LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-826

2017-06-21 Nr. 102-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Teisingumo ministerijos atstovai: Jurga Greičienė, Reda Gabrilavičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-09	1			Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma nustatyti, jog antstoliai galėtų teikti mediacijos paslaugas, kai sprendžiami ginčai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog antstolių teikiamos mediacijos paslaugos bus aiškiai atribotos nuo jų atliekamų funkcijų, nes tokius apribojimus antstolių veiklai numato galiojančios redakcijos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 3 dalis. Šiame kontekste pastebėtina, jog minėtos nuostatos iš esmės nustato antstolių pareigą vengti interesų konflikto ir draudimą teikti mokamas paslaugas vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis bei užtikrinti funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimą. Manytina, jog atsižvelgiant į antstolio vykdomų funkcijų pobūdį, toks bendro pobūdžio teisinis reguliavimas galimai yra nepakankamas, nes situacijos vertinimą palieka tik antstolio nuomonei. Analizuojant, pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo nuostatas, pastebėtina, jog be bendro pobūdžio reguliavimo, Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir labai aiškus bei konkretus advokato veiklos apribojimas, nustatantis, jog advokatas negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius). Manytina, jog siekiant užtikrinti, jog antstoliai savo veikloje išvengtų interesų konfliktų ir nekiltų abejonių dėl jų nešališkumo, analogiško turinio antstolio veiklos ribojimas, atsižvelgiant į antstolių vykdomų funkcijų specifiką, turėtų būti nustatytas ir teikiamame įstatymo projekte.	Nepritarti	Galiojančios Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų), 21 straipsnio 3 dalies (paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas; teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas; visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms; antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis; atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas) nuostatos visiškai įpareigoja antstolį užtikrinti antstolio funkcijų ir paslaugų atribojimą ir vengti bet kokio interesų konflikto. Pažymėtina, kad tokia sistema jau šiuo metu taikoma praktikoje antstoliams teikiant Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytas paslaugas ir yra pakankama. Pažymėtina, kad nurodytų reikalavimų laikymąsi turi užtikrinti pats antstolis, o pažeidus atitinkamas pareigas antstoliui gali būti taikoma Antstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas Notariato įstatymo 20²straipsnyje. Nurodytų reikalavimų laikymąsi taip pat turi užtikrinti pats notaras, o pažeidus atitinkamas pareigas notarui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-09

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projektu siūloma nustatyti, jog antstoliai galėtų teikti mediacijos paslaugas, kai sprendžiami ginčai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog antstolių teikiamos mediacijos paslaugos bus aiškiai atribotos nuo jų atliekamų funkcijų, nes tokius apribojimus antstolių veiklai numato galiojančios redakcijos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 3 dalis. Šiame kontekste pastebėtina, jog minėtos nuostatos iš esmės nustato antstolių pareigą vengti interesų konflikto ir draudimą teikti mokamas paslaugas vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis bei užtikrinti funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimą. Manytina, jog atsižvelgiant į antstolio vykdomų funkcijų pobūdį, toks bendro pobūdžio teisinis reguliavimas galimai yra nepakankamas, nes situacijos vertinimą palieka tik antstolio nuomonei. Analizuojant, pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo nuostatas, pastebėtina, jog be bendro pobūdžio reguliavimo, Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir labai aiškus bei konkretus advokato veiklos apribojimas, nustatantis, jog advokatas negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius). Manytina, jog siekiant užtikrinti, jog antstoliai savo veikloje išvengtų interesų konfliktų ir nekiltų abejonių dėl jų nešališkumo, analogiško turinio antstolio veiklos ribojimas, atsižvelgiant į antstolių vykdomų funkcijų specifiką, turėtų būti nustatytas ir teikiamame įstatymo projekte.

Nepritarti

Galiojančios Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų), 21 straipsnio 3 dalies (paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas; teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas; visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms; antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis; atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas) nuostatos visiškai įpareigoja antstolį užtikrinti antstolio funkcijų ir paslaugų atribojimą ir vengti bet kokio interesų konflikto. Pažymėtina, kad tokia sistema jau šiuo metu taikoma praktikoje antstoliams teikiant Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytas paslaugas ir yra pakankama. Pažymėtina, kad nurodytų reikalavimų laikymąsi turi užtikrinti pats antstolis, o pažeidus atitinkamas pareigas antstoliui gali būti taikoma Antstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas Notariato įstatymo 20²straipsnyje. Nurodytų reikalavimų laikymąsi taip pat turi užtikrinti pats notaras, o pažeidus atitinkamas pareigas notarui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto redaguotas įstatymo projektas XIIIP-826(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė