LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 301
STENOGRAMA
2019 m. birželio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. birželio 25 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, dekretu yra grąžintas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, jį svarstysime prieš pietų pertrauką, 1-15 klausimas.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. birželio 25 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-14 klausimą – dėl pagonių religinės bendruomenės pripažinimo valstybės pripažinta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, Pirmininke. Kolegos, norėčiau paprašyti įtraukti į darbotvarkę susijusį klausimą – projektą Nr. XIIIP-3518, tai yra rezoliuciją dėl vienmandatės apygardos skyrimo užsienyje gyvenantiems lietuviams. Kadangi eina lygiagretūs Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai, tai norėtume, kad prie to paties būtų įtrauktas projektas Nr. XIIIP-3518. Liberalų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu norėčiau išbraukti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą iš darbotvarkės ir įtraukti, leisti pateikti projektą Nr. XIIIP-3234, nes yra užregistruotas analogiškas įstatymo projektas, jį leisti pateikti Seime ir po to juos sujungti į krūvą, kad eitų kartu.
PIRMININKAS. Pakartokite, ką siūlote išbraukti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Išbraukti 685… 2-20 klausimą – Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Aišku.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Išbraukti ir leisti pateikti projektą Nr. XIIIP-3234.
PIRMININKAS. Nr. XIIIP-3234. Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Pirmasis pasiūlymas buvo dėl darbotvarkės 1-14 klausimo. J. Razma dar turi vieną pasiūlymą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dar mes tradiciškai prašome išbraukti 1-9 klausimą – Seimo nutarimo projektą dėl sveikos gyvensenos ir taip toliau, pabrėždami, kad yra bendra strategija dėl sveikatos sistemos tobulinimo ir nebereikia tų atskirų tokių nutarimų.
PIRMININKAS. Sakydamas „mes“, turėjote omeny frakciją?
Iš eilės. Turime balsuoti dėl 1-9 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projekto Nr. XIIIP-2476. J. Razma frakcijos vardu pasiūlė išbraukti. Balsuojame. Pritariantieji J. Razmai balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 100 Seimo narių: 50 balsavo už ir 50 nepritarė.
Balsuojame dar kartą dėl J. Razmos pasiūlymo išbraukti nutarimą.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 50, prieš – 36, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas darbotvarkėje lieka.
Kitas J. Razmos pasiūlymas. Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2). Tie, kurie pritaria J. Razmos pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 52, prieš – 43, susilaikė 11 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta. (Balsai salėje)
Dėl 2-11 klausimo. V. Ąžuolas siūlė frakcijos vardu išbraukti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685(3) ir įrašyti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-3234, kurio stadija yra pateikimas, kad būtų galima pasivyti. (Balsai salėje) Atskirai. Gerai, atskirai. Pirmiausia balsuojame dėl išbraukimo, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-685, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Tie, kurie pritaria V. Ąžuolo pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 80, prieš – 10, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymo projektas išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas buvo įrašyti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-3234. Taip pat balsuojame, kad būtų pateiktas šis projektas. (Šurmulys salėje)
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 67, prieš – 12, susilaikė 25 Seimo nariai. Pritarta, kad projektas būtų pateiktas, ir siūlomas laikas yra tas, kuris buvo ankstesnio Psichologų įstatymo.
Liberalų frakcijos vardu S. Gentvilas siūlė įrašyti Seimo rezoliucijos „Dėl vienmandatės apygardos išskyrimo užsienyje registruotiems rinkėjams“ projektą Nr. XIIIP-3518. Balsuojame.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 63, prieš – 7, susilaikė 30 Seimo narių. Projektas įtrauktas.
Siūlau, kad dabar jis būtų kaip rezervinis, o tada rasime tinkamą laiką.
Atskirus klausimus aptarėme, ar galime bendrai pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Galime. Darbotvarkė patvirtinta bendru sutarimu. E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Čia jau noriu paklausti ne dėl darbotvarkės. Kadangi nuskambėjo prieš dešimt dienų, kad viena frakcija neturi septynių narių, ar bus pranešimas, kad keičiasi frakcijų skaičius? Prašom pateikti informaciją, nes nuo to priklauso ir pasisakymai nuo frakcijų, ir taip toliau. Kokia čia padėtis Seime? Šiandien man neaišku, pranešta, kad liko šeši frakcijos nariai, o jokio oficialaus pranešimo apie tai nėra.
PIRMININKAS. Jūs teisus, oficialaus pranešimo, kad Seimo narys išėjo iš frakcijos, neturime, jį paskelbsime, kai tik gausime.
10.12 val.
Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3395(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3395. Svarstymas. Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas birželio 12 dieną svarstė Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas ir komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, bei komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame. Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 99 Seimo nariai: visi balsavo už. Projektui Nr. XIIIP-3395 pritarta po svarstymo.
10.13 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4 ir 70 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3362(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcizų įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 70 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3362. Svarstymas. Pranešėjas taip pat A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas birželio 12 dieną taip pat svarstė minėto Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas, bei komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Pritariame bendru sutarimu projektui Nr. XIIIP-3362.
10.14 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3488(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3488. Svarstymas. Pranešėjas – N. Puteikis, Audito komitetas. N. Puteikis. Kviečiu N. Puteikį dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projekto.
N. PUTEIKIS (MSNG). Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-3488. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturėjo, pasiūlymų nebuvo gauta, todėl komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Motyvų reikšti taip pat Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Pritarta projektui Nr. XIIIP-3488.
10.16 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465(3)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465(3)VK. Svarstymas. Pranešėja I. Šimonytė Audito komiteto išvadą paskelbs.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam projektui (trečias variantas) ir komiteto išvadoms. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Beveik į visas buvo atsižvelgta. Buvo gauta papildomo komiteto pastebėjimų, į dalį jų komitetas taip pat atsižvelgė. Buvo gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos, Vidaus auditorių asociacijos ir piliečių pasiūlymų ir pastabų. Komitetas juos visus įvertino ir patobulino projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs Seimo narys Z. Streikus. Duosime projektą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465(2) tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
Balsuota: už – 4, prieš – 3, susilaikė 1. Pritarta, nes lėmė komiteto pirmininkės balsas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A, jau paskelbta. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Balsuojame po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-1465.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo projektui pritarta.
10.19 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3478(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3478(2). Svarstymas. Pranešėja – Ekonomikos komiteto išvadą paskelbs Seimo narė R. Miliūtė. Kviečiu.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIIIP-3479, ir komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra. Balsuojame po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-3478(2).
Balsavo 90 Seimo narių, visi balsavo vienbalsiai už. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3478(2) pritarta.
10.21 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio“ projektas Nr. XIIIP-3577 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio“ projektas Nr. XIIIP-3577. Gerbiami kolegos, yra gautas Lenkijos Seimo Maršalkos sveikinimas. Prašau. (Posėdžių salės ekrane transliuojamas Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko M. Kuchcinskio sveikinimas, plojimai) Kviečiu A. Gumuliauską pristatyti rezoliuciją.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau jums pristatyti rezoliucijos „Dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio“ projektą. Turiu pasakyti, kad jis buvo parašytas bendromis pastangomis tiek su Lietuvos, tiek su Lenkijos puse. Manau, kad pirmą kartą moderniais laikais mūsų redakcinės grupės pagaliau suderino bendrą tekstą, kuris atitinka tiek Lenkijos, tiek Lietuvos istoriografijos postulatus.
Taigi šiuo atveju, aš manau, pirmas atvejis moderniais laikais, kai mes iš tikrųjų vieningai pažiūrėjome į vieną tikrai svarbiausių istorijos faktų tiek mūsų istorijoje, tiek Lenkijos istorijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų sveikinu šią rezoliuciją. Visi čia ir minėsime, ir susitiksime su Lenkijos delegacija, tačiau pirmas klausimas susitikus visą laiką bus apie asmenvardžių rašybą. Norėjau paklausti Seimo Pirmininko, kada darbotvarkėje šį klausimą turėsime?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Čia Seimo Pirmininkui turbūt? Aš nežinau. Nesu nei valdybos narys, nei tai, kad… Manau, kad ne nuo manęs čia priklauso, kada jis pateks, bet jis yra. Tiktai aš norėčiau pasakyti štai ką, kad tos trys raidės Lenkijos pusę ne visai tenkina. Juos tenkina W, o kitos raidės netenkina. Aš manau, kad nuvykę kartu, jūs irgi vyksite su mumis turbūt į Liubliną, dar padiskutuosime šituo klausimu, ką daryti, kaip išeiti iš tos padėties.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmiausia reaguodamas tikriausiai čia apie pavardes, tai noriu pasakyti: tiek, kiek seku Lenkijos politinį gyvenimą, tai, skirtingai negu ankstesnė D. Tusko Vyriausybė, ši Vyriausybė nekelia šito klausimo kaip pirmaeilio uždavinio, o kalba apie strateginius, geopolitinius bendradarbiavimo rėmus. Tai vienas dalykas.
Mano klausimas būtų gerbiamam A. Gumuliauskui. Ar tokia pat rezoliucija (jūs minėjote, kad rengta kartu su lenkais) bus priimta ir Lenkijos Seime?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Jau priimta.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ai, jau priimta? Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Birželio 14 dieną priėmė Lenkijos Senatas ir Lenkijos Seimas. Taigi pirmas kartas istorijoje, kai mes galime kartu su Lenkijos Seimu priimti vienodą deklaraciją vienodu tekstu. Iš tikrųjų, aš manau, tai didelis mūsų tarpusavio santykių pasiekimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi reaguodamas į asmenvardžių klausimą tiesiog priminsiu. Kai jau bandysime kažką spręsti, tai prisiminkime, kad yra du projektai. Yra, pavadinkim, tas liberalusis ir yra tas latviškasis variantas įrašo kitame puslapyje. Nereikėtų ir jo pamiršti kaip galimo sprendimo varianto.
O gerbiamo teikėjo aš paklausiu taip. Iš tikrųjų galima kalbėti, kad pastaruosius dvejus metus yra pakankamai nebloga santykių su Lenkija dinamika. Paradoksalu ta prasme, kad daug kas kalbėjote, kad ta konservatyvi politinė valdžia, kuri yra Lenkijoje, bus dar agresyvesnė mūsų atžvilgiu, o taip neatsitiko. Kaip tik mūsų darbotvarkė užsipildo konkrečiais strateginiais projektais.
Tik aš galvočiau, labai gerai, kai yra rezoliucijos. Viskas yra gerai, bet reikėtų turbūt pildyti ir tam tikrais praktiniais dalykais, kad ta mūsų strateginė partnerystė būtų pakelta į tą aukštesnį lygmenį. Yra daug klausimų. Ir NATO lygmeniu, ir JAV karinio buvimo Lenkijoje su operaciniu veikimu galbūt Baltijos šalių atžvilgiu, Europos Sąjungos lygmeniu. Kaip jūs manote, ką mes galėtume dar Seime nuveikti šituo klausimu kurdami tokį veiksmų planą, kuris mūsų santykius dar labiau pakeltų į aukštesnį lygmenį? Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Matote, jūs žinote, kam aš vadovauju, priklausote tai pačiai komisijai. Aš manau, kad mūsų kažkokių esminių nesutarimų šaknys bent iki tol visą laiką buvo praeityje, todėl mūsų komisijos užduotis yra ta, kad vis dėlto mes surastume konsensusą vertindami mūsų praeities dalykus. Aš turiu pasakyti, kad tai sėkmingai vyksta.
O strateginiai dalykai, kurie būtų perkelti į šitą, į dabartinius laikus, aš manau, kad tai yra daugiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto reikalai, jam jūs ir priklausote. Mes padarysime taip, kad būtų tvirtas istorinis pagrindas, o jūs jau turite strateguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Ačiū pranešėjui A. Gumuliauskui.
J. Narkevičius. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų norėčiau reaguoti, replikuoti, kadangi nenorėčiau, kad čia, Seime, nuskambėtų dezinformacija ir jinai liktų be atsako. Tie kolegų keliami klausimai dėl neva Pavardžių ir vardų rašymo įstatymo projektų, ryšium su lenkų keliamais klausimais dėl asmenvardžių rašybos, nieko bendro neturi, nes šituose projektuose numatyta galimybė trijų raidžių, kaip ir kolega sakė, iš kurių tik viena galbūt būtų lenkų alfabete, o visos kitos… Aišku, nesusijęs klausimas. Tai labiau liestų Lietuvos piliečius, kurie išteka už užsieniečių ir norėtų pakeisti originalia prasme…
Taigi, dar kartą norėčiau patikslinti, kad šitie minėti projektai neturi nieko bendro su pavardžių ir vardų originalia rašyba lenkų kalba. Jeigu mes norime apie tai kalbėti, tai tada reikėtų kalbėti apie naują projektą, kuris leistų vartoti visą rašybą taip, kaip skamba, bet šito kol kas nėra. Ačiū. Bet tie projektai su tuo nesusiję.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Čia lyg ir išgirdome dalį diskusijos. Dėl motyvų dėl viso taip pat niekas neužsirašė. Priėmimas. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai. Vienbalsiai visi balsavo už. Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos 450-mečio“ priimta. (Gongas)
10.32 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas Nr. XIIIP-3515 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną“ projektas Nr. XIIIP-3515. Pranešėjas – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, mieli kolegos. Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną prasidėjo. Pavadinta gudriai – veidrodinės ministerijos kūrimas. Mano manymu, nelabai atsižvelgiama net į tą nelabai pavykusią patirtį perkeliant Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Jos perkėlimas iš Vilniaus į Klaipėdą įvyko, tačiau esminių pokyčių net ir toje srityje neįvyko.
Mes, liberalai, visada pasisakydavome už ministerijoms pavaldžių tarnybų dekoncentravimą, decentralizavimą perkeliant pavaldžias institucijas galbūt į kitus regionus. Kalbant apie regioninę politiką, tai Žemės ūkio ministerijos srityje galėtų būti iki pabaigos sutvarkyti Žuvininkystės tarnybos perkėlimo klausimai. Dar yra ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Ypač apmaudu, kad Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos neperduodamos savivaldybėms. Tai būtų realus savivaldos stiprinimas, realus regioninės politikos įgyvendinimas, o dabar gi imtasi perkelti visą ministeriją. Vadinama, kad tai yra regionų stiprinimas, bet, gerbiamieji, visi sutikime, kad jeigu Kauno miestas, Kauno didmiestis yra vadintinas kokiu nors nuskurdusiu regionu ir regioninės politikos įgyvendinimo būdas čia yra siūlomas, tai, atrodo, tuo niekas negali patikėti.
Atkreipiame dėmesį, rezoliucijos autoriai, noriu pabrėžti, kad rezoliucijos autoriai yra visų Seimo frakcijų ir Mišrios grupės atstovai. Buvo ir valstiečių atstovas A. Stančikas, kuris, tiesa, po to atsiėmė parašą. Taigi, dabar visų Seimo frakcijų, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją, atstovai yra rezoliucijos autoriai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad mes niekaip nerandame kokio nors teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų vykdomas šitas ministerijos perkėlimas. Atsakymas paprastai yra toks – yra politinis sprendimas. Gerai, galima pripažinti, kad politinis sprendimas, politinė valia įgyvendinti programą yra gerbtinas dalykas. Bet pažiūrėkime, kas čia vyksta? Kokia yra programa? Vyriausybės programoje yra nurodytas siekis visas ministerijas perkelti į vieną pastatą. Ir Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną nėra minimas. Taigi mes susiduriame su viena politine valia šitos Vyriausybės ar šitos valdančiosios daugumos visas ministerijas perkelti į vieną pastatą, suprask, Vilniuje, o greta to yra daromas kažkoks eksperimentas, perkeliant Žemės ūkio ministeriją ar jos dalį į Kauną. Nesutampa pačios Vyriausybės politinės valios ar politinės daugumos politinės valios pareiškimai.
Noriu priminti, kad šitas Seimas 2017 m. balandžio 27 d. balsavo, ar pritarti Vyriausybės įstatymo straipsnio pakeitimui, numatančiam Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną. Ir štai šitas Seimas 2017 m. balandžio 27 d. nepritarė ministerijos perkėlimui į Kauną. Tada ta politinė valia prieštarauja Seimo pareikštai valiai.
