Kaunas

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 pakeitimo įstatymo PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 19, 27 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 59, 59¹, 172 IR 173 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4, 29 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 112 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII–1904 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 510 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1338 2 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-1367 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Efektyvus ir teisėtas valstybės turto naudojimas yra viena iš svarbiausių tinkamo valstybės valdymo bei rezultatyvių valdžios institucijų sprendimų prielaidų. Valstybinio audito poveikis priklauso tiek nuo valstybinio audito kokybės, gilių fiskalinės institucijos vertinimų tiek ir nuo tinkamo valstybinio audito rezultatų suvokimo ir efektyvaus bei rezultatyvaus valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo. Didindami Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, audituojamų subjektų bei visuomenės pasitikėjimą Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, veiklos rezultatais galime pasiekti esminių viešojo sektoriaus veiklos pokyčių, fiskalinio tvarumo.

Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo projektu (toliau – Projektas) siekiama įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį bei finansinį savarankiškumą, sudarant sąlygas tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, veiklos neįtakojamumą, skaidrumą ir atskaitingumą.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas nebuvo sistemiškai peržiūrėtas nuo 2002 metų, kai įsigaliojo jo nauja redakcija. Todėl Projektu siekiama aktualizuoti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas pagal šių dienų reikalavimus, keliamus valstybiniam auditui ir biudžeto politikos kontrolei tarptautinėje erdvėje, sukurti teisines prielaidas pažangiai ir efektyviai institucijos veiklai.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projekto iniciatorius – Seimo Audito komitetas. Projekto rengėjas – Seimo Audito komiteto biuras, bendradarbiaudamas su Valstybės kontrole.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Aukščiausioji audito institucija, vadovaujantis galiojančiu įstatymu, valstybinį auditą atlieka pagal praktikoje nebeaktualius valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus. Nustatyti du valstybinio audito tipai – finansinis (teisėtumo) ir veiklos – taip pat nebeatitinka realijų ir tarptautinės praktikos. Valstybinio audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimas – viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių – iki šiol neapibrėžtos įstatyme.

Įvertinus beveik trejų metų patirtį bei ES valstybių analogiškų institucijų veiklą, EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, tobulintinas Aukščiausiosios audito institucijos vykdomos biudžeto politikos kontrolės institucijos veiklos reguliavimas.

Nors praktiškai atliekamas, tačiau neįteisintas institucijos veiklos išorinis vertinimas (external evalutation), atliekamas pažangiausių ES valstybių narių.

Tarptautiniais dokumentais garantuojamas aukščiausiųjų audito institucijų neįtakojamumas nėra pakankamai garantuotas ir sureguliuotas galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme.

Buvimas valstybės tarnybos sudėtine dalimi neužtikrina visaverčio funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino nešališkai ir netrikdomai vykdyti aukščiausiosios audito institucijai patikėtus uždavinius ir pasiekti tinkamą veiklos kokybę.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, INTOSAI (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) ir EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) narei, pasiekusiai Europoje pripažintą brandos lygį, susiformavo objektyvus poreikis tobulinti veiklos juridinį pagrindą, patikslinant pagrindines sąvokas, įstatyme, kiek tai dera su Konstitucijos reguliavimu, įteisinant misiją ir funkcinę paskirtį atitinkantį institucijos pavadinimą – Aukščiausioji audito institucija, kuriuo ji reprezentuoja šalį ir yra atpažįstama visuose be išimties ES aukščiausiųjų audito institucijų ir jų organizacijų bendruomenėse. Legitimizuoti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, įtvirtinant valstybinio audito rekomendacijas ir kt.

Atliekant valstybinį auditą praktiškai jau vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais. Todėl Projekte siūloma įteisinti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir atsisakyti nebeaktualių Valstybinio audito reikalavimų. Taip pat dalies projekte naudojamų sąvokų apibrėžtys vartojamos taip, kaip jos suprantamos Tarptautiniuose audito standartuose ir Tarptautiniuose aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartuose. Siūloma nustatyti, kad Lietuvoje valstybinis ir savivaldybės išorės auditas būtų atliekamas vadovaujantis tais pačiais standartais.

Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolierių atliekamo audito kokybę, savivaldybių kontrolieriai vadovausis aukščiausiosios audito institucijos nusistatytais ir taikomais metodiniais dokumentais, t. y. metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus.

Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartuose yra pateikiama atitikties audito (angl. compliance audit) sąvoka, kuri iš esmės atitinka Aukščiausiosios audito institucijos atliekamo finansinio (teisėtumo) audito dalį dėl teisėtumo vertinimo. Siekiant įgyvendinti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartų nuostatas, Projekte vietoje finansinio (teisėtumo) audito siūloma įteisinti du atskirus valstybinio audito tipus – finansinį ir atitikties.

Stiprinant valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę bei didinant valstybinio audito poveikį, nustatomas privalomas visų valstybinio audito rezultatų teikimas Seimo Audito komitetui.

Valstybinio audito metu pateikiamos rekomendacijos ir jų įgyvendinimas yra viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių. Galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme rekomendacijos nėra įtvirtintos, todėl audituotam subjektui nekyla įstatyminio imperatyvo įgyvendinti rekomendacijas. Aukščiausioji audito institucija turi savo vidaus rekomendacijų vykdymo kontrolės sistemą, užtikrinančią, kad audituojami subjektai tinkamai atsižvelgtų į auditorių pastebėjimus ir rekomendacijas. Tačiau rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos reglamentavimas įstatyme prisidės prie rekomendacijų įgyvendinimo pagerinimo. Šio tikslo siekti padės ir Projektu nustatoma aukščiausiosios audito institucijos prievolė rengti ir teikti rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimui, skelbti jas viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio šalių aukščiausiųjų audito institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose rekomendacijos jau yra įteisintos (pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje).

Šiuo metu Valstybės kontrolės įstatyme nėra teisiškai įpareigojančios nuostatos, užtikrinančios deramą Aukščiausiosios audito institucijos neįtakojamumą, todėl tikslinga aiškiai įvardinti, kad tiek pačiai institucijai, tiek jos darbuotojams turi būti nesiekiama daryti ir nedaroma įtaka, vykdant veiklą. Nedalyvavimą priimant politinius sprendimus ir siekį nesusisaistyti išankstine nuomone, ketinama užtikrinti nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybės kontrolieriaus teisę reikšti nuomonę ir teikti siūlymus dėl teisės aktų projektų tiek, kiek tai susiję ir išplaukia iš Aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatų, t. y. paremta vykdant savo uždavinius surinkta informacija ir jos pagrindu padarytomis išvadomis bei teiktomis rekomendacijomis.

Siekiant institucijos pažangos ir nešališko kompetentingo vertinimo, tikslinga įstatymiškai įtvirtinti institucijos veiklos privalomą išorinį vertinimą (external evalutation), atliekamą pažangiausių ES valstybių narių. Išorinio vertinimo mechanizmas Projekte nedetalizuojamas, paliekant teisę institucijai pačiai pasirinkti tinkamą, gerąją tarptautinę praktiką atitinkančią formą – advisory panel, peer review ir pan.

Atsižvelgdama į nuo 2015 m. sausio 1 d. Aukščiausiosios audito institucijos vykdomas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, Aukščiausioji audito institucija savo veiklos apimtis nustato metiniame veiklos plane, o nebe valstybinio audito programoje. Šiame plane numatomi ne tik valstybiniai auditai, bet ir kiti veiklos rezultatai, produktai, sukuriami įgyvendinant tiek audito institucijos, tiek biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.

Siekiant užtikrinti kokybišką veiklos planavimą ir tinkamą tokios veiklos poveikį, Projekte Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams veiklos planavimo ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos etapuose įtvirtinamos teisės, galiojančiame įstatyme garantuojamos tik audito atlikimo metu.

Įvertinus beveik trejų metų patirtį Aukščiausiajai audito institucijai vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atsižvelgiant į EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, pakoreguotas esamas teisinis reguliavimas, detalizuojant fiskalinės institucijos veiklos principus.

