LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934

2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 221 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2019-11-27 Nr. XIIIP-2277(8)

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,sodo sklypą“ reikėtų įrašyti žodžius ,,mėgėjų sodo sklypą“, nes sąvokos ,,mėgėjų sodo sklypas“ trumpinys - ,,sodo sklypas“ pradedamas vartoti tik nuo projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sodo sklype“ įrašytini žodžiai ,,mėgėjų sodo sklype“.

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,nario mokestis“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad bendrijos narys privalo mokėti ,,bendrijos nario mokestį“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti apibrėžta sąvoka ,,bendrijos nario mokestis“, o ne ,,nario mokestis“.

3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. <...>. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“.

Projekto nuostatos kelia abejonių šiais aspektais:

Pirma, nuostata, kad ,,bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva <...> perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms“ nėra aiški. Neaišku, kokiomis teisėmis (nuosavybės teise, nuomos teise ar kt.) savivaldybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės valdytų joms perduotą aukščiau minėtą infrastruktūrą tais atvejais, kai tokia infrastruktūra nebūtų išperkama. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą.

Antra, projekte minimos infrastruktūros išpirkimui turėtų būti naudojamos savivaldybių biudžetų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių lėšos. Kiek tokių lėšų pareikalautų įstatymo įgyvendinimas projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar savivaldybės (savivaldybių kontroliuojamos įmonės) realiai, atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius, galėtų įvykdyti įstatymo nuostatas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais vadovaujantis turėtų būti nustatyta infrastruktūros išpirkimo kaina. Nėra aišku, kas nustatytų išperkamos infrastruktūros kainą, t. y., ar būtų nustatoma infrastruktūros rinkos vertė ir parduodama rinkos verte, ar išperkama būtų sutartine kaina, ar likutine verte ir panašiai. Todėl projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Trečia, nuostata, kad infrastruktūra išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bendrijų iniciatyva nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kuris bendrijos organas turėtų priimti sprendimą inicijuoti infrastruktūros perdavimą ar jos išpirkimą. Taip pat nėra aišku, kuris bendrijos organas turėtų inicijuoti bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis perdavimą savivaldybėms. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojami kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „inicijuojant naujų kelių formavimą“ turinys, nes pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas kelias yra laikomas inžineriniu statiniu, kuris yra projektuojamas, o ne formuojamas. Terminas „formavimas“ paprastai įstatymuose vartojamas, kai kalbama apie žemės sklypų sudarymą (formavimą).

5. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal jiems tenkančias ,,tikslinių įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu ir pagerinimu“ (pabraukta mūsų). Ši nuostata derintina su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią tiksliniai įnašai skiriami ne tik bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir pagerinti, bet ir juos sukurti. Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

6. Iš projekto nuostatų (pavyzdžiui, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punktas, projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas) seka, kad bendrijai gali būti mokami tiksliniai ir kaupiamieji įnašai. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skiriasi šie įnašai, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį tiksliniai įnašai yra „skirti bendrojo naudojimo objektams sukurti, atnaujinti ar pagerinti ir kitiems numatytiems projektams įgyvendinti“, o pagal projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punktą kaupiamieji įnašai yra skirti „bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms“. Taigi, pagal projekto nuostatas šių įnašų paskirtis iš esmės yra vienoda. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kaupiamuosius įnašus turės mokėti kiti asmenys, nes pareiga juos mokėti aiškiai įvardinta tik bendrijos nariams (projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat nėra aišku, ar kaupiamieji įnašai sudarytų bendrijos pajamas, nes keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas (šios nuostatos projektu nėra keičiamos) nustato, kad bendrijos pajamas sudaro be kita ko „bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos pašalinant šį neaiškumą.

7.  Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatose „smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių), bičių ir kitų rūšių sąrašas“ nėra aiškus formuluotės „kitų rūšių sąrašas“ turinys, nes neaišku, ar turimos kitos nei nurodytos skliaustuose smulkių naminių gyvūnų rūšys, ar kokios kitos gyvūnų rūšys, ar dar kas kita. Nėra aišku, kokiu tikslu yra keičiama galiojanti nuostata „smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas“, jei dėl to, kad, projekto rengėjų nuomone, bitės nepatenka į naminių gyvūnų sąrašą, tai atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.60 straipsnyje yra vartojamas terminas „naminės bitės“.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose nėra apibrėžtas sąvokos „naminis gyvūnas“ turinys. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „ūkinis gyvūnas“, „gyvūnas augintinis“, „laukinis gyvūnas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtų projekto nuostatų nereikėtų suderinti su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis.

8.  Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 4 dalies 3 punkto, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, reikėtų tikslinti projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, išbraukiant jose žodžius „nuolatinės techninės“.

9.  Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį bendrijos nariai informaciją gali gauti ir elektroninėmis ryšių priemonėmis, svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti nurodant, kad registravimo knygoje turi būti nurodyti ir fizinių bei juridinių asmenų kontaktiniai duomenys.

Be to, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, įrašant nuorodą į jose minimo ES reglamento oficialaus paskelbimo šaltinį.

10. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad bendrijos valdymo organas ,,sudaro metinę finansinę ataskaitą ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui“. Atkreipiame dėmesį, kad bendrijos narių susirinkimo kompetencija yra nustatyta keičiamo įstatymo 15 straipsnyje. Pagal projekto 8 straipsnio 3 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas bendrijos narių susirinkimas tvirtina ,,metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar abejose projekto nuostatose turima omenyje ta pati ataskaita, ar skirtingos ataskaitos. Jeigu turima omenyje ta pati ataskaita, tai projekto straipsniuose reikėtų vartoti vienodą ataskaitos pavadinimą.

11. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kitų asmenų, t. y., asmenų, įsigijusių sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, bet nesančių bendrijos nariais, teisės ir pareigos gali būti nustatyti bendrijos įstatuose. Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens steigimo dokumentuose paprastai nustatomos to juridinio asmens dalyvių (narių, dalininkų ir panašiai) teisės ir pareigos. Kitų asmenų, įsigijusių sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje teisės ir pareigos turėtų būti nustatytos įstatyme. Be to, minėta projekto nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad bendrijos įstatuose galėtų būti nustatytos mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą įsigijusių asmenų teisės ir pareigos, nesusijusios su bendrijos vykdomomis funkcijomis, ar bendrosios sodininkų nuosavybės valdymu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomos keičiamo įstatymo 221 straipsnio nuostatos, kad bendrijos įstatuose gali būti nustatytos ,,kitų asmenų“ teisės ir pareigos nereikėtų atsisakyti.

12. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti ,,kitų asmenų“, t. y., asmenų, įsigijusių sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, bet nesančių bendrijos nariais, teises. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas sodininkų bendrijos susirinkimas tvirtintų ,,kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti“. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad ,,kiti asmenys“ privalo laikytis ,,vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus“. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamame įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti kitų asmenų teisės apskųsti sodininkų bendrijos susirinkimų (bendrijos organo), bendrijos valdymo organų sprendimus, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, bendrijos įstatams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį teismui dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 3 dalį nereikėtų papildyti atskiru punktu, kuriame būtų nustatyta kitų asmenų, t. y., asmenų, nesančių sodininkų bendrijos nariais, bet įsigijusių sodo sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, teisę apskųsti bendrijos organų sprendimus.

13. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad kitiems asmenims ,,laiduojama teisė nedalyvauti bendrijos projektuose įsigyjant naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus“. Ši projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:

Pirma, iš projekto nuostatų, nėra aiškus sprendimų dėl naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo priėmimas, t. y., ar dėl jų sukūrimo spręstų sodininkų bendrijos susirinkimas, ar kitas bendrijos organas, ar būtų šaukiamas visų sodininkų nepriklausomai nuo to, ar jie yra bendrijos nariais, susirinkimas ir t.t. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar analogiškas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir keičiamame įstatyme.

Antra, tuo atveju, jeigu dalis sodininkų nedalyvautų naujų bendrojo naudojimo objektų įsigijimo procese, tokiu atveju mėgėjų sodų teritorijoje atsirastų bendrosios nuosavybės objektai, priklausantys visiems sodininkams, ir tie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, kurie priklausytų tik tiems sodininkams, kurie sutiktų dalyvauti sukuriant tokią nuosavybę ir prisidėtų finansiškai prie jos sukūrimo. Nėra aišku, ar tokia naujai sukurta bendroji nuosavybė turėtų būti atskirai apskaitoma ir registruojama. Kitu atveju, sodo sklypo perleidimo atveju nebūtų aišku, kokia konkrečiai bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis pereitų naujajam savininkui, pavyzdžiui, tais atvejais, kai sodo sklypo perleidėjas nebūtų prisidėjęs prie kai kurių naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukūrimo.

Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų vykdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų išlaikymas, jų remontas, tvarkymas ir panašiai, kai dalis sodininkų bendrijoje esančių bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų visiems sodininkams, o dalis – tik tiems, kurie pareiškė valią ir finansiškai prisidėjo dėl naujų objektų įsigijimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Ketvirta, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis būtų laiduojama tik asmenų, įsigijusių sodo sklypus, bet nesančių sodininkų bendrijos nariais, teisė nedalyvauti naujų bendrosios dalinės nuosavybės objektų įsigijime. Kai tuo tarpu bendrijos nariams tokia teisė nebūtų laiduojama.

14. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiti asmenys turi pareigą ,,laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus“. Juridinio asmens steigimo dokumentai paprastai reglamentuoja juridinio asmens veiklą, jie yra privalomi juridinio asmens dalyviams (šiuo atveju bendrijos nariams), bendrijos valdymo organams ir panašiai. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą sodininkai. nesantys sodininkų bendrijos nariais, privalėtų vykdyti sodininkų bendrijos nariams įstatuose nustatytas pareigas, pavyzdžiui, mokėti sodininkų bendrijos nario mokestį ir t.t. Pastebėtina ir tai, kad juridinio asmens organų sprendimais paprastai sprendžiami juridinio asmens esminiai veiklos, valdymo, santykių su trečiaisiais asmenimis ir panašiai klausimai. Juridinio asmens organų sprendimai orientuoti į paties juridinio asmens veiklą, valdymą privalomi tam juridiniams asmeniui. Sodininkų bendrijų pagrindinis tikslas yra valdyti sodininkų bendrosios nuosavybės teisės objektus. Taigi ir bendrijos organų sprendimai kitiems asmenims, manytina, turėtų būti privalomi tik toje apimtyje, kiek tai liečia bendrojo naudojimo objektų valdymą. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas sodininkų bendrijos organų sprendimai, pavyzdžiui, dėl bendrijos narių - sodininkų švenčių organizavimo ir pan., taip pat būtų privalomi asmenims, kurie nėra bendrijos nariai, bet mėgėjų sodo teritorijoje yra įsigiję mėgėjų sodo sklypus. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti susiaurinant kitų asmenų pareigų apimtį.

   15. Atsižvelgiant į iš esmės analogiškas projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, reikėtų tikslinti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 221 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas vietoj formuluotės „bendrosios sodo teritorijos tvarkymo“ įrašant formuluotę „bendrojo naudojimo žemės tvarkymo“.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt