LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 453
STENOGRAMA
2020 m. lapkričio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame šios dienos popietinį mūsų plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai.
Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė
14.01 val.
Diskusija „COVID-19 antroji banga, kaip Lietuva pasirengusi ją atlaikyti: problemos ir pasiūlymai“
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijų darbotvarkė. Pirmas klausimas – diskusija dėl COVID-19 antrosios bangos, kaip Lietuva pasirengusi ją atlaikyti: problemos ir pasiūlymai. Kviečiu į tribūną gerbiamą pranešėją profesorių M. Stankūną. Prašom, gerbiamas profesoriau. Sekundėlę! Gerai. Prašau. V. Juozapaitis norėjo kažką pasakyti. Prašom per šoninį mikrofoną, kol ateis profesorius. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne kažką pasakyti, o norėjau jus pataisyti ir dėl protokolo, ir dėl istorijos, kad Socialdemokratų darbo frakcija šiandien nėra opozicijoje, yra Socialdemokratų frakcija. Tiesiog pakartokite ir pasitaisykite. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš skaitau tai, kas buvo parašyta jūsų preambulėje. (Balsai salėje) Tada socdemų dabar. Prašau, gerbiamas profesoriau. Jums žodis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno kalba
M. STANKŪNAS. Iš tikrųjų man unikali galimybė kalbėti su jumis apie dabar per pasaulį keliaujančią COVID-19 pandemiją. Aš norėsiu paprašyti jūsų keleto minučių dėmesio trumpai pristatyti pačią galbūt įdomiausią, aktualiausią epidemiologinę informaciją, kas vyksta pasaulyje būtent šioje srityje.
Jeigu mes pabandytume pasižiūrėti… Aš nežinau, ar jūs matote skaidruoles?
PIRMININKAS. Tuoj bus parodyta. Minutėlę! Jau.
M. STANKŪNAS. Taigi, jeigu matote skaidruoles, dabar pasaulyje iš tikrųjų mes su COVID-19 gyvename jau iš esmės metai ir COVID-19 keliauja kaip koks nors turistas po įvairias pasaulio dalis. Sakykim, jis prieš metus prasidėjo Kinijoje, po to nuėjo į Europą. Dabar buvo laikotarpis, tai yra metų viduryje jis keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas, po Amerikos žemyną, persikėlė atgal per Atlantą į Aziją ir dabar vėl sugrįžo į Europą.
Jeigu jūs pasižiūrėtumėte, tas žalias stulpelis rodo, kad iš tikrųjų šiuo metu daugiausia atvejų yra diagnozuojama būtent Europos regione. Iš tikrųjų tai yra būtent tas karštasis taškas, kuriame COVID-19 šiuo metu yra diagnozuojama daugiausia. Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad realiai Europoje mes turime iš esmės nebevaldomą plitimą. Tai yra tiesiog kas septynias dienas iš esmės atvejų skaičius padidėja 24 %, o mirčių, sakykim, per septynias dienas buvo 46 % padidėjimas. Tai iš tikrųjų yra didelis augimas.
Jeigu mes taip pasižiūrėtume, dabar pasaulyje nuo COVID-19 jau yra mirę apie 1 mln. 200 tūkst. žmonių. Aš taip pasižiūrėjau į statistiką, dabar maždaug ta mirties priežastis užima apie 12–13 vietą pasaulyje. Bet aš manau, kad iki metų pabaigos jis turėtų pasiekti apie… turėtų būti 10 vietoje pagal mirčių skaičių.
Kas įvyko? Jeigu pasižiūrėtume irgi epidemijos eigą, tai pačioje pradžioje buvo fiksuojama iš tikrųjų labai daug atvejų būtent senyvo amžiaus grupėse, tai yra 65 metai ir daugiau. Dabar jūs matote šitoje skaidruolėje, tai tiesiog ta mėlynoji erdvė yra gerokai sumažėjusi, o geltonoji iš tikrųjų yra labai plačiai padidėjusi.
Kitas dalykas. Kai kalbame apie Europos regioną, kaip minėjau, atvejų skaičius tikrai sparčiai didėja, tiktai yra džiuginantis tas dalykas, kad nors labai atvejų skaičius stipriai auga, tačiau pats mirštamumas, koks buvo skaičiuojamas, sakykim, pavasario metu, yra gerokai apmažėjęs. Jeigu žiūrime į Lietuvą, Lietuvoje šiandien, tikriausiai jau girdėjote, buvo nustatyti 999 atvejai… (Balsai salėje) Aš nežinau, ar aš turėčiau šitą dalyką sakyti Seimo salėje, bet kai universiteto studentai šneka, tai dėstytojas patyli. (Šurmulys salėje)
Taigi jeigu mes žiūrime Lietuvoje, kaip sakiau, šiandien yra patvirtinti maždaug 999 atvejai ir mes turime virš 13 tūkst. žmonių, kurie šiuo metu serga. Ką norėčiau pasakyti? Tas skaičius, kurį jūs nuolat girdite per televiziją, per žiniasklaidos priemones, tiktai parodo tam tikrą epidemijos mastą. Lietuvoje vasarą buvo atliktas seroepidemiologinis tyrimas, kurio metu buvo naudojami tie greitieji antikūnų testai, jie čia buvo sulaukę irgi labai didelio žiniasklaidos susidomėjimo, tai jie parodė, kad realiai persirgusių žmonių yra gerokai daugiau. Jeigu mes taip pasižiūrėtume, sakykime, tokius mūsų labai nedrąsius spėjimus, nes tas tyrimas turi vieną didelį trūkumą, tikrai mažai žmonių dalyvavo, taigi tuos skaičius galime taip tiesiog labai preliminariai vertinti, bet bet kokiu atveju mes spėjame, kad iš tikrųjų realus paplitimas yra tikrai gerokai didesnis. Mūsų tyrime buvo nustatyta, kad iš tikrųjų iš tų žmonių, kuriems buvo nustatyti antikūnai, du trečdaliai jokių simptomų nejautė. Sakykim, mes galime spėti, kad daug žmonių šiandien vaikšto tarp mūsų, jie net neįsivaizduoja, kad serga, ir puikiai žinome, kad jie platina virusą. Vakar Vyriausybė paskelbė karantiną, kaip pasakyti, visuotinį karantiną, įvedama daug apribojimų. Aš, sakykim, galėčiau vertinti tą dalyką teigiamai, nes situacija buvo labai sunkiai valdoma. Kažkada aš ir viešojoje erdvėje palyginau, tai buvo panašiai, kaip krepšinį žaistų M. Džordanas ir aš. Sakykim, aš ateičiau, lakstyčiau, bėgiočiau, mosikuočiau rankomis ir sakyčiau, kad žaidžiu su M. Džordanu krepšinį, bet realiai tas žaidimas būtų tikrai į vieną krepšį.
Aš norėčiau jums parodyti vieną skaidruolę, kurią iš tikrųjų esu ne kartą rodęs įvairiuose renginiuose, tai tiesiog kaip lietuviai susitvarkė su pirmuoju piku. Mūsų universitetas, mes Lietuvos sveikatos mokslų universitete kovo mėnesį bandėme paskaičiuoti, kas būtų, jeigu būtų Lietuvoje Italijos scenarijus. Jūs šitoje skaidruolėje matote tokią punktyrinę liniją, kuri rodo, kas būtų, jeigu Lietuvoje būtume turėję tiek atvejų kaip Italijoje. Tačiau kas įvyko? Lietuviai tikrai pirmo karantino metu ne tas žodis, kad labai stipriai susiėmė ir tikrai labai rimtai atsižvelgė į Vyriausybės tuos reikalavimus. Kaip aš sakau, nereikia galvoti, kad buvo labai daug įvairiausių kontrolės priemonių, nes jeigu lietuviai būtų norėję, jie tikrai būtų suradę būdą išvažiuoti pas gimines per Velykas. Yra tokia guglo mobilumo programa, ji parodo, kaip iš tikrųjų pasikeitė mobilumas. Jūs matote. Tuos duomenis gauname iš „Google“ kompanijos, ji tiesiog seka mobiliųjų telefonų judėjimą, ir iš tikrųjų matome, kad parduotuvės, pramogos užsidarė labai labai stipriai, tikrai žmonės buvo, kaip pasakyti, užsidarę. Ar tai pasikartos dabar? Čia yra kitas klausimas ir mes, visuomenės sveikatos specialistai, iš tikrųjų kalbėdami tarpusavyje sakome, kad iš tikrųjų labai reikia, kad būtų iškomunikuota, išaiškinta, kodėl tai yra svarbu.
Kas dabar yra didžiausias iššūkis, tai yra sveikatos sistemos sugebėjimas susitvarkyti su užpuolančiu iššūkiu. Tiesiog šitoje skaidrėje matote, kiek žmonių šiuo metu gydoma stacionare, ir ta kreivė labai puikiai didėja. Mes kaip tik dabar darome gilesnę analizę, bet aš galiu tiesiog pasakyti, kad būtų lengva jums įsivaizduoti, koks yra paslaugų poreikis. Šie metai yra 2020-ieji. Iš tikrųjų tą stacionare gydomų žmonių skaičių galite labai nesunkiai suskaičiuoti, nes faktiškai realiai 5 % iš šiuo metu aktyvių atvejų yra gydomi stacionare. Vadinasi, tą skaičių, kurį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, užtenka padalinti iš 20 ir jūs gausite maždaug tokį skaičių, kiek šiuo metu yra gydoma stacionare. Pusei iš jų, tai yra daliname iš dviejų, reikia deguonies kaukių. Mes dabar turime maždaug apie 300 žmonių, kuriems reikia deguonies kaukių, ir dar apie dešimtadaliui reikia skubios pagalbos reanimacijos ir skubios pagalbos skyriuose.
Kas tikriausiai visus labai domina, tai praeitą savaitę buvo Prezidento G. Nausėdos suburta Sveikatos ekspertų taryba. Ir man tenka laimė joje dalyvauti. Aš iš karto noriu tokį dalyką pasakyti, ji nėra prieš kažką, kažką kritikuoti ir taip toliau. Tai tikrai yra suburtas kolektyvas žmonių, kurie iš tikrųjų aukoja savo laisvą laiką, tiesiog vietoj galbūt knygų skaitymo, buvimo gamtoje tam, kad pasidalintų savo žiniomis ir įžvalgomis, ką būtų galima daryti. Aš tiesiog kaip pavyzdį galiu pasakyti. Vėlinių vakarą tris valandas vyko komisijos posėdis, kur buvo ieškoma, sprendžiama, ką reikėtų daryti, kokie galėtų būti sprendimai. Vakar taip pat nuo keturių iki septynių vyko tokie posėdžiai.
Visiškai baigdamas savo pristatymą, aš noriu pasakyti tiesiog vieną tokį puikų apibendrinimą, čia vietoj išvadų. Aš tiesiog norėjau parašyti angliškai, kad nebūtų iškraipytas žodis. Sakyčiau, vienas iš epizodų, kai buvo sėkmingiausiai pasaulyje susitvarkyta su koronavirusu. Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrė, kai buvo paklausta „Time“ žurnalistų, kaip jūs manote, kas buvo svarbiausias dalykas, dėl ko jums pavyko susitvarkyti su pandemija, labai gražiai pasakė – tai buvo visiškas atvirumas visuomenei, tiesiog mes dalijomės kiekviena žinute. Mes pasakėme, ką mes žinome, ko nežinome ir ko galbūt mes negalime padaryti. Aš manau, kad vienas iš svarbiausių dalykų yra tiesiog būti atviriems visuomenei, ką Pietų Korėja puikiai padarė.
Ačiū už jūsų dėmesį, geros jums dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam profesoriui. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, mes išklausysime gal visų pranešėjų, o tada turėsime 30 minučių klausti ir atsakyti.
Kviečiu į tribūną gerbiamą V. Zemlį-Balevičių, matematikos mokslų daktarą. Prašom.
Matematikos mokslų daktaro Vaidoto Zemlio-Balevičiaus kalba
V. ZEMLYS-BALEVIČIUS. Laba diena visiems. Palauksime, kol skaidrės pasirodys. Aš esu Vaidotas Zemlys-Balevičius, esu duomenų mokslininkas ir dirbu su duomenimis jau daugiau kaip 20 metų. Aš dirbu strateginių rinkos tyrimų bendrovėje „Euromonitor International“. Mano kasdienis darbas yra pateikti tinkamus duomenis, kad kompanijos pasaulyje galėtų priimti tinkamus sprendimus. Tam, kad būtų galima priimti sprendimus, duomenys turi būti geri.
Mano pranešimas bus apie mano pastebėtas duomenų kokybės problemas, duomenis, kurie buvo teikiami apie epidemiją. Turėdami gerus epidemijos duomenis, mes turime gausybę galimybių visų pirma žinoti, kokia yra aktuali situacija, galime matuoti epidemijos priemonių taikymo efektyvumą ir galime, o tai yra pats svarbiausias dalykas, prognozuoti savo sveikatos apsaugos sistemos apkrovą.
Duomenys, kuriuos aš stebėjau, buvo viešai prieinami duomenys, juos skelbė SAMʼas, Registrų centras ir data.gov.lt. Problemos dėl duomenų, aš čia surašiau kelis slaidus. Duomenys nebuvo teikiami korektiškai. Pirma, didžiausia problema, kad buvo teikiami tik dieniniai duomenys, tai yra jei tą dieną tų duomenų neparsisiuntei, kitą dieną jų nepamatysi. Formatai nuolat keičiasi. Laikui bėgant atsirado daugiau duomenų šaltinių, tie duomenys iš skirtingų šaltinių skiriasi, o nesutapimai tų šaltinių – kad skiriasi mirčių skaičius, skiriasi atvejų skaičius. Patys duomenys, jei skelbiami kasdien, diena iš dienos nesutampa, atsiranda, dingsta atvejai, atsiranda, dingsta testai. Savaitgaliais duomenys ne visada atnaujinami. Pavyzdžiui, trūksta hospitalizacijos duomenų, kurie buvo pradėti skelbti tik nuo spalio mėnesio. Visiškai neskelbiami savivaldybių testų duomenys, kur mes negalime pasakyti, kas vyksta savivaldybėse. Neskelbiami židinių duomenys ir esminiai sergančiųjų duomenys, skirti epidemijai valdyti, tai yra tai, kas vyksta ligoninėse, buvo pradėta skelbti tik spalio mėnesį, duomenys skelbiami tik suminiai, ne iš visų ligoninių, o tai iš tikrųjų trukdo padaryti kokias nors analizes.
Ir dar iš tų duomenų problemų dėl analizės ir prognozavimo didžiausia problema, kuri ypač išryškėjo iš epidemijos antrosios bangos, kad yra stebimas atvejų skaičių nesutapimas. Kiekvieną dieną yra skelbiami laboratorijų duomenys, kiek buvo padaryta testų, kiek teigiamų atvejų, ir, pavyzdžiui, iš praėjusių dešimties dienų aštuonios dienos buvo, kai atvejų skaičius buvo didesnis už teigiamų testų skaičių, o tai matematiškai yra nesąmonė. Vadinasi, atvejai yra prirašinėjami iš anksčiau. Ir pagal prognozę mes tada nežinome, kokia situacija. Ar mes prognozuojame, kokie atvejai buvo prirašyti, ar mes prognozuojame, kad epidemija įsibėgėja.
Vis tiek pagal tuos duomenis galima dirbti, ir pagrindinis darbas, ką galime pasakyti, tai naudoti įvairius statistinius metodus, kurie visus trūkumus išlygina. Bet kai tu naudoji netikslius duomenis, naudoji įvairius statistinius triukus ir taip toliau, prarandi galimybę pagal tuos duomenis matyti aktualią situaciją, kas vyksta šiandien. Tu turi laukti savaitę ar dvi, kad pamatytum, ar tikrai kas nors pasikeitė, ar ne.
Bet net ir tokiu atveju buvo galima matyti, kad situacija Lietuvoje su antrąja banga yra bloga. Eksponentinis augimas prasidėjo liepos mėnesį. Jis tęsėsi iki rugsėjo mėnesio, šiek tiek buvo sustojęs ir po to nuo spalio mėnesio mes vėl stebime eksponentinį augimą.
Kai buvo pradėti skelbti hospitalizacijos duomenys, lygiai taip pat mes galėjome stebėti eksponentinį augimą. Eksponentinis augimas. Aš čia įkėliau porą slaidų, kaip jis atrodo. Čia mes turime liepos mėnesio situaciją. Matome, raudona linija yra Lietuvos atvejai ir jie nuo dviejų atvejų 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 14 atvejų per du mėnesius. Mes turime septynių kartų augimą. Problema yra tas pats eksponentinis augimas, kuris persikėlė į spalio mėnesį, kur mes matome kur kas didesnį augimą. Atvejų skaičius rugsėjo 13 dieną yra maždaug apie 20, o lapkričio 1 dieną skaičius jau yra apie 500, tad galite įsivaizduoti, koks yra augimas.
Problema dėl eksponentinio augimo, nes mes jį matome vėlai, čia yra pavyzdys su ligonių skaičiais. Mėnesio pradžioje mes turime 200 užimtų lovų ligoninėse, už mėnesio mes turime 600. Jeigu taip auga eksponentinis augimas, vadinasi, po mėnesio mes turėsime tris kartus daugiau – 1 tūkst. 800. Norint suvaldyti eksponentinį augimą, mes turime priimti sprendimus kur kas greičiau, negu iki šiol jie buvo priimami. Per pirmąją bangą buvo imtasi griežtų priemonių ir augimas buvo suvaldytas, bet per antrąją bangą, matyti, buvo stipriai pavėluota ir mes dabar turime nemažų problemų.
Mano išvados iš tų pastebėjimų ir pasiūlymai. Norint priimti tinkamus sprendimus, mums reikia tinkamai tvarkyti duomenis. Tiesiog vienintelis… Įprastinės, gerosios duomenų praktikos, tai yra duomenų tikrinimas, užsitikrinimas, kad duomenys yra pateikiami teisingai, laiku, yra patikrinama prieš juos išleidžiant, ar ten nėra nesąmonių, ir taip toliau, ir panašiai.
Kitas dalykas, labai svarbus informuojant visuomenę, yra duomenų atvėrimas. Visas šias analizes aš padariau remdamasis atvirais duomenimis. Visuomenei yra didžiulis poreikis tokių analizių ir kad tų duomenų būtų daugiau. Dabar yra pateikiami tik Lietuvos duomenys dažniausiai, o žmonėms, mes turime daugiau kaip 50 savivaldybių, visiems žmonėms svarbu, kas vyksta pas juos. Pavyzdžiui, pasižiūrėti, kas dabar vyksta Akmenės rajone ar kokia situacija buvo prieš mėnesį, dabar negalima.
Kitas dalykas dėl duomenų atvėrimo. Dabar visi pasaulio mokslininkai prognozuoja dar įvairius modelius dėl COVID, jie tiesiog ima atvirai prieinamus duomenis ir prognozuoja. Jeigu mes tinkamai pateiktume duomenis, to dabar tikrai nėra, mes iš karto turėtume, kad visi pasaulio mokslininkai šalia savo modelių tobulinimo įtrauktų Lietuvos duomenis, mes turėtume geriausia, ką galime turėti, – prognozės įrankius su aktualiais duomenimis. O dabar, pavyzdžiui, ką mes matome Europoje, tie duomenys atsilieka dviem dienomis ir kartais net nenueina.
Pats asmeniškai aš padariau šitą (…), duomenų valymas ir tvarkymas nėra ypatingų galių reikalaujantis dalykas, aš pakūriau automatinį procesą, kuris surenka visus SAM skelbiamus duomenis ir kasdien atnaujina puslapį su duomenimis ir grafikais.
Linkiu, kad ateinantis Seimas ar kas nors sutvarkytų duomenis, juos atvertų, paskirtų žmones, kurie pritaikytų gerąsias duomenų praktikas, mūsų valstybė, remdamasi gerais duomenimis, galėtų padaryti tinkamus, savalaikius sprendimus ir žinotų, ko imtis toliau. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamą dėstytoją profesorių V. Nakrošį. Jums skiriama laiko žodžiui.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo profesoriaus Vitalio Nakrošio kalba
V. NAKROŠIS. Gerbiami Seimo nariai, Seimo svečiai, aš esu Vitalis Nakrošis iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto, vadovauju Lietuvos mokslo tarybos projektui dėl Lietuvos atsako į COVID-19 pandemiją ir krizės valdymo. Kadangi pasisakyti turiu tik septynias minutes, tai apsiribosiu tik septyniais pagrindiniais teiginiais dėl krizės valdymo. Jie yra pagrįsti projekto metu surinktais objektyviais duomenimis.
Pirma. Dėl sparčios globalizacijos, klimato kaitos, geopolitinės konkurencijos ir kitų priežasčių daugėja sisteminių grėsmių, kurios sukelia įvairias krizes. Tai gali būti ekonominės krizės, infekcinės epidemijos, įvairios katastrofos ar stichinės nelaimės. Kai kurios krizės yra ypač sudėtingos ir painios. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija sukėlė plataus masto ir ilgo laikotarpio krizę, pareikalavusią greito, lankstaus ir įvairiapusiško atsako. Kad būtų galima apsaugoti Lietuvos gyventojų gerovę ir patirti kuo mažesnę žalą, politikai Lietuvoje turėtų teikti daugiau dėmesio krizių valdymui. Svarbu pažymėti, kad tai reiškia ne tik išankstinį pasiruošimą įvairioms grėsmėms ir jau prasidėjusių krizių tvarkymą, kaip tai dažniausiai supranta mūsų sprendimų priėmėjai. Esant dideliam netikrumui ir nenuspėjamumui dėl sisteminių grėsmių ir jų galimo poveikio, mes taip pat turime sukurti atsparesnę viešojo valdymo sistemą, kuri būtų pajėgi greitai reaguoti į įvairias nenumatytas krizines situacijas.
Antra. Norint sukurti veiksmingesnes krizių valdymo sistemas, reikia objektyvaus COVID-19 sukeltos krizės valdymo pamokų įsivertinimo. Pavyzdžiui, mano nuomone, sėkmingai įveikti pirmąją koronaviruso bangą labiausiai padėjo išteklių ir pastangų sutelkimas panaudojant visas lankstumo galimybes viešojo valdymo sistemoje ir visuomenėje, o ne išankstinis pasiruošimas ar kokie nors prevenciniai darbai. Nepaisant tam tikrų aptarimų ir pažymų dėl šios krizės valdymo, mūsų šalyje labai trūksta viešai prieinamo apibendrinimo, ko konkrečiai būtų galima pasimokyti iš pirmosios koronaviruso bangos. Nors jau praėjo beveik šeši mėnesiai nuo COVID-19 valdymo strategijos patvirtinimo, mes vis dar neturime išsamaus strategijos įgyvendinimo vertinimo. Todėl nauja Vyriausybė turės pati pasidaryti preliminarias išvadas dėl šios krizės valdymo, o sistemingą pamokų įsivertinimą reikės atidėti iki antrosios bangos pabaigos.
Trečia. Lietuvoje trūksta efektyvių krizės valdymo mechanizmų. Tiek bendra krizių valdymo sistema, tiek civilinės saugos sistema nebuvo tinkamai pasiruošusios suvaldyti koronaviruso epidemiją Lietuvoje, todėl tapo būtina sukurti atskirą krizės valdymo sistemą, specialiai pritaikytą šiam konkrečiam atvejui. Nors ir reikia sustiprinti silpnąsias krizės valdymo grandis, kaip antai ekstremalių situacijų valdymo sistemą arba visuomenės sveikatos valdymo grandį, tai reikia daryti remiantis gerai apgalvotais modeliais ir pagrindiniais teisėkūros principais. Pavyzdžiui, šių sąlygų tikrai neatitinka naujas civilinės saugos sistemos pertvarkos įstatymų projektų paketas, kuriame siūloma centralizuoti ekstremalių situacijų valdymą viename departamente. Pagal jį taip pat nėra išnaudojamos galimybės sukurti labiau integruotą valdymo sistemą, sujungiančią civilinės saugos, krizių valdymo ir kitas sistemas. Todėl šis pertvarkos projektas turėtų būti grąžintas tobulinti naujai Vyriausybei.
Ketvirta. Pirmąją koronaviruso bangą sėkmingai įveikti mums padėjo tinkamas krizės valdymo branduolys, kurį šiuo metu sudaro du pagrindiniai valdymo centrai, galintys koordinuoti skirtingus krizės valdymo klausimus. Viena vertus, tai yra Ministro Pirmininko S. Skvernelio pirmininkavimas, Vyriausybės COVID-19 komitetas ir kelios darbo grupės, tai Vyriausybės kanceliarijoje sudaro pagrindinį krizės valdymo mechanizmą. Kita vertus, tai yra ministro A. Verygos vadovaujamas Valstybės operacijų centras ir štabas Sveikatos apsaugos ministerijoje, daugiausiai dirbę sveikatos politikos klausimais.
Antrosios koronaviruso bangos metu reikėtų išlaikyti šį krizės valdymo branduolį ir jo dviejų centrų komandas, nes nauja Vyriausybė neturės laiko pradėti darbų nuo balto lapo. Taip pat, mano nuomone, naujos Vyriausybės vadovas neturi būtinai vadovauti operacijų centrui, kuris nuo šios krizės pradžios jau priėmė apie 2 tūkst. 500 sprendimų, kad liktų laiko užsiimti kitais politiniais prioritetais ir strateginiais reikalais. Žinoma, operacijų centrui nebūtina priimti tiek daug operacinių sprendimų ir užsiimti mikrovaldymu, kad būtų galima palikti daugiau laisvės savivaldybėms, tačiau reikia pripažinti, kad dėl iniciatyvos ir gebėjimų stokos periferinėse viešojo valdymo sistemos grandyse gali būti reikalingas įsakmus vadovavimo stilius įgyvendinimo proceso metu.
Penkta. Didelio masto krizėms valdyti reikia tinkamų struktūrų, sistemų, priemonių ir žmogiškųjų išteklių.
Norėčiau atkreipti dėmesį į žmonių viešajame valdyme svarbą valdant krizes, nes kai neveikia valdymo sistemos, kai trūksta informacinių sprendimų ir duomenų, ir tam tikrų priemonių, kompetentingi tarnautojai ir kiti darbuotojai gali visa tai sukurti, kaip tai iš dalies ir vyko šios krizės valdymo metu. Kadangi krizės metu valstybės karjeros tarnyboje trūko iniciatyvos, COVID-19 krizės valdymo sistemoje daugiausiai atsakomybės prisiėmė politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai, tačiau dėl viso politinio korpuso pasikeitimo Vyriausybėje ir ministerijose krizės valdymo perdavimas į naujas politines rankas bus nemenkas iššūkis. Perėmimui užtikrinti buvo sukurta COVID-19 darbo grupė, kurioje naujos valdančiosios daugumos atstovai rengs naują valdymo planą. Rengiant šį dokumentą reikėtų ir būtų tikslinga atsižvelgti į esamos COVID-19 strategijos įgyvendinimo rezultatus, nes mums reikalingas vienas, bet geras planas, tačiau tai reikalauja sklandaus bendradarbiavimo su kadenciją baigiančios Vyriausybės komanda.
Taip pat svarbu, kad naujos Vyriausybės sudėtyje greitai atsirastų naujų lyderių ir būtų suburta komanda, kuri galėtų greitai imtis krizės koordinavimo ir administravimo darbų Vyriausybės kanceliarijoje, Sveikatos apsaugos ministerijoje ir kitose ministerijose.
Šešta. Nepaisant žmogiškųjų išteklių svarbos reformų ir krizių metu, Ateities ekonomikos DNR plane ir kituose Lietuvos strateginiuose dokumentuose akivaizdžiai trūksta viešojo sektoriaus reformų ir investicijų į valstybės tarnybos gebėjimų stiprinimą. Todėl kol kas nematau galimybių sukurti lankstesnę ar pažangesnę viešojo valdymo sistemą, kuri būtų dar atsparesnė būsimoms krizėms ateityje. Todėl, peržiūrėdama strateginius dokumentus, būsimoji Vyriausybė turėtų išnaudoti naujo Europos Sąjungos gaivinimo atsparumo fondo galimybes siekiant pakelti viešojo sektoriaus pajėgumus į žymiai aukštesnį lygį.
Gerbiamieji, Lietuvoje ypač trūksta aukštesniosios valstybės tarnybos, kurios vadovai galėtų pasiūlyti tiek kaitos lyderystę reformų ir krizių metu, tiek stabilumą keičiantis vyriausybėms. Jeigu mums būtų pavykę anksčiau sukurti stiprią vadovų komandą ir korpusą, būtų buvę daugiau galimybių lyderystei krizės metu ar sklandesniam perėjimui besikeičiant vyriausybėms. Todėl nauja Vyriausybė turėtų taip pat sukurti naują vadovų grandį, kuri būtų valdoma ne politinio lojalumo principu, kaip yra iki šiol, o šiuolaikiniais metodais, kad valstybės tarnyba, kurioje dirba vadovai, būtų ir profesionaliai, ir politiškai jautri naujiems politiniams prioritetams.
Galiausiai COVID-19 epidemija įžiebė naujų valdžios bendradarbiavimo su visuomene ir įvairiomis suinteresuotomis grupėmis galimybių. Atsirado daug naujų nevyriausybinių iniciatyvų, kaip antai „Laikykitės, medikai“ ir „Stiprūs kartu“. Jos padėjo apsaugoti medikus ar teikė paramą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Todėl Lietuvos valdžios institucijos turėtų labiau plėtoti pasitikėjimo santykius su piliečiais ir labiau pasitikėti bendradarbiaujamosios valdysenos principais.
Tikiu, kad bendros valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių iniciatyvos padės visai valstybei greičiau prisitaikyti prie naujos realybės po COVID-19 krizės arba, kitaip kalbant, peršokti į priekį, į pažangesnio valdymo realybę, užuot atšokus atgal į pradinį tašką, nuo kurio mes pradėjome ilgąjį krizės valdymo procesą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. (Plojimai) Kviečiu į tribūną gerbiamą A. Bilotienę-Motiejūnienę, Santaros klinikų valdymo direktorę. Ar yra gerbiama A. Bilotienė-Motiejūnienė? Kitas pranešėjas bus V. Grigas, Molėtų ligoninės direktorius. Jis mums pranešimą skaitys nuotoliniu būdu.
Santaros klinikų valdymo direktorės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės kalba
A. BILOTIENĖ-MOTIEJŪNIENĖ. Laba diena, atsiprašau už savo pavardės praklausymą. Aš esu Santaros klinikų valdymo direktorė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Esu tikriausiai tiesiogiai susijusi ir atsakinga už Vilniaus regioną. Su mūsų įstaigos komanda dirbame šiuo klausimu. Kadangi laiko nedaug, o problema tikriausiai eskaluojama ir diskutuojama apie ją gana išsamiai, aš mėginsiu išskirti pagrindinius du dalykus, dėl ko yra sudėtinga. Konkrečiai kalbėsiu apie Vilniaus regiono situaciją.
Mūsų regione šiandien mes turime beveik 200 užimtų lovų – gydomi sudėtingi arba labai sudėtingi, kritiškai sunkūs pacientai, sergantys COVID liga. Kokie sunkumai? Pagrindiniai sunkumai, kad gali trūkti taip nuskambėjusių lovų arba vietų, arba personalo. Pradėsiu iš pat pradžių.
Dabar karščiuojančių, kartu ir sergančių gripu yra gana nemažai pacientų. Jie atvyksta į priėmimo skyrius, skundžiasi, kad tenka ilgai laukti. Todėl iš tiesų reikėtų užtikrinti karščiavimo klinikų veiklą ir įpareigoti užtikrinti jų veiklą savivaldybėse. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti tam tikras karščiavimo klinikų skaičius.
Taip pat paslaugų teikimas. Mes kiekvieną dieną stacionarizuojame apie 20, per 20 sergančių COVID mūsų regiono pacientų. Vadinasi, tokiu skaičiumi turime praplėsti savo regione lovų fondą, tačiau tuo pačiu metu turime užtikrinti ne tik mes, bet ir viso rajono, regiono įstaigos, kad gyventojai gautų būtinąją ir reikalingą neatidėliotiną pagalbą bei planines paslaugas. Šiandien, kuomet COVID situacija yra gana sudėtinga, nes reikia labai dažnai, kartais net kelis kartus per dieną, perorganizuoti darbą mūsų įstaigoje, taip pat bendrauti regionuose, iš tiesų bendravimas užima tikriausiai 60–70 % laiko ir rytas prasideda taip: „Labas rytas, gerbiamas direktoriau, kaip jūs galvojate, gal galėtumėte pradėti teikti kovidines paslaugas.“ Čia kaip pavyzdys. Ką iš tiesų aš noriu tuo pasakyti? Noriu tuo pasakyti, kad vis dėlto mes, kaip organizuojanti įstaiga, neturime tikriausiai administracinių įgaliojimų, ko reikėtų tam, kad galėtume pasakyti, kad galėtume susitarti, kiek ir kokių lovų kur reikia.
Šiandien Vilniaus regione kartu su mumis dalyvauja bendradarbiaudama gydant COVID-19 ligą Antakalnio ligoninė. Šiuo metu mes ten turime 75 pacientus. Žadame plėstis, bet vėlgi turime pasižiūrėti, kur ir kaip perkelti paslaugas. Nuo šios dienos bendradarbiauja Ukmergės ligoninė. Ten turėsime 28 vietas gydyti COVID-19 pacientus. Bandome susitarti ir su kitais regionais, bet, kaip aš minėjau, iš tiesų pagrindinis klausimas yra, o kaipgi mes užtikrinsime būtinąją pagalbą, kaip užtikrinsime planines paslaugas, kartu teiksime COVID-19 paslaugas su tais pačiais turimais personalo resursais. Ir vėlgi klausimas, o kokį apmokėjimą mes gausime už tai, kad mes teiksime mažiau arba atsisakysime tam tikrų paslaugų teikimo.
Mano siūlymas būtų vis dėlto įveiklinti klasterio organizuojančias įstaigas, kad jos turėtų administracinius įgaliojimus, ne kaip dabar labiau iš tiesų turime pavedimus organizuoti, bet be jokių įrankių. Arba tai galėtų būti koordinuojantis asmuo Vyriausybėje, prie Vyriausybės. Jis turbūt būtų tinkamiausias šiuo metu organizuoti, matyti visą tą Lietuvos sistemą platesniu mastu. Kaip aš minėjau, aš kalbu tik apie Vilniaus regioną.
Taip pat yra visiškai didelis neaiškumas dėl slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų, nes tose įstaigose, kaip žinoma, iš tiesų liga labai greitai plinta. Šiandien Vilniaus regione turime kelias įstaigas, kur yra daug susirgimų. Tai iš tiesų turėtų būti koordinuojamos įstaigos, kad nepaliktų nei personalas nežinioje, nei globos įstaigos darbuotojai, kad galėtų gauti tam tikrą pagalbą.
Pagal dabartinį esamą teisinį reguliavimą, atskaitomybę bei veiklų pasiskirstymą, išliekant tokioms susirgimo tendencijoms, gali būti taip, kad tektų stabdyti tam tikras paslaugas. Kodėl? Todėl, kad regionuose, kalbant su įstaigų vadovais, turint mintyje, kad yra labai nemažai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, esančių rizikos grupėje pagal amžių, lėtinius, gretutinius susirgimus, taip pat kaip ir mūsų įstaigoje, yra žmonių saviizoliacijoje, yra sergančių, be to, dirbančių su COVID-19 darbas šiek tiek skiriasi.
Pavyzdžiui, Infekcinių ligų centras. Jame prieš visą pandemiją dirbo pas mus apie 40 žmonių, šiuo metu talkina ir dirba (esame išsiplėtę) 225 žmonės. Iš tų pačių resursų, iš tų pačių, kai per pirmąją bangą neteikėme planinių paslaugų. Šiuo metu bandome užtikrinti maksimaliai reikalingų paslaugų teikimą, tačiau, kaip aš minėjau, yra peržiūrima kiekvieną dieną. Pasitelkėme ir gydytojus rezidentus. Kartais galbūt pritrūksta papildomo pokalbio, tačiau tai yra medicina, kartais sprendimai turi būti greiti ir labai greiti. Kaip ir praėjusį savaitgalį, prieš ilgąsias šventes, turėjome papildomai surasti būtent pas save, peržiūrėję dar ir dar kartą patalpas, infrastruktūrą, darbuotojus, kur galėtume papildomai gydyti COVID-19 pacientus.
Mano siūlymas šiuo atveju būtų, iš tiesų būtų tikslinga įvertinti esamą situaciją.
Visi sako – žmogiškųjų išteklių užteks, o aš abejoju. Aš abejoju, kad esant tokiam sergamumui, esant vis dėlto tokiam kiekiui saviizoliacijos ir norint užtikrinti ir planinių paslaugų teikimą, ir būtinųjų, ir gydyti COVID-19, tikriausiai reikėtų pasirengti, įvertinus situaciją, planą dėl žmogiškųjų išteklių gydant COVID-19 ligą užtikrinimo. Taip pat galbūt panaudoti ir mobiliąsias komandas, ir kitus resursus. Trumpai mano kalboje yra tai, kad pas mus problema yra dėl galimų lovų, nes šiandien Vilniaus regione turime pagal susitarimą ne daugiau kaip 150 lovų, kurių kiekį galime etapiškai praplėsti kitose gydymo įstaigose, o tai reiškia – ne visai savaitei, jeigu tokia tendencija išlieka ir toliau. Todėl reikalingi tam tikri teisės aktai, tam tikras koordinavimas ir neabejotinai planas. Būkime sveiki ir saugūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai pranešėjai. Dabar, gerbiami kolegos, jungsimės su Molėtais ir kalbėsime su gerbiamu gydytoju, ligoninės direktoriumi V. Grigu. Prašom, gerbiamas Vaidotai. Jus matome ir girdime.
Molėtų ligoninės direktoriaus Vaidoto Grigo kalba
V. GRIGAS. Laba diena visiems, esu Vaidotas Grigas, Molėtų ligoninės direktorius, esu Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas, tai, matyt, kalbėsiu šiek tiek plačiau nuo kitų įstaigų, kurios priklauso mūsų organizacijai. Smagu, kad 36 Seimo nariai bent jau susidomėjo šiuo klausimu, nors šis klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus visai Lietuvai, ir manau, kad ir kitiems Seimo nariams turėtų būti labai aktualus. Matyt, galima tik pasidžiaugti, kad rinkimai baigėsi, jie baigėsi, džiugu, kad baigėsi taip, kaip baigėsi. Situacija yra blogėjanti. Matome.
Mes tikrai labai džiaugėmės rezultatais, kurie buvo pirmos bangos metu, džiaugėmės, kad daugumą sveikatos įstaigų pavyko išlaikyti švarias, bet tada buvo išjungta visa sistema ir, žinoma, nieko nedarant praktiškai nelabai kas ir galėjo įvykti. Šiuo metu situacija yra kita, veiksmai, mūsų manymu, yra gerokai pavėluoti, nes ši situacija, pasirodo, jau po rinkimų kitą dieną visiškai išėjo iš kontrolės, tą pripažino ir sveikatos apsaugos ministras. Pavėluotos priemonės mūsų medikų bendruomenės nedžiugina, žinant, kokie yra užsikrėtimo rodikliai, yra siaučiama krepšinio rungtynėse po 5 tūkst. sirgalių, yra nesilaikoma rekomendacijų. Iš tikrųjų, mūsų visų medikų nuomone, tai žeidžia mus kaip bendruomenę, tą, kuri, matyt, daugiausia ir turės visą šitą, kaip sakyti, visą bėdą ir išspręsti, žinoma, ne tik savo, bet ir savo šeimų sveikatos sąskaita.
Mūsų siūlymas buvo ir pirmos bangos metu, ir antros bangos metu, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga išdėstė savo požiūrį į epidemijos valdymą, teikė savo pasiūlymus, tačiau nė iš vienos institucijos, kurioms mes teikėme šiuos pasiūlymus, jokio atsakymo negavome. Labai gaila. Mūsų tikslai buvo nurodyti, kad mes turime išlaikyti kiek įmanoma daugiau švarių įstaigų, tai yra tose įstaigose neturi būti gydomi COVID-19 ligoniai. Tai yra tuos srautus perskirstyti taip, kad kuo daugiau žmonių gautų tiek tą ekstrinę paslaugą, kuri nėra kovidinė, ir taip pat planines paslaugas. Apie planines paslaugas mes kalbame ne tik apie planines operacijas, bet ir įvairių specialistų konsultacijas, reabilitaciją ir taip toliau. Lovų mes galime pristeigti kiek tik norite, turime didžiausią stacionarinių lovų kiekį Lietuvoje. Pas mus irgi jokių problemų, galima įsteigti net ir 120 lovų kovidinę ligoninę, tačiau reikia įvertinti situaciją tokią, kad pas mus yra didžiulis slaugos skyrius, yra didžiulė ambulatorinė grandis, kur specialistai konsultuoja mūsų rajoną, vidaus ligų skyrius, o personalo yra tiek, kad tik užtenka visas šitas prievoles mums įvykdyti.
Įvertinus tai, kad jeigu mes ir privalėsime steigti, o panašu, kad irgi privalėsime nuo pirmadienio turėti kovidinį skyrių, tai neabejotinai ir tiesiai šviesiai galiu pasakyti ne tik nuo savo įstaigos, bet ir nuo kitų tai, kad reikės perskirstyti personalą taip, kad užtikrintume, kad tik kovidiniame skyriuje dirbtų tie specialistai ir niekur kitur. Vadinasi, mes iš karto susiduriame su personalo problema ir, jeigu naudojame tik savo vidinius resursus, dauguma tokių nedidelių įstaigų… Bet nėra ko stebėtis, kad ir tokios kaip Santaros klinikos arba Panevėžio respublikinė ligoninė jau pradeda susidurti su personalo trūkumu. Didžiausia problema yra ne lovų skaičiaus sukūrimas, bet tai, kas tas lovas aptarnaus, tai yra kas gydys pacientus, juos prižiūrės. Ir, neduok Dieve, vienai ar dviem pamainoms iškrentant iš darbo, kai turi izoliuotis dviem savaitėms, mes susiduriame su didžiausia personalo problema. Ne paslaptis, kad daug personalo yra važinėjančio, tai yra dirba per kelias gydymo įstaigas. Taigi neabejotinai, aš manau, po savaitės, dviejų savaičių bent jau planinės paslaugos tikrai bus daug kur ribojamos, o kai kur ir stabdomos.
Kaip ir pirmos bangos metu, lygiai taip pat ir šitos, prasidedant antrajai bangai, žinant, kokios yra daugelio įstaigų finansinės galimybės pačioms pirktis apsaugos priemones, rūpintis, kaštai, žinoma, yra padidėję šiemet labai stipriai, nes mūsų finansavimas priklauso nuo tam tikro pasirašyto susitarimo su ligonių kasomis, tos vadinamosios 1/12, kuri buvo suplanuota šių metų pradžioje, kada apie pandemiją net nebuvo kalbos, įvertinus tai, kad tiek apsaugos priemonių, tiek papildomo personalo, tiek viso kito kaštai yra didžiuliai. Mes jau seniai siūlėme, kad būtų vėl užtikrintas tvarus finansavimas, nes užsidirbti tuos pinigus teikiant vis daugiau ir daugiau planinių paslaugų yra didžiulė rizika personalui užsikrėsti pirmiausia, vėlgi to personalo netekti. Siūlėme, kad būtų bent stabilus 1/12 finansavimas. Kol kas irgi jokio atsako, kaip ir mūsų organizacija, negavome, o šitas klausimas turėtų būti užtikrintas čia ir dabar.
Na, matyt, paklausčiau, ar kas nors žino, kokius mes rezervus turime? Mes nežinome šitos informacijos, kokie sukaupti rezervai apsaugos priemonių, tos pačios aparatūros. Žinome visi apie gyvybinių funkcijų monitorius, kurie buvo išdalinti, o po to visi surinkti, ir kur jie dingo, dabar lieka neaišku. Tai vėlgi mes nežinome ir ta situacija nėra aiški, kiek valstybė turi apsaugos priemonių rezervų užtikrinti gydymo įstaigoms, jeigu jų pritrūktų, o manau, kad ateityje jų tikrai pradės trūkti, nes vėlgi mes susiduriame su finansiniais sunkumais ir susidursime ateityje dar labiau.
Aš manau, kad nepakankamas yra ir testavimas, tai turi būti išplėsta įtraukiant ir privačias laboratorijas. Juk galimybių mes turime tą padaryti, ir čia pirmas dalykas, ką mes turėtume daryti, kuo vadovaujasi kitos šalys, tai yra testavimas, kad kuo mažiau būtų kontaktų, kad neišlįstų tie nešiotojai, kai vieną dieną jis besimptomis ateina į darbą, pabendrauja su daugeliu kolegų, kitą dieną sužinai, kad jo COVID teigiamas, ir tau reikia uždaryti visą kažkokį padalinį, kaip mes šeštadienį visiškai uždarėme savo virtuvę ir nuo sekmadienio ryto nežinome, kaip maitinti ligonius, tiksliau, viską sutarėme ir ligoniai liko pamaitinti. Bet čia yra tokia situacija. Manau, kad daugelis įstaigų su tokia situacija susiduria kasdienybėje kiekvieną dieną.
Labai gaila, kad mes… Iš tikrųjų ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga siūlė savo pagalbą dalyvaujant įvairių sprendimų diskusijose, juos priimant.
Deja, mes irgi nebuvome įtraukti į tas organizacijas, tai yra nebuvome įtraukti į visą šią situaciją. Tikrai turime daug pasiūlymų ir turėjome daug pasiūlymų, tačiau visą laiką mes iš viršaus gauname įsakymus, kuriuos turime vykdyti be jokių diskusijų ir taip toliau.
Taigi situacija tikrai yra bloga. Visiems linkėčiau būti sveikiems ir nesusirgti, o tiems naujiesiems, kurie ateis į valdžią (naujasis Seimas susirinks ir naujoji Vyriausybė), aš palinkėsiu tikrai labai labai daug sėkmės ir kantrybės, nes, manau, laukiančių siurprizų tikrai yra labai daug. Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Būkite prisijungęs: kai vėliau bus klausimų, galėsite atsakyti.
Gerbiami kolegos, taupykime laiką. Sekundėlę!
Dabar į tribūną kviečiu gerbiamą profesorių V. Kasiulevičių mums tarti žodį. Prašom.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus kalba
V. KASIULEVIČIUS. Laba diena, gerbiami kolegos. Taip kreipiuosi, nes visi šioje pandemijos fazėje esame kolegos ir sąjungininkai.
Noriu pradėti nuo padėkos nueinančiam Seimui, nes nepaisant to, kad mes labai daug ginčijomės, kai atstovavome savo interesams, medikų interesams, tik dėl vieno dalyko – dėl sustiprinimo medikų bendruomenės, kuri galės gintis kada nors krizės metu… Žinote, yra sunkus momentas, kai tu supranti, kad nors už tavęs stovi dideli vadai ir daug antpečių (medikų struktūra panaši į kariuomenę savo lojalumu, paklusnumu), ateina momentas, kai tu turi sakyti tiesą, nes kito kelio nėra. Mes tai darėme, kaip mokėjome, kaip mums pavyko, ir su šituo Seimu tai darėme. Nepaisant to, kiti kritikuoja, kad nedaug susirinko pozicijos. Ji jau kaip ir baigė darbą, bet, sakysim, ir tiems, kurie girdėjo, ir pozicijoje, ir opozicijoje, ir rasdavo mums laiko, esu labai dėkingas.
Kartu noriu pakviesti būsimą Seimą ir buvusius Seimo narius būti lyderiais ir turėti savyje ryžto priimti sprendimus. Visuomenėje mane dažnai vadina labai griežtų priemonių šalininku, tarsi autoritarinių priemonių, bet esu tokių priemonių šalininkas tik todėl, kad aš gerai matau sistemą iš vidaus ir žinau, jog ji nepajėgi priešintis kitaip. Todėl mes šiuo metu jau ir turime priimti tokias priemones.
Bet aš noriu pakviesti būsimą Seimą, nes Seimo nariams nereikia turbūt ataskaitų, kiek ten plinta virusas, nes tie, kurie domisi, domisi, o kurie nesidomi, vis tiek nesupras. Aš noriu pasakyti, kad reikia kitų dalykų. Reikia supratimo, kokia užduotis, koks iššūkis laukia, ir ateinantys pusę metų yra kritinis laikas. Pirmiausia reikia susitelkti, surasti pakantumo vieni kitiems, pabūti tolerantiškiems nepaisant visų nuoskaudų ir nesuvestų sąskaitų. Jas bus galima suvesti, laiko bus, bet pusmetį reikia susitelkti kartu, duoti tą kantrybės langą. Žinote, man irgi buvo nelengva, aš oponavau. Tikrai nesu tas elektoratas, buvusios daugumos rinkėjas nesu, atsiprašau, bet aš radau savyje jėgų sausio mėnesį vietoj medikų teisėtų reikalavimų, kurie iš dalies buvo vykdomi, iš dalies ne, įsilieti į tą kovą stabdant didesnę grėsmę. Aš manau, kad galbūt ir politikai gali rasti jėgų susitarti tarpusavyje ir tą pusmetį susitelkti ir daryti darbus. Čia reikia jūsų lyderystės. Čia galima, pasakysiu makiaveliškai, irgi užsidirbti taškų. Mes turime padaryti keletą dalykų.
Pirmiausia turime sustabdyti infekcijos plitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė teisingus sprendimus.
Aš nekalbėsiu daug apie tai, ką pasakė Vaidotas, Lietuvos medikų sąjūdžio taryboje esame prisiginčiję ir pridiskutavę, tikrai visa tai tiesa, bet, nesidairant atgal, padaryti sprendimai – karantinas, mes turime žinoti, kas bus po karantino. O po karantino bus iš tikrųjų irgi labai sunkus laikas, nes viruso išnaikinti mums tikrai nepavyks. Tą visi žino. Kadangi nepavyks, tai mums reikės išėjimo strategijų, protingų strategijų. Ir čia bus užduočių. Pirmiausia, kuo greičiau atvesti į Lietuvą skiepus, tai yra vakcinas. Čia vyks konkurencija, tai nėra viskas taip paprasta. Visiems mums ir jums turbūt atrodo, kad už mūsų stovi protingi žmonės, Vyriausybės darbuotojai, pareigūnai, bet, žinote, kai dabar situacija nuėjo jau gana toli, aš kai kurių klausiu, kodėl tu to nesakei anksčiau, ir jis sako, aš sakiau, bet gi manęs neklausė. Ir aš kalbėjau su daugybe tokių valdžiai dirbančių žmonių, kurie man sako, aš sakiau, bet jie neklausė. Aš sakau vieną tik atsakymą, ne kaltinimą neklausiusiems, o tam, kuris sakė. Vadinasi, tu nepakankamai garsiai sakei.
Bet kartu noriu pakviesti ir naują valdžią, ir premjerę klausyti tų žmonių, kurie sako jums nepatinkančius dalykus. Leiskite tiems žmonėms ginčytis tarpusavyje, leiskite kelti alternatyvias hipotezes ir ginčytis tol, kol nesuras tinkamo sprendimo. Vienintelis dalykas gali išgelbėti mus šioje situacijoje ir padėti Lietuvos žmonėms.
O Seimo nariams, kaip jau sakiau, reikia lyderystės, vakcinas reikia atvesti, atvesti naujus diagnostinius pajėgumus, testus, įvairius inovatyvius sprendimus. Nesvarbu, ką kalbės ministras, net ir naujas koks nors ministras bus, kuris sakys, kad viskas yra gerai ir viskas kontroliuojama. Netikėkite niekada. Ministras yra tam, kad taip pasakytų, jis turi raminti. Bet Seimo nariai gali padaryti viską, kad būtų inovatyvūs, nauji metodai, kad būtų gebėjimas apsiginti, padėti mūsų tautiečiams, vakcina būtų pirma Europos Sąjungoje, sakysim, Lietuvos teritorijoje. Reikia turėti ambicijų! Jeigu krepšinį galime (Mindaugas dažnai pateikia pavyzdį), tai galbūt ir čia galime padaryti darbų.
Slovakai parodė pavyzdį, ką reiškia lyderystė, testuodami savo populiaciją. CNN pirma naujiena netgi rinkimų metu. Vadinasi, ir mes galime būti tokie, bet tam reikės mobilizuotis, pajėgumų, kariuomenės, daugelio dalykų, kuriuos reikės įtraukti į tuos sprendimus.
Ir dar paskutinis palinkėjimas. Duokite žmonėms vilties. Nereikia žmonių gąsdinti iš tikrųjų. Jau aš prigąsdinau. Reikia kalbėti žmonėms apie galimybę apsisaugoti, galimybę išvengti infekcijos ir visada duoti vilties, ką jūs padarysite, kad visa tai išsispręstų. Sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame už Lietuvos piliečiams pasiūlytą gerą pozityvą. Kviečiu į tribūną gerbiamą profesorių D. Pūrą. Prašom, gerbiamas Dainiau.
Medicinos mokslų daktaro profesoriaus Dainiaus Pūro kalba
D. PŪRAS. Gerbiami Seimo nariai, dėkoju už galimybę atkreipti jūsų dėmesį į psichikos sveikatos svarbą ir iki, ir po, ir per pandemiją ir į būtinybę psichikos sveikatą saugoti ne bet kaip, o veiksmingais, šiuolaikiškais būdais. Šioje srityje Lietuva turi stipriai pasitempti, kad lygiuotųsi į geriausias pasaulio ir Europos praktikas. COVID pandemija ir jos pamokos galėtų būti unikali proga seniai reikalingam proveržiui šioje srityje, to proveržio šiaip ar taip reikės, o krizės būna gera proga imtis būtinų permainų. Psichikos sveikata yra lygiai taip pat svarbi visuomenei ir kiekvienam žmogui kaip ir fizinė sveikata, nėra geros sveikatos be geros psichikos sveikatos. Visuomenės psichikos sveikatą ir emocinę gerovę visų pirma lemia tai, ar sveika yra aplinka, kurioje žmonės gyvena, bręsta, mokosi, dirba, ilsisi, gydosi. Ši aplinka. O ją lemia santykių tarp žmonių kokybė, ar tai būtų šeimoje, mokykloje, gydymo įstaigoje, darbo vietoje, bendruomenėje, ar apskritai valstybės politikoje. Turi būti apsaugota nuo bet kokio smurto, bet kokios diskriminacijos bet kokiu pagrindu, o taip pat nuo nelygybės ir neteisybės. Visuomenės psichikos sveikatą, gerą ar prastą, lemia ne psichikos ligonių skaičius, jis daug nesiskiria pasaulio valstybėse, o visuomenės narių ir santykių tarp tų narių būklė. Kai lyginamės kad ir COVID-19 kontekste su kitais kraštais ir sakome arba girdime, arba sakome, esą jų kitoks mentalitetas, jie išmokę bendrauti atsakingai ir su pasitikėjimu, jų ten nereikia moralizuoti ar bauginti didelėmis baudomis, ar kaip kitaip sukelti baimę ar paniką, tai gerai būtų mums Lietuvoje susitarti – gal laikas nustoti gydyti visuomenę tuo, kuo yra susirgusi per totalitarinį laikmetį, ir imtis pagaliau kurti tokią visuomenę, kuri grįsta tarpusavio pasitikėjimu, tarpusavio pagarba, o ne smurto ir bejėgystės kultūra. Visa tai ir būtų plačiąja prasme visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas. Ir nėra geresnės „vakcinos“ už pagarbą kiekvieno žmogaus orumui ir teisėms.
Geros psichikos sveikatos ir emocinės gerovės stiprinimas turi prasidėti nuo ankstyvos vaikystės, padedant tėvams sveikai, be smurto auginti vaikus ir užtikrinti visapusiškai sveiką jų raidą. Po to seka kiti vienodai svarbūs amžiaus tarpsniai, tokie kaip oraus gyvenimo užtikrinimas senatvėje. Tai čia yra ta prevencijos pusė, kuri yra labai svarbi ir kurioje Lietuvos laukia daug neatliktų darbų, namų darbų, nes iki šiol buvo per daug priešinimosi geriausiems pasaulio pavyzdžiams, ypač Europos pavyzdžiams, ir tarptautinių organizacijų rekomendacijoms.
Dabar apie kitą svarbią dalį, kas ir kaip turi padėti vaikams ir suaugusiems, kai jie turi arba jeigu jie turi lengvų ar sunkesnių psichikos sveikatos problemų ar sutrikimų. Čia ta paslaugų pusė. Šie žmonės turi teisę į kokybišką pagalbą, bet tai turi vykti dažniausiai ne psichiatrijos įstaigose ir netgi ne psichotropiniai vaistai turi būti tos pagalbos esmė. Labai dažnai iki šiol tokia pagalba Lietuvoje nėra prieinama ir per pandemiją, bet ir iki jos nebuvo. Deja, Lietuva, paveldėjusi prieš 30 metų labai vulgariai medikalizuotą psichikos sveikatos sistemą, iki šiol iš esmės tęsia tas pačias tradicijas ir gali netgi per dosniai pasiūlyti tris tradicinius dalykus: psichotropinius medikamentus, psichiatrijos stacionarą ir nuolatinę globos įstaigą. Tam išeina virš 80 % psichikos sveikatai skiriamo biudžeto.
Inovacijoms ir minkštoms investicijoms sistema yra alergiška, kaip ir paslaugų teikėjams, jeigu jie atstovauja NVO sektoriui arba privačiai iniciatyvai. Dar pridursiu negerą tradiciją, kad Lietuvos psichikos sveikatos sistemos veiksmingumas nėra niekaip prižiūrimas nepriklausomu būdu. Ir tos nepriklausomos ekspertizės arba nėra, arba jeigu pasitaiko, tai ji yra ignoruojama. Kodėl kalbu apie tai COVID-19 kontekste? Todėl, kad klausiama ir per pandemiją, ką daryti dabar, per pandemiją. Atsakau – bent jau nebenukreipti naujų lėšų į tą pačią neefektyvią sistemą bei jos grandis. Laikas uždegti žalią šviesą inovacijoms, kokybiškoms paslaugoms. Laikas atsakingai vertinti, kas ir kodėl neveikia, ir imti šalinti spragas bei netolygumus šioje svarbioje sistemoje. Pandemijos sukelta situacija, kai dar labiau aišku negu anksčiau, kad ne vaistais reikia gydyti daugumą žmonių, kurie jaučiasi prastai, ir mes žinome, kad jie jaučiasi prastai, normaliai reaguodami į nenormalią situaciją, ir tai, kad pavojinga tęsti investicijas į dideles nuolatinės globos įstaigas, kurios tampa infekcijos židiniais, o ir šiaip ir anksčiau žinojome, kad jos yra savo esme žalingos, turėtų mums padėti ryžtis seniai laukiamoms permainoms. Lyginant su dauguma Europos Sąjungos valstybių ir kitomis gerą socialinės ir ekonominės gerovės lygį pasiekusiomis valstybėmis, Lietuva turi: a) žymiai prastesnius vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos ir emocinės gerovės rodiklius; b) turi psichikos sveikatos sistemą, kuri neatitinka šiuolaikinėmis mokslo žiniomis ir žmogaus teisių principais grįstų standartų.
Todėl būtinas proveržis, apimantis visus psichikos sveikatos politikos komponentus nuo veiksmingos prevencijos iki atsisakymo institucinės globos ir perteklinės medikalizacijos. Konkrečius pavyzdžius, ką daryti ir ko nedaryti, pateiks mano kolegė K. Levickaitė.
Aš apibendrindamas noriu priminti, kad būtent šioje srityje mums reikia susigrąžinti ambicijas ir viziją. Mes ją turėjome Sąjūdžio laikais, Atgimimo laikais, po to praradome. Noriu priminti, kad psichikos sveikata yra labai geopolitinė sritis ir mes dar neišėjome šioje srityje iš tos zonos, kurioje turbūt per ilgai buvome.
Apibendrindamas noriu priminti, kad ydinga psichikos sveikatos apsaugos sistema mums, visuomenei, brangiai kainuoja. Ir ne tik prisidėdama prie likimų luošinimo, bet ir prie to, kad būtent ir dėl jos netenkama daug gyvybių. COVID-19 pandemija yra rimtas iššūkis ir, aišku, svarbu apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes nuo šios ligos. Bet būtų gerai bent mažą dalį tokio dėmesio ir tokių lėšų skirti kitai epidemijai – tai, apie kurią aš dabar kalbu ir kuriai mes gana abejingi jau daug metų. Tai yra prastos emocinės sveikatos, emocinio neraštingumo, save ir kitus naikinančio elgesio epidemija, dėl jos vadinamųjų išorinių priežasčių mirdavo apie 4 tūkst. žmonių kasmet (tai 1995–2000 metais).
Dabar miršta, šiemet mirs ir vėl virš 2 tūkst. žmonių. Iš jų maždaug 700 savižudybių ir antra tiek dar kitų keistų mirčių, susijusių su žmogaus elgesiu arba psichika. Ir tai ne psichikos ligonių mirtys – tai mūsų bendrosios visuomenės kaina, kurią mes mokame už tai, kad nereaguojame adekvačiai į šitą epidemiją. Jeigu mes pagaliau adekvačiai reaguosime į šitą užsitęsusią epidemiją, galėsime vieni kitiems pasakyti, kad mums iš tikrųjų svarbi kiekvieno žmogaus sveikata ir gyvybė, neberūšiuojant tų gyvybių pagal mirties priežastis. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam profesoriui. Kaip ir minėjo gerbiamas profesorius, dabar į tribūną kviečiame K. Levickaitę. Ji mums pasakys, kaip veikia NVO „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Prašom.
Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės kalba
K. LEVICKAITĖ. Laba diena. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad šis psichikos sveikatos klausimas mūsų pandemijos kontekste, aš taip galvoju, pirmą kartą tokiu lygiu keliamas, bent tiek, kiek aš atsimenu, per pastaruosius aštuonis mėnesius. Norisi tai pabrėžti. Turbūt galėjo būti gal ir anksčiau, bet geriau vėliau negu niekada.
Iš tikrųjų pandemijos nuovargį ir nerimą mes kiekvienas suprantame ir jaučiame savaip. Svarbu suprasti, kad šios epidemiologinės krizės ir su ja susijusių socialinių ir ekonominių pasekmių neigiamas išdavas visuomenės psichikos sveikatai mes turėsime ilgai. Net ir pandemijai nuslūgus. Tą mes turime žinoti dabar.
Tenka antrinti profesoriui D. Pūrui, kad neišspręsti psichikos sveikatos sisteminiai klausimai šiandien mums labai smarkiai kiša koją ir taip pat negalima didžiuotis ir kai kuriais prastais viešojo valdymo įpročiais. Ar kas nors prisimena, kad 2020 metai paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais? Tokios ir panašios deklaratyvios iniciatyvos, kurios neturi nei plano, nei finansavimo, iš esmės yra nereikalingos. Tuo tarpu milijonai Europos Sąjungos finansinės paramos keliauja ir geroms, bet ir abejotinoms iniciatyvoms gražiai skambančiais prioritetais ir pavadinimais. Čia turbūt paminėsiu „Jausmomatį“, apie kurį mes girdėjome, bet yra daug panašių ir kitokių dalykų. Tai mums nepadeda, susidūrus su pandemija, atnešančia dar naujų problemų. Ir tai yra ir mūsų visų resursų klausimas.
Pandemijos psichosocialinės pasekmės yra akivaizdžios, nors, noriu pabrėžti, jos nėra niekaip centralizuotai renkamos ir viešinamos. Lietuvoje savižudybių skaičius, jis yra labai jautrus mūsų šaliai, nes mes esame vadinamieji antirekordininkai Europos Sąjungoje pagal savižudybių skaičių, kaip žinome, mažėja nuo 2013 metų. Mažėjimas tęsiasi iki šiol ir net per karantiną. Ši tendencija pasikeitė ir nusižudžiusių asmenų skaičius ėmė didėti nuo 2010 metų birželio mėnesio. Tai patvirtina tą numatymą, kad emocinės savijautos ir psichikos sveikatos sunkumai išryškėja ne tiek visuotinės krizės piko metu, kiek praėjus keliems mėnesiams ir vėliau. Reikia pabrėžti, kad savižudybių skaičius taip pat yra nestebimas ir suicidologai vis kaip nors bando atrasti tuos skaičius, kurie yra labai svarbūs stebėti realiu laiku.
Nors bendras nusikalstamumo lygis pavasarį karantino metu šalyje ženkliai krito, smurto artimoje aplinkoje atvejų daugėjo. Trys ketvirtadaliai nukentėjusiųjų, kaip žinoma, yra moterys. Nusikaltimai tapo ne tik dažnesni, bet ir žiauresni. Per pirmus du karantino mėnesius, per pirmus du pavasario karantino mėnesius, Lietuvoje buvo įvykdytos 22 žmogžudystės, kai per tą patį laikotarpį 2019 metais buvo fiksuota 10 žmogžudysčių. Visos jos yra siejamos su smurtu artimoje aplinkoje.
35 dideliuose valstybiniuose globos namuose šiandien Lietuvoje gyvena beveik 7 tūkst. žmonių su negalia arba senyvo amžiaus žmonių. Noriu pabrėžti, kad tai nėra slaugos įstaigos ar ligoninės, tai yra 100–200 žmonių, kurie gyvena kartu, kuriems yra skirta tokia globa. Į juos yra netgi nuolatinė eilė patekti. Apie 300 žmonių laukia šiandien eilėje patekti į šias paslaugas, nes nėra paslaugų bendruomenėje.
Tiesa, tik keliuose globos namuose kilo epidemiologiniai židiniai, bet, ko gero, tik todėl, kad globos namų gyventojai buvo uždaryti tuose namuose, dideliuose namuose, uždraudus iš jų išeiti arba priimti lankytojus. Ir tai truko neilgai, ir tai vėl prasidėjo. Tad apie gyvenimo kokybę turbūt mes čia tikrai turime klausimų.
Bet esmė yra ta, kad skaičiai rodo, jog koronavirusu buvo užsikrėtę 250 globos namų gyventojų, šiandieniniais duomenimis, ir iš jų yra 27 mirtys. Vadinasi, vienas iš dešimties koronavirusu užsikrėtusių žmonių globos namuose miršta. Tokios įstaigos iš esmės neturi egzistuoti, jos yra pavojingos iš esmės šiame kontekste.
Taigi, atėjus antrajai bangai, deja, tie psichosocialiniai faktoriai pandemijos kontekste nėra centralizuotai stebimi ir analizuojami. Kita vertus, tikrai trūksta lyderystės šiuo klausimu. Trūksta įsisąmoninimo, kad mes turėsime šias pasekmes ilgai.
Kita vertus, nereikia dabar ieškoti tų įrodymų, labai norint imtis veiksmų. Remiantis mokslo įrodymais ir rimtų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, yra iš esmės žinoma, kokia linkme veikti. Tai valdymo lygmeniu pirmiausia reikėtų prisiimti lyderystę ir psichikos sveikatą pakelti į Vyriausybės lygmenį, nepaliekant to vienos Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybei. Ypač svarbus socialinės apsaugos ir švietimo sektorių dalyvavimas.
Psichosocialinės pandemijos pasekmės turi būti vertinamos taip pat rimtai, kaip ir epidemiologinė situacija ar ekonominė situacija. Svarbu įkurti ne tik epidemiologų, bet psichikos sveikatos ekspertų tarybą prie Vyriausybės, ji galėtų talkinti trimis kryptimis. Tai yra mažinant psichosocialines pandemijos pasekmes, siekiant psichikos sveikatos sistemos pertvarkos ir stiprinant Vyriausybės komunikaciją su pandemija… apie pandemiją jos metu.
Tinkama vieša valdžios atstovų komunikacija gali ženkliai prisidėti prie visuomenės psichikos sveikatos saugojimo pandemijos metu ir tai yra svarbu. Ji gali didinti žmonių pasitikėjimą valdžia, skatinti bendradarbiavimą ir savanorišką ribojimų įgyvendinimą. Kol kas yra padaryta nemažai klaidų. Visuomenei pateikiama ne visada suprantama, nenuosekli ar net prieštaringa informacija. Visai nepadeda visuomenės barimas ar piktinimasis žmonių elgesiu. Pasitaikė netgi visuomenės grupes stigmatizuojančių pasisakymų iš valdžios atstovų, kalbančių viešai dažnai ta tema. Taigi toks tonas visuomenės neįkvepia pilietiškam ir saugiam elgesiui, didina susipriešinimą. Taigi su vieša komunikacija turi būti dirbama labai rimtai, įtraukiant psichikos sveikatos ekspertus.
Paslaugų vystymas turi būti nuoseklus ir sistemingas darbas. Nėra čia greitų receptų, bet noriu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Šiemet vasarą buvo sukurta programa siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas pandemijos pasekmes visuomenės psichikos sveikatai jai skiriant 1,5 mln. Tai, manau, buvo bene vienintelė tokia iniciatyva reaguojant į psichikos sveikatos iššūkius ir šios programos rėmuose buvo padidintas žemo slenksčio psichologinių paslaugų prieinamumas per visuomenės sveikatos biurus savivaldybėse. Taigi norėdami pasikonsultuoti su psichologu, žmonės čia neturi registruotis poliklinikoje ir gauti diagnozę. Praktika rodo, kad tokių paslaugų pasiūla iš karto užsipildė ir žmonės noriai ir drąsiai kreipiasi. Bėda ta, kad žmonės čia gali gauti tik po penkias psichologų konsultacijas ir ką daryti, jeigu reikia daugiau. Lietuvoje labai kritiškai stinga specializuotų psichikos sveikatos paslaugų, biopsichosocialinių, ne medikamentinių. Žmonės turi labai įvairių psichikos sveikatos sunkumų, todėl reikia įvairiausių specialistų, jų komandų, teikiančių įvairaus intensyvumo paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių psichikos sveikatos centrų ir psichiatrijos ligoninių tinklas neatliepia šio poreikio. Tikrai neatliepia. Praktiškai iš dalies jį kompensuoja privatus psichoterapeutų sektorius. Pas mus iš esmės nėra valstybinio antrinio psichikos sveikatos lygmens, jis yra iškritęs. Tačiau ar valstybė turėtų palikti psichikos sveikatos sunkumus asmeninei žmogaus kišenei? Mes manome, tai yra svarbu. Greitu laiku svarbu reaguoti į labiausiai nuo pandemijos…
PIRMININKAS. Liko minutė.
K. LEVICKAITĖ. …nukentėjusias visuomenės grupes: žmones su negalia ir vyresnio amžiaus žmones. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jaunimo ir vaikų psichikos sveikatos klausimus. Mokslo įrodymai pasaulyje rodo, kad tai viena labiausiai nukentėjusių grupių pandemijos metu, o paslaugų mūsų šalyje šiai grupei žiauriai trūksta ir jos yra visiškai nepritaikytos.
Taip pat norisi paminėti smurtą artimoje aplinkoje, tai aš jau minėjau, kur reikia didinti paslaugų apimtis ir užtikrinti tinkamą ir laiku pareigūnų reagavimą į pranešimus apie smurtą, socialinės globos institucijų tinklą reformuoti kuo skubiau kuriant paslaugas bendruomenėje. Labai svarbu nekurti šiuo pandemijos metu kažkokios alternatyvios psichikos sveikatos sistemos. Mes turime siekti esamos pokyčių ir taip pat įtraukti bendruomenes, stiprinti bendruomenes ir pasitikėti bendruomenėmis, kuriose tikrai labai daug paslaugų, minkštų paslaugų, psichosocialinių paslaugų reikia diegti kuo greičiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai pranešėjai.
Gerbiami kolegos, dabar galite pateikti klausimus. Primenu, klausti – minutė. Pasistenkite atsakyti, gerbiami pranešėjai, per dvi.
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami pranešėjai, labai ačiū, kad radote laiko iš savo tikrai įtemptos darbotvarkės pasidalinti savo įžvalgomis ir pristatyti esamą situaciją. Tai yra be galo svarbu. Yra tam tikri dalykai, kuriuos mes išmanome, yra tam tikri dalykai, kurių mes neišmanome, ir labai svarbu iš tikrųjų remtis ekspertais ir įsiklausyti į jų nuomonę ir jų poziciją.
Mano klausimas būtų dėl tam tikrų Vyriausybės priimtų priemonių. Aš suprantu, kad Vyriausybė turi pakankamai griežtai, aiškiai komunikuoti ir priimti sprendimus, kurie veiktų, bet ji turi remtis ir ekspertų nuomone. Mano klausimas ekspertams dėl kaukių dėvėjimo lauke nemasiniuose susibūrimuose. Ar galėtumėte pasidalinti savo nuomone, ar tai yra įrodymais grįstas sprendimas ir ar jis realiai yra efektyvus, jeigu, tarkim, vienas žmogus…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …eina gatve Vilniaus mieste? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Kas atsakys? Gal V. Kasiulevičius? Prašau.
V. KASIULEVIČIUS. Nežinau, manau, kad čia dar atsakys ir daugiau kolegų. Mindaugas gal daugiau ar Aušra.
Dėl kaukių. Iš tiesų čia kontroversiška… Iš tikrųjų visada teisingas klausimas, kada kalbama apie lauką ir didelius atstumus. Mes diskutavome net prezidentūros grupėje. Mindaugas turbūt patvirtins. Ar ne jūsų, ar bendroje toje grupėje, kurioje tikrai galvojome, kad galbūt toks visuotinis kategoriškas apribojimas lauke nereikalingas. Turbūt kalbėtume apie susibūrimus, kur žmonės susiburia kartu. Bet kada kalbama apie patalpas, tai vienareikšmiškai rizika yra didelė. Šita salė su tiek žmonių, tokia koncentracija, tai kaip tokia bomba, jūs čia visi sėdite rizikuodami. Gal reikėtų pasekti Amerikos Senato pavyzdžiu, nežinau, reikėtų padiskutuoti, kad tos diskusijos vyktų sėdint savo kabinetuose, jūs ekrane matytumėte, o po to balsuoti susirinktumėte. Tai čia mano nuomonė, atsiprašau, gal neturiu teisės, bet… Tokie tankūs susitikimai nėra gerai, ir lauke taip pat, ne tiktai… Nors didžiausia rizika yra metro atstumu, tai yra lašelinis būdas, kada užkrečiama didžiausia dalis žmonių. Visa kita – aerozolinis būdas, tai iki 2,5–4 metrų plinta. Bet lauke, kadangi ventiliacija yra didelė, oro srautai, tai tas antrasis būdas daug mažesnis. Patalpose jis vis tiek išlieka, jeigu yra blogas ištraukimas. Ten, kur labai geras ištraukimas, iš esmės reikia fokusuotis į tą metro atstumą. Kaukė, kad ir per metrą, neapsaugo iki galo, bet sumažina reikšmingai, nes amerikiečiai…
Čia kolegos pacituoti gali, net eksperimentas toks netyčia įvyko, kada kirpėjas nukirpo 120 žmonių sirgdamas jau, bet neužkrėtė nė vieno, nes buvo su kaukėmis visi. Vadinasi, kaukė saugo, bet kalbant apie pasivaikščiojimus pajūry, pavyzdžiui, nuvažiavote į Palangą ir einate pajūriu. Aš niekaip netikiu, kad ką nors kas nors galėtų užkrėsti, ir kam tada būtų reikalinga ten ta kaukė, bet jeigu žmonės vaikšto grupėmis, kas yra negerai, tada jie vis tiek gali užsikrėsti būdami metro atstumu. Tai čia toks klausimas, kurį iš tikrųjų mokslas diskutuoja, bet kaukių dėvėjimas sumažino infekcijos plitimą. Tai yra įrodyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš irgi prisijungiu prie kolegos ir noriu padėkoti už įdomius, turiningus pranešimus. Tikrai tai praplečia mūsų akiratį. Labai gaila, buvo teisingai pastebėta, kad nedaug Seimo narių domisi problema, kuri šiandien aktualiausia Lietuvoje ir pasaulyje. Ir mane labiausiai stebina mūsų ministras. Aš suprantu, kad dabar toks laikas, kad viską ministras žino ir turbūt atleidžia toliau pavaldžių įstaigų vadovus, pasinaudodamas paskutinėmis dienomis. Mano klausimas būtų turbūt auditorijai, kuri atėjo. Ar jūs nebijote būti kita auka, nes dar liko trys keturios dienos ministro dispozicijoje, kad jis gali dar porą atleisti? (Balsai salėje) Ir ar tai pats geriausias būdas kovoti su koronavirusu? Ačiū.
PIRMININKAS. Čia gal apklausa, tai gal pasakykite – taip, ne. Prašom, kas paspausite?
V. KASIULEVIČIUS. Aš nežinau, galiu atsakyti iš karto. Man juokingas tas gerbiamo S. Čaplinsko atleidimas, nes jis iš viso jau buvo nušalintas pusę metų turbūt nuo bet kokių reikalų sprendimo ir negalėjo priimti jokių sprendimų. Kad jį atleido, nepasikeitė pandemijos suvaldymas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kas dar papildys? Prašau.
A. BILOTIENĖ-MOTIEJŪNIENĖ. Aš gal trumpai. Šiuo atveju mes, kaip organizuojanti įstaiga, man atrodo, esame pakankamai tvarūs, stiprūs. Manau, kad dirbsime toliau. Nebijome. Gal blogai.
PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, kiti visi lieka prie savo nuomonės. Klausia gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Labai ačiū už pristatymą. Norėčiau paklausti, lyginant jūsų analizę, kaip vyksta šitie procesai aplink mus, nes tai irgi labai lemia mūsų sprendimus ir visa kita. Kokioje stadijoje dabar yra Europos Sąjungos visos valstybės ir kokios pasekmės galėtų turėti įtakos ir mūsų sprendimams?
PIRMININKAS. Apie kaimynus, prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Ne tik kaimynus, čia…
PIRMININKAS. Taip, Europos Sąjunga. Prašau. Gal gerbiamas profesorius? Prašau.
M. STANKŪNAS. Iš tikrųjų, kaip jau minėjau, dabar didžiausias viruso plitimas yra Europos regione. Jeigu taip paėmus, mes pavasarį visi bijojome Italijos scenarijaus, tai dabar kažkaip Lietuva pradeda lygintis su Čekija, nes iš tikrųjų Čekija yra daug kuo panaši į mus. Čekija, kuri ilgai buvo laikoma tokiu kaip ir geru epidemijos pavyzdžiu, sakykim, dabar susiduria su didelėmis problemomis.
Ką mes matome, tai daugelis Europos Sąjungos šalių tiesiog daro tą patį dalyką, tai yra tiesiog įveda didesnius ar mažesnius suvaržymus, tai yra kokių nors stebuklingų priemonių tiesiog nėra. Tik ką ir profesorius V. Kasiulevičius minėjo, aš irgi manau, kad mūsų karantino priemonės turės efektą. Yra studijų, galime imti iš pasaulio, tiesiog aš visai neseniai skaičiau labai gražų straipsnį, kurį publikavo Centre for Disease Control Amerikoje, buvo labai gražiai aprašyta Arizonos epidemijos vystymosi situacija. Labai matosi, kai įvedi, po kelių dienų, kai pradeda mažėti viskas… Aš manau, kad dar tikrai galime net lapkričio mėnesio pabaigoje matyti kažkokią šviesą tunelio gale. Aš esu truputį optimistas, bet kas yra labai svarbu? Reikia suprasti, kad mums reikia išmokti gyventi su tuo virusu, tiesiog jeigu ir atsiras vakcina kitų metų pabaigoje, ji esminės problemos neišspręs.
Mums reikia galvoti, ką mes darysime, kaip mes tuos mokymus organizuosime, jie dabar liks? Aš esu trijų vaikų tėvas. Pavyzdžiui, ar dabar tie vaikai iki pavasario pabaigos liks mokytis namuose? Aš nežinau, kas turite mokyklinio amžiaus vaikų, pažiūrėkite, koks stresas vaikams, koks stresas man. Prie „Teams“ neprisijungia, dukra kažko nepažiūrėjo, mokytoja sako: Austra, ar tu padarei namų darbus, ir panašiai.
Aš galvoju, mums reikėtų pažiūrėti, kodėl yra mokyklų, kurios laikosi puikiai, neturi nė vieno užsikrėtimo atvejo? Yra mokyklų, kurios turi. Ko trūksta šitoje pandemijoje, tai tokio gilaus analizavimo, ką ir Vaidotas sakė, mes iš tikrųjų turime analizuoti, žiūrėti ir rinkti geriausią patirtį, tiesiog bandyti išmokti pamokas ir gyventi. Dabar, sakykim, ir PSO, ir visi pasaulio ekspertai sako, kad visa pagrindinė kompetencija, kokia yra, yra gebėjimas greitai mokytis. Tiesiog mes nė vienas nesame specialistas, kuris išmano ir žino. Ir sakau: jeigu žmogus sako, kad žino, kaip šią problemą spręsti, vadinasi, jis nieko neišmano, nes mes iš tikrųjų mokomės. Ir kuo greičiau mokysimės, tuo mes greičiau išspręsime tą problemą. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Gerbiama P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tikrai labai…
PIRMININKAS. Jeigu galite, iš karto adresuokite, kam klausimas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamai A. Bilotienei-Motiejūnienei. Iš tikrųjų labai ačiū visiems pranešėjams. Tikrai buvo įdomu klausytis. Aišku, kai kurie pranešimų dalykai šokiravo, tarkim, kiek mes nevaldome duomenų ir kaip mes galėtume būti spartūs, inovatyvūs ir gerai reaguoti į situaciją ir ją valdyti, kai mes nežinome, kokia mūsų situacija.
Mano klausimas būtų A. Bilotienei-Motiejūnienei. Karščiavimo klinikos buvo uždarytos (bent jau Vilniuje) rugpjūčio pabaigoje, nors manoma, kad vis dėlto virusui valdyti karščiavimo klinikos turi teigiamą reikšmę. Kaip manytumėte, ar jos yra reikalingos? Kaip skubiai jas turėtų atidaryti Vilnius ar kitos savivaldybės? Ačiū.
A. BILOTIENĖ-MOTIEJŪNIENĖ. Ačiū, jos kai kur jau veikiančios. Vėlgi kalbu apie Vilnių. Jos yra reikalingos tam, kad į priėmimo skyrių, būtent įstaigų, neplūsteltų labai daug pacientų, ten būtų galima atlikti tam tikrą diagnostiką, PGR tyrimus ir esant reikalui nustatyti, koks sunkumas yra, ar būtinai reikia važiuoti į gydymo įstaigą. Šiuo metu gydymo įstaigose yra tikrai smarkus padidėjimas… skubiosios medicinos centruose, priėmimo skyriuose, ir užsibuvę pacientai neretai skundžiasi, kad ilgą laiką ten tenka praleisti. Taip pat ir žmogiškųjų išteklių resursai yra riboti. Tikrai taip, kartais tenka palaukti netgi lauke.
Tikrai taip, jos reikalingos. Tačiau čia turėtų įsivertinti pagal apimtį – kiekvienos savivaldybės karščiavimo klinikų skaičiaus poreikis skirtingas.
PIRMININKAS. Dėkojame. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, Dainiau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū gerbiamiems pranešėjams už tikrai gilias įžvalgas. Aš žinau, kad čia, salėje, kolegos tikrai labai laukia vakcinos, ir kažkodėl tik du iš jūsų paminėjo šį vakcinos terminą. Ačiū D. Pūrui, kad jis pasakė: nėra geresnės vakcinos už pagarbą žmogaus orumui. Ploju jums už tai, nes ta baimė, kuri dabar įvaryta žmonėms, yra kur kas baisiau už tą kovidą.
Kitas dalykas, man labai gaila, kodėl gerbiama A. Bilotienė-Motiejūnienė, kuri ministerijoje buvo atsakinga už imunitetą, už mūsų sveiką gyvenseną, net ji nepaminėjo žodžio „imunitetas“. Negi vakcinos yra vienintelė galimybė išvengti ligų? Yra imunitetas, kurį reikia stiprinti. Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kurios niekas nevykdo.
Ar nereikėtų pareikalauti, kad Lietuvos gyventojai gautų žinią, informaciją, kaip jį stiprinti? Dabar eina žinios per radiją, per televiziją, bet tik ne apie imunitetą. Tikrai prašau jūsų atkreipti į tai dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, gal trumpai tada. Gerbiami A. Motiejūnienė ir D. Pūras. Porą žodžių. Prašom.
M. STANKŪNAS. Aš tiesiog labai trumpai, jeigu galima, reaguosiu. Čia klausimas skirtas ne man, bet aš esu perskaitęs jūsų rezoliuciją ir labai daug visų jūsų parengtų teisės aktų. Ir man, kaip visuomenės sveikatos profesoriui, labai besidominčiam mokslo įrodytais sprendimais, iš tikrųjų kai kurie tiesiog net kelia siaubą. Aš galvoju, tikrai reikėtų pažiūrėti, ar jūsų komunikacija nėra žalinga visuomenei. Jūsų vis dėlto klauso. Man tai yra baisu. Tiesiog mano toks komentaras. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, gal trumpai dar. Prašom, gerbiama direktore.
A. BILOTIENĖ-MOTIEJŪNIENĖ. Aš labai trumpai atsakysiu. Kadangi ministerijoje darbavausi vos metus, tai tik buvo pradėta, ko gero, iš esmės nagrinėti, kas yra imunitetas, kiek alternatyvi medicina gali būti kokiose situacijose taikytina, kokie metodai. O ministerija dar vis dėlto trejus metus vėliau dirbo. Aš manau, kad yra žmonių, dirbančių konkrečiai šiuo klausimu. Klausimai ne man.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dėl pirmo klausimo mūsų laikas kaip ir baigėsi, dar yra keli užsirašę, bet, manau, galima nutraukti klausimus. (Balsai salėje) R. Šalaševičiūtė turi. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš norėjau paprašyti. Socialinių reikalų ir darbo komitetui 16 valandą trumpam reikėtų išeiti. Kovidiniai projektai, juos reikia dabar apsvarstyti. Ar sutiktų mus išleisti? 16 valandą. Trumpam.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes galime pritarti bendru sutarimu R. Šalaševičiūtės prašymui? Gerai, ačiū, pritariame. Prašom. K. Masiulis nori kažko.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, mūsų nedaug liko. Čia penkias minutes daugiausiai užtruks. Trumpai klausiame, trumpai atsakome.
PIRMININKAS. Tariamės labai trumpai, tada dar du ar trys Seimo nariai paklaus. Prašau, Edmundai Pupini.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamos A. Bilotienės-Motiejūnienės norėčiau paklausti. Čia kaip tik buvo ir Molėtų vadovas V. Grigas. Šiandien svarstėme teisės aktą, susijusį su apsaugos priemonių įsigijimu. Kaip matyti iš to įstatymo nuostatų, mes jį decentralizuojame. Kaip suprantu, na, nežinau, ar tikrai pasieks tie finansai. Ar jūs pritartumėte tam decentralizavimui, ar iš tikrųjų matote kitas formas, kaip spręsti tą klausimą? Kaip žinome, nemažai problemų buvo susijusių su tuo, kad labiausiai nukentėjo medikai šioje srityje. Ar jūs pasirengę apsirūpinti priemonėmis? Daug neaiškumų šiuo atveju. Ačiū.
A. BILOTIENĖ-MOTIEJŪNIENĖ. Šiuo atveju, aišku, būtų patogiau vis dėlto centralizuotai, ne decentralizuotai. Decentralizuotai visi skirtingai vykdo pirkimus, labai dažnai būna skundų ir mes užtrunkame su pirkimais. Visos priemonės, galų gale ir poreikiai būtų aiškesni. Šiuo metu pas mus yra mišrus valstybės rezervas, neabejotina, valstybė įsigyja, mes prašome kaip organizuojanti įstaiga, tačiau paraleliai įsigyjame ir patys, nes nesame tikri, kiek gali prireikti. Turėdami sutartis mes mėginame apsirūpinti. Mano asmenine nuomone, geriau būtų centralizacija. Aš manau, ir kainų kaštai truputėlį kitokie būtų, ir vis dėlto paprasčiau vyktų pirkimai.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau paklausti dviejų dalykų. Kokius skubiausius praktinius žingsnius matytumėte, siūlytumėte su psichikos sveikata susijusioms problemoms įveikti? Matėme pirmosios bangos metu tikrai labai ženklų pablogėjimą. Ką dabar praktiškai pirmiausia siūlytumėte daryti?
Antras dalykas, kalbant apie medikus ir apie paslaugų suteikimą, kokie vėlgi skubiausi praktiniai žingsniai, jūsų manymu, turėtų būti, viena vertus, kad medikai galėtų kuo geriau jaustis ir kokybiškiau dirbti savo darbą, antras dalykas, kad turėtume kuo geresnį tą paslaugų prieinamumą, jo išlaikymą?
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs nepasakėte adresato, bet gal kas trumpai gali? Prašom, gerbiama direktore arba profesoriau. Prašom, direktore.
K. LEVICKAITĖ. Vienas dalykas, psichikos sveikatos klausimams pirmiausia reikalinga tinkama komunikacija iš valdžios institucijų. Tai yra labai svarbu.
Dėl paslaugų konteksto. Turbūt reikėtų labai greituoju būdu reaguoti į pažeidžiamas grupes, tai yra žmonės su negalia, tai yra šeimos su vaikais, kurie lieka namuose ir turi visus nuotolinius mokymus atlaikyti ir darbus namuose, ir viską, tai yra senyvo amžiaus žmonės ir jaunimas, tai yra labai svarbu suprasti. Jiems turėtų būti greituoju laiku, bet bendrai psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas turėtų būti sistemiškai keičiamas ir didinamas, psichologinių, psichosocialinių paslaugų prieinamumas.
O dėl medikų – žinome, kad čia nėra paprasto atsakymo, nes nebuvo labai didelio antplūdžio medikų konsultuotis su psichologais pirmos bangos metu, tai lygiai taip pat reikėtų labai tinkamą ir specializuotą dėmesį į juos sutelkti, bet aš matyčiau čia kaip pagrindinį prieinamumą prie bendrų psichikos sveikatos paslaugų ir psichologų konsultacijų didinimo.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia noriu padėkoti visiems specialistams už suteiktas žinias, kurių turėdamas bet koks sveikatos ministras būtų jau neblogas ministras. Mano klausimas gerbiamai Santaros klinikų valdymo direktorei. Sakykite, iki Seimo atkeliavo žinia apie Nacionalinio vėžio instituto prijungimą ar reorganizaciją. Kaip tai susiję su COVID valdymu ir kodėl tą reikėjo daryti, gal turite kokių žinių, pastabų, kas ten iš viso vyksta, ar reikia tokį stiprų vienetą kažkaip integruoti į naujus vandenis ir ar tai padės pandemijos valdymui? Ačiū jums.
A. BILOTIENĖ-MOTIEJŪNIENĖ. Ačiū už klausimą, pamėginsiu trumpai atsakyti. Tai, matyt, truputį ilgiau užtrunkantis klausimas ne tik COVID eigoje. COVID eigoje mes su jais bendradarbiavome dėl tam tikrų PGR tyrimų atlikimo, tačiau tai yra tikriausiai politinis klausimas, kaip toliau matytų tą įstaigą, kaip atskirą ar neatskirą. Jeigu atskirą, kaip toliau matytume, kad vystytųsi Nacionalinio vėžio institutas, kadangi pasaulyje yra įvairių praktikų, tačiau, kaip žinome, dalis įstaigų darbuotojų dirba ir pas mus. Vadinasi, dubliuojasi tam tikros paslaugos, tam tikrų paslaugų neturi arba viena, arba kita pusė ir čia, manau, reikėtų… nežinau, negaliu atsakyti, kodėl dabar. Čia tikriausiai būtų klausimas Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau tai yra politinis sprendimas, kaip toliau mato ir ar racionalu turėti dvi įstaigas su dalimi tų pačių darbuotojų ir dalimi tų pačių paslaugų, ar vis dėlto turėti vieną įstaigą, ar kažkokie kiti galimi būdai. Tai tikrai nesusiję su COVID.
PIRMININKAS. Dėkojame. E. Zingeris. Nenori klausti. Tai gal K. Masiulis? Prašau, Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Širdingai ačiū. Tai buvo labai gera diskusija. Mano klausimas dėl vakcinų, kurios jau baigiamos, jau paskutiniai bandymai, rodos, „Pfizer“ firmos buvo paskelbti ir vakcinos atkeliaus į Lietuvą gana greitai. Gal gerbiamas daktare Vytautai, čia ponui Kasiulevičiui būtų klausimas, jeigu būtų galima. Ar mes turėtume laukti vakcinų atvykimo iš Europos Sąjungos dovaninio krepšelio, ar mes turėtume patys veržtis ir greičiau, jeigu bus paskelbta, kad greičiau sukuria Jungtinės Valstijos ar kitos pažangios šalys, jas atsivežti patys, kaip jums atrodytų, kokia taktika vakcinų įsigijimo lauke? Ačiū.
V. KASIULEVIČIUS. Labai ačiū, geras klausimas. Gerbiamas Seimo nary, manau, kad turime kuo greičiau veikti, ir būtų visiškai pateisinamos investicijos į kuo greitesnį vakcinos atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, netgi nesant jos registracijai, kadangi registracijos procesas kartais užtrunka, nes rungtynės dėl vakcinos vyks. Amerikiečiai gali būti pirmieji, kurie tas vakcinas sukurs ir aplenks Europos Sąjungos kūrėjus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir paskutinis klausimas K. Masiulio. Prašau. (Balsai salėje) Prašau, Kęstuti! (Šūksniai salėje, plojimai)
K. MASIULIS (TS-LKDF). D. Kepeniui…
PIRMININKAS. Dėkojame už plojimus.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš čia D. Kepeniui nieko nesakysiu, uodegos mirkymas lede proto neprideda. (Balsai salėje) Imunitetą stiprina. Kolegos, du klausimus norėčiau. Gal V. Zemlys-Balevičius galėtų paaiškinti, parodė įdomią skaidrę, kad keičiasi sergančiųjų amžiaus disproporcijos ir vyresnių mažėja, o jaunesnių vis daugiau.
Gal sąvoka „rizikos grupė“ dabar nebetaikytina? Ar jinai vis dėlto taikytina, nes daug šnekama apie rizikos grupę – „rizikoje grupėje“, „žmonės, priklausantys rizikos grupei“?
Dar vienas trumpas klausimas. Ar nebus taip, kad ligoninės persitemps taip, kad visi skyriai, daugelis užsidarys ir bus taip: ortopedijos skyriuje ortopedas gydo kovidą, psichiatras gydo kovidą, psichologas ir tas gydo kovidą?
PIRMININKAS. Dėkojame. Salę prašyčiau tylos ir laukiame atsakymo.
V. ZEMLYS-BALEVIČIUS. Dėl rizikos grupės. Tiesiog dabar yra daugiau sergančiųjų. Miršta tie patys, kurie mirė per pirmą bangą. Dauguma mirusiųjų yra būtent iš tų jūsų paminėtų rizikos grupių. Dėl to, kad mes turime daugiau sergančiųjų, tai vyresniųjų amžiaus grupės procentas sumažėjo, bet dėl to, kad sergančiųjų yra ženkliai daugiau, absoliučiais skaičiais mes turime panašų sergančiųjų skaičių ir panašų mirčių skaičių. Duomenys tikrai nerodo, kad kokia nors rizika sumažėjo. Iš tikrųjų viskas tas pats.
O dėl antro klausimo – dėl to, kas dirbs ir kas bus su ligoninėmis, tai jeigu ligonių skaičius ir toliau taip kils, bus eksponentinis augimas, tai visai gali būti, kad taip ir bus, nes žmonės… Arba alternatyva yra ortopedo gydymui kovido, tai žmogus paprasčiausiai mirs namuose.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymus. Dėkojame gerbiamiems pranešėjams už pateiktą informaciją.
Dabar, gerbiami kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkę. Kol aš perskaitysiu darbotvarkę, gerbiamas E. Zingeris per šoninį mikrofoną. 20 sekundžių.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pone Kepeni, mes vieninteliai… Klausimas buvo dėl registruotų vakcinų. Čia nėra tarp mūsų nevisiškai sveikų žmonių, kurie klaustų apie neregistruotas. Klausimas buvo, kaip greičiau gauti vakcinas Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal diskusiją jūs pratęsite prie… Prašau trumpai, gerbiamas Kepeni.
D. KEPENIS (LVŽSF). Visi girdėjome gerbiamo V. Kasiulevičiaus pakvietimą – kuo daugiau vakcinų be registracijos į Lietuvą. Be registracijos greičiau vakcinas ir būsime Europos čempionai. Palaukite, ponai, tai ar galvojame, ką dabar čia kalbame? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už pasiūlymus. Dėkojame už atsakymus. Gerbiami pranešėjai, jums irgi dar kartą ačiū už apsilankymą Seime ir mums suteiktas žinias.
15.42 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 38 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4978, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4979 (pateikimas)
Dabar tęsiame darbotvarkę. Kitas darbotvarkės klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4978 ir Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4979. Kviečiu į tribūną gerbiamą L. Jonaitį pateikti šitą įstatymo projektą.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, dar šiemet priėmėme įstatymą dėl aukštųjų mokyklų studentų stipendijų. Jau daugelį metų profesinio mokymo įstaigų mokiniams stipendijų skyrimas nesikeičia, jos yra ganėtinai mažos. Minimali stipendija – 10 eurų, maksimali – 29 eurai. Vyriausybė 2005 metais buvo priėmusi nutarimą dėl stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo.
Šių metų rugsėjo 9 dieną Vyriausybė priėmė naują nutarimą, atnaujino. Pagal jį profesinio ugdymo įstaigos pasitvirtina savo stipendijų skirstymo nuostatus. Šiuo metu Lietuvoje mokosi 37 tūkst. 341 profesijos siekiantis mokinys. Šių metų stipendijų fondas yra 6 mln. 949 tūkst. Priėmus Vyriausybės nutarimą, jau iki metų pabaigos trūksta apie 1 mln.
Latvijos, Estijos profesinio mokymo įstaigų mokiniai gauna iki 120 eurų stipendijas. Pagal galiojančią tvarką lėšos stipendijoms ir kitai materialinei paramai skaičiuojamos 70 % mokinių, besimokančių tik pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir skaičiuojamas po 0,76 bazinės socialinės išmokos dydžio mokėjimas per mėnesį. Švietimo įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas numato galimybes mokėti stipendijas ir materialinę paramą tiems mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams, tačiau užkerta kelią mokiniams, besimokantiems 9–10 klasėse (I–II gimnazijos klasėse) pagal profesinio mokymo programas, tęsiantiems mokymąsi ar jų modulius. Kaip pavyzdį galima pateikti profesinio mokymo programų 9–10 klasių moksleivius. Besimokydami jie negali gauti stipendijos ir materialinės paramos, nes nėra laikomi besimokančiais pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, bet palaukite. Jūsų dar nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt spręsti stipendijų problemą reikia. Aišku, šiuo įstatymu mes nesprendžiame dėl dydžio. Turbūt čia kitais įstatymais galėtume spręsti. Tačiau kitas klausimas dėl to, ar iš tikrųjų reikėtų visiškai atsisakyti įstatymo nuostatų, kurios buvo priimtos tobulinant tą įstatymo projektą, kartu ir su kitais įstatymais, kad profesinėje mokykloje besimokantis n-ąjį kartą vis dėlto nebūtų tokių pat garantijų savininkas kaip ir tas, kuris įgyja pirmą profesiją. Dabar šiuo įstatymu, aš suprantu, jūs norite spręsti dėl tų, kurie ateina pasimokyti pagal modulius ir nebaigia visos profesijos. Bet kaip daryti su tais, kurie iš tikrųjų… vėl atsiras tokių mokymosi mėgėjų, kurie iš tikrųjų mokosi, mokosi ir gauna tam tikras privilegijas vien todėl, kad mokosi. Tai ar nereikėtų čia tam tikrų pataisų, kad vis dėlto šiek tiek būtų susiaurintas tas ratas, ir duoti tiems, kurie pakliūna į tą modulinio mokymosi problemą?
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū. Prieš keletą metų iš tikrųjų šitaip būdavo, tačiau per pastaruosius dvejus metus jau tokiais atvejais, kai mokosi kelintą kartą atėję į mokyklą, stipendijų negauna. Tačiau mokosi 9–10 klasių, dabar mokosi pagal modulinius modulius ir čia būtent dėl šio reikalo reikėtų ir įstatymo pakeitimą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu su rimtu siūlymu, nes mes daug kalbame, kad žmonės turi eiti į profesinį orientavimąsi, reikia tų žmogiškųjų profesijų, kurių labai trūksta, visi vis į aukštąjį mokslą. Bet norėčiau paprieštarauti savo kolegai E. Pupiniui, kiek už 10 eurų besimokydamas tu pratrauktum? Na, gal tris mėnesius ar šešis mėnesius, po 10 eurų gaudamas stipendijos. Čia ne tie pinigai, kurie skatintų nepaliaujamai trinti mokyklos ar profesinės mokyklos suolą. Mano klausimas būtų, ar siūlymas ir didinimas stipendijų padėtų, kad didesnis skaičius jaunuolių ateitų į profesines mokyklas, kaip tai atsitiko padidinus kai kurias stipendijas aukštosiose mokyklose? Ačiū.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Padidinus stipendijas, tai paskatintų mokinius eiti mokytis profesijos, kiltų specialybės prestižas, būtų geriau mokiniai motyvuoti. Ir šiaip faktiškai į profesines mokyklas ateina mokinių, kurie turi didelę socialinę atskirtį. Ir dabar šitos stipendijos, 10–29 eurai, yra labai juokingos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš vis dėlto pritarčiau E. Pupiniui. Klausimas tikrai buvo teisingas, aiškus, nes tai rodo realijos. Mokosi, mokosi, vėl iš naujo mokosi ir panašiai. Nesvarbu, kad ir 10 eurų, tai vis tiek yra valstybės biudžeto pinigai ir panašiai. Tačiau aš gal iš dalies jums ir pritarčiau, tik noriu paklausti. Ar šitas projektas taip pat galiotų ir tiems žmonėms, tiems studentams, kurie jau yra dirbantys pagal tą profesiją, atlieka praktiką, bet dar studijuoja kitą profesiją? Ar ir jiems eitų tie pinigai, ar ne?
L. JONAITIS (LSDPF). Jau keleri metai, kai negauna stipendijos besimokydami kelintą kartą mokykloje, čia yra viskas sureguliuota.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui už projekto pristatymą ir atsakytus klausimus. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už. Dėl motyvų nebuvo.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai, balsavo 73 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 4. Projektui po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstysime posėdžių salėje, kai gausime Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Kitas darbotvarkės klausimas… Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
15.52 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 10, 11, 12, 14, 15, 161, 171, 21, 22, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir 162 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3903(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3903. Teikėjas yra V. Kernagis. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom, gerbiama Asta. Dėkojame. Gerbiama Asta, eisime pastraipsniui. Gerai?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 2 straipsnio irgi nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir visą 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 7 straipsnis. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ten nėra, čia patarėjų nėra. Tai galime pritarti bendru sutarimu kaip nepateiktam? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Yra tik Teisės departamento.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 14 straipsnio yra gale Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pirmam pasiūlymui. O antram?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ačiū. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra pasiūlymas. Gerbiama pirmininke!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas taip pat pritarė. Čia yra datos pakeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Keičiamas pavadinimas. Ačiū, viskas.
Dabar motyvai dėl viso. M. Majauskas atsisako. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 70. Trūksta.
Gerbiami kolegos, aš dar kartą kartoju, balsuojame dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIIP-3903. Balsuojame. Gerbiamas Kęstuti, gal galėtumėte prieiti pabalsuoti?
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 70: už – 67, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3903) yra priimtas. (Gongas)
15.56 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 7, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5183 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Turizmo įstatymo 7, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5183. Gerbiamas Simonai, prašom į tribūną. Pateikimas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami Seimo kolegos, gerbiami Lietuvos piliečiai. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu teikiame Turizmo įstatymo pakeitimą. Kodėl? Todėl, kad neįgyvendinus jo arba nepakeitus šių nuostatų iš turizmo sektoriaus verslo dėl formalių priežasčių, ne dėl to, kad sienos uždarytos, ne dėl to, kad užsakymų nebūtų, formaliai tiesiog veiklos negalėtų tęsti bene pusė sektoriaus dalyvių.
Suprantu, kad dubliuoju Ekonomikos ministerijos darbą, bet sektoriaus dalyviai identifikavo kertinius dalykus, nes ir jiems kitais metais reikės atnaujinti savo kelionių organizatoriaus licencijas. To jie negalės padaryti dėl to, kad neatitiks ir neturės pinigų formaliai susimokėti užstatų, kurie dabar numatyti įstatyme, arba jų akcinės bendrovės nuosavas kapitalas bus mažesnis, negu to reikalauja įstatymas. Ypač šiais metais, kai buvo labai daug uždarymų, atšaukimų, veiklų sustabdymų, kai įmonėms reikėjo labai stipriai skolintis ir padengti keliaujantiems asmenims jų kelionių kaštus, dar neatgavus pinigų iš užsienio, daugelis turizmo sektoriaus įmonių šiandien susiduria su apyvartumo problemomis.
Šitas įstatymo pasiūlymas yra orientuotas į keletą dalykų. Visų pirma tai yra laikinos priemonės, kurios galiotų tik 2021 metais. Siūloma keletas išimčių. Koks yra pirmasis siūlymas?
Jeigu šiandien gidai, kelionių organizatoriai Lietuvoje nori organizuoti vietinį turizmą, jie turi kiekvienais metais draustis ir užstatyti 3 tūkst. eurų sumą tam, kad jiems bankrutavus arba nemokumo atveju gyventojai būtų grąžinami į jų gyvenamąją vietą. Kitaip tariant, jeigu Lietuvoje nori organizuoti veiklą, turi įšaldyti bent 3 tūkst. eurų. Per visą istoriją nėra taip nutikę, kad Lietuvoje būtų tekę grąžinti organizuojamos kelionės turistus į jų namų vietą Lietuvoje. Tai šitas išbraukimas, man atrodo, yra vertas būti pastoviu ir nereikėtų vietiniam turizmui taikyti tokio reikalavimo.
Kiti pakeitimai yra laikini, tik 2021 metams. Pirmasis pasiūlymas yra, kad kelionių organizatorius neturėtų turėti nuosavo kapitalo, kuris prilygtų bent pusei akcinio kapitalo, nes didelė dalis turizmo įmonių yra tiesiog išsekintos šiandien ir negali to garantuoti.
Antrasis pakeitimas yra siūlymas nereikalauti minimum 50 tūkst. eurų įšaldymo toms įmonėms, kurios organizuoja išvykstamąjį turizmą, nes 50 tūkst. suma yra minimum standartas, net jeigu tai nėra oro keliones, avialinijomis išvykas organizuojančios įmonės, joms yra reikalaujama bent 50 tūkst. eurų draudimo, ir tai bus nepakeliama vietinio turizmo įmonėms, kurios pastaruoju metu turbūt apsiribos vietiniu turizmu po Baltijos šalis, Lenkiją arba kelionėmis į artimąjį užsienį.
Siūloma išbraukti 50 tūkst. eurų reikalavimą ir palikti 6 % metinės apyvartos reikalavimą. Taip pat siūloma laikinai sumažinti užstato dydį nuo 7 % metinės apyvartos iki 6 % metinės apyvartos ir taip pabandyti leisti tęsti veiklą labiausiai nukentėjusiam sektoriui šioje valstybėje šios krizės metu ir taikyti laikinas priemones tik 2021 metams.
Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prašo Vyriausybės išvados, aš visiškai sutinku su tuo, yra ir kitų pastabų, kurios vertos dėmesio. Tiesiog norėčiau, kad pateikimas įvyktų, ir mes pradėtume šį projektą svarstyti prieš įmonėms besikreipiant dėl licencijos atnaujinimo. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Simonai, nėra klausiančiųjų. Gerbiami kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu, o motyvų irgi nematau, nėra. Gerbiami kolegos, mes pritariame Simono pateiktam projektui bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas. (Balsas salėje: „Prašo balsuoti.“) Jau vėlu, aš jau pasakiau, kad pritariame. Dėl kito projekto balsuosime. Siūloma svarstyti, kai komitetas pateiks išvadas.
Taip, Simonai, prašom per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Tiesiog paprašykime Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Sakėte, kad nereikia Vyriausybės išvados.
S. GENTVILAS (LSF). Reikia.
PIRMININKAS. Reikia. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados dėl šio projekto, taip? Dėkojame.
Dabar kitas projektas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4862. Prašom, gerbiama Dovile Šakaliene! D. Šakalienės nėra. Tada kitas. Gerbiama R. Budbergytė irgi nenori ateiti, užsiėmusi, tada einame prie kito.
16.03 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5013 (pateikimas)
Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5013. Pranešėjas – S. Gentvilas. Prašom. Pateikimas. Vidaus vandenų transporto kodeksas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami Lietuvos piliečiai, kartu su kolegomis A. Gedviliene, A. Vinkumi, J. Imbrasu, L. Balsiu, V. Vingriene, V. Kernagiu teikiame projektą, kuris yra aktualus Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra nepakankamai finansuojamas. Deja, dėl automobilizmo tradicijų suklestėjimo 2017 metais automobilių perkėlimo dienos rekordas buvo 2 tūkst. 700, šiemet vieną rugpjūčio dieną net 3 tūkst. 600 automobilių perkelta per vieną dieną. Kuršių nerija nėra guminė ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra be galo gražus, kaip ir daugelis kitų Lietuvos saugomų teritorijų, tačiau jis yra ir unikalus. Pasižiūrėję, kaip finansuojama Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, matome, kad metinis finansavimas siekia vos 21 tūkst. eurų veiklai vykdyti. Mes kartu su gerbiamu A. Vinkumi ir kitais kolegomis siūlome nuo kiekvieno kelto bilieto skirti 1 % tiesiogiai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos biudžetui, kad būtų galima kompensuoti tą neigiamą poveikį, kuris yra sukeliamas tiesiogiai į tą regioną besikeliančių gyventojų.
Antrasis siūlymas yra dėl pirmenybės tvarkos į keltą. Čia aš norėčiau truputį paaiškinti. Yra Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymas, kuris nusako, kurios gyventojų grupės, juridiniai asmenys keliami keltu nemokamai. Tačiau šiame įstatyme mes stipriai susiauriname tą privilegijuotų asmenų ratą, įrašome įstatyme, kas turi pirmenybę keltis keltu, nes prieš gerų pusę metų buvo tokia situacija, kai Kelių direkcijos vadovai savo asmeniniu parašu staiga nutraukė šią veiklą ir buvo didelis konfliktas. Todėl mes manome, kad susiaurinus sąrašą, išbraukus keletą tarnybų reikėtų numatyti įstatyme tvarką, kaip, kokiu pirmumu kas turėtų būti keliami keltu.
Atkreipiu dėmesį, kad tų gyventojų, kurie prašo pirmenybės tvarkos, patikimumą, legitimumą ir ar jie turi teisę keltis atlieka Kelių direkcija. Ji žiūri, ar leidimai yra teisėtai išduodami, ar ne. Ne „Smiltynės perkėla“, kaip kažkada anksčiau, ne Neringos savivaldybė, ne kitos įstaigos, tai atlieka Kelių direkcija. Ji tikrina paraiškų teisėtumą ir ar tiems asmenims iš tikrųjų turi būti suteikta ta teisė, ar ne.
Taigi prašyčiau pritarti. Kartu su kolegomis iš visų parlamentinių partijų mes esame pateikę šį įstatymo projektą. Tai sustiprintų Kuršių nerijos nacionalinį parką. Projektas nereikalauja papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Taigi labai prašytume pritarti. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamas Simonai, jūsų nori klausti A. Skardžius. Prašau. Artūras jau nenori. Nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų labai palaikau jūsų rūpestį Kuršių nerija, siekį išsaugoti Neringos unikalumą ir taip pat parodyti rūpestį ir galimybę daugiau Lietuvos gyventojų susipažinti su tuo, kokia ypatinga yra Neringa. Sakykite, priėmus pataisas, iš esmės padaugės žmonių, besilankančių Neringoje, ar sumažės?
S. GENTVILAS (LSF). Mano nuomone, nelabai turės įtakos šis įstatymo projektas. Yra tikėtina, kad 1 % pakils keltų kaina, nes 1 % turės būti kalkuliuojamas automatiškai į kelto persikėlimo kainą, jis eis tiesiogiai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Tai tiesiogiai ar netiesiogiai iš tikrųjų neturės įtakos. Pagal šiandieninę tvarką Kelių direkcija turi platesnį sąrašą, kas turi pirmenybės tvarką keltis keltu. Pagal dabartinį įstatymą siūloma – perkeliant mes susiauriname šitą. Privilegijuotųjų taps mažiau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pristatymą.
Dabar dėl motyvų – A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi gerbiamas S. Gentvilas taip labai detaliai išdėstė viską, aš jam pritariu. Iš tiesų mes teikiame ir palaikome tai, ką ponas Simonas dabar pasakė, nes Neringos žmonės seniai to laukė, kentė dėl tų dalykų – dėl įvairių institucijų, sakyčiau, tokios neoperatyvios veiklos ir pasyvios pozicijos. Aš balsuoju už ir kviečiu kitus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti bendru sutarimu projektui po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Užsienio reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstysime, kai gausime komitetų išvadas. Atsiprašau, suklydau. Vidaus vandenų. Ekonomikos komitetas – pagrindinis. Galime pritarti bendru sutarimu. Svarstysime tada, kai gausime Ekonomikos kaip pagrindinio komiteto išvadas.
16.09 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17, 25, 27, 49 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5177 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5177. Pranešėja – R. Budbergytė. Prašom. (Balsas salėje) Dabar balsuosime, kai skirsis nuomonės. Neišsiskyrė nuomonės, jūs sutarėte bendru sutarimu. Dabar atsižvelgsiu, gerbiamas Gintarai.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių ir taip pat šio įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Kodėl teikiamas šis įstatymo projektas? Siekiant, kad būtų visapusiškai užtikrintos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, kitose užsienio valstybių institucijose žmonių, kurie dirba mūsų valstybės tarnyboje, ir su jais išvykusių jų šeimos narių lygios galimybės į karjerą, garantuojant, kad jeigu yra pasirenkamas darbas išvykti dirbti į užsienį, tai tas pasirinkimas nesudaro tam tikrų kliūčių siekti karjeros. Šiuo metu nustatytas reglamentavimas nėra orientuotas į tą nuolatinį valstybės tarnybos karjeros skatinimą ir nuoseklų aukštesnių pareigų suteikimą.
Taip pat įstatymo projektu mes siūlome tinkamai apibrėžti ir profesinių sąjungų vaidmenį, kai yra siekiama atstovauti per valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, būtent tame procese, jų teisėms. Esamas teisinis reguliavimas yra iš tiesų, kaip sakant, de facto varžantis asociacijų laisves ir silpninantis socialinę partnerystę. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiama Rasa, už pristatymą. Klausiančių nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame, kas pritariate projektui po pateikimo. Vyksta balsavimas, gerbiami kolegos, balsuokite, nesikuklinkite.
Užsiregistravo 47, balsavo 44: už – 44, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, ačiū. Pritariame bendru sutarimu komitetams. Svarstysime, kada gausime komitetų išvadas.
16.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5045 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5045. Pranešėjas – G. Vaičekauskas. Gintarai Vaičekauskai, prašome į tribūną. Jūs turite pristatyti Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Visų pirma noriu pasakyti, kad nesu motociklininkas ir jokių paslėptų interesų arba minčių neturiu. Tiesiog noriu pakalbėti apie diskriminaciją, šiuo atveju motociklininkų. Tarkime, gyvenamojoje zonoje, kur leidžiamas maksimalus greitis 20 kilometrų per valandą, motociklininkui, važiavusiam 51 kilometrą per valandą, greičiausiai bus atimtas vairuotojo pažymėjimas pusei metų. Tuo tarpu automobilio vairuotojas, kuris kartu veža dar septynis keleivius ir mieste lekia kad ir 150 kilometrų per valandą greičiu, irgi gali būti nubaustas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu tam pačiam šešių mėnesių laikotarpiui. Skirtingi dalykai, tiesa? Tačiau tai yra nesubalansuota bausmė ir neproporcinga. Taip pat automobilio vairuotojas, viršijęs 30 kilometrų greitį, susimoka baudą ir vairuoja toliau, o motociklo vairuotojas už tą patį pažeidimą netenka visų teisių. Neadekvatu, kitaip negalima įvertinti šito dalyko. Viską atima – ir A, ir B, ir C, ir D vairavimo kategorijas. Praėjusiais metais tokių nubaustų motociklininkų buvo 250. Tai labai skaudūs dalykai, nes žmogus lieka be nieko – be vairuotojo pažymėjimo, kiti ir be darbo. Labai tikiuosi, kad ateityje įstatymus pavyks pakeisti, kad teisė vairuoti bus atimama tik tai kategorijai, su kokia transporto priemone yra padaryta.
Ko siekiame šiuo įstatymo pakeitimu? Tiesiog, kad nebūtų nepagrįstai diskriminuojami motociklininkai ir kad motociklininkams būtų taikomos tos pačios atsakomybės priemonės, kokios taikomos įprastų transporto priemonių vairuotojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausimų nėra. Galime pritarti G. Vaičekausko pateiktam projektui po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Svarstysime, kai gausime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.15 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3310, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3312 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3310. Svarstymas. Teikėjai: J. Sabatauskas ir aštuoni Seimo nariai. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom, Asta Kubiliene, dėl 11 straipsnio pakeitimo. Svarstymas. Gerbiama Asta, iš karto pateikite ir lydimąjį – Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3312.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirma projektas Nr. XIIIP-3310.
PIRMININKAS. Taip.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Sprendimas ir pasiūlymas yra įstatymo projektą Nr. XIIIP-3310 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadose pateiktus argumentus. Nežinau, aš gal neskaitysiu visų argumentų, jų labai daug.
PIRMININKAS. Nereikia, tik komiteto nuomonę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Analogiška yra ir dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3312 – atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadose pateiktus argumentus. Taip pat bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, klausimų nėra. Mes galime pritarti komiteto nuomonei ir tuos abu projektus atmesti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Projektai Nr. XIIIP-3310, Nr. XIIIP-3312 yra atmesti.
16.17 val.
Civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4459(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4459(2). Gerbiama Agne Širinskiene, kviečiu į tribūną. Arba V. Simuliką. Nematau pranešėjų. Gerbiamas Šedbarai, galite pateikti? Tai yra svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Europos Sąjungos iš tiesų svarbaus dokumento įgyvendinimas. Kolegė Rasa paėmė vieną dalį, kuri taip pat yra labai aktuali, tai yra dėl galimo pirkėjų apgaudinėjimo, dėl akcijų, kai kaina kartais dirbtinai yra užaukštinama ir po to demonstruojama kaip nuolaida. Komitetas suprasdamas, kad mes turėsime įgyvendinti direktyvą artimiausiu metu, bet pritardamas, kad galima šitą dalį jau įgyvendinti dabar, 1 susilaikius, likusiems 9 balsavus už, pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Buvo Vyriausybės pasiūlymas ir komitetas pritarė iš dalies. Tai mes pritariame šitam.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas svarstė šitą nutarimą ir mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame, pritarta bendru sutarimu. Gerbiami kolegos, ar mes po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu šitam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.
16.19 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5326 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5326. Pranešėja – A. Širinskienė. Nematau. Tada gerbiamas S. Šedbaras gelbėja mus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis to, kuriam ką tik po svarstymo pritarėme, įstatymo projektas. Svarstydami prieš tai buvusį įstatymą, Civilinio kodekso pataisą, mes komitete pamatėme, kad reikia šiek tiek koreguoti Vartotojų teisių apsaugos įstatymą. Ir štai dabar yra toks pateikimas ir daromas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti, kai turėsime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.
Gerbiami kolegos, dabar praleistą klausimą… Grįžtame atgal. Gerbiama Dovile Šakaliene, jau pasiruošusi, man atrodo? Galėsite padėti. Bet ji vėl nenori.
Tada rezerviniai. Projektas Nr. XIIIP-4985, bet dėl geležinkelių mes jau apsvarstėme.
16.20 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082(2), Vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5083(2), Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5084(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 51, 52, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5085(2), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5086(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 40 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5087(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5088(2), Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5089(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5090(2) (svarstymas)
Tai dabar Valstybės tarnybos įstatymo 5 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082. Du sujungti į vieną, projektai Nr. XIIIP-3798 ir Nr. XIIIP-5082. Gerbiama Guoda Burokiene, prašom. Ir, gerbiama Guoda, prašysiu taip pat pateikti ir lydimuosius projektus Nr. XIIIP-5083, Nr. XIIIP-5084, Nr. XIIIP-5085, Nr. XIIIP-5086, Nr. XIIIP-5087, Nr. XIIIP-5088, Nr. XIIIP-5089, Nr. XIIIP-5090 ir visus kitus. Taip. Ačiū. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir siūlo sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3798. Ir pritarta yra bendru sutarimu Specialiųjų… tarnybos ir visų kitų. Lygiai tokia pati išvada yra dėl lydimųjų – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes, kolegos, galime irgi pritarti bendru sutarimu, ką pasakė? Bet dabar papildomas, aš paskui pasakysiu. Dėl šito komiteto galime pritarti? Dabar papildomi, prašysiu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Visi kiti taip pat pritaria komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Pritaria, taip? Tai dabar vis tiek aš turiu kviesti, nieko nebepadarysime. Turiu dabar taip. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar jūs galite už visus, gerbiama Guoda Burokiene, turite informaciją? Ne, neturite. Tik savo turite. Gerai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ar gali kas nors paskaityti man? (Balsas salėje) Tvarka. Sveikatos reikalų? (Balsas salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas gali pateikti pasiūlymą? T. Tomilinas. Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas dėl Valstybės tarnybos įstatymo: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimųjų taip pat, taip?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip pat ir dėl lydimųjų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerai. Pritarta bendru sutarimu. Dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, gerbiamas D. Gaižauskas. Toliau bus Žmogaus teisių komitetas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat svarstė įstatymo projektą, pateikė kelis pasiūlymus, kelis techninius. Vieną iš jų pasiūlė pakeisti ir 1 straipsnį išdėstyti taip: pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro 1 % pareiginės algos už kiekvienos tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 % pareiginės algos.
Kitas taip pat. Atsižvelgdamas į tai, kad projektas papildytas nauju straipsniu, pasiūlė pakeisti numeraciją. Ir komitetas balsavo. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dabar nepabėkite. Norime paklausti jūsų. Dabar komitetas pritarė. Ar reikalausite balsuoti, ar galima pritarti bent iš dalies, kur pritarta?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate su tuo, taip? Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip. Kartu galiu pristatyti…
PIRMININKAS. Lydimuosius.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …projektą Nr. XIIIP-5087. Komitetas taip pat pasiūlė pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, bendru sutarimu pritarta. Dėkojame. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto paprašysime išvadų. Gerbiamas Šedbarai, gelbėk mus. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį įstatymo projektą, kuris yra susijęs su Generalinės prokuratūros atlyginimų koregavimu, svarstė spalio 21 dieną ir visų dešimties dalyvavusių komiteto narių balsavimu už pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi pritariame bendru sutarimu. Dabar Užsienio reikalų komitetas. Ar yra kas iš kolegų, kuris galėtų perskaityti mums išvadą? Prašau, gerbiamas Zingeri. Projektas Nr. XIIIP-5084(2).
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu ir tai įvyko spalio 21 dieną. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pritarta bendru sutarimu. Gerbiami kolegos, po svarstymo mes visam blokui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, visam blokui pritarta bendru sutarimu.
16.26 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5109(2)ES (svarstymas)
Dabar įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5109(2). Pranešėjas – A. Ažubalis. Nematau. V. Simulikas arba V. Ačienė. Svarstymas. Ateina, gal damai leiskime, dama ateina. Gerbiama Ačiene, prašom. Įteikite, gerbiamas Zingeri, gražiai damai. Žmogaus teisių ir paskui… (Balsas salėje) Migracijos, taip.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Migracijos komisija šių metų rugsėjo 30 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar Užsienio reikalų komitetas. Gerbiamas E. Zingeris. Ir Žmogaus teisių komitetas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar būtų gerai, kad Žmogaus teisių komiteto išvadą perskaitytų. Gerbiamos V. Čmilytės nematau. Kas dar yra Žmogaus teisių komitete? Kadangi tokia situacija, tenka skaityti man pačiam. Svarstė ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro pastabas ir į komiteto siūlymus, jiems komitetas pritarė, taip pat pritarti komiteto išvadoms. Ir yra vienas pasiūlymas, Žmogaus teisių komitetas pritarė iš dalies… (Balsas salėje) Užsienio reikalų komitete Žmogaus teisių yra pritarta iš dalies. Galime pritarti ir mes bendru sutarimu? Balsuoti nereikalaujate. Ačiū. Dabar po svarstymo dėl viso. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl šito projekto.
Užsiregistravo 55, balsavo 55: už – 55, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo šiam projektui pritarta.
16.30 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 59, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5026(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5026. Pranešėjas – D. Gaižauskas. Prašom, gerbiamas Dainiau. Svarstymas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pasiūlė įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu. Galbūt perskaitysiu pagrindinį papildymą: „Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas tol, kol jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“ Ir toliau kiti – tiktai techniniai pakeitimai. Komitetas balsavo, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.31 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5066(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 papildymo 61 ir 71 straipsniais ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5067, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3223 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5068(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5066(2). Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom. Svarstymo stadija.
Dabar, gerbiama Asta, prašyčiau tą visą bloką – ir projektą Nr. XIIIP-5067, kur atmesti, ir projektą Nr. XIIIP-5068, kuriam buvo pritarta. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerai. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šiuos įstatymų projektus. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5066(2) ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar projektas Nr. XIIIP-5068.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jeigu leisite, projektas Nr. XIIIP-5067.
PIRMININKAS. Gerai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tada būtų sprendimas įstatymo projektą Nr. XIIIP-5067 atmesti, nes, atsižvelgiant į kartu teikiamo komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-5066(2) įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., taip pat į tai, kad 2020 m. birželio 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3224 siūlomi pakeitimai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., įstatymo projektu Nr. XIIIP-5067 siūlomi pakeitimai tampa nebeaktualūs. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Ir paskutinis projektas. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5068(2) ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai pranešėjai.
Gerbiami kolegos, prašyčiau jūsų dėmesio. Ar galime įstatymo projektą Nr. XIIIP-5067 atmesti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar įstatymų projektai Nr. XIIIP-5066 ir Nr. XIIIP-5068. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.34 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4983(2), Geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4984(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4983. Prašau pranešėją V. Ačienę. Mačiau, jau yra. Arba prašau G. Burokienę. Ateina V. Ačienė. Gal kartu ir lydimąjį – Geležinkelių transporto kodekso, gerai? Svarstymo stadija.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šių metų spalio 14 dieną buvo svarstomas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir komitetas pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir dėl projekto Nr. XIIIP-4984 taip pat, taip?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip. Tą pačią dieną buvo svarstomas jūsų minimas įstatymo projektas. Komitete taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu šiems dviem įstatymų projektams? Ačiū, pritarta.
16.35 val.
Valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4106(2)ES, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4107(2)ES, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4108(2)ES, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4109(2)ES, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 131 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4110(2)ES, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4111(2)ES, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4112(2)ES, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4113(2)ES, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4114(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės iždo įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4106. Pranešėjas – V. Poderys. Prašom į tribūną. Svarstymo stadija. N. Puteikis – iš komiteto, iš Biudžeto ir finansų komiteto – V. Ąžuolas. Dabar svarstysime visą bloką, projektai Nr. XIIIP-4106, Nr. XIIIP-4107, Nr. XIIIP-4108, Nr. XIIIP-4109, Nr. XIIIP-4110, Nr. XIIIP-4111, Nr. XIIIP-4112, Nr. XIIIP-4113 ir Nr. XIIIP-4114. Visas blokas. Prašom, gerbiamas Virginijau.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komitete apsvarstėme Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus ir jiems visiems pritarėme. Jeigu taip vienu ypu pasakyčiau, beveik visi šiame pakete pakeitimai yra dėl datos, kitų pasiūlymų esmė yra dėl 10 % nuolaidos Ignalinos regiono gyventojams, kad tiekėjams būtų kompensuojama iš to fondo likučių.
PIRMININKAS. Gerai, dėkojame. Dabar prašysime Audito komiteto atstovo perskaityti išvadą. Nematau. Tada V. Ąžuolas. Prašau mums perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Iš Audito komiteto vis tiek kas nors dar skaitys, pabandysime surasti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visą įstatymų paketą ir visiems pasiūlymams, taip pat, kur yra dėl datos keitimo, dėl lėšų numatytų, dėl šildymo kompensavimo – visiems šio paketo projektams pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame, bendru sutarimu. Prašome gerbiamos I. Šimonytės pateikti Audito komiteto išvadą. Čia irgi dėl viso bloko, gerai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad mane pastebėjote. Komitetas svarstė šį paketą, visiems projektams pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Dabar pasiūlymai. Dėl 1 straipsnio buvo pasiūlymas… (Balsai salėje) Iš bloko pirmas projektas. 1 straipsnis. Eisime pastraipsniui. (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio yra pataisa dėl datos. Komiteto nuomonė – pritarti, ir mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau.
Kitas projektas, taip pat dėl datos pakeitimo. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip, ačiū. (Balsai salėje) Dabar projektas Nr. XIIIP-4108. Komiteto nuomonė – pritarti dėl datos. Irgi pritarta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarėme.
Dabar projektas Nr. XIIIP-4109, irgi dėl datos. Komiteto nuomonė – pritarti, pritariame bendru sutarimu. Ir mes galime pritarti? Ačiū. Projektas Nr. XIIIP-4110. Komiteto nuomonė yra pritarti dėl datos pakeitimo. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-4111, irgi dėl datos Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Mes galime pritarti irgi bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar projektas Nr. XIIIP-4112. Biudžeto komitetas dėl datos pritarė. Galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-4113, irgi dėl datos Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu ir mes? Ačiū, pritarta.
Dabar projektas Nr. XIIIP-4114. Dėl datos. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Mes galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Čia buvo 13-as. Dabar bus 14-as. Čia daugiau. Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto nuomonė yra pritarti tam straipsniui. Galime ir mes? Taip. Ačiū, bendru sutarimu. Ir Biudžeto ir finansų komiteto visiems pakeitimams, jų yra trys dėl 2 straipsnio, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visiems straipsniams, dabar pateiktiems, jūs pritarėte, taip? Ir mes galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
Dabar dėl viso bloko. Mes galime pritarti bendru sutarimu, bet kolegos siūlo balsuoti, kad būtų sukoncentruotas jūsų dėmesys. Balsuojame dėl viso šio bloko. Labai ilgas įstatymo projektas.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai, balsavo 53: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymų projektams yra pritarta.
16.42 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos futbolo federacijos“ projektas Nr. XIIIP-5323 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dabar kitas darbotvarkės klausimas. Kadangi mes jau… Tuoj, Šakaliene, po šito jūs būsite pakviesta į tribūną. Gerai? Prašyčiau būti vietoje, nekalbėti ir laukti, kada aš pakviesiu. Nepabėkite niekur, būkite gera. Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos futbolo federacijos“ projektas Nr. XIIIP-5323. Pranešėjas – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Kiek čia aš turiu? Dešimt minučių, taip?
PIRMININKAS. Manau, kad jūs spėsite ir per penkias.
V. BAKAS (MSNG). Mieli kolegos, teikiu Seimo rezoliucijos projektą. Jį pasirašė A. Anušauskas, A. Kupčinskas, A. Armonaitė, L. Kasčiūnas, S. Jovaiša, V. Alekna. Tikiuosi, kad pritarsite ir jūs. Iš tiesų Lietuvoje formuojasi tradicija, kai į aukštus postus sporto valdyme jau kurį laiką ateina žmonės, kurie siejami su nusikalstamomis grupuotėmis, nusikalstamu pasauliu, itin sunkius nusikaltimus dariusiais asmenimis. Net ir tie žmonės, kuriuos anksčiau tokios tendencijos šokiruodavo, susitaiko arba priversti trauktis. Aš kalbu apie žmones pačiame sporte. Pastaruoju laikotarpiu stebime intensyvią nusikalstamo pasaulio atstovų intervenciją į sporto valdymą. Ir kalbu ne tik apie futbolą, apie Lietuvos futbolo federaciją, kalbu apie sportą apskritai. Šios intervencijos židiniu, panašu, tampa Lietuvos futbolo federacija.
Per sportą sprendžiame svarbius visuomenės gyvenimo kokybės, vaikų ugdymo, gyventojų sveikatos, laisvalaikio, užimtumo ir kitus uždavinius. Tad sporto valdymo dalyviai turi gerinti mūsų žmonių gyvenimo kokybę ir rūpintis aukšto meistriškumo sportininkais. Be to, sporto federacijoms mes patikime tūkstančių mūsų vaikų, einančių į būrelius, sportuojančių, ugdymą. Kalbame ir apie Lietuvos įvaizdį pasaulyje ir sporto įtaką mūsų visuomenei. Ypač kelia susirūpinimą tai, kam patikime savo vaikų ugdymą. Pats žinau atvejų, kai jaunus žmones, vaikus ugdo sporto organizacijos, kurių vadovai ir (arba) savininkai siejami su nusikalstamu pasauliu. Tai visiškai nepriimtina. Seimas ir Vyriausybė privalo į tai reaguoti.
Šia rezoliucija siūlau Seimui reaguoti į situaciją ir pasiūlyti Vyriausybei, kuri pagal Sporto įstatymą įgyvendina sporto valdymą, imtis priemonių rizikoms suvaldyti. Jeigu reikia, tartis su tarptautinėmis organizacijomis, tai yra UEFA, FIFA. Iš tiesų sporto valdymas nėra siauros interesų grupės reikalas. Sporto valdymas yra viešasis interesas. Tai yra visų mūsų reikalas. Mes matome kai kurių pastaruoju metu apologetų, neva teisininkų arba oficialių federacijų, komentarus, kad maždaug negalima kištis į federacijų reikalus. Mes į juos nesikišame. Bet mūsų uždavinys yra apsaugoti viešąjį interesą, kada federacijos to padaryti negali, savivaldos organizacijos to padaryti negali arba jų veikla kelia grėsmę viešajam interesui.
Kaip žinote, asmenys, kurie siejami su nusikalstamu pasauliu, neapsiribojo tik Futbolo federacija. Per ją buvo siekiama dalyvauti ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto valdyme. Iš tiesų tokie žmonės siekia Lietuvai atstovauti tarptautinėse organizacijose. Taigi tai, kad sportas nėra vien siaurų interesų grupių reikalas, o visų pirma mūsų viešas reikalas, yra pirmas argumentas, kodėl Seimas turėtų inicijuoti pokyčius šioje srityje. Federacijos negali dangstyti blogo valdymo ar kriminalinio pasaulio įtakos ir veiklos sporte.
Antras argumentas. Savivalda nereiškia, kad galima nevykdyti įstatymų arba nepaisyti viešojo intereso. Lietuvos sporto įstatymo 5 ir 6 straipsniuose numatyti sporto valdymo ir stebėsenos principai.
Ir trečias argumentas – valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė. Štai, prisiminkite FIFA korupcijos skandalą, kuomet buvo atliktos kratos jos pačioje centrinėje būstinėje. Taip pat prisiminkite UEFA veiklos tyrimą, kurį atlieka Vokietijos prokurorai. Tai yra valstybės reakcija ir tai yra pavyzdžiai, kaip ginamas viešasis interesas. Jei sporto valdymo dalyvių veikla nesuderinama su viešuoju interesu, valdžios įstaigos privalo į tai reaguoti ir siekti normalizuoti situaciją.
Taigi ką siūlo rezoliucija? Rezoliucija siūlo, kviečia visų pirma visas Lietuvos futbolo bendruomenes, organizacijas, kurioms svarbi demokratinių vertybių apsauga, apsvarstyti šios sporto šakos ateitį, galimybes iš pagrindų sustiprinti centrinės organizacijos atsparumą nuo asmenų, linkusių į nusikalstamą veiklą, poveikio ir piktnaudžiavimo, arba steigti naują Lietuvos futbolo bendruomenės interesams atstovaujančią organizaciją, kuri tinkamai atliktų savo funkcijas. Mes rezoliucija siekiame pažymėti, kad Lietuvos futbolas glaudžiai susijęs su Lietuvos prestižu, o nusikalstamo pasaulio atstovų dalyvavimas futbolo bendruomenėje formuojant tiek suaugusiųjų, tiek vaikų bei jaunimo futbolo vertybes gali sukelti neigiamas pasekmes šios sporto šakos organizacijos bei Lietuvos valstybės reputacijai ir pasitikėjimui ja. Šia rezoliucija kviečiu Seimą rekomenduoti Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas – UEFA ir FIFA, kad pastarosios atliktų tarptautinius auditus, ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą.
Šia rezoliucija raginame Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų valdymo organais, siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys. Ačiū jums, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nori paklausti pranešėjo ir klaus L. Kasčiūnas. Toliau pirmininkaus Seimo pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Prašom, gerbiamas Arvydai. L. Kasčiūnas klausia.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vytautai, labai ačiū už pristatymą. Džiaugiuosi, kad esu kartu padėjęs parašą. Iš tiesų esu turbūt iš tų žmonių, kurie galbūt dar gyvenime sulauks kada nors laikotarpio, kai Lietuvos futbolo rinktinė žais bent jau Europos futbolo čempionate. Turiu virš 10 išvykų už Lietuvos rinktinę į užsienio šalis. Aišku, matome, situacija yra labai sudėtinga. Be abejo, matome, kas vyksta tarp jaunimo, jaunimą ugdant, o pastaraisiais metais įsisenėjusios federacijos problemos dar pasipildė ir kriminaliniais elementais. Tai labai gerai, kad Seimas turi ką pasakyti, bet visada klausimas yra, tai kas po to? Mes galime galbūt kartu priimti dar vieną įstatymo pataisą apie tai, kad būtent tik nepriekaištingos reputacijos žmonės galėtų būti sporto federacijose arba vadovautų tam tikroms asociacijoms, ir su tuo susieti valstybės finansavimą. Vis dėlto koks veiksmų planas toliau, ką jūsų matytumėte? Ačiū.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Laurynai. Beje, ačiū už bendradarbiavimą rengiant šią rezoliuciją ir įgyvendinant šią idėją. Aš manyčiau, kad šita rezoliucija visų pirma atliktų labai svarbią funkciją, kad Seimui ne tas pats, kas vyksta Lietuvos sporte ir kokia bus jo ateitis. Jeigu mes neįsitrauksime, ateitis yra sunkiai prognozuojama, pozityvi, tokia, kokios mes norėtume. Antra, tai įgalintų sveiką sporto bendruomenę telktis ir vis dėlto keisti tą įsisenėjusią kultūrą, kuomet sportui didelę įtaką turi žmonės, kurie susiję su nusikalstamu pasauliu. Tai sustiprintų juos. Trečia, mes Vyriausybę, kaip įgyvendinančią Seimo priimtą Sporto įstatymą, iš esmės įgaliname arba raginame imtis veiksmų derantis su tarptautinėmis sporto organizacijomis, kad taip pat būtų tarptautinis spaudimas mūsų federacijoms, kurios sunkiai susitvarko su reputacijos ir kitais dalykais. Aš manau, tai stiprūs įrankiai.
Po to, be abejo, mes galime toliau kalbėtis dėl finansavimo modelių. Iš tiesų galbūt reikėtų finansuoti tas organizacijas ar iniciatyvas, kurios tikrai prisideda prie vaikų kaip aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo, taip tariant, galima peržiūrėti ir finansavimo principus, galima peržiūrėti pagalbos principus. Šita rezoliucija atvertų tam kelius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Vytautai, prisimenant Lietuvos futbolo federacijos šioje nepriklausomos Lietuvos gyvenimo atkarpoje istoriją, na, tikrai yra ir daugiau gėdingų puslapių. Ištaškyti pinigai majonezo dangtelių fabriko linijai, kažkokių ginkluotų grupuočių budėjimas rinkimų metu – tai iš tiesų kelia nerimą ir nusivylimą, todėl labai ačiū už šitą rezoliucijos iniciatyvą ir tekstą ir jums, ir jūsų kolegoms.
Suprantu, kad rezoliucija nėra norminis dokumentas, tačiau ar vis dėlto tokios rezoliucijos priėmimas negalėtų būti traktuojamas kaip kišimasis į asociacijų veiklą. Man, sakau, turinys patinka, tačiau ar nebūtų tai traktuojama kaip neleistinas politinis kišimasis į formaliai nepriklausomų asociacijų veiklą?
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas kolega, visų pirma, ačiū ir jūsų frakcijai, frakcijos atstovui V. Aleknai, kad jis parėmė šį rezoliucijos projektą. Aš gal formuluočiau klausimą kitaip. Tai yra išraiška politinės valios, kurią, mano nuomone, Seimas privalo pademonstruoti, siekdamas ne kištis į federacijų veiklą, o apginti viešąjį interesą, kas mums priklauso pagal Konstituciją ir įstatymus. Be abejo, aš matau Futbolo federacijos kai kurių žmonių tokias primetamas klišes, kad neva mes kišamės į valdymą. Mes nesikišame – mes giname viešąjį interesą. Jeigu federacija nesugeba to padaryti, mes turime reaguoti ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, ačiū už iniciatyvą ir galimybę prisidėti prie šios iniciatyvos. Aš pirmiausia turiu apgailestauti ir norėčiau apgailestauti, kad šios kadencijos Vyriausybė iš tikrųjų neturėjo politinės valios imtis tam tikrų žygių ir veiksmų ne tik dėl Futbolo federacijos, bet ir apskritai dėl visų federacijų, veikiančių Lietuvoje, dekriminalizavimo. Aš manau, jeigu galime ginčytis dėl kanapių dekriminalizavimo, tai dėl futbolo ar kitų federacijų dekriminalizavimo tikrai neturėtų kilti klausimų. Ačiū jums už tą iniciatyvą, tikiuosi, kita Vyriausybė tikrai bus ir stipresnė, ir atsparesnė, ir tikiu, kad imsis, reaguos į šią rezoliuciją.
Kitas dalykas, ar nemanote, kad apskritai Lietuvos sporto įstatyme turėtų įsivyrauti naujos nuostatos, kad ne tik vadovybei, bet ir apskritai visiems valdymo organams turėtų galioti nepriekaištingos reputacijos sąvoka, ir jas būtina įtvirtinti kitame Seime? Ačiū.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū. Puikūs pasiūlymai. Aš manyčiau, kad ši rezoliucija leis mums pradėti diskusijas su Vyriausybe ir su ekspertais dėl priemonių, kurios leistų užtikrinti sporto veiklos skaidrumą ir užtikrinti tas funkcijas, paskirtį, kuriai sportas yra skirtas. Aš visiškai su jumis sutikčiau ir pritarčiau, kad jeigu mes skiriame valstybės pinigus nevyriausybinėms organizacijoms, kaip tai numatyta įstatyme, atsirastų bent jau jos valdymo organams nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Iš tiesų yra sunkiai protu suvokiama, kai valdybose dalyvauja žmonės, kurie siejami ne šiaip su kokiais nors smulkiais nusikaltimais ar pažeidimais, bet su rimtais nusikaltimais. Tai čia tam tikrai pritarčiau. Ta rezoliucija leistų galbūt pasitelkti ir dar daugiau ekspertų, ministrus tam, kad mes galėtume pagalvoti, kaip galėtume apsaugoti mūsų sporto bendruomenę ir mūsų visuomenę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
Pradedame diskusiją. Diskutuoti taip pat užsirašė V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Ne, ne.
PIRMININKAS. Atsisakote diskutuoti.
Tada pereiname prie priėmimo stadijos. Cituoju Seimo statuto 184 straipsnio 1 punktą: „Priimti rezoliuciją be pataisų.“
Gerbiami kolegos, įjungsime motyvus, pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių. L. Kasčiūnas – už. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo, remiu rezoliucijos projektą, bet reikia turėti galvoje kontekstą. Vienas iš tokių gąsdinimų dėl bet kokio valdžios galbūt, nesakyčiau, kišimosi, net ir kalbėjimo apie šią problemą… yra traktuojama, kad, žiūrėkite, jūs padarysite taip, kad eliminuos mūsų nacionalinę rinktinę ir mūsų futbolo klubus iš Europos taurių ir iš Europos čempionato. Dažniausiai tokios sankcijos būna skiriamos penkeriems metams. Taip yra gąsdinama dėl tam tikrų galimų veiksmų. Kai pradedi kalbėti apie valstybės pinigų atėmimą iš Futbolo federacijos, turėkite galvoje, kad tai sudaro kokius 3–4 % visame biudžete. Didžiausi pinigai ateina iš europinių ir tarptautinių struktūrų. Jie kartais net sako – ir pasiimkite jūs juos.
Ką aš noriu pasakyti? Kad situacija yra sudėtinga. Aš manau, kad bet kokiu atveju rezoliucijos reikia kaip tam tikro signalo ir mums reikia galvoti apie kitų šalių gerąsias praktikas. Tikrai turime kaimynių pavyzdžių. Lenkija turėjo labai panašias problemas prieš Europos futbolo čempionatą 2012 metais. Jie sugebėjo išspręsti taip, kad valdymą federacijoje perėmė tiesiogiai UEFA. Bet tam reikėjo tam tikrų pastangų ir tam tikrų netgi politinių veiksmų. Aš manau, apie tokius dalykus irgi reikia galvoti, tam tikrą planą dėliotis, ir aš manau, kad galbūt tikrai naujame Seime mes galėtume apie tai labai rimtai pagalvoti, kad ši rezoliucija nebūtų dar vienas oro virpinimas, o mes eitume prie rimto veiksmų plano. Aš labai raginu balsuoti už ir traktuoti tai kaip tam tikrą pradžią naujam veiksmų planui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Antruoju užsirašęs V. Bakas, tačiau jis nenori pasisakyti ir negali, nes yra pranešėjas.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šios rezoliucijos, ar ją priimame be pataisų. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl rezoliucijos.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo ir balsavo 45 ir visi balsavo už. Rezoliucija priimta. (Gongas)
16.59 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4862 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4862. Pranešėja – D. Šakalienė. Prašau į tribūną.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labas vakaras. Manau, kad čia vienas iš tų įstatymų projektų, kai, nepaisant to, kad esame labai pavargę, vis dėlto tikrai vertėtų rimtai pasižiūrėti, nes tai yra tikrai uždelstos problemos sprendimas. Šio įstatymo projekto tikslas yra pagaliau imtis realių tikslinių priemonių, kaip galėtume padėti žmonėms, kurie patiria patį giliausią skurdą. Nežinau, ar žinote, bet šiandien yra tokia situacija, kad šalpos pensija prilygsta tiktai pusei minimalių vartojimo poreikių krepšelio. Minimalių vartojimo poreikių krepšelis yra absoliuti skurdo riba. Jeigu žmonės gauna per pusę mažiau pajamų, negu kad yra absoliuti skurdo riba, tai tikrai labai teisingai nevyriausybininkai iškėlė klausimą, ar tai reiškia, kad jie turėtų valgyti kas antrą dieną? Įsigilinus į šiandien esantį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad šalpos pensijų bazės didinimas pagal šiuo metu įstatymu numatytą procentinį santykį su MVPD tiesiog neužtikrina pakankamos šalpos pensijų bazės ir šalpos išmokų dydžio augimo. Suprasdami, kad, aišku, visuomet yra tie resursai riboti, mes nesiūlome, nors tikrai norėtųsi, kad bent jau tą minimalių vartojimo poreikių krepšelio dydį pasiektų, bet prašome, kad vis dėlto atsižvelgiant į absoliučiame skurde gyvenančių žmonių situacijos gerinimo būtinybę tikrai turėtų būti šalpos pensijų ir valstybės remiamų pajamų didinimas atitinkamai bent jau iki 76 ir 70 % MVPD. Tai, ir pasak mokslininkų, ir skurdo mažinimo srityje dirbančių ekspertų nuomone, tikrai būtų efektyvi giliausią skurdą patiriančių asmenų atžvilgiu priemonė ir kartu neiškreiptų integracijos į darbo rinką paskatų. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti užsirašė A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Pranešėja, būkite maloni, jūs pasakėte, ekspertai, bet ar tikrai tai buvo derinta su ekspertais? Tai kodėl, pavyzdžiui, jūs didinate tą ribą 20 % ir vienu, ir kitu atveju, aš matau. O kodėl, pavyzdžiui, ne 30 %, ne 86 %? Ar tikrai tai buvo derinta su ekspertais? Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Vėlgi, vertinant, sakau, ekspertų poziciją, tai didinimas šalpos pensijų bazės bent jau šiek tiek apčiuopiamai būtų ta efektyvi tikslinė priemonė ir, jų nuomone, turėtų siekti bent jau minimalių vartojimo poreikių dydį. Tačiau neformalios konsultacijos su Vyriausybe parodė, kad taip nebus. Tiesiog ji nesutiks, tai čia yra siūlomas kompromisas. Tada bent jau 70 %, kad būtų.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūloma svarstyti… Atsiprašau. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti, kada apsvarstys komitetai. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 492 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4037(2) (svarstymas)
Toliau pagal darbotvarkę – Administracinių nusižengimų kodekso 492 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4037(2). Kas galėtų perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Dėkojame S. Šedbarui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis Tabako kontrolės įstatymo projekto. Čia tiesiog yra sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo, kurį mes jau priėmėme, numatytų reguliavimų nevykdymą. Darėme klausymus, yra Vyriausybės išvada, atsižvelgėme į visus pasiūlymus, taip pat iniciatorių, su visais yra suderinta ir 1 susilaikius bei likusiems 9 dalyvaujant komiteto posėdyje spalio 21 dieną buvo šiam įstatymo projektui pritarta ir siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru… Yra? Tomas visgi atsisako. Tada galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū, pritarta.
17.03 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5181(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5182(2) (svarstymas)
Toliau – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5181. Pranešėjas – V. Rastenis. Kartu ir lydimasis projektas. Prašau pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
V. RASTENIS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas spalio 28 dieną svarstė minėtą projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taip pat ir lydimajam. Diskutuoti niekas neužsirašė. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo abiem projektams? Ačiū, pritarta.
17.04 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5117(2) (svarstymas)
Toliau pagal darbotvarkę – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5117(2). G. Burokienę kviečiu į tribūną. Ji pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
17.06 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5280(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2342 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5281(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2343 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5282(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5283(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2344 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5284(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2345 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5285(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5286(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2346 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5287(2), Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2347 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5288(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5289(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5290(2) (svarstymas)
Toliau – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5280(2). Ir kartu lydimieji – iki projekto Nr. XIIIP-5288. Kas galėtų perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą? Tomas. Kviečiu Tomą į tribūną perskaityti komiteto išvadą dėl projekto ir lydimųjų.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir kartu dėl lydimųjų, taip?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, ir dėl visų lydimųjų.
PIRMININKAS. Toliau – lydimųjų įstatymų projektai Nr. XIIIP-5289 ir Nr. XIIIP-5290. Kas galėtų perskaityti iš Užsienio reikalų komiteto? Kadangi nėra, aš pats perskaitysiu. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po svarstymo. Viskas.
17.07 val.
2020 m. lapkričio 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu į tribūną R. Baškienę. Ji mums pristatys lapkričio 10 dienos, antradienio, posėdžių darbotvarkę. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, kita savaitė, prasidedanti antradienio plenariniais posėdžiais. Prezidento veto, kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir nemažai įstatymų priėmimų – tai, ką šiandien svarstėme, įtraukėme į darbotvarkę ir iki pat 16 valandos turėsime priėmimus.
Projekte buvo užrašytas žodis, mums labai mielai skambantis, – „himnas“. Deja, tenka pasakyti, apie tai kalbėjome ir Seniūnų sueigoje, kad jeigu bus įstatymų projektų, kuriuos reikės svarstyti, o šiuo atveju kreipimasis į Konstitucinį Teismą, jį priimti, tai ir Seniūnų sueiga siūlo, ir aš tai teigiu, kad trečiadienį po komitetų posėdžių, tai būtų 14 valandą, pradėtume vieną iš posėdžių. Tai būtų vakarinis posėdis, jis tęstųsi maždaug dvi valandas, ir tada tas žodis, kurį paminėjau, nuskambėtų šios kadencijos pabaigai. O apie kitus posėdžius jūs jau žinote, kad lapkričio 13 dieną rinksis naujasis Seimas.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, galime tvirtinti bendru sutarimu darbotvarkę?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Seimo narių pareiškimai. D. Šakalienė. Prašom. Atsisako. Gerai. Kaip ir baigiame posėdį – gerokai anksčiau, negu planavome.
Kviečiu registruotis. Užsiregistravo 40 Seimo narių. Gerbiami kolegos, skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.