Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 303
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Sveiki sugrįžę po pietų, kolegos. Pradedame 2023 m. rugsėjo 19 d. popietinį posėdį. (Gongas) Registruojamės – smagiausias pranešimas.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pranešimas apie energetikos sektoriaus pokyčius šiais metais ir ateities perspektyvas
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Šiandien mūsų tribūnoje bus energetikos ministras gerbiamas D. Kreivys. Prašom, gerbiamas ministre. Maždaug 15 minučių bus pranešimas ir 15 minučių dar turėsime galimybę paklausti. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti energetikos sektoriaus pokyčius, kas vyko šiais metais ir kaip atrodys mūsų energetikos sistema ateityje. Turbūt vienas svarbiausių (nežinau, kas čia atsitiko)… Turbūt vienas svarbiausių dalykų, kurie įvyko per pastaruosius mėnesius, tai yra pasienio susitarimas dėl aiškios datos, kada sinchronizuojamės su pagrindiniais Europos tinklais. Data yra aiški, kaip minėjau. Terminas yra paankstintas maždaug metais, nes galutinė sinchronizacijos data buvo 2025 metų pabaigoje. O kai pabaigoje, tai išėjus pabaigoje iš BRELLʼo ta pati sinchronizacija savaime būtų įvykusi 2026 metų pradžioje. Tai dabar turime datą, kaip minėjau, 2025 metų pradžia. Tam yra pasirašyti du dokumentai – premjerų susitarimas ir antras yra susitarimas tarp operatorių, jame aiškiai yra sudėlioti darbai, kurie turi būti padaryti iki to laiko.
Ką mes turėtume, kas buvo nuveikta, kokie pagrindiniai darbai, sakykime, dėl sinchronizacijos ir kas dar turi būti nuveikta? Pats svarbiausias turbūt projektas, kuris yra pabaigtas, išbandytas ir sinchroniniu režimu, ir salos režimu, tai yra „LitPol Link“ jungties pritaikymas sinchroniniam darbui. Tai yra milžiniška pastotė Alytaus rajone, kuri funkcionuoja ir leidžia mums bet kada persijungti prie europinės sistemos. Kritiniai projektai, kurie bus pabaigti iki kitų metų I ketvirčio pabaigos, tai įrengti nauji sinchroniniai kompensatoriai. Daugelis matėte jų kelionę Lietuvoje, didžiuliai įrenginiai po 480 tonų, taip pat paleista 200 megavatų baterija. Paskutiniai bandymai yra baigti ir leidimai jai veikti bus išduoti per artimiausias kelias savaites. Dar yra įdiegta jau šiuo metu ir išbandoma dažnio valdymo sistema, šiuo metu mūsų dažnį valdo dispečeriai Maskvoje, bet yra įdiegta visa dažnių automatinė valdymo sistema, kuri automatiškai valdys mūsų dažnį.
Šiek tiek apie gamybą, atsinaujinančios energetikos gamybą. Matote kairėje grafiką, kiek per pastaruosius trejus metus yra padidėjęs elektros energijos instaliacijų kiekis – nuo 699 megavatų iki 2 tūkst. 162 gigavatų, o dešinėje pusėje matote, kaip jinai toliau didės. 2024 metais mes turėsime jau virš 3, apie 3,5 gigavato. 2025 metai yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 gigabaitus. Tai yra milžiniškas kiekis, tai leis mums realiai generuoti beveik 75–80 % visos mums reikalingos elektros energijos. Tai leidžia sakyti, kad 2025 metais bus šitas kiekis pastatytas saulės ir vėjo elektrinių, nes ketinimų protokolai ir tinklo rezervacijų sutartys yra sudarytos, pateikti didžiuliai užstatai ir per trejus metus saulės elektrinės ir vėjo elektrinės turi būti pastatytos. Iš viso rezervacijų iki šios dienos turime 12 gigabaitų. Kuomet yra verkiama ir ieškoma būdų, kaip iš gaminančių vartotojų atimti tuos dabar likusius 200 ar 400 megavatų, galime drąsiai pasakyti, kad iki šios dienos saulės ir vėjo elektrinių rezervacijų yra užstatoma 12,2 gigabaito. Turime tiek įsipareigojimų.
Kita gera žinia yra gaminantys vartotojai. Gaminančius vartotojus mes laikome ypač svarbiais generacijos kūrėjais, leidžiančiais naudą iš žaliosios generacijos pasidalinti horizontaliai visai visuomenei. Žinote, kad taip pat netrukus paleisime priemones ir energetinėms bendrijoms, jos skirtos skurdui mažinti. Beveik 150 tūkst. žmonių, esančių nepritekliuje, įgyvendinus tas priemones, gaus elektros energiją su 80 % nuolaida. Gaminančių vartotojų kiekis tikrai įspūdingas. Liepos mėnesį gaminantys vartotojai kartu su vėjo elektrinėmis pagamino beveik trečdalį visos Lietuvos elektros energijos. Noriu pastebėti, jei pažiūrėtume, per paskutiniuosius ketverius metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo dešimt kartų. Tai tikrai įspūdingas skaičius.
Turbūt vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos šiuo metu atliekame, yra energetikos sistemos subalansavimas ir jos rezervai. Saulė ne visada šviečia, vėjas ne visą laiką pučia, tačiau turime turėti elektros visais atvejais. Dėl to sustabdėme tradicinės generacijos naikinimą, vykusį iki šiol, ir pradėjome ją atkurti. Kitais metais bus suremontuoti du galingiausi kondensaciniai dujinės generacijos blokai – Elektrėnų septintasis ir aštuntasis, tai du blokai po 300 megavatų. Taip pat 2026 metais pradės veikti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktasis blokas, vėlgi labai aiškiai numatytas valstybės lūkesčių laiške „Igničiui“, jis bus pastatytas. Apie dažnio valdymo sistemą ir baterijas jau esu kalbėjęs.
Kaip minėjau, pagrindinis mūsų tikslas ir pagrindinė energetikos sistemos yda buvo elektros gamybos trūkumas. Sinchronizacija ir nuosava gamyba yra du pagrindiniai iššūkiai. Pagal tai, ką aš rodžiau, kaip vystosi mūsų generacija, 2030 metais mes pasieksime lūžį, kuomet visa elektros energija, nepaisant žymiai aukštesnio jos vartojimo, bus gaminama Lietuvoje. Tam, kad galėtume pasiekti ambicingus Lietuvai iškeltus tikslus dekarbonizuoti visą ekonomiką, šiuo metu yra pabaigta studija kartu su britų kompanija DNV, šitoje studijoje aiškiai sudėliotos transformacijos gairės. Dabar iš studijos yra paimti keturi scenarijai ir tie keturi scenarijai yra modeliuojami mūsų Lietuvos energetikos agentūroje kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybine laboratorija prie Energetikos departamento. Modeliuoja geriausius modelius, geriausią scenarijų, kuris tiks Lietuvai, mes jį planuojame pateikti kartu su Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija šių metų pabaigoje.
Noriu paminėti, kad jeigu šiais metais mes suvartojame apie 13 teravatvalandžių elektros energijos, tai mes, dekarbonizavus pramonę, dekarbonizavus mūsų ekonomiką ir visiškai išnaudojus visą mūsų potencialą, naudosime, gaminsime iki 85 teravatvalandžių elektros energijos, nes reikės ir šilumos ūkiui, reikės ir transportui, ir „Achemai“, ir Mažeikių gamyklai.
Čia numatyti žingsniai – 2030 metai, 2040 metai ir kaip judame į priekį. Truputėlį noriu… Vėlgi yra ir studijos, ir atitinkamai iš kitų tarptautinių susitarimų, kuriuos turime, čia matote visą Baltijos jūros ekosistemą, tai yra ir vandenilio vamzdynus, ir elektros jungtį, matote tris didžiulius vandenilio centrus – Vidurio Lietuvos slėnį, Šiaurės Lietuvos slėnį ir Vakarų slėnį, kuris bus jūroje kartu su sala. Planuojame, kad sala Baltijos jūroje taip pat turėtų atsirasti apie 2035 metus. Vėlgi tuos visus dalykus atnešime kartu su Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija. Potencialas viso Baltijos jūros regiono yra apie 25 gigavatai izoliuotos elektros jūroje… 25 gigavatus elektros gamybos.
Žiūrint į Europą, Europoje aiškiai formuojasi žemėlapis, kai Šiaurės šalys, tarp jų ir Baltijos, ir Pietų šalys eksportuos didžiulius atsinaujinančios energetikos srautus, tarp jų ir energetinius produktus, tokius kaip vandenilis, sintetinis metanolis, sintetinis metanas, amoniakas, į Centrinę Europą, kurioje yra didžiuliai pramonės centrai. Iš to Lietuva galės reikšmingai uždirbti. Kaip tiktai šiuo metu yra baigtas svarstymas vandenilio gairių, arba strategijos. Jinai keliauja į Vyriausybę ir ją tikrai taip pat pristatysime atitinkamuose Seimo komitetuose.
Apie jūros vėją nemažai buvo kalbėta ir prikalbėta įvairios netiesos. Aš noriu pasidžiaugti, kad pirmas parkas tikrai buvo sėkmė, ypač matant, kokie aukcionai vyko po mūsų aukciono ir Europoje, ir Amerikoje. Pasiūlyta kaina, kaip žinote, buvo 20 mln. Taip pat reikia įskaičiuoti kabelio kainą, pastočių kainą ir taip toliau. Tai iki 600 mln. eurų, jeigu lygintume su Vokietija, kur jau tikrai laikoma geriausiais rezultatais, kurie vyko prieš mūsų aukcioną, matome, kad rezultatas yra gana palyginamas.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį – maždaug prieš 3 savaites Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko trys aukcionai: Meksikos įlankoje, Teksaso valstijoje, o dviejuose parkuose išvis neatsirado dalyvių. Trečiame parke dalyvavo tiktai du dalyviai ir vokiečių kompanija RVE pasiūlė 5,25 mln. eurų už parką, be abejo, plius kabelis.
Taip pat prieš geras porą savaičių turėjo vykti aukcionas Jungtinėje Karalystėje, bet taip pat aukcionas neįvyko, neatsirado dalyvių. Dar kartą pakartosiu, mūsų aukcionas – tikrai didelė sėkmė pagal tas sąlygas, kurias mes teikiame.
Rengiamės antrajam parkui. Antrasis parkas turės dvigubą sistemą: jeigu dalyviai neprašys valstybės paramos, nustatys nulius dėl valstybės paramos, tada jie dalyvaus aukcione, kiek jie gali primokėti. Mes turime tokią gana lanksčią schemą ir esama būtent situacija turbūt gali leisti mums tikėtis, kad šis aukcionas taip pat įvyks sėkmingai. Noriu pabrėžti, kad du jūros parkai yra kritiniai mūsų energetikos sistemai, dviejų parkų galia atitiks vieno atominio reaktoriaus, sakykime, galią. Aišku, šiek tiek tai yra generavimo koeficientas, kuris iliustruoja, kad jie generuos šiek tiek mažiau negu reguliuotojas, bet iš principo pats mastas yra labai labai reikšmingas.
Noriu šiek tiek pašnekėti, pereiti nuo ateities prie dabarties, kaip atrodys šitų metų pabaiga, kaip atrodys elektros kainos, kaip atrodys šildymas. Noriu pasidžiaugti, kad biokuro kaina šį šildymo sezoną bus 30 % mažesnė. Kas lėmė šį pokytį? Be abejo, tendencijos, tendencijos energetikos rinkoje, to negalima paneigti, bet taip pat noriu priminti ar pabrėžti, kad Vyriausybė aktyviai dirbo didindama vietinio biokuro pasiūlą ir skatino (mes kartu priėmėme ir įstatymus) šilumos gamintojus išnaudoti miško kirtimo atliekas šilumos gamyboje, vadinamąsias SM3 atliekas, kurių 30 % deginimo įpareigojimas yra įrašytas įstatyme. Taip pat iškeltos užduotys Miškų urėdijai, ji reikšmingai padidino ir miško atliekų kiekį, ir biokuro žaliavos tiekimą rinkai. Taip pat yra sudaryta galimybė, ja dar kol kas nėra naudojamasi, importuoti biokurą šilumai gaminti iš kitų Europos Sąjungos šalių iš dalies subsidijuojant pristatymo kainą.
Taigi rezultatas yra ženkliai kritusios biokuro kainos. Šiuo metu trumpalaikių sandorių kaina yra 19,68 euro už megavatvalandę, tai yra 60 % mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jeigu galima, baikite…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, baigiu.
PIRMININKAS. …nes kolegos dar norės klustelėti. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taigi šį šildymo sezoną biokuro kainos vidurkis, kaip minėjau, formuojamas 28 eurų už megavatą lygiu, arba 31 % pigiau negu praeitais metais, o SM3 atliekų naudojame beveik 36 % degindami biokurą, gamindami šilumą. Šildymo sezonas bus vidutiniškai 20 % pigesnis. Kaip minėjau, tai lėmė sumažėjusi biokuro, dujų kaina ir biokuro pasiūla. Matome, vidutinę reguliuotojo kainą planuojame nustatyti apie 7,44. Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja 6–7 centus už kilovatvalandę. Elektros kainos taip pat stabilizavosi. Matote, raudona linija – praėjusių metų kreivė, apačioje matote šių metų kreivę. Elektros kainos beveik grįžo į 2021 metų lygį. Tam taip pat reikšmingai padeda ir mūsų vietinė generacija, kuri reikšmingai išaugo per pastaruosius metus. Ačiū už dėmesį. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, įdomus pristatymas. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Dumbrava. Ruošiasi K. Mažeika.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, vis dėlto jūs palietėte gaminančius vartotojus, čia tikrai auga skaičius Lietuvoje, tai tikrai yra malonu ir gerai. APVA nespėja tiesiog apskaičiuoti ir dalinti kompensacijas, labai stipriai vėluoja, kiek aš žinau.
Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūsų valdymo, kadencijos laikotarpiu, iki jūsų valdymo, kadencijos laikotarpio pabaigos jūs nežadate keisti buitiniams vartotojams atsiskaitymo tvarkos, kuri yra dabar: sukaupi kilovatvalandes, atiduodi vartotojui ir jis vėl grąžina į tinklą? Ta tvarka šiandien yra labai gera. Aš dabar girdžiu iš elektros energijos tiekėjų, kad jų kažkas netenkina, jie nori keisti tą tvarką, kažkaip pinigais tą kaupimą daryti. Gerbiamas ministre, ar jūs galite užtikrinti, kad gaminantys vartotojai gali būti ramūs, kad niekas nesikeis bent jau kokius metus laiko? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mes reguliariai, turbūt kas mėnesį, kartojame tą pačią maldą, kad mes nieko nesiruošiame keisti. Jeigu šiandien pažiūrėtume, kodėl kartais kainos tuo metu, kai šviečia saulė, būna labai žemos, tai visų pirma ne dėl mūsų gaminančių vartotojų, sakykime, „kaltės“. Geriausias pavyzdys buvo, kai saulė švietė visu intensyvumu, tačiau suomių Olkiluoto trečiasis blokas buvo sustojęs, iš Skandinavijos elektros energijos importas buvo reikšmingai sumažėjęs, tuo metu kainos Lietuvoje tomis valandomis, kai generavo mūsų gaminantys vartotojai, buvo pačios didžiausios. Yra tokių dienų daug, jas aš esu užfiksavęs.
Noriu pasakyti, kad žemos kainos, labai žemos kainos ateina jungtimis iš Skandinavijos ir Vokietijos. Jeigu mes sugriautume šią schemą, kuri dabar egzistuoja, automatiškai tuomet, kai elektros dėl vienokių ar kitokių priežasčių negautume iš Skandinavijos ar Vokietijos, visi mūsų vartotojai mokėtų milžiniškas kainas. Kol kas nenumatome ir ministerija mano, kad gaminančių vartotojų schema yra naudinga.
O ką daro valstybė? Valstybė daro, „Ignitis“ yra įpareigotas ir stato penktąjį bloką, kuris galėtų… Kruonio hidroakumuliacinės galėtų sugerti, bus naudojama baterija. Taip pat greitai paleisime nemažai priemonių verslui, kuris galėtų (subsidijuosime baterijas) naudoti baterijas būtent tai perteklinei elektros energijai sugerti. Kaip minėjau, perteklinė elektros energija tomis valandomis, jeigu šviečia saulė Vokietijoje, Skandinavijoje, ateina iš ten.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi V. Kanopa.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, ministre, turbūt pirmiausia turėtume pasakyti ir praėjusios Vyriausybės kabinetui ir premjerui, kuris dirbo prieš jus, ir ministrui, kuris dirbo prieš jus, nes turbūt tai, ką jūs čia vardinate, yra būtent jo pradėti darbai. Jūs, aišku, ačiū, kad tęsiate turbūt daugelį jų. Bet aš tokį žemišką klausimą noriu jums užduoti.
Aš jums dar pavasarį padaviau aštuonių lapų susirašinėjimą tarp vieno žmogaus ir ESO ir niekaip nesulaukiu atsakymo. Ten virš 50 įvairiausių paklausimų ir atsakymų ir ta problema iki šiandien dar nėra išspręsta. Nusileisti iki žmonių lygio ir jiems padėti tapti gaminančiais vartotojais irgi turbūt yra lūkestis ir jūsų, ir jūsų komandos. Tai vis dėlto kaip tiems žmonėms prisibelsti? Tiems, kurie turi tokių iššūkių, apie kuriuos mes kalbėjome dar pavasarį, bet jau ruduo, jau saulės tuoj nebus, o tas žmogus vis dar negali tapti gaminančiu vartotoju. Tiesiog kviečiu pažiūrėti ir į tas problemas, kurios tikrai turbūt yra sopuliai, ir padėti tiems žmonėms vis dėlto tapti gaminančiais vartotojais.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Neneigiu praėjusios Vyriausybės nuopelnų, gaminančių vartotojų pati schema ir jos logika buvo tikrai nebloga. Tačiau Proveržio paketas ir finansavimo didžiulės galimybės, kurias parengė mūsų dabartinė ministerija, leido elektros energijos instaliacijas padidinti nuo 700 megavatų šiandien tris kartus – beveik iki 2–3 gigavatų, o gaminančių vartotojų kiekį – dešimt kartų. (Balsai salėje) Ne. Deja, ne. Noriu priminti paprastai, kad ši schema labai aiškiai rodo. Ir lūžiai kertiniai įvyko su paketu, Proveržio paketu, kuris (…). Esminiai. Ir priemonių, įskaitant RRF’o visas naujas priemones, gigavatai, ir matote, kiek teko patirti asmeniškai puolimų ir visų kitų dalykų, stengiantis išsaugoti gaminančių vartotojų schemą, kuri ne kartą buvo bandoma griauti, numušinėti ir panašiai. Aš neneigiu Vyriausybės… bet reikia būti fair, sąžiningam.
Dabar dėl galių. Šiandien mes matome: 12 gigavatų iš viso rezervuoti. Visas tinklas yra… (Balsai salėje) Visų. Taip, visų. 12 gigavatų rezervuota. Tinklas faktiškai yra visas užimtas. (Balsai salėje) Ne, tai čia yra realiai kiek. Didžioji dauguma yra pinigais subalansuota. 8 gigavatai yra pinigais subalansuota, vadinasi, palikti užstatai. ESO stengiasi ir mes planuojame investuoti 82 mln. eurų į praplėtimą tam tikrų vietų, kur leis dar papildomai prijungti gaminančių vartotojų kai kuriose zonose. Tačiau kai kuriose vietose jau yra perkrautos perdavimo linijos, „Litgrido“ linijos, ir tu jau negali, plėsk neplėtęs apačioje ESO pastotes, nebegali įjungti.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia V. Kanopa. Ruošiasi A. Gedvilas. Prašom.
V. KANOPA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, elektros energijos rinkoje 2022 metais susiklostė nevaldoma situacija ir paniška situacija, kai rinkos kainos nekontroliuojamai ėmė kilti, o vartotojai, sąžiningi ūkio subjektai, panikos apimti, ėmė sudaryti elektros tiekimo sutartis neadekvačiomis sąlygomis. Nebuvo kito pasirinkimo, todėl buvo sudarytos ilgalaikės penkerių dešimties metų sutartys. Šiandien žiūrint į rinkos kainas, tai yra labai aukštomis kainomis.
Kyla natūralus klausimas: ar valstybė turi kištis į energetikos sektorių ir pradėti reguliuoti chaotišką elektros energijos rinką? Sukeltos krizės laikotarpiu matėme, kad valstybinio reguliavimo subjektai į krizės elektros tiekimo rinkoje valdymą ir reguliavimą nesikišo ir iki šiol jokių efektyvių priemonių nepasiūlė ir neįgyvendino. Dabar jau yra žinoma, kad savo pažeistas teises vartotojai, įmonės yra priverstos ginti savarankiškai teismuose, nors ši strateginė elektros tiekimo sritis yra akivaizdžiai priskiriama prie valstybinio reguliavimo objektų ir negali būti palikta savieigai bei įžūlesnių rinkos dalyvių piktnaudžiavimui.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, prašome paaiškinti, kokių priemonių Energetikos ministerija ėmėsi, kad būtų suvaldyta chaotiška situacija elektros energijos rinkose, kilusi 2022 metų antroje pusėje. Kas daroma šiuo metu, kad būtų pažabota situacija, piktnaudžiaujantys ūkio subjektai, tiekiantys elektros energiją? Kokius veiksmus ir politines priemones energetikos srityje yra numačiusi Energetikos ministerija, kad ne tik nepasikartotų chaosas elektros tiekimo rinkoje, o būtų užtikrinamos konkurencingos kainos, kad šis klausimas būtų išspręstas?
Man yra žinoma, kad Pramonininkų konfederacija irgi kreipėsi į VERTʼą…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. KANOPA (LSDPF). …bet jokio atsakymo nėra. Čia aš klausiu ministro dėl sutarčių peržiūrėjimo ir ieškojimo kompromiso dėl kainų arba sutarties nutraukimo. Ačiū, gerbiamas ministre.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kai jūs kalbate apie chaosą, kitus dalykus, tai nebuvo chaosas. Tai yra karo pasekmė. Kai Rusija blokavo dujų srautus į Europą, buvo susprogdintas „Nord Streamas“, tuomet turėjome labai aukštas dujų kainas. Didelė dalis generacijos ateina iš dujų ir turėjome pasekmes. Vyriausybė aktyviai įsikišo į kainų valdymą. Gyventojams buvo kompensuojama pabrangusi elektra, dujos, šildymas. Valstybė taip pat įsikišo, kai kainos pradėjo kristi, tuomet aiškiai tiekėjams buvo leista mūsų kartu priimtu įstatymu, kad kainas, net neprašant gyventojams, automatiškai būtų galima sumažinti iki 28 centų. Taip pat noriu priminti, kad nesant liberalizuotos rinkos šiandien nebūtume galėję kalbėti apie tuos elektros energijos generacijos ir vystymo projektus, kurie yra šiandien, nes būtent nepriklausomi tiekėjai ir perka tą elektrą, nuomojasi parkus ir konkuruoja dėl pigesnės elektros nupirkimo, kad ją galėtų patiekti mūsų vartotojams. Nesant rinkos, esant vienam monopolistui, tokių dalykų niekados nebūtų buvę.
Kitas dalykas, dar prisiminkime, kad ne Lietuva sugalvojo, įstatymas buvo priimtas vėlgi praėjusios Vyriausybės, ir priimtas todėl, kad tai yra mūsų europiniai įsipareigojimai, ir įstatymai yra vykdomi. Aš manau, kad Vyriausybė tikrai padarė viską, kad mūsų vartotojai būtų apsaugoti. Dėl verslo tai taip, dalis verslo sudarė ilgalaikes sutartis nepalankiomis sąlygomis, bet šiuo atveju vėlgi Vyriausybė negali kištis ir pasakyti operatoriams, kad jūs mažinkite kainas, juo labiau kad šita rinka buvo liberalizuota jau labai labai seniai. Verslo subjektai turi išminties, turi verslo praktikos ir turbūt labai sunku Vyriausybei būtų sakyti – darykite taip ar kitaip. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, savo pristatymo metu minėjote, kad gyventojų laukia 20 % mažesnės šildymo sąskaitos dėl biokuro ir dujų palankių kainų, tačiau iš viešai prieinamos informacijos aišku, kad jau kuris laikas gyventojai moka net tris kartus didesnę kainą už dujas ir pastaruoju metu yra padarytas pirkimas 50 % brangiau negu kaina rinkoje. Tad prašau paaiškinti dėl tokios nekompetencijos, „Ignitis“ vadovybės veiksmų ir kokios atsakomybės… kokia atsakomybė laukia atitinkamų vadovų dėl tokių veiksmų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tai taip, kuomet mes kalbame apie ateinantį sezoną, tai ateinantis sezonas yra gana aiškus, kainos yra gana aiškios ir lygis, pagal kurį moka šiandien žmonės, atitinka tą kainų lygį, vidutinį kainų lygį, kuris yra rinkoje už dujas. Vyriausybė prisiėmė ir iš dalies kompensuoja draustą kiekį. Reguliuotojo, reguliuotojo „Igničio“ buvo priimtas sprendimas, jis galioja ir ateinantiems metams, dalį kiekio drausti ir užtikrinti stabilesnes kainas, kurios nesvyruotų nuo bet kokio įvykio. Kaina drausto dujų kiekio yra šiek tiek didesnė. Be abejo, mes nežinome, kokie įvykiai gali laukti mūsų ateinantį pusmetį, todėl draudimas visą laiką yra protingumo išraiška. Bet Vyriausybė kompensuoja, dar kartą pasakysiu, šiandien kompensacijų lygis atitinka, valstybei kompensavus, ką žmonės moka, atitinka rinkos sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, ačiū už informaciją, už atsakymus į klausimus.
14.34 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 721, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 ir 729 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3066, Baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3067 (pateikimas)
Tęsiame darbą toliau. Turiu pasakyti, kad mes turime grįžti prie rytinės darbotvarkės, iš jos yra likę pora neapsvarstytų klausimų, tai 1-8.1 ir 1-8.2 – projektai Nr. XIVP-3066 ir Nr. XIVP-3067. Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 3571 straipsniu projektas. Prašau ministrę E. Dobrowolską.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, džiaugiuosi galėdama pristatyti antrąją dalį. Dėkoju Seimo nariams, kurie palaikė Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies peržiūrą, ji yra ne tiktai priimta, Prezidento pasirašyta, bet jau ir įsigaliojusi. Šiuo metu teikiame bendrosios dalies peržiūrą. Šie pakeitimai yra didelės apimties, bet yra parengti kartu su akademikais, kartu su praktikais. Diskutuota būtent, kokiu būdu iš esmės bausmės skyrimas ir atskiros Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos galėtų būti keičiamos. Visi šiuo metu pateikiami pakeitimai yra diskutuoti ir Baudžiamojo kodekso priežiūros komitete, aptarti, išgirstos nuomonės, taip pat yra derinta su institucijomis.
Norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinius pakeitimus. Pats projektas keliaus į Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir tikimės, kad turėsime klausymus, kurie leis pakviesti dar daugiau institucijų, išgirsti nuomonę. Jau dabar girdžiu ir iš tam tikrų Seimo narių, ir iš akademikų galimus pasvarstymus į vieną arba kitą pusę plačiau svarstyti galimus pakeitimus. Tikrai esame linkę girdėti. Klausymų metu tai išspręsime.
Pristatysiu projekto esmę. Pagrindiniai pakeitimai vyksta dėl baudžiamosios atsakomybės juridinių asmenų atžvilgiu. Skiriamos bausmės, baudos dydis yra siejamas su atitinkamais metais gautomis pajamomis. Šiandien yra maksimali riba, kiek gali būti skiriama, ir dažnai tai yra neproporcinga, ypač jeigu juridinis asmuo yra labai pelningas. Todėl yra siūloma, kad tais atvejais, kai pajamos per metus viršija 15 mln. eurų, būtų skiriama nuo 3 % iki 15 % metinių pajamų bauda, tai yra įvesti procentinę išraišką.
Taip pat yra siūloma įtvirtinti naujas baudžiamojo poveikio priemones tik juridiniams asmenims. Tai yra visuomenei naudingi darbai, draudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti paramą, subsidiją ar dotaciją bei draudimas reorganizuotis. Nuosprendžiai dėl juridinio asmens sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo privalomai būtų skelbiami per visuomenės informavimo priemones. Šiandien to nėra. Įtvirtinami bausmių skyrimo juridiniams asmenims ypatumai, taip pat išplečiama galimybė uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, panaikinti veiklos, kurią vykdant buvo padaryta nusikalstama veika, licencijas ir leidimus.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitus pakeitimus. Keičiami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių institutai. Numatoma, kad pagal laidavimą negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat trejus metus asmuo, kuriam buvo taikytas laidavimas, kuris anksčiau buvo atleistas pagal laidavimą.
Taip pat keičiama baudžiamojo poveikio priemonių, skirtų fiziniams asmenims, sistema, išplečiamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, papildomas baudžiamasis įstatymas nauja baudžiamojo poveikio priemone, kuria būtų įtvirtinta galimybė teismui įpareigoti asmenį dalyvauti su prevencija, ankstyvąja intervencija ir resocializacija susijusiose programose. Taip pat atsiranda nauja galimybė teismui skirti visas poveikio priemones. Šiandien teismas tokios diskrecijos neturi ir gali skirti tik vieną.
Taip pat yra keičiamos baudžiamojo įstatymo normos, susijusios su bausmės bei jos skyrimo taisyklių pakeitimu. Atsisakoma bausmės vidurkio taisyklės, subalansuoja bausmių keitimo taisykles įtvirtinant teismo diskreciją dėl intensyvios priežiūros skyrimo ne… atidedant bausmę. Taip pat įtvirtinama nauja bausmės vykdymo atidėjimo taisyklė, numatanti, kad priklausomų asmenų atveju bausmės vykdymas gali būti atidėtas sutikus gydytis priklausomybės ligas.
Taip pat yra pasiūlymai dėl atsakomybės, nuo kokio amžiaus galėtų kilti. Praplečiamas atsakomybės ratas nuo 14 metų, tikrai gali būti komitete diskutuojama sulaukus pasiūlymų ir nuomonių.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad gali kilti klausimų dėl poveikio priemonių, kurios numatytos, nusiųsti asmenį gydytis nuo priklausomybių, dėl tokių lėšų, nes vien pagal programas nusiųsti, jeigu nėra finansavimo, tai nebus užtikrinta. Būtent lėšos yra numatomos, kad visgi eitų kartu su Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais. Šioje programoje tai yra suplanuota kaip viena iš tų priemonių. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti penki kolegos. K. Adomaitis, ruošiasi V. Bakas. V. Bako nematau. Tada ruošiasi J. Sabatauskas. Irgi nematau. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui už pristatymą. Norėjau paklausti kelių dalykų.
Vienas dalykas. Tikrai gera mintis yra dėl Baudžiamojo kodekso peržiūrėjimo iš tos pusės, kad teismai turėtų vertinti ypač nesunkius nusikaltimus, jeigu teisingai pažiūrėjau, pirmiausia pradėti nuo mažiausios bausmės ir tik tada jau, jeigu yra sunkinančių aplinkybių, taikyti didesnes bausmes. Ir klausimas būtų, ar negalėtų tas pats principas galioti Administraciniam kodeksui, nes jis, man atrodo, tikrai teisingesnis, negu orientuotis į vidutinę bausmę ir ten toliau žiūrėti?
Kitas mano klausimas būtų dėl viešųjų darbų juridiniams asmenims. Man liko nelabai aišku, kaip sakyti, kaip jie atlieka viešuosius darbus? Kai fizinis asmuo atlieka viešuosius darbus, man yra aišku, o juridinis asmuo, ką jisai, visą savo techniką turi pasitelkti, pusę darbuotojų, kaip tai veikia?
E. DOBROWOLSKA (LF). Atsakydama į pirmąjį klausimą noriu atkreipti dėmesį, kad šita Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies peržiūra, šitas antrasis projektas, iš esmės yra Vyriausybės programos įgyvendinimas, tai yra baudžiamosios politikos peržiūra ir subalansavimas. Kalbant apie Administracinių nusižengimų kodeksą, be abejo, tai laikui imlus dalykas. Tokią diskusiją mes galime turėti, galime turėti šias iniciatyvas. Kol kas tai nėra suplanuota.
Turbūt verta pastebėti, kodėl pasirinktas Baudžiamasis kodeksas anksčiau negu Administracinių nusižengimų ar Baudžiamojo proceso kodekso peržiūra. Todėl, kad šiandien turbūt matome didžiausias disproporcijas.
Atsakant į antrąjį klausimą dėl juridinių asmenų poveikio priemonių, atsiranda gana ilgas ir naujas sąrašas. Bus labai svarbu ypač komitete diskutuoti, kokiu būdu jos taikomos, kokiu būdu jos realizuojamos, kokiu būdu užkardyta iš esmės, kai juridinis asmuo yra perleidžiamas kitam, kad tie ribojimai veiktų, ypač kokiu būdu reikėtų užtikrinti, kad iš tikrųjų tos poveikio priemonės, pavyzdžiui, draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, viešųjų darbų, kaip paminėjote, taikymas, būtų tikslingos ir proporcingiausios. Ką mes dažniausiai, deja, šiandien matome, juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra netaikli. Norėtųsi suteikti gaires teismui ir kuo daugiau įgalinti, kad kuo mažiau bausmių būtų standartizuota ir kad teismas galėtų jas individualizuoti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, tad jūs minėjote esminius pokyčius, kad juridiniams asmenims labai stipriai didės baudos, proporcingai nuo apyvartos. Kadangi jūs dalyvavote darbo grupėje, gal jūs įvardinote, kokie tie juridiniai asmenys, kurie, na, taip nesąžiningai mokėdavo mažas baudas?
E. DOBROWOLSKA (LF). Mes šiuo atveju kalbame apie tuos juridinius asmenis, kurių pajamos viršija 15 mln. per metus. Juridiniams asmenims, kurių pelnas per metus yra iki 15 mln., maksimali baudos riba nesikeičia. Galėtume diskutuoti komitete, jeigu turėtumėte kitų pasiūlymų. Pasiūlymo esmė – tais atvejais, kai virš 15 mln., yra nuo 3 % iki 15 % nuo pajamų. Kokie juridiniai asmenys? Tikrai negalėčiau diskutuoti dėl atskirų juridinių asmenų nežinodama, apie kurią bylą kalbate.
PIRMININKAS. Taip, ir klausia K. Starkevičius. Kazy, jūs klausiate?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš paklausiu. Jūs savo pristatyme minėjote juridinius asmenis dėl to baudų dydžio diferencijavimo, o kai galvojame apie fizinius asmenis, ar mes, Lietuva, negalime to modelio taikyti dėl to, kad pas mus didelis šešėlis, ar galbūt… Bet, kiek susipažinau, šiame įstatymo projekte dar to nėra dėl fizinių asmenų.
E. DOBROWOLSKA (LF). Klausimas tikrai yra labai geras ir mes čia diskusiją turėjome. Pati logika suponuoja, kad iš esmės nuo pajamų galėtų priklausyti baudos dydis, bet yra tam tikri aspektai ir esu tikra, kad dėl fizinių asmenų tai yra sudėtingiau išspręsti negu dėl juridinių, tai, visų pirma, yra šešėlis.
Antra dalis, ypač kai mes kalbame apie tam tikras nusikalstamas veikas, kur mes matome, kad neteisėtu būdu gautos pajamos yra labai didelės, bet oficialiai tas žmogus nedeklaruoja visiškai jokių pajamų, nes iš esmės kartais jos yra iš nusikalstamos veikos gyvenimo. Dėl fizinių asmenų gana sudėtingai užtikrintume, kad tai būtų teisinga bausmė. Tai šita diskusija gera. Tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turės ilgą diskusiją, galėsime aptarti kitus pasvarstymus. Jeigu rasime tuos atsakymus, tikrai apie tokią idėją galėsime diskutuoti. Kol kas šios idėjos nėra šitame pakete, nes įtraukėme tai, dėl ko mažiausiai kilo diskusijų, dėl ko dauguma sutaria. Nuo to, kaip starto, galime pradėti ir tada komitete žiūrėti gal dėl kitų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuosime dėl šito projekto 15 val. 25 min., tada balsavimo langas prasideda.
14.44 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2987 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2987. Pranešėjas – A. Pečkauskas, viceministras. Prašom, viceministre.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą ir Vyriausybės teikiamą jau minėtą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektą. Tai pagrindiniai šio įstatymo tikslai yra keturi ir jie yra sudaryti sąlygas vienodam ir teisingam Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios ir kintamosios dalių dydžiui nustatyti. Taip pat sudaryti sąlygas realiam ir objektyviam įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių bei veiklos rezultatų vertinimo rodiklių ir jų siektinų reikšmių nustatymui ir palyginimui. Sudaryti sąlygas racionaliam ir efektyviam turimų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, organizuojant pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui, naudojimui. Sudaryti sąlygas efektyvesniam valstybės ilgalaikio materialiojo turto, perduoto patikėjimo teise valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti procesui.
Tai esminės nuostatos. Trumpai apie kiekvieną iš šių tikslų. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą egzistuoja neaiškumas dėl realaus įstaigų darbuotojų skaičiaus. Dėl šios nuostatos netikslumo, nustatant viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį, taikomi skirtingi dydžiai. Todėl šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad būtų naudojamas visų viešosios įstaigos darbuotojų faktiškai užimtų etatų skaičiaus koeficientas, o ne gydytojų ir slaugytojų skaičius, kaip šiuo metu yra naudojamas kai kuriose gydymo įstaigose. Taip pat pagal šiuo metu galiojančias šio įstatymo nuostatas nėra aišku, kokiu dažnumu nustatomas vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies ir kintamosios dalies dydis. Siekiant teisės normos aiškumo ir vienodo sisteminio taikymo visose įstaigose, siūloma nustatyti, kad viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies ir kintamosios dalies dydis nustatomas kiekvienais metais nuo gegužės 1 dienos iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 dienos.
Žvelkime į kitą tikslą. Kasmet, nustatant veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinas reikšmes, susiduriama su problemomis, kai dėl duomenų nebuvimo ar esamų duomenų nepatikimumo dalies rodiklių siektinos reikšmės nėra nustatomos. Taip pat įstaigoms nustatyti konkretūs ir nekintantys veiklos rezultatų vertinimo rodikliai neleidžia operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir esant poreikiui atsisakyti konkretaus rodiklio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siūloma atsisakyti įstatyme nustatytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių, turiu omenyje, kad pačių įstatyme nustatytų rodiklių turbūt neatsisakome, tiesiog norime juos perkelti ir pavesti nustatyti sveikatos apsaugos ministrui. Taip pat nustatyti įstaigų grupes, jos šiuo metu irgi yra problemiškos, nes ganėtinai sudėtinga lyginti didesnes skirtingas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias gydymo įstaigas su mažesnėmis ar kitokio pobūdžio, siekiant jas įrėminti į tuos pačius rodiklius. Įstaigų grupės būtų nustatomos pagal jų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų lygį ir pobūdį.
Dėl trečiojo tikslo. Atsižvelgiant į neracionalų, nepagrįstą ekonominiu ir klinikiniu požiūriu reikalavimą šeimos gydytojams teikti paslaugas visą parą 7 dienas per savaitę, siūloma supaprastinti šią tvarką ir nustatyti, kad šeimos gydytojai priežiūros teikimą užtikrintų ne mažiau kaip 12 valandų 5 darbo dienas per savaitę vietoj buvusių 7 ir 24. Žinoma, jei įstaigos pačios to negalės padaryti dėl mažumo, dėl paslaugų spektro, dėl atostogų ir kitų turbūt žmogiškaisiais ištekliais susijusių klausimų, dėl šių paslaugų užtikrinimo 12 valandų darbo dienomis turės būti sudarytos sutartys su kitomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus paciento poreikiui gauti paslaugas kitu laiku, esant ūmiai būklei, kaip ir dabar, turbūt tikslinga kreiptis į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje veikiančias atitinkamos savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias skubiosios pagalbos skyrius. Nesant ūmios būklės ir jeigu ji priskirtina šeimos gydytojo kompetencijai, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną.
Iš esmės šiuo tikslu mes sprendžiame dabar susiklosčiusią situaciją, kuomet pirminės sveikatos priežiūros centrai yra sudarę sutartis su ligoninėmis, vadinasi, ir stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kad pacientai jų ne darbo laiku būtų siunčiami į skubiosios pagalbos skyrius. Taip turbūt susidaro situacija, kuomet skubiosios pagalbos skyriai didžiąja dalimi yra pildomi ir pacientais, kuriems nereikalinga skubioji medicinos pagalba pagal SMP kategorijas ar būtinoji pagalba. Šiomis nuostatomis tikimės šiuos aspektus išspręsti. Ir, priėmus šiuos pakeitimus, kokia nauda visuomenei? Tikimasi, kad bus užtikrintas aiškesnis viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios ir kintamosios dalių dydžio nustatymas bei sklandesnis, objektyvesnis ir realius poreikius atitinkantis viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių ir jų siektinų reikšmių nustatymas bei palyginimas. Pacientams pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir toliau bus užtikrintos, tačiau bus aiškiau, kur konkrečiu atveju kreiptis, taip pat pacientams nebereikės primokėti už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei dėl jų bus kreipiamasi į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ne darbo metu ir bus racionaliau naudojamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų gaunamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitos lėšos, nes nebereikės sudaryti sutarčių ir mokėti kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų užtikrinimą šių įstaigų ne darbo metu.
Na, ir dėl ketvirtojo tikslo. Įsigaliojus nuostatoms, kad valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos galėtų priimti sprendimus dėl viso ilgalaikio materialiojo turto – pabrėšiu, kad čia kalbame apie medicinos įrangą, apie transportą, apie baldus, kompiuterinę įrangą, tai yra ne nekilnojamasis turtas, ar ne? – pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti, o ne tik dėl nekilnojamojo turto, sumažės Sveikatos apsaugos ministerijos administracinė našta. Be to, bus taupomi jos darbo ir laiko ištekliai, skirti ilgalaikio materialiojo turto apžiūrai, jo būklės vertinimui atlikti, defektiniams aktams parengti, turto pripažinimui nereikalingu arba netinkamu naudoti atlikti, turto pardavimui viešuosiuose prekių aukcionuose, turto nurašymui ir likvidavimui organizuoti. Procesas bus trumpesnis ir paprastesnis.
Kolegos, trumpas mano pristatymas toks. Kviesčiau tikrai palaikyti šį projektą, kuris atneš gerokai daugiau aiškumo, supaprastins turbūt administracinę naštą ir supaprastins pirminės sveikatos priežiūros grandies darbą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums, viceministre. Jūsų yra norinčių paklausti. Pirma klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom. Ruošiasi K. Adomaitis.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Gerbiamas viceministre, aš galbūt trumpai ir drūtai, nes mano klausimas bus iš trijų klausimų. Galbūt atsiminsite ir galėsite atsakyti? Kadangi keičiasi rodiklis, pagal kurį bus skaičiuojamas vadovų pastoviosios dalies koeficientas, vis tiek jau jūs esate maždaug paskaičiavę, į kurią pusę tas koeficientas gali svyruoti, kaip tai veiks – ar į mažėjimo, ar į didėjimo pusę, kai bus imamas ne medikų ir slaugytojų, o visų dirbančiųjų užimtų etatų skaičius?
Taip pat dėl vertinimo rodiklių. Suprantu, kad jie buvo galbūt netikslingi ir ta darbo grupė būtent pasakė, kad nėra to patikrinamumo, galbūt tikslingumo, tokie duomenys nėra renkami, tačiau darbo grupė, kiek žinau, tuos rodiklius išskyrė ir suformulavo tuos rodiklius, galbūt išskyrė įstaigas į kelias grupes. Tai kodėl būtent pasirinktas toks modelis, kad iš įstatymo mes išbraukiame tuos rodiklius ir paliekame ministro prerogatyvai? O kodėl negalėjome darbo grupės parengtus rodiklius įtraukti į įstatymą ir šiandieną juos svarstyti?
Taip pat įdomu, ar šie įstatymo pakeitimai buvo aptarti su medikų bendruomene, sveikatos priežiūros įstaigų asocijuotomis kokiomis nors struktūromis ir ar jie pritaria tokiems pakeitimams?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Tai dėl įtakos. Taip, tikrai mes vertinome, tik tikslius, visiškai tikslius duomenis turbūt yra labai sudėtinga pateikti, nes ta informacija irgi nėra iki galo aiški mūsų sistemoje. Bet ir aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad turbūt apie 70 % įstaigų vadovų darbo užmokesčio pastovioji dalis gali keistis, ir keistis ji gali į didesnę pusę, nes matome, kad jei mes pradedame skaičiuoti ne tik gydytojus ir slaugytojus, tačiau visus darbuotojus, tai natūralu, kad pagal darbuotojų skaičių dėliojamas darbo užmokestis linksta į didėjimo pusę. Tai mes kalbame turbūt apie tris ketvirtadalius visų įstaigų vadovų.
Kalbant apie rodiklius, taip, jūs esate teisi, prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra nuolat veikianti darbo grupė, kuri nustato kiekvienais metais siektinas konkrečių rodiklių reikšmes sveikatos priežiūros įstaigoms. Natūralu, kad patys rodikliai, didelė jų dalis yra apibrėžti šiame įstatyme. Ką mes matome iš tų rodiklių? Kad didelė dalis jų įstumia tiek mus, tiek darbo grupę, tiek pačias įstaigas į tokią situaciją, kuomet mes jų nei galime apskaičiuoti, nei iš jų gauti kokios nors naudos. Tai turbūt pagrindinė šio įstatymo idėja, bent jau šios dalies, ir yra, kad mes suprantame, kad rodikliai gali kisti, ar ne, mes surandame naujus rodiklius, kaip įvertinti kokybę. Na, sveikatos priežiūra nestovi vietoje, ji visada juda į priekį, galų gale aktualumas pačių rodiklių taip pat kinta priklausomai nuo situacijos. Tas pats kovidas turbūt mums parodė, kad tikrai reikia vertinti visai kitus aspektus, negu kad buvo manyta anksčiau, ir tos dinaminės sistemos mes negalime padaryti, kai turime tuos rodiklius įstatymų lygmens. Natūralu, kad siekiant šito aiškumo norima, kad jie būtų, na, nustatyti žemesnio teisės aktų lygio, kad būtų galima juos keisti, jeigu matome, kad situacija diktuoja tą būtiną pokytį.
Na, o įstatymas tikrai yra derintas, kaip ir visi kiti įstatymai, kuriuos mes atnešame, su bendruomenėmis. Tiek praėjo ir įprastinį teisėkūros procesą, tiek buvo derintas Teisės aktų informacinėje sistemoje, gauta ir pastabų, į jas pagal galimybes atsižvelgta. Na, tikrai ir su bendruomene apie jį yra diskutuota ne vieną ir ne du kartus. Tikrai galiu patikinti.
PIRMININKAS. Taip. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi A. Veryga.
K. ADOMAITIS (LF). Mano klausimas. Ačiū. Mano klausimas susijęs su tais pačiais rodikliais, apie kuriuos ką tik diskutavome labai išsamiai. Reikia pripažinti, kad dalis jų tikrai neskamba labai logiškai, bet man, beje, neskamba logiškai ne tik skundai ir panašiai, jų neįmanoma objektyviai patikrinti, man neskamba logiškai ir finansiniai įstaigos rodikliai. Finansiniai įstaigos rodikliai yra nulemiami tam tikros planinės, pavadinkime, sveikatos ekonomikos sprendimų, kai kažkas ligonių kasose nusprendžia, koks bus paslaugos įkainis, ir nuo to gali priklausyti įstaigos pelningumas, finansinė padėtis ir taip toliau. Man neramu vis dėlto, kokie gi bus tie nauji rodikliai, pagal kuriuos jūs vertinsite įstaigos veiklos gerumą? Ir kas labai keista, kad išbraukiami apskritai visi rodikliai ir tik paliekama, kad 20 % kažkokių X ministro patvirtintų rodiklių reiškia, kad įstaiga jau dirba gerai. Išeina taip, kad įstatymo lygiu mes tvirtiname neaišku ką, neaišku, nuo ko 20 %? Mano siūlymas būtų, kad bent dalį būtinųjų rodiklių paliktume įstatyme, galbūt leistume ministrui papildyti kitais rodikliais.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už pastebėjimą. Na, tikrai galime, matyt, diskutuoti ir komitetų lygmeniu apie jūsų siūlymą, na, kažkokią galbūt dalį rodiklių įtraukti. Čia tikrai diskusijos klausimas. Bet aš nenorėčiau su gerbiamu Seimo nariu sutikti dėl finansinių rodiklių, kad tai yra nulemta planinės ekonomikos. Ne, tai nėra iki galo tiesa. Taip, tiesa, kad Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja paslaugų įkainius, tačiau supraskime, kad kiekviena gydymo įstaiga ir vadovas, dirbantis joje, sprendžia ir valdo procesus, kiek kokių paslaugų suteikti, be abejo, atsiremdami į žmogiškuosius išteklius ir į visus kitus dedamuosius. Taip pat priima sprendimus ir dėl energetikos, dėl šildymo, dėl komunalinių išteklių, dėl tų pačių žmogiškųjų išteklių. Natūralu, kad finansinis rezultatas gydymo įstaigų (iš to, ką mes ir matėme turbūt praėjusią savaitę Sveikatos reikalų komitete) dažnai būna labai skirtingas net tarp tokių pačių gydymo įstaigų. Tikrai yra verta į tai atsižvelgti. Natūralu, kad, na, šitie rodikliai turbūt siejami ir su vadovo kintamosiomis dalimis, ir šita sistema, na, tikrai nėra kažkuo ydinga. Man atrodo, kad atsakiau į klausimus.
PIRMININKAS. Taip. Klausia A. Veryga. Ruošiasi A. Sysas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, viceministre. Na, visi čia rūpinasi vadovais. Vadovai, aišku, labai svarbu, bet čia šitais įstatymo pakeitimais bus paliesti ir pacientai, ir medikų bendruomenė. Čia kalbu apie tą reikalavimo 24/7 naikinimą, kai šeimos klinikos sudarydavo sutartis su ligoninėmis, kai jų ne darbo laiku būdavo galima kažkur kreiptis. Čia aš radau lyg ir aiškinamajame rašte, kad bus taupomos lėšos. Aš suprantu, čia tas taupymas yra, kai nereiks mokėti ligoninėje to kažkokio sutarties mokesčio, kurį ten mokėdavo. Tai kokiu būdu ir kokiu principu bus mokama tai stacionarinei gydymo įstaigai, kai pacientai ten kreipsis, nes mokėjimas šeimos gydytojui yra vadinamasis galvinis? Kaip ta stacionarinė gydymo įstaiga gaus ir ar neatsitiks, kad tai taps tais tokiais savotiškais šeimos klinikų filialais, kur žmonės ir anksčiau naudodavosi tam tikromis galimybėmis, ar ne? Ar tai bus išspręsta kaip nors?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas tikrai geras, bet aš norėčiau pabrėžti, ką ir pristatydamas turbūt sakiau, kad kaip tik priešingai – mes nebenorime, kad skubiosios pagalbos skyriai, sakykime, tų gydymo įstaigų, kurios turi sudariusios sutartis su kokiais nors pirminės sveikatos priežiūros centrais, liktų tais ambulatoriniais, taip jūsų žodžiais kalbant, skyriais. Kaip tik mintis yra būtent kitokia: kad jeigu pirminės sveikatos priežiūros centras neturi sutarties su gydymo įstaiga, kad užtikrintų skubios… Dabar net ir pats šiek tiek pasimečiau dėl jūsų klausimo. Šiuo metu galiojanti sistema: sudarytos sutartys ir natūralu, kad pacientai yra siunčiami iš pirminės sveikatos priežiūros centrų į skubiosios pagalbos skyrius. Jeigu yra sudaryta sutartis, skubiosios pagalbos skyrius vis tiek teikia paslaugą nepriklausomai, ar tai yra skubi medicinos pagalba, ar tai yra ambulatorinė, nes sudaryta sutartis. Taip suvaikšto pinigai iš pirminės sveikatos priežiūros centro.
Mūsų idėja šito pokyčio, ką mes nešame, kad tokios sutartys neegzistuotų ir realiai pacientai, kuriems reikalinga ne skubi pagalba, o planinė šeimos gydytojo pagalba, vis dėlto ir nueitų į tuos vartus, kur yra tikslinga, tai yra pas šeimos gydytoją. Tačiau kai reikalinga būtinoji pagalba, jie važiuotų į bet kurį priėmimo skyrių, nepriklausomai nuo to, kur yra sudaryta sutartis, ar nėra sudaryta sutartis, ir taip pinigai už pacientą suvaikščiotų tiesiai į gydymo įstaigą, kuri suteikia paslaugą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ką tik buvome susitikę su Medikų sąjūdžio žmonėmis. Paklausiau jų, dabar klausau jūsų – man reikėtų eiti pas psichologą, nes tai, ką jūs šnekate, šnekate visiškai priešingai, ką šneka tie žmonės, kurie konkrečiai dirba ir kurie susiduria su problemomis sveikatos sektoriuje.
Žmonės bėga iš sveikatos įstaigų dėl krūvio ar darbo apmokėjimo. Dabar aš matau, jūs siūlote skaičiuoti tikrus etatus mokant koeficientus. Tas dar leido tiems žmonėms kažkaip padidinti darbo užmokestį. Pagal dabartinę lentelę medikai gaus mažesnį finansavimą. Ar kalbama apie įkainių padidinimą, normalų finansavimą įstaigų, ar bandoma iš paskutiniųjų surinkti pinigėlius, kad apskritai viešajame sektoriuje su sveikata būtų katastrofa?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą gerbiamam Seimo nariui, bet jūs čia turbūt suplakėte keletą temų. Apie sveikatos sistemos finansavimą, apie įkainių kėlimą ir kitus dalykus mes tikrai kalbame. Sveikatos reikalų komitete tikrai ne kartą, pastaruosius kelis kartus buvome pristatę, kokių veiksmų yra imamasi vystant išplėstines konsultacijas, kiek yra investuojama į tas paslaugas, kurių laukimo eilės yra didžiausios.
O šiuo atveju mes kalbame ne apie bendrą medikų populiaciją, o kalbame apie gydymo įstaigų vadovus ir sakome, kad šitame įstatyme buvo nustatyta ydinga tvarka, kaip yra apskaičiuojama gydymo įstaigų vadovų pastovioji darbo užmokesčio dalis. Norime šitą situaciją išspręsti ir tai tikrai nepalies kitų sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių sveikatos sistemoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Nuomonė už. Kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties šiandien įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarka yra painoka. Neretai matome, kad nedidelės ambulatorijos, kurioje dirba apie dešimt žmonių, vadovas uždirba ir 7 tūkst., ir 8 tūkst. eurų, o kartais gana stambios įstaigos vadovas uždirba ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Išties tvarką reikia keisti.
Man tik kelia nerimą, kad nemažai tam tikrų kriterijų siūlote išbraukti iš įstatymo ir perkelti į poįstatyminius teisės aktus, nors turime daug pavyzdžių. Kad ir Farmacijos įstatymas, kai ministro įsakymais buvo keičiama vaistų kompensavimo tvarka. Konstitucinis Teismas pasakė, kad negali būti keičiama nustatyta tvarka, kurios nėra, kuri nėra apibrėžta įstatyme. Aš irgi sutinku su kolegomis, kad reikės komitete padirbėti ir pagalvoti, ar tikrai visus reikalaujamus kriterijus reikia perkelti į poįstatyminį teisės aktą.
Dabar dėl šeimos gydytojų atsakingo darbo trumpinimo. Aš manau, kad laikmetis diktuoja, kad reikia tai daryti, nes kai dabar šeimos gydytojas atsakingas 7 dienas 24 valandas, išeina taip, kad už tą įkainį įstaiga turi sumokėti priėmimo skyriui ligoninės, kuri teikia skubią pagalbą ar net kitą pagalbą, nors už kitą žmogus iš esmės turi susimokėti pats arba įstaiga. Iš savo įkainių, iš savo lėšų turi sumokėti kitai įstaigai, kai, mano įsitikinimu, pati Ligonių kasa turi užmokėti atskirai, o ne skurdinti šeimos gydytoją, pirminės sveikatos priežiūros centrą, atimdama dalį lėšų. Tai, kad bus atsakingas gydytojas už 12 valandų, yra gerai, o toliau yra greitoji pagalba. Būtinoji pagalba teikiama priėmimo skyriuose, tai čia viskas yra logiška.
Aš raginu, kolegos, balsuoti. Išties įstatymas atitinka laikmetį. Bus pakoreguota įstaigų vadovų, čia ne apie darbuotojų atlyginimus, įstaigų vadovų atlyginimų tvarka. Beje, įstaigų vadovų atlyginimai yra labai geri…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). (Jau baigiu.) …kelis kartus viršija valstybės tarnautojų atlyginimus, todėl nesu patenkintas kai kurių įstaigų vadovų veikla ir psichologiniu klimatu įstaigose. Raginu pritarti. O mes prašome, kad mums paliktumėte pakankamai laiko svarstyti, darysime klausymus ir tikrai atsižvelgsime į jūsų ir dabar išsakytas pastabas, ir per svarstymą pateiktus pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes svarstome Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, bet pranešėjas kalbėjo apie gydymo įstaigas kažkodėl. Tą abrakadabrą vieną sykį turime išspręsti. Kadangi klausėmės apie kriterijus, rodiklius, pagal kuriuos galima kelti atlyginimus medicinos darbuotojams, vadovams, tai nė vieno rodiklio nėra, kas padaryta, kad tų ligonių ir tų eilių mažėtų. Kuo daugiau ligonių, tuo jų atlyginimas gerėja. Bet galbūt vieną kartą reikia prisiminti, kad čia Pasaulio banko atstovė, kuri Seime darė pranešimą prieš kažkiek metų, pasakė tiesiai šviesiai: jeigu jūs investuojate 1 dolerį, tada sakė – doleris į sveikatos prevenciją, tikrą priežiūrą, tai jums nebereikia 34 dolerių gydymo įstaigoje. 1 ir 34. Kiek aš klausiau medicinos įstaigų vadovų, kiek jūs jau investavote į tai, – nieko iki šiol. Niekas net neskaičiavo, kiek investavo, nes čia neįdomu. Nuo to niekas jam nepriklauso. Jų atlyginimai kyla tiktai nuo ligonių skaičiaus.
Tai, gerbiamieji, kaip galime balsuoti už įstatymą, kurio, pirmiausia, pavadinimas vienas, o jį supranta visai kitaip žmonės, kurie dalyvauja toje sistemoje. Ir plius – nėra jokio skatinimo už tai, už tą sritį, kuri ypač naudinga ir ypač gali duoti naudos. Ten nėra jokio skatinimo. Kai tas skatinimas atsiras, tada pradėkime kalbėti apie kokias nors būsimas permainas. Šiandien, kaip dabar viskas vyksta, jokių permainų nenumatoma, bus tik blogiau ir dar blogiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už išsakytas nuomones. Balsuosime jau lygiai už 12 minučių. Tikiuosi, dar spėsime vieną klausimą apsvarstyti.
15.08 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2656 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2656. Prašom. A. Stončaitis pristato. Pateikimas.
A. STONČAITIS (DFVL). 10 minučių, Jonai, turiu?
PIRMININKAS. 10 minučių pristatyti, 10 minučių klausti.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami Seimo nariai, Civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimo projektą teikiu aš kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, nes ši tema buvo svarstyta komisijoje ir ne kartą. Būtent mūsų komisijos prašymu Generalinė prokuratūra buvo subūrusi neformalią teisėsaugos institucijų darbo grupę ir šis projektas būtent yra išdava, tos tarpžinybinės darbo grupės rezultatas.
Mieli kolegos, tikrai yra daromos dabar pastangos, kaip ir kitose šalyse, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas, įgytos lėšos nebūtų papildoma nusikalstamų grupuočių arba nusikalsti linkusių asmenų ekonominė galia naujiems nusikaltimams daryti. Ir aš manau, kad priemonės, kurios siūlomos, jų viso labo, aš trumpai pristatysiu, yra siūlomos papildomos septynios, manytume, kad iš tikrųjų šį įstatymą, Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, padarytų ženkliai veiksmingesnį.
Pradėjus taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dažnai būna nepakankami, kad jais remiantis būtų galima motyvuotai inicijuoti turto tyrimą pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijos, siekdamos pagrįsti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatytas sąlygas tyrimui pradėti, beveik visais atvejais atlieka papildomus vienus ar kitus veiksmus.
Taigi šiuo projektu – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio papildymu nauja 5 dalimi yra numatoma, kad prokuroras, prieš priimdamas sprendimą pradėti turto tyrimą, ar ikiteisminio tyrimo institucijos, prieš kreipdamosi į prokurorą motyvuotu raštu dėl tokio tyrimo pradėjimo, turėtų teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, įmonių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gauti visus reikiamus duomenis, dokumentus ar kitą informaciją, kurios reikia sprendimui inicijuoti, turto tyrimo pradėjimui pagrįsti. Gal kyla klausimas, ar tokių duomenų negalėjo išsireikalauti? Kaip ir galėjo formaliai, tačiau kadangi tai nebuvo tiesiogiai įstatyme numatyta, o terminai tokių tyrimų tikrai yra palyginti trumpi, pratęsimas taip pat numatytas tiktai, bent jau šiuo momentu, 6 mėnesiams, tai ta informacija dažnai užtrukdavo ir, matyt, būdavo atvejų praktikoje, kai reikėdavo nutraukti tokius pradėtus tyrimus.
Antra siūloma pataisa – tai Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies iki pernumeravimo pakeitimas. Praplečiamas turto tyrimą atliekančių institucijų sąrašas numatant, kad turto tyrimą galėtų, šalia kitų numatytų institucijų, atlikti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tai nėra naujas siūlymas, kažkada, kiek aš domėjausi, kiti Seimo nariai yra teikę tokį siūlymą. Manau, kad reikia subręsti ir institucijoms, kad galėtų prisiimti šitą papildomą funkciją. Bet tai šiandien yra pateikta projekte ir manau, kad tikrai procesas taptų ir efektyvesnis, ir greitesnis, ir labiau viską apimantis.
Trečia pataisa – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies keitimas. Juo yra siekiama, kad kai yra objektyvių priežasčių, dėl kurių būtina pratęsti turto tyrimo atlikimo terminą, bendras toks terminas nuo vienerių metų, būtų galima pratęsti iki pusantrų metų. Tai yra pagrindinis terminas, kaip ir dabar numatyta, pusė metų, dabar buvo galimybė du kartus pratęsti po 3 mėnesius, dabar yra siūloma, kad būtų galima pratęsti keturis kartus po 3 mėnesius – iš viso pusantrų metų laikotarpiui. Mieli kolegos, žinant įstatymo svarbą ir sunkumą realizuoti visgi visas aplinkybes, manau, kad tai yra tikrai pagrįstas teisėsaugos siūlymas ir matymas.
Ketvirta pataisa – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies papildymas nauju 6 punktu. Juo numatoma galimybė patekti į asmens, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, ar asmens, kuris yra nesąžiningas įgijėjas, teritoriją, pastatus, gyvenamąsias ir kitas patalpas apžiūrėti ir įvertinti turtą su teismo leidimu. Tai būtų įpareigojimas šiuo teisiniu reguliavimu tokiu atveju, kad tokie patys asmenys privalėtų dalyvauti tokioje turto apžiūroje ir įvertinant realią vertę to turto arba turėtų dalyvauti kiti pilnamečiai asmenys, gyvenantys su minėtais prieš tai turto valdytojais.
Penkta pataisa – tai yra siūlomas Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Siūloma tais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija turi kreiptis į užsienio valstybės mokesčių administratorių dėl leidimo naudoti duomenis ne mokesčių apskaičiavimo tikslu, išvados dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėto pajamų šaltinio pateikimo terminą pailginti iki 90 kalendorinių dienų. Taip pat manau, kad tai yra teisėsaugos institucijų pateiktas siūlymas ir mūsų komisijos aprobuotas, tai tikrai pagrįstas ir tas terminas yra tikrai objektyviai būtinas.
Šešta pataisa – papildymas 71 straipsniu. Įgyvendinant šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies papildymo 6 punktu pakeitimą, siekiama reglamentuoti teismo leidimo dėl atskirų turto tyrimo veiksmų atlikimo išdavimą. Tai yra galimybė efektyvinti tiek proceso laiką, tiek žmogiškuosius išteklius (tyrėjų), lygiai taip pat dėl proceso visiško užbaigimo.
Na, ir septinta pataisa – tai yra Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo siekiama išvengti subjektyvaus neigiamų pasekmių vertinimo. Todėl yra siūloma numatyti, kad jeigu pabaigus tyrimą yra asmens, kurio atžvilgiu buvo atliktas tyrimas, motyvuotas prašymas, tai, prokurorų vertinimu, asmuo turėtų būti supažindintas su ta informacija, kokia tyrimo metu buvo surinkta, išskyrus atvejus (atidėjimą kuriam laikui), kai toks atskleidimas galėtų trukdyti kitiems atliekamiems tyrimams.
Mieli kolegos, manyčiau, kad pastabos ir siūlymai yra tikrai pamatuoti ir Antikorupcijos komisijos apsvarstyti, todėl aš prašyčiau pritarti siūlymams. Jeigu yra kokių Teisės departamento teiktų pastabų, į jas komitetuose tikrai būtų galima atsižvelgti ir pataisyti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs visiškai spėjote laiku. Dar jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs minėjote prokuratūros atstovų siūlymus dėl civilinio turto konfiskavimo. Aš norėjau paklausti, galbūt prokuratūroje taip pat buvo svarstoma, mes ne kartą uždavėme Seime gerbiamai prokurorei klausimą dėl valstybės turto išdalinimo, na, pavyzdžiui, kad ir laidų išdalinimo pagal principą – kuris pirmesnis, tas gudresnis. Iki įstatymo įsigaliojimo buvo išdalinti laidai, tai yra pralaidumas, taip jau energetiškai tariant, pasinaudojimo ta galimybė ilgam laikui, dešimtmečiams. Tai vėlgi mūsų visų turtas. Tai mano klausimas būtų toks atvirkštinis: jūs kalbate apie civilių žmonių turto konfiskavimą, aš apie valstybės turto išdalinimą.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis Artūrai, už klausimą. Be abejo, manau, kad jis yra gilus ir svarstytinas. Tačiau supraskime, kad norint pradėti ikiteisminius tyrimus ir tirti vienokį ar kitokį veikimą arba neveikimą, arba pripažinti nusikalstamu veikimu, tai, be abejo, turi būti atitinkamai sudedamos nusikalstamos veikos dalys. Manau, kad šiuo klausimu, jeigu būtų konkretesnis (jūs čia klausiate labai konkretų klausimą, taip), jeigu būtų jūsų, kaip Seimo nario, kreipimasis, tai mes galėtume lygiai taip pat apsvarstyti ir paklausti teisėsaugos institucijų nuomonių ir šituo konkrečiu klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuosime netrukus, už 5 minučių.
Dar kviečiu kolegą L. Kasčiūną. Gerbiamas Laurynai!
15.20 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2923(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2923(2). Prašau, L. Kasčiūnas. Taip, Valstybės tarnybos įstatymas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Jonai. Tai aš pabandysiu labai trumpai. Viskas priklausys, gerbiami kolegos, ir nuo jūsų, nuo jūsų klausimų.
Tai tęsiame darbus pilietinio… visuomenės pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui. Žinia, jau ne kartą iš šitos tribūnos sakiau, kad atsparūs ir stiprūs būsime tiek, kiek turėsime valios priešintis, įgūdžių ir vietą gynybos planuose. Jums padedant prasidėjo procesas, pateikimas ir jau turime teigiamą Vyriausybės išvadą dėl pilietinio pasipriešinimo kursų ginklų savininkams. Dabar antras etapas, norime pradėti tokį patį procesą dėl valstybės tarnautojų. Taip, Lietuvoje yra 300 tūkst. valstybės tarnautojų, 300 tūkst. Lietuvoje yra valstybės tarnautojų. Pagal šitą įstatymo projektą naujai pradėjęs eiti pareigas valstybės tarnautojas per metus (arba visi, ir visi esantys valstybės tarnautojai per metus), jeigu Vyriausybė bus pasirengusi tokiam kiekiui, turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursą. Noriu pasakyti, kad kuo daugiau žmonių visuomenėje žinos, ką daryti karo padėties, krizės atveju, tuo būsime stipresni. Dėl to esu įsitikinęs ir, dažnai gaudamas jūsų palaikymą šitoms iniciatyvoms, tikiu, kad ir šitam projektui bus uždegta žalia šviesa. Labai linkiu tai kartu padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Na, matome, kad klausimas aktualus, nes nemažai klausiančiųjų. Pirmoji klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi S. Tumėnas. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš tai noriu paklausti, kas tą instruktažą ar kursus, ar kaip jūs įsivaizduojate, kažkokius tęstinius mokymus ves valstybės tarnautojams ir dabartiniams, jau einantiems pareigas? Ar bus tie kursai privalomi, ar tik naujai ateinantiems bus privalomi? Ir kas bus atsakingas už jų tinkamumą ir organizavimą? Ir ar nebus sukurta kažkokia viena įmonė, kuri labai gražiai panaudos savivaldybių lėšas ir visus mus gražiai mokys, o gal jau tokia ir kuriasi?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Rita, labai ačiū už klausimą. Tai atsakau: tai galiotų visiems valstybės tarnautojams – ir naujai atėjusiems, ir jau dabar dirbantiems. Pagal mūsų visą gynybos politikos architektūrą prie Krašto apsaugos ministerijos veikia Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamentas, tai net neabejoju, kad šitas departamentas bus pagrindinė koordinuojanti struktūra. Bet pasiruošti, jūs gerai klausiate, reikės laiko, nes instruktorių, tai yra mokytojų, tikrai trūksta ir mums reikės laiko, kad jų, na, turėtume daugiau. Tai, be jokios abejonės, vienas departamentas nebus pajėgus tai padaryti. Net neabejoju, kad reikės ir Šaulių sąjungos paramos, ji irgi jau dabar kuria savo mokymo centrą, ji jau irgi tokius kursus turi, veda, tai ji galės pasidalinti savo patirtimi. Net neabejoju, kad reikės instruktorių ieškoti ir tarp atsargos karių, kurie išėjo iš kariuomenės ir dabar savo žinias gali perduoti visuomenei. Tai manau, kad resursai, iš kur galime pasitelkti instruktorius, mokytojus, tikrai yra, bet tai gali truputėlį užtrukti ir reikės resursų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Bagdonas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Na, noriu pratęsti kolegės mintį. Tai, gerbiamasis pranešėjau, ar tikrai pamąstyta, kiek reikės specialistų ir kas juos turi parengti, kiek tai valstybei kainuotų? Jeigu nuo 2024 metų, tai ar jau kalbėjote su Švietimo ministerija, su KAM’u, su Finansų ministerija? Ar biudžete tam rengimui bus numatyta lėšų? Nes turime karčią patirtį, kai čia atsirado viena programa, o, pasirodo, nėra specialistų jai rengti. Ar neatsitiks taip? Ir ar jums neatrodo, kad šitą programą reiktų ne tik, nors jūs pasakėte, kiek daug tų valstybės tarnautojų, 320 tūkst., tačiau ar nereiktų visiems, kurie ateina į darbus, tokių programų, o ne tiktai valstybės tarnautojams?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Stasy, jau ir dabar kuriamas pilietinio pasipriešinimo kursas nuotoliniu būdu, kur gali žmonės visi, kurie nori, jį išklausyti. Taip pat bus sukurta galimybė pasikviesti instruktorius į savo įmones, net ir į privačias įmones, kur galima būtų, na, vesti tuos kursus, tai tas yra kuriama dabar.
Kalbėdamas apie jūsų tą pirmą klausimo dalį, tai atsakysiu taip: iš karto po pateikimo tikrai prašysiu Vyriausybės išvados, nes mums reikia įsivertinti ir finansus. Aš tikrai nemanau, kad tai yra tokie dideli finansai, kad mūsų gynybos biudžetui būtų pernelyg didelė našta. Tikrai nemanau. Čia nėra koks nors didelis, prabangus pirkinys, efektyvios, sakykime taip, ginkluotės sistema, kuri turi didžiules kainas. Ne apie tai kalbame – kalbame tiesiog apie investiciją į protus, investiciją į žmones. Manau, kad čia yra iš esmės kelių milijonų klausimas, ne daugiau. Vyriausybė įsivertins savo galimybes. Dabar jau prasidėjo procesai dėl ginklų savininkų, kaip ir minėjau. Prasidės procesas ir dėl valstybės tarnautojų. Pamatysime, ar sausio 1 diena yra realistiška. Jei ne, jei Vyriausybė po išvados pasakys, kad nuo liepos 1 dienos, tvarka. Man atrodo, komitetuose mes sutvarkytume, kad nuo liepos 1 dienos šita nuostata įsigaliotų. Bet jinai privalo būti, nes tai yra mūsų stiprybės šaltinis.
PIRMININKAS. Klausia A. Bagdonas. Ruošiasi R. Petrauskienė.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, dėkoju už pristatytą įstatymo projektą. Pati iniciatyva, kad reikia plėsti mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymo programą, tikrai yra sveikintina, tačiau ar nemanote, kad kuriant pilietinę visuomenę priverstinių prievolių įteisinimas yra perteklinis? Ar nemanote, kad efektyviam darbui valstybės tarnyboje dar vienas reikalavimas taip pat yra perteklinis? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už tokį liberalų klausimą. Man atrodo, yra laikmetis, kai kiekvienas savęs turime paklausti, koks yra galimas mano įnašas, vaidmuo valstybės gynyboje. Matote, valstybės tarnyba yra mūsų valstybės stuburas. Tai yra valstybės tarnautojai, santykis su valstybe yra tiesioginis. Tai yra truputėlį kitaip nei privačių kompanijų, vadinkime taip, privačiose kompanijose dirbančių darbuotojų.
Natūralu, dar yra labai svarbus dalykas, kad karo padėties metu labai svarbu užtikrinti gyvybines valstybės funkcijas. Tai ir bandė rusai padaryti Ukrainoje, tai yra iš principo palaužti gyvybines valstybės funkcijas. Noriu pasakyti, kad apie 70 tūkst. mūsų valstybės tarnautojų dabar jau turėtų net ir karo padėties metu iš esmės vykdyti savo funkcijas tam, kad valstybė funkcionuotų. Jūs ir aš, mes, turėtume eiti į Seimą dirbti, kad mūsų parlamentas funkcionuotų, nes tai yra valstybės gyvybinė funkcija. Matote, mes patenkame į tokį lauką, kai yra ne tik savanoriškumo principas, jau reikia ir didesnių įsipareigojimų. Valstybės tarnautojų kategorija yra ta vieta, kur, manau, ta papildoma pareiga, sakykime taip, nors vėlgi aš nesiūlau nei kokio nors papildomo egzamino, reikalinga. Manau, kad patiems valstybės tarnautojams bus įdomu visa tai išklausyti, nes valstybė bus pasirengusi perduoti jiems tinkamas, reikalingas žinias. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Petrauskienė. Ruošiasi K. Adomaitis.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkojame. Laurynai Kasčiūnai, aš norėjau paklausti, kokio dydžio tai bus kursas, kiek tai prisidės ir kaip prisidės prie Lietuvos gynybos potencialo stiprinimo?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dėl kurso pobūdžio ir modelių leiskime apsispręsti Vyriausybei kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamentu. Jiems turi būti geriau žinomi šitie dalykai. Aš čia į juos tikrai nenoriu leistis. Bet kadangi tai yra valstybės tarnyba, natūralu, tai bus susiję su valstybės tarnautojų galimu vaidmeniu. Jau minėjau gyvybinių funkcijų palaikymą. Vadinasi, kursuose bus parodoma architektūra, kaip valstybės tarnautojai turės atlikti savo pareigas, kad valstybė funkcionuotų. Kiti galbūt galės daryti kitas funkcijas. Be jokios abejonės, tai priklauso nuo pobūdžio, nuo atliekamų funkcijų.
Dėl gynybos potencialo. Aš tiktai pabrėšiu – turime Rytuose egzistencinę grėsmę, kuri gali kelti mums iššūkių ir kariauti ilgalaikius alinančius karus. Vadinasi, visuomenė turi būti pasiruošusi. Ne tik mūsų kolektyvinės saugumo garantijos, ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė. Tai yra be galo svarbu. Mes turime eiti visuotinės gynybos link. Po truputį mes tai ir darome. Jūsų padedami, aš tikiu, šiandien žengsime dar vieną žingsnį į priekį.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis. Prieš klausimą noriu paprašyti kolegų šiek tiek sumažinti savo pokalbių garsą, nes iš tikrųjų sunku girdėti ir klausiančius, ir atsakančius. Prašom, Kasparai.
K. ADOMAITIS (LF). Mano klausimas toks. Tų kursų pas mus iš tiesų yra labai daug. Tiek ekologiniai kursai, kai dažnai matau, kad tiesiog taip labai neatsakingai ir formaliai surenkami parašiukai. Buvo visokie medikų kursai. Tikrai geri tikslai, pavyzdžiui, dėl savižudybių prevencijos, kad kiekvienas galėtų atpažinti. Net ir dideli pinigai investuoti. Tik iš atsiliepimų po to tenka girdėti, kad tai vis dėlto dažnai būna tik formalumas. Praeina metai, pasimiršta, tie kursai buvę nebuvę. Ar mes nekuriame dar vieno tokio kurso, kai bus tik parašiuko uždėjimas, nuėjimas? Juolab, kaip suprantu, egzaminų nebus. Ar nėra tai darymas dėl darymo?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kasparai, aš visą laiką linkęs tikėti žmonėmis, linkęs tikėti, kad mes Lietuvoje esame patriotai ir į pilietinio pasipriešinimo kursus žvelgsime ne į kaip kokią nors pareigą, bet kaip į galimybę įgyti daugiau žinių ir žinoti daugiau apie valstybės gynybą ir apie savo vaidmenį vykdant tokią gynybą.
Dėl pilietinio pasipriešinimo kursų. Aš nesutikčiau, kad jų yra daug, yra Šaulių sąjungos kursai, yra Karo akademijoje kursai, yra, sakykime, tam tikri kursai Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamento, bet čia labai svarbu profiliuoti, kad Vyriausybėje atsirastų labai aiškus koordinacinis mechanizmas, ką ir kokiam visuomenės sluoksniui reikėtų žinoti. Tikrai neabejoju, kad mes tą mechanizmą rasime, sustiprėsime ir turėsime stipresnę ir atsparesnę visuomenę.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Laurynai, supratau, savivaldybės vėl bus atsakingos už šitą kursų organizavimą, na taip, bet kuri įstaiga ieškos, kas juos ves. Ar nemanote, kad turėtų būti vis dėlto Krašto apsaugos ministerija įpareigota, kad ir organizuotų, ir mokymus darytų, turėtų savo parengtus specialistus, tą bazę? Manau, tada dar galbūt ir būtų koks nors pliusas, o jūs dabar sakote, na, čia buvęs kariškis ar dar kas nors, galbūt šaulius reikia įtraukti ir panašiai. Čia turėtų tai organizuoti ne savivaldybės, bet per Krašto apsaugos ministeriją šitie kursai turėtų būti, bent aš taip manyčiau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Laima, aš net žodžio „savivaldybė“ šį kartą nepaminėjau su visa meile savivaldai. Atsakydamas į klausimą, aš ir sakiau, kad atsakingas turėtų būti Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, jis pasitelktų tiek savo instruktorius, tiek Šaulių sąjungos instruktorius, ką jūs paminėjote, tiek ir atsargos karius, ir jau tada, kai bus aiškus algoritmas, aiški programa, turėtų ateiti ir į savivaldybes. Tikrai nebus apsunkinta mūsų savivalda, tiesiog savivalda turės sudaryti sąlygas, kad tie kursai galėtų būti išklausyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Laurynai, už pristatymą, už atsakymus. Už nori kalbėti R. Petrauskienė. Prašom.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų labai geras L. Kasčiūno projektas, kaip ir kiti tokio žanro projektai ir iniciatyvos. Pritariu. Kuo daugiau civilių asmenų žinos, bus informuoti ir bus išklausę tokius pilietinio pasipriešinimo mokymus, tuo reikiamu atveju mums bus visiems geriau ir visos operacijos vyks žymiai sklandžiau, jeigu reikės. Pritariu ir raginu kitus taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų čia noriu kreiptis ir į L. Kasčiūną, ir į ministrą, į premjerę. Žinote, jūsų kadencija po trupučiuką eina į pabaigą, visa gynybos politika, deja, per šią kadenciją buvo paremta deklaracijomis, deklaracijomis ir kažkokiais viešais debatais, bet, deja, po jų niekada nebuvo sprendimų. Mano klausimas. Čia dar vienas sprendimas, kuris, panašu, yra neparengtas, tai yra nesuderintas nei su Vyriausybe, nei su ministru, nei su savivaldybėmis, institucijomis, tai dar vienas popierinis projektas, kaip ir iki šiol pilietinio ugdymo kursai mokyklose, kurie taip pat stringa, kaip ir karių rezervo mokymai, kurie taip pat stringa, ir pilietinio pasipriešinimo mokymai. Man labai gaila, kad šita dauguma neišnaudojo galimybės sustiprinti mūsų nacionalinį saugumą praktiškais sprendimais. Be abejo, šitam projektui pritarsiu, bet aš noriu paraginti, Laurynai, nors vieną projektą įgyvendinti ir parodyti rezultatus, o ne tik kokius nors deklaratyvius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū už išsakytas nuomones. Pasiekėme balsavimo laiką. Balsuojame dėl šio apsvarstyto Valstybės tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2923(2). Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 120, balsavo 114: už – 105, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Po balsavimo per šoninį mikrofoną L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jonai. Pirmiausia noriu paprašyti Vyriausybės išvados. Antra. Gerbiamas Vytautai, trejus metus buvote NSGK pirmininku, prisiminkite, ką padarėte dėl pilietinio pasipriešinimo, ar bent jau turėjote tokią idėją darbotvarkėje dėl karių, esančių rezerve? Mielas Vytautai, ne prie jūsų, o prie šios Vyriausybės pagaliau aktyviajame rezerve esantys žmonės bent jau gavo priskyrimus, ką jiems ir kur reikės atvykti karo padėties metu. Tokio klausimo jūs net nekėlėte prieš ketverius penkerius metus, gerbiamas Vytautai. Darbų yra, gynyba yra sudėtingas reiškinys. Dalykai nepadaromi nei per metus, nei per dvejus, jūs turėtumėte žinoti. Bet pakloti pamatus – mes stengiamės tai padaryti. Aš tikiuosi, kad čia ta išsakyta kritika yra tokia draugiška, o ne destruktyvi, kaip dėl sienos apsaugos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, siūlau… Pavardė nebuvo paminėta. (Balsai salėje) Vytautas pavardė? Ne pavardė. Prašau, bet iš tikrųjų nematau prasmės. Įjungiau, palaukite truputį. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, jūs irgi buvote toje daugumoje, kuriai šiandien L. Kasčiūnas žeria kritiką. Aš noriu pasakyti, kad 2017… 2016–2019 metų laikotarpis buvo Lietuvos saugumo pakilimo laikotarpis, kai kariuomenė buvo pakelta iš skurdo, kai buvo skirtas finansavimas nuo 500 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. Tada buvo įrašytas pilietinis… visuotinės gynybos principas į Nacionalinio saugumo strategiją ir taip toliau. Mano klausimas. Mes turime kuo didžiuotis iš tų laikų. Aš noriu paklausti, kokį jūs praktinį rezultatą per trejus kadencijos metus pasiekėte gynybos srityje? Visą jūsų darbotvarkę lydi tiktai deklaracijos, ginčai ir tuščios kalbos.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos.
V. BAKAS (DFVL). Aš noriu pakviesti padaryti nors ką, kad jūs galėtumėte prisiminti kaip rezultatą.
PIRMININKAS. Gerai, aišku. Nutraukiu diskusijas. Toliau vykdome balsavimą. Darbotvarkės 1-8.1… Taip. Ačiū už priminimą. Turbūt bendru sutarimu, kad prašome Vyriausybės išvados? (Balsai salėje: „Taip.“) Ačiū, pritarta.
15.38 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 721, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 ir 729 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3066, Baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 3571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3067 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 ir 1-8.2 klausimai – Baudžiamojo kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-3066 ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-3067. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 116, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.39 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2987 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2987. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: 78 – už, prieš – 1, susilaikė 45. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Neprieštaraujame? Ačiū, pritarta.
15.40 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2656 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2656. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 107, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Per šoninį mikrofoną V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Noriu paprašyti įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Dėl kurio? Dėl šito? Taip, V. Bako balsas už.
Gerbiami kolegos, mes balsavome dėl visų apsvarstytų projektų. Noriu jus informuoti – liko keturi projektai. Būtų pasiūlymas balsuoti po kiekvieno apsvarstyto. Ar neprieštaraujate? Ačiū. Pritarta.
15.41 val.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo, papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-993, Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2924 (pateikimas)
Pagarsinu darbotvarkės 2-4 klausimą – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo, papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-993. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jūs pabėgate. O jeigu galėčiau du iškart pateikti, gal būtų greičiau? Puiku. Labai ačiū.
Mielieji, čia dėl laisvės gynėjo teisinio statuso. Vasaros pradžioje pirma dalis komisijos atrinktų laisvės gynėjų gavo savo ženkliukus ir apdovanojimus. Ši ceremonija įvyko suorganizavus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui mūsų Kovo 11-osios salėje. Mačiau akis žmonių, kurie tikrai buvo dėkingi mums visiems už tai, kad mes tokį statusą įsteigėme. Dabar toliau vyksta, sakykime taip, pretendentų atranka pagal tam tikrus kriterijus ir dar viena dalis žmonių bus apdovanoti ir pagerbti šį rudenį.
Čia idėja yra (aš iškart pristatysiu abu projektus) laisvės gynėjų statusą papildyti dviem institucijomis, kurios irgi tuo metu, lemiamais metais, atliko labai svarbias funkcijas. Tai, aišku, Lietuvos Respublikos prokuratūra, kuriai reikėjo atsiskirti nuo sovietinės prokuratūros, buvo daug grasinimų. Priminsiu, tai yra prokurorai, kurie po to pradėjo Sausio 13-osios bylą, Medininkų bylą, rinko medžiagą, ir dabar mes turime tų bylų rezultatą. Dabar tie žmonės yra persekiojami už tai. Ir Valstybės kontrolės pareigūnai, kurie irgi davė priesaiką. O priesaika – vienas iš kriterijų laisvės gynėjo statusui įgyti.
Tiesą sakant, aš nenoriu čia labai plėtotis, noriu tiesiog paprašyti po pateikimo pritarti, o, be abejo, svarstymo metu su istorikais, su to meto politikais, liudininkais įvertinsime šitų žmonių vaidmenį mūsų valstybingumo ir laisvės byloje. Ačiū.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Kaip prieš tai buvęs posėdžio pirmininkas sakė, sujungiame šiuos du klausimus. Bus galima paklausti. Primenu, kad balsavimo intervalas tęsiamas iki 16 valandos. Per šį laiką, manau, posėdį ir baigsime, nes liko dar du rezerviniai klausimai iki posėdžio pabaigos. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, praėjo daugiau nei 30 metų, mes pradedame apdovanoti. Tai gal reikėtų paskelbti visus, kas buvo prie Seimo, visus, kas dirbo savo postuose, perėmus nepriklausomai Lietuvai, padaryti visus laisvės gynėjais? Nereikės kiekvienąkart per kadenciją grįžti prie to paties klausimo. Pasiskelbiame, kad mes visi esame laisvės gynėjai, o tokie ir esame, nes tą padarėme, ir baigsime, kiekvienas gausime po ženkliuką ir visi džiaugsimės. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Algirdai. Iš tiesų dėl tokių diskusijų ir užtruko tris dešimtmečius tokio įstatymo priėmimas. Aš labai gerai atsimenu prieš kokius dešimt metų diskusiją, kur buvo būtent kalbama, kas tuo laisvės gynėju galėtų būti. Aš tiktai priminsiu jums, kad 2021 metų rugpjūtį… 2021 metais įsigaliojo tas mūsų priimtas A. Pociaus, noriu pabrėžti ir padėkoti jam, inicijuotas Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas. O ten yra labai svarbus kriterijus, tai yra žmonės, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. karinės agresijos metu tarnavo įvairiose mūsų valstybei svarbiose institucijose, ir išrašomas institucijų sąrašas. Tiesiog dabar siūlau tas institucijas papildyti dviem institucijomis.
Aš suprantu jūsų klausimą, bet turi būti kokie nors kriterijai. Tai tikimės tą kriterijų, tokią pusiausvyrą išlaikyti ir papildydami šį įstatymą arba apsispręsdami per svarstymą kitaip.
PIRMININKAS. Klausia A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, žinau, kad atidarome vėl Pandoros skrynią. Dėl kai kurių pareigūnų aš ir nieko nenorėčiau sakyti, bet šios institucijos perėjo iš sovietinės struktūros į Lietuvos. Nemažai prokuratūros darbuotojų dalyvavo bylose, surengtose kartu su KGB, persekiojo kunigus, persekiojo mūsų disidentus. Kai kurie iš jų pagal šį teikimą, išeitų taip, kad, na, turėtų gauti ir šį statusą. Ar jums neatrodo, kad reikėtų, na, padaryti tam tikrą liniją tarp tų prokuratūros darbuotojų, kurie tiesiogiai dirbo prie bylų, susijusių…
PIRMININKAS. Laikas.
A. POCIUS (TS-LKDF). …su sovietinės armijos padarytais nusikaltimais Lietuvoje, ir ar nereikėtų būtent atskirti tuos asmenis, kurie, na, tiesiog sėdėjo kabinetuose ir tyrė įvairiausio pobūdžio kitokias bylas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arvydai, taip, man atrodo, po pateikimo įžengę į svarstymo stadiją, pasitelkę… Tikiu, kad ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įsitrauks į šį procesą, man atrodo, mes įsivertinsime tai, ką jūs siūlote. Aš manau, kad taip, turi būti tam tikros skiriamosios linijos. Bet vėlgi pagal tuos kriterijus, be jokios abejonės, ir jūsų patirtis, ir kitų žmonių patirtis svarstant šį įstatymo projektą bus svarbi. Aš tikrai teikiu tam, kad pradėtume tas diskusijas, tą visą analizę, ir pasižiūrėsime, ar čia atidaroma Pandoros skrynia, ar yra kokie nors objektyvūs kriterijai, kuriais galima tiesiog papildyti dabar jau esančių institucijų sąrašą. Manau, kad padiskutuosime svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš atsiprašau, jeigu pakartosiu, nes salėje toks triukšmas, kad ne viską įmanoma išgirsti. Tačiau noriu pratęsti kolegos Arvydo mintį. Tai kokios priežastys, kad jūs čia iš pradžių teikiate du… dvi pataisas atskirais punktais, tiktai dabar sujungiame? Ar tai reiškia, kad jūs pats abejojote, kad prokuratūros darbuotojai ir atsiradę Valstybės kontrolės pareigūnai, kad jų teisiniai statusai, na, yra skirtingi, ar čia… Kokia priežastis, kad jų iškart nejungėte į vieną? Prokuratūros darbuotojai rizikavo ir rizikuoja dabar, juos reikia saugoti, ypač tuos, kurie vertino Sausio įvykius, tačiau, na, kaip jus išskirsite tuos Valstybės kontrolės pareigūnus, na, man irgi čia kelia tokių abejonių, ar neatsiras kitais metais dar kitų departamentų, kitų struktūrų atstovų? Kaip čia atsirado Valstybės kontrolės pareigūnai?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Stasy, aš sakau labai paprastai. Kodėl du skirtingi? Todėl, kad vieną parengiau, įregistravau anksčiau negu kitą. Su prokuratūra turėjau nemažai pokalbių gerokai anksčiau. Tada, be jokios abejonės, prisijungė prie diskusijų ir žmonės, kurie dirbo tuo metu Valstybės kontrolėje. Taip ir atsirado du skirtingi projektai. Čia nesusiję su tuo, kad aš turiu kokių nors abejonių, tiesiog teisiškai, na, pataisa buvo registruota anksčiau.
Na, dėl Valstybės kontrolės, be jokios abejonės, turėsime diskusiją, aš tuo neabejoju. Bet vėlgi labai svarbus dalykas: nepamirškime, kad įstatymo vienas iš kriterijų yra priesaika. Ne visoms institucijoms reikėjo duoti priesaiką. Valstybės kontrolės tokia priesaika egzistavo ir aš pats turiu priesaikos tekstą. Tai turbūt išskiria iš kitų institucijų. Toks mano būtų šią minutę atsakymas į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Truputį nesupratau tos įvykusios sujungimo procedūros, kuri įvyko čia, tribūnoje. Projektų sujungimas vyksta pagal kitą procedūrą, o dabar jau paskelbėte, kad čia eina bendras projektas. Gerbiamieji, laikykitės Statuto. Aš už tai, kad būtų sujungta, bet ne šitaip.
Antras dalykas. Pritariu A. Pociui. Mano manymu, kaip niekur nėra šventų, vien tik šventieji arba vien tik niekšai, tai čia irgi, matyt, visko buvo. Pasigendu šito pirminiuose projektuose, kad „išskyrus ir taip toliau“. Gerai, kad dar pasakote, jog sutinkate, kad po svarstymo komitetuose galėtų atsirasti, bet šiek tiek broko arba skubėjimo čia jaučiama, na, parodome, parodome. Pritarsiu aš tam projektui, tiems projektams, nes už juos teks balsuoti atskirai, bet taip manyti, kad visi ten, kad nebuvo griežiančių danties ant Lietuvos valstybės, tai turbūt irgi negalime.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Eugenijau, ačiū už išmintį. Be jokios abejonės, tikrai prie projekto dar reikės dirbti. Aš tiktai noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Gerbiamas Eugenijau, per pačią procedūrą suteikiant laisvės gynėjo statusą yra komisija, ji veikia prie Genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Natūralu, kad ten vertinami įvairūs kriterijai. Patikėkite, kiekvienas atvejis atskirai, individualiai. Jau dabar yra struktūra, kuri filtruoja ir tuos argumentus dėlioja, bet papildomai įvedus tam tikrus kriterijus, ką gerbiamas Arvydas siūlė, kodėl gi ne? Aš tikrai esu tam atviras.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke.
Gerbiamas Laurynai, iš tikrųjų didžiulė mano abejonė dėl Valstybės kontrolės. Gal jūs galite konkrečiai įvardinti, jeigu jūs sakote, kad dar Valstybės kontrolė taip pat priima priesaiką ir jiems taip pat gali būti suteiktas toks statusas, kas konkrečiai inicijavo iš Valstybės kontrolės, kad būtent būtų įrašytas kaip atskiras punktas? Man labai įdomu.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela Laima, aš tiktai jums pacituosiu, kad dabar kalbame apie Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrių, Krašto apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūrinius padalinius, Pasienio apsaugos tarnybą, Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, Valstybės saugumo departamentą, Lietuvos policiją, Lietuvos šaulių sąjungą. Siūlome prokuratūrą ir Valstybės kontrolės departamentą. Taigi ne paslaptis, ponia Laima, kad yra žmonių, kurie tuo metu dirbo. Dabar jie turi savo bendruomenę, turi savo veteranų klubą, kuris, be jokios abejonės, sakykim taip, turi pasiūlymų, ką galbūt galima padaryti teisėkūroje. Jie tuo metu turėjo saugoti tam tikrą valstybės resursą. Tai irgi buvo svarbi funkcija. Aš tikrai tikiu, kad bent jau pasvarstyti jų galimybę tapti laisvės gynėjais tikrai mes galėtume. Mes turėtume po pateikimo pritarti, o po to kompetentingai apsispręsime.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Laurynai, gerbiamas bičiuli pirmininke, klausimas susijęs su tais žmonėmis, kuriuos aš 1990 metais daugelį mačiau ginančius mūsų Seimą. Iš tikrųjų verta, kad ir po 33 metų, šiek tiek pavėluotai, juos įrėminti. Labai geros iniciatyvos. Žinoma, čia ką tik paminėjo buvęs kariuomenės vadas, kad kai kada galime atidaryti Pandoros skrynią neatskirdami tų, kurie vėlyvais sovietų laikais, jau čia perestroikos laikotarpis, kolaboravo su sovietais. Čia turiu galvoje prokuratūros darbuotojus, kurie atsiskyrė nuo tų tikrųjų, bet man atrodo, kad atskirs juos ir atskirs tuos tikruosius mūsų gynėjus. Todėl šita pastaba yra labai verta dėmesio. Aš, kaip signataras, nepaprastai ją remčiau.