Sistemiškai pasikeitus viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės teisiniam reglamentavimui, viešojo sektoriaus subjekto sąvokai, susiformavo poreikis peržiūrėti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su audituojamais subjektais ir kompetencija.

Projekte, siekiant užtikrinti funkcinį savarankiškumą, siūloma patikslinti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas dėl veiklos apimties, t. y. eksplicitiškai įtvirtinti, kad tik Seimas nutarimu gali pavesti atlikti metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą pagal jos kompetenciją ar vertinimą, įgyvendinant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, tokiu būdu akcentuojant, kad Aukščiausiosios audito institucijos funkcijos vykdomos tik pagal metinį veiklos planą, išskyrus vienintelę išimtį, kai papildomą darbą paveda atlikti Seimas.

Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.

Projekte įtvirtinama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyta išlyga dėl administracinės procedūros nuostatų netaikymo, nagrinėjant asmenų skundus dėl Aukščiausiosios audito institucijos veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, įvertinant Aukščiausiosios audito institucijos veiklos pobūdžio specifiškumą.

Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį ir organizacinį savarankiškumą, privalomą aukščiausiosioms audito institucijoms pagal tarptautinius dokumentus, bei stiprinti jos, kaip kompetencijų centro vaidmenį, būtina sudaryti galimybes šios institucijos vadovui formuoti veiklos poreikius, esamus išteklius atitinkančią struktūrą ir operatyviai ją keisti, keičiantis veiklos poreikiams ir prioritetams, laikantis pastaruoju metų skirtų asignavimų ribinių dydžių. Modernesnė ir lankstesnė institucinė struktūra būtina siekiant reaguoti į pokyčius, audito temų (sričių) tarpdiscipliniškumą, užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos kokybę. Valstybės tarnyboje galiojančios sąlygos tokių galimybių nesuteikia.

Esamas teisinis reguliavimas taip pat riboja galimybes pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus. Šiuo metu teisės aktuose įtvirtinta personalo atrankos ir darbo apmokėjimo sistema, vertinimas, karjeros planavimas ir kt. yra netinkama, siekiant efektyviai vykdyti aukščiausiosios audito institucijos funkcijas. Žinių vadybos logika grįsta personalo atranka sudarytų galimybes pritraukti profesionalus, turinčius specializuotas žinias, išskirtines kompetencijas.

Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos galimybes konkuruoti rinkoje, atsirenkant, išsaugant ir ugdant reikalingiausias kompetencijas, turėti galimybes pritraukti išorės profesionalus, turinčius specializuotas žinias bei sertifikuotas kompetencijas išskirtinės tematikos analizei ir vertinimui, Projekte siūlomas darbo užmokesčio reglamentavimas, sietinas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Taip pat, Projekte siūloma valstybės kontrolieriui nustatyti pareigą, pagal Seimo nustatytus, o Seimo Audito komiteto iš anksto įvertintus, biudžeto asignavimus, pasitvirtinti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo politiką siekiant palaikyti Aukščiausiosios audito institucijos, kaip šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos institucijos, misiją, viziją, vertybes, strategiją ir veiklos prioritetus bei tinkamai motyvuoti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus, įvertinant kiekvieno jų indėlį įgyvendinant Aukščiausiosios audito institucijos tikslus, ekonominį pagrįstumą tiek darbo užmokesčio rinkos, tiek ir Aukščiausiosios audito institucijos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, atžvilgiu.

Projektu nustatomas Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusas, atsakomybė, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, atostogos ir kt. Tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas, įtvirtina darbo santykius reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.

Projektu siūloma atsisakyti atgyvenos, kai kadenciją baigęs valstybės pareigūnas (valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojas) priverstas eiti pareigas iki bus surastas bei atitinkama forma patvirtintas kitas. Pareigas, kol bus paskirtas naujas valstybės kontrolierius, eitų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.

Projekto įgyvendinimo nuostatose įtvirtinamas nuoseklus valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijų tęstinumas, išvengiant dabartinės situacijos, kai visų valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijos baigiasi vienu metu.

Projektu siūloma, kad Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareigoms nustatoma septynerių metų kadencija ir į šias pareigas bus priimama tik konkurso būdu bei tas pats asmuo negalės eiti tų pačių pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siūlomas kadencijos terminas nesutampa su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų siekiant darbų perimamumo bei tęstinumo ir institucijos stabilumo užtikrinimo pasibaigus valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų kadencijoms.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Laukiami teigiami projekto rezultatai aptarti 4 punkte.

Priėmus šį projektą, neigiamų padarinių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su Projektu teikiami šie susijusių įstatymų pakeitimo projektai:

– Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į terminus, vartojamus Valstybės kontrolės įstatymo projekte, t.y. kadangi aukščiausioji audito institucija atlieka ne tik valstybinius auditus, bet ir vykdo biudžeto politikos kontrolę, jos metiniame veiklos plane nustatoma veiklos apimtis, bet nebe valstybinio audito mastas. Siekiant aiškumo ir vengiant pasikartojimo, eliminuojamos nuostatos dėl savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetencijos tose nuostatose, kur reguliuojama aukščiausiosios audito institucijos veikla. Taip pat atsisakoma nuostatų, kurios pagal reguliavimo dalyką reguliuotinos išimtinai aukščiausiosios audito institucijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme.

– Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-53319, 27 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo projektu atsisakoma valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų priimamų sprendimų pagal audito ataskaitas. Projektu nustatoma, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), analogiškai aukščiausiajai audito institucijai, savo veikloje vadovausis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir atliks identiškų tipų auditus. Projektu taip pat teikiami keitimai, susiję su pasikeitusiu aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusu.

– Lietuvos Respublikos Seimo statuto 59, 59¹, 172 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Šiuo projektu stiprinama valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė bei nustatomas visų valstybinio audito rezultatų nagrinėjimas Seimo Audito komitete. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo bei parlamentinės kontrolės vienovę, projektu siūloma išplėsti Seimo Audito komiteto veiklos kryptis suteikiant teisę: nagrinėti, vertinti, svarstyti, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūloma valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi jos poreikiui; prieš atliekant Valstybės kontrolės išorinį vertinimą, išklausyti valstybės kontrolieriaus Seimui pristatomus aukščiausiosios audito institucijos išorės nepriklausomus vertintojus, svarstyti valstybės kontrolieriaus Seimui teikiamus išorinio vertinimo rezultatus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Siekiant nuoseklumo, suvienodinamas Valstybės kontrolės teikiamos išvados Seimui dėl valstybės biudžeto projekto terminas su Lietuvos bankui nustatytuoju terminu.

– Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas;

Šiuo projektu nustatoma, kad Valstybės kontrolės tarnautojams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos, atitinkamai koreguojamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punktas.

– Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, šiuo projektu atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingo funkcijos – kreipimosi į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

– Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII–1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai yra aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, kurių darbo apmokėjimas yra institucijos vieningos darbo apmokėjimo sistemos dalis, šiuo projektu nustatoma, kad valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 510 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Įstatymo projekto pakeitimai susiję su tuo, kad Valstybės kontrolės įstatymo projekte atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.

– Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Atsižvelgiant į siekį įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos skaidrumą ir atskaitingumą, šiuo projektu nustatoma prievolė visiems aukščiausiosios institucijos tarnautojams deklaruoti turtą.

– Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos kompetenciją ir jos tarnautojų statusą, šiuo projektu koreguojamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 20 straipsnio nuostatos (suderinamos sąvokos su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektu);

– Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

– Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos ir savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetenciją, šiuo projektu koreguojamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19 straipsnio nuostatos, suderinant juose vartojamus terminus su Valstybės kontrolės įstatymo projekte vartojamais terminais.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Valstybės kontrolierius iki siūlomo Valstybės kontrolės įstatymo įsigaliojimo.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Valstybės biudžeto ir (ar) įsteigtų fondų ar kitų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikia.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „valstybinis auditas“, „biudžeto politikos kontrolė“.

Teikia:

Komiteto vardu

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė