LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 444
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Popietinį Seimo rugsėjo 29 dienos posėdį pradedame. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
14.01 val.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIIIP-4483VK, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 34, 51, 55 straipsnių pakeitimo ir 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4484, Vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4485, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 25, 27, 40 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4486, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 1, 5, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4487, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4488, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 29, 31, 33, 42, 69, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4489 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, rytiniame Seimo posėdyje mes ėmėme kai kuriuos klausimus jau iš vakarinio Seimo posėdžio darbotvarkės. O dabar, kadangi esame truputį pajudėję į priekį, siūlau pradėti nuo rezervinių klausimų. Pradedama kompleksiniu r-1.1 klausimu, baigiama r-1.7 klausimu. Įstatymų projektai Nr. XIIIP-4483, Nr. XIIIP-4484, Nr. XIIIP-4485, Nr. XIIIP-4486, Nr. XIIIP-4487, Nr. XIIIP-4488 ir Nr. XIIIP-4489. Ir kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. Burokienę pateikti komiteto išvadą dėl Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projekto Nr. XIIIP-4483. Prašom, gerbiama Guoda.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projekto iniciatoriai nepakankamai pagrindė Viešojo sektoriaus darbuotojų registro sukūrimo reikalingumą – jo pridėtinės vertės, registro sukūrimo kaštų, planuojamų sutaupyti valstybės biudžeto lėšų dydžio registrui pradėjus veikti, įstatymo projektą siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar balsuosime dėl kiekvieno atskirai? Dėl visų. Dar turėtumėte, gerbiama Guoda, pristatyti ir išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Ar jūs jau dėl visų pareiškėte? Taip pat ir dėl Korupcijos prevencijos įstatymo, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Diplomatinės tarnybos įstatymo. Gerbiama Guoda, jūs visus pristatėte. Grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Ir dabar Vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4485. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Prašom. Taip pat Prokuratūros įstatymo penkių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4486.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, abiem projektams su visomis pastabomis komitetas pritarė, sakydamas, kad Vidaus tarnybos statutą reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgus į visas pastabas, o dėl Prokuratūros įstatymo vėlgi išvada buvo ta pati – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvus prieš nori pareikšti K. Masiulis. Deja, nėra salėje. Už kalbančiųjų nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas pritaria komiteto išvadoms dėl grąžinimo iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, turintieji kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 55, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi komitetų pozicijai grąžinti iniciatoriams tobulinti… dėl pateiktų įstatymų projektų svarstymo yra priimtas toks sprendimas.
14.06 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5186 bei Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5187, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5188 ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5189 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, toliau imsimės 2-16 klausimo, viso bloko. Pranešėjas yra S. Gentvilas. Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5186, Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5187, Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5188 ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5189. Prašom, gerbiamas kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Irena. Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos piliečiai, teikiu keturis įstatymų projektus. Priežastis, kuri sąlygoja šių įstatymų registraciją ir šiandieninį pateikimą mūsų septynių narių, kurie inicijavo šį įstatymą, yra ta, kad į Lietuvą nori persiregistruoti ir perkelti savo veiklą dešimtys, jeigu ne šimtai Baltarusijos įmonių, kurios kartu perkeltų, tikrai jau tūkstančiais galima skaičiuoti, potencialių darbo vietų būtent į Lietuvą po dabartinių neramumų Baltarusijoje. Kas joms trukdo perkelti savo ūkinę veiklą ir kodėl reikia šių įstatymų pakeitimo?
Prieš devynis mėnesius, 2019 m. gruodžio 19 d., mes čia, Seime, sugriežtinome Pinigų plovimo ir prevencijos įstatymą, kuriuo nurodėme itin griežtas sąlygas perkeldami Europos Sąjungos direktyvą dėl pinigų plovimo ir teroristinio finansavimo veiklos. Mes ją padarėme kur kas griežtesnę, negu pati Europa reikalauja. Europos Komisija išskiria pavojingas šalis, kurių ūkinę veiklą, fizinius asmenis mes, kaip valstybė narė, turime prižiūrėti. Į tą sąrašą patenka ir Baltarusija. Direktyvoje yra nurodyta, kad viena iš pinigų plovimo prevencijos priemonių yra reikalavimas, kad pirmas naujai atidaromos įmonės arba fizinio asmens pavedimas būtų atliktas tik iš kredito įstaigos sąskaitos, kitaip tariant, iš bankų sąskaitos. Čia susiduriame su problema, nes bankuose atidaryti sąskaitą sudėtinga kartais būna net lietuviško kapitalo įmonėms, o baltarusiško kapitalo įmonėms tampa dar sunkiau, o kartais ir neįmanoma. Šią problemą balandžio mėnesį įvardino asociacija „Infobalt“, vienijanti Lietuvos finansinių technologijų įmones. Per šitą kadenciją tikrai daug padaryta, kad Lietuva taptų žinoma už savo fintechus, arba finansinių technologijų įmones. Viena iš įvardintų problemų buvo ta, kad reikia suteikti alternatyvą. Įmonės, kurios steigiasi Lietuvoje, kad pirmą pavedimą galėtų atlikti ne tik iš banko, bet ir iš kitų piniginių įstaigų, pavyzdžiui, elektroninių pinigų sąskaitos.
Šiandien Lietuvoje Lietuvos bankas prižiūri, be kita ko, 71 elektroninių pinigų įstaigą, kaip pavyzdys galėtų Lietuvos paštas, „Paysera“ arba „Perlo“ terminalai, kurie galėtų tapti alternatyva bankinėms sąskaitoms atidaryti, kai yra atliekamos nefinansinės paslaugos. Lietuvos bankas preliminariai gegužės mėnesį yra įvardinęs, dar neiškilus Baltarusijos aktualijai, kad šiuo metu susiformavusi praktika, kai realiai yra sukurta tokia pinigų plovimo prevencijos situacija, kad (cituoju) „taigi finansinių paslaugų atveju, kai nėra susijusios su mokėjimo pavedimais, Lietuvos banko nuomone, reikalavimai atlikti pirmą kliento mokėjimo pavedimą iš kredito įstaigos tampa neįgyvendinami praktikoje“. Lietuvos bankas mato, kad užsienio bendrovės, kurios nori perkraustyti savo veiklą į Lietuvą, realiai negali atsidaryti sąskaitų, jeigu tai yra reikalaujama tik iš kredito įstaigos. Alternatyviai kartu Lietuvos bankas teigia, kad užsienio bendrovėms, kurios nori vykdyti veiklą Lietuvoje, naudojimasis Europos Sąjungos finansų sistema (cituoju) „faktiškai tampa neįmanomas“. Vadinasi, Lietuva yra taip stipriai suvaržiusi užsienio įmonių atėjimą į Lietuvą, jog jos iš esmės negali steigtis ir steigiasi kitur, kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Kas yra keičiama šiuo įstatymu ir kas atvertų kelią Baltarusijos arba kitų trečiųjų valstybių įmonėms steigtis Lietuvoje? Tai yra keturi įstatymų pasiūlymai.
Pirmiausia Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymas, kuriame pakeičiama, kad, esant būtinybei, atliekamas pirmasis pavedimas iš banko arba kredito įstaigos sąskaitos alternatyviai gali būti vykdomas per elektroninių pinigų įstaigas. Trys kiti įstatymai yra jau lydimieji. Tai konkrečių įmonių formų įstatymai, tai yra Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir Tikrųjų ūkinių bendrijų įstatymai, kur taip pat numatoma alternatyva, kad nebūtina atlikti pirmojo pavedimo tik iš banko sąskaitos, bet galima atlikti ir iš elektroninių pinigų įstaigos.
Šis pakeitimas, šie įstatymų pasiūlymai neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Tai patvirtina ir Europos teisės departamento išvada, kurioje teigiama, kad pastabų dėl projektų neturi. Direktyva nereikalauja primygtinai pavedimus ir sąskaitas turėti tik bankuose, pačios valstybės narės gali apsispręsti, ar tai gali būti ir finansinių technologijų įmonės.
Pabaigai. Lietuva tiesiog praranda investicijas, nes užsienio įmonės negali Lietuvoje atsidaryti greitai, sklandžiai sąskaitų. Tą jūs žinote iš savo regionų, kuriuose net pačios lietuviško kapitalo įmonės susiduria su problematika, kai būna įšaldomos sąskaitos, todėl reikia lengvinti šitą situaciją. Aš labai kviečiu pritarti po pateikimo ir tikiu, kad komitetai, kompetentingi komitetai, sugebės išnagrinėti šitą įstatymą taip, kad tikrai nesaugūs pavedimai nebus daromi per Lietuvą ir nebus sukelta reputacinė krizė.
Ačiū už galimybę pristatyti ir pateikti įstatymą, labai kviečiu jį palaikyti. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra pageidaujančių klausti. Pirmasis klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu visą kompleksą klausimų, nes paketas didelis. Ar nematote pavojaus, jeigu bus įteisinta galimybė taip lengvai čia prisiregistruoti finansiškai, kad daug pasaulio šalių gali tuo piktnaudžiauti? Mes suprantame Baltarusijos išskirtinį atvejį.
Toliau. Kiek sutrumpės laikas nuo paraiškos pateikimo dalyvauti Lietuvos versle iki tinkamų sąlygų užtikrinimo po šito paketo priėmimo?
Ir paskutinis. Ar siūlysite skubos tvarką frakcijos vardu, nes iš tikrųjų šiandien labai aktualu? Mes žinome, kokie yra kaimynių šalių verslininkų norai, jie, matyt, norėtų kuo greičiau.
S. GENTVILAS (LSF). Yra visokių įmonių, bet pripažinkime, kad įmonės, kurios dabar greičiausiai iš Baltarusijos kraustysis, bus jaunos, pažangios internetinių technologijų įmonės. Kaip tik todėl „Infobalt“ ir „Investuok Lietuvoje“ rūpinasi būtent jomis. Tai nėra Pramonininkų konfederacija, kuri keltų problematiką, ar Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bet tai yra informacinių technologijų įmonės.
Saugikliai išlieka. Vienintelis saugiklis, kuris yra truputį palengvinamas, tai yra reikalavimas ne banko sąskaitą turėti, bet alternatyviai galima turėti ir elektroninių pinigų sąskaitą. Tas yra leidžiama Europoje, tą turi ir kitos Europos Sąjungos valstybės, bet mes reikalaujame, kad Lietuvoje besisteigianti įmonė turėtų tik banko sąskaitą. Čia bankai, sakykime, gal ir padarė sau palankias sąlygas, mes bankams šiuo įstatymu net ir konkurenciją sukeltume, nes dalis startuolių persiregistruotų į juos. Taigi pavojus, aš manau, reikėtų įvardinti, bet jie nėra dideli.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Norėčiau paklausti, gal teko nagrinėti ir mūsų kaimynių šalių priimamus sprendimus? Ar Lietuva, priėmusi šį paketą, bus konkurencinga, sakykim, su ta pačia Latvija, Lenkija? Jeigu tie sprendimai bus dabar priimti, ar tai iš tiesų to segmento įmones padės pritraukti, kad jos norėtų veikti Lietuvoje ir kurti čia verslą?
S. GENTVILAS (LSF). Lietuvos banko priežiūros tarnybos gegužės mėnesio raštas, kurį aš turiu, įvardina, kad Lietuvoje tiesiog neįmanoma kai kuriais atvejais užsienio įmonėms atsidaryti bankuose sąskaitų, todėl jie rekomenduoja, kad direktyva tikrai nedraudžia įmonėms atsidaryti sąskaitų, bet jas gal būtų lengviau elektroninių pinigų įstaigose atsisiųsti. Europa tai leidžia. O kitų šalių praktikos aš ne visiškai dar panagrinėjęs.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, tikrai pritariu jūsų tai iniciatyvai, kad reikia praverti langelį tiems Baltarusijos ir kitų šalių fintechų atstovams, kurie galėtų ne tik atvažiuoti fiziškai į Lietuvą, bet ir kartu persivesti savo pinigus, nes tas yra… Tačiau tuo pat metu, aš manau, visi tie pakeitimai sulauks atitinkamo dėmesio, be to rašto, kurį mums atsiuntė Lietuvos bankas, ir tam tikra prasme labiau įžvalgų ir kontrolės. Kodėl aš sakau? Nes didžioji dauguma, apie trečdalį naujų fintechų įstaigų, jaunimo startuolių, kurie turi dideles apyvartas, savo sąskaitas atidaro trečiosiose šalyse: Kipre, Naujajame Džersyje arba ten dar kur nors. Kitaip tariant, ten, kur yra sąlyginai lengvatiniai dalykai. Ir iš ten tam tikra prasme visuomet ieškoma kelių, kur būtų galima pinigus atskraidinti, kad paskui staigiai išimtų. Aš manau, kad šiame įstatyme, šiuose siūlymuose yra įdėti tam tikri saugikliai nuo to dalyko, bet aš kartu norėčiau, kad būtų atkreiptas papildomas Lietuvos banko, kuris atlieka tą priežiūros instituciją, dėmesys, nes visas fonas, kuriame yra Lietuva ir Europos Sąjungos… ypač Estija, Latvija ir Lietuva, kaip „Swedbankas“ ir kitos pinigų plovimo prevencijos arba kitų, išlieka aktualus. Tikrai palaikau.
S. GENTVILAS (LSF). Gal trumpai replikuosiu. Prieš metus vykdėme K. Antanavičiaus salėje diskusiją kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri yra atsakinga už pinigų plovimą, priežiūrą ir prevenciją. Yra atvejų, kai lietuviški fintechai yra naudojami „Al Qaeda“ paramai gauti. Yra atvejų, kai gaunama irgi perlaidų iš kitų. Bet tai vykdo tiek FNTT, tiek Lietuvos bankas kontroliuodami šituos pavedimus. Patys fintechai turėtų būti suinteresuoti šita reputacija ir tikrai pinigų plovimo prevencija yra prioritetas Nr. 1, bet neturime leisti tiesiog neįsiregistruoti įmonėms Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt finansinė rizika čia viena problema, bet ir sąskaitų atidarymas taip pat yra tam tikra problema. Bet ar nėra kitų problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos šiuo metu, ypač registruojant įmones, tiek kažkokie žalesni koridoriai ir panašiai, kad būtų galima greičiau įsteigti? Jūs teigiate, tik vieną tokią paimate sferą – finansinius dalykus. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Yra problema. Kaip jūs žinote, jeigu kas nors iš jūsų apygardos žmonių dirba užsienio kapitalo įmonėje, dabar Pinigų plovimo prevencijos įstatymas reikalauja nurodyti galutinius naudos gavėjus užsienyje. Tų akcininkų gali būti tūkstančiai. Reikia kiekvieną patvirtinti apostilėmis, notaro patvirtinimais. Išeina taip, kad Lietuvoje didelės korporacijos, kurios turi padalinių, jų sąskaitos yra užšaldomos. Čia ne tik finansinių technologijų srityje mes esame perspaudę su įmonių įsikūrimu, bet net esančioms įmonėms mes esame užmovę nesudėvimas klumpes, kurias reikėtų truputį palengvinti. Tikrai Europoje nėra tokių atvejų, kad dabar kiekvieno akcininko galutinį adresatą reikėtų žinoti, kaip mes Lietuvoje esame sukūrę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti dėl tokio dalyko. Gal jums yra žinomi regionai, būtent tie, kuriuose nėra laisvųjų ekonominių zonų, ir tos būtent įmonės, kompanijos, kurios yra įsisteigusios, bet joms neduoda kreditų komerciniai bankai? Jeigu būtų Lietuvos bankas, tai situacija būtų visai kita, tarkime, kaip Lenkijoje. Jūs minėjote sąskaitų atidarymą, kad įmonės įsisteigtų, Lietuvoje jų atsirastų daugiau. Ar nematote čia sąlyčio taškų šiuo atveju?
S. GENTVILAS (LSF). Jūs, Robertai, esate teisus, nes Lietuvoje mažų įmonių finansavimas yra labai sulėtėjęs ir problemiškas. Šitas įstatymas galbūt to nepalies, nes Lietuvoje mes tiesiog atveriame vartus, kad Lietuvoje užsienio įmonės lengviau atidarytų banko sąskaitas, elektroninių pinigų sąskaitas. Bankinio finansavimo ir jo prieinamumo klausimai čia neliečiami.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į klausimus. Dabar motyvai. Palaikymą teikiamiems projektams reiškia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai yra sveikintina iniciatyva ir atkreipsiu dėmesį ne tik dėl situacijos Baltarusijoje ir mūsų galimybių pasinaudoti ta situacija siekiant pritraukti verslus ir kurti galbūt aukštesnę pridėtinę vertę, bet ypač svarbu kurti konkurenciją Lietuvos bankinėje sistemoje ir sudaryti galimybes įmonėms ne tik kliautis tradiciniais standartiniais bankais, bet ir alternatyviomis struktūromis. Tai yra labai sveikintinas dalykas, tai mažintų ilgesniu laikotarpiu bankinius įkainius, tai yra labai labai teisingas dalykas. Tačiau, be jokios abejonės, svarstant ir priimant įstatymą bus labai svarbi Lietuvos banko pozicija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pozicija ir jų užtikrinimas, jog bus sukontroliuotas galimas pinigų plovimas priėmus tokį įstatymą ir užtikrinta visiška prevencija. Kviečiu kolegas pritarti po pateikimo, nes, kaip ir minėjau, yra teisingas ir reikalingas įstatymas, kursiantis daugiau konkurencijos Lietuvos bankiniame sektoriuje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prieš kalbėti nėra norinčių. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamų įstatymų projektų Nr. XIIIP-5186, Nr. XIIIP-5187, Nr. XIIIP-5188 ir Nr. XIIIP-5189 po pateikimo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 53, prieš – 2, susilaikė 18. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nėra numatomas. Ar, Simonai, norite pareikšti dėl papildomo?
S. GENTVILAS (LSF). Ne, aš tiesiog noriu Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu paprašyti nagrinėti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Papildomas nėra numatomas. Svarstymo data planuojama lapkričio 5-oji. Man regis, greičiau neišeis, nes kitą savaitę neturime posėdžių. (Balsai salėje) Tai ne. Ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas per centrinį šoninį mikrofoną. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Prašyčiau Vyriausybės išvados, nes tai su pinigų plovimo prevencija susiję įstatymų projektai, todėl labai svarbu, kad Vyriausybė įvertintų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prašo Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Aš manau, kad reikia, nieko čia nepakeisime. Dar per šoninį mikrofoną S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kadangi tuomet laiko turime, Teisės departamentas paminėjo, kad Lietuvos banko išvados irgi reikėtų šiuo atveju, kaip priežiūros institucijos. Tai gal galime Seimo vardu irgi paprašyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti, kad Lietuvos bankas taip pat pateiktų savo išvadą? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju. Ir svarstymo data lieka lapkričio 5 diena.
14.24 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu dar vieną informaciją, pateiktą Posėdžių sekretoriatui, kad Liberalų sąjūdžio frakcijoje įvyko perkrovimas ir frakcija suteikia bendru sutarimu įgaliojimus naujam laikotarpiui V. Čmilytei-Nielsen. O frakcijos seniūno pavaduotojo įgaliojimai naujam laikotarpiui bendru sutarimu suteikti R. Juškai. Visų jūsų žiniai.
14.25 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5219 (pateikimas)
Kolegos, keliaujame toliau pagal darbotvarkę. Ir mūsų 2-2 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5219. Pateikti jį kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Karpavičienę. Prašom.
J. KARPAVIČIENĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamų Švietimo įstatymo pataisų tikslas – inicijuoti švietimo pokyčius, kurie turėtų ilgalaikį poveikį ir plėstų bei visokeriopai skatintų kokybišką ankstyvąjį vaikų ugdymą, didintų jo prieinamumą, vaikams sudarytų lanksčias, lygiaverčio starto sąlygas.
Lietuvos Respublikos Prezidentas atkreipia dėmesį į tai, kad gerovės valstybės sudedamoji kertinė dalis yra kokybiškas švietimas, tačiau susirūpinimą kelia tai, jog daugelis sisteminių švietimo problemų yra tarsi užkoduotos jau ankstyvame lygmenyje.
Tai lemia kelios priežastys, kurios ir paskatino šitą Švietimo įstatymo pataisų paketą. Pirma, Lietuvoje nėra užtikrintas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams. Antra, nesudaromos galimybės vaikams anksčiau pradėti priešmokyklinio ugdymo programą ir esant poreikiui joje praleisti ilgesnį laiką tam, kad kiekvienas vaikas galėtų tinkamai pasirengti pradiniam ugdymui. Šiuo metu priešmokyklinio ugdymo programos yra rengiamos vaikams nuo šešerių metų ir trunka vienus metus, o pradinio ugdymo programos – vaikams nuo septynerių metų ir trunka ketverius metus.
Pabrėžtina, kad pradedant vaiko ugdymą stokojama lankstumo, nes daugiau kliaujamasi jo amžiumi, o ne vaiko individualiu pasirengimu. Taip pat stokojama ankstyvojo ugdymo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio lygmenų sąryšio ir vaiko individualiais poreikiais grįsto perėjimo tarp šių lygmenų. Tokia situacija neskatina tėvų ar globėjų svarstyti galimybės pradėti vaikus ugdyti anksčiau. Ankstesnis ugdymas vis dar laikomas išimtimi, o ne įprasta norma. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ankstesnis vaikų ugdymas tiesiogiai koreliuoja su jų socialinių įgūdžių formavimusi, gebėjimo mokytis ugdymu, geresniais mokymosi pasiekimais vėlesnėse klasėse, galimybe siekti aukštojo mokslo, karjeros perspektyvomis ir ateities branda. Todėl yra labai svarbu, kad visiems vaikams būtų užtikrinamas ankstyvasis ugdymas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais Lietuvoje 17 tūkst. 430 vaikų augo šeimose, patiriančiose socialinę riziką. Apie 25 % šių vaikų yra ikimokyklinio amžiaus ir 36 % iš jų, tai yra 1 tūkst. 566 vaikai, nėra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Neseniai paskelbtoje valstybinio audito ataskaitoje yra pažymima, kad vaikų, kuriems buvo skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, padaugėjo 12 nuošimčių, tačiau vis dėlto 31 iš 50 vertintų savivaldybių privalomojo ikimokyklinio ugdymo neskyrė nė vienam vaikui 2019 metais, o 23 savivaldybės to nedarė per dvejus metus.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo pažanga nepakankama, mokinių ir ugdymo įstaigų skaičius mažėja, švietimui skiriamas finansavimas auga, bet pasiekimų atotrūkis tarp nepalankioje ir palankioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje augančių ir miesto bei kaimo mokyklas lankančių mokinių reikšmingai nemažėja. Buvo nurodyta imtis konkrečių priemonių šiam atotrūkiui mažinti. Rekomenduota labiau išnaudoti ikimokyklinį ugdymą.
Kita vertus, atliekami moksliniai tyrimai, mokymosi pasiekimų tarptautiniai tyrimai ir valstybės institucijų analizės rodo, kad dalyvavimas ankstyvajame instituciniame ugdyme tiesiogiai koreliuoja su mokymosi pasiekimais aukštesnėse klasėse. Galima pasitelkti ir tarptautinės praktikos pavyzdžių. Daugelyje Europos valstybių visuotinis ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas nuo trejų metų arba nuo ketverių metų. Daugumoje Europos Sąjungos šalių pradinis ugdymas pradedamas, kai vaikui sueina šešeri metai.
Svarbu pastebėti akivaizdžią tendenciją ir mūsų šalyje. Lietuvoje daugėja priešmokyklinį ugdymą pradedančių penkiamečių: nuo 2,43 % 2017 metais, iki beveik 8 % 2020 metais.
Šis objektyviai vykstantis procesas turi būti skatinamas ir toliau pritaikant priešmokyklinio ugdymo programas ir formas jaunesnio amžiaus vaikams, tėvams ir vaikams teikiant socialines paslaugas, mokymosi pagalbą, keliant pedagogų kompetencijas, palaipsniui kuriant aplinką, skatinančią tėvus ar globėjus vaikus į ugdymo procesą įtraukti anksčiau.
Teikiamais pakeitimais siūloma sudaryti kuo palankesnes lygiaverčio darbo sąlygas kiekvienam vaikui ir apibrėžti dvi teisinio reguliavimo nuostatas.
Pirma, sukurti prielaidas ir užtikrinti kokybiško ikimokyklinio ugdymo prieinamumą vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Švietimo įstatyme siūloma nustatyti, kad socialinę riziką patiriantiems vaikams ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas ir būtų vykdoma švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kokybiškam ikimokykliniam ugdymui užtikrinti ir įgyvendinti būtų skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų. Ši nuostata sumažintų savivaldybių finansinę naštą dėl vaikų ir juos lydinčių asmenų pavėžėjimo, taip pat teikiant kitą būtinąją pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Siūlomi pakeitimai sukurtų prielaidas kasmet į ankstyvąjį ugdymą papildomai įtraukti apie 1 tūkst. 500 vaikų per metus.
Antroji nuostata – palaipsniui per keletą metų parengti ankstyvojo ugdymo sistemą, kurios turinys, ugdymo formos, aplinka būtų pritaikyti jaunesnio amžiaus vaikams, taip pat būtų investuota į pedagogų parengimą bei kompetencijas. Šiomis pataisomis siūloma sudaryti kokybiškas sąlygas ir priešmokyklinį ugdymą pradėti, kai vaikui tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję penkeri metai, o pradinį ugdymą – kai vaikas tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra sulaukęs šešerių metų.
Svarbu pabrėžti, kad numatoma taikyti lanksčią sistemą. Tai galimybė tėvų ar globėjų sprendimu vaiko ugdymą pradėti metais vėliau arba, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, priešmokyklinio ugdymo programoje praleisti dvejus metus, taip siekiant geriau pasirengti pradiniam ugdymui.
Siūlomi terminai: nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. visa apimtimi užtikrinti ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Per keletą metų, pasirengimą skaidant per 2022 ir 2023 metus, įrengti papildomas priešmokyklines ugdymo grupes, tinkamai pritaikyti ugdymui patrauklią aplinką, parengti daugiau priešmokyklinio ugdymo pedagogų, investuoti į pedagogų kvalifikacijos kėlimą, sukurti kokybiškas sąlygas ir būti pasirengus nuo 2023 metų į priešmokyklinį ugdymą priimti jaunesnio amžiaus vaikus, kuriems tais metais iki balandžio 30 dienos bus suėję penkeri metai. Per keletą metų, taip pat pasirengimą skaidant 2023 ir 2024 metais, palaipsniui pasirengti ir sukurti kokybiškas sąlygas, taip pat būti pasirengus nuo 2024 metų į pradinį ugdymą priimti jaunesnio amžiaus vaikus, kuriems tais metais iki balandžio 30 dienos bus sukakę penkeri metai.
Teikdami šiuos Švietimo įstatymo pakeitimus kviečiame Seimą ir visus politikos formuotojus pritarti vaikų teisėmis pagrįstam politikos priemonių siūlymui, kad pagerėtų mūsų vaikų mokymosi rezultatai, būtų nutrauktas iš kartos į kartą pasikartojantis nepalankios socialinės padėties ciklas ir sudarytos kokybiškos sąlygos ankstyvai ugdymo plėtrai bei prieinamumui. Mūsų visų pareiga, kad būtų sudarytos sąlygos vaikams, kilusiems iš skirtingos aplinkos ir turintiems įvairių individualių ugdymo poreikių, išvengti atskirties ir įgyti pagrindą lygiaverčiai startuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčių jūsų klausti. Pirmasis klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Visų pirma taip, XXI amžiuje vaikai išties evoliucionuoja anksčiau, dėl to ankstinti tikrai yra teisinga. Taip, kaip yra ir kitose valstybėse. Tačiau yra toks dalykas: kaip mes bekeistume, padėtume pedagogams, ar vaikai ateina anksčiau mokytis į darželius, paskui į mokyklas, bet suprantate, kai iš darželio ateina vaikas į mokyklą, yra užgesinamas jo individualumas. Čia yra didžiausia ne problema, bet priežastis, kurią reikia spręsti – pati švietimo, ugdymo programa iš esmės turi keistis, nes pagal vieną sistemą yra mokomi visi vaikai. Tarkime, yra dramblys, žuvis, beždžionė, ir mokytojas liepia įlipti į medį. Kas gali į tą medį įlipti? Ne visi gali įlipti. Tas pats su vaikais, su mokiniais. Čia iš esmės, manau, reikia didelių pokyčių ir nelaukiant. Ar jūs sutiktumėte su tuo? Ačiū.
J. KARPAVIČIENĖ. Labai ačiū. Tikrai reikia pritarti ir absoliučiai sutikti. Dabar kaip tik yra metas kelti klausimą dėl ankstyvojo ugdymo plėtotės, nes šiuo metu kaip tik vyksta naujų bendrojo ugdymo programų parengimo procesas. Jis dabar yra orientuotas į tai, kad pradinis ugdymas pradedamas nuo septynerių metų. Dar galima tą procesą pakeisti, kaip jau minėjau, ankstyvojo ugdymo visus lygmenis – ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį sujungti taip, kad būtų nuoseklus ugdymo ir ugdymosi procesas. Be abejonės, tokia ir mūsų siūlymų esmė, turi būti individualizuotas požiūris į vaiką. Ačiū už klausimą. Pritariame.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama Prezidento vyriausioji patarėja, na, viešojoje erdvėje akcentuojama, kad čia yra prezidentūros iniciatyva, bet mes puikiai žinome, kad Seime tos idėjos jau nuo 2018 metų ir anksčiau. Kas, jūsų nuomone, lėmė, kad tiek buvo mindžikuota? Buvo kalbėta, kad bus diskutuota su Tėvų forumu, su pedagogais, mokslininkais. Ar visa tai nevyko? Pirmas dalykas.
Antras. Nerimą kelia ugdymo turinys ir programos. Ar tam yra pasiruošta? Mes pradėsime darbą nuo 2021 metų rugsėjo.
Trečias dalykas. Techniniai dalykai, infrastruktūra. Ar įsivaizduojate, kad visos šios idėjos nukris savivaldybėms ant pečių? Jos nepasirengusios su savo infrastruktūra. Darželiai susitvarkys, tačiau kaip bus progimnazijose? Ar kalbėtasi, tartasi su savivaldybėmis, kad būtų suspėta? Iš pradžių būtų tokie mano pasiteiravimai.
J. KARPAVIČIENĖ. Labai ačiū už pastebėjimus. Taip, jau seniai yra kalbama apie ankstyvojo ugdymo ankstinimo ir plėtros poreikį. Lietuvos Respublikos Prezidento ir jo kanceliarijos komandos pasiūlymas gimė tariantis, diskutuojant su socialiniais ir kitais partneriais, tarp jų ir su Savivaldybių asociacija. Ji pritarė sumanymui ir pačiai idėjai, kad dalis lėšų, reikiamų tam, kad būtų užtikrintas vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinis ugdymas… taptų valstybės pareiga.
Tas vienas klausimas, susijęs su programomis, iš dalies koreliuoja su anksčiau buvusiu klausimu. Dabar, dar kartą pakartoju, vyksta programų rengimo procesas, todėl labai svarbu atsižvelgti į pasiūlymus ir atitinkamai koreguoti, rengti tas programas, kurios turinio požiūriu būtų pritaikytos prie vaikų ugdymo lankstaus ankstinimo.
Dar kartą pakartosiu, pati laiko schema, išklotinė yra siūloma tokia: nuo 2021 metų rugsėjo užtikrinti vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinį ugdymą ir per kelerius kitus metus, 2022–2023 metus, pasiruošti tam, kad kokybiškai būtų pasirengta sudaryti sąlygas vaikų ankstyvesniam ugdymui.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, na, iš tiesų niekas neabejoja, kad išankstinis, visas priešmokyklinis ugdymas yra labai svarbus. Ypač tai svarbu dėl tam tikros galimybės išlyginti žinias ateinant į pradinę mokyklą ir bendrąją. Tačiau vėlgi tai nėra tik materialiniai dalykai, bet ir tėvų supratimo dalykai. Iš tiesų kai kurie nesivargina, tarkim, vežti, stengtis, kad vaikas eitų, galvoja, ai, čia užaugs kaip koks nors, na, ne žmogus, o kaip ir visi užauga šeimoje, ir viskas bus gerai. Ar nemanote, kad taip pat turi būti ir kokių nors kitų paskatų, susijusių su finansais, išmokomis ar kitais dalykais, kad vis dėlto būtų rūpestis tam tikras dėl tų, kurie supranta tik finansinius dalykus, o nesupranta žmogaus ugdymo reikšmės ir taip toliau? Ačiū.
J. KARPAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, tai galėtų būti viena iš pasiūlymų krypčių, tačiau šiuo metu yra labai svarbu kaip tik nustatyti tą galimybę rasti finansavimo šaltinius iš valstybės tam, kad savivaldybei būtų palengvinta našta ir užtikrintas vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų ankstyvasis ikimokyklinis ugdymas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, pirmiausia norėčiau pasveikinti tokią Prezidento iniciatyvą. Akivaizdu, kad platesnis, kokybiškesnis ikimokyklinis ugdymas yra viena iš pagrindinių sąlygų, kuri leistų spręsti socialinės atskirties rizikos problemą pačioje užuomazgoje. Tačiau taip pat norėčiau paklausti, kaip jūs matote, galbūt esate numatę kažkokias priemones, kaip plėsti ikimokyklinių įstaigų tinklą, nes neužtenka tik numatyti, kad amžius bus paankstinamas, neužtenka tik raginti ir skatinti tėvus, reikia ir fizinę infrastruktūrą turėti? Ar neatsitiks taip, kad tas įpareigojimas tiesiog bus permetamas savivaldybėms, o jos ne visos gali jį išspręsti?
J. KARPAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Dar kartą turiu pabrėžti, kad mes siūlome visą kompleksinį planą, kuris išsiskleidęs per ketverius metus. Jums yra pateikti skaičiavimai, remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitais duomenimis, ir atitinkamai kaip tik galvojame apie tai, kad nebūtų skubama, o planuojant darbus, priemones, kompleksiškai jas suvokiant, būtų galima tinkamai parengti visą sistemą, kad mokykla būtų pasirengusi vaiką priimti ir ugdyti jį kokybiškomis sąlygomis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Ponia Karpavičiene, labiausiai man turbūt šiame siūlyme patinka noras išlyginti startines vaikų galimybes (aš čia, labai arti jūsų, pažiūrėkite į kairę), nes iš tiesų socialinės rizikos šeimų vaikams yra sunkiau pasirengti mokyklai. Bet aš turiu du klausimus. Pirmas. Įstatymo projekte, kurį jūs teikiate, yra numanomas imperatyvas, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai tarytum privalėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Kita vertus, jūs rašote, kad tai bus įgyvendinama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką, vadinasi, ne įstatymu, bet poįstatyminiu teisės aktu. Čia aš įžvelgiu tam tikrą teisinę problemą, nes imperatyvas turbūt galėtų būti nustatomas tiktai įstatymu ir ne kitaip.
Dar vienas dalykas. Vis dėlto vaikai būna labai skirtingi ir šeimos skirtingos. Lietuva jau yra įteisinusi galimybę ugdyti vaikus šeimoje tiems, kas turi tokias galimybes. Kaip derinsime šituos dalykus? Žinote, aš esu vaikas, kuris kategoriškai atsisakė…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiama kolege.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …eiti į darželį, bet į mokyklą ėjau nuo šešerių. Kiekvienas turime individualių bruožų. Kaip jūs suderinsite tas tėvų pasirinkimo galimybes? Dėkui.
J. KARPAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Atsakant į pirmą klausimą, tereikia tiktai pakartoti, kad įstatyme yra apibrėžta valstybės prievolė užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme yra įteisinta galimybė vaikams būti ugdomiems ir ugdytis šeimoje. Mūsų siūlomos pataisos nepanaikina tokios galimybės ir kiekviena šeima – vaikai, tėvai ar globėjai gali rinktis būdą, kur jie nori ugdyti vaikus. Mūsų pasiūlymo esmė susijusi su ankstyvojo ugdymo ankstinimu, tai ir yra lanksti sistema, galimybė rinktis atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, individualius pasiekimus. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi gerai, saugiai, patraukliomis, kokybiškomis formomis ir būdamas pasirengusioje aplinkoje būtų ugdomas anksčiau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi. Dėkojame pranešėjai.
Motyvai. Palaikyti nori S. Gentvilas. Prašom. Motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Prezidento kampanijoje iškelta gerovės valstybės idėja, man atrodo, atgimsta štai tokiais projektais, nes vien neinvestuotas laiku euras į vaiko ugdymą visuomenei kainuoja žymiai žymiai brangiau ateinančiame jo brandžiame gyvenime. Todėl profesionalus ugdymas turėtų būti užtikrinamas kuo anksčiau, ypač šeimoms, kurios ne visada gali suteikti visas galimybes vaikui. Mes, kaip visuomenė, turime užtikrinti tokią gerovės valstybę, kad kiekvienas vaikas gimtų su teise iki 18 metų turėti tokius pačius sėkmės šitoje visuomenėje šansus kaip ir tas vaikas, kurio tėvai yra turtingesni, turi geresnį išsilavinimą ir gyvena mieste. Kiekvienas vaikas turi turėti galimybę išnaudoti savo visą potencialą. Štai tokie įstatymų projektai prisideda prie gerovės paslaugų kūrimo, priešingai negu masinis dalinimas pinigų į kairę ir į dešinę, nežiūrint tikslingumo.
Kiekvieną kartą, kai keliame klausimą, ar užteks pinigų, pagalvokime, kad pinigų tikrai yra, tik mes juos išdaliname labai dosniai tai vaiko pinigais, tai vienkartiniais priešrinkiminiais čekiais senjorams. Gerovės paslaugos yra būtent tai, kas skiria Vakarų išsivysčiusias visuomenes nuo Rytų visuomenių. Kviečiu paremti šitą projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų, kalbant apie šį projektą, yra ne tik teigiamų aspektų, bet ir yra tam tikrų abejonių, nes visi vaikai yra labai individualūs, labai skirtingi. Tarkime, kad ir mano paties du sūnūs: vienam darželio reikėjo labai minimaliai, kitas eina nuo trejų metukų. Taigi ankstinimas dėl ankstinimo turėtų būti labai apgalvotas, turėtų būti labai aiškus mechanizmas, kaip mes deriname vis dėlto ne priverstinį, bet atsižvelgdami į psichologų rekomendacijas, kaip, kokioms šeimoms, kokiose situacijose tas ankstinimas reikalingas ir duoda teigiamus ir gerus rezultatus.
Galiausiai vis dėlto labai svarbu, kad pati mokyklų tinklo infrastruktūra būtų parengta tam, apie ką jūs kalbate. Bet šiandien mūsų visas švietimo sektorius, švietimo ir mokyklų tinklas, ypač kalbant apie regionus, kalbant apie kaimiškas vietoves, tiems dalykams yra tikrai labai silpnai pasirengęs. Jeigu mes turime jį silpnai parengtą ir priimame šitas pataisas neparengę, nepadarę pirminių namų darbų, tai kokiu būdu mes turėsime tuos rezultatus, kuriuos jūs įvardinote pristatydama projektą.
Todėl aš tikrai manau, kad vis dėlto pats projektas vis dar turėtų būti tobulinamas, turėtų būti toliau tęsiamos diskusijos su tėvų bendruomene, su ja aptariant, kokie vis dėlto variantai ir kokie aspektai būtų svarbiausi ir kaip padaryti, kad mes iš tikrųjų judėtume humanistinės pedagogikos linkme, kad į kiekvieną vaiką vis dėlto žvelgtume individualizuotai, o ne taip, kaip buvo mūsų senesnėje sistemoje, į kurią nenorėtume sugrįžti, kai bandoma unifikuotai visiems vaikams pritaikyti, kad, tarkime, vienas ar kitas amžiaus rodiklis, ar tai būtų penkeri, ar šešeri metai, būtų būtinas. Vis dėlto kiekvieno vaiko raida yra individuali ir skirtinga. Dėl to būčiau linkęs tobulinti ir susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5219.
Balsavo 76: už – 67, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-5219 yra pritarta.
Komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – spalio 20 diena.
Per centrinį šoninį mikrofoną V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetą – kaip papildomą, dėl finansavimo reikės šiek tiek peržiūrėti.
PIRMININKĖ. Biudžeto ir finansų komitetas pageidauja būti papildomu komitetu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
14.49 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5194 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5194. Jį pateikti kviečiame Teisingumo ministerijos viceministrą E. Jurkonį. Prašom.
E. JURKONIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia įstatymo projektą dėl Notariato įstatymo pakeitimo, kuriuo siūloma optimizuoti konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų apimtį. Iš tikrųjų įstatymo apimtis yra nedidelė, siūloma iš teikiamų konsulinių paslaugų išbraukti vertimų iš užsienio kalbos tvirtinimą, taip pat, sekundėlę, jūrinių protestų priėmimą. Ir vienas, ir kitas veiksmas yra atliekami išimtinai retai, dokumentų vertimų 2019 metais turėjome 17 atvejų, o jūrinių protestų per visą istoriją kaip ir nebuvo. Teisės departamentas pastabų dėl projekto neturi. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, jeigu, kaip teigiate, tokių atvejų yra išimtinai retai, tai ar nemanote, kad yra laiko, visų pirma jūsų ir mūsų, švaistymas jums teikti tokį įstatymo projektą. Jeigu iš tiesų tų atvejų beveik nėra, tai kam švaistyti Seimo ir jūsų brangų laiką, keisti įstatymus, kurie iki galo nėra tokie dabar aktualūs ir svarbūs.
E. JURKONIS. Ačiū už klausimą. Aš labai trumpai kalbėjau šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Daugiau klausimų nėra. Gerbiami kolegos, prašom balsuojant… Dėl motyvų. Nėra norinčių pareikšti dėl motyvų? Už nori kalbėti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pasisakysiu už. Taip, matyt, jeigu yra galimybė, reikia keisti, bet tai yra chrestomatinis pavyzdys, kaip Seimas priima šimtus įstatymų, kurie neturi jokios realios įtakos mūsų kasdieniame gyvenime. Kaip ir pranešėjas pažymėjo, yra vienetiniai atvejai, apie kuriuos mes kalbame, bet, nepaisant to, užkurtas Vyriausybės mechanizmas rengti įstatymo projektą, ateina Vyriausybės atstovai, ministrai, viceministrai, teikia įstatymo projektus, užuot sėdėję ir žiūrėję, ką iš tikrųjų galėtų realiai spręsti, kas padėtų žmonių kasdieniame gyvenime, ir visas Seimas balsuoja ir diskutuoja dėl to. Tai pritarkime, bet galbūt dėl ateities pagalvokime, ar iš tiesų reikia švaistyti mūsų visų laiką tokiems įstatymų projektams, kurie neturi jokios realios įtakos žmonių gyvenime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai pareikšti, prašom balsuoti dėl teikiamo Notariato įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-5194 pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data lapkričio 12 diena.
14.54 val.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, imsimės kito darbotvarkės 2-4 klausimo – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928. Prašom, viceministre, jį pateikti.
E. JURKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu įstatymo projektu siūloma supaprastinti Paprastųjų vekselių įstatymą, panaikinant 83 straipsnį, kuriame yra įtvirtinta sąvoka „viešasis registras“, kuris neatitinka viešojo registro sąvokos, ir atsisakyti notarams tvarkyti užprotestuotų ir dar neapmokėtų vekselių viešąjį registrą. Iš tikrųjų įstatymo pataisos iniciatoriai buvo Notarų rūmai, kaip ir prieš tai buvusiu atveju, ši viešojo registro funkcija yra nevykdoma. Nuo 2016 metų mes turėjome tik keturis įrašus dėl protestuojamų vekselių, paprastai rinkoje dabar naudojami paprastieji vekseliai arba įsakomieji vekseliai ir tokia funkcija, manome, yra nereikalinga. Prašytume pritarti. Pastabų dėl šito projekto Teisės departamentas taip pat neturėjo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, klausti niekas neužsiregistravote. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Komitetai. Pagrindinis vėl yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data taip pat lapkričio 12 diena.
14.56 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5008, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5009 (pateikimas)
Ir viceministras mums dar pateiks darbotvarkės kompleksinį 2-5.1 ir 2-5.2 klausimą – Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5008 ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5009. Prašom.
E. JURKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymų projektais siūloma įgyvendinti Tarybos rekomendacijas dėl Šengeno teisės ACQUIS taikymo ir Duomenų apsaugos inspekcijos didesnio nepriklausomumo nuo Vyriausybės įgyvendinimo. Šiuo įstatymo projektu siūloma Vyriausybės įstatyme numatyti išimtį, kad Duomenų apsaugos inspekcijos vadovas pats tvirtina strateginį ir metinį veiklos planą. Prieš tai buvusiame reguliavime metinis veiklos planas turėjo būti derinamas su teisingumo ministru, o strateginis – su Vyriausybe. Dėl šio projekto pastabų Teisės departamentas neturėjo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, ar yra klausiančių? Nėra. Motyvų pareikšti taip pat nėra pageidaujančių. Ar galime bendru sutarimu pritarti teikiamiems įstatymų projektams? Prašom balsuoti.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-5008 ir Nr. XIIIP-5009 yra pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – spalio 20-oji.
14.59 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo, 52 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 ir 53 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5153, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5154 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, teisingumo viceministras E. Jurkonis dar mums pateiks du susijusius įstatymų projektus: Vyriausybės įstatymo vienuoliktojo skirsnio pavadinimo, 52 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-5153 ir Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5154. Prašom.
E. JURKONIS. Gerbiamas Seime, teikiamais projektais siūloma nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką; Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymo tvarką; kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus, generalinius advokatus bei asmenų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atrankos į sąrašą tvarką.
Taip pat projektu siūloma apibrėžti Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme statusą ir jį įtvirtinti Vyriausybės įstatyme, suderinti šitas nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymu ir nustatyti šio valstybės skiriamo pareigūno vietą valstybės tarnybos sistemoje.
Dėl šito projekto esminių pastabų nėra. Yra Teisės departamento pastaba, kad turėtų būti koreguotinas ir Seimo statutas, nes numatoma konsultacijų su Seimu tvarka siūlant minėtas kandidatūras į europines institucijas, bet aš manau, kad tai bus galima išspręsti komitete. Kitų esminių pastabų nebuvo. Prašyčiau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taip pat niekas nepageidauja klausti. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-5153 ir Nr. XIIIP-5154.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl abiejų projektų, papildomo komiteto nenumatoma. Svarstymo data – spalio 20 diena.
15.03 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5052 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, mes truputį lenkiame laiką. Imsimės darbotvarkės 2-10 klausimo – Žuvininkystės įstatymo 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5052. Jį mums pateiks aplinkos ministras K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Žuvininkystės įstatymo 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama spręsti dvi pagrindines problemas – įstatymu įteisinti šiuo metu naudojamą verslinės žvejybos kontrolės įrankį, tai yra žvejybos žurnalus, ir įdiegti šiuolaikinę žvejybos kontrolės priemonę, tai yra telemetrinę stebėjimo sistemą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas valstybei priklausančių žuvų išteklių tyrimams.
Pareiga pildyti žvejybos žurnalus, vykdant verslinę žvejybą vidaus vandenyse, buvo visą nepriklausomybės laikotarpį, tačiau ši pareiga nėra nustatyta įstatymu. Europos Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemoje plačiai naudojama palydovinė žvejybos laivų stebėjimo sistema ir kitos šiuolaikinės technologijos, tačiau jos privalomos tik žvejojant jūrų vandenyse. Verslinės žvejybos kontrolė vidaus vandens telkiniuose yra ne mažiau sudėtinga dėl išsklaidytos žvejybos ir žuvų iškrovimo vietų.
Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdo apie 45 įmonės, leidžiama naudoti daugiau nei 900 verslinės žvejybos įrankių, per metus, oficialiais duomenimis, sugaunama apie 1 tūkst. tonų įvairių žuvų. Žvejybos įmonės neturi tik joms priskirtų žvejybos plotų, gali žvejoti bet kurioje Kuršių marių vietoje, todėl sunku sukontroliuoti, ar žvejai neviršija jiems nustatyto žvejybos įrankių limito, ar leistinoje vietoje ir leistinu metu pastatė žvejybos įrankius, ar jie tikrinami laikantis Žvejybos įrankių tikrinimo tvarkos, ar objektyviai vykdoma laimikio apskaita. Telemetrinė stebėjimo sistema leistų asmens, vykdančio žvejybą, buvimo duomenis priskirti konkrečiai žvejybos įmonei ir juos automatizuotu būdu teikti žvejybą kontroliuojančioms institucijoms. Telemetrinės stebėjimo įrangos įdiegimas būtų finansuojamas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Yra apskaičiuota, kad tai kainuotų maždaug apie 30 tūkst. eurų. Į šią kainą yra įskaičiuota žvejams nemokamai išduodami GPS imtuvai, taip pat programinė įranga ir priežiūros mokestis.
Taip pat pagal pareigūno kompiuterio monitoriuje, išmaniajame telefone matomą plaukiojimo priemonės maršrutą, greitį būtų galima nustatyti, kad žvejas galimai naudojo didesnį, nei jam skirta kvota, žvejybos įrankių skaičių. Faktiškai užkertama galimybė nelegaliai iškrauti laimikį. Telemetrinė stebėjimo sistema leistų sumažinti tradiciniams kontrolės metodams skiriamų lėšų ir laiko sąnaudas, padėtų kontrolę vykdyti tikslingiau, skaidriau, sumažintų korupcijos riziką. Įdiegus šią sistemą, sumažėtų administracinė našta žvejams verslininkams, būtų atsisakyta reikalavimo informuoti apie žvejybos įrankių tikrinimo laiką, supaprastinta laimikio registravimo tvarka. Detalias tvarkas, kaip naudojama ši įranga ir stebėjimo sistema, kaip pildomi žvejybos žurnalai, nustatytų aplinkos ministras.
Taigi toliau. Vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos suteikia teisę valstybinių vandens telkinių žvejybos plotų naudotojams ir privačių ežerų ir upių savininkams neleisti atlikti žuvų išteklių tyrimų jų naudojamuose telkiniuose. Yra apribojama valstybės teisė prižiūrėti, kaip yra naudojamas jos turtas. Šios nuostatos trukdo įgyvendinti Valstybinę aplinkos monitoringo programą, Žuvininkystės duomenų rinkimo programą, spręsti biologinės įvairovės nykimo, invazinių rūšių, žuvų ligų plitimo ir kitas aplinkosaugos problemas.
Dėl šių nuostatų šiais metais neatsirado vykdytojų, kurie įgyvendintų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimų ir vertinimų įsigijimas“, todėl kyla grėsmė, kad bus neįgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvos reikalavimai.
Siekiant išspręsti šią problemą, įstatymo projekte numatyta, kad be rašytinio žvejybos ploto naudotojo ar privataus ežero savininko sutikimo specialiosios žvejybos leidimai galėtų būti išduodami mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais, taip pat ypatingos ekologinės situacijos atvejais. Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką būtų informuojami vietos vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. Išliktų prievolė gauti ir rašytinį sutikimą žvejojant žuvivaisos, biologinės melioracijos ar mokymo tikslais. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčių jūsų klausti. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pritarsiu ir balsuosiu už šį įstatymą. Tiktai norėčiau paklausti, kodėl jame nėra papildomų nuostatų, tokių kaip, pavyzdžiui, praeitą ketvirtadienį konservatorių opozicinėje darbotvarkėje iš tribūnos kalbėjo „Lašišos dienoraščio“ vadovas, kalbėjo apie tai, kad būtent šiuo metu – rugsėjį, spalį – prasideda žuvų migracija į aukštupius. Jūsų galioje yra nuspręsti, ar migruojančios žuvys nusės legaliai statomuose tinkluose, ar jos galės numigruoti į aukštupį ir ten išneršti. Būtent šiuo metu – rugsėjį ir spalį. Rugpjūčio 1 dieną Klaipėdoje buvo masinis mitingas, kuriame jūs taip pat dalyvavote. Problema buvo aptarta, bet šiandien šiame įstatyme šių nuostatų nėra. Ar galėtumėte pakomentuoti kodėl, nes tiek rugpjūčio 1 dieną, tiek praėjusį ketvirtadienį čia iš tribūnos buvo raginimai migracijos metu stabdyti žvejybą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Gaila, kad jūsų nebuvo Klaipėdoje, kai buvo liepos 1 diena. Turbūt pasakysite kodėl, bet iš tiesų taip, tas ministro įsakymas yra rengiamas. Jis yra šiuo metu derinamas su socialiniais partneriais.
O jeigu kalbėtume apie verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse, tai tą projektą aš esu registravęs dar 2016 metais, lyg ir, kiek kalbėjau su Kaimo reikalų komiteto pirmininku, rytoj pagaliau turėtų būti tęsiamas jo svarstymas komitete. Aš manau, jeigu viskas bus gerai, komitetas priims kokį nors sprendimą, galėtume kitą savaitę… Kitą savaitę posėdžių nebus, dar kitą savaitę galėtume Aplinkos apsaugos komitete kaip pagrindiniame pratęsti svarstymus ir artimiausiu metu galėtume balsuoti salėje. Iš tiesų tie žingsniai yra padaryti.
Dėl migruojančių žuvų apsaugos. Mano įsakyme, jis artimiausiu metu bus pasirašytas po derinimo procedūros, ir kalbame apie 2 kilometrų koridorių, kur galėtų žuvys migruoti netrukdomai per Kuršių marias, taip apsaugant jas nuo pagavimo prieš nerštą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ponia pirmininke. Gerbiamas ministre, kokių priemonių ministerija imasi dėl Kuršių marių išteklių bendraudama ar bendradarbiaudama su Kaliningrado srities Kuršių marių žvejais dėl žuvų įveisimo, dėl kvotų, dėl, sakykime, gaudymo kvotų ir taip toliau? Jie košia ten tinklais skersai išilgai, dėl įžuvinimo, kiek žinau, neskiria lėšų, o mūsų žvejai, pamario žvejai negali pasigauti vieno kito starkio ar kitos vertingesnės žuvies dėl tų ribojimų. Gerbiamas ministre, kaip tie dalykai yra sprendžiami ir kaip juos ketinate spręsti? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jeigu 1 tūkst. tonų, čia oficialūs skaičiai, per metus jums yra viena kita žuvis, tai nežinau, kokie galėtų būti kiti skaičiai.
Kalbant apie bendradarbiavimą su Rusija, jau keletą metų tas bendradarbiavimas yra nutrūkęs, yra tik neformalus bendravimas. Mūsų žiniomis, jie turi savo kažkokias programas, jos tikrai nėra derinamos. Jie įžuvina taip, kaip jiems atrodo. Ar tai yra tiktai teoriniai skaičiai, tai turbūt sunku interpretuoti. Mes negalime nekreipti dėmesio ir tiesiog nedaryti nieko, lygiai taip pat semti, kaip jūs sakote, viską, kas atplaukia, tikrai nėra turbūt teisinga aplinkos atžvilgiu, tų pačių žuvų išteklių atžvilgiu. Ką matome ir ką jūs sakote, kad vienas kitas starkis, tai šiandien tas vienas kitas starkis sunkiai pagaunamas ne tik žvejų verslininkų tinklais, bet ir mėgėjų priemonėmis. Tai iš tiesų gana sudėtinga ir tuos išteklius reikia apsaugoti. Todėl tikrai mes matome turbūt pagrindinį iššūkį, tai yra leisti žuvims išneršti ir taip padėti tiems ištekliams atsikurti. Įveisimo programos ir visa kita yra turbūt tiktai pagalbinės priemonės, bet jeigu visus metus bus žvejojama, tai bus tikrai didesnė žala negu nauda.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ministre, aš, kaip ir jūs, buvau žvejų mitinge rugpjūčio 1 dieną ir žinau, kad jūs pasirašėte įsipareigojimą uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Šiuo įstatymu griežtinama kontrolė, viskas gerai, bet jeigu jūs ketinate uždrausti verslinę žvejybą, tai gal ir kontrolės nereikėtų? Kaip čia taip yra? Ar jūs ketinate drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, ar ne?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne įstatymu yra draudžiama žvejyba Kuršių mariose, draudžiama yra ministro įsakymu. Kaip ir minėjau prieš tai, galbūt negirdėjote, 2 kilometrų zonoje. Ir socialiniai partneriai, ir tie patys žvejai mėgėjai sutinka, kad prie Rusijos sienos uždrausti visiškai verslinę žvejybą nėra turbūt tikslas, tegul tas vienas kitas verslininkas gyvena ir pasigauna tą vieną kitą žuvį, tačiau turi būti aiškiai reglamentuota. Būtent migracijos metu turėtų būti paleidžiamos visos – tiek šlakiai, tiek lašišos, o kitos žuvys, menkavertės, galėtų būti gaudomos, verslininkai galėtų gyventi, išlaikyti savo rūkyklas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs minėjote, kad 1 tūkst. tonų šiandien yra sugaunama žuvų. Įdiegus šią naują kontrolės sistemą, ji, be abejonės, padės. Kiek maždaug, galvojate, yra tų nelegaliai pagaunamų žuvų, kurios neapskaitomos, nesumokami mokesčiai? Ta sistema, aišku, turės parodyti tuos skaičius. Čia prognozė, čia tiktai visiškai…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Turbūt jūs buvote žemės ūkio ministru ir komitete, žinau, aktyviai prieštaraujate, kad būtų ribojama verslinė žvejyba Kuršių mariose, bet rytoj komitete galėsite padiskutuoti ir tikiuosi, kad jūsų nuomonė pasikeis. Kalbant apskritai apie mastą nelegalios žvejybos, sunku apie tai kalbėti. Bet jeigu įmonių, kurios užsiėmė versline žvejyba, jeigu neklystu, sumokami mokesčiai yra 5 tūkst. eurų visų kartu, tai turbūt mastas yra tikrai didelis, galima sakyti. Manau, kad kalbame apie kartais didesnius skaičius, nes tikrai nuostolingos įmonės daugybę metų tiesiog nevykdytų savo veiklos. Kalbant realiai, bet kokią veiklą galima paimti, manau, kad tas mastas yra didelis, o ši telemetrinė įranga padėtų fiksuoti būtent laivų judėjimą ir pagal tai būtų galima nustatyti ne tik įrankių skaičių, bet turbūt ir kiek metrų tinklų per daug kai kuriais atvejais naudoja.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Ministre, Iš dalies jau atsakėte į mano klausimą, bet gal dar tik patikslintumėte. Verslinė žvejyba ekonomine prasme generuoja pinigų srautą, lyginant su mėgėjų žvejyba, labai daug kartų mažesnį. Ir patys verslininkai pripažįsta, kad jų verslas iš esmės merdi ir kad daugelis jų užsiima dar kažkokiais kitais verslais, kad išgyventų. Tai dabar jūs kalbate apie kontrolės sistemą, kur būtų nemaža investicija, ar ne 30 tūkst. eurų minėjote? Turint omeny, kad verslinė žvejyba pati kaip verslas traukiasi dėl įvairiausių priežasčių, ar verta čia tokia investicija, ar paskui užsidarys tas verslas arba bus kažkokie pereinamieji laikotarpiai, kaip jam galbūt padėti užsidaryti, o investicijos liks, jos nebeturės ką veikti. Ar čia prasminga dabar tai daryti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolega, ačiū už klausimą. Aš manau, kad tie daugiau kaip 100 tūkst. žvejų mėgėjų sumestų ne po 1 eurą, o po 2 ir būtų 200 tūkst. eurų su viršum, kad tie verslininkai greičiau išeitų iš tų vandens telkinių. Tačiau, manau, tai galėtų būti vienas iš paskatinimų jiems arba legaliai ir oficialiai žvejoti, arba išeiti. Galbūt tai ir paskatins, įdiegus tą telemetrinę įrangą, kai kuriuos atsisakyti tos nuostolingos veiklos, o kitiems, kurie norės išeiti, mes esame numatę taip pat pasitraukimo fondą, šiandien apie pusę milijono eurų, tiems, kurie tuos savo tinklus, vadinkime, pakabins ant vinies, tiksliau, sunaikins ir persiorientuos galbūt į mėgėjišką žvejybą, galbūt į rekreacinę žvejybą, kur suteiks paslaugą tiems žvejams, kurie už tai jiems sumokės ir turbūt dar didesnius pinigus nei iš tų žuvų, kurias jie pagauna.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvus nori pareikšti S. Gentvilas, bet salėje nematau. Prašom tada balsuoti, nes prieš irgi nėra kalbančių, dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5052.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo Žuvininkystės įstatymo 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Komitetai. Kaip pagrindinis yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – lapkričio mėnuo.
Gerbiami kolegos, kadangi, kaip sakiau, mes judame spėriai į priekį, nėra atvykusio… Yra visgi atvykęs energetikos viceministras. Tuomet galėsime… Ekonomikos ir inovacijų. Imsimės…
15.20 val.
Atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293 (pateikimas)
Tuomet darbotvarkės 2-11 klausimas – Atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293. Kviečiame M. Skuodį, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrą.
M. SKUODIS. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji, noriu jums pristatyti Vyriausybės teikiamą ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Atitikties įvertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pats įstatymas buvo priimtas 1998 metais. Paskutinį kartą nauja redakcija išdėstytas 2011 metais. Kadangi nuo to laiko pasikeitė tarptautiniai reikalavimai, taikomi atitikties vertinimo ir akreditavimo veiklai, dėl to atsirado natūralus poreikis išdėstyti įstatymą nauja redakcija.
Kalbant apie atitikties vertinimą, tai yra procesas, kurio metu nustatoma, ar atitikties vertinimo objektai, tai yra bet kokie gaminiai, procesai, paslaugos, atitinka jiems nustatytus reikalavimus. Atitikties įvertinimo įstatymas apibrėžia atitikties vertinimo veiklą, vertinimo subjektų funkcijas, reglamentuoja atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo procesą. Šiuo metu Lietuvoje turime apie 230 įstaigų, pavyzdžiui, įvairių laboratorijų, kurios yra akredituotos nustatyti, ar gaminiai atitinka tarptautinius standartus.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų ar nuostatų, kurios yra apibrėžtos kituose teisės aktuose, patikslinti atitikties vertinimo subjektus ir jų funkcijas, atsižvelgiant į licencijavimo pagrindų aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus, patikslinti akreditavimo procesą.
Įstatymas yra ganėtinai techninis, apibrėžia techninius, bet labai svarbius dalykus. Jis išdėstomas nauja redakcija, įvertinant įvairius tarptautinių teisės aktų pokyčius, dėl to prašytume pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, klausti užsirašė E. Gentvilas. Salėje nematau. Tuomet E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, iš tikrųjų įstatymai įstatymais, bet kaip laikomasi, kaip kontrolės mechanizmas… apskritai šiuo metu? Ypač kas susiję su patentais, manyčiau. Ar iš tikrųjų kokie nors plagiatai galimi Lietuvoje šiuo metu, ar ne? Ar tikrai šis įstatymas sureguliuos?
Ir dar vienas klausimas, ar tai reguliuos tik pramonės, ar… pramonės ir maisto pramonės? Iš tikrųjų buvo tam tikrų problemų dėl atitikties, kuomet mes kalbėjome apie atitiktį produkcijos, kuri importuojama iš Europos Sąjungos šalių ir faktiškai neatitinka tų kokybės reikalavimų, buvo tokių mąstymų, kokie yra kitose šalyse. Ačiū.
M. SKUODIS. Dėkui. Labai geras klausimas, nes atitikties vertinimas yra pirmiausia susijęs su Europos Sąjungos vidaus rinka. Kitaip sakant, jei produktas pagaminamas Lietuvoje, jį sertifikuoja akredituota laboratorija, akredituojame mes, Lietuvos valstybė, per Nacionalinį akreditacijos biurą. Kitaip sakant, laboratorija gali pasakyti, ar gaminys atitinka tarptautinius standartus, ir tai suteikia teisę tuo gaminiu prekiauti visoje Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje be papildomų kokių nors patikrinimų.
Šiuo atveju kontrolė tikrai priklauso ne tik nuo įstatymo, o nuo to, kaip Nacionalinis akreditacijos biuras akredituoja laboratorijas ir kiek jos pirmiausia laikosi. Natūralu, visa sistema yra europinė arba tarptautinė, priklausomai nuo reikalavimų ir teisės aktų, tai tikrai ir mus vertina partneriai, kaip Lietuva laikosi visų procedūrų, ir mes dalyvaujame partnerių įvairiuose vertinimo procesuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus.
Dėl motyvų už nėra norinčiųjų, o vieno, kuris prieš, taip pat nėra salėje. Gerbiami kolegos, prašau balsuojant apsispręsti dėl teikiamo Atitikties įvertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4293 yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data lapkričio 5 diena.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Linkiu jam sėkmės.
15.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvai pagražinti draugijos metais“ projektas Nr. XIIIP-5142 (pateikimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvai pagražinti draugijos metais“ projektas Nr. XIIIP-5142. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Pateikimas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. 1921 metais buvo įkurta Lietuvai pagražinti draugija, jos pirmininku tapo J. Tumas-Vaižgantas. Šios draugijos veikloje dalyvavo tokie žymūs mokslininkai kaip T. Ivanauskas, P. Matulionis ir kiti. Iš tikrųjų ši draugija prisidėjo prie patriotinio auklėjimo, taip pat vykdė tokius iš tikrųjų reikšmingus projektus. Vienas iš jų buvo 1930 metais pastatyti Vytauto Didžiojo karūnavimo 500-ųjų metinių proga 30 Vytauto paminklų Lietuvoje. Taip pat išskirtinas yra Veliuonos piliakalnyje atidengtas paminklas Gediminui ir kiti. Sovietų Sąjunga po okupacijos šią draugiją uždarė. Ji atnaujino savo veiklą 1995 metais. Pirmuoju garbės pirmininku tapo kunigas K. Vasiliauskas, po to – J. Marcinkevičius. Ši draugija, beje, jos atkuriamoji konferencija vyko prezidentūroje 1995 metais, ši draugija ir toliau vykdo tokius projektus, kurie tikrai prisideda prie Lietuvos gražinimo. Todėl keli komisijos nariai pateikė šį projektą ir siūlo už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome puikių šios draugijos darbų, ypač rajonuose, tačiau kas pagrindinis tų metų paskelbimo idėjos autorius? Ar iš pačios draugijos atėjo iniciatyva, ar tikrai čia tik dviejų komisijos narių?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pati draugija taip pat buvo parašiusi raštą, bet buvo ir kitų nevyriausybinių organizacijų bent keli raštai. Sakyčiau, šios idėjos iniciatorius buvo P. Urbšys, na ir po to prisidėjau aš.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, išties net sunku ir suskaičiuoti, kiek ir kokių metų mes priskelbėme 2021-aisiais. Mano klausimas ir būtų, ar jūs pats esate suskaičiavęs, kiek ir kokių metų jau esame paskelbę 2021 metais? Šios kadencijos dar liko turbūt gal trys savaitės, tai kiek ir kokių dar planuojame skelbti, ir kokių iniciatyvų dar gali atsirasti? Kokiais metais ką mes paskelbsime?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Su 2021 metais turbūt jau viskas. Galima laikytis, sakykime, keleriopos taktikos. Pirma taktika iš tikrųjų būtų ta, kad būtų skelbiami labai reikšmingi istoriniai įvykiai, apsiriboti keliais arba iš tikrųjų paminėti jų daugiau, nes tikrai Lietuvos istorijoje jų, tokių žymių datų netrūksta. Šiuo atveju mes vis dėlto ėmėmės antrosios taktikos ir siekiame visuomenei parodyti, kad iš tikrųjų mūsų praeitis, mūsų istorija yra labai turtinga, ir kartu prisidedame prie visuomenės patriotinio auklėjimo. Taigi aš čia nematau didelės problemos.
Kita vertus, jeigu kalbėtume apie finansus, pinigų daugiau nebūna. Vis tiek pinigų daugiau nebūna. Iš esmės Vyriausybė skiria tą pačią sumą ir po to atsiranda tada privačios iniciatyvos, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pone Gumuliauskai, mielas profesoriau, žinant, kad 1921 m. balandžio 27 d. Kaune kanauninko rašytojo J. Tumo-Vaižganto ir valstybės reikalų viceministro iniciatyva buvo įkurta ši draugija ir vysto veiklą iki šiolei, ar turi ji savo skyrius rajonuose, ar taip spontaniškai duoda iš centro nurodymus, važiuoja, žiūri? Kaip jie veikia, kokia tos veiklos struktūra?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Nuo 1995 metų, kai iš tikrųjų buvo atkurta šita draugija, ji turi skyrius ir ji, sakyčiau, tikrai veikia. Mes gavome jos veiklos ataskaitą, tai tikrai veikla įspūdinga. Gal nelabai afišuojama, tai čia kitas klausimas, bet tikrai veikla įspūdinga ir, sakyčiau, verta dėmesio. Todėl mes ir pasiūlėme skelbti šiuos metus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai po pateikimo. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai labai trumpai norėčiau informuoti apie tai, kad būtent draugija buvo iniciatorė, kad atsirastų šitas nutarimas. Jinai tik pasirinko tuos Seimo narius, kurie yra komisijos nariai. Čia nėra mūsų kaip Seimo narių iniciatyva – čia yra draugijos iniciatyva.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai – Švietimo ir mokslo komitetas. Pritariame? Pritariame. Ir siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. (Balsas salėje: „O komisija?“) Nebuvo pasiūlymo dėl komisijos. Jeigu turite… Istorinės atminties komisija, taip?
P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, jeigu komitetas pritartų, ar būtų galima, kad jūs inicijuotumėte būtent skubos tvarką, kad būtų paveiktas svarstymas, kad būtų galima jau ir priimti?
PIRMININKAS. Ne, nepaprašysiu skubos tvarkos dėl šio nutarimo.
15.35 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5201, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5202 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Energetikos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200 ir du lydimieji – projektas Nr. XIIIP-5201 ir projektas Nr. XIIIP-5202. Ministras Ž. Vaičiūnas. Pateikimas. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame trijų įstatymų pakeitimo projektus. Yra trys pagrindiniai tikslai. Pirmiausia – iki 2030 metų numatyti sektoriuose atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus, antras tikslas yra pagerinti nuosekliai gerinamas atsinaujinančios energijos išteklių plėtros sąlygas ir trečiasis yra susijęs su jūrinio vėjo plėtra – nustatomos konkrečios sąlygos konkursui organizuoti ir apskritai, kad būtų galima plėtoti jūrinio vėjo energetiką Lietuvoje.
Kalbant konkrečiau, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu, kaip ir minėjau, yra perkeliami tikslai tiek iš Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, tiek kai kurios nuostatos iš Nacionalinio energetikos ir klimato kaitos plano. Dėl jūrinio vėjo siūloma nustatyti, kad perdavimo sistemos operatorius būtų atsakingas už jūrinių elektrinių prijungimo elektros tinklų plėtrą. Taip pat siūloma nustatyti aiškią konkurso organizavimo tvarką. Šiuo konkursu dėl leidimo plėtoti jūrinę teritoriją gamintojui siūloma suteikti teisę gauti sandorio kainą, kurios didžiausią galimą dydį nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, ir dėl šios kainos būtų konkuruojama atvirame aukcione.
Kalbant apie atsinaujinančios energetikos gerinamas investicines aplinkos sąlygas, yra reglamentuotos sąlygos elektros energiją parduodant pagal dvišales sutartis. Taip pat siūloma neriboti gaminančių vartotojų, gaminančių elektros energiją geografiškai nutolusioje nuo vartojimo vietos elektrinėje, įrengtosios galios vartojimo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu, kitaip tariant, toks apribojimas liktų tiktai tokiu atveju, jeigu gaminantis vartotojas yra teritoriškai toje pačioje vietoje, kurioje ir gamina elektros energiją. Taip pat siūloma nustatyti, kad fiksuotą tarifą gaunančių gamintojų kilmės garantijas Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirtas subjektas parduotų rinkoje, o gautomis lėšomis būtų mažinamas VIAP poreikis. Taip pat atnaujinti reikalavimai dėl savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planų iki 2030 metų, nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių plėtros tikslai.
Elektros energetikos įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują leidimų rūšį, tai yra leidimą modernizuoti arba rekonstruoti elektrinę, ir nustatyti reikalavimus šiam leidimui gauti. Tą leidimą išduotų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kaip ir kitus leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje. Taip pat siūloma nustatyti išimtį dėl plėtros leidimo išdavimo asmenims, kurie laimėjo aukcionus sausumoje, tai yra siūloma suteikti ilgesnį laiką kreiptis dėl leidimo plėtrai, ne tris mėnesius, kaip yra iki šiol, nes jau matome tam tikras problemas, kai per tokį laikotarpį nepavyksta suderinti poveikio aplinkai procedūrų. Trečias dalykas, siūloma vartotojams nustatyti VIAP mokėjimo išimtį, kai elektros energija yra įsigyjama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir atsinaujinančių išteklių gamintojas nėra pasinaudojęs jokia valstybės pagalba.
Ir galiausiai Energetikos įstatymo projekte siekiama aiškiai reglamentuoti galimybes keisti veiklos vykdymo teritoriją. Laukiami rezultatai, be abejo, yra pagrindiniai tokie, kad tai sudarys dar geresnes sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje. Bus suteiktas aiškumas ir pagerintos veiklos sąlygos aukciono dalyviams, taip pat sudarytos palankesnės gaminančių vartotojų plėtros sąlygos, kaip ir minėjau, neribojant elektrinės vartotojų objekto suteiktos leistinosios naudoti galios dydžiu. Ir dar iš tokių pagrindinių dalykų yra tai, kad šis įstatymas sudarys prielaidas mažinti VIAP poreikį.
Tokie esminiai siūlymai. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi P. Saudargas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, didžiausias istorijoje Lietuvos projektas – 2,2 mlrd. eurų – ateina per Seimo rinkimus, toje sumaištyje. Mes priešinomės, kad nebūtų užkrauta našta vartotojams. Įstatymas teigia, kad 345 mln., dar nepradėjus projektui veikti, tinklų plėtrai bus pakabinta vartotojams. Ir 15 metų jūs užprognozuojate iš karto šitą VIAPʼą, kad mes mokėsime. Tokie projektai įgyvendinami jau valstybėse su neigiamu VIAPʼu, kai investuotojas moka valstybei net už saulės elektros energetiką ir vėjo energetiką jūroje. Kodėl mums šiandien reikia iš karto įsipareigoti kažkokiam investuotojui? Jūs dar keičiate, kad užsieniečiai gali ateiti į tą projektą, to šiame įstatyme nebuvo, tad klausimas kodėl?
Ž. VAIČIŪNAS. Pirmiausia, kodėl šiuo laikotarpiu? Todėl, kad nuo pat kadencijos pradžios buvo parengta energetikos strategija, energetikos ir klimato planas, taip pat sudarytos sąlygos aukcionams sausumoje, nuosekliai einame į jūrą. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad jūrinis vėjas užtikrintų bent 25 % vietinės elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Be abejo, yra Seimo pasirinkimas, ar priimti, ar nepriimti tokį įstatymą. Bet jis tikrai yra svarbus, kad mes užtikrintume ne tik stabilesnę vietinę gamybą, bet ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą.
Dėl jūsų milijonų, jie būtų mokami tik tuo metu, kai įvyktų aukcionas. Būtų konkuruojama dėl pačios konkurencingiausios kainos. Tokia kryptimi eina būtent daugelis Europos Sąjungos šalių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Saudargas. Ruošiasi S. Gentvilas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkui už pateiktą svarbų projektą. Aišku, čia pagrindinis akcentas dėl jūrinio vėjo, tačiau man labai stipriai rūpi ir gaminančių vartotojų plėtra. Vis dėlto manau, kad tai vienas iš pagrindinių mūsų energetinės nepriklausomybės ir apskritai modernizuojant visą sistemą mūsų generacijos sandų. Sakykite, įstatyme aš skaičiau ir iš jūsų kalbos taip iki galo sudėliokime akcentus, kas realiai pagerėja gaminančiam vartotojui? Biurokratinė našta? Taip, iki kiek kilovatų nereikės plėtros leidimo, ar ten yra tas dalykas?
Dabar kitas dalykas, ar jūs sekate Seimo darbotvarkę? Kitas darbotvarkės projektas yra dėl būtent gaminančių vartotojų atsiskaitymo, kad iš esmės sumokėtų už visą pagamintą elektrą tinklai…
PIRMININKAS. Klauskite.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …kiek pridavė, tiek metų gale sumoka. R. Sinkevičiaus bus projektas. Ar jūs pritartumėte tokiam tolesniam skatinimui finansiškai, ar vis dėlto ne?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Gal tik patikslinsiu, kad šiuo metu iki 30 kilovatų galios gaminantiems vartotojams nereikia leidimų. Ir čia buvo esminiai pakeitimai, kurie buvo priimti būtent šiame Seime, todėl vartotojai tuo naudojasi ir matome sparčią plėtrą.
Šiuo įstatymo projektu yra atsiejama nuo galios dydžio, kitaip tariant, paskatinama saulės elektrinių plėtra pirmiausia tokiais atvejais, kai yra nuotolinės saulės elektrinės. Pagal dabartinį reglamentavimą vartotojas, kiek turi galios savo namuose, negalėdavo nusipirkti daugiau galios iš nuotolinės elektrinės. Matome, kad toks ribojimas yra perteklinis, ir tais atvejais, kai perkama iš nuotolinių elektrinių parko, neturėtume riboti – tai yra vartotojo pasirinkimas.
Kalbėdamas apie jūsų klausimą dėl teikiamo įstatymo projekto, aš norėčiau pasakyti, kad Seime yra priimtas įstatymo projektas ir faktiškai galios nuo balandžio 1 dienos, vadinasi, už elektros energijos perteklių, kuris yra pagaminamas gaminančių vartotojų, yra tiekėjo būdas ir elektros tiekėjo pasirinkimo klausimas, kaip atsiskaityti. Vieni siūlo atsiskaityti pagal pusės metų vidutinę biržos kainą, kiti – kad yra kitokių planų. Bet jeigu nėra atsiskaitoma iš tiekėjo, įjungiamas garantinis tiekimas, kuris reiškia, kad bus atsiskaitoma pagal vidutinę biržos kainą. Kitaip tariant, šiam principui yra pritarta, ir tikrai manome, kad už perteklinę elektros energiją turi būti atsiskaitoma.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Poderys. (Balsai salėje) Tada V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Dėkui, ministre, už naują projektą. Tačiau mano klausimas nebūtinai apie šį įstatymą. Kaip suprantu, yra daug iniciatyvų, pasiūlymų ir pastiprinimo dėl žaliosios energetikos, tai vėjo, saulės. Bet kaip su ta klasikine generacija, kurios, man atrodo, trūksta mūsų sinchronizacijai? Metai po metų prie to klausimo vis grįžtame, bet to progreso nematyti.
Ir atvirkščiai. Dėl sinchronizacijos projekto mes matome vėją kaip tą tinkamą generaciją, ir to vėjo ir saulės mums užteks. Tai, ką matau iš „Ignitis“ grupės – jie orientuojasi į vėją ir į saulę. O sinchronizacijai, kaip aš suprantu, reikalinga generacija taip tolsta ir tolsta arba nieko negirdėti. Jeigu galite, išblaškykite mano nerimą. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Lietuvoje, kalbant apie konkurencingą elektros energijos generaciją, būtent ta kryptis ir pasirinkta, kad turi būti atsinaujinanti energetika, tiek švari, tiek ir konkurencinga.
O kalbant apie vadinamąją bazinę generaciją, Lietuvoje turime generacinius pajėgumus, tik problema yra ta, kad ji negali būti konkurencingai panaudojama, būtent kalbu apie kombinuoto ciklo bloką Elektrėnuose, kitus įrenginius. Dėl pačios gamybos šie metai turbūt yra išskirtiniai, kai gamtinių dujų kainos leidžia gaminti elektros energiją ganėtinai konkurencingu būdu Elektrėnuose, dėl tos priežasties elektros energijos gamyba Lietuvoje šiandien išaugo iki maždaug 50 %. O ankstesniais metais turėdavome apie 30 % gamybą Lietuvoje.
Kalbant apie perspektyvą, dėl sinchronizacijos, be abejo, svarbu užtikrinti taip pat ir galios rezervus. Tai ne tik kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose, bet taip pat ir septintas, aštuntas blokai, vadinamasis TEC-3. Dėl šių blokų taip pat yra parengti planai, jų rekonstrukcijos planai tam, kad įgyvendinant sinchronizacijos projektą jie būtų parengti tinkami naudoti.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi K. Masiulis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Ministre, aš irgi truputį galbūt šalia, bet tikiuosi, kad atsakysite. Matome, priėmus ir šiuos projektus, ir apskritai rinkoje elektros kaina svyruoja, tai didesnė, tai mažesnė. Ir dabar kaip tik Lietuvoje vyksta toks vajus, siūloma ypač individualiems vartotojams pasirinkti energijos tiekėją. Tai kokį jūs dabar pasiūlytumėte? Ar dabar čia kuris nors įgis pranašumą ir galės pasiūlyti pigesnę energiją? Kokius tinklus asmeniškai jūs renkatės? Ar yra reikšmės, jei vienas eksploatuoja tinklus, o kitas tą energiją parduoda? Ką pasakyti gyventojams, koks yra optimalus pasirinkimas?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia trumpai įvedu į tai. Kalbėdami apie atsinaujinančią energetiką, tikrai galime džiaugtis, kad Lietuvoje ji gali būti plėtojama konkurencingu būdu. Jau be valstybės paramos iki šios dienos yra išduota maždaug 300 megavatų plėtros leidimų. Tai yra tokios elektrinės (…) artimiausiu metu. Ir tikrai mitas, kad atsinaujinanti energetika yra brangi, ji yra tikrai konkurencinga.
O konkrečiai atsakydamas į jūsų klausimą, tai dėl tiekėjo pasirinkimo aš tikrai negalėčiau iš tribūnos dabar rekomenduoti vieną ar kitą tiekėją, nes tuomet kiti tiekėjai, be abejo, skųsis dėl to, kad tokia rekomendacija buvo pateikta. Turi būti išlaikytas neutralumas šiuo atveju. Tik dar kartą noriu pakartoti, kad tiekėjus reikia pasirinkti tiems vartotojams, kurie sunaudoja daugiau kaip 5 tūkst. kilovatvalandžių per metus. Lietuvoje tokių yra gana nedaug – 98 tūkst. iš 1 mln. 700 tūkst. vartotojų.
Rekomendacija dėl tiekėjo pasirinkimo. Vieniems vartotojams… Be abejo, svarbiausia visiems vartotojams yra kaina. Kainos požiūriu vartotojų siūlomi planai skiriasi gana nedaug, tai yra centas, pusantro cento maždaug arba iki pusės cento. Yra kitos paslaugos, pavyzdžiui, atsiskaitymo knygelės ir kiti dalykai, planai dėl terminų. Dėl terminų tikrai yra tas laikotarpis, kai mes turime gana žemas elektros energijos kainas, tai tikrai verta užfiksuoti kainą ilgesniam laikotarpiui.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau tris klausimus užduoti, pasistengsiu skubiai. Dėl gaminančio vartotojo saulės elektrinėse. Ar galima sujungti du objektus, jeigu tai yra vieno savininko, jeigu tai yra dviejų susijusių savininkų, tarkime, vienas per mažai pasigamino, o kitas – trupučiuką per daug, tai jie ima susikooperuoja, susijungia ir vienas kitam atiduoda, ir čia nebe jūsų reikalas.
Kitas dalykas. Jūs užsiminėte, kad kai baigiasi metų pabaiga, baigsis tas elektros nusavinimas, kuris buvo iki šiolei, sukauptos elektros, bet bus kompensuojama pagal biržą. Biržoje – tai ne mažmeninė kaina, tai bus visai juokinga kaina kompensuojama, o žmogus perka mažmenine. Ir trečias klausimas, papildant S. Jovaišą, žmonėms reikėtų skaičiuoklės, taip, kaip „Sodra“ turi skaičiuoklę išeinantiems į pensiją, kaip geriau jiems ten ką pasirinkti.
PIRMININKAS. Laikas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už konkrečius klausimus, pabandysiu konkrečiai atsakyti. Dėl jūsų pirmojo klausimo – dėl gaminančių vartotojų galimybės pasigaminti elektros energijos skirtinguose objektuose. Šiandien tai galima padaryti, jeigu tas objektas nuosavybės teise priklauso tam pačiam vartotojui. Gal tiktai priminčiau, kad iš 22 veiksmų, kurie buvo šioje kadencijoje atlikti, visi buvo įgyvendinti. Per kitą laikotarpį taip pat galima padaryti, kad skirtingai nuosavybei priklausantys objektai galėtų keistis elektros energija. Tą mes esame numatę ir ateityje tokia galimybė būtų.
Dėl elektros energijos kainos. Minėjote biržos kainą kaip juokingą kainą. Pastebėčiau, kad tai yra būtent ta elektros energijos kaina kaip gryno produkto. Pirmiausia vartotojai yra skatinami gaminti tiek, kiek jiems reikia. Jeigu yra perteklius arba apsiskaičiuota, tai už tai turi būti teisingai atlyginta. Tai teisingas atlyginimas yra būtent pagal biržos kainą, nes tinklų mokestis yra už tą elektros energiją, kuri gaunama arba pasaugojama. Tiek turbūt. Ar į visus atsakiau? Trečias dar buvo. (Balsas salėje)
Dėl skaičiuoklės. ESO šiuo metu kaip tik rengia ir turėtų per savaitę visi planai, kurie yra pateikti nepriklausomo tiekėjo (taip pat turime interesą), būti vienoje vietoje skaidriai, aiškiai, jie turėtų atsirasti tam, kad vartotojui būtų patogiau tiesiog palyginti pačius planus.
PIRMININKAS. Ir klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš dėl vėjo energetikos jūros šelfe. Kaip žinoma, tai labai svarbi sritis, strategiškai svarbi energetikos sritis ir čia labai svarbu skaidrumas ir aiškumas, nes čia susikerta labai daug interesų jau dabar – tiek privačių investuotojų, tiek užsienio, tiek Lietuvos. Kaip jūs galite pakomentuoti tą skaidrumą – Vyriausybės vaidmuo arba valstybės vaidmuo, Seimo parlamentinės kontrolės galimybės plėtojant vėjo energetiką jūroje? Ką konkrečiai darys valstybė, kas konkrečiai bus palikta privačiam investuotojui, kur bus tos ribos ir kiek čia maksimaliai garantuosite skaidrumo, kad nebūtų tai, kas jau dabar vyksta – kalbos, spekuliacijos, sąmokslo teorijos ir panašiai?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kaip ir minėjote, tai yra strateginė ir svarbi sritis. Dėl pačios sistemos, kaip ir minėta, pagrindinės nuostatos yra būtent šiame siūlomame įstatyme. Antrasis etapas yra tas, kad iki metų pabaigos taip pat planuojame suderinti pačią paramos schemą su Europos Komisija, o pats aukcionas, pats konkursas, kaip ir dabar vykstantys atsinaujinančios energetikos aukcionai, bus organizuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, tokiu būtu užtikrinant skaidrumą ir nepriklausomumą. Valstybės vaidmuo yra iki to laikotarpio, iki 2023 metų, kai bus surengtas aukcionas, atlikti visus reikalingus tyrimus, tai yra tiek poveikio aplinkai procedūras, tiek jūros dugno tyrimus dėl paties kabelio nutiesimo. Po to jau patys tiekėjai galėtų skaidriai ir viešai konkuruoti dėl mažiausios elektros energijos kainos ir efektyviausio elektros energijos gamybos būdo. Tai mūsų, kaip valstybės, ir jūsų, kaip Seimo narių, tikslas yra sudaryti sąlygas, kad ta elektros energijos gamyba būtų kaip įmanoma anksčiau, skaidriomis sąlygomis ir kad ta gamyba būtų efektyvi. To ir siekiama šiuo įstatymo projektu, nes, kaip žinome, dėl jūrinio vėjo gamybos mes regione taip pat nesame vieni. Turime vieną efektyviausių teritorijų – būtent tą, kuri buvo patvirtinta Vyriausybės. Šiuo atveju reikia įvertinti ir visus kitus šalutinius teigiamus efektus, tai yra būtent dėl paties jūrinio vėjo plėtros.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Atsakėte į visus klausimus.
Motyvai po pateikimo. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Tikrai sveikinu gerbiamą ministrą, kad jis yra visada toks santūrus, ramus mūsų 30-mečio projektų fone, nes sinchronizacijos projektas dar kelia daug klausimų. Aš suprantu, kad gal jūs teisingame kelyje, bet ir Energetikos komisijoje prie V. Poderio nuogąstavimų prisidedu dėl mūsų galios rezervų ir generacijos. Jūs tarsi turite atsakymus. Bet dėl Astravo elektros nepatekimo į Lietuvą galų gale atsakymų mes dar šiek tiek stokojame ir manome, kad vis dėlto tas aiškumas turėtų būti didesnis, kad per aplinkui – per Latviją mes tos elektros neįsileisime galų gale į Lietuvą.
Tačiau, nepaisant to, nepaisant šių nuogąstavimų ir kelyje laukiančių dar daug iššūkių, šis projektas gal tikrai tam netrukdo. Lietuva yra įsipareigojusi ir Nacionalinėje energetikos strategijoje mes išsikėlėme tam tikrus tikslus, todėl, aš manau, tie tikslai turėtų būti perkelti į įstatymo lygmenį, tai yra 7 teravatvalandės iš atsinaujinančių, 5 teravatvalandės ant žemės ir 2 jūroje. Šis projektas atveria galimybes ir numatyta netgi 3 teravatvalandes išgauti vėjo elektros jūroje. Tikrai, manau, reikalingas dalykas.
Gerai, kad mes tokį projektą teikiame. Gerai, kad mes einame toliau atsinaujinančių išteklių ir gaminančių vartotojų gavybos linkme, mažiname biurokratines kliūtis. Aš siūlyčiau vis dėlto ieškoti kuo daugiau skatinimo priemonių, galbūt ir didinti kilovatų normatyvus, kad žmonės galėtų patys kuo daugiau gaminti ir lengvintume sąlygas. Palinkėsiu kolegoms priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Su didžiausia pagarba energetikos ministrui vis dėlto manau, kad pats didžiausias energetikos projektas Lietuvos istorijoje neturėtų būti priimamas lagaminų situacijoje, kai parlamentarai yra susikrovę lagaminus ir priima sprendimus 20 metų į priekį. Tai yra 2,2 mlrd. eurų. Sausumoje tinklai neišnaudoti. Vien tinklų tiesimas nuo įstatymo priėmimo 0,5 mlrd. eurų guls ant vartotojų. Mes ne kartą šį projektą atmetėme, kad tai nebūtų našta vartotojams, kad tai darytų investuotojai. Įstatyme yra užprogramuota tai, kad 15 metų mokėsime papildomą mokestį prie rinkos kainos, tai yra VIAPʼo dedamąją.
Ministras kalbėjo, kad tai nuspręs Valstybinė energetikos reguliavimo komisija, tačiau ministras turbūt žino, kad Valstybinė energetikos reguliavimo komisija atsisakė skelbti konkursą su minusiniu VIAPʼu, kad investuotojai konkuruotų mokėdami valstybei. Neva tai yra skatinamoji kvota ir turi mokesčių mokėtojai, elektros vartotojai mokėti. Už tokį dalyką, aš manau, mažiausiai VERTʼo vadovė turėjo atsistatydinti.
Greičiausiai taip ir bus su papildomu mokesčiu 15 metų, su papildoma našta ir vėjo projekte, kai reikės atpirkti 2,2 mlrd. eurų per 15 metų. O sausumoje tokios pat galios ir didesnės galima pastatyti išnaudojant esamą infrastruktūrą be jokių papildomų mokesčių. Tai pirmiausia mes einame didindami generaciją didžiausių kaštų linkme. Aš ne prieš vėją jūroje, bet tai neturi būti našta mūsų vartotojams ir ilgą laiką, kad tai nebūtų naujas „Independence“.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Jie skirtingi. Balsuojame po pateikimo dėl projektų Nr. XIIIP-5200, Nr. XIIIP-5201 ir Nr. XIIIP-5202.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 47, prieš – 2, susilaikė 2 Seimo nariai. Po pateikimo projektams pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas dėl pirmų dviejų projektų, kaip papildomas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas dėl visų trijų projektų. O dėl trečio projekto Aplinkos apsaugos komitetas siūlomas pagrindiniu komitetu. Tinka? V. Poderys. Prašau.
V. PODERYS (MSNG). Siūlyčiau kaip papildomą dėl Atsinaujinančių Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Dėl Atsinaujinančių – Ekonomikos komitetą, taip?
V. PODERYS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Gerai.
V. PODERYS (MSNG). Kaip papildomas ar yra?
PIRMININKAS. Ar Seimas pritaria? Pritaria. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, gerbiamas Pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos komitetas neturi pirmininko ir pagal Statutą jis negali būti pagrindiniu komitetu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jie gali svarstyti neeiliniuose posėdžiuose, inicijuoti neeilinius posėdžius ir gali būti veiksnūs. Manau, kad tas pasiūlymas, jeigu turite prieštaravimų dėl komiteto, tai sakykite, jeigu ne – pritariame bendru sutarimu. Pritariame. Ačiū.
Jūs, Ąžuolai, norite komentuoti? Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip papildomą siūlyčiau Biudžeto ir finansų komitetą, nes čia dėl prisijungimo ir dėl finansinių išteklių.
PIRMININKAS. Dėl kurių?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl pirmų dviejų, kur Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Vietoj Aplinkos apsaugos komiteto?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne, dėl dviejų, kur Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Dėl dviejų kaip papildomą. Ką manote, kolegos Seimo nariai? (Balsai salėje) Nereikia, sako. (Balsai salėje) Nereikia.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Balsuojame.
PIRMININKAS. Ministras K. Mažeika taip pat moja, kad nereikia. (Balsai salėje) Ačiū už pasiūlymą. Nereikia. Bendru sutarimu. (Kalba visi kartu) Ir siūloma svarstyti lapkričio mėnesį, galbūt ir kitame Seime.
16.02 val.
Augalų veislių apsaugos įstatymo Nr. IX-618 2, 9, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 26, 28, 32, 38, 41 ir 417 straipsnių pakeitimo ir 25, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4648 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Augalų veislių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 25, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4648. Pranešėjas – viceministras E. Viskontas. Pateikimas.
E. VISKONTAS. Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, esu pas jus su misija pristatyti Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą.
Šis projektas parengtas atsižvelgus į tai, kad paskutinį kartą Augalų veislių apsaugos įstatymas buvo keistas bene prieš 20 metų, 2001 metais. Remiantis įgyta patirtimi, dalyvaujant Bendrijos augalų veislių tarnybos, kuri įgaliota suteikti teisinę apsaugą augalo veislei visoje Europos Sąjungoje, administracinės tarybos veikloje ir atsižvelgiant į šių dienų realijas bei Valstybinės augalininkystės tarnybos siūlymus, siūloma tikslinti įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatas siūlomos keisti, kaip sako, iš praktikos, nes iš tikrųjų Augalininkystės tarnyba per tiek metų susidūrusi su įvairiais neaiškumais išsigrynino, ką reikėtų pakeisti, ir iš tikrųjų yra daug palengvinimų pareiškėjams.
Pirmiausia siekiama sumažinti ūkio subjektų veiklos ribojimus augalų veislių teisinės apsaugos srityje. Šiuo tikslu atsisakoma nuostatos, kad paraiškos gavimo ir registravimo metu vertinama, ar paraiška atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, nes tai yra vertinama išankstinės ekspertizės metu.
Projektu taip pat nustatomas dešimties dienų terminas pareiškėjui pateikti trūkstamus dokumentus ar patikslinti savo paraišką, kad saugomų veislių sąrašo tvarkytojas pagal užregistruotą paraišką augalo veislei galėtų suteikti teisinę apsaugą.
Taip pat įstatymo projektas tikslinamas, atsisakant pareigos selekcininkui dėl augalo veislės pavadinimo kreiptis į teismą. Tokių atvejų, kaip šiandien pavyko išsiaiškinti su Augalininkystės tarnyba, iš tikrųjų nėra buvę ir europinė praktika diktuoja visai kitas madas, todėl selekcininkui paprašius augalo veislės pavadinimas bus keičiamas ir saugomų veislių sąrašo tvarkytojo sprendimu bus mažinama biurokratinė našta, nes bus išsigryninta pati procedūra, jinai pareiškėjui lengvės.
Įstatymo projektu atsisakoma nuostatų dėl priverstinės licencinės sutarties reglamentavimo kaip prieštaraujančios sutarties laisvės principui, taip pat tikslinami augalų veislių teisinės apsaugos negaliojimo pagrindai. Jeigu veislės pavadinimas augalo veislės teisinės apsaugos suteikimo metu neatitiko įstatyme išdėstytų reikalavimų, tokia apsauga bus panaikinama.
Įstatymo projektu taip pat nustatomi reikalavimai licencinės sutarties registracijai, kad licencinės sutartys registruojamos saugomų augalų veislių sąrašo tvarkytojo nustatyta tvarka. Taip pat nustatome, kad prieš trečiuosius asmenis licencinė sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu į saugomų veislių sąrašą tvarkytojo nustatyta tvarka yra įregistruota. Atsižvelgiant į tai, kad licencinis užmokestis yra susitarimo tarp dviejų asmenų, tai yra selekcininko ir jo sukurtos veislės dauginamosios medžiagos naudotojo, objektas, o dažnu atveju tai būna konfidenciali informacija, siūlome naikinti reikalavimą, sudarant licencijos sutartį, įvardinti užmokesčio dydį, mokėjimo terminus ir tvarką. Augalininkystės tarnyba taip pat sutinka su šiuo pertekliniu dabartiniu reikalavimu ir iš tikrųjų jie ir dabar prašo, kad pareiškėjai ar užtušuotų, ar kitaip uždengtų būtent sumas, kurių selekcininkai tikrai nėra linkę atskleisti.
Projektu tikslinamas selekcinio užmokesčio dydis. Jeigu selekcininkas ir augalo veislės naudotojas nėra sutarę dėl sutarties, selekcinis užmokestis būtų 50 % vidutinio licencinio užmokesčio, mokamo Lietuvoje už tos pačios rūšies žemiausios kategorijos dauginamąją medžiagą. Šita nuostata paimta iš europinio reglamento, ji nėra nauja. Kadangi projektas Seimui buvo pateiktas bene kovo mėnesį, iš tikrųjų tiek Augalininkystės tarnyba, tiek ir mes esame pradėję procesą atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Taigi tikimės, kad komitetuose pavyks dar labiau viską išgryninti, ir prašome pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, dauguma suprato. K. Mažeika nori klausti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Turbūt aš vienas nesupratau. Ačiū, Pirmininke. Visi suprato, bet gal man paaiškinsite. Iš tikrųjų kalbant su tais, kurie deklaruoja pasėlius, ar čia kalbame apie tą patį, arba jūs man patikslinkite ir pataisykite, gal aš tik vienas nesupratau, deklaruojant pasėlius, jeigu nurodoma vienokia ar kitokia augalo, javų veislė, metų gale ūkininkas gauna sąskaitą, selekcinį mokestį, vadinkime. Bet yra toks lengvas būdas visa tai apgauti, yra pasirinkimas – nežinoma veislė ir turbūt automatiškai reiškia, kad jis sutaupo tam tikrą dalį procento. Kaip išvengti tokių dalykų?
Iš tiesų, kaip jūs manote, ar tas teisinis reguliavimas padės labiau vystyti selekciją ir jiems daugiau uždirbti ir išlaikyti selekcininkus, ar bus dar vienas kažkoks papildomas biurokratinis įrankis, kaip ieškoti apėjimų tiems patiems ūkininkams? Toks klausimas iš praktikos.
E. VISKONTAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tų selekcininkų išlaikymas yra sudėtingas procesas. Pats esate gerai įsigilinęs į pačios selekcijos sudėtingumą. Iš tikrųjų asmenys dabar bando išgyventi. Mes ir su socialiniais partneriais bendravome, tai, jų nuomone, tokie pakeitimai sumažins biurokratinę naštą ir iš tikrųjų pagerins jų gyvenimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų po pateikimo Seimo nariai neužsirašė. Dėkoju, viceministre, už pateikimą. Siūlau pritarti po pateikimo, nebalsuoti, pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Kaip viceministras siūlė, diskutuoti komitetuose. Siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Matau, kad komitetas pritaria. Ir mes bendru sutarimu galime pritarti. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Pritariame? Pritariame.
16.10 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4989. Pranešėjas – viceministras P. Narkevičius. Pateikimas.
P. NARKEVIČIUS. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiu Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą ir į verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančius teisės aktus.
Pagrindiniai įstatymo projekto tikslai yra įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones nuostatas; užtikrinti laivo liudijimo išdavimo sąlygų suderinamumo su reglamente Nr. 1224/2009 nustatyta žuvininkystės kontrolės sistema; įstatymu užtikrinti vienareikšmiškus ir proporcingus teisės į žvejybos kvotą suteikimo principus; sudaryti sąlygas efektyviau panaudoti individualias žvejybos galimybes, vykdant apsikeitimus jomis ir leidžiant jų perleidimą kitiems ūkio subjektams; įtvirtinti žuvų išteklių naudotojų, užsiimančių veisline žvejyba, pareigą pildyti žvejybos žurnalus; suderinti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpį su bendros elektroninės aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemos veikimo principais; užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti sunkūs pažeidimai žuvininkystės srityje būtų nagrinėjami Žuvininkystės įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo projektu numatomas naujas reikalavimas dėl specialiosios žvejybos leidimo išdavimo, kad laivui būtų išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, iš esmės specialiosios žvejybos sąlygų nepakeis. Kadangi dažniausiai mokslininkų užsakymu specialiąją žvejybą vykdo versline žvejyba užsiimantys ūkio subjektai arba patys mokslininkai laivu iki 10 metrų ilgio, kuriam nereikės verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, administracinės naštos padidėjimo nenumatoma. Tam, kad būtų užkertamas kelias neigiamai reikalavimo turėti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą pasekmei – draudimui vykdyti specialiąją žvejybą, jei laivui nėra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, įstatymo projektu numatoma leisti laikinai registruoti laivus žvejybai mokslinių tyrimų tikslais ir netaikyti tokių laivų registracijai reikalavimo turėti laisvą žvejybos pajėgumą.
Panaikinus apribojimą apsikeitimui individualiomis žvejybos galimybėmis ir numačius jų perleidimo galimybę, sukuriamos sąlygos geresniam žvejybos kvotų panaudojimui, didesniam žvejybos verslo efektyvumui, sumažės administracinė našta institucijai, tvarkančiai apsikeitimus individualiomis žvejybos galimybėmis.
Atsisakius perteklinių ir neaiškių, įvairiai interpretuojamų nuostatų dėl teisės į žvejybos kvotą suteikimo atsižvelgiant į vykdytą žvejybą, jei buvo perleista anksčiau galiojusi teisė į žvejybos kvotą arba pati žvejybos kvota, bus užtikrintos vienareikšmiškos teisių į žvejybos kvotas ir žvejybos kvotų suteikimo taisyklės visiems ūkio subjektams, užkirstas kelias piktnaudžiauti, sumažintos korupcijos prielaidos ir taip sudaryta skaidresnės konkurencijos galimybė.
Sąlyga, kad vieną žvejybos laivą vienu metu gali valdyti tik vienas subjektas, bus užtikrinta galimybė kontroliuoti žvejybos kvotų panaudojimą pagal Europos Sąjungos reikalavimus, taip sudarant prielaidas tausiau naudoti žuvų išteklius ir juos išsaugoti.
Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, sutaupyta lėšų taip pat nebus. Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma.
Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Panaikinus apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis apribojimą, sukuriamos sąlygos geriau panaudoti žvejybos kvotas, didesniam žvejybos verslo efektyvumui ir plėtrai.
Atsisakius perteklinių ir neaiškių nuostatų dėl teisės į žvejybos kvotą skyrimo vertinant vykdytą verslinę žvejybą, bus skaidresnės verslo plėtros sąlygos perleidžiant teisę į žvejybos kvotą kitam ar perimant ją iš kito ūkio subjekto.
Tai aš gal tiek trumpai. Prašau Seimo narių, kad būtų pritarta.
PIRMININKAS. Dar nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, keletas klausimų. Visų pirma, ar perleidžiant kvotą yra reikalavimas, kad tas, kuris gauna kvotą, turi laivą? Ar kvotą gali perleisti Rusijos Federacijos ūkio subjektams? Ir trečias klausimas konkrečiai dėl menkių žvejybos ribojimo, nes tai yra vienos iš pagrindinių Baltijos žuvų, kokia prognozė, kada Europos Komisija leis Rytų Baltijos žvejams vėl žvejoti menkes?
P. NARKEVIČIUS. Tai aš gal pradėsiu nuo menkių kvotų. Europos Komisijos informacija – perspektyva yra prasta, nes mūsų Baltijos jūros būklė dėl žvejybos, ypač menkių, yra tokia, kad tiesiog neleidžia jos vykdyti, ir mokslininkai, beje, nieko gero neprognozuoja. Tai čia toks liūdnas dalykas, tačiau vykdomi tyrimai dėl situacijos vertinimo ir galimų priemonių poveikio, kad menkių populiacija atsigautų. Toks komentaras šiuo klausimu.
Dėl kvotų perleidimo kitoms šalims, kaip jūs sakėte, toks dalykas negalimas, čia kalbama tik apie Lietuvoje registruotus. Kvota yra valstybinis dalykas. Ir dar…
PIRMININKAS. Ar turi turėti laivą?
P. NARKEVIČIUS. Na, taip, kaip be laivo? Jeigu neturi laivo, neturi GT ir tada negali pretenduoti į kvotas.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau klausiančių nėra. Dėkoju pranešėjui. Motyvuojančių Seimo narių taip pat nėra. Kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 47, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai – Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Pritariame bendru sutarimu.
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4972. Pranešėjas – K. Bacvinka. Projektas Nr. XIIIP-4972. (Balsai salėje: „Jau buvo!“) Šito nebuvo pateikimo. R. Sinkevičius arba K. Bacvinka. R. Sinkevičiaus nematau salėje. Atsisakote? Gerai.
16.19 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4127(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4127(2). Pranešėjas G. Vasiliauskas. Pateikimas. Projektas Nr. XIIIP-4127.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnyje numatomi tokie pakeitimai. Projekto pakeitimo tikslas – panaikinti neproporcingą draudimą komisijos pirmininkui ir komisijos nariams eiti bet kokias kitas pareigas, nustatant komisijos veiklos specifika pagrįstą draudimą komisijos pirmininkui ir komisijos nariams dirbti kitą darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir mišriose sveikatos priežiūros įstaigose ar eiti kitas pareigas ir dirbti kitą darbą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir trukdo tinkamai atlikti komisijos pirmininko ar komisijos nario pareigas; reglamentuoti komisijos pirmininko ir narių materialinių pašalpų skyrimo tvarką ir sąlygas taip pat, kaip tai reglamentuota Valstybės tarnybos įstatyme.
Šiuo metu įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad komisijos pirmininkui ir komisijos nariams draudžiama eiti kitas pareigas, išskyrus dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą. Vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punktu, komisijos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai.
Pažymėtina, kad komisijos pirmininko ir komisijos narių pareiginės algos koeficientai yra vieni iš mažiausių iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme reglamentuojamų. Komisijos pirmininko pareiginės algos koeficientas – 9, komisijos narių – 7. Komisijos narių pareiginių algų koeficientai nekonkurencingi netgi su Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuotais valstybės tarnautojų atlyginimais. Todėl, esant tokiems griežtiems papildomos darbinės veiklos apribojimams ir sąlyginai žemiems pareiginių algų koeficientams, lyginant su valstybės tarnautojais ir kitais valstybės pareigūnais, sunku pritraukti į komisiją dirbti naujus, atitinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu teisės aktais nėra reglamentuota, kad komisijos pirmininkui ir komisijos nariams materialinės pašalpos skiriamos Valstybės tarnybos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Todėl, atsižvelgiant į komisijos pirmininko ir narių statusą – valstybės pareigūnai, siūloma išspręsti šią problemą, nustatant, kad materialinės pašalpos skyrimo tvarka ir sąlygos komisijos pirmininkui ir nariams nustatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Tuo būdu komisijos pirmininko ir narių socialinės garantijos bus priartintos prie valstybės tarnautojų socialinių garantijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš sakiau, kad Ostapas Benderis buvo teisus – nereikia mokyti, duokite materialinę pagalbą ir viskas bus išspręsta.
Mano klausimas dėl Teisės departamento išvados. Aš ją perskaitau: „Atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nėra numatyta, kad komisijų pirmininkams, nariams yra taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nustatytos materialinės pašalpos skyrimo sąlygos, įstatymo projekte teikti nuorodą į Valstybės tarnybos įstatymą nėra teisinio pagrindo.“ Kaip jūs šitai pakomentuotumėte?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Aš taip pat skaičiau Teisės departamento išvadas. Bet aš norėčiau pasiremti, kad turime tokį vieną konkretų pavyzdį, kai 2019 metais užsienio valstybėje mirus vienam komisijos nariui jo šeimai nebuvo galima išmokėti pašalpos. Tam tikrų išskirtinių atvejų yra. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, čia yra Socialinės integracijos įstatymo dalis. Taip? Socialinė integracija ir tai, ką jūs sakote, lyg ir prieštarauja integracijos procesams. Ar čia nebus įžvelgiama diskriminacijos, kad ribojama, kas gali dirbti, kas negali dirbti, yra susiaurinama? Ar neatsitiks, kad nebus paskui iš ko rinktis, kai mes tokius suvaržymus padarysime? Ar nebus kaip su švietimo, su gimnazijų, progimnazijų direktoriais, kai paskui jau jų trūksta? Ar čia tie dalykai neprieštarauja?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Aš dar kartą gal pakartosiu. Ar teisingai supratote šito įstatymo esmę, kad Ginčų komisijos pirmininkas ir nariai turėtų galimybę dirbti papildomą darbą. Šiuo atveju mes neprašome nei papildomų lėšų, nieko. Bet tik tiek, kad papildomo darbo. Yra komisijos pirmininkas ir šeši nariai, jų maži koeficientai, atlyginimai nėra dideli ir jie prašo jiems leisti dirbti ir papildomai užsidirbti. Tokia yra esmė šito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių neužsirašė klausti. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai dėkoju Gediminui už šią iniciatyvą. Tikrai esu susipažinęs su problema ir raginu balsuoti už. Mes turime labai daug įstatymų, reglamentuojančių algų mokėjimą, todėl nuolat turime taisyti klaidas, bet tai mūsų neatleidžia nuo pareigos tai daryti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, dėl pačios idėjos aš nieko prieš, bet kaip jie ją pateikia, tai yra visiškas pasityčiojimas iš įstatymų. Teisės departamentas rašo, kad negalima nuorodos daryti į valstybės tarnybą, o mes sakome – na, maždaug darome. Taigi mes, įstatymų leidėjai, kokį pavyzdį duodame įstatymų vykdytojams, jeigu patys sakome – na, maždaug šiandien į tai nekreipkime dėmesio. Kodėl mes kelnes norime per galvą vilktis?
Reikia komisijos nariams didinti atlyginimus, nes kažkodėl darome išimtį vienai grupei. Po to visada ateis kita grupė, sakys, kad mūsų koeficientai vienetu didesni, bet mes irgi labai mažai gauname, tai ir mums leiskite dirbti. Tai yra Valstybės tarnybos, jį ir priėmė dabartinė Seimo dauguma, opozicija ir aš ne vieną kartą sakėme, kad ten yra daug kliurkų ir nereikia tokio įstatymo priimti. Jūs po trejų metų supratote, ką jūs priėmėte, ir dabar bandote visokiais būdais taisyti. Tai taisykime normaliai – padidinkime jiems atlyginimą.
Iš principo šitą įstatymą reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti, tegul patobulina taip, kaip rašo Teisės departamentas, tada galėsime svarstyti. Ne komitetų darbas taisyti Seimo narių parašytus projektus.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 28, prieš nebuvo, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Grįžtame prie darbotvarkės 2-12 klausimo. (Balsas salėje) Atsiprašau, dar komitetas turi būti paskirtas. Siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tinka? Tinka. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame abiem pasiūlymams.
16.28 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4972 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-12 klausimo – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4972. Pristato Seimo narys A. Baura. Pateikimas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, nesant kolegos ministro R. Sinkevičiaus, aš pabandysiu pristatyti šį projektą. Įstatymo projektą parengti paskatino įstatyme įtvirtintas akivaizdus gaminančių vartotojų diskriminavimas, kaip mes teigiame, elektros tiekėjui nusavinant per kaupimo laikotarpį pagamintą, bet gaminančio vartotojo nesuvartotą elektros energiją. Pažymėtina, kad šio projekto tikslas – užtikrinti sąžiningą atsiskaitymą su gaminančiais vartotojais už jų per ataskaitinį laikotarpį pagamintą, bet nesuvartotą energiją, kuri, esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, yra nusavinama ir skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui gali kompensuoti faktinį, bet ne didesnį nei 5 % pagamintos, bet per kaupimo laikotarpį nesuvartotos elektros energijos kiekį.
Kas yra siūloma ir ko laukiama? Įstatymo projektu siūloma, kad gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus pateiktas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas. Už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja taikydamas kaupimo laikotarpiu galiojusią vidutinę elektros energijos rinkos kainą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. Dėl šio projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs keturias pastabas. Aš manyčiau, kad tikrai būtų tikslinga ta paskutinė, kad esant kai kuriems neaiškumams, jie siūlo tiesiog, kad reikėtų Vyriausybės išvados. Su kuo aš tikrai irgi… Manyčiau, kad tai būtų tikslinga gal.
PIRMININKAS. Klausia P. Saudargas. Nėra. Klausia S. Gentvilas. Atsinaujinančių išteklių energetikos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas iniciatoriau, noriu paklausti. Štai Lenkijoje yra fiksuota 20 % taisyklė, kad 20 % savo pagaminamos elektros atiduodi tinklui, ir ne daugiau. Lietuvoje 36 % mes atiduodame tinklui pagal šiuometinius standartus. Ar iš esmės mums nereikėtų numatyti fiksuotos paramos, nes šiandien atsinaujinanti energetika yra eilėje su visa kita energetika pagal atiduodamą procentą ir nėra kaip nors remiama išskirtinai skirstomųjų tinklų arba jiems perskaičiuojamos dalies. Ar nereikėtų numatyti skatinamąjį mechanizmą?
A. BAURA (LVŽSF). Net negaliu atsakyti, reikėtų ar nereikėtų. Aš manau, kad pritarus po pateikimo ir jūsų siūlymas, tuo labiau kad kitų šalių, kaip turite omenyje, vienokiu ar kitokiu būdu tie pavyzdžiai galėtų kaip pasiūlymai atsidurti būtent tame teisės akte.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs kalbėjote apie sąžiningą veiksmą. Elektros energijos kaina BALTPOOL’e nesiekia 4 centų, o už pasaugojimą mokame 5,20. Vadinasi, mokame daugiau negu rinkos kaina. Tai tas pasaugojimas susideda iš perdavimo ir skirstymo. Ką mes duodame į aukštos įtampos perdavimo linijas? Aišku, visas suvartojimas vyksta gaminančių vartotojų, kurie turi iki 10 kilovatų galios savo įrenginius tame pačiame skirstymo tinkle, žemos įtampos tinkle. Tai kam reikia mokėti, kalbant apie sąžiningą pasaugojimo mokestį, už perdavimo paslaugas, kurios yra kur kas didesnės negu skirstymo ir sudaro – aš kalbu apie tuos šiandien mokamus 5,2 cento už kilovatvalandę už pasaugojimą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš nelabai supratau, jūs linkęs pritarti ar kaip tik manote, kad tai nereikalingas, perteklinis