Pasakykite, koks maždaug žmonių skaičius tai galėtų būti? Pirmas klausimas.
Antras. Aš visgi iki šiol…
PIRMININKAS. Laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …įsigilinęs dėl kito failo, susijusio su Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vykdoma… pokario istorijomis, visgi būtų atskira kalba, bet šita kalba yra visiškai ne iš tos operos. Man atrodo, kas susiję su…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …1990 metais, yra svarbu. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Emanueli, aš ne viską išgirdau dėl triukšmo, bet aš tikrai jaučiu, kad jūs išmintingai kalbėjote.
Kalbant apie skaičius, čia, manau, apie 100–200 žmonių kartu, ne daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tiktai patikslinsiu, kad dėl projektų balsuosime atskirai, bet dėl motyvų leisiu pasisakyti po du, nes yra du užsirašę. E. Gentvilas, prašom, kalba už.
E. GENTVILAS (LSF). Nenoriu, išsitryniau jau.
PIRMININKAS. Gerai, nebenori. V. Rakutis kalba už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, iš tikrųjų yra labai svarbus įstatymas, daugeliui žmonių tai galbūt jų gyvenimo, veiklos įvertinimas, tikrai yra nusipelniusių žmonių, todėl siūlau palaikyti šituos projektus. Tačiau kada mes jau sėsime prie jų, reikės pasižiūrėti ir detaliai, nes yra tokių žmonių, kurie daug yra nuveikę Lietuvos laisvės kovoms, tie patys, kurie statė barikadas, jie nepatenka į jokią kategoriją, nes dirba kažkokiuose darbuose. Tai čia reikėtų iš tikrųjų kompleksiškai į tą reikalą pažiūrėti. Bet skatinu dabar projektams pritarti, o paskui komitetuose jau pasiekti ištobulintą variantą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti iš pradžių dėl darbotvarkės 2-4 klausimo – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo, papildymo 81 straipsniu įstatymo projekto. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 88: už – 68, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas NSGK. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-2924. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 80: už – 56, prieš – 1, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu analogiškai siūlomas NSGK ir svarstyti spalio 19 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
Replika po balsavimo – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Prašytume, gerbiamas pirmininke, pridėti ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją kaip papildomą.
PIRMININKAS. Gerai, dėl abiejų projektų. Ar galime pritarti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai? Galime pritarti kaip papildomai komisijai dėl abiejų projektų. Gerai.
Prieš tai dar buvo Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, svarstymo datos nepaskelbėme – gruodžio 21 diena. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.58 val.
Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1346(2) (svarstymas)
Dabar rezervinis 1 klausimas – Melioracijos įstatymo svarstymas. Prašau V. Kanopą pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.
V. KANOPA (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas praėjusių metų rugsėjo 28 dieną svarstė šio įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymą ir nepritarė, nepalaikė Seimo narių siūlymo, nes siūloma reglamentuoti tik dalį hidromazgo – žemės užtvankas, o kitų dalių ir ne žemės užtvankų, pavyzdžiui, akmenų, betoninių, gelžbetoninių, sintetinių, mišrių medžiagų ir kitokių, kurios yra neatsiejamos nuo viso hidromazgo, reglamentuoti nesiūloma, kai nėra numatyta papildomų finansinių galimybių. Žemės ūkio ministerijai siūloma perduoti funkciją vykdyti ir kontroliuoti. Komitetas vienbalsiai nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju už komiteto išvados pristatymą. Kaimo reikalų komitetas siūlo atmesti. Tai ar mes čia galime bendru sutarimu pritarti, ar prašote balsuoti? Galime bendru sutarimu pritarti Kaimo reikalų komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą? Dėkui. Tai tada taip ir padaryta.
15.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-3071 (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Pristato T. V. Raskevičius. Kviečiu jį į tribūną.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šiandien Seimui apsisprendus nesuteikti valstybės pripažinimo „Romuvos“ religinei bendrijai, teikiu Seimo nutarimo projektą dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą šiai religinei bendrijai, remiantis išsakytomis nuomonėmis dėl religinės bendrijos mokymo ir pareigų neatitikties dorai, esą ši religinė bendrija neatitinka religijoms būdingo mokymo ir apeigų. Tokį nutarimo projektą Seimą priimti įpareigojo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis, įsigaliojęs šių metų gegužės 1 dieną. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra trys norintys paklausti. Primenu tada, kad pratęsiu balsavimo intervalą, iki baigsime svarstyti šitą klausimą. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Man atrodo, tiek laiko gyventa, dirbta ir laukta, ir ne vieneri metai, ir šitaip pasielgti tikrai kaip Kultūros komi… oi, kultūros, sakau savo komiteto pirmininkui, tikrai yra neteisinga. Pasielgėte kaip vilkas avinėlio kailyje. Dabar pasakėte, kad nėra tikslo, nes viskas buvo padaryta ir nebelįskime daugiau. Ar nemanote, kad pasielgėte tikrai neadekvačiai šiuo klausimu?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už jūsų klausimą. Ne, nemanau, kad pasielgiau neadekvačiai. Visų pirma, kaltinant kitus, reikėtų pažiūrėti į save – į tai, kaip balsavo jūsų frakcijos atstovai dėl nutarimo projekto. O tiktai atkreipsiu jūsų dėmesį, kad, priėmus tokį nutarimo projektą, religinė bendrija dėl pakartotinio pripažinimo galės kreiptis po dvejų metų, vadinasi, esant kitai Seimo daugumai ir galbūt kitokiam požiūriui į tokius dalykus kitos kadencijos Seime.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, priimant sprendimą dėl religinės bendrijos pripažinimo ar pripažinimo atšaukimo, yra būtina Teisingumo ministerijos išvada. O jūsų ir kolegos A. Valinsko teikiamas nutarimo projektas nepripažinti „Romuvos“ religinės bendrijos nėra pagrįstas Teisingumo ministerijos išvada, nors, kaip matome iš įstatymo, tokia išvada yra pagrįstas sprendimų priėmimas. Kaip jūs ketinate šitą problemą išspręsti? Ar apskritai žiūrint į Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtą sprendimą, tai, kad tarsi ir buvo įvykdyta viskas ir yra tas nutarimas, yra iš viso logiška demokratinėje valstybėje dabar tokį siūlymą čia, iš tribūnos, Žmogaus teisių komiteto pirmininkui teikti? Dėkui.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už jūsų klausimą, gerbiamas Mindaugai. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas gali pateikti ką nori, bet Seimas yra laisvas apsispręsti pagal savo daugumos valią. Teisingumo ministerijos išvada buvo siūloma suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, bet Seimas šiandien apsisprendė, kad nesivadovaus Teisingumo ministerijos išvada. Būtent dėl šios priežasties aš teikiu alternatyvų projektą, kad religinė bendrija turėtų teisinį aiškumą ir nebūtų teisinio neapibrėžtumo stadijos. Seimas yra laisvas pritarti arba nepritarti šitam teikiamam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Klausia E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Tomai, mano klausimas toks. Anksčiau mes nepritarėme vienam po pateikimo, ir buvo jo formuluotė labai paprasta – suteikti pripažinimą. Taškas. Dabar formuluotė yra tokia išplėstinė ir joje yra tokios keistos formuluotės pasirinktos, tai yra išsakyti subjektyvias nuomones, ir taip toliau. Asmeniškai aš nesu šiuo klausimu niekada nei pasisakęs, nei komentavęs ir keistai jaučiuosi, nes nesu išsakęs jokios nuomonės. Tai kodėl pasirinkote būtent taip suformuluoti, o ne tiesiog? Taškas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis Eugenijau. Labai geras klausimas, nes Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nurodo, kad, priimant nutarimą nesuteikti valstybės pripažinimo, turi būti įvardintos konkrečios priežastys, dėl ko Seimas priima tokį nutarimą. Mano vertinimu, nėra objektyvių priežasčių nesuteikti valstybės pripažinimo „Romuvai“, bet kadangi Seimas demonstruoja būtent tokią politinę valią, mes tą politinę valią nutarimo projekte ir siūlome užfiksuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra klausiančiųjų. Yra dėl motyvų dėl balsavimo. J. Razma kalba prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai logiškas siūlymas, kadangi svarstymo stadijoje Seimas nesutiko suteikti valstybės pripažinimo. O kaip motyvuoti tą nesuteikimą, tai, manau, dar iki priėmimo nutarimo projektą galima ir patobulinti. Nebūtinai taip turi likti, kaip autorius čia yra suformulavęs. Motyvai, visų pirma, aš manau, konstituciniai. Reiktų prisiminti Konstitucinio Teismo nutarimą, kad būtent gaunančios valstybės pripažinimą religinės bendrijos turi turėti visuomenės atramą. Konstitucinio Teismo nutarime yra išaiškinta, ką reiškia turėti visuomenės atramą. Mano supratimu, religinė bendrija „Romuva“ to reikalavimo tikrai niekaip netenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti. Kas pritaria tokiam nutarimo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 17, prieš – 21, susilaikė 26. Po pateikimo balsų nepakanka.
Replika po balsavimo – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Noriu paaiškinti, kodėl nebalsavau dėl šito teikimo. Aš džiaugiuosi, kad mes nepritarėme ankstesniam projektui dėl „Romuvos“ pripažinimo. Tačiau konkrečiai ši pono T. V. Raskevičiaus pateikta formuluotė yra toks smulkus politinis chuliganizmas. (Balsai salėje) Už nepadorias formuluotes aš negaliu balsuoti, tikėdamasi jas pataisyti. Tai, ką jis pateikė, yra pasityčiojimas iš šiandien priimto Seimo sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū, labai įdomu. Dabar T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Na, tai gal sureaguosiu, gerbiama kolege. Jeigu jums nepatinka formuluotės, būkite miela, pateikite geresnes formuluotes. (Juokas salėje, plojimai)
O šiaip apibendrinant šį Seimo sprendimą, tai aš esu šiek tiek pasimetęs. Seimas neturi… išreiškė aiškią politinę valią religinei bendrijai nesuteikti pripažinimo. Tokia yra Seimo politinė valia. O atitinkamo nutarimo nesuteikti irgi neranda savyje jėgų priimti. Vadinasi, mes religinę bendriją paliekame vėl teisinio neapibrėžtumo situacijoje, o įstatymas įpareigoja šį klausimą Seime spręsti tol, kol jis bus išspręstas. Vadinasi, po šiandienos balsavimo aš registruoju iš naujo nutarimo projektą, siūlantį suteikti. Negalite, gerbiama Vilija, teisinėje valstybėje tyčiotis iš religinės bendrijos ir būdama Seimo nare, prisiekusia ant Konstitucijos, vykdyti Konstitucijos viršenybę, ignoruoti mūsų valstybės įstatymų. Ir galite tyčiotis, galite juoktis, galite mano balso toną visaip mėgdžioti, bet tai, ką jūs darote, yra tyčiojimasis iš Lietuvos Respublikos įstatymų.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tuoj apsispręsime, ką darome su nutarimo projektu, ar mes jį atmetame, ar grąžiname tobulinti. (Balsai salėje)
Dar V. Bakas – replika po balsavimo. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ar čia iš tiesų politinis chuliganizmas, ar ne, aš čia labiau įvardinčiau kaip politinį zuikiavimą, kai valdančioji dauguma yra neįgali išspręsti klausimo. (Balsai salėje) Taip, esate neįgalūs išspręsti žmogaus teisių klausimą ir paliekate 3 tūkst. žmonių vienijančią bendruomenę be atsakymų. (Balsas salėje) Pone Maldeiki, jūs man nedraskykite akių, o jūs, politiniai zuikiai, ateikite, raskite savyje drąsos atsistoti prie mikrofono ir išdėstyti aiškius argumentus, kodėl, dėl kokių argumentų nesuteikiamas jai statusas. Nesidangstykite už tokių tuščių tarpusavio rietenų, priimkite sprendimus.
PIRMININKAS. Taip. Ir paskutinysis R. Šarknickas – replika.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, aš manau, kad tikrai čia įvyko tam tikras chuliganizmas, kaip ir pasakė kolegė iš anos pusės. Bet galima įžvelgti ir tai, ką kolega pasakė ką tik, kad tarp jūsų vyksta kažkokie nesusitarimai dėl tam tikrų projektų, ką palaikote, ko nepalaikote. Tačiau buvo galima tikrai jau prieš tai siūlyti tobulinti.
Kitas dalykas. Jeigu Tomui atrodo, kad tai įvyko teisėtai, teisingai, tiek laiko jūs padėjote bendruomenei, tai gal galėjote paskambinti? Jie visai ką kita mato, įžvelgia visai kitus dalykus. Dabar vėl atsistojate prie mikrofono ir sakote, teiksiu vėl. Na, čia kaip vaikų darželis, smėliadėžė.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, labai daug replikų pasakyta, tikiuosi, kad nė vienas, kuris išsakė, dėl tos replikos nesigailės. Apsispręskime dėl šio nutarimo projekto. Kas balsuoja už, tas balsuoja už tobulinimą tokio nutarimo projekto, koks yra dabar, kas balsuoja prieš, tas balsuoja už atmetimą. Kviečiu apsispręsti dėl nutarimo tobulinimo.
Balsavo 60: už – 36, prieš – 24. Nutarimo projektas bus tobulinamas.
Taigi mes baigėme svarstyti visus šios dienos klausimus. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.