo protokolu, nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3012(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Kviečiu teisėją į tribūną. (Plojimai) Prašom tarti žodį.
A. RADZEVIČIENĖ. Dar kartą laba diena, gerbiami Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Labai dėkoju jums už išreikštą pasitikėjimą, kuris leidžia man dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme. Pasižadu ir toliau dirbti profesionaliai ir pateisinti jūsų pasitikėjimą. Ačiū jums. (Plojimai)
14.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Varanauskaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3013(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Varanauskaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projekto Nr. XIIIP-3013(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 80, rasta biuletenių – 80, galiojančių biuletenių – 78, negaliojančių biuletenių – 2. Už – 43, prieš – 26, susilaikė 9. Pasirašo balsų skaičiavimo nariai.
Remdamasis slapto balsavimo protokolu, nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3013(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Kviečiu teisėją. (Plojimai)
J. VARANAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, labai ačiū už išreikštą pasitikėjimą. Dėkoju.
14.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3011(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū jums. Ir kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projekto Nr. XIIIP-3011(2) priėmimo.
Iš viso išduota biuletenių – 80, rasta biuletenių – 80, galiojančių biuletenių – 76, negaliojančių biuletenių – 4. Už – 33, prieš – 31, susilaikė 12. Ir pasirašo balsų skaičiavimo komisijos nariai. Remiantis slapto balsavimo protokolu, nutarimas nepriimtas.
Pereiname, dar laiko turime, prie rezervinių klausimų. (Šurmulys salėje) Dar norėtų dėl vedimo tvarkos ar replikos po balsavimo A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Tik porą žodelių. Po manęs kalbės gerbiamasis Algirdas. Galiu pasakyti, kad nenuvylėte manęs, aš sąmoningai išdėsčiau tas tris pozicijas, kuriomis didžiuojuosi. Didžiuojuosi Vyriausybe ir didžiuojuosi tais, kurie bus patenkinti tuo nutarimu. Prašom.
14.10 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1651(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Rezervinis klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1651(2). Kviečiu V. Poderį pateikti šį įstatymo projektą.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, teikiu mūsų kolegos V. Simuliko su ekspertais paruoštą įstatymo projektą, tai yra Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama sutvarkyti karšto vandens tiekimą daugiabučiuose. Šiuo projektu sprendžiamos ne visos problemos, bet dalis problemų, norima išspręsti dviprasmybę, kai daugiabutyje yra karšto vandens tiekėjas, bet iš tikrųjų visa įranga, visi prietaisai, visas šilumos punktas priklauso gyventojams.
Šių pataisų teikėjų tvirtinimu, tokia nuostata, kad tokiu atveju yra išorinis karšto vandens teikėjas, yra nelogiška, nes iš tikrųjų viskas yra naudojama pačių gyventojų. Tai yra šilumos punktų… Ir jų pagrindinė mintis, dar kartą pakartosiu, yra išspręsti šią dviprasmybę – jeigu yra šilumos tiekėjas, tai jis tiekia karštą vandenį iš išorės, jeigu viduje gaminama, tai ne šilumos tiekėjo, o gyventojų nuosavuose instrumentuose ir šilumos punkte gaminama, todėl nėra šilumos tiekėjo. Tokia nuostata bandoma išspręsti.
Jeigu būtų pritarta po pateikimo, matyt, ir daugiau problemų būtų bandoma išspręsti, nes ši problematika jau keli dešimtmečiai supinta ir, matyt, reikėtų pereiti ir prie Geriamojo vandens ir nuotekų įstatymo keitimo. Tai tiek, pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų, ko gero, Lietuvoje nėra likusių boilerinių, bet norėčiau jūsų nuomonės dėl atsiskaitymo, karšto vandens apskaitos, nes visada vyksta tam tikrų diskusijų. Vieni už tai, kad galbūt nuostoliai būtų užkrauti vandens tiekėjams, kiti – karšto vandens. Tai jūsų nuostata kokia?
