LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 PAKEITIMO
Įstatymo PROJEKTO
2024-11-11 Nr. XIVP-4288
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 144.4 papunkčiu, reikėtų projekto 1 straipsniu keisti ir nauja redakcija dėstyti visą įstatymo preambulę. Be to, projekto 1 straipsnio bei šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš žodį „preambulės“ įrašytinas žodis „Įstatymo“.
2. Derinant projektu keičiamo Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) nevertina asmenų tinkamumo tikrajai karo tarnybai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „kurie yra tinkami tikrajai karo tarnybai, bet jos neatlieka“ įrašyti žodžius „kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos“ (analogiškai kaip nustatyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 7 dalyse).
3. Derinant projektu keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „nėra tikrosios karo tarnybos karys“ įrašytini žodžiai „ir neatlieka tikrosios karo tarnybos“.
4. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punktą bei nusistovėjusią įstatymų leidybos praktiką, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13-17 dalis siūlytina jungti į vieną dalį, ją išdėstant taip: „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme.
Taip pat pažymime, kad „prievartos“ sąvoka Policijos įstatyme bei Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme apibrėžiama nevienodai, todėl yra ydinga ir netikslu pateikti nuorodas į abu šiuos įstatymus. Reikėtų arba nurodyti tik kažkurį vieną iš aukščiau nurodytų įstatymų, arba pačiame keičiamame įstatyme įvesti sąvokos „prievarta“ apibrėžtį, būdingą šiuo įstatymu reguliuojamai teisinių santykių sričiai.
5. Siekiant įstatyminių nuostatų suderinamumo bei atsižvelgiant į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, numatantį, kad Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ginkluotosioms pajėgoms priskiriami ir LŠS specializuoti vienetai, reikėtų kartu keisti ir Karo padėties įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, nes šiuo metu galiojančioje šios dalies redakcijoje nėra numatyta galimybė ginkluotosioms pajėgoms priskirti ne kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus, o specializuotus tokių organizacijų vienetus.
6. Derinant projektu keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą teikia ne tik ginkluotosioms pajėgoms nepriskirti LŠS specializuoti vienetai ar šių vienetų šauliai, tačiau ir neginkluoto pasipriešinimo šauliai. Tokį reguliavimą implikuoja ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnis, kuriame nėra išskirta, kad neginkluoto pasipriešinimo šauliai negali teikti pagalbos paskelbtos karo padėties metu. Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti, kad neginkluoto pasipriešinimo kariai pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui teikia, o taip pat organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą tik taikos metu (t. y. nesant paskelbtos karo padėties ar nevykdant ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo)), atitinkamai reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį bei 24 straipsnį.
7. Atsižvelgiant į tai, kad LŠS vadas gali turėti ne vieną, o kelis pavaduotojus, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „pavaduotojo“ įrašytinas žodis „pavaduotojų“.
8. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 17 straipsniu 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 8 punkte prieš žodį „pavadinimus“ įrašyti žodį „jų“. Analogiška pastaba taikytina projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 9 punktui.
9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti LŠS Centro valdybos atliekamo LŠS veiklos strategijos, metinių LŠS veiklos ir rinktinių veiklos planų, LŠS vidaus teisės aktų, LŠS metų biudžeto, siūlymų dėl valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai finansuoti projektų svarstymo pasekmes (galimus sprendimus ir tolesnę procedūrą), nes akivaizdu, kad pats nurodytų dokumentų svarstymas nėra savitikslis dalykas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 4 punktui.
10. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalis pildytina nauju punktu, nustatančiu LŠS Centro valdybos funkciją pritarti arba nepritarti LŠS vadui dėl mokymų centro padalinių steigimo.
11. Pažymėtina, kad projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 12 punkte vartojamos sąvokos „neregistruotas judėjimas“ turinys nėra apibrėžtas nei keičiamame, nei jokiame kitame įstatyme, todėl jos praktinis taikymas gali būti probleminis. Kitaip sakant, nėra aišku, kada kokia nors asmenų veikla šio įstatymo taikymo požiūriu jau gali ir (ar) turi būti laikoma neregistruotu judėjimu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 14 punktui, kuriame taip pat vartojamas „judėjimo“ terminas.
12. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 13 punkte brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
13. Siekiant teisinio aiškumo ir loginio suderinamumo siūlytina tikslinti projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 8 dalies formuluotę „Šio straipsnio 3 dalies 15 punkte nurodytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingų institucijų, pristato patys asmenys, pretenduojantys tapti šauliais.“ Šią nuostatą siūlytina formuluoti taip: „Informaciją, kad asmuo neturi psichinės veiklos sutrikimų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 15 punkte, ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingų institucijų, pristato patys asmenys, pretenduojantys tapti šauliais.“
14. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad LŠS turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, valstybės registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo atitinka šio straipsnio 3 dalies 1-8, 13 punktuose nustatytus reikalavimus. Taigi, siūloma nustatyti, kad LŠS turi teisę neatlygintinai gauti iš visų juridinių ir fizinių asmenų (t. y. bet kokių asmenų, neišskiriant jų nei pagal vykdomos veiklos pobūdį, nei pagal statusą, nei pagal jų santykį su LŠS atliekamomis funkcijomis) visą reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis. Vertindami šią nuostatą, norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ir juridinių asmenų valdomais ar kitaip disponuojamais duomenimis, dokumentais ar kita informacija (kuriems jų veiklą reguliuojantys įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją atitinkamoms valstybės institucijoms), ir nustatyti LŠS imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų nusistatytais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas galimas nuostatos nesuderinamumas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš privačių fizinių ir juridinių asmenų, kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją kompetentingoms valstybės institucijoms, tai turėtų būti aiškiai nurodyta.
15. Atsižvelgiant į tai, kad LŠS informacinė sistema būtų steigiama, tvarkoma bei prižiūrima iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Krašto apsaugos ministerijai LŠS veiklai finansuoti, o Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas valstybės informaciniams ištekliams, kurių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami iš valstybės biudžeto, bei siekiant įstatymų tarpusavio suderinamumo, reikėtų pakeisti minėto Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1 straipsnio 6 dalį, nustatant joje įstatymo netaikymo išlygą ir tiems valstybės informaciniams ištekliams, kuriuose tvarkomi LŠS šaulių asmens duomenys.
16. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę – „nėra įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą“, analogiškai turėtų būti patikslintas ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
17. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į projekto 23 straipsniu atliekamus keičiamo įstatymo 42 straipsnio pakeitimus, siūlytina projekto 23 straipsniu keisti ne visą 42 straipsnį ir jį dėstyti nauja redakcija, o tik šio straipsnio pavadinimą, 1 dalies nuostatą iki dvitaškio bei 2 dalies nuostatą iki dvitaškio.
18. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje reikėtų nurodyti kieno sprendimu ir iš kokių lėšų mokamos šioje dalyje numatytos materialinės pašalpos šauliams.
19. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „visais atvejais nustatytas privalomas pagrindinio karinio parengtumo reikalavimas nėra pagrįstas ir tikslingas, nes LŠS vado pavaduotojo, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų, koordinuojančių jaunųjų šaulių veiklą, kompetencijai užtikrinti yra pakankamas bazinis šaulio įgūdžių kursas“. Tačiau pažymėtina, kad projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies pakeitimai neatliepia šio siekio, nes pagal projektu siūlomą reguliavimą reikalavimas būti baigusiam tik bazinį šaulio įgūdžių kursą būtų taikomas visiems be išimties LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams. Jeigu vis dėlto siekiama šį palengvintą reikalavimą nustatyti tik LŠS vado pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams, koordinuojantiems jaunųjų šaulių veiklą, keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti patikslintos.
20. Nėra aišku, kodėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad valstybės turto valdytojai valstybės turtą LŠS valdyti patikėjimo teise perduotų Vyriausybės nustatyta tvarka (kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais atveju). Siūlomas reguliavimas implikuoja, kad turto valdytojai sprendimus dėl jų valdomo valstybės turto perdavimo LŠS patikėjimo teise priimtų savo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
21. Projekto 31 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojui, rinktinės vadui, rinktinės vado pavaduotojui, Lietuvos šaulių sąjungos mokymų centro viršininkui, dirbantiems pagal darbo sutartis, mokamos pareiginės algos dydį perskaičiuoja darbo sutartį su jais sudaręs juridinis asmuo, taikydamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 50 straipsnio 10 dalimi, numatančia, kad darbo apmokėjimo sistemą nustato būtent LŠS vadas, mutatis mutandis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams ir darbo apmokėjimo sistemai nustatyti. Kitaip sakant, pareiginę algą LŠS turi perskaičiuoti vadovaujantis LŠS vado patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (kuri savo ruožtu bus parengta ir patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis darbo apmokėjimo sistemai nustatyti).
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected]
J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]