LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 350
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, kolegos. Pradedame popietinį lapkričio 19 dienos posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
K. Glaveckas dėl registravimo motyvų norėjote pasakyti? Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi posėdis dar neprasidėjo, tai visus noriu pasveikinti su labai didele švente, šiandien yra Tarptautinė tualeto diena. Iš tikro verta dėmesio ir galėtų būti įtraukta į sąrašą garbingų dienų, kurias mes visada dauginame. Labai ačiū.
14.01 val.
Civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 4411, 4413, 4414, 4416, 4417, 4418, 4419, 44111, 44113 ir 44116 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3955, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 13, 22, 221, 222, 30 ir 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3956 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkui už informaciją. Gerbiami kolegos, Civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 4411, 4413, 4414, 4416, 4417, 4418, 4419, 44111, 44113 ir 44116 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3955 ir lydimasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12, 13, 22, 221, 222, 30 ir 34 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3956. Kviečiu pranešėją gerbiamą ministrą E. Jankevičių į tribūną.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, atlikę stebėseną, mes nustatėme, kad nors grupės ieškinį institutas galėjo jau nuo 2015 metų… faktiškai grupės ieškiniais bandyta pasinaudoti vos kelis kartus.
Šiuo metu teismuose nagrinėjamos tik dvi bylos, ir nuo pat 215 metų dar neturime nė vieno teismo sprendimo. Kitaip sakant, nė vienas ginčas nėra užbaigtas. Mūsų analizė parodė, kad stringame jau ieškinio pateikimo ir priėmimo stadijoje. Todėl Civilinio proceso priežiūros komitete apsisprendėme supaprastinti tvarkas, kurias siūlome ir jums. Taigi nereikės ieškovui grįsti, o teismui įvertinti, ar grupės ieškinys yra tikslingesnis už individualų, nereikės vertinti grupės atstovų tinkamumo, atsakovas negalės skųsti teismo sprendimo dėl priėmimo nagrinėti, tik dėl atsisakymo, atsisakoma neturtinių skundų žyminio mokesčio ir panašiai. Taip pat stiprindami vartotojų asociacijas suteikiame joms galimybę atstovauti ne tik savo nariams grupės ieškiniuose, bet ir kitiems vartotojams, nepriklausantiems asociacijoms. Skatiname pačias asociacijas dalyvauti net teisminiuose ginčų sprendimuose, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir tam numatome finansavimą iš vidinių rezervų. Prašau pritarti projektui. (Balsai salėje: „Balsuojame!“)
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs pats konstatavote, kad treji metai nieko nevyksta. Kas paskatino tokiam ryžtingam žingsniui šiandien?
E. JANKEVIČIUS. Mes analizuojame teisės aktus ir matome, kurie yra įgyvendinami ir dėl kurių nevyksta jokie pokyčiai. Tai būtent šis pavyzdys ir parodė, kad jokių pokyčių nėra, tai keičiame tvarkas ir tikimės geresnių rezultatų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-4135. Prieš tai noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną.
14.04 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135, Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 6, 9, 101, 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 102 straipsniu ir 102 straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4136, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4137 (pateikimas)
Kitas klausimas – Advokatūros įstatymo 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat lydimasis – Notariato įstatymo 3, 6, 9, 101, 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 102 straipsniu ir 102 straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiamas ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pagrindinis šių projektų tikslas – įtraukti į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus visuomenės atstovus. Šiuo metu garbės teismus, kurie nagrinėja skundus dėl advokatų, notarų ir antstolių etikos principų pažeidimų, sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ir antstoliai. Tai yra kolegos nagrinėja kolegų veiklą, o visuomenei galimybė dalyvauti vertinant advokatų, notarų ir antstolių veiklą yra nesudaryta. Projektais siekiame teisinės sistemos, kuriai priklauso advokatai, notarai ir antstoliai, atvirumo, visuomenės pasitikėjimo šia sistema stiprinimo. Kaip ir šiuo metu, garbės teismus sudarytų penki nariai. Trys nariai būtų skiriami iš profesijos atstovų, tai yra advokatų, notarų, antstolių, po vieną visuomenės atstovą į garbės teismus skirtų teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Visuomenės atstovams, kaip ir advokatams, notarams bei antstoliams, būtų keliami aukšti nepriekaištingos reputacijos kriterijai ir reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar ministras pristatė ir Antstolių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą kartu. A. Sysas nori klausti jūsų.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos ir gerbiamas ministre, aš noriu atkreipti dėmesį. Vis dėlto tai savireguliacijos institucijos, jeigu mes kalbame apie advokatus, notarus, antstolius, ir jie mums neprimetami. Mes, matyt, advokatus renkamės, jeigu mums reikia. Todėl yra kontrolė iš visuomenės pusės, nes apie tai rašoma, jeigu šių profesijų žmonės blogai dirba, elgiasi, tai apie tai pakankamai informacijos galima surasti. Kodėl norima kištis į savireguliacijos procesą iš šalies? Tai yra vienas klausimas.
Antras. Kam reikalingos kadencijos? Mes pradėjome sirgti turbūt kadencijų liga, kad visur turi būti kadencijos. Vėlgi čia kaip tik, jeigu mes žiūrime į užsienio patirtį, ten kuo ilgiau žmogus dirba, tuo jo vertė didesnė ir jis gali spręsti kolegų problemas. Pas mus kažkodėl norima visur įvesti tas kadencijas. Kas paskatino žaisti tą kadencijų žaidimą toliau?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už jūsų kelis klausimus. Dėl kadencijų. Galiu atsakyti, kad, mūsų, Teisingumo ministerijos, nuomone, yra gerai, kai neužsibūna asmenys visą gyvenimą, ypač kalbant apie tuos asmenis, kurie vertina ir kitų elgesį. Todėl mes manome, kad kadencijos yra gerai, bet tai yra diskusijų klausimas.
Kitas dalykas, dėl visų garbės teismų. Vis tik mes manome, kad kai tos pačios profesijos atstovai nagrinėja būtent tų pačių atstovų veiklą, nėra gerai. Juolab kad naujo dviračio mes čia neišradinėjame. Tokia pati praktika yra teismuose ir prokuratūroje, lygiai tas pats yra būtent aplink Lietuvą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse – Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje – visur kitur yra visuomenės atstovai. Todėl tikrai mes manome, kad kuo daugiau visuomenė turės galimybę irgi dalyvauti, tuo bus visiems geriau. Prašom palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už atsakymus. Ir klausimus. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame. Prašau balsuoti dėl visų trijų.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 67, prieš – 3, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
14.10 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 68, 691, 73, 79 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 791 straipsniu ir 791 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4160 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teismų įstatymo 68, 691, 73, 79 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 791 straipsniu ir 791 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4160. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymo projektu siekiame suvienodinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos tvarką su visų kitų bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjų atrankos tvarka. Pagal šiuo metu Teismų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą kandidatūras į LATʼo teisėjus Respublikos Prezidentui parenka ir pasiūlo LATʼo pirmininkas. Šis siūlymas Respublikos Prezidento nesaisto, o Pretendentų į teisėjus atrankos komisija šiame procese nedalyvauja, ši komisija, tuo tarpu pretendentai tapti bet kurio kito teismo teisėjais yra vertinami atrankos komisijoje. Įstatymo projekte numatoma, kad pretendentai tapti LATʼo teisėjais taip pat būtų vertinami atrankos komisijoje. Pritarus įstatymo projekto nuostatoms, būtų didinamas Teismų sistemos teisėjų atrankos, skyrimo procedūrų atvirumas, skaidrumas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.11 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3957ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3957. Pranešėjas – ministras. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, tiesiog yra keičiamas reglamentas, kuris įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., dėl piliečių iniciatyvos. Jame siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra atsakinga už informacijos ir pagalbos apie Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas teikimą organizatorių grupėms. Taip pat siūloma numatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neribotą laiką būtų skelbiama apibendrinta informacija apie rinkimus, referendumus, piliečių įstatymų leidybos ir Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas bei jų rezultatus. Taip pat siūloma atsisakyti konkrečių duomenų subjektų kategorijų vardijimo, skelbiamų kandidatų duomenų ir kitos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos internato svetainėje. Prašome pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, klausimų nėra. Dėkojame ministrui už pranešimą ir pristatymą. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip, ačiū, pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Ir siūloma svarstyti gruodžio 28 dieną.
14.13 val.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3749(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3749(2). Prašom. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Juliau, prašom. Čia svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento bei komiteto patarėjų pasiūlymus, pritarė patobulintam variantui, už balsavus 6, nė vienam nebalsus prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Motyvai? Motyvų… (Šurmulys salėje) Motyvų nėra. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Balsuojame.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
14.15 val.
Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3126(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėja – A. Širinskienė. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 1751 straipsnio pataisas, papildymą šiuo straipsniu, ir pritarė išvadai bei patobulintam komiteto variantui bendru sutarimu – dešimčia balsų už.
PIRMININKAS. V. Bakas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Nėra. Kas gali pakeisti gerbiamą V. Baką? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. A. Anušauskas yra? Prašom, Anušauskai, padėk mums paskelbti rezultatą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. G. Burokienė sutinka mums padėti? V. Bukauskas užsiėmęs. Guoda, padėkite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąją A. Širinskienę. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikia pataisą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė arba pritarė iš dalies, kitaip tariant. Buvo suformuluotas kitas pasiūlymas, atsisakant žodžio „materialinė“ parama, paliekant tik žodį „parama“, taip užtikrinant tą paramą traktuoti kiek įmanoma plačiau. Mes buvome VRK patikrinti, kad jie tikrai paramą, ar materialinę, ar ne materialinę, kokiomis nors paslaugomis ar kitaip gebės apskaičiuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamas A. Anušauskas neprieštarauja komiteto nuomonei?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Sutinka, taip? Sakė ne. Neprieštaraujate?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Neprieštarauju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kita pataisa.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kita pataisa buvo registruota mano. Jos esmę iš tiesų jau paaiškinau, tai yra paramos sąvoka išplečiama, neapribojant jos tik materialine parama, dėl to, kad rinkimų metu ta parama gali būti gaunama ne tik finansine išraiška, bet, pavyzdžiui, įvairiomis paslaugomis.
PIRMININKAS. Ar turime dešimt balsų šiai pataisai palaikyti? Gal pakelkite rankas. Ačiū, yra. Motyvai. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu pataisai? (Balsai salėje) Klausau. Balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 75. Už – 51, prieš – 8, susilaikė 16. Pataisai pritarta.
Motyvai dėl viso. M. Majauskas. Nėra. Ačiū. Kitos nuomonės nėra.
Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 57, prieš – 5, 18 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
14.21 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3127(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3127(2). Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Baudžiamojo kodekso lydimojo Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį svarstė ir pritarė visoms Teisės departamento pastaboms ir taip pat bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui, 10 balsų už.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Bakas. Nėra. Gerbiamas Anušauskai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Bukauskas. Čia paimkite.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dėl motyvų? Nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Nesutinkate? Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 61, prieš – 3, 13 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
14.24 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 30 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3128(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Politinių partijų įstatymo 2, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 30 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3128(2). Pranešėjas – V. Bukauskas. Prašom, Valentinai. Svarstymas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip pagrindinis dėl minėto įstatymo komitetas, būtent Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Bakas. Nėra. A. Anušauskas. V. Bakas jau yra, yra.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas liepos 10 dieną svarstė įstatymo projektą, pateikė pasiūlymus ir bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas Valentinai, prašome į tribūną. Seimo narių L. Kasčiūno, A. Anušausko straipsnių pakeitimo projektas. Pasiūlymas, taip pasiūlymas. Kas pristatys – A. Anušauskas ar L. Kasčiūnas? A. Anušauskas. Komiteto nuomonė buvo? Nebuvo. Prašom pristatyti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mūsų siūlymas buvo, kad tai būtų fizinis asmuo, nesantis politinės partijos nariu, žodžius „nesantis politinės partijos nariu“ išbraukti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentai: siūloma nuostata naikina garanto institutą, pritarus pasiūlymui neliktų jokio subjekto, kuris galėtų būti politinės partijos prievolių garantu, tad reikėtų iš esmės keisti reglamentavimą.
PIRMININKAS. Ar gerbiamas A. Anušauskas sutinka su tokiu siūlymu? Sutinka. Balsuoti nereikia. Ačiū, viskas.
Motyvai dėl viso. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 81: už – 60, prieš – 6, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
14.28 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3129(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3129(2). Pranešėjas – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, aptarė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Komitetas liepos 10 dieną svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam už balsavus 6, prieš nebalsavus, susilaikius 4. Pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašome, Valentinai, į tribūną. Gerbiamas Razma, pateikite pastabą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu mes norime, kad mūsų kalbos ir ketinimai apie politinių kampanijų finansavimo skaidrumą būtų tikri, o ne fikcija, tai aš kviečiu pritarti mano pasiūlymui, kad visi rinkimų išlaidų apmokėjimai galėtų būti tik avansiniai. Tai yra ne avansiniai, o išankstiniai. Kitaip sakant, užsisakai ir apmoki tiek paslaugų, kiek turi pinigų, o ne taip, kaip yra dabar ar kaip su išlygomis siūlo palikti komitetas, kai vienokius ar kitokius įsiskolinimus leidžia, o kaip ir kas paskui juos padengia, manau, čia bet koks skaidrumas yra pažeidžiamas. Todėl aš siūlau padaryti vieną sykį ryžtingą veiksmą. Visi tiesiog pasirūpinsime anksčiau susirinkti tą paramą ir visų konkurencijos sąlygos bus vienodos.
PIRMININKAS. Prašom, komiteto nuomonė.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas svarstė minėtą pataisą ir nepritarė. Argumentai, kad būtent priėmus pasiūlymą būtų neproporcingai ribojamos galimybės politinės kampanijos dalyviams vykdyti politinę kampaniją, nes dalis jų, neturėdami lėšų, net negalėtų paskelbti informacijos apie savo dalyvavimą kampanijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Ne, atšaukiu.
PIRMININKAS. Atsisako. Dabar balsuojame. Kas pritaria J. Razmos pataisai, balsuoja už, kas už komiteto nuomonę – balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 81, balsavo 78: už – 28, prieš – 13, susilaikė 37. Pataisai nepritarta.
Seimo narių A. Anušausko ir L. Kasčiūno pataisa. L. Kasčiūno nematau. Prašom, Anušauskai, pristatyti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų pasiūlymas…
PIRMININKAS. Tylos salėje!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …susijęs su politinių kampanijų dalyvių įsiskolinimais ir jo padengimu. Siūlymas yra toks, kad atsiradę įsiskolinimai negali viršyti… Manytume, tai visiškai logiška, kad visko apskaičiuoti negali, taigi mūsų siūlymas – kad negali viršyti 10 % politinės kampanijos dalyvių rinkimų kampanijos pajamų, ir įsiskolinimai iki politinės kampanijos pabaigos turi būti padengti. Komitetas siūlo kitą variantą, kur įsiskolinimai faktiškai amžini – iki kitos politinės kampanijos, ir gali tęstis toliau. Aš siūlyčiau balsuoti už mūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komiteto nuomonė, kad būtent mes pritarėme iš dalies. Komiteto pasiūlymas – kad politinė partija turi teisę padengti įsiskolinimus tik iš Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių, o kiti politinės kampanijos dalyviai tik iš nuosavų, asmeninių lėšų.
PIRMININKAS. Motyvų nėra. Balsuojame. Kas už L. Kasčiūno ir A. Anušausko pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, už komiteto nuomonę, – balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 89.
Balsavo 88: 24 – už, prieš – 11, susilaikė 53. Pataisai nepritarta.
Motyvai dėl viso. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, pasisakau už su dideliu apgailestavimu, kad vis dėlto Seimas neparodė ryžtingesnio nusiteikimo numatyti tik išankstinį apmokėjimą už visas rinkimų kampanijos išlaidas, tuomet tikrai turėtume deramą skaidrumą, iš anksto neišvengiamai būtų deklaruoti visi rėmėjai ir žmonės balsuodami jau galėtų vertinti, kas ką remia. Dabar, nepritarus net kolegų čia pataisai, kad įsiskolinimai negalėtų viršyti 10 %, parašėme, kad gali skolas dengti tik iš asmeninių ar partijos lėšų. Na, kaip gaus tas asmenines lėšas, čia vėl turbūt ir liks paslaptis, pagaliau po rinkimų, jeigu kas nors ir netinkamo išaiškės dėl tų skolų dengimo, jau rinkėjas į tai niekaip negalės reaguoti, jis jau bus sprendimą padaręs. Taigi kiti kosmetiniai pakeitimai reikalingi, svarbūs, bet, sakau, balsuoju su tuo apgailestavimu, nes jeigu jau taip skambiai kalbėjome apie išryškėjusias problemas to Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo, tai galėjome ir čia jau tą ryžtą parodyti didesnį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitą nuomonę turi S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kaip partijos, kuriai visi siūlė arba buvo čia siūlančių kurti naują, deginti ar kilti kaip feniksui… galime išdidžiai pasakyti, kad grąžinome visas rinkimų skolas, nepaisant to, kad dotacijos buvo nutrauktos, ir liberalai triumfuos kituose rinkimuose taip, kaip daug kas nesitikėjo arba daug kas susilažino. Bet žvelgiant į valdančiuosius, tai yra negražių pavyzdžių. Čia T. Langaitis irgi pateikė panašų projektą prieš kokius dvejus metus dėl valstiečių rinkimų skolų. Kaip vėliau išaiškėjo, per krepšinio klubus kažkam buvo grąžintos skolos galbūt, per dar kitur, nes atidėjimai buvo milžiniški, skolos buvo milžiniškos, ir tai yra dar ateities tyrimo tikslas. Bet iš esmės taip sugriežtinti, kad politinės partijos turėtų viską itin griežtai ir avansu apmokėti, nereikėtų. Reikėtų pasižiūrėti, pirma, kaip jūsų, gerbiamieji valdantieji, kampanija buvo finansuota.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 63, prieš – 7, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
14.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3130(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3130(2). Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą svarstėme, įvertinome visus gautus pasiūlymus ir komitetas projektui, patobulintam jo variantui, ir išvadoms pritarė 10 balsų už.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Bakas. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Komiteto nuomonė.
V. BAKAS (MSNG). Liepos 10 dieną komitetas svarstė įstatymo projektą… Atsiprašau, bet čia… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Techniniai nesklandumai, tuoj rasime. Kol išsiaiškinsime, gerbiamas Valentinai Bukauskai, jūsų komiteto nuomonė. Valentinai Bukauskai, jūsų komiteto nuomonė.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą teisės aktą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar V. Bakas, jau viską turi, prašom.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, atsiprašau už nesklandumus. Komitetas nutarė bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų nėra. Galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū, po svarstymo pritarta.
14.41 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3131(2) (svarstymas)
Kitas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3131. Pranešėjas – V. Bukauskas. Ruošiasi V. Bakas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų dėl viso nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
14.42 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3132(2) (svarstymas)
Kitas mūsų klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3132(2). Pranešėjas – G. Vaičekauskas. G. Vaičekauskas – pranešėjas! Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, ačiū, kolegos. Šių metų rugsėjo 18 dieną Seimo Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3132 ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam projektui Nr. XIIIP-3132 ir Seimo Audito komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Komitetas liepos 10 dieną svarstė įstatymo projektą. Nutarta – pritarti bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Bukauskas dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo. Prašom išreikšti komiteto nuomonę.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą. Balsavimo rezultatai – pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Atsisako. Dėkojame. Kitos nuomonės nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
14.44 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2) (svarstymas)
Kitas – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737. J. Razma kažką nori… Prašom. Pranešėja – V. Kravčionok.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi paskutiniu metu dėl šio projekto pasipylė dar nauji siūlymai dėl barjerų mažinimo, tikrai, manau, reikia giliau išstudijuoti jų galimas pasekmes. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, buvo pasiūlymas iki… Iš karto prašom balsuoti. Kas už šitą pasiūlymą, balsuoja taip, kas nori kitą… (Balsai salėje) Frakcijos vardu. Galima balsuoti, taip. Kas balsuoja už pertrauką, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Dėkojame. Už – 36, prieš – 37, susilaikė 17. Kadangi opozicija prašė, pertrauka iki kito posėdžio.
Kitas projektas. Prašom, kažką norėjo pasakyti gerbiamas…
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai trumpa replika. Gerbiamas Jurgi, nė vieno siūlymo nebuvo užregistruota. Jūs klaidinate Seimą.
PIRMININKAS. Bet pertraukos gali prašyti, nebūtina registruoti. Prašom, dar nori.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai turiu atsiprašyti gerbiamo…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai turiu atsiprašyti gerbiamo Seimo nario J. Razmos, kalbėdamas, kad pagal darbotvarkę tai ne tas klausimas. Iš tikrųjų čia tas klausimas, susijęs su kartelės mažinimu. Bet štai yra pavyzdys frakcijos lyderio. Prie ko privedė? Būtent dirbtiniu būdu jis bandė pakedenti tą politinę antklodę ir pademonstruoti, kad jis yra už demokratiškesnę rinkimų sistemą, nors analogišką siūlymą prieš kurį laiką buvo suformulavęs Seimo narys N. Puteikis. Jam tik buvo svarbu, aš taip suprantu, apsiskelbti visai Lietuvai per žinias, kad jis tą dalyką daro. Šiandien ryte jis savo siūlymą atsiėmė, bet sukūrė precedentą jums atkreipti dėmesį ir tokiu būdu sustabdyti šito įstatymo svarstymą.
PIRMININKAS. Dėkojame.
14.47 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3791(2) (svarstymas)
Kitas – Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3791(2). Pranešėja – V. Kravčionok. Prašom. Svarstymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo projektą. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3791(2) ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, jeigu kalbėtume apie didesnį demokratiškumą mūsų rinkimuose, jis vis dėlto grindžiamas lygiateisiškumu. Tai man jūs paaiškinkite lygiateisiškumo logiką, kad jeigu vienmandatininkas yra save iškėlęs ir partijos iškeltas, aš manau, kad jie yra lygūs kandidatai, ir ne kartą Konstitucinis Teismas būtent tą akcentavo.
Dabar, jeigu yra pakartotiniai rinkimai, pasirodo, išlygos partijų kandidatui yra visai kitokios negu save iškėlusiam. Neva partijos bus tokios pavargusios, kad nesugebės surinkti nurodytą parašų skaičių. Jeigu dalyvaujama Seimo rinkimuose, nuostata yra surinkti parašus ir save iškėlusiam, ir partijos kandidatui. Jeigu yra pakartotiniai rinkimai, pasirodo, partijoms jau viskas, taikoma privilegija.
Man atrodo, tai pažeidžia lygiateisiškumo principą ir dirbtinai parodo partijų negalią. Man atrodo, partijos yra įgalios organizuoti taip rinkimus, kad galėtų surinkti tiek parašų, kiek gali surinkti save iškėlęs vienmandatėje apygardoje.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, logiškas siūlymas ir nėra čia jokios nelygybės. Iš tikrųjų demokratinės visuomenės viena iš atsparų yra piliečių susivienijimai, tarp jų ir partijos. Aš manau, kad nereikia čia demonizuoti partijų, nėra čia jokios privilegijos. Jeigu žmogus nori atstovauti, nori būti atstovaujamas, nori, kad jo interesai būtų atstovaujami, tikrai aš manau, kad susivienijimai ir partiniai susivienijimai šiuo atveju yra pats tinkamiausias būdas demokratinėje visuomenėje.
Kita vertus, per pakartotinius rinkimus iš tikrųjų per daug organizacinių sąnaudų, kai lieka iki kitų einamųjų rinkimų ne daugiau kaip metai. Jau šių metų vasara parodė, kad iš tikrųjų tas parašų rinkimas… Žmonės dažniausiai sako, kad mes jau pasirašėme, mes jau prieš anuos rinkimus pasirašėme. Aš manau, kad jie visiškai teisūs, žmonės vertina savo parašus, padėtus vieną kartą už politinės partijos kandidatus. O individualūs kandidatai, taip, jie keičiasi, patys įvairiausi, jiems reikia pasitikrinti ir savo paramą tarp rinkėjų, ir tai vienas iš agitacijos būdų jiems. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, siūlau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 79, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
14.51 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 29, 33, 59, 61, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3847(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 29, 33, 59, 61, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3847(2). Pranešėja – V. Kravčionok. Prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3847(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nepabėkite iš tribūnos, prašom likti. Yra Seimo nario J. Bernatonio… Prašom, Bernatoni, pristatyti. Kadangi J. Bernatonio nematau, ar galite pristatyti ir komiteto nuomonę kartu?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). J. Bernatonio pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Jeigu trumpai, tai siekiant užtikrinti sklandų konsulinių funkcijų vykdymą rinkimų laikotarpiu, būtina numatyti ir kitus žmogiškųjų išteklių šaltinius rinkimams užsienyje organizuoti. Toks šaltinis galėtų būti Vyriausiosios rinkimų komisijos siunčiami kompetentingi asmenys balsavimui diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose organizuoti. Komitetas balsavimu nepritarė: prieš – 1, susilaikė 7, už nebuvo. Kadangi pasiūlymui įgyvendinti reikėtų papildomų lėšų darbuotojų atlyginimams, kompiuterinei įrangai įsigyti, kanceliarinėms prekėms pirkti, interneto ryšio teikimo paslaugoms pirkti, Vyriausioji rinkimų komisija negali pirkti kitoms institucijoms šių prekių ir paslaugų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas bus vėliau, kai susitvarkysime su pirmu. Dabar P. Urbšys turėjo dėl pasiūlymo… Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kad būtų aiškiau. Įvyko rinkimai, per kuriuos buvo padidėjęs rinkėjų aktyvumas užsienyje. Kiek aš suprantu, užsienyje esančios mūsų ambasados ir konsulatai pasijautė labai apkrauti darbu. Dabar atsiranda tokių siūlymų, kad, žinote, reikėtų komandiruoti papildomai žmonių, kad jie galėtų atlikti tą darbą, kuris vienaip ar kitaip jiems neva yra per sunkus. Man atrodo, yra taip, kad čia yra noras šiek tiek papiktnaudžiauti savo išskirtiniu statusu, nes jeigu mes kalbame apie tuos komisijos komandiruojamus, tai gal reikėtų atsakyti, kaip atsiranda tas rezervas, kiek tada atsiranda papildomų finansinių asignavimų VRK. Man atrodo, dar per anksti kalbėti, kad iš esmės reikia keisti. Tas aktyvumas pas mus yra sąlyginis, tai jis išauga, tai sumažėja. Jeigu, sakykime, tas aktyvumo didėjimas nusistovėtų ir staiga paaiškėtų, kad reikia papildomų resursų, tada tą dalyką spręstume. Bet dabar šiuo metu pas mus nėra biudžete numatyta papildomų asignavimų būtent VRK dėl šitų papildomų žmonių siuntimo į užsienį tam, kad padėtų ambasadoms ir konsulatams. Tuo labiau kad nėra taip, kad tos ambasados ir konsulatai nesusitvarkė su savo darbu. Taip, to darbo padaugėjo, bet visada to darbo padaugėja, kai vyksta rinkimai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kas už J. Bernatonio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, už komitetą, balsuojate kitaip. Vanda, nepabėkite, jūs dar turėsite atsakyti į klausimus.
Užsiregistravo 74. Balsavo 71: už – 8, prieš – 7, susilaikė 56. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas J. Bernatonio pasiūlymas. Prašom, gerbiama Vanda Kravčionok, pristatyti.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Gerbiamo Seimo nario J. Bernatonio pasiūlymas – „Koordinuotam rinkimų organizavimui užtikrinti tikslinga įstatyme numatyti galimybę konkrečias rinkimų užsienyje organizavimo funkcijas suteikti užsienio reikalų ministro įgaliotam asmeniui, kurio kandidatūrai turėtų būti gautas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pritarimas.“ Komitetas irgi balsavo: už nebuvo, prieš nebuvo, susilaikė 8. Nepritarta pasiūlymui, nes pasiūlymas irgi reikalautų papildomų lėšų. Neaišku, kodėl skaičiuoti balsavimo vokus ar juos klijuoti turėtų asmenys, kuriems darbo užmokestis mokamas pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą. Vertinant praėjusių rinkimų patirtį, Užsienio reikalų ministerija turi galimybę pasitelkti Vyriausiosios rinkimų komisijos techninius darbuotojus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonę turi P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Čia vėl tie pasiūlymai yra ta pačia intencija, nes dabar yra taip, kad jeigu atsiranda papildomo vargo dėl rinkėjų, tada, vadinasi, reikia tam darbuotojui suteikti specialų statusą ir atlyginimą mokėti ne iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto. Mes matome tai, kad tikrai yra noras turėti tam tikras privilegijas. Aš suprantu, kad tikrai tas darbas yra nelengvas, jis turi savo rutininį ritmą, bet, man atrodo, nereikėtų daryti tokių išlygų būtent išskirtinai Užsienio reikalų ministerijai. Tada mes galime daryti išlygas ir čia, Lietuvoje. Gal mes tada pradėkime galvoti, kaip čia didinti atlyginimus komisijos nariams, o ne daryti, sakykim, šiltnamio sąlygų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojams.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Gerbiami kolegos, kas balsuojate už, tai yra už J. Bernatonio pasiūlymą balsuojate, kas už komiteto nuomonę, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 78. Balsavo 76: už – 6, prieš – 7, susilaikė 63. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto nuomonė.
Motyvai dėl viso. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.59 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 13 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3848(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 13 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3848(2). Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė patobulintam Statuto 13 straipsnio projekto variantui – vieningai 10 balsų už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama Vanda Kravčionok, pristatykite savo komiteto nuomonę.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nėra dėl motyvų, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.00 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 6, 49, 671 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3890 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės kausimas – Seimo rinkimų įstatymo 6, 49, 671 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3890. Pranešėjas – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Šitas įstatymo projektas yra susijęs su tuo, kad jeigu organizuojami pakartotini rinkimai apygardose, kad jų nereikėtų organizuoti – automatiškai būtų išrenkamas, pripažintas išrinktu Seimo nariu tas, kuris ateina pagal sąrašą. Iš esmės būtent Teisės departamentas įsižiūrėjo, kad tai yra Konstitucijos pažeidimo požymiai, nes Rinkimų įstatymas pas mus numato, kad Seimas renkamas mišria sistema: yra išrenkamas 71 vienmandatininkas, 70 yra išrenkama pagal proporcinę sistemą – sąrašą. Kol kas dar Rinkimų įstatymas nėra pakeistas, nes jeigu vienmandatinėje apygardoje atsilaisvina laisva Seimo nario vieta, logiška yra tai, kad toje vietoje negali atsirasti kandidatas iš sąrašo automatiniu būdu, nes būtent tai pakeis Rinkimų įstatyme nustatytą aiškią proporciją.
Tada būtų taip, kad vienmandatinėse apygardose atsirastų proporcinėje sistemoje esantis kandidatas. Jeigu pas mus yra įtvirtinta, kad yra 71 vienmandatininkas, o 70 išrinkta pagal sąrašą, tada išeitų taip, kad tas įstatymu nustatytas skaičius būtų pakeistas, nes atsirastų būtent daugiau išrinktų Seimo narių pagal sąrašą, nei numato įstatymas.
Todėl būtent Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad tai kertasi būtent su pagrindiniu įstatymu. Aišku, keista tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar kartą pademonstravo tam tikrą teisinę ekvilibristiką, kur pamatė, kad čia viskas gerai, bet būtent Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiam įstatymo projektui nepritarė.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, manytina, kad įstatymo projekte siūlomi Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai iškreiptų Seimo rinkimų sistemą. Kitokių pasiūlymų nebuvo. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų yra užsirašiusių. M. Majauskas. Atsisako. Dėkojame. J. Razma. Atsisako irgi. Ne, neatsisako. Prašom, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų komitetas…
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
J. RAZMA (TS-LKDF). …pasielgė teisiškai išmintingai, kad ir kaip iniciatorius besiūlytų čia tokias iš pirmo žvilgsnio patogias praktines išeitis, kai yra atsisakantis mandato Seimo narys, vis dėlto mes neturime pažeisti esminių konstitucinių principų – tai yra rinkėjų teisės išrinkti tautos atstovą, ir negalima vietoj vienmandatėje išrinkto atstovo jam primesti iš sąrašo kokį nors asmenį, kuris galbūt toje apygardoje išvis labai mažai tebuvo reitinguojamas žmonių ar išvis net nebuvo. Tai būtų tikrai nei šis, nei tas. Todėl siūlau pamiršti tokias idėjas. Ką padarysi, tas Seimo narių mandato atsisakymas brangokai kainuoja, todėl turime stengtis, kad tokių atvejų būtų minimaliai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Jurgiui. Ar mes galime komiteto nuomonei bendru sutarimu pritarti – projektą atmesti? Ne. Balsuojame. Kas balsuoja už komiteto nuomonę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 77, balsavo 76: už – 60, prieš – 5, susilaikė 11. Projektas yra atmestas.
15.05 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3896, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897 (svarstymas)
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3896. Pranešėjas – Z. Streikus. Ir lydimasis – Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, Zenonai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 11 dienos posėdyje apsvarstė įstatymo projektą ir nutarė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių. Pirma. Sudarius prielaidas VRK narį deleguoti parlamentinei partijai, tai yra tokiai partijai, kuri būtinai turi turėti savo frakciją Seime, dėl galimos frakcijų kaitos nebūtų užtikrinama stabili VRK sudėtis ir veikla, nes išnykus vienam iš parlamentinės partijos požymių, tai yra nelikus frakcijos, turėtų būti atšaukiamas ir jų deleguotas VRK narys. Atšaukimo mechanizmas projektu nepasiūlytas.
Antra. Vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, visais atvejais asmenų, priskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų, tai yra koalicijų, pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų. Atsižvelgiant į tai, paskyrus naujų narių nuo politinių partijų, turėtų atitinkamai būti didinamas VRK narių skaičius ir iš nurodytų subjektų teikiamų kandidatūrų. Todėl faktiškai būtų skiriamas ne vienas, o iš karto du nauji VRK nariai. Be to, tai susiję ir su papildomo finansavimo poreikiu.
Trečia. Projektas turi būti iš esmės patobulintas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Yra užsirašiusių dėl motyvų. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, komitetas galėjo ir principingiau pasielgti, atmesti tą projektą, bet bent jau grąžina tobulinti. Siūlau palaikyti kad ir tokį variantą, ne tokį jau griežtą. Iš tiesų dabar yra aiškus principas: politinė partija dalyvauja rinkimuose, gauna juntamą rinkėjų palaikymą ir tokiu būdu įeina į centrinę politinę erdvę ir gauna visas atstovavimo teises, tarp jų ir Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Bet jeigu čia iš Seimo narių susimeta kokia nors grupė, kuri po to inicijuoja partiją, tai ta partija nėra dalyvavusi rinkimuose, mes negalime žinoti, ar ji apskritai turi kokį nors palaikymą. Tas palaikymas negali būti matuojamas tuo Seimo narių skaičiumi, kuris tuo metu taip susidarė Seime. Todėl jokių teisių, aš manau, tokiai partijai nereikėtų suteikti, kol ji nedalyvauja rinkimuose, ir tą teisę gauna arba negauna, kai tai pasako rinkėjai.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro politinis gyvenimas tikrai yra dinamiškas. Čia, Seimo salėje, yra, sakykime, kaip politinis žaizdras, iš kurio vienaip ar kitaip gali išeiti ir nauji politiniai dariniai. Mes turime… Ši Seimo kadencija būtent tuo pasižymi. Dabar į valdančiąją daugumą įeina praktiškai vienas naujas darinys, jau susiformavęs į politinį darinį, ir kitas, kuris galbūt besiformuojantis. Vienaip ar kitaip, jeigu įstatymas numato, kad turi būti atstovai iš parlamente išrinktų partijų, o VRK nėra griežtai nustačiusi, koks skaičius turi būti komisijos narių, siūlymas yra logiškas. Jeigu yra taikomas pats principas, kad parlamente yra tos partijos atstovų, jie turi turėti savo atstovus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, man atrodo, šis įstatymas atitinka tą realybę, kokia yra. Mes galime ją ignoruoti, bet taip atsitinka, kad susidaro naujos partijos būtent čia, Seime. Todėl šiuo atveju kreipiuosi į valdančiąją daugumą, jūs, šiaip ar taip, vertinkite savo koalicijos partnerius, ir man atrodo, kad jeigu mes kalbame apie jų interesus, jie tikrai nesumažina demokratijos mūsų valstybėje, bet suteikia tai demokratijai papildomo įvairumo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės skiriasi, kas balsuoja už komiteto išvadą ir komiteto nuomonei pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. O ten pavadinimas yra toks: „Grąžinti iniciatoriams tobulinti“.
Užsiregistravo 73, balsavo 73: už – 40, prieš – 20, susilaikė 13. Įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
15.12 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3349(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3349(2). Pranešėja – V. Kravčionok. Prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3349(2) ir jo lyginamajam variantui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame.
Diskusijoje dalyvauti užsirašė L. Kasčiūnas. Nėra. Dėl motyvų. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt neverta diskutuoti, nes, matau, prieštaraujančių nėra. Manyčiau, teisinga, kad pareikalavus, kuomet skirtumas nemažas, perskaičiuoti balsus, ypač kai asmenys dalyvauja tiesioginiuose rinkimuose, tikrai galima. Panašiai buvo taikoma ir anksčiau, tik galbūt mažesnėmis proporcijomis. Ir, ko gero, šiuo atveju mes atsisakysime kai kurių neaiškumų, nes iš tikrųjų buvo istorijoje nesusipratimų, kuomet perskaičiuojant situacija pasikeisdavo. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame Edmundui. Kadangi nuomonės skiriasi, siūlau balsuoti. Balsuojam.
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 48, prieš – 9, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
15.14 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3694(2) (svarstymas)
Kitas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3694(2). Pranešėjas – G. Kindurys. Prašom, Gintautai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas lapkričio 13 d. svarstė projektą ir nutarė pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom pareikšti nuomonę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė 6 balsais už minėtam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame A. Širinskienei. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
15.15 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3835(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3835(2). Pranešėja – V. Kravčionok. Prašom. Gerbiama Vanda Kravčionok, prašom. 39 straipsnio pakeitimo svarstymas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlo pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi dėl motyvų nėra užsirašiusių, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
15.16 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 671, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3940(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3941(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 9, 10, 13, 15, 17, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3942(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3943(2), Referendumo įstatymo Nr. IX-929 11, 12, 17, 19, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3944(2), Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3945 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 671, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3940(2). Pranešėja – G. Burokienė. Prašom. Pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga būtų pritaikyta neįgaliesiems jiems suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat siekiant laikytis bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis, viešas interesas skelbti tokius duomenis, kiekis ir proporcingumas.
Tiesiog atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys: vardas, pavardė, kokia partija, kas juos iškėlė ar išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų.
Taip pat įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
Taip pat atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 %.
Taip pat atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą, jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu.
Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų.
Taip pat įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikiami tik elektroniniu būdu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėkui pranešėjai. Ko gero, pataisos reikalingos ir turbūt atlyginimų kėlimas komisijų nariams taip pat reikalingas, bet jis yra gana nežymus. Ar iš tikrųjų jis padarys įtaką, kad į komisijas norėtų eiti dirbti žmonės, tie, kurie geba dirbti, o ne tik tie, kurie geba pabūti? Norėčiau konkrečiau sužinoti, kiek pakils tas atlyginimas ir koks padidėjimas bus VRK biudžeto dėl šio atlyginimo pakėlimo. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Minutėlę, tuoj turiu susirasti savo dokumentuose. Tai yra tikrai nedidelis padidėjimas ir mes bandysime komitete ieškoti dar papildomų priemonių, kaip galima būtų padidinti, nes VRK biudžetas yra nelabai daug padidintas, o, kaip žinome, rinkimai kitais metais nusimato jau greitai. Taigi komisijos nariams būtų nuo 50 iki 100 eurų padidinta, bet galvojame, kad taip pat būtų galima paieškoti dar vidinių resursų, jeigu atsisakome popierinių variantų, tiktai elektroninis, atsisakome įvairių leidinių, taip pat būtų galima sutaupyti nemažai lėšų ir iš čia padidinti atlyginimus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju pirmininkui. Šis įstatymo projektas yra tikrai sveikintinas, tačiau norėčiau jūsų paklausti, ar rinkimų medžiaga bus pritaikyta atsižvelgiant į negalios ypatumus? Pavyzdžiui, esant klausos, regėjimo negaliai. Kadangi šiame įstatymo projekte svarbiausia sąvokos „pritaikymas neįgaliesiems“ gilumas, ar pritaikymas nebus tik žodis, ar iš tikrųjų pagerins situaciją? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes tikimės, kad tikrai smarkiai pagerins situaciją, nes bus pritaikyta regėjimo negalią, klausos negalią turintiems, taip pat kitas negalias turintiems asmenims. Dokumentai prieinami jiems suprantama kalba, raštu, taip pat ir padidinimo lupa, įvairios planšetės, vertimas į gestų kalbą ir visa kita tikrai bus, čia yra įtraukiama, ir tai kainuos nei daug, nei mažai – 800 tūkst.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Gerbiami kolegos, dėl motyvų – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Džiaugiuosi, kad nėra prieštaraujančių. Aišku, tiktai apgailestauti reikia, kad tikrai pakėlimas nežymus, bet reikia tikėtis, kad vis dėlto komiteto pirmininkės suteikta viltis bus pagrįsta pinigais, o ne tik žodžiais. Iš tikrųjų susiduriame su nemažai problemų, ypač tuose pačiuose regionuose, nors palengvėjimas atsiranda, tačiau norinčių per daug į komisijas darbuotis nėra. Yra tik tie, kurie iš tikrųjų kai kada dėl amžiaus nelabai geba. Antras dalykas, tada turi problemų komisijų pirmininkai ir atsiranda tam tikrų problemų dėl tikslumo. Tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, dėkoju. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Kitas klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3941(2). Pranešėja – G. Burokienė. Prašome. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, tada Rinkimų į Parlamentą ir Savivaldybių, ir Referendumo… Taip? (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, tada… Kas pritariate dėl projekto Nr. XIIIP-3941? Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kas dėl Europos Parlamento rinkimų projekto Nr. XIIIP-3942? Bendru sutarimu galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame. Prašau. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 67. Balsavo 67: už – 63, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektui Nr. XIIIP-3943 galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Referendumo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3944 galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Ir Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3945. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar skelbiu pagrindinį komitetą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl visų projektų – vienodai pagrindinis komitetas. Kitų nuomonių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, komitetams pritarta. Svarstysime gruodžio 12 dieną. Dėkoju.
Replika… Prašau, gerbiamas…
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Labai greitai varote, kaip koks R. Žemaitaitis, dviem valandom lenkiate grafiką, žiūrėkite, nepersistenkite. R. Žemaitaitis dirbo už kompiuterį greičiau ir kas iš jo liko, nieko?
PIRMININKAS. Dėkojame. (Šurmulys salėje) Matot, jis viską padarė pirma laiko, aš irgi stengsiuosi, kad pirma laiko padaryčiau. Dėkojame.
15.25 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4102ES (pateikimas)
Įstatymo „Dėl Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4102. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Gerbiamasis ministre, prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sveiki, Seimo nariai. Projekto tikslas ratifikuoti 2014 metais priimtą Tarptautinės darbo organizacijos 1930 metų konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolą (toliau – protokolas). Pačią konvenciją Lietuva ratifikavo 1994 metais, ji yra viena iš aštuonių pagrindinių Tarptautinio darbo organizacijos konvencijų, įtvirtinančių tarptautinius darbo standartus, ir yra pripažįstama kaip žmogaus teisių apsaugos instrumentas.
Šiuo konkrečiu protokolu, kuris teikiamas Seimui ratifikuoti, minėta konvencija yra papildyta. Pašalintos jos įgyvendinimo spragos, nurodant, kad valstybės, siekdamos priverstinio darbo panaikinimo, turi tinkamai vykdyti savo pareigas, užtikrinti asmenų apsaugą ir efektyvias teisių gynimo priemones, konsultuodamosi su socialiniais partneriais plėtoti nacionalinę politiką ir parengti veiksmų planą. Prevencinės priemonės turėtų apimti asmenų švietimą ir informavimą, platesnį teisės aktų, susijusių su priverstinio darbo panaikinimu, taikymą visiems darbuotojams visuose ekonominiuose sektoriuose, darbuotojų, kurie naudojasi įdarbinimo agentūrų paslaugomis, ypač migrantų, apsaugą ir asmenų, nukentėjusių nuo priverstinio darbo, reabilitaciją, įskaitant ir kompensacijas.
Dalis protokolo nuostatų patenka į Europos Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį, todėl taryba 2015 metais priėmė sprendimus, kuriais Europos Sąjungos valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti protokolo nuostatas, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, bei nuostatas, susijusias su socialine politika.
Taigi ratifikavusi protokolą Lietuva įvykdys savo įsipareigojimus, susijusius su naryste Tarptautinėje darbo organizacijoje bei Europos Sąjungoje, ir prisidės prie kovos su priverstiniu ar privalomuoju darbu, užtikrinant tokio darbo panaikinimą, darbuotojų apsaugą ir efektyvias jų teisių gynimo priemones ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Šiuo metu protokolą yra ratifikavusios 42 valstybės, tarp jų 20 Europos valstybių. Protokolas įsigaliotų praėjus 12 mėnesių nuo dienos, kurią Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius užregistruos ratifikavimo raštus. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausimų nėra. Dėl motyvų? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas kaip pagrindinis Užsienio reikalų komitetas. Pritariame? Ačiū, pritarta bendru sutarimu Užsienio reikalų komitetui ir siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
Gerbiami kolegos, toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja gerbiama I. Šiaulienė.
15.29 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 402 ir 562 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4164ES (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-16 klausimas, atsiprašau, 2-17 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 402 ir 562 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4164ES. Kviečiu finansų ministrą V. Šapoką jį pateikti. Prašom, ministre.
V. ŠAPOKA. Labas vakaras, gerbiami kolegos. Teikiu Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kokie motyvai ir priežastys? Projektas parengtas perkeliant ir įgyvendinant ES Tarybos direktyvų nuostatas, taip pat atsižvelgiant į EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtintame dokumente dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rekomendacijas. Taip pat įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C650/16.
Kokia yra šio projekto esmė? Yra kelios priežastys. Pirma, tai nustatyti platesnę turto perkėlimo apmokestinimo tvarką, taisykles, siekiant užtikrinti, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė. Turto iškėlimo, perkėlimo iš Lietuvos atvejis – Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, taikant tokias pat apmokestinimo taisykles, kaip ir turto pardavimo atvejais, tai yra būtų apmokestinamas iškelto, perkelto turto ekonominės vertės prieaugis.
Kitas tikslas yra nustatyti valstybių mokestinės tvarkos neatitikimų taisykles. Ką tai reiškia? Siekiama neutralizuoti skirtingų valstybių taikomų pelno apmokestinimo taisyklių skirtumų poveikį pelno mokesčio bazei, nustatomos taisyklės dvigubo pajamų neapmokestinimo atvejų eliminavimui, kai tas pats mokėjimas vienoje valstybėje atskaitomas iš pajamų, o kitoje neapmokestinamas, arba atskaitomas iš pajamų abiejose valstybėse.
Trečias tikslas yra patikslinti nuostolio, apskaičiuojamo taikant pelno mokesčio lengvatą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu sukurtiems išradimams komercializuoti, daugiau techninis patikslinimas. Atskaitymo ir perkėlimo kitoms vienetų grupėms, vienetams tvarka.
Ir paskutinis – tai patikslinti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas dėl galimybės vienetui atsiskaityti jo nuolatinių buveinių, kurioms priskirtas pelnas, apmokestinamas ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kitoje valstybėje patirtus mokestinius nuostolius, kai išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius užsienio valstybėje. Čia būtent yra suderinama įstatymo nuostata su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kol kas dėl projekto pastabų nepateikė. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas ministre. Jūsų nori klausti S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, prieš keturias dienas Lietuvos centrinio banko vadovas, vertindamas banko apmokestinimo mokesčio perspektyvą, kalbėjo apie tai, kad iš esmės esami bankai iškels didžiąją dalį turto į kitas valstybes, jurisdikcijas ir čia vietiniuose bankuose paliks tik 300 mln. eurų aktyvų, kas yra neapmokestinama riba. Tai žvelgiant į kontekstą, atrodytų, kad šis įstatymo projektas pasirodo būtent tuo metu, kai iš esmės gresia bankų turto perkėlimas į kitas valstybes. Ar tai paliestų ir bankų sukaupto turto apmokestinimą Lietuvoje, nes centrinio banko vadovas prognozuoja, kad iki metų pabaigos dar tai padarys bankai, kurie veikia Lietuvoje? Ir kas būtų tie potencialūs pelno mokesčio mokėtojai pagal naują įstatymo modelį? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Galiu tik patvirtinti, kad šie projektai tarpusavyje nėra susiję, nes tai yra ir direktyvinės nuostatos, ir tarptautinės rekomendacijos, kurias esame įsipareigoję įgyvendinti, juo labiau ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, jos įgyvendinimas, tad, manau, tikrai netikslinga sieti. O kalbant apie mokestį dėl finansų rinkos dalyvių papildomo apmokestinimo, Vyriausybė pateikė taip pat ir alternatyvą peržiūrėti sąnaudų priskyrimą abejotiniems aktyvams. Aš manau, kad Seime įvykus diskusijai galima rasti tokius sprendimus, kurie nesąlygotų dvejonių ir centrinio banko abejonių, kad tie bankai galėtų trauktis.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Daugiau klausiančių nėra.
Motyvai už – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas tikrai reikalingas, tikrai sutvarkantis daug įvairių niuansų tiek įmonėms, tiek investuojantiems Lietuvoje. Nuo to, kad atsiras daugiau tvarkos, verslas tikrai nebėgs, o kaip tik susimokės daugiau įvairiausių mokesčių Lietuvoje. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Prašom balsuoti dėl pateikto įstatymo projekto Nr. XIIIP-4164. Palaikantieji balsuoja už, turintieji kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gruodžio 10 diena.
Matau, pasiruošęs gerbiamas Valius. Bet gal galėtumėte lukterti? Turime ministrus, tai kviesime juos, ministerijų atstovus.
15.37 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 91 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4141 (pateikimas)
Imsimės tada 2-19 klausimo – Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4141. Kviečiu J. Rojaką, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrę, jį pristatyti. Prašom.
J. ROJAKA. Labai ačiū. Gerbiami Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5, 91 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymo projekto tikslai ir siūlomi pakeitimai. Pirma. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Labdaros ir paramos įstatyme numatyti paramos teikimo principai, apribojimai, paramos valdymo taisyklės ir reikalavimai būtų nustatomi ne tik valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms ir dukterinėms bendrovėms, bet ir visų kitų paskesnių eilių patronuojamosioms bendrovėms. Siūlomu įstatymo pakeitimu yra siekiama užtikrinti pakankamą atsparumą korupcijai ir kad taisyklės būtų vienodai nustatomos visoms grandims.
Antra. Siūlome, kad valstybės ir savivaldybės valdomos bendrovės, dukterinės bendrovės ir paskesnių eilių patronuojamosios bendrovės, prieš skirdamos paramą, privalėtų įvertinti jos atitiktį valstybės pagalbos kriterijams ir ši pagalba būtų teikiama laikantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Europos Komisijos pranešime yra nustatyta, kad valstybinės įmonės ištekliai tam tikrais atvejais yra laikomi valstybiniais ištekliais, kadangi valstybė gali nustatyti, kaip naudoti tuos išteklius, dėl šios priežasties ir privalėtų įvertinti atitiktį valstybės pagalbos kriterijams.
Trečia. Siūloma nustatyti išsamesnius valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių, dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių patronuojamųjų bendrovių teikiamos paramos viešinimo reikalavimus. Visų pirma, nustatyti, kad būtų viešinama VVĮ, SVĮ, dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių patronuojamųjų bendrovių valdymo taisyklės, paramos gavėjas (gavėjai), paramos tikslas, paramos suma, paramos teikimo laikotarpis.
Taip pat nustatyti, kad interneto svetainėje turėtų būti paskelbta informacija apie einamaisiais metais ir ne mažiau kaip per trejus finansinius metus suteiktą paramą. Pažymėtina, kad dabar galiojančių taisyklių, nustatančių ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paramos suteikimo paskelbti savo interneto svetainėje informaciją, nepakanka siekiant paramos viešumui užtikrinti. Vėlgi įstatymo projektas netiesiogiai, bet teigiamai prisidėtų prie Vyriausybės vykdomos programos… darbo „Kovos su korupcija sistemos tobulinimo“ ir užtikrintų didesnio viešinimo reikalavimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, iš tikrųjų tas klausimas nėra naujas, svarstėme čia skandalingai, kovojom, turbūt ir pakenkėme nemažai paramos gavėjams, kurie sunkiai surenka paramą, aukštesnio lygio komandos. Norėčiau paklausti. Jau tiek buvo prigąsdinta, ar dabar dar yra apskritai remiančių per kitas bendroves, nes jau teko girdėti, kad su parama sudėtinga, o privatus verslas irgi nelabai skuba remti ne tuos aukščiausio lygio klubus, bet tokius vidutiniokus, kurie galbūt nepretenduoja į prizininkus? Ačiū.
J. ROJAKA. Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ gauna informaciją iš valstybės valdomų įmonių ar savivaldybės dabar valdomų įmonių, bendrovių apie teikiamą paramą. Parama yra teikiama, žinoma, mastai gerokai sumažėję. 2018 metais buvo suteikta 154 tūkst. eurų paramos 104 paramos gavėjams. Palyginti, tarkime, su 2017 metais, tai yra šešis kartus mažiau, palyginti su 2016 metais, tai yra 12 kartų mažiau. Bet, siekdami nustatyti ir mažinti korupcijos galimybes, mes norėtume, kad šios taisyklės būtų vienodos ir labai aiškios visoms grandims.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama viceministre, ar teisingai aš suprantu, kad čia yra siekiama dar labiau mažinti paramą iš valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių, pavyzdžiui, „Ignitis“ ir jų dukterinė įmonė „Ignitis gamyba“, ESO konsoliduotai bus vertinama ir bus žiūrima, kad neviršytų tam tikrų paramos rodiklių per Labdaros paramos įstatymą? Ar jūs prognozuojate, kad parama mažės dėl tokio suvaržymo?
J. ROJAKA. Ačiū už klausimą. Mes iš tiesų matome, kad realiai jau dabar mažėja paramos skyrimas, ir papildomi reikalavimai dėl viešinimo iš tiesų ir yra vienas geriausių reikalavimų, minkštųjų reikalavimų, korupcijos rizikai valdyti. Iš tiesų kalbant apie dukterines įmones, šiandien mes turime 33 dukterines įmones, iš jų dvi dukterinės įmonės turi dešimt paskesnių eilių bendrovių, konkrečiai kalbant, tai yra „Ignitis group“ ir (…).
PIRMININKĖ. Dėkojame, viceministre, jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvų pareikšti niekas nepageidaujate. Prašom balsuoti dėl Labdaros ir paramos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4141.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 8. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4141 yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gruodžio 12 diena.
15.43 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4150 (pateikimas)
Imsimės darbotvarkės 2-20 klausimo – Branduolinės energijos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4150. Jį mums pateiks energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo esmė ir prasmė – taupyti laiką ir pinigus uždarant Ignalinos atominę elektrinę.
Pokyčio priežastis, šio įstatymo rengimo priežastis yra ta, kad pagal šiuo metu galiojančio Branduolinės energetikos įstatymo nuostatas visi Ignalinos atominės elektrinės statiniai, tai yra tiek garažai, tiek tvoros, pavyzdžiui, yra laikomi bendrais energetikos objekto statiniais. Šiems statiniams yra taikomi griežtesni projektų parengimo reikalavimai, kas griaunant šituos neužterštus pagalbinius statinius nepagrįstai ilgina ir brangina Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą. Todėl šiuo įstatymu yra keliami du pagrindiniai tikslai.
Pirmas. Parengtu projektu siekiama supaprastinti Ignalinos atominės elektrinės statinių, nebeatliekančių savo tiesioginių funkcijų, bet turinčių branduolinės energetikos objekto statinio statusą, nugriovimo procesą ir sutaupyti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimui nutraukti skirtas lėšas. Todėl siūloma nustatyti, kad branduolinės energetikos objekto pastatai ir (ar) inžineriniai statiniai prie branduolinės energetikos objekto statinių priskiriami vadovaujantis realiomis jų techninėmis ir (ar) branduolinės, radiacinės, fizinės saugos savybėmis, o jų priskyrimas kontroliuojamas derinant branduolinės energetikos objekto projektą ar jo pakeitimą.
Antras dalykas. Šiuo projektu tikslinama sąvokos „branduolinio kuro ciklo medžiaga“ apibrėžtis įtraukiant ir branduolinės energetikos objekte tvarkomas radioaktyviąsias atliekas. Būtent siekiama supaprastinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūros mechanizmą. Padarius šį pakeitimą, šių atliekų saugojimą, tvarkymą ir vežimą prižiūrėtų viena institucija, tai yra Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, arba VATESI. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti ketvertas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamas ministre, supaprastinimas gerai, bet ar tikrai vyksta pakankama priežiūra, kai demontuojama atominė elektrinė, kai turbūt išvežamos smulkintos atliekos ir taip toliau? Ar tai kaip nors neatsilieps pačiai radiacinei saugai, kai kai kas nori užsidirbti paprasčiausiu būdu, ne visada žiūrėdami tų reikalavimų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai galiu garantuoti ir nuraminti, kad yra užtikrinama pakankama būtent branduolinės energetikos priežiūra ir radiacinės saugos priežiūra. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija šiuo metu šiam projektui skiria ypatingą dėmesį ir pagal atliekamų patikrinimų skaičių šiuo metu, kai vykdomas eksploatavimo nutraukimas, patikrinimų yra du tris kartus daugiau negu veikiant Ignalinos atominei elektrinei. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas dėl šių konkrečių pakeitimų. Yra nedaug tokių objektų, kurių statusas turėtų būti pakeistas, bet šių objektų statusas būtų taip pat keičiamas prižiūrint VATESI. Tai yra dėl branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos visų kriterijų būtų laikomasi pačiu aukščiausiu įmanomu būdu. Dėl tų objektų, vadovaujantis VATESI reikalavimais, bus parengta saugos analizė ir šį sprendimą pagrindžiantys dokumentai. Kitaip tariant, tikrai jokių rizikų neįžvelgiame.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti dėl objektų pačių tų statinių statuso. Šiaip bendra valstybės nekilnojamojo turto kapitalo vertė yra šiek tiek daugiau kaip 10 mlrd., kiek informuoja Finansų ministerija. Jūs kalbėjote apie veikiančius, neveikiančius statinius. Noriu paklausti, kokia yra Ignalinos statinių apskritai įkainota vertė? Gal preliminariai galėtumėte pasakyti.
Ž. VAIČIŪNAS. Kad tiksliai galėčiau pasakyti vertę, galėsiu pateikti informaciją raštu. Iš tiesų šių objektų vertė yra kintanti, priklauso nuo to, kad jų yra eksploatacijos nutraukimas. Kitaip tariant, kiekvienais metais atliekamas tam tikras demontavimo progresas. Tai yra demontuojama maždaug 5 tūkst. tonų metalo. Jis yra parduodamas. Už šias atliekas taip pat gaunama pajamų. Kalbu apie 2 mln. eurų kasmet. Maždaug apie tokias sumas.
O visų statinių vertė – čia reikia atskirti du dalykus.
Pirmas dalykas. Tie, kurių yra eksploatacijos nutraukimo režimas, ir kiti statiniai, kurie pastatyti, tai yra laikinos branduolinio kuro saugyklos. Kalbame apie septynis ar devynis objektus. Septyni pastatyti. Iš viso bus devyni pastatyti. Šių objektų vertė – be abejo, jie yra naujai pastatyti, todėl gana vertingi.
O dėl eksploatacijos nutraukimo aš dėl buhalterinių priežasčių galbūt pateikčiau atsakymą atskirai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau paklausti tokio klausimo. Kaip visa tai bus perkelta, nes, kiek suprantu, perkeliami į valstybės biudžetą šie visi rezerviniai fondai ir kiti dalykai? Sakykim, kodėl nebetinka tai, ką turime šiuo metu? Kodėl mes turime perkelti tą procesą padarę? (Balsai salėje)
Ž. VAIČIŪNAS. Čia turbūt turėjote omenyje anksčiau pateiktą įstatymo projektą dėl kaupimo giluminiam atliekynui, būtent dėl Rezervinio fondo naudojimo, tai noriu užtikrinti, kaip ir anksčiau minėjau, šiuo klausimu iš esmės mums yra prievolė ir įsipareigojimas numatyti tokias lėšas giluminiam atliekynui. Šių lėšų bendra suma yra 2,5 mlrd. eurų, bet šios lėšos kaupiamos būtent iš Rezervo fondo, kad neatsilieptų viešiesiems finansams, tai yra kad realiai nebūtų poveikio valstybės biudžetui, tai yra daugiau toks šių pinigų pažymėjimas.
Dėl šių pinigų išleidimo ar jų panaudojimo. Planuojama, kad per artimiausius dešimt metų kiekvienais metais iš šio fondo projektavimo darbams galėtų būti skiriama iki 1 mln. eurų. Kitaip tariant, ta suma per 10 metų tikrai būtų labai maža.
PIRMININKĖ. Ir klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, ne priekaištas jums iš tikrųjų, bet aplinkosauga išgyvena truputį nepasitikėjimo fazę po Alytaus gaisro, kai matome, kad tokio masto objektai priskiriami nepavojingiems ir lieka savivaldybių kompetencijos klausimai. Ką tik minėjote, kad Rezervo fonde buvo, rodos, sukaupta 2,5 mlrd. eurų elektrinei uždaryti, o aiškinamajame rašte rašote, kad įgyvendinus šį įstatymo projektą būtų galima sutaupyti 160 tūkst. eurų. Jūs ateinate su įstatymo projektu, turėdami tokią sąmatą, kuri iš esmės yra trupiniai, ir turint omenyje, apie kokio pavojingo objekto utilizavimą mes kalbame, ar tikrai reikšmingas šis įstatymas, kalbant apie tokias sumas ir kad šis įstatymo projektas leistų sutaupyti tiktai 160 tūkst. eurų. Ar negalima buvo išplėsti jo kaip nors, kad būtų iš esmės atskirta tikrai utilizuotini dalykai paprastąja tvarka. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl sumų noriu pasakyti labai aiškiai, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo procese yra taupomas kiekvienas euras, bet nedarant jokio kompromiso su aplinkosauga, radiacine ar branduoline sauga, tai yra vienas labai svarbus momentas. Kaip ir minėjau, statistiškai VATESI priežiūra yra dvigubai, trigubai intensyvesnė ir didesnė, nei buvo anksčiau Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos veikimo, būtent jos egzistavimo metu, kai ji gamino elektros energiją.
Dėl šių sumų noriu pabrėžti, kad čia yra skirtingi įstatymų projektai. Kalbate būtent apie 2,5 mlrd. eurų rezervą, kuris buvo pristatytas anksčiau, tai yra ši visa suma yra tokia bendra giluminiam atliekynui. Sutaupymas skaičiuojamas taip, kad iš esmės branduolinėms atliekoms perkelti 2066 metais mums reikėtų maždaug 1 mlrd. eurų, plius Europos Sąjungos baudos ir sankcijos, plius dar fondo administravimas. Kitaip tariant, ten santykis yra maždaug vienas su dviem sutaupymo prasme, o pati prievolė niekur neišnyksta, nes giluminiam atliekynui vis tiek reikia numatyti lėšų, iš ko jis bus statomas. Kokie bus toliau techniniai sprendiniai, regioninės saugyklos ar dar kas nors, pamatysime, nes yra gana daug laiko.
Dėl šio įstatymo projekto, taip, būtent šia apimtimi, kiek yra keičiama, tai yra šiuo metu matome, kad sutaupymas galėtų būti 160 tūkst. eurų, bet jis gali būti ir didesnis. Tai yra toks minimalus sutaupymas, bet, kaip ir minėjau, per visą eksploatacijos nutraukimo procesą yra taupoma. Šiuo atveju buvo reikalingas tas pakeitimas, kuris ne tik taupytų pinigus (…), bet taip pat ir laiką. Laikas nepaprastai svarbus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Daugiau norinčių klausti neturime. Motyvų pareikšti taip pat niekas nepageidaujate. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas nenumatomas. Ir svarstymo data – gruodžio 17 diena.
15.54 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3564 (pateikimas)
Ir grįšime prie 2-18 klausimo – Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3564. Prašau, gerbiamas Valiau Ąžuolai, pateikti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nesu šio įstatymo autorius, autorius yra V. Sinkevičius, bet šiuo metu jis yra išvykęs, negali pristatyti, tai turėčiau pristatyti šį projektą. Labai trumpai dėl šio projekto, tai yra… (Balsai salėje) Nėra šiuo metu, negali pristatyti.
Projekto pati pagrindinė mintis, kad startuoliams naujoms investicijoms, idėjoms būtų galimybė prisitraukti daugiau lėšų ir kad tų lėšų turėtojai galėtų daugiau dalyvauti ir tų įmonių valdyme. Tai yra tam tikros mokestinės paskatos, lengvatos, kad tų lėšų būtų galima lengviau pritraukti. Trumpai būtų tiek, bet, žinoma, ateis įstatymas į komitetus, bus pakviesta ir Finansų ministerija, ir kitos institucijos, kad labai nuodugniai ir smulkiai išsiaiškintume, kokia nauda, kokios bėdos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių pateikti klausimus. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidaujate. Tik I. Šimonytė kalba už. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau pasveikinti ūkio ministrą, nors jo nėra, kad įregistravo šitą įstatymo pataisą ir taiso tam tikrą grynai apibrėžimo nekorektiškumą, kuris būtent dabar apsunkino mūsų startuolių bendruomenei pritraukti daugiau kapitalo savo inicijuojamiems projektams. Raginu visus palaikyti, tikrai tikiu, kad komitetas apsvarstys ir tas nesusipratimas bus ištaisytas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašome balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3564.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – gruodžio 10 diena.
15.57 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839 (svarstymas)
Pagrindinė darbotvarkė šiandien jau baigta. Rezervinis 1 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839. Kviečiu V. Ačienę jį mums pristatyti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų lapkričio 6 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir komiteto nuomonė yra tokia – atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3839. Komiteto nuomone, vien tik seniūnų turto deklaracijų duomenų viešinimas problemos nesprendžia iš esmės. Komiteto nuomone, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir veiksmingą korupcijos prevenciją, viešinti derėtų visų reikšmingus viešuosius pirkimus atliekančių organizacijų vadovų ir atsakingų už viešuosius pirkimus asmenų deklaracijų duomenis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Mums buvo pateikta Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Svarstant niekas nepageidaujate kalbėti? Nėra užsiregistravusių. Po svarstymo dėl motyvų. Čia BFK atmesti, teisingai. Prašome, gerbiami kolegos, balsuodami apsispręsime. Kas palaikote Biudžeto ir finansų komiteto išvadą atmesti, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už atmetimą balsavo 26, prieš – 19, susilaikė 31. Nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto išvadai projektą atmesti.
Dabar turime apsispręsti dėl kito komiteto. Ar, Jonai Jaruti, turite siūlymą? Prašom per šoninį mikrofoną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turėčiau siūlymą, kad šį klausimą perimtų svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. Teikti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, kad klausimą perima Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Dėkoju.
16.00 val.
Seimo narių pareiškimai
Visi darbotvarkės klausimai išsemti, bet turime Seimo nario pareiškimą. Ir jį nori padaryti E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, visi norime, kad visuomenė mus gerbtų, visi norime, kad parlamentinę kontrolę efektyviai vykdytume. Tai dabar susiklostė situacija dėl ministro J. Narkevičiaus. Praėjusį antradienį, lapkričio 12 dieną, jis buvo pažadėjęs ir įsipareigojęs apsilankyti Liberalų sąjūdžio frakcijoje. Paskui išvakarėse pranešė, kad jis turi išvykti į komandiruotę lapkričio 12 dieną. Taigi atsiprašė, kad 9 valandą ryte jis negalės apsilankyti Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir atsakyti į mūsų iš anksto, beje, pateiktus aptartus klausimus.
Tą pačią lapkričio 12 dieną 13 valandą jis dalyvavo slaptame balsavime dėl ministro, atsiprašau, dėl Seimo vicepirmininko R. Žemaitaičio. Vadinasi, ryte jis nebuvo jokioje komandiruotėje ir mūsų frakcijoje sutartu laiku nepasirodė iš anksto pranešdamas. Tada sutarėme, kad ministras J. Narkevičius apsilankys mūsų frakcijoje šiandien, tai yra lapkričio 19 dieną, 9 valandą. Vakar jis be 15 minučių penkios, baigiantis darbo laikui, paskambino mūsų frakcijos vadovei telefonu ir pasakė: turiu labai svarbių, neatidėliotinų reikalų ir labai atsiprašau, negaliu atvykti į jūsų frakciją ryt 9 valandą ryto.
Beje, aš žinau, kad jis buvo pažadėjęs apsilankyti ir Konservatorių frakcijoje, bet aš jau čia komentuoti jų pokalbių su juo negaliu. Taigi, žiūrime darbotvarkę. Vakar vakare pusę šešių ministro darbotvarkėje (jau po darbo), ministro darbotvarkėje, viešai skelbiamoje, nurodyta, kad 9 valandą jis lankysis Liberalų sąjūdžio frakcijoje, 9 val. 30 min. lankysis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje. Tai vakar vakaro duomenys užfiksuoti, nufotografuoti. Šįryt žiūrime, kokia ministro darbotvarkė. Jokių susitikimų nėra deklaruota iki 10 valandos. Pirmas įrašas ministro darbotvarkėje: 10 val. 00 min. dalyvaus Seimo plenariniame posėdyje. Šiandien ministro Seimo plenariniame posėdyje mes taip ir nepamatėme. Aš kreipiuosi į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovę, kreipiuosi į valdančiosios koalicijos vadovus lyderius, kartu siunčiu žinią ir Ministrui Pirmininkui, kur yra ministras J. Narkevičius? Kodėl jis apgaudinėja Seimo narius? Jeigu jis ir turi tikrai svarbių susitikimų, pavyzdžiui, šįryt iki 10 valandos, kodėl tie labai svarbūs, neatidėliotini susitikimai nėra nurodyti jo, kaip ministro, viešai skelbiamoje darbotvarkėje?
Galų gale, kada mes sulauksime ministro, dviejų parlamentinių opozicinių frakcijų kvietimu, kad jis galėtų atsakyti į mums ir visuomenei rūpimus klausimus? Šitaip tęstis negali. Ministrai negali taip elgtis su Seimo nariais ir Seimo frakcijomis.
Gerbiamieji, aš matau jūsų teisingą linkčiojimą galvomis ir prašau suprasti. Kada nors kas nors iš jūsų šiandienių valdančiųjų būsite opozicijoje ir jūs lygiai taip pat turėsite teisę kalti valdančiosios daugumos ministrus, jeigu jie šitaip elgsis su jumis. Mes, kaip opozicija, šitaip elgtis su mumis neleisime ir mes imsimės priemonių prieš šitaip su mumis besielgiantį ministrą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Per šoninį mikrofoną – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Trumpai papildysiu kolegą Eugenijų. Kitu, dar vienu priekaištu ministrui. Kadangi Ekonomikos komitetas jau dvi savaitės negali gauti prašomų ministro kopijų įsakymų, susijusių su Lietuvos pašto valdybos formavimu, čia yra penkių minučių darbas nuskenuoti įsakymus ir atsiųsti į komitetą, tai kas slepiama ir galbūt yra ketinimų atgaline data tuos įsakymus klastoti? Tai, gerbiami valdantieji, kažkaip jūs apsaugokite ministrą nuo tokių sumanymų ir tegu jis greičiau atsiunčia tuos įsakymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, kad parlamentinė kontrolė tikrai padės ministrui išvengti šitų nesusipratimų. Ir dar J. Sabatauskas, opozicijos lyderis, per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš, papildydamas kolegą E. Gentvilą, noriu informuoti, kad, nepavykus ministrui atvykti šiandien į tas kviečiamas frakcijas, aš pakviečiau ministrą rytoj 15 val. Seime, Tarybos salėje, susitikti su trijų opozicinių frakcijų atstovais, tai yra Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovais, ir atsakyti į aktualius klausimus. Gavome atsakymą, tik patvirtinantį, kad kvietimas gautas, tačiau jokio atsakymo dar neturime, lauksime atsakymo, tiksliau, lauksime atvykimo. Šiuo atveju jau ne pavienės frakcijos kviečia, o trys opozicinės frakcijos.
PIRMININKĖ. Dar per šoninį mikrofoną – Seimo narys B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau irgi savo ruožtu kreiptis į valdančiąją daugumą, galbūt į lyderius, į Seimo vadovus. Ekonomikos komiteto posėdyje oficialiai paklausiau ministro J. Narkevičiaus, ar tiesa, kad jis rengiasi atleisti ir kitų valstybės įmonių valdybas? Jis to nepaneigė, tačiau jis… Mes vykdome parlamentinę kontrolę, turime teisę išgirsti atsakymus, jis nepateikė jokių konkrečių, aiškių paaiškinimų, kodėl buvo atleista pašto valdyba ir kodėl rengiamasi atleisti taip pat ir kitų valstybinių įmonių valdybas. Raginčiau ir kreipiuosi, kad iš tiesų būtų paaiškinta ir būtų kreipiamas dėmesys į opozicijos ir kitų Seimo narių išsakytus nuogąstavimus.
PIRMININKĖ. Ir M. Adomėnas – taip pat per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, čia minimi atvejai yra ne tik didelė nepagarba Seimui, bet ir parlamentinės kontrolės, konstitucinės funkcijos žlugdymas. Ką tai kalba apie Vyriausybės kompetenciją, jeigu susisiekimo ministras nepajėgia atvykti iki Seimo?
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, už išsakytas pastabas susisiekimo ministrui. Kaip sakiau, darbotvarkė šiandien yra baigta, prašom registruotis.
Gerbiami kolegos, šiandien įvyko 350-asis šios Seimo kadencijos posėdis.
Jį baigiant užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Šios dienos Seimo vakarinis posėdis yra baigtas, linkiu gero vakaro. (Gongas) Viską sprendžia etika…
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.