V. PODERYS (LVŽSF). Šiuo atveju aš pozicijos neužimu, bet iš tikrųjų viena iš tų problemų, kuri tarp eilučių, didžioji problematika – kam priskirti nepriskirtą šilumą ir vandenį, kas prisiima nuostolius, ar šilumos tiekėjai, ar vandens tiekėjai. Tai čia turbūt, jeigu būtų pritarta šitam projektui, lygiagrečiai ir šitą problemą reikėtų pabandyti išspręsti, ji jau antrą dešimtmetį niekaip nėra išsprendžiama civilizuotai, kad būtų pasiektas civilizuotas konsensusas. Ačiū už pastabą, aš manau, kad reikės ir šitos antrosios problematikos būtinai imtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, turbūt nėra tokios srities, labiau sujauktos ir suveltos, ir įstatymuose, ir realiame gyvenime negu šilumos ūkis, ypač daugiabučiuose. Skaičiau skaičiau aš jūsų šitą projektą, man dabar taip neaišku, tai jūs siūlote naikinti dabar egzistuojančius du apsirūpinimo šiluma būdus ir, kai gyventojai turi pasirinkti, kurį būdą jie pasirenka. Pagal jūsų siūlymus, suprantu, to kaip ir nelieka. Vienas klausimas.
Kitas klausimas, tai ar jūsų įstatymas, kas irgi man lieka neaišku, vis dėlto kažkaip išsprendžia tą sujauktą šilumos tinklų nuosavybės problemą, nes kur yra bendrijos, ten daugmaž aišku, kur nėra bendrijų, ten tampa labai neaišku? Ar nereikėtų šitą sritį irgi kažkaip išspręsti vieną kartą aiškiau, kad vienas žmogus gyvena bute, pasirenka ką nors vieno, o ne blaškosi, ir moka už kažką vieną? Ačiū.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, kolega, aš visiškai pritariu jūsų minčiai, kad šilumos ūkio reikalai reglamentuoti labai painiai ir sudėtingai, bet šitą patį šilumos ūkį reglamentuojant karšto vandens dar labiau supainioti. Dabar kolegos Valerijaus siūlyta problematika yra labai siaura, bet jūs ir vieni, ir kiti, ir su kitais dar kalbėjau koridoriuose, už šios salės ribų, kiti dar daugiau problemų… Mano manymu, turbūt reikėtų steigti darbo grupę ar prie Energetikos komisijos, ar prie komiteto ir surankioti visas šitas problemas, kurių yra trys ar keturios penkios didžiosios, ir dar kartą bandyti surasti konsensusą, jas išspręsti. Aš, kaip Energetikos komisijos pirmininkas, siūlyčiau tai savo kolegoms iš Energetikos komisijos, taip pat ir jums. Todėl prašyčiau įtraukti Energetikos komisiją kaip papildomą.
PIRMININKAS. Jau įtraukta į siūlymus. Daugiau klausimų nėra. Dėkoju pristatančiam. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Siūlote balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 55, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomai siūloma svarstyti Energetikos ir darnios plėtros komisijai. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Daugiau siūlymų nematau. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.15 val.
Seimo savaitės (2019-02-11–2019-02-14) – 2019 m. vasario 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis – rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios vasario 11 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu pranešėją R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Mielieji Seimo nariai, kaip jūs ir priėmėte sprendimą, sesija pratęsiama iki vasario 14 dienos. Tai jau nuspręsta. O kad dirbtume vasario 12 ir 14 dienomis, yra siūloma darbotvarkė.
Tikimasi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau bus pateikęs išvadą ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektai atkeliaus į plenarinių posėdžių salę. Taip pat tikimasi dėl Socialinių įmonių ir Paramos būstui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymų – taigi socialinių temų turėsime visą gausą. O dėl sveikatos priežiūros įstaigų, paskyrėme šiandien, tikimės, kad Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis taip pat jau bus pateikęs išvadą. Priėmimas yra ir Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo, ir nemažai ministrų teikiamų įstatymų projektų, ar ratifikavimas, ar pateikimas.
Taip pat, kad pasivytų svarstymus komitetuose, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektą pateiks A. Maldeikienė, nes ji taip pat yra parengusi ta tema įstatymo projektą.
Ketvirtadienis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas, mes dar nesame padarę ir priėmę, ir atitinkamai vėl nemažai ir pateikimų, ir svarstymų. Kalbėjome su Seimo Pirmininku ir maloniai kviečiame ir opozicines frakcijas, jei yra pageidavimų, dėl vasario 12 ir 14 dienų teikti pasiūlymus, nes iš rudens sesijos darbų programos dar yra likę nemažai jūsų įstatymų projektų, kuriuos galėtume pateikti. Daugiau būtume apsvarstę ir opozicinių frakcijų įstatymų projektų. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Norite paklausti? M. Majauskas norėtų paklausti, nors neužsirašė. Tuoj įjungsime.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų bandžiau užsirašyti, bet nebuvo suteikta galimybė.
Norėjau paklausti, ar sutiktumėte įtraukti pakeitimą Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio, kuris šiuo metu numato, kad ir už labai nedidelio kiekio narkotinių medžiagų atsisiuntimą internetu yra numatomas laisvės atėmimas iki 10 metų. Taip traumuojami ir laužomi žmonių gyvenimai. Įsigijimas ir disponavimas numato reikšmingai švelnesnę bausmę. Ar sutiktumėte, kad toks klausimas galėtų būti įtrauktas į darbotvarkę padiskutuoti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jei jūsų frakcija siūlo ir yra visi reikalavimai, kurie reikalingi, o tai yra Teisės departamento išvada, kodėl gi ne.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra užsirašiusių ir net nematau salėje, kad kas norėtų.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju visiems.
PIRMININKAS. Galime tvirtinti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
14.19 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko Seimo narių pareiškimai. A. Matulas. Kviečiu į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi bus tam tikras tarpas, noriu pasakyti, kad tam tikrų privačių gydymo įstaigų vadovai kreipėsi į Respublikos Prezidentę, Ministrą Pirmininką, komitetą ir kitas institucijas, atkreipdami dėmesį, kad sveikatos apsaugos ministras praeitų metų lapkričio 23 dieną pasirašė įsakymą dėl paslaugų teikimo reikalavimų. Pagal tuos paslaugų teikimo reikalavimus dauguma ir privačių, ir mažesnių rajonų ligoninių neatitiks tų reikalavimų, iš esmės neatitiks tų reikalavimų licencijai gauti. Ir nors vėlgi yra kalbama, kad kažkas meluoja, bet viskas daroma įvairiomis priemonėmis, ir teikiamais įstatymų projektais, ir ministrų įsakymais, žlugdomos mažesnės sveikatos priežiūros įstaigos. Iki tol buvo nustatyti tam tikri reikalavimai, kad įstaigos privalo užtikrinti ir kai kurios reikalavimus, mano manymu, perteklinius, kurie nėra taikomi ir kai kuriose kitose šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir panašiai.
Tuos reikalavimus buvo galima užtikrinti sudarant sutartį su kita įstaiga, bet šiuo metu įstaigoms privaloma turėti visą parą veikiančias tam tikras institucijas, įrangą. Pavyzdžiui, visoms rajonų ligoninėms vienodai su universitetinėmis ligoninėmis reikia turėti visą parą (nevardysiu tų dalykų, kurie tikrai turėtų būti, rentgenologijos…) gastroduodenoskopą, elektromanoskopą, bronchoskopą, kolonoskopą, turi būti užtikrinti visą parą elektrokardiografijos, ultragarsiniai tyrimai, rentgeno diagnostikos tyrimai, endoskopiniai tyrimai, gastroduodenoskopijos tyrimai, rektoromanoskopija, brochoskopija ir panašiai, kompiuterinio tomografo tyrimai.
Kadangi pagal tuos reikalavimus, kaip sakiau, daugelis, ypač privačių, neatitinka reikalavimų, turi užsidaryti, tai jie kreipėsi, kiek žinau, į Akreditavimo tarnybą. Akreditavimo tarnyba, matydama sudėtingą situaciją, kreipėsi į ministeriją, ministras parašė raštą Akreditavimo tarnybai, kad tris mėnesius gali netaikyti tų reikalavimų. Tai dabar įsakymas galioja, bet pagal tam tikrą ministro raštą, kuris neturi jokio teisinio pagrindo, šitie reikalavimai netaikomi, o kas bus po trijų mėnesių, niekas negali pasakyti, nes tam, kad atitiktų tuos, mano manymu, perteklinius reikalavimus, kurie netaikomi išsivysčiusiose šalyse, turi būti pripirkta įrangos ne už vieną milijoną eurų.
Atkreipiu dėmesį Sveikatos ministerijos ir Ministro Pirmininko, kad vis dėlto baigtų žlugdyti ir taikyti tam tikrus perteklinius reikalavimus. Dar kartą nusistebiu, kaip mes čia sugebėjome įsigyti tokį sveikatos apsaugos ministrą, kuris taip nekenčia medikų ir taip nekenčia Lietuvos pacientų.
PIRMININKAS. Daugiau pareiškimų neturime. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Taigi, gerbiamieji, sausio 15 dienos posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.