Gerbiamieji, politinė valia yra pakibusi tarp kitų politinių deklaracijų, kurias yra pareiškusi valdančioji dauguma, ir netgi prieštarauja Seimo priimtam sprendimui. Parodykite teisinį pagrindą, kuriuo vykdomas šitas ministerijos perkėlimas. Atvirkščiai, matome prieštaringą politinę valią ir prieštaravimą Seimo sprendimui.
Suprantame, kad dėl šio perkėlimo kyla labai daug sunkumų, yra sakoma, kad tai kainuos tik 1 mln. 200 tūkst. eurų ir kad tai atsipirks per penketą ar ketvertą metų vien dėl to, kad Kaune nekilnojamojo turto nuomos kainos yra mažesnės. Mano manymu, ne pastatas yra ministerija. Mano manymu, ministerija yra specialistai, turintys ilgametę patirtį šioje ministerijoje. Galima kritikuoti šios ministerijos darbuotojus kaip ir daugelį kitų valstybės institucijų darbuotojų, kad nepakankamai daroma, nepakankamai greitai. Bet pažiūrėkite, ar jūs turite tikėjimą, kad Kaune, surinkus naują komandą, pagerės šie darbai, kurių tempais ar kokybe dabar nelabai esame patenkinti. Mano įsitikinimu, čia yra didžiausia rizika, kad, kaip matyti iš Žemės ūkio ministerijos profsąjungos darbuotojų nuolatinių laiškų, daugybė žmonių, kvalifikuotų specialistų, neplanuoja persikelti į Kauną arba važinėti į Kauną ir atliktas tas funkcijas, kurias dabar atlieka Vilniuje.
Mes esame didesnės rizikos zonoje, giliname šią riziką, kad daugybės darbų, tarp jų ir europinių lėšų panaudojimo, efektyvaus panaudojimo, veiklos gali būti neužtikrintos. Žemės ūkio ministerija yra viena didžiausių ministerijų, kalbant apie europinių lėšų naudojimą. Čia ir tiesioginės išmokos žemdirbiams, ir kaimo bendruomenėms, ir daugybė kitų lėšų. Mes žinome, Europa labai aktyviai remia kaimą ir žemės ūkio veiklą. Ir štai čia mes sukeliame patį didžiausią pavojų. Todėl rezoliucijos autoriai, matydami šiuos dalykus, prisimena net labai seną istoriją, kad 1923 metais iš Kauno – iš laikinosios sostinės – Žemės ūkio ministerija buvo perkelta į Dotnuvą. Dotnuva, Akademija, ir dabar miestelis yra, tuo metu buvo žemės ūkio mokslo centras, ir buvo tikimasi, kad Kauno valdininkija važinės į Dotnuvą. Po nepilnų metų projektas nutrauktas, specialistai grąžinti į Kauną ir tada laikinojoje sostinėje veikė Žemės ūkio ministerija kaip ir visos kitos Lietuvos Respublikos ministerijos.
Mano manymu, yra lipama ant grėblio, su kurio kotu jau esame gavę ne vieną smūgį į kaktą. Todėl rezoliucijos autoriai siūlo priimti šią rezoliuciją ir ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę nedelsiant nutraukti Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną veiksmus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori daug Seimo narių. Klausimams ir atsakymams skiriama 10 minučių. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų sutinku su išsakytomis mintimis, jog praktiniu požiūriu tai nepasiteisinęs projektas, kainuojantis papildomas mokesčių mokėtojų lėšas ir mažinantis teikiamų paslaugų kokybę, nes sunku pritraukti ir motyvuoti specialistus. Vis labiau atrodo, kad tai yra politinis projektas. Ir norėčiau paklausti. Ar nemanytumėte, kad šis projektas yra savotiškas politinis kyšis V. Matijošaičiui už paramą S. Skverneliui Prezidento rinkimuose, kur, kaip matome, yra švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos?
E. GENTVILAS (LSF). Noriu pabrėžti, nėra, kaip jūs abejodamas sakote, politinis projektas. Yra tiesiogiai pasakoma, tai yra politinis sprendimas, iš esmės nesiremiama jokiais teisiniais arba įstatyminiais argumentais.
Dabar dėl to (kabutėse rašykime) „politinio kyšio“ Kaunui. Esu girdėjęs tokių samprotavimų, tačiau tikrai per mažai turiu supratimo, kaip vyksta reikalai Kaune arba kaip vyksta reikalai tarp valdančiųjų, pirmiausia valstiečių, R. Karbauskio ir pono V. Matijošaičio. Žvelgiant į visą politinį lauką, kas čia vyko, galima spėti, kad tai yra tam tikras atsidėkojimas arba sutartas reikalas su Kauno miesto vadovu. Nesakau, kad tai neteisėta, bet jeigu yra tokia versija, man atrodo, kad ji yra ganėtinai realistiška.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs jau minėjote apie tai, kad ir Nacionalinė mokėjimo agentūra gali būti perkelta, tačiau tai turbūt nelabai ir įmanoma, nes ji turėtų būti sertifikuota. Iš tikrųjų ten specialistų tam tikra kvalifikacija turi būti dar aukštesnė, nes yra dirbama su Europos Sąjungos struktūriniais fondais. Ar nemanote, kad vis dėlto, jei ir bus kas nors daroma, tai viskas baigsis Žemės ūkio ministerijos perkėlimu į tam tikrus pastatus, kurie, ko gero, yra statomi Kaune? O toliau prasidės chaosas, kadangi dalis institucijų taip ir pasiliks, nes tam nėra finansinių resursų. Ir tada bus dar didesnė problema, galvosime, kaip kuo greičiau kitoje kadencijoje perkelti atgal iš Kauno, nes iš tikrųjų tas projektas bus sužlugęs ir problemiškas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, aš nesu fanas perkelti Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Atvirkščiai, aš pasisakiau net labiau už Nacionalinės žemės tarnybos padalinių perkėlimą į regionus taip pat paminėdamas ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą kaip pavaldžią įstaigą. Bet štai yra įdomus dalykas. Europos politikoje yra reikalavimas turėti sertifikuotą Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kuri skaidriai, aiškiai skirstytų europines lėšas. Tai ten gerai. Europa reikalauja, turime sertifikatą. O štai, pavyzdžiui, savo ministerijai mes kokių nors kokybės kriterijų nekeliame. Atsiras vidaus auditas, atsiras kokios nors Vyriausybei pavaldžių teisininkų išvados, kad čia viskas gerai, kokybė nenukentės. Nėra sertifikuojama ministerijos darbo kokybė. Tada ką nori, tą darome. Čia, mano manymu, ir yra didysis neapibrėžtumas, kad visada atsiras reikalingų ekspertų reikalingos išvados, jie sakys ir padės parašą – darbo kokybė nenukentės. Mano manymu, tai yra labai paviršutiniški požiūriai. Tiesą sakant, dar nė vieno tokio nėra, bet jeigu iškiltų koks reikalavimas, reikalautume, tai atsirastų entuziastų, kurie dėtų parašus ir pasakytų: viskas čia bus gerai. Kol kas taip ir yra sakoma: viskas čia bus gerai. Pažiūrėsime. Man atrodo, negalime taip rizikuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, Seimo Kaimo reikalų komitete mes bandėme maždaug valandą laiko aiškintis, koks čia daiktas ir kas čia bus. Atsakymus gavome panašius į tai, ką jūs labai gerai pristatėte savo pristatyme. Niekas nieko nežino. Į klausimą, kaip žmonės vyks į Vilnių, buvo paaiškinta – dirbsime traukinyje. Po to apmokėsime… įtrauksime į darbo laiką tas 4 valandas, nereiks dirbti.
Trečias. Nereiks visai į darbą eiti, dirbsime namie. Vadinasi, Vilniuje sėdėdamas namie dirbsi tarsi Kaune. Atsakymo grynai negavome. Bet ne čia esmė. Juk čia yra sutarimas tarp vyrų, kurie laikosi žodžio.
Bet buvo dar vienas pažadas duotas, kad ir Aplinkos ministerija keliaus į Kauną. Ar nereikėtų į rezoliuciją įtraukti… ir kad baigtų kvailioti. Jeigu šią atmušime ministeriją, tada ims kelti Aplinkos ministeriją, ir vėl turėsime problemų.
PIRMININKAS. Laikas!
E. GENTVILAS (LSF). Aš neturiu tokio tikslo. Ir rezoliucijos autoriai, tarp kurių esate ir jūs, lyg irgi neturi tikslo prevenciškai užkirsti bet kokį galimą pakeitimą. Gali būti, kad atsiras kur nors labai racionalių argumentų, labai racionalių, bet, mano manymu, šita situacija dėl Žemės ūkio ministerijos parodė, kad nebuvo vadinamosios kaštų naudos analizės. Nekilnojamojo turto nuomos kainos dar nėra kaštų naudos analizė, aš ką noriu pasakyti, nes iniciatoriai sako – yra atlikta kaštų naudos analizė. Baikite, nejuokaukite. Tai štai prevencine veikla aš nenorėčiau užsiimti, bet matome, kaip vyksta, kas vyksta, ir reaguojame į tai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, o gal galima į tai žiūrėti kaip į eksperimentą, ar mes galime išgyventi ir be Žemės ūkio ministerijos? Aš suprantu, kai metus ministerijos svarbiausias klausimas yra atrasti sau vietą, tai galima galvoti, tai gerai, galbūt mums tos ministerijos iš viso tada nereikia.
E. GENTVILAS (LSF). Na, gerai, bandau gana rimtai atsakyti kartu susiedamas ir su pono A. Salamakino klausime nuskambėjusiu paaiškinimu, kad sakoma, kad ministerijos darbuotojai galėtų dirbti distanciniu būdu iš namų, ir tai yra modernus veikimo būdas. Tai kokio velnio nedirbti Kaune, jeigu galima dirbti namuose, tai kam tada kelti ministeriją, jeigu galime pereiti prie tokių modernesnių veikimo būdų? Aš suprantu, kad tikrai ne visi specialistai galės dirbti nuotoliniu būdu namuose ar iš kavinės, bet tada nereikia ministerijos perkelti. Vadinasi, vėl prieštaringi argumentai.
O atsakant visiškai rimtai į jūsų klausimą, kol yra tokia europinė žemės ūkio ir kaimo paramos politika, mes be Žemės ūkio ministerijos tikrai negalime išsiversti. Ji yra reikalinga ir labai svarbi institucija.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad ir mūsų Vyriausybės programoje 2008 metais, kai buvome kartu, buvo numatytas ministerijos perkėlimas į Kauną ir atskirų padalinių, kaip žuvininkystės, į Klaipėdą, tačiau dėl krizės ir dėl analizės metu padarytų šio perkėlimo veiksmo efektyvumo išvadų mes to atsisakėme. Ar jums neatrodo, kad reikėtų palaikyti, jeigu reorganizuojami padaliniai, kuriasi nauji, kad jie galėtų atsirasti regionuose? Tada nebūtų tokių skausmingų perkėlimo veiksmų, kaip dabar motyvuojama, ir ryšių nutraukimo su Vyriausybe, Seimu, galbūt atitolinimo, kad tie padaliniai galėtų veikti puikiai ir regionuose, kad ir Kėdainiuose, Dotnuvoje ar Klaipėdoje, ar tame pačiame Kaune?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl objektyvumo aš pasakysiu, kad ir aš pats iš principo prieš 20 metų ar daugiau esu skaitęs visokias viešas paskaitas apie decentralizavimą ir dekoncentravimą. Man A. Kupčinskas yra sakęs, kad jis kažkada yra buvęs mano panašioje paskaitoje. Taip, tai yra teoriškai didelis instrumentas regionams atgaivinti, regionų politinei svarbai padidinti, bet tam turi būti pasiruošta ir turi būti užtikrinta, kad bus paruoštų specialistų. Dabar, atleiskite, įsivaizdavimas, kad važinės traukiniu ir dirbs traukinyje, padirbs Kaune tris valandas, atsigers kavos, vėl sės į traukinį ir vėl dirbs pakeliui namo, tai man neatrodo rimta. Tai atrodo imitacija, kuri kompromituoja patį nuostabų, labai gerą regionų politikos instrumentą, tai yra valstybės valdymo institucijų dekoncentravimą ir decentralizavimą. Tai yra galima daryti, bet, atleiskite, ne taip atgrubusiais nagais, kaip daroma dabar.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų gera rezoliucija, bet mano klausimas būtų šiek tiek platesnis. Ar nemanote, kad rezoliucija galbūt galėtų būti šiek tiek platesnė, turint omenyje, kad jūs minėjote ir Žuvininkystės tarnybos perkėlimą, ir šiuo metu vyksta daug kitų perkėlimų? Sakykime, Generalinės miškų urėdijos perkėlimas atrodo pakankamai komiškai, kai vienas ministras sako, kad į Panevėžio rajoną perkels, kada ateina kitas ministras, be visiškai jokių argumentų staiga kelia į Kazlų Rūdą. Po kiek laiko, dabar po koalicinių dėlionių, galbūt bus trečias ministras, kuris galbūt bus nuo Kuršėnų ar nuo Skuodo ir pradės Generalinę miškų urėdiją kelti ten, nesant jokių argumentų.
Ar nemanote, kad turėtų būti įstatymu užkirstas kelias tokiems politinių tikslų įgyvendinimams, sakykim, kad ir per privalomą nepriklausomą kaštų naudos analizę, ką jūs jau minėjote šiek tiek iš dalies? Ar nemanote, kad toks dalykas galėtų būti ir turėtų būti įtvirtintas įstatyme ir, esant nepalankioms tokio vertinimo išvadoms, tolimesnis tokių sprendimų priėmimas turėtų būti arba neįmanomas, arba gana komplikuotas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MAZURONIS (MSNG). …ir pasvertas?
E. GENTVILAS (LSF). Žinote, gerbiamas Andriau, visiškai sutinku. Taip, tai turbūt netilptų į šios rezoliucijos rėmus, tačiau kad įstatymiškai būtų apibrėžtas būtinumas atlikti kaštų naudos analizę, laikytis tų išvadų, kurias gauname per tokią analizę, nepriklausomų ekspertinių išvadų būtinumas galėtų būti apskritai įtvirtintas kokiame nors įstatyme, kalbant ne tik apie institucijų perkėlimą, bet ir apie daugelio įstatymų svarstymą. Tie dalykai yra labai svarbūs. Kol šito nėra, galima tokia, kaip muzikai pasakytų, kakofonija, kas ką nori, tas tą daro, tas tą groja, ir sunku suprasti, kokie yra tikrieji tikslai. Kalbėjimas, kad tai yra regioninė politika, atleiskite, atrodo, neįtikina nė vieno čia sėdinčio, net ir kauniečių, kurie, natūralu, džiaugtųsi, kad viena iš svarbių ministerijų atsidurtų Kaune. Bet tai nėra regioninė politika. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui ir klausiusiems.
O dabar kalbės Seimo narys P. Urbšys. Kviečiu diskutuoti. Užsirašė keturi Seimo nariai. 20 minučių turėtų užtekti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, visi mes girdime, kaip labai garsiai kalbama apie tai, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną yra susijęs su regioninės politikos įgyvendinimu. Iš tikro regioninė politika yra labai svarbi Lietuvai ir vykdyti ją galima arba sistemiškai, arba vykdant tokias parodomąsias akcijas.
Jeigu kalbėtume apie tai, kad Žemės ūkio ministerija iš esmės pakeis regioninę politiką, manau, iš sėdinčių čia, salėje, nė vienas, kuris yra už ar prieš tą rezoliuciją, tuo negalėtų patikėti. Dabartinės Vidaus reikalų ministerijos dėka Regionų plėtros strategija tiek išbalinta Baltojoje knygoje, kad, praėjus daugiau nei dvejiems metams po ultimatyvių Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto reikalavimų, galų gale VRM pradėjo derinti su žinybomis Regioninės plėtros įstatymo projektą.
Jei prisimintume garsiąją Baltąją knygą, joje Vilnius, Kaunas, Klaipėda įvardijami kaip miestai, formuojantys europinės svarbos miestų funkcinius regionus, kuriuose sutelkiamos aukščiausio lygmens paslaugos ir specializuota infrastruktūra. Šiauliai, Panevėžys įvardijami kaip tarpinio dydžio centrai, formuojantys nacionalinės svarbos miestų funkcinius regionus. Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena Baltojoje knygoje apibrėžiami kaip regioniniai centrai.
Taigi pagal formuojamą regionų vystymo strategiją Lietuva turi tapti trijų europinės svarbos miestų šalimi, o visi kiti regionai pasmerkti būti anapus tos ribos. Tai yra centrai, kurie nebūtinai gali atitikti Europos pragyvenimo lygį, Europos socialinės gerovės lygį.
Vadovaudamasis šia logika supranti, kodėl, jei kokia nors vadovaujanti institucija pajudinama iš Vilniaus, jinai būtinai turi būti arba Kaune, arba Klaipėdoje. Bet jei, pavyzdžiui, Generalinę urėdiją planuojama perkelti į Panevėžio rajoną, tai jau nesiejama su regioninės politikos įgyvendinimu. Todėl optimizuojama valstybinių institucijų struktūra beveik visada yra susijusi su paslaugos teikimu ir mes sprendžiame, ar šitos ministerijos perkėlimas iš tikrųjų decentralizuoja paslaugos teikimą, ar centralizuoja? Mano galva, tai daugiau susiję su politine ambicija, kuri nieko bendra neturi su strateginiu požiūriu į regioninę politiką. Pats pastato perkėlimas ir ten dirbančių žmonių perkėlimas iš esmės nepakeičia situacijos, susijusios su regionine politika. Jeigu mes norime sukurti regimybę apie tai, kad ta regioninė politika vyksta, ir jeigu valdantieji jau iš tikrųjų kelia vėliavą ir pasako taip, mes iš esmės negalėsime pajudinti regioninės politikos plėtros, nors tai buvo žadėta ir tai buvo vienas iš pagrindinių rinkiminės kampanijos pažadų, be abejo, telieka perkelti ministeriją kur nors į kitą miestą. Gal reikėtų džiaugtis, nes kadaise (mes istorijas prisimename) N. Chruščiovas buvo nutaręs visą Sovietų Sąjungą apsodinti kukurūzais, šį kartą to nebus, tiktai bus apsiribota vienos žinybos perkėlimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt šią reformą arba perkėlimą galima vėlgi priskirti prie tam tikro eksperimento. Eksperimentų šiame Seime ir šioje Vyriausybėje turėjome tikrai nemažai, dar dabar kai kuriais eksperimentais negalime atsikratyti. Kadangi esu Švietimo ir mokslo komiteto narys, tai vienas iš eksperimentų – pakankinti vaikus karštose mokyklose, ir dabar nežinome, ką su tuo eksperimentu daryti. Taip pat turėjome vieną eksperimentą su miškais, įvairiai buvo kalbama. Galbūt tai yra kova su korupcija, iš tikrųjų kai kas tuo ir patikėjo, bet kai pamatėme, dabar tas eksperimentas kaip karšta bulvė mūsų rankose, nežinome, ką daryti, nes visa tai išvirto į interesų grupių, kurios kovoja dėl pigesnės medienos ir kaip padaryti, kaip sutvarkyti savo reikaliukus pasidarant pirkimus gana aiškius, pagal sąrašus, karą. Ko gero, Žemės ūkio ministerija taip pat yra vienas iš tokių sandorių, kur galbūt kai kam rūpi būti geriems Kauno valdžiai, kadangi kauniečių čia nemažai išrinkta iš valstiečių, perkelti pastatus, žmones palikti čia, o iš tikrųjų turbūt pagrindinis interesas yra, kaip išnaudoti kokius nors pastatus, nes daug kalbų yra, kad pastatai statomi, ir jie turėtų būti nuomojami Kaune.
Tai gal baikime tuos eksperimentus ir tuos sandorius, o pamąstykime iki tol, kol nieko nepadarėme, iš esmės. Na, galbūt ten veidrodinė kokia nors ministerija veikia, bet tokių absurdų, kai dalis ministerijos darbuotojų galės dirbti važiuodami traukiniuose, bus įskaitoma į darbo laiką, galbūt tada pagal atitinkamus įstatymus turėsime pertvarkyti ir kitų ministerijų darbą, nes per Vilnių nuvažiuoti į darbą irgi sugaišti kažkur apie valandą, kas važiuoja per kamščius, galbūt ir jiems reikėtų tada kompensuoti tuos netekimus arba leisti dirbti automobiliuose telefonais, dabar juk yra laisvų rankų įranga, ir taip kompensuoti darbo laiką daliai ministerijų.
Be to, yra ir kitų klausimų. Tarkim, pačios ministerijos specialistų dalyvavimas tam tikruose pasitarimuose, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos dėl sanitarinių zonų, kur dalyvauja Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Sveikatos apsaugos ministerija, Visuomeninis sveikatos centras, Nacionalinė žemės tarnyba, kiti padaliniai, tada vėlgi spręskime, kur tie pasitarimai vyks. Gal visi važiuosime į Kauną, visos ministerijos, gal pasamdykime atskirą traukinį, kad visi pareigūnai vienu metu važinėtų ir tenai darytų savo pasitarimus, nes tie pasitarimai gana dažni.
Taip pat yra nemažai kviečiama Žemės ūkio ministerijos, finansų specialistų, ypač prieš biudžetą arba įstatymų pakeitimo metu čia, į Seimą. Manau, kad tokių absurdų leisti negalime, tuo labiau kad Vyriausybė tik kaip ketinimą nurodė savo plane, kad galbūt skaičiuos, ar tai apsimoka. Ir dėl kitų, kaip čia ir buvo minėta, rimtų sprendimų jokio Seimo įsikišimo nebuvo. Paprasčiausiai kažkas sumąstė ir tą įgyvendino, ko gero, didžiausia kaltė teks ministrui. Jis turės būti atpirkimo ožiu, nes kitų sprendimų nebuvo. Vienas sprendimas, kurį aš prisimenu, čia buvo pasakyta, kad buvo kalbama, kaip dar labiau sutelkti ministeriją sumažinant kaštus, nes ir per patį Vilnių sunku judėti, sunku bendrauti ir spręsti problemą. O išeina atvirkštinis variantas, kad mes iškeliame ministeriją kitur. Čia galbūt irgi buvo minėtas argumentas – pagelbėti atsiliekantiems regionams. Manau, kauniečius labiausiai tai turėtų užgauti. Negi Kaunas šiuo metu atsiliekantis regionas, kuriam reikėtų kažkokios pagalbos, kaip nesugebančiam pačiam gyventi? Iš tikrųjų Kaunas vystosi, turi laisvąją ekonominę zoną ir tikrai negalėčiau prirašyti prie atsiliekančių regionų. Jeigu pažiūrėsime į kitas struktūras, tai šios Vyriausybės darbo metu ir Seimo kadencijos metu išėjo atvirkštinis variantas. Mes regionuose agentūras mažinome, centralizavome, Vyriausybę mažinome, centralizavome, viską sukėlėme į Vilnių. Tai čia vėl, dar noriu pakartoti, nieko kito, kaip kažkoks grynai politikų suokalbis duoti kažkokį kąsnelį Kaunui ir sukurti kelias darbo vietas, o ne kažkoks apskaičiuotas sprendimas. Toliau reikėtų galvoti, o kas bus su kitomis institucijomis, kurios dirba su žemės ūkiu. Tai yra ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir Žemės tarnyba, negi vėl mes kilnosime, tuo labiau kad Nacionalinė mokėjimo agentūra yra ypač svarbi.
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jeigu pradėsime jos perkėlimą, tai iš tikrųjų turėsime dar didesnių problemų. Sustokime, kol nevėlu, gerbiami kolegos, ir meskime tas fantazijas į šiukšlių dėžę. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį J. Baublį.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, valdžios institucijos turi priimti tik gerai apgalvotus, ekonomiškai naudingus, racionalius ir geresnę kokybę užtikrinančius viešosios politikos sprendimus. Jokių rimtų argumentų, kodėl ministeriją reikia perkelti į Kauną – nėra. Tai tik politinis sprendimas, kurio neigiamas pasekmes pajus ne tik ministerijos darbuotojai, bet ir žemdirbiai bei kaimo gyventojai. Jau dabar matome, kad situacija Žemės ūkio ministerijoje tampa sudėtinga. Apie 30 % profesionalių, kompetentingų, didelę patirtį atitinkamoje srityje turinčių specialistų jau išėjo iš darbo. O, įvairių apklausų duomenimis, iš viso Žemės ūkio ministeriją ruošiasi palikti apie 80 % darbuotojų. Darbas ministerijoje išderintas, iš esmės nebeliko specialistų, nėra komandos, neužtikrinamas tam tikrų veiklų tęstinumas. Didžiosios dalies darbuotojų Žemės ūkio ministerija neteks artėjant naujam finansiniam laikotarpiui, į kurį daug vilčių deda Lietuvos žemdirbiai, nes tikisi, kad pagaliau bus suvienodintos tiesioginės išmokos.
Nepamirškime, kad įgyvendindama nemenką dalį savo funkcijų Žemės ūkio ministerija veikia ne atskirai, o kartu su kitomis institucijomis: Seimu, Vyriausybe, Nacionaline mokėjimo agentūra, Nacionaline žemės tarnyba ir kitomis institucijomis. Perkėlus ministeriją į Kauną, susiformuos nuolat keliaujanti, neefektyvi, neoperatyvi, atitrūkusi nuo minėtų valdžios institucijų žemės ūkio valdymo sistema. Ministras ministerijoje bus labai retas svečias, kaip ir viceministrai, departamentų direktoriai, skyrių vedėjai. Didesnę laiko dalį jie praleis traukiniuose ir automobiliuose. Nuostoliai dėl kelionėse sugaišto laiko ir nepadarytų darbų bus didžiuliai. Ministerijos perkėlimas prieštarauja ir Vyriausybės deklaruojamam tikslui sukelti visas ministerijas po vienu stogu, todėl kviečiu palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį K. Starkevičių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų ministerijų perkėlimas į regionus, į Kauną nėra naujas dalykas, naujos kalbos ir Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse. Skandinavijos šalyse, ypač Suomijoje, tai yra kalbama ir padaroma, ministerijos perkeliamos. Ir Estija tokių veiksmų yra atlikusi – ir Konstitucinį Teismą yra iškėlusi iš Talino, ir Švietimo ministeriją į universitetinį miestą Tartu yra perkėlusi. Bet skandinaviškai ramiai tai yra padaryta ir rezultatus, mano manymu, galima jausti ne tik nuvykus ir pasikalbėjus su kolegomis jų Seimo nariais, bet nuvykus į tuos regionus, kur tos ministerijos yra perkeltos.
Todėl tuo remdamasi 2008 metais mūsų Vyriausybė taip pat buvo priėmusi sprendimą, tai yra tik Vyriausybės programoje buvo, perkelti ministeriją į Kauną. Mūsų Vyriausybei to padaryti nepavyko. Aš dabar pavardinsiu kai kurias priežastis. Visų pirma ištiko krizė, o ministerijos perkėlimas reikalauja lėšų. Štai ir šiandien ministerijos perkėlimui yra skirtos lėšos, ir tos lėšos ne iš kažkur atsirado kaip papildomos lėšos, bet paimtos iš gamybinių projektų, ministerijos projektų, kuriuos kuruoja, jos turėtų tekti ūkininkams. Dabar, deja, šios lėšos neatiteks.
Bet kai kas ir tais metais buvo padaryta. Pirmiausia kas? Buvo perkeltas lyderio centras, taip pat Žemės kontrolės tarnyba įkurta Kaune. Lyderio centras dirba su kaimo bendruomenėmis. Perkėlus centrą į Žemės ūkio universiteto miestelį, patogiau tapo atvažiuoti, konsultuotis. Galėjo rasti vietą ir specialistai nebūtinai iš Vilniaus, ir iš kitų regionų.
Deja, man nesuprantama. Ko pirmiausia ėmėsi ši Vyriausybė, tai visas tas institucijas, kurios buvo jau sukurtos ir perkeltos, naikinti. Lyderių centras buvo sugrąžintas į Vilnių. Dabar visa ministerija keliama į Kauną. Dar ankstesnės Vyriausybės Žemės kontrolės tarnyba buvo taip pat panaikinta ir sugrąžinta į Vilnių. Čia aš matau prieštaravimų. Ir dabar, ypač rinkiminės kampanijos metu, jauti tokį, kad ministerija bus perkelta. Rinkiminei kampanijai, aš turiu omenyje prezidentinei, pasibaigus jau pradedama kalbėti, galbūt ministerija ir nebus perkeliama. Man tai kelia didelių abejonių, ar tai bus išvis padaryta.
Dar kai paskaitai sąlygas, kur ta ministerija turi įsikurti, tai nurodomas atstumas nuo geležinkelio stoties, tarytum prioritetas būtų vykti geležinkeliu, 3,5 kilometro. Ir kai pasižiūriu, kokios kompanijos ten stato 3,5 kilometro spinduliu pastatus, tada kyla dar didesnių abejonių dėl šios ministerijos perkėlimo geraisiais tikslais. Ir dar, jeigu 3,5 kilometro aplink Kauną, tai yra Kauno centre, kažin ar bus patogu žemdirbiams atvykti, nes Kaune spūstys dabartiniu metu ne ką mažesnės kaip Vilniuje. Taip, aš iš principo už ministerijos perkėlimą, tačiau iš šios Vyriausybės veiksmų dabar nematau, kad tai bus padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai dėl viso. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ministerijos perkėlimas yra nepasiteisinęs projektas. Finansiniu požiūriu sprendimas kainuoja daugiau, praktiniu požiūriu darbuotojams bus tik sunkiau, nes ministerijos dirba su Vyriausybe ir Seimu, o ne priiminėja piliečius, tai daro įvairios agentūros prie ministerijų, kaip žinome. Todėl reikės priverstinai važinėti, švaistyti laiką ir pinigus.
Viešųjų paslaugų požiūriu taip pat geriau nebus, nes pritraukti naujų specialistų ar išlaikyti esamus bus tik sunkiau. Tačiau ne mažiau svarbu, jog nepasiteisino ir politiniu požiūriu. Kaip ir diskutavome, tai buvo savotiškas kyšis V. Matijošaičiui už paramą S. Skverneliui, tačiau, kaip matėme, V. Matijošaičio liuksas kauniečių nepaveikė. Tad kaip nepasiteisinusį projektą – politiškai, ekonomiškai ir finansiškai, siūlau atšaukti ir sustabdyti, kol nepadarė dar didesnės žalos. Todėl kviečiu pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip kolegos ir minėjo, tų svarstymų perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną yra buvę ir anksčiau. Mes su G. Skaiste įregistravome net Vyriausybės įstatymo pataisą, kuria būtume paraginę Vyriausybę vykdyti savo rinkimų pažadus ir fiksavę jau įstatymo lygiu, kad dvi ministerijos yra Kaune. Išties ne tik Vilniuje gyvena žmonės, kurie gali dirbti aukščiausiose valstybinėse institucijose, aš manau, kad tokių žmonių gana daug yra ir Kaune, jie dabar važinėja į Vilnių. Čia nėra nieko ypatingo.
Kita vertus, Kaune iš tikrųjų yra labai daug struktūrų, susijusių su žemės ūkiu: ir mokslas, ir visuomeninės organizacijos, ir Žemės ūkio rūmai, ir taip toliau. Pagaliau centras, ūkininkams visos Lietuvos mastu kaip tik tolygiau susirinkti, imant pagal atstumą, į Kauną. Tik labai gaila, kad tas perkėlimo įgyvendinimas tikrai nusipelno nemažai kritikos. Ne atsitiktinai ir tokia rezoliucija gimsta, nes jeigu būtų buvę švariai, tvarkingai tai atlikta ir visai Vyriausybei susitelkus į tą veiksmą… Manau, buvo galima pažiūrėti ir kitose ministerijose, kur dirba kauniečių, padaryti pakeitimus su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais, kurių yra panašios profesijos. Tai buvo galima tai padaryti subtiliau ir ne taip skausmingai, nejuokinti ten su visokiais veidrodinių ministerijų pavadinimais. Bet tikėkimės, kad gal kaip nors tuos niuansus Vyriausybė išspręs, ir todėl aš balsuosiu prieš rezoliuciją, manydamas, kad vidury proceso nebereikia jo trikdyti, nes ir taip jis yra labai sutrikdytas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt šiame etape dar galėtume sustabdyti ir iš tikrųjų nėra patirta didelių sąnaudų, tačiau jau yra patirta, nes nemaža dalis žemės ūkio specialistų, netikėdami savo galimybe dirbti toje pačioje struktūroje dėl didelės kelionės ir didelių sąnaudų, laiko ir taip toliau, paliko ministeriją. Labai gaila tų žmonių, nes nėra taip lengva išugdyti specialistus, iš karto po universiteto į ministerijos lygmenį perkelti, kad jie galėtų gerai rengti įstatymų projektus ir teikti čia mums, Seimui.
Taip pat, manau, šis sustabdymas garantuotų ir kitą stabdymą, tai yra kitų struktūrų perkėlimą – jis taip pat yra gana rizikingas, rizikingesnis negu ministerijos perkėlimas, tai yra tokių kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemė ūkio tarnyba. Vėlgi tos sąsajos, kurios dabar yra susiformavusios tarp įvairių institucijų: bendros komisijos, bendra veikla, kaip minėjau, bendri derinimai, tikrai pareikalaus didelių kaštų, o lėšos šiuo metu reikalingos ir kitur.
Prisiminkime, kai mes kalbame apie tam tikrą paslaugų sektorių, ten trūksta lėšų, norime kelti atlyginimus, norime padidinti koeficientus ir bazinius dydžius valstybės tarnautojams, tad iš tikrųjų kiekvienas euras mums bus reikalingas. Manau, kol ne vėlu, pristabdome šią operaciją, pritariame mūsų parengtai rezoliucijai ir vėl galbūt koncentruojamės daugiau į darbus, o ne populistinius arba susitarimus, kur galbūt kažkas yra susitarę ir dabar nori kažkaip tai įgyvendinti. Iš tikrųjų, manyčiau, turėtume pritarti rezoliucijai ir reikalauti iš ministerijos ir Vyriausybės atitinkamų sprendimų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė G. Burokienė. Motyvai prieš, atsiprašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Motyvai prieš. Suprantu, kad kiekviena reforma, koks nors pajudėjimas, vietos pakeitimas kelia didelį ažiotažą, bet apie šios ministerijos perkėlimą kalbėta jau ne vienus ir ne dvejus metus. Kiek aš prisimenu, atrodo, 2007 metais jau buvo pirmas bandymas iškelti ministerijos skyrių. Taip ir atsirado „Leader“ skyrius Kaune, kuris ir toliau labai sėkmingai dirba. Čia labai daug buvo šnekėta apie specialistų išėjimą, bet ar žinote, kolegos, kiek atėjo naujų specialistų, kiek Žemės ūkio universiteto absolventų atėjo dabar dirbti, naujų, jaunų, energingų žmonių? Jų daugiau ateina, negu išeina.
Dar informacijos. Kas nevažinėja Kaunas–Vilnius, Vilnius–Kaunas, tai traukinys važiuoja maximum valandą. Tiek pat važiuoja, kiek aš žinau, kolegos iš Vilniaus rajonų, iš savo gyvenamosios vietos, į ministeriją, ir gal dar ilgiau užtrunka. Šnekėti, kad nepavykusi, jau stabdykime, kai yra pusė ministerijos perkelta, yra labai neatsakinga. Visą laiką regimybė yra vienokia, o tikrovė yra kitokia. Aš tikiu, kad šis projektas jau įsivažiavęs tiek, kad jo stabdyti negalima, ir kad nauji, energingi žmonės Kaune dirbs taip, kaip dirbo ir Vilniuje. Aš taip pat žinau, kad planuojama ne tik iškelti ministeriją, bet ateityje ir jos pavaldžias institucijas. Tiesiog visą laiką pirmas žingsnis yra labai sunkus, bet jį reikia padaryti. Taigi balsuokime prieš šią rezoliuciją ir leiskime toliau ministerijai keltis į Kauną.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už rezoliuciją – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tiesų, kai premjeras S. Skvernelis pradėjo savo darbus kaip Vyriausybės vadovas, jo vienas iš pagrindinių tikslų, ką jis ir čia, Seime, yra mums įvardijęs, buvo biurokratijos mažinimas. Tai, kas šiuo metu vyksta su ministerijos perkėlimu į Kauną, yra ne kas kita kaip biurokratijos didinimas. Tikėtina, mes turėsime dvi veikiančias institucijas – vieną, vis dar veikiančią ministerijos dalį, Vilniuje ir bepradedančią veikti ministeriją Kaune. Tai iš esmės bent jau kurį laiką ir gal net ilgą laiką reikš dvi institucijas. Žinoma, kad darbuotojų keliavimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal taip pat yra papildoma našta ir finansine, ir laiko prasmėmis. Kartais laikas yra netgi brangesnis negu traukinio bilietas. Taigi vėlgi čia yra papildoma našta, papildomas nepatogumas. Biurokratijos didinimas, ne kitaip, yra ministerijos iškėlimas į Kauną. Akivaizdu, kad neatliepiami nei valstybės aparato efektyvinimo tikslai, nei regioninės politikos tikslai, nes Kaunas vis dėlto nėra regionas, yra miestas. Matyt, toks ir siekia išlikti ir stiprėti.
Ką dabar daryti? Ką daryti, kad vis dėlto tie S. Skvernelio Vyriausybės pirmieji tikslai taptų realybe? Reikia neatsisakyti tos idėjos visas ministerijas kelti į vieną vietą, į vieną pastatą ir kelti paslaugas toliau į internetą. Kodėl mes keliame vieną ministeriją į Kauną, o ne visas ministerijas į vieną pastatą ir paslaugas į internetą? Taigi kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Motyvai prieš rezoliuciją – Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kažkas iš kalbėjusiųjų teisingai pasakė, kad kompetentingi ir išsilavinę žmonės gyvena ne tik Vilniuje. Aš jau per visą laiką, kiek čia dirbu Seime, kartais stebiuosi kai kurių kolegų nuoširdumu. Kada tai yra nuoširdu? Ar tada, kai prieš 20 metų teko kalbėti apie regionų atskirtį, paskaitas skaityti ir siūlyti priimti sprendimus, ar tada, kai esant valdžioje taip pat buvo tie sprendimai modeliuojami, tiesiog neužteko politinės valios jiems priimti, ar dabar, kai įpusėjęs, persiritęs per pusiaukelę procesas, oponuoti ir teikti rezoliucijas vien dėl sportinio intereso? Ar kitos Europos gerovės šalys, tokios kaip Danija, Norvegija ir mūsų kaimynai netolimi – Estija, yra kvailesnės, kurios priima tokius sprendimus, ir tose šalyse kaip tik, kada tokie sprendimai priimami dėl valstybinių įstaigų iškėlimo į regionus, regioninė atskirtis yra pati mažiausia? Būkime galų gale nuoširdūs. Aš siūlau balsuoti prieš šitą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už rezoliuciją – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, klausau argumentų prieš ir galvoju, kas dabar valdžioje? Valdžioje, atrodo, valstiečiai. Žemės ūkio ministerija lyg ir jų turėtų būti pagrindinė ministerija ir jinai turėtų būti kažkiek globojama, bent jau yra tokia praktika, jeigu laimi, tai bent savo žmones kažkiek pagloboja.
Dabar pažiūrėkime, kokia yra žmonių nuomonė? Konstitucija sako: valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Žemės ūkio rūmai – kategoriškai prieš, Ūkininkų sąjunga – kategoriškai prieš, Žemės ūkio bendrovių asociacija – kategoriškai prieš, aš galėčiau vardyti ir vardyti, ir vardyti. Kaimo reikalų komitetas gavo jų peticijas ir ten yra, na, nežinau dabar, ar šimtai, ar daugiau, ar tūkstančiai parašų, kurie kategoriškai prieš tos ministerijos kėlimą į Kauną. Tai kaip čia ta tarnystė, ypač valstiečių tarnystė, savo elektoratui, kad jie iškelia tą ministeriją į Kauną?
Aš nekalbu apie ministerijos darbuotojus, tai suprantama, manau, jie nenukentės. Jie dvi valandas skirs į vieną galą važiuoti, dvi valandas – į kitą, valandą – pietų pertrauka. Nuvažiavai, pavaikščiojai po Kauną, grįžai. Viskas okay. Atlyginimą pasiimi, viskas gražu, bet ar tai naudinga žmonėms? Dar kartą kartoju – visi žemdirbiai kategoriškai prieš, tuo labiau kad visos kitos Žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos – agentūra, tarnyba – lieka Vilniuje. Galų gale, kaip tada atvažiavus į Vilnių reikės… pabūni čia, važiuoji į Kauną, pabūni Kaune, važiuoji į Vilnių. Kaip jūs, Seimo nariai, elgsitės, lakstysite į Kauną spręsdami problemas, ar kaip? Ar bandysite, kaip ministras sako, veidrodiniu būdu sekretorė dirbs namie arba ministro kabinete, o ministras dar kažkur? Pirmiausia pagalvokite ir neskriauskite savo elektorato.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš gal pratęsiu, ką kalbėjau iš tribūnos. Labiausiai dabar tęsiant tą rinkiminę kampaniją, nors jinai ir baigėsi, tai vienas išėjęs į viešuosius ryšius, tokia akcija, tai veidrodinė ministerija… Aš dar prisimenu, kai vaikas buvau, atvažiavome į Vilnių, parką, dabar restauruotą, ten buvo kreivų veidrodžių karalystė, ten iš tikrųjų eidavai ir kokį nori per veidrodį save pamatydavai. Mano manymu, jeigu dabartiniai valdantieji nori matyti ministeriją Kaune, tai turi baigti su tomis veidrodžių karalystėmis ir pradėti dirbti darbus.
O dėl lyderio centro pasitikslinkite, jo Kaune neliko, jis yra panaikintas. Dabar pakalbėsiu, kodėl ir mums nepavyko, viena iš priežasčių, įgyvendinti, tai iš tikrųjų milžiniškas Vilniuje pačios administracijos, pačių šiandien dirbančių didžiulis pasipriešinimas. Aš suprantu, jie turi labai gerus ryšius ir su Seimo nariais, ir su kitais, su tomis pačiomis organizacijomis, kurios čia buvo minėtos, kad jos yra pritarusios. Gal tik lyderiai yra pritarę, tačiau visos tikrai nėra pritarusios šiam žingsniui. Aš nebalsuosiu už šią rezoliuciją, tačiau ir toliau lieku pesimistas dėl ministerijos perkėlimo, nes kai matau tuos nustatytus kilometrus, kur ta ministerija turi įsikurti, tai, žinant šiek tiek Kauną, jau matosi tam tikri galbūt neskaidrūs sprendimai, kurie vėlgi trukdys tam ministerijos perkėlimui, nes nuo pat pradžių matyti tie balti siūlai. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, balsuojame. Pritariantieji rezoliucijai balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 39, prieš – 39, susilaikė 23 Seimo nariai. Rezoliucija nepriimta. Toliau alternatyvus balsavimas. Daugiau nebus nieko.
Gerbiami kolegos, mūsų yra nemažai, ketvirtadienį bus paskutinis posėdis, kai čia dalyvaus išrinkti į Europos Parlamentą nariai. Siūlau dabar padaryti penkių minučių techninę pertrauką ir, visiems suėjus čia, paprašysime fotografės Olgos, kad ji mus nufotografuotų. Mes padovanosime išeinantiesiems savo mielus veidus, kad jie mūsų nepamirštų. Prašom. (Balsai salėje) Kiek yra, tiek. (Balsai salėje) Mes savo veidus padovanosime. Jų nė vieno dabar nėra. (Balsai salėje) Sako, kad ketvirtadienį bus ir europarlamentarai. Galime daryti ir tada.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Fotografavimą atidedame ketvirtadieniui.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, replika po balsavimo. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš nežinau, kas atsakys, bet gal galėtų iš valdančiųjų kas nors prieiti ir atsakyti į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu kraustoma Žemės ūkio ministerija ir kokiu teisiniu pagrindu Aplinkos ministerija nekraustoma į Kauną. Vyriausybės programoje tai yra dvi lygiagrečios priemonės ir, priešingai negu G. Surplys, aplinkos ministras taip pat yra Seimo narys, kuris turėtų prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, per Vyriausybės valandą bus viskas paaiškinta ir atsakyta.
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476(2) (svarstymo tęsinys)
Tęsiame darbą. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476(2). Svarstymo tęsinys. Švietimo ir mokslo komiteto išvada. A. Gumuliauskas. Prašom. Jūs tik komiteto baigiamąją išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Iš esmės pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektui ir teikti Seimui jį svarstyti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. D. Kepenis. Prašome. Ruošiasi A. Kirkutis. Penkios minutės.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiami pirmininkai, kolegos, mieli bičiuliai, Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės – tai dokumentas, kuris iš tikrųjų gali iš esmės duoti startą permainoms Lietuvos sveikatos sistemoje. Kaip žinome, Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas buvo priimtas 1994 metais, bet štai visiškai neseniai vienas iš tėvų, vienas iš to įstatymo autorių V. P. Andriukaitis paskelbė, kad Lietuvoje sveikatos sistemos nėra. Nėra todėl, kad nemažai rodiklių kasmet vis prastėja. Gairėse situacija aprašyta.
Tiesiog reikėtų priminti, kad jau vos ne pusė mūsų jaunuolių nebetinka karinei tarnybai dėl savo prastos sveikatos. Jauni žmonės jau serga tomis ligomis, kuriomis anksčiau tik seneliai sirgdavo. O kolegos iš dešinės siūlo to klausimo nesvarstyti apskritai, nes yra priimta labai daug dokumentų, juos tereikia vykdyti.
Bet per tą laiką, kai tų dokumentų tiek daug buvo priimta, įvyko dar kai kurie nauji dalykai, kurie iš esmės keičia situaciją, ir aš siūlau į juos atsižvelgti. Mes neseniai Seime priėmėme Jungtinių Tautų darnaus vystymosi strategijos rezoliuciją. Lietuvoje pradėjo veikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri dabar ėmėsi atsakomybės už mūsų jaunosios kartos sveikatą ir mokymą. O kovo 1 dieną devyni universitetai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu kaip tik ir turi tapti mūsų šiandien svarstomas nutarimas dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos. Devyni universitetai laukia šio nutarimo, nes jie yra pasidalinę tą klausimų grupę, kiekvienas paėmęs pagal savo specifiką, pagal savo kryptį ir tikrai žada įdėti labai rimtą indėlį į tai, kad Lietuvoje sveikatos sistema vis augtų ir stiprėtų ir kad mūsų jaunoji karta augtų sveika ir harmoninga.
Kaip žinome, kai kurių laimėjimų mes jau pasiekėme. Štai alkoholio vartojimo mažėjimas aiškiai duoda rezultatus, juos matome iš skaičių. Po truputėlį nyksta ir kiti žalingi įpročiai, nes vis labiau šnekame apie tai mokyklose. Sveikatai turi įtakos ir aplinka. Apie tai šnekės mokslininkai. Iki šiol mes neturėjome rimtos skatinimo sistemos. Gaires numato ir žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata, reikia skatinti juos įvairiausiu būdu, per darbdavius, per draudimo kompanijas.
Nemažai sąvokų tame Sveikatos sistemos įstatyme buvo, galima sakyti, supainiota. Kelis šimtus kartų pakartotas žodis „sveikatinimas“, tačiau į jį kažkodėl sudėta ir farmacinė veikla, ir medicininės technikos panaudojimas, ir asmens sveikatos priežiūra. Atėjo metas atskirti ir pavadinti daiktus savo vardais. Mes turime suprasti, kad sveika gyvensena ir pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, ir pagal Pasaulio banko duomenis yra keleriopai efektyvesnė sprendžiant uždavinius negu gydymo sistema. Minimi skaičiai tiesiog fantastiniai. 24 kartus efektyviau investuoti į sveiką gyvenseną, negu po to nesant tokios gyvensenos į gydymo reikalus.
Tie skaičiai iš tiesų ne kartą girdėti ir visiems žinomi, o sveikatos apibrėžimas, kad ir kaip keista, nekalba apie ligų gydymą. Kalbama apie fizinę, psichinę, socialinę darną.
PIRMININKĖ. Artėja jau laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Sveikata yra darnos matas ir aš kviečiu visus priimti tą nutarimą, duoti startą naujam universitetų judėjimui, duoti startą kur kas efektyvesnei mūsų švietimo sistemos veiklai ir kviečiu palaikyti šitas gaires. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju D. Kepeniui. Kviečiu A. Kirkutį. Prašom.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Laba diena, gerbiami kolegos. Aš labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Lietuvos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos daromi pokyčiai, keliami atlyginimai, didinamas sistemos finansavimas ir vaistų kainos mažinimas bei kiti kiekybiniai pokyčiai duoda pastebimą efektą. Sistema po truputėlį gerėja. Vis dėlto mes ir toliau išliekame vieni iš paskutinių Europos Sąjungoje pagal sveikatos rodiklius, o pagal kai kuriuos labai svarbius rodiklius mes esame net ir paskutinėje vietoje.
Reikia Seimo ir Vyriausybės dėmesį nukreipti nuo ligų simptomų gydymo į ligų priežasčių panaikinimą. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija ir mokslininkai įrodė, kad daugiau kaip 80 % visų problemų yra būtent ligų priežasčių lygio, ne gydymo praktikos, bet būtent profilaktinės medicinos. Todėl noriu pasakyti, kad šitos parengtos Sveikos gyvensenos gairės iš esmės yra labai svarbios, nes jos politiniu lygmeniu nurodo perspektyvą, kaip pasukti sveikatos apsaugos sistemą nuo gydymo į prevencinę sistemą. Todėl kviečiu palaikyti šitą iniciatyvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu komiteto pranešėją. Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas A. Gumuliauskas kažkur pabėgo. Kas galėtų iš Švietimo ir mokslo komiteto kolegų? Gal A. Papirtienė? Ar galėtumėte pakeisti A. Gumuliauską, ar, pirmininke, jūs? Gerbiami kolegos, svarstysime pasiūlymus, kuriuos jūs pateikėte. Siūlau ne nuo nutarimo, bet nuo gairių, o po to grįšime prie nutarimo.
Dėl 3 straipsnio buvo Sveikos gyvensenos komisijos pasiūlymas. Ar D. Kepenis, kaip komisijos pirmininkas, sutinka, kad pritarta iš dalies? (Balsai salėje) 3 straipsnis. Sutinka, gerai.
II skyrius, 6 straipsnis. Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Armonaitės, B. Matelio, E. Pupinio, G. Vaičekausko ir S. Gentvilo pasiūlymas išbraukti iš nutarimo projekto 6 straipsnį. Kuris iš kolegų? G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jei teisingai suprantu, pagal išvadą yra siūloma pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Taip, siūloma pritarti iš dalies.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Išbraukti visą sakinį. Noriu pasakyti, kad tai yra neblogai, bet, deja, mes norėtume, kad būtų balsuojama dėl viso mūsų siūlymo – 6 straipsnį išbraukti. Tiesiog perskaitykite, kaip jis skamba: „Formuojasi neteisingos mitybos įpročiai, tai labai veikia gyventojų sveikatą.“ Ar nėra priešingos tendencijos, kad kaip tik vis daugiau Lietuvoje yra sąmoningumo ir žmonės kaip tik sveikiau pradeda maitintis? „Dalis maisto pramonės siūlo platų įvairių maisto produktų pasirinkimą, tačiau nemaža dalis didelės energetinės vertės nesveikų riebalų…“ Mano supratimu, tai yra perteklinės formuluotės, išbraukus šį punktą, gairių tikrai nepagadins. Nepaisydami siūlymo pritarti iš dalies, mes prašome, kad būtų balsuojama dėl viso. Jeigu įmanoma, nepritarus išbraukti visą punktą, kad būtų pritarta iš dalies techniškai, tai būtų irgi gerai, kad tai balsavime atsispindėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs reikalausite balsuoti. Tikriausiai yra 10 Seimo narių, kurie mano, kad reikia svarstyti gerbiamų kolegų pasiūlymą. Matau jūsų linkčiojimus. Komiteto argumentai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitete labai aiškiai pasakyta – tą vieną sakinį išbraukti, bet noriu pabrėžti, kad komitetas pritaria tam iš dalies bendru sutarimu. Aš manau, kad reikėtų mums čia laikytis to, ką mes sutarėme bendru sutarimu, bet jeigu reikalauja balsuoti, tai…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kolegų pasiūlymą nori kalbėti ir suteiksime tam žodį – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, iš tikrųjų, dėkui Dievui, kad iš 31 puslapio liko tik 13 puslapių. Tai didelis pasiekimas, tačiau dar yra likę tokių smulkmenų, kurios yra daugiau tam tikros nuomonės išraiška negu rimti argumentai. Vėl buvo paminėta, kad dalį tikrai pripažino komitetas, kad visai nusivažiuota į šalį, tačiau ir patys daugumiečiai negali savęs pliekti dėl to, kad situacija ne gerėja, o blogėja. Jeigu jums taip atrodo, tai kam jūs dirbate, tuo labiau tuos faktus rašote, dar ir rezoliuciją, kad viskas blogai. Mes jau norėdami pagelbėti sakome, kad tikrai dirbame, aišku, ne viskas gerai išeina, bet kam tą rašyti rezoliucijoje?
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas prieš kolegų pasiūlymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti tik komiteto suformuotoms pozicijoms, o iš tikrųjų tą projektą tikrai ne vieną kartą svarstė įvairūs ekspertai, siūlė pataisas. Pati strategija buvo tobulinta ne vieną mėnesį. Siūlau pasitikėti jos rengėjais. Labai gerai, kad pagaliau ta diskusija vyksta normaliu tonu, be kažkokio ypatingo apsižodžiavimo. Labai gerai, kad mes kalbame apie tai, bet manau, kad tie pasiūlymai tikrai esmės nepakeičia. Siūlau pritarti tik komiteto pozicijai, bet nepritarti pataisoms, jeigu mes in corpore jas dabar aptariame.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuosime už Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Armonaitės, B. Matelio, E. Pupinio, G. Vaičekausko ir S. Gentvilo pasiūlymą. Komitetas jam pritarė iš dalies, bet balsuojame už tokį pasiūlymą, kokį pateikė Seimo nariai.
Balsavo 76 Seimo nariai: už pasiūlymą – 29, prieš – 17, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto patobulintas, pateiktas, pritartas iš dalies pasiūlymo suredagavimas…
III skyrius. Pasiūlymų nebuvo.
IV skyrius. Sveikos gyvensenos komisija. D. Kepenis, komisijos pirmininkas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkate?
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip, sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinka. Seimo nariai G. Steponavičius, A. Armonaitė, B. Matelis, E. Pupinis, G. Vaičekauskas ir S. Gentvilas taip pat pateikė pasiūlymą dėl 12 punkto 2 dalies.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet pirmiausia leiskime G. Steponavičiui. Pristatykite.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jeigu jau ta pozityvia nata, tai iš tiesų aš pritariu, kad dokumentas ir trumpesnis, ir jame yra mažiau tokių savotiškų nuostatų, kurios kelia labiau diskusijas nei bendrą sutarimą, ką daryti, tokias gaires įgyvendinant, skatintų. Šiuo atveju vienas iš siūlymų, kuriam dar buvo nepritarta, ačiū, kad keliems komitetas mūsų teikiamiems Seimo narių grupės pritarė… išlieka būtent apie sveikos gyvensenos stebėsenos sistemos sukūrimą.
Juk puikiai žinote, kad duomenys apie gyvenseną, apie sportavimo lygmenį, apie mitybą ir kitus dalykus yra renkami. Dar papildomos stebėsenos kūrimas kurtų papildomą naštą ne tik tiems, kas tuos duomenis rinktų, bet apkrautų visus. Bandykite įsivaizduoti, kaip surinkti duomenis apie kiekvieno žmogaus gyvensenos ypatumus. Kokį nors čipą įsegti jam žinant ar nežinant, užsnūdus ar dar kitaip? Nežinau, kiek tai yra efektyvus sumanymas. Pritariame, kad sveiką gyvenseną reikia skatinti, dėl to klausimų nekyla ir yra keliose gairių vietose apie tai gana išsamiai kalbama, bet stebėsenos sistemos kaip tikslo kūrimas, mūsų supratimu, yra perteklinis, todėl šitą sakinį siūlome išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir komiteto argumentus vis dėlto turime išgirsti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: gyventojų fizinio aktyvumo stebėsenos sistemos parengimas yra viena iš pagrindinių gairių iniciatorių idėjų, kuri turėtų prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos tausojimo ir stiprinimo. Gairėse, kaip tam tikrą kryptį nurodančiame dokumente, yra pateikiama idėja, o jos įgyvendinimas – tai yra stebėsenos parengimas ir reglamentavimas – yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs reikalaujate balsuoti? Taip. Todėl prieš tai išklausysime argumentus. A. Armonaitė – už pasiūlymą.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš kviečiu kolegas pritarti mūsų pasiūlymui. Iš tiesų įdomu, kaip valdžios institucijos stebės ir analizuos žmonių fizinį aktyvumą. Mes kiekvienas galime stebėti savo fizinį aktyvumą. Dabar yra tam skirti įrankiai. Štai vienas yra ant mano rankos. Aš galiu pasižiūrėti, kiek žingsnių nuėjau. Ar tikrai būtina valdžios institucijoms tai žinoti? Nemanau.
Ir dabar yra įmanoma apklausų būdu, statistikos būdu. Mes žinome, kad tai yra daroma, sveikos gyvensenos tam tikri parametrai Lietuvoje yra matuojami. Kaip atrodys fizinio aktyvumo stebėsenos sistema praktikoje, iš tiesų kelia abejonių, kaip tai bus įgyvendinta ir ar apskritai to reikia.
Žinoma, kad tikslas yra tikriausiai kilnus ir šių gairių, ir tų nuostatų, kurios atsispindi gairėse, kad mes sveikiau gyventume, kad mes daugiau judėtume, bet, kai žiūrime į konkrečius pasiūlymus, vis dėlto nereikėtų perlenkti lazdos ir juos vertinti kritiškai, o visgi ką tai reikš praktikoje, ar nenueisime iki absurdo? Taigi kviečiu palaikyti šį pasiūlymą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Armonaitei. Prieš pasiūlymą – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai gerai suprantu liberalų susirūpinimą, nes tikrai tokie dalykai kaip asmens duomenų apsauga yra fundamentalūs ir jokiu būdu… Čia turi būti tik nuasmeninti duomenys ir apibendrinti, bet kuo mažiau lieka konkretumo konkrečiame Seimo nutarime, konkrečiose gairėse, tuo blogiau toms gairėms.
Konkretumas, kad apskritai stebėtume savo fizinį aktyvumą, darytume išvadas apie visuomenės pažangą, tikrai reikalingas. Manau, kad jokių pavojų dėl duomenų čia nėra. Žinoma, gairės yra gairės, o poįstatyminiai aktai arba įstatymai nustatys konkretumą, bet mums labai svarbu neatsisakyti ambicijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Armonaitės, B. Matelio, E. Pupinio, G. Vaičekausko ir S. Gentvilo pasiūlymo.
Balsavo 84 Seimo nariai: už pasiūlymą – 36, prieš – 24, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
VI skyrius. Dėl V skyriaus pasiūlymų nebuvo. VI skyrius. 14.1 punktas – „Gerinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę.“ Kolegų G. Steponavičiaus, A. Armonaitės, B. Matelio, E. Pupinio, G. Vaičekausko ir S. Gentvilo pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Gerbiami kolegos išbraukė, kad tikslinga įteisinti sveikos gyvensenos pasą ir taip skatinti sveikai gyvenantį asmenį, siūlo šitos sąvokos atsisakyti ir išbraukti. Kolegos neprašo daugiau argumentų ir prieštaraujančių tam nėra. Komitetas pozicijai pritarė. Galime pritarti? Seimo nariai taip pat pritarė. Dėkoju.
VII skyrius. Pasiūlymų nėra. VIII skyrius. Seimo nariai G. Steponavičius, A. Armonaitė, B. Matelis, E. Pupinis, G. Vaičekauskas ir S. Gentvilas siūlė išbraukti 16.4 punktą, jis skamba taip: „Siekiant didinti gyventojų sveikatos raštingumą, sukurti sveikos gyvensenos skatinimo portalą internete.“ Siūloma išbraukti, ir komitetas tam pritarė. Kitokių pasiūlymų nėra. Galime tam pritarti? Pritariame Seimo narių pasiūlymui.
Dabar, gerbiami kolegos, grįžtame. Dėl gairių daugiau pasiūlymų nebuvo. Grįžtame prie Seimo nutarimo. Seimo nutarimo preambulė… Sveikos gyvensenos komisija teikia pasiūlymą ir, kiek matau, komisijos pirmininko pozicija sutinka su komiteto pozicija – pritarimu iš dalies. (Balsai salėje) Pritarta iš dalies. Ir Seimas tam gali pritarti?
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Sveikos gyvensenos komisija siūlė rašyti 2019 m. vasario 15 d. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo įrašyti, kad Vyriausybei siūloma iki 2019 m. rugsėjo 1 d. parengti gairių įgyvendinimo priemonių planą. Galime tam pritarti? Pritariame. Ir 2 punktas. Sveikos gyvensenos komisija siūlė pagal galimybes išbraukti redakcinio pobūdžio žodelius, ir komitetas pritarė iš dalies. Ar komiteto pranešėjas turėtų dar ką daugiau pasakyti? (Balsas salėje: „Ne.“) Neturėtų. Galime, gerbiami kolegos, tam pritarti. Dėl viso Seimo nutarimo, kad tvirtintume Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires, prašome kalbėti. A. Skardžius. A. Skardžiaus nėra. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų jau čia buvo pasakyta, ką reiškia sveikas gyvenimas valstybės žmonių sveikatai, kad šalis apie 720 mln. eurų sutaupytų per kelias Seimo kadencijas, jeigu ta sistema imtų veikti. Veikti taip, kaip jai priklausytų, – harmoningai, darniai. Dabar ji yra tokia, sakykim, ne visai darni, ir ne visada žmonės, dalyvaujantys joje, jaučia atsakomybę. Todėl tikiu, kad tos gairės tikrai duos impulsą. O svarbiausias joms įgyvendinti yra Vyriausybės priemonių planas, kurio, kaip sakiau, jau laukia universitetai, laukia sveikatos biurai. Aš kviečiu kolegas palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš nesu prieš sveikatos tausojimą ar jos stiprinimo politiką, tačiau iš tikrųjų ne visada tikiu tokiais raštais, kurie pavadinami gairėmis. Iš esmės tas problemas jau reikėjo spręsti. Ko gero, čia naudingiausioje vietoje yra esamos būklės analizė, ką padarė per trejus metus valdantieji. Pavyzdžiui, 5 punktas – didėjanti socialinė atskirtis, lėtai auganti gyventojų perkamoji galia neigiamai veikia motyvaciją gyventi sveikai.
6 punktas – pastebimas padidėjęs vaikų sergamumas įvairiomis ligomis. Vėlgi tai reikia spręsti finansuojant. Nepakankamas pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Tokios įstaigos paprastai yra tik savivaldybių centruose. Kas trukdo spręsti? Aišku, viena problema buvo sprendžiama. Čia tokia frazė įdėta ir dabar liko: „Pabrėžtina, kad teikiama per mažai pozityvios informacijos, kuri stiprintų gyventojų pilietinę savigarbą, teigiamą savęs vertinimą ir psichologinį tapatumą.“ Iš tikrųjų tai buvo bandoma daryti. Galbūt ir dabar bus bandoma daryti, įpareigoti laikraščius rašyti taip, kad straipsniuose būtų 50 % teigiamos informacijos.
Ir toliau 9 punktas – biudžeto asignavimai sveikatos ugdymo ir stiprinimo skatinimui bei ligų prevencijai yra nepakankami. Kas gi trukdo tuos visus punktus įgyvendinti? Tebūnie šis raštas sudėliotas į stalčius, bet vis dėlto, gerbiamieji kolegos, reikės lėšų konkretiems dalykams spręsti. Kaip matome iš tokių preliminarių pokalbių su Finansų ministerija, klausantis pačių ministrų, tų lėšų nebus skirta. Tebūnie tas raštas galbūt ir gražus, tačiau daugiau kreipkite dėmesį ne į raštus, ne į strategijas, o į realius darbus. Aš susilaikysiu dėl šio sprendimo.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, po svarstymo prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 49, prieš – 6, susilaikė 28. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta.
11.54 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 4, 7, 9, 21, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3489(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3489(2). Išvada. B. Matelis. Jo nematau, bet yra gerbiamas komiteto pirmininkas R. Sinkevičius. Ar sutiktų gerbiamasis pirmininkas perskaityti komiteto išvadą? Sutiktų. R. Sinkevičius energingai atbėga į tribūną.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nėra gauta. Gerbiami kolegos, galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Dėkoju.
11.55 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1037, Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1045, Vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1046 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1037 ir lydimieji Saugios laivybos įstatymas ir Vidaus vandenų transporto. Kultūros komitetas. R. Šarknickas jau pasiruošęs, ateina perskaityti komiteto išvadas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena.
PIRMININKĖ. Kadangi susiję, tai jūs visų trijų, taip?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai. Sprendimas: siūlyti atmesti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1037, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Vyriausybės išvadose pateiktus argumentus. Pasiūlymų nėra. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ir taip pat lydimieji – Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tuojau. Už – 4, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Taip pat siūlo komitetas atmesti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir dar vieną lydimąjį – Vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą komitetas taip pat siūlo?..
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Už – 4, susilaikė 2. Atmesti.
PIRMININKĖ. Atmesti tokiu rezultatu. Ačiū.
Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui atmesti minėtus įstatymų projektus? Galime. Dėkoju.
11.57 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4667(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIP-4667(2). Svarstymas. Kultūros komiteto išvada – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritarti komiteto patobulintam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4667(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šio įstatymo projekto buvo paskirtas papildomas komitetas, todėl prašau užleisti tribūną dabar jau S. Gentvilui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Robertai… S. Gentvilas perskaitys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
S. GENTVILAS (LSF). Aplinkos apsaugos komitetas pritaria Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektui, ir pritaria vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, noriu tiesiog, pritarta iš dalies jūsų komiteto?.. Kur Seimo nariai S. Gentvilas ir S. Tumėnas teikė pasiūlymą, jūs sutinkate, kad pritarta iš dalies?
S. GENTVILAS (LSF). Taip, čia daugeliui pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime? Norite balsuoti? Prašom balsuoti dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto po svarstymo. Vyksta balsavimas.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.59 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3483(2), Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3484(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Kultūros centrų įstatymas. Kviečiu R. Šarknicką. Kultūros komiteto išvada ir lydimasis Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Gerbiamas Robertai, prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tuoj surasiu. Kultūros komiteto nuomonė yra pritarti patobulinto įstatymo projektui Nr. XIIIP-3483(2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau komitetų nebuvo paskirta. Taip pat, kaip jau minėjau, bibliotekų?..
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip pat komitetas pritarė ir Bibliotekų įstatymo projektui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl lydimojo dėl bibliotekų komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3484 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1. Komiteto narių atskirosios nuomonės negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. A. Vinkus – motyvai už. Ar kalbėsite? A. Vinkus – motyvai už. Dėkoju pranešėjui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
A. VINKUS (LSDDF). Norėčiau palaikyti teikiamus Kultūros centrų įstatymo ir Bibliotekų įstatymo pakeitimus. Iš tiesų dabar galioja tam tikra prasme išimtinis teisinis reglamentavimas, kuris taikomas kultūros centrų ir bibliotekų darbuotojams, vertinant jų veiklą. Nors šioms įstaigoms, kaip ir visoms biudžetinėms įstaigoms, nuo 2017 metų pradžios įsigaliojo Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, be šio reglamentavimo, kultūros centrų ir bibliotekų darbuotojams pagal galiojančius tos srities įstatymus yra taikoma papildoma atestavimo tvarka.
Pritariu, kad iš esmės atestavimas yra perteklinis reikalavimas minėtų sričių darbuotojams, nes veiklos vertinimas, atsakant į tuos pačius keliamus reikalavimus, yra atliekamas kasmetinių veiklos vertinimų metu tiek įvertinant darbuotojo veiklą, tiek nustatant poreikį tobulinti kvalifikaciją. Siūlymas atsisakyti atestavimo procedūros, manau, nepablogins kultūros ir bibliotekų darbuotojams keliamų reikalavimų atitikimo vertinimo kontrolės… ir kartu sumažins biurokratijos ir nereikalingo popierizmo mastus. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Kultūros centrų įstatymo ir lydimojo Bibliotekų įstatymo projektų po svarstymo.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2). Žmogaus teisių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Ateina į tribūną ir išvadą perskaitys V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama Seimo vicepirmininke, gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Išklausęs suinteresuotas institucijas, gavęs Vyriausybės išvadą, gavęs papildomų komitetų išvadas, Žmogaus teisių komitetas balsavo: už – 3, susilaikė 3. Pirmininko balsas lėmė, kad pritarta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomi komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – V. Bakas. Kviečiame į tribūną perskaityti komiteto išvadą. Ruošiasi R. Šarknickas – Kultūros komiteto išvada.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, 2018 m. birželio 27 d. komitetas svarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi projektui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kultūros komiteto išvadą perskaitys R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komiteto sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektui Nr. XIIIP-2016(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Gerbiamas Seimo narys V. Juozapaitis nuo balsavimo nusišalino.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. Gerbiami kolegos, reikėtų pasitarti. Yra užsirašę diskutuoti septyni Seimo nariai. Galima tam skirti 20 minučių ar leidžiame visiems kalbėti? Kas už tai, kad skirtume 20 minučių, balsuojate už, kad leistume kalbėti visiems, balsuojate prieš. Jeigu visi – prieš, jeigu 20 minučių – už.
Balsavo 72: už – 53, prieš – 19. 20 minučių.
J. Razma pirmasis. Ruošiasi R. J. Dagys. Nėra. Tai R. Šarknickas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia aš sprendžiant šį klausimą kviesčiau atskirti „Romuvos“ sąjūdį, kuris veikė maždaug nuo 1967 metų ir kuris nebuvo tokios jau ryškiai pagoniškos orientacijos, jame tikrai dalyvavo ir katalikiškų pažiūrų žmonės. Manau, tas sąjūdis nemažai prisidėjo ir prie mūsų Atgimimo, rūpinosi sugrįžimu prie senųjų kaimo tradicijų ir taip toliau.
Pati religinė bendruomenė „Romuva“ jau sietina su 1992 metais, kai kūrėsi pirmosios religinės bendruomenės. Aišku, formaliai žiūrint, tai yra daugiau kaip 25 metai, kas dabar yra įrašyta įstatyme, kad tiek turi būti, bet aš kviesčiau matyti ne tik galiojantį įstatymą, bet ir Konstitucinio Teismo nutarimą tuo klausimu. Taip, Konstitucinis Teismas tiesmukiškai nenagrinėjo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio, kuriame yra pasakyta, kas gali būti pripažinta tradicine religine bendrija, bet jis vis tiek pasisakė tuo klausimu. Aš manau, mes tai turime vertinti.
O Konstitucinio Teismo pasisakyme yra pasakyta, kad kitos netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir yra atskleista, kaip ta atrama suprantama visuomenės. Atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė ir negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Kitaip sakant, tas išaiškinimas iš esmės sako, kad tokia religinė bendruomenė turi veikti ne mažiau kaip šimtmetį, jos veikloje turi dalyvauti gana didelė matoma visuomenės dalis ir mes turime jau matyti ir vertinti tam tikrą Lietuvos istorinį, dvasinį ir socialinį palikimą, sukurtą tos bendruomenės.
Aš manau, būtų per drąsu teigti, kad maždaug 27 metus veikianti formalioji „Romuvos“ religinė bendrija, kuriai mes norime suteikti tą pripažinimą, atitinka tuos kriterijus. Taip, tikrai ta organizacija veikia ir gali veikti, bet spręsdami dėl valstybės pripažinimo mes turime matyti, kad tuo suteiktume ir daug išskirtinių dalykų: ir tos bendrijos idėjų propagavimą švietimo įstaigose, ir santuokos įforminimą, ir socialines garantijas tos bendrijos lyderiams. Tai nėra duodama šiaip sau. Neatsitiktinai Konstitucinio Teismo išaiškinime yra pasisakyta konkrečiau, kaip suprasti tą konstitucinę normą – turėti atramą visuomenėje? Aš kelis kartus bandžiau teikti įstatymo projektą, kuris įtvirtintų tą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, bet projektas, kaip puikiai prisimenate, yra vis atmetamas, nors aš teikiu paprastą dalyką, tiesiog perrašau Konstitucinio Teismo išsakytus žodžius. Vis dėlto matydamas šiandien tą Konstitucinio Teismo išaiškinimą aš siūlyčiau neskubėti daryti sprendimo dėl to pripažinimo valstybės lygiu. Manau, kad ta bendrija turi veikti kur kas ilgesnį laiką ir kada nors vėliau, aš manau, nebus kliūčių tą pripažinimą įforminti, bet šiandien aš nematyčiau tam pakankamo teisinio pagrindo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį. Diskusija. Ruošiasi R. Šarknickas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai svarstydami šį klausimą negalime žiūrėti labai atsainiai ir taip maždaug, kad tai yra visai nereikšmingas klausimas, nes nuo tų priimtų sprendimų priklausys labai daug dalykų. Aš tikrai gerbiu tuos žmones, kuriuos vienija „Romuva“, jų požiūrį, jų įsitikinimus, bet šalia to, ką pasakė kolega J. Razma, tų konstitucinių dalykų ir įstatymų dalykų, noriu atkreipti dėmesį dar į kai kuriuos kitus.
Į šią bendriją vargu ar būtų galima žiūrėti kaip į religinę bendruomenę, nes turbūt klausti, ar jie tiki į Perkūną ir į jo galias, būtų gana keistas klausimas. Kaip įsivaizduoja pomirtinį pasaulį arba neįsivaizduoja, į kokias dvasias tiki. O pasikliauti tuo, kad tai yra tautinio paveldo tam tikra organizacija, tai dabar, jeigu mes tautinį arba kitokį paveldą įvedame į religijų sąvoką, mes atidarome neribotas galimybes išvis išplauti religijos kaip tokios sampratą. Tai yra gana sudėtingas klausimas. Turi būti ir konstituciniu, ir sąvokų klausimu labai aiškiai apibrėžtas, aiškiai pasakyta.
Dabar tai tiktai sukels tikrai didelę, didelę sumaištį tarp visų, neabejotinai, ir tai nėra toks paprastas klausimas. Juo labiau ta tradicija tikrai nėra susiformavusi, kad jinai turėtų tokį ilgalaikį ir tvarų pavidalą, kad būtų galima aiškiai pasakyti. Dabar užduokime kiekvienas sau klausimą, o kas tai yra tautiškumas, tautinės tradicijos? Tai mes visi tokie patys, mes irgi tokias pačias tautines tradicijas gerbiame, mėgstame švęsti jas ir taip toliau. Tai ką, mes tada pagonys arba romuviečiai? Ne, dauguma mūsų yra katalikai. Ar mes čia tokį kokį dualizmą viduje spręsime? Aš manau, kad tikrai tas klausimas neturėtų būti svarstomas iš principo, nes mes nežinome, į ką tai išsirutulios. Galbūt žmonės turės religines… Atsiras religinė kokia nors pasaulėžiūra, aiškiai akcentuota ir suprantama, tada mes prie to klausimo dirbsime. Dabar kol kas tai daugiau atrodo tautinio paveldo įteisinimo organizacija, tokių tradicijų, ritualo įteisinimo, ji neturi didesnio ir aiškesnio profilio, tiesiog jinai yra gana jauna, besiformuojanti ir tikrai reikėtų šitą klausimą smarkiai atidėti ir tik tada prie jo grįžti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šarknicką. Ruošiasi S. Tumėnas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visų pirma mes turbūt turime aiškiai suprasti, kad Teisės departamentas jau pasisakė ir jisai neprieštarauja. (Balsai salėje) Arčiau? Gerai.
Iš esmės yra šiek tiek keista, kad patys lietuviai lietuvių istorijos vengia. Praėjusią savaitę aš dalyvavau Rasos šventėje, kuri sutraukia kiekvienais metais vis daugiau tūkstančių žmonių į Verkių parką. Mes vietoj vienos valandos su Japonijos ambasadoriumi S. Yamasaki praleidome kone penkias valandas. Ir buvo džiugu stebėti, kad jis labai džiaugiasi mūsų įdomia istorija, tradicijomis, apeigomis. Ir tai rodo, kad mes galime būti pasauliui labai įdomūs šiuo unikaliu reiškiniu.
Kai bandoma pripiešti įvairias religijas, sakyti, kad tai gali būti problema kitai religinei bendruomenei – nereikėtų painioti šitų svarbių dalykų. Nenoriu aš dėl to politikuoti, norėčiau šiek tiek pasakyti iš kito kampo, kad darna visuomenėje ir pagarba gamtai yra esminės šios bendrijos palaikomos vertybės. Šios bendrijos įteisinimas sustiprintų kiekvieno lietuvio savimonę saugoti gamtą, kuri jau rodo aiškius ženklus. Mes atitolome, pamiršome ir savo popso darbais padarėme didelę žalą gamtai.
Būtent bendrija „Romuva“ savo tradicijomis, apeigomis labiausiai atskleidžia pagarbą gamtai. Tausoti gamtą. Nepamirškime šitų svarbių dalykų. Šitame XXI amžiuje, kapitalizmo amžiuje, mes praktiškai esame sumaterialėję ir niokojame viską, kas yra lietuvio širdžiai svarbu ir brangu. Aš kviečiu palaikyti ir balsuoti už. Tikiu, kad mūsų pripažinimas paskatins dar didesnį pasaulio bendruomenės susidomėjimą mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu, unikaliu folkloru ir mitologija. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Tumėną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbėti apie religiją, apie religines bendruomenes, apie naujų religinių bendruomenių pripažinimą yra, akivaizdu, subjektyvoka ir nelengva. Aš esu katalikas ir nežadu keisti savo tikėjimo, ir nepatariu jums to daryti. Kaip ir gerbiamas J. Razma, stengsiuosi remtis daugiau dokumentais.
Gerbiamieji kolegos, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsniu, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsniu, Teisingumo ministerijos išvada, šiandien mes, kolegos, visi spręsime, ar suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai „Romuva“. Teisiniu požiūriu bendrija „Romuva“ atitinka minėto įstatymo 6 straipsnio „Kitų religinių bendrijų pripažinimas“ turinį, tačiau, nekvestionuojant Teisingumo ministerijos išvados, esti pagrįstų abejonių, ar religinė bendrija „Romuva“ atitinka kai kurias įstatyme įtvirtintas nuostatas ir Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną.
Visų pirma primintina, kad Konstitucinis Teismas, kaip ir kolega minėjo, yra išaiškinęs, jog Konstitucija įtvirtina trejopą Lietuvoje veikiančių bažnyčių ir religinių organizacijų statusą. Vienos bažnyčios ir religinės bendruomenės yra tradicinės Lietuvoje, kitos, tradicinėmis Lietuvoje nesančios bažnyčios bei religinės organizacijos, yra valstybės pripažintos. Dar kitos, trečios Lietuvoje veikiančios bažnyčios bei religinės organizacijos neturi nei tradicinių Lietuvoje, nei valstybės pripažintų statuso.
Trečiajam tipui ir priskirtina „Romuva“, kurios atvejis pirmiausia kviečia atsakyti, pirma, ar religinė bendrija „Romuva“ identifikuotina su senovės baltiška religija, kuri jau pati pagrįsta rekonstrukcija. Apie tai daug yra kalbėjęs mokslininkas N. Vėlius, kuris akcentavo, kad rašytinių baltiškos religijos šaltinių išliko nedaug, jie fragmentiški, ne visi patikimi ir taip toliau.
Antra, ar religinė bendrija „Romuva“ identifikuotina su neopagonybe, kurią suponuotų pačios bendrijos įsteigimas XX amžiuje, jos veiksena būtent posovietinėje Lietuvoje ir jos pačios apibrėžtis, kad ši religija yra gyva ir aktualius bendruomenių narių poreikius tenkinanti dvasinių patirčių ir žinių visuma. Tai yra kintantis ir prie naujų aplinkybių prisitaikantis darinys. Jei ir išspręstume pavadinimo ir tapatybės problemą, turėtume grįžti prie įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad kitos religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio, socialinio palikimo dalis, jei yra remiamos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Kaip ir kuo remiantis nustatyta, kad „Romuva“ yra Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis? Juk skaičiai rodo ką kita. Kas rodo, kad „Romuvą“ ypač remia visuomenė? Juk, 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, 79 % Lietuvos gyventojų save priskyrė Romos katalikams, 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, 77,2 % gyventojų save įvardijo Romos katalikais. Tiesa, Teisingumo ministerijos išvadose pateikti duomenys ir faktas, kad „Romuvos“ narių skaičius augo daugiausia. 2001 metais religinėms bendruomenėms save priskyrė 1 tūkst. 270 Lietuvos piliečių, tai yra tik 0,04 %. O 2011 metais jau (tas „jau“ tai tarsi didžiulis) 5 tūkst. 118, bet tai sudaro tik 0,17 %.
Kitaip sakant, kiekybinis kriterijus neleistų teigti, kad „Romuvą“ remia visuomenė, nes tai tik nedidelė dalis…
PIRMININKĖ. Jau laikas, kolega! Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …visuomenės. Dar lemiamą sakinį leiskite pasakyti. Ir dabar Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina teisę ir „Romuvos“ nariams mokyti tikėjimo, atlikti apeigas ir neturint valstybės pripažinimo, tai yra juridinio asmens teisių, kurias užtikrina Konstitucijos 43 straipsnio 2 dalis.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taigi, mano įsitikinimu, bendrija „Romuva“ atitinka tik kai kuriuos įstatymo leidėjo nustatytus kriterijus ir šiandien dar nėra Lietuvos istorinio, dvasinio, socialinio palikimo dalis. Taigi jos…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …pripažinimas yra per ankstyvas. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Urbšys. Penkios minutės. Nepamirškime, kolegos, kad tik penkios minutės. Jūs galite ir mokate, ir sugebate kalbėti ilgiau, bet tik penkios.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, dabar, kai pasidalinsiu šiomis mintimis, kai kam gal bus šiek tiek netikėta. Tikrai aš asmeniškai žiūriu į tuos žmones, kurie dalyvauja „Romuvos“ religinės bendrijos veikloje, kaip į tikrus Lietuvos patriotus, kurie brangina tikras lietuviškas tradicijas ir kuria būtent tą lietuviškąją tapatybę.
Bet mes šį kartą turime kalbėti apie, man atrodo, labai svarbius dalykus, susijusius su religija. Yra bendrijos veikla ir yra religija. Jeigu mes kalbame apie religiją, man nėra priimtina, kad senovės lietuvių religija – pagonybė – yra pateikiama kaip priešiška krikščionybei. Man didžiausias tos srities autoritetas yra A. V. Patackas. Sutiksite tiek vieni ir kiti, kurie yra už „Romuvą“ ir prieš „Romuvą“, kad jis tikrai yra vienas iškiliausių senovės religijos tyrinėtojų, sugebėjusių prasiskverbti į pačią šerdį – mūsų senovės Lietuvos religinės dvasios šerdį. Aš prisiminiau jo išsakytas mintis ir pradėjau gilintis į jas. Jis labai aiškiai pasakė, kad lietuvio santykis su krikščionybe yra ypatingas, mat žmogui, turinčiam vieną Dievą, nesunku suvokti ir perimti krikščioniškus idealus, pamilti Kristų. A. Patackas buvo įsitikinęs, kad senovės lietuvių religija visų pirma buvo susieta su vieno Dievo samprata, ir tą įsigalėjusią daugdievystę jis vis dėlto vertino kaip tam tikrą nukrypimą nuo senovės religijos. Jis logiškai kėlė klausimą: jei senoji mūsų religija buvo tokia vertinga, tai gal verta prie jos sugrįžti bent jau tiems, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių krikščionybė yra nepriimtina? Tokio mąstymo ir tokių pastangų Lietuvoje netrūko anksčiau, netrūksta ir dabar, ypač pastaraisiais metais. Štai citata iš G. Beresnevičiaus pomirtinės knygelės „Ne apie tai mano dūzgelė“, prie kurios nelabai ką turiu pridurti: „Pigu sakyti, kad naujieji pagonys yra sukreivėjusios sąmonės ar kvoštelėję. Ne viskas taip paprasta. Nors tarp jų šarlatanų įsipainioję daugiau nei tarp katalikų, bet ne visi jie tokie. Objektyviai žiūrint, pavyzdžiui, Trinkūnų vedama grupė yra religinė bendrija su visais religijai būdingais atributais. Tik ar tai išties ta pagonybė, ar tai senoji religija? Atsakymas aiškus – ne. Tos religijos prikelti neįmanoma, kaip negalima restauruoti ano meto mentaliteto, socialinių santykių. Jei koks nors senosios religijos inkliuzas būtų perdavinėjamas iš kartos į kartą, galėtume ją pripažinti. Iš kartos į kartą buvo perdavinėjama etnografinė tradicija, kaimo papročiai ir šventės, bet tai nebuvo senoji religija. Tai buvo natūraliai susiklosčiusi kaimo gyvensena su ašinėmis kalendorinėmis šventėmis. Be abejo, su ypatinga pasaulėjauta. Ji bent jau nuo jėzuitų misijų laikų stipriai koreliavo į krikščionybę. Dabar iš kaimiškos etnografijos atėmę katalikiškus elementus tariamės aptikę grynąją pagonybę, kas visiškai netiesa.“
Ir toliau A. Patackas po daugtaškio tęsia: „Nežinau, kuo galima padėti žmogui, praėjusiam pro žmogaus sūnų ir jo neatpažinusiam. Pasiūlyti gilintis į teologijos paruoštus atsakymus, griebtis už religijotyros, grįžti prie vaikystėje pamiršto katekizmo, keliauti į šventas vietas, pasninkauti? Jau šilčiau… Ir vis dėlto kaip tai gali būti, kaip tai galėjo nutikti – praeiti ir neatpažinti?“ Jis, manau, turėjo omeny, neatpažinti Dievo sūnaus Kristaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis – V. Simulikas. Dar liko pora minučių. Manau, leisime iniciatoriui.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, pasiklausiau tiek palaikančiųjų, tiek nepalaikančiųjų supratimo. Aš turiu keletą klausimų kiekvienam iš mūsų, kadangi mes atstovaujame žmonėms ir esame tie, kurie įpareigoti priimti įstatymus ir jų laikytis. Lietuva yra valstybė. Demokratinė, europietiška valstybė, kuri laikosi įstatymų.
Yra Religinių bendrijų įstatymas. Jis blogas, geras, aš nesiimu vertinti. Jis yra. Mes gyvename pagal šiandieninius įstatymus, pagal numatytas tvarkas, pagal Konstituciją, pagal jos normas. Yra kompetentingų institucijų. Teisingumo ministerija, kuri prižiūri įstatymų vykdymą, įgyvendinimą, jų tradicijas, jų kaitą, jų pačią filosofiją.
Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mes turime jos išvadą. Šiaip Vyriausybės išvada yra nulinė, aš suprantu pagal kai kurių pasakymą. Tai yra kompetentinga institucija, kolegiali institucija, kuri teikia įvairių ministerijų pozicijas. Yra išvada.
Yra mūsų Teisės departamentas. Kartais mes pajuokaujame, pasišaipome iš mūsų teisininkų, bet kodėl mes jų negerbiame, kodėl mes jų negerbiame, kodėl savęs negerbiame?
Na, ir aš noriu vis tiek paklausti. Kolegos, yra devynios tradicinės Lietuvos bendruomenės, bendrijos, keturios valstybės pripažintos, yra skirtingai mąstantys žmonės. Ko gero, vertybės – žmogiškumas, laisvė, laisvė į mintį, kuri yra viduje. Niekas manęs negali priversti galvoti taip, kaip norėtų kas nors. Kiek mumyse tas vergas bijo kitaip mąstančių, kitaip galvojančių, bet tai nėra mūsų valstybės, mūsų tautos priešai. Jeigu jie yra priešai, tai reikia tada atrasti atitinkamus kriterijus, atitinkamą informaciją, atitinkamos institucijos turi į tai reaguoti – išvesti su antrankiais ar dar kažką padaryti, ar kitaip izoliuoti šituos žmones nuo trukdymo valstybei vystytis, nuo trukdymo mūsų visuomenei būti laisvai, geranoriškai, atviraširdei, kokia ji ir yra – lietuvių tauta. Tai yra kitoks požiūris galbūt į kitaip mąstantį. Niekada, bent jau tiek, kiek aš skaičiau ir domėjausi, normalūs, laisvai mąstantys žmonės neprimeta kitiems savo pozicijos.
Aš siūlau pagalvoti apie tai, kad vis dėlto žmogus turi teisę turėti savo poziciją, savo tikėjimą, savo supratimą. Svarbiausia, kad jis nebūtų prieš valstybę, prieš žmones, prieš žmogiškumą, ir viskas bus gerai. Aš suprantu šypsenas ir kai kurių kolegų pašaipas. Priešų yra daug, įvairių, bet jie yra, juos reikia mokėti identifikuoti. Šitie žmonės ne tie, jie yra lietuviai ir jie nori gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai, tai yra diskusija baigėsi.
Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritariu gerbiamam kolegai V. Simulikui, pasirašau po kiekvienu žodžiu – laisvės žodžiu. Aš kviečiu balsuoti už laisvę. Mes dažnai kalbame šioje salėje apie laisvę, bet patys kai kuriais atvejais elgiamės kartais kitaip. Palikite laisvę žmonėms patiems spręsti, juolab kad bendrija „Romuva“ visuomenei per beveik 30 metų įrodė, kad jinai visiškai nekenksminga yra, o kaip tik pritraukia ir puoselėja etnotradicijas. Kviečiu balsuoti už laisvę. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų kiekvienas lyderis nori po savęs palikti tam tikrą palikimą, kuris jį primintų ir savotiškai įprasmintų. A. M. Brazauskas pastatė Valdovų rūmus, A. Kubilius suvaldė krizę, prie A. Butkevičiaus buvo įvestas euras, o štai R. Karbauskis nori palikti tokį kaip ir įtvirtinimą neopagonybės Lietuvoje. Aišku, būtų geriau, kad tai duotų kažkokią platesnę naudą visuomenei nei kad siaurai visuomenės grupei, tarkim, nutiestų ta proga kokį kelią ar pastatytų tiltą, bet yra, kaip yra.
Tiesa, kolega R. Šarknickas suteikė dar papildomų argumentų, kodėl vis dėlto reikia įtvirtinti Lietuvoje ir pripažinti neopagonybę, nes štai – mes užsieniečiams atrodysime labiau įdomūs. Čia iš tiesų galime labai keistų dalykų prisigalvoti, kad taptume dar įdomesni.
Vis dėlto siūlau žengti progreso keliu ir nekeisti mūsų istorijos, ir neprarasti mūsų identiteto prisimenant Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Tuo tarpu „Romuvos“ organizacija ir bendruomenė pradėjo veikti ne taip seniai. Iš tiesų jeigu jau čia pripažintume „Romuvą“, tai tuomet galbūt reikėtų svarstyti ir Anastasijos judėjimą, kaip gamtinio dvasingumo, bahajų tikėjimą, galbūt naujo šamanizmo įtvirtinimą. Vis dėlto aš siūlyčiau sustoti ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 46, prieš – 19, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 1-15 klausimas Nr. XIIIP-2…
Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama pirmininke, aš kolegoms dešiniesiems norėjau pasakyti, kad 1990 metų eigoje dalis Lietuvos piliečių sulaukė politinio prieglobsčio Vakarų valstybėse, kurios dabar yra toje pačioje Europos Sąjungos šeimoje, religiniu pagrindu, tai yra dėl religinės laisvės netoleravimo. Kai kas nors primeta, kad čia yra viena tiesa, arba kas nors sako, kad tas dievas neteisus, ar dar kaip nors, kolegos, mes turėtume pasimokyti, kad mes išstūmėme savus piliečius į kitas valstybes, kur jie gavo politinį prieglobstį. Nedarykime tos klaidos įžeidinėdami savo kaimynus ir kolegas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas A. Navickas. Prašau, replika.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Negaliu nesureaguoti nei į poną Valerijų, kurį labai gerbiu, nei į Simono dabar, deja, nusikalbėjimą, nes mes visiškai nekalbame apie religijos laisvę šiuo nutarimu. Religijos laisvė yra visiškai atskiras dalykas. Religijos laisvė yra garantuota ir suteikta visoms bendruomenėms. Kalbame, ar valstybei užmegzti santykius su religine bendrija, ar ne. Užmegzti santykius – vadinasi, pradėti dėstyti mokyklose ir daugelis kitų dalykų. Neklaidinkite! Čia kalbame ne apie laisvę. Čia kalbame apie valstybės žingsnį, kuris tikrai dabar, mano supratimu, yra… (…), kad taip balsavome, bet neklaidinkime, kad čia laisvės dalykai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė replika – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Neoponuosiu, tik pasakysiu: tegul būna šio svarstymo priėmimas startas į visas religijas, bendrijas, bendruomenes kaip pagarba. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
12.36 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Grįžtame prie ką tik pradėto skelbti darbotvarkės 1-15 klausimo – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002. Jis yra grąžinamas. Pateikimas. Ž. Šatūnė. Atsiprašau, kad neteisingai perskaičiau pavardę. Ž. Šatūnienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, jau tribūnoje. Pateikimas. Prašau.
Ž. ŠATŪNIENĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėkoju, kad šį klausimą įtraukėte į šiandienos Seimo posėdžio darbotvarkę. Trumpai pristatysiu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Seimui grąžinamas pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas šių metų birželio 4 dieną.
Kaip žinome, po tragiškų įvykių Paryžiuje 2015 metų rudenį Europos Sąjungoje buvo pakeista Ginklų direktyva, kuri sugriežtino ginklų kontrolę, uždraudė kai kurių pusiau automatinių ginklų civilinę apyvartą. Šiuo įstatymu, kurį dabar aptariame, ne tik buvo perkelta minėtoji direktyva į Lietuvos nacionalinę teisę, bet taip pat visas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija.
Viena iš pakeistų įstatymo nuostatų nepaprastosios ar karo padėties metu įpareigoja visus ginklus ir šaudmenis paimti iš visų juos teisėtai turinčių asmenų. Prezidentės nuomone, toks teisinis reguliavimas galimai trukdytų Lietuvos piliečiams įgyvendinti savo konstitucinę pareigą, tai yra ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir priešintis bet kam, kas kėsinasi į valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, konstitucinę santvarką. Tokia nuostata taip pat menkintų pasirengimą visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.
Pasak Prezidentės, valstybei sudėtingais laikotarpiais, tai yra nepaprastosios, o ypač karo padėties metu, įstatymai turi vienareikšmiškai aiškiai skatinti, o ne varžyti piliečių pasiryžimą ginti Lietuvos valstybę, o nuosavybės teisę galime riboti tiktai absoliučiai išimtiniais atvejais, kai to reikia visuomenės saugumui ar valstybės gyvybiškai svarbioms funkcijoms įgyvendinti.
Atsižvelgdama į tai, Prezidentė siūlo įstatyme numatyti vertybiškai kitokį teisinį reguliavimą, pagal kurį karo, nepaprastosios padėties atveju arba paskelbus mobilizaciją ginklų savininkams būtų paliekami teisėtai turimi ginklai ir šaudmenys, o valstybės institucijos juos galėtų laikinai paimti, arba rekvizuoti, tik dviem išimtiniais atvejais: pirmasis, kai tų ginklų ir šaudmenų reikia pačioms ginkluotosioms pajėgoms, ir antrasis, kai turima informacijos, kad ginklai, šaudmenys, kuriuos turi privatūs savininkai, gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms vykdyti.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Prezidentės siūlomas teisinis reguliavimas atitinka ir vertybinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, kuri yra išdėstyta, galima pavadinti taip, Seimui dar praėjusių metų rudenį pateiktame Karo padėties konstitucinio įstatymo projekte. Jame taip pat siūloma keisti požiūrį į ginklų ir šaudmenų paėmimą, tai yra neriboti Lietuvos piliečių pasiryžimo ginti Lietuvos nepriklausomybę ir kartu labiau saugoti nuosavybę, ją riboti tik išimtiniais atvejais.
Prezidentė kviečia gerbiamus Seimo narius pritarti teikiamam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. M. Majauskas klausia pirmasis. Prašom. Atsisakote. E. Pupinis. Ruošiasi J. Imbrasas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Šaunu, kad Prezidentė pastebėjo tokį neapsižiūrėjimą. Iš tikrųjų būtų šiek tiek neteisinga, kad sudėtingų situacijų metu iš piliečių būtų atimami ginklai. Norėčiau paklausti plačiau, ar nebuvo tokių svarstymų, galbūt ir suteikti daugiau galimybių, pasinaudojant gal ir šveicarišku variantu, kad piliečiai turėtų daugiau galimybių įsigyti ginklų ir saugoti juos namuose, galbūt darant tam tikrą atranką, nes iš tikrųjų tai yra svarbu? Pavyzdžiui, kuo daugiau šaulių ar kitų asmenų turės ginklus, tai iš tikrųjų tam tikros garantijos gynybai bus didesnės. Priešingu atveju, kaip yra šiuo metu, kai kai kurie ginklai saugomi tam tikrose saugyklose, gana sudėtinga būtų juos paimti iš tų saugyklų. Ačiū.
Ž. ŠATŪNIENĖ. Iš tiesų Seimo priimtame įstatyme jau yra praplėstas asmenų kategorijų sąrašas, kam leidžiama įsigyti B, C, D kategorijų ginklus. Dėl jų skirstymo į kategorijas ir kam tai leidžiama, Prezidentė daugiau nesvarstė. Ginklų kategorizavimas, draudimas civilinėje apyvartoje turėti A kategorijos ginklų, yra direktyvos nuostata. Jeigu mes norėtume keisti šią nuostatą, turėtume veikti europiniu lygmeniu. O iš tikrųjų Prezidentės veto gimė iš šio įstatymo nagrinėjimo būtent per tą prizmę, ar tai prisidėtų prie pilietinės gynybos stiprinimo valstybei sudėtingais laikotarpiais. Šiuo atveju ir siūlome visiškai kitą vertybinę nuostatą, kad nepaprastosios karo padėties metu, paskelbus mobilizaciją, ginklai, šaudmenys teisėtiems jų savininkams yra paliekami. Kaip žinome, tėvynei ginti yra reikalinga ne tik aprūpinta kariuomenė, bet ir piliečiai, turintys tam tikrų žinių ir gebėjimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi A. Anušauskas.
J. IMBRASAS (TTF). Aš norėčiau pasakyti, kad aš pritariu Prezidentės veto, nes praeitame posėdyje aš ta tema kalbėjau ir tikrai buvau labai nustebęs, kad Seimo nariai, kaip ką tik pasakė kolega, kad galbūt neapsižiūrėjo, tokio svarbaus dalyko nepastebėjo, bet tai pastebėjo Prezidentė ir tai yra labai gerai. Ir dar kartą tai yra įrodymas, kad tokius svarbius valstybei įstatymus, klausimus, apsvarstytume labai rimtai, dešimt kartų pamatuotume ir tik vienuoliktą kartą atkirptume. Trumpai tiek. Dėkui.
Ž. ŠATŪNIENĖ. Labai ačiū daugiau už jūsų komentarą, ne klausimą. Iš tiesų, kaip minėjau, įstatymas reikalavo didelės apimties pataisų ir pasiūlymų apsvarstymo, todėl nieko nekaltiname. Iš tikrųjų ginklų paėmimo ypatingais valstybei laikotarpiais klausimas reikalavo išsamios bent keturių įstatymų analizės. Matyt, tam tiesiog pritrūko laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, europinė Ginklų direktyva atsirado Paryžiaus įvykių kontekste, bet dabar mes matome statistiką, kad Ginklų direktyva iš esmės visose šalyse iki galo dar neįgyvendinta. Mes dar tik įgyvendiname. Teroro aktų, aukų skaičius ir pačių aktų (ir užkardytų) skaičius, kaip matome, gerokai mažėja, kiekvienais metais gerokai mažėja, taigi akivaizdu, kad tai nesusiję su kokiu nors Ginklų direktyvos įgyvendinimu. Kadangi ir jūs argumentuodama minėjote, kad ginklu gina kiekvienas pilietis, tautos teisė nėra saistoma jokių sąlygų, ar galvojama kaip nors vis dėlto inicijuoti ir tos direktyvos kai kurių nuostatų peržiūrėjimą dėl dėtuvių dydžio? Kitas dalykas, kas kelia ginklų turėtojams klausimų.
Ž. ŠATŪNIENĖ. Kaip minėjau, klausimas nevisiškai susijęs su šiuo veto. Kaip minėjau, būtent Europos Sąjungos ginklų direktyva reguliuoja ginklų kategorizavimą ir šiuo atveju pagrindinis pakeitimas ir buvo toks, kad kai kurie pusiau automatiniai ginklai buvo priskirti A kategorijai, o A kategorijos ginklus draudžiama turėti civilinėje apyvartoje. Iš tiesų svarstytinas ilgalaikėje perspektyvoje klausimas, ką jūs sakote, bet čia jau reikalingas veikimas europiniu lygiu. Šiuo atveju mes, kaip Lietuva, privalome įgyvendinti Europos Sąjungos ginklų direktyvą, kuri sako, kad visos valstybės narės privalo dėti visas pastangas, kad civilinėje apyvartoje nebūtų A kategorijos ginklų. Jeigu mes to neužtikrintume, turėtume pažeidimų procedūras, tai šiuo atveju į šį klausimą papildomai nebuvo gilintasi ir tai nebuvo kvestionuojama Prezidentei nagrinėjant jai pateiktą pasirašyti įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pritariu Prezidentės teikimui, nes ir svarstant šį klausimą buvau už tai, kad būtų leista turėti ginklų namuose ir būtinu atveju galbūt juos būtų galima ir panaudoti, nes tas prievartinis ginklų surinkimas esant ekstremaliai situacijai gali sukelti įvairių reakcijų. Taip ir buvo 1990 metais, kai per Sausio įvykius, tiksliau, prieš Sausio įvykius irgi buvo bandoma, dar sovietinė valdžia bandė iš Maskvos duoti nurodymus ir buvo jau pradėta ir vykdyti, tačiau vėliau buvo pristabdytas šis vykdymas, kai ginklai buvo atimami. Tuo metu daugiausia medžiokliniai šautuvai.
Taigi žingsnis žengtas geras, tačiau dėl to, kas prieš tai klausimuose buvo, tai gal mes galime irgi ir Europos Sąjungoje organizuoti diskusijas…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …dėl to ginklų panaudojimo, nes ką ir sakė kolega prieš tai, kad ne su tuo teroro aktai iš esmės susiję?
Ž. ŠATŪNIENĖ. Ačiū. Iš principo taip, aš sutinku su tuo, ką jūs sakote, ir dar kartą noriu priminti, kad karo atveju ginkluotųjų pajėgų sudėtis keičiasi, ji nėra tolygi kariuomenei taikos meto atveju. Karo metu į ginkluotųjų pajėgų sudėtį įeina ne tik tam tikros vidaus reikalų tarnybos, koviniai šaulių būriai, tačiau ir piliečių bei jų organizacijų pilietinio pasipriešinimo, tai yra partizaniniai, vienetai. Būtent turėdami omenyje, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkst. ginklų savininkų ir beveik 174 tūkst. ginklų civilinėje apyvartoje, mes ir manome, kad karo atveju šis visuomenės segmentas galėtų reikšmingai prisidėti prie šalies gynybos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėkojame Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai Ž. Šatūnienei už atsakytus klausimus ir pateiktą Prezidento dekretą.
Gerbiami kolegos… Ačiū, galite atsisėsti. Seimas balsuodamas turi apsispręsti. Prašau jūsų dėmesio! Ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtą? Todėl dabar bus suteikiama galimybė kalbėti dėl motyvų. Du – už, du – prieš. Kalbantys už kalba už tai, kad būtų grąžintas įstatymo projektas iš naujo svarstyti, kalbantys prieš kalbės už tai, kad būtų laikomas įstatymas nepriimtas.
M. Puidokas. Prašom. Motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų pirmiausia noriu pasidžiaugti Prezidentės veto, nes kai praeitame posėdyje beveik dvi valandas buvo svarstomas šis įstatymas, daugelis kolegų vis dėlto nesuprato, kas buvo kalbama, ir piktinosi, kodėl taip ilgai svarstome šį įstatymą, jo pataisas, kodėl yra būtina atsižvelgti į mūsų valstybės geopolitinę padėtį, kodėl tokia formuluotė, kokia buvo, paverstų mūsų šalį sunkiai apginamą ir mūsų piliečius, beveik 100 tūkst. žmonių, priverstinai nuginkluotų. Tokiu būdu mūsų valstybės pilietiniai pajėgumai gintis būtų susilpninti. Aš manau, kad akivaizdu, kad būtina grąžinti šį įstatymą į svarstymo stadiją, nes labai svarbios pataisos nebuvo priimtos. Kitos valstybės – Lenkija, Čekija labai rimtai žiūri į šią situaciją ir supranta, kad šabloniškas, pažodinis direktyvų perkėlimas, kaip tai dažnai atlieka Lietuva, nėra tas sprendinys, kuris tiktų mūsų valstybei. Visi supranta mūsų geopolitinę kaimynystę, visi suprantame, kad tiek pagal Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek kitų stipriausių analitikų duomenis mūsų valstybės didžiausia stiprybė ir būtų būtent piliečių gebėjimas pasipriešinti profesionaliai neorganizuotuose būriuose. Jeigu mes savo įstatymo nuostata įtvirtintume būtinybę nuginkluoti savo piliečius, disponuojančius ginklais, tai akivaizdu, kad tokiu būdu netektume tokios galimybės savo gynybos strategijoje naudoti ir taikyti. Tikrai dar kartą sakau, kad Prezidentės veto, kaip matau iš užsirašiusių dėl motyvų kalbėti už Seimo narių, daug kam atvėrė akis. Tikiuosi, kad kolegos per naują svarstymą labiau įsigilins ir bus priimtos svarbios pataisos, kurias mato ir Lietuvos ginklų savininkų asociacija, ir Lietuvos kriminalinės policijos veteranų asociacija kaip ekspertai.
PIRMININKĖ. Ačiū.
M. PUIDOKAS (MSNG). Šito išdava – turėsime tinkamą, subalansuotą įstatymą, kuris padės sustiprinti mūsų valstybės gynybą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Motyvai prieš – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, ką galėsime svarstyti, ėmę svarstyti iš naujo? Tai yra tik Prezidentės teiktas pataisas mes galėsime svarstyti iš naujo. Aš vis dėlto manau, kad mes turime svarstyti iš esmės šį įstatymą, nes jis tiesiog buldozeriu buvo prastumtas per Seimą.
Mūsų derybininkams, kurie dalyvavo dėl direktyvos perkėlimo, jai nepritarė kaimyninė valstybė Lenkija, Čekija nepritarė ir daugelis kitų valstybių nesiruošia tos direktyvos perkelti, yra daugybė keisčiausių apribojimų. Tie asmenys, kurie buvo deleguoti dėl direktyvos perkėlimo derėtis su Europos Komisija, vis dėlto neatliko, kaip matėme iš svarstymo stadijos, tinkamai savo darbo. Įstatyme tiesiog sprendžia savo žinybines problemas, savo žinybinius interesus, o įstatymas reikalingas toks, pagal kurį galėtume gyventi.
Labai dėkoju Prezidentei, kad nors vienas aspektas, kuris nesujaudino Seimo, atgarsio sulaukė prezidentūroje – tai, kad tauta bus nuginkluota. Ponas K. Starkevičius kalbėjo apie Sausio 13-ąją. Aš taip pat buvau liudininkas, kai reikėjo medžioklinius šautuvus slėpti bala žino kur, kad sovietai jų neatimtų per tuos įvykius. Manau, kad laikykime įstatymą nepriimtu ir normaliai perkelkime Europos direktyvą, pasitarę su kaimyninėmis valstybėmis, nes mes negalime juokinti tautos. Po Paryžiaus įvykių ir prieš Paryžiaus įvykius jokie legalūs ginklai nebuvo naudojami teroristiniam aktui.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai buvo nelegalūs ginklai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo Prezidentės siūlymu yra siūloma keisti vieną priimto įstatymo nuostatą. Tai iš tikrųjų svarbi nuostata, nes reguliuoja ginklų laikymo sąlygas nepaprastosios ir karo padėties atveju. Pasiūlymas iš tikrųjų labai geras ir šiuo atveju aš siūlyčiau pritarti.
Kita vertus, Ginklų direktyvos svarstymo metu (turiu galvoje Europoje) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo svarstyta, kokių pozicijų turime laikytis. Buvo akcentuota, kad turime nepritarti Ginklų direktyvos nuostatoms, kurios buvo mums brukamos. Buvo siūloma, kad mūsų atstovai turėtų derinti poziciją su kitų šalių, kurios nepritarė Ginklų direktyvai, atstovais. Deja, tos mūsų siūlomos nuostatos, matyt, niekaip nebuvo realizuotos ir galiausiai Ginklų direktyva pasirodė tokia, kokia yra.
Tačiau bet kokiu atveju nė vienas įstatymas negimsta tobulas, iki galo išbaigtas. Ir šis įstatymas metų metais yra tobulinamas, aš manau, kad jis ir toliau bus tobulinamas. Anksčiau ar vėliau, manau, Vyriausybė deleguos į Europos Komisiją tinkamus atstovus, kurie sugebės apginti Lietuvos poziciją šiuo atveju. Aš manyčiau, kad dabartiniame etape tikrai reikėtų pritarti Prezidentės siūlymui dėl šio įstatymo papildymo minėta nuostata.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Gerbiamieji kolegos, balsuosime, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, vadinasi, spaudžiame mygtuką „už“, spausdami mygtuką „prieš“ – laikyti įstatymą nepriimtu. Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Už – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, prieš – laikyti įstatymą nepriimtu.
Balsavimo rezultatai: balsavo 83 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 28. Vadinasi, svarstysime grąžintą įstatymą iš naujo. Šiame posėdyje mes turime paskirti komitetą. Siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūloma taip pat svarstyti birželio 27 dieną – per kitą posėdį. Galima tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
J. Jarutis – replika po balsavimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš norėčiau pasitikslinti, ar visą iš naujo, ar tik Prezidentės pataisas svarstysime?
PIRMININKĖ. Komitetas įvertins Prezidentės gautas pataisas ir svarstys iš naujo ne visą įstatymą, o su Prezidentės pataisomis. Bet dar bus ir kitas balsavimas 27 dieną.
A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji pirmininke, išties jūs formulavote klausimą, kad svarstome iš naujo, o iš naujo mes nesvarstysime. Iš naujo mes svarstysime tik vieną Prezidentės pataisą, nors ir labai svarbią, į kurią Seimas neatkreipė dėmesio dėl tautos nuginklavimo ypatingu atveju, bet kitos pataisos lieka nesvarstytos, o jų yra krūva. Daugelį toks, sakykim, jūsų… pagal Statutą, bet nepaaiškinus, daugelį kolegų suklaidino, kaip matyti iš užduodamų klausimų. Net ir pono J. Jaručio užduotas klausimas, ir kitų kolegų, kurie uždavinėjo klausimus. Tikrai aš siūlyčiau perbalsuoti frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Statuto 165 straipsnis. Jo laikiausi išskirtinai ir kelis kartus akcentavau – Seimas balsuodamas turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Tikrai ne pirmą dieną jau jūs Seime, ir balsavimo rezultatai yra paskelbti. Manau, kad visi suprato. Komitetai paskelbti, data numatyta. Ketvirtadienį grįžtame prie šio įstatymo projekto.
Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio klausimus aptarėme.
12.58 val.
Informaciniai pranešimai
Aš privalau padaryti tai, ko ir primygtinai prašo kolega Seimo narys V. Bukauskas. V. Bukauskas informuoja, kad „prašau nuo 2019 m. birželio 25 d. nebelaikyti manęs Lietuvos Respublikos Seimo „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos nariu“. V. Bukausko parašas yra.
Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Frakciją pagal Statuto 38 straipsnį gali sudaryti ne mažiau kaip septyni nariai. Jeigu lieka šeši, tai nebėra frakcija. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, rytinį posėdį skelbiu… (Balsai salėje) Registruojamės ir paskelbsiu jį baigtu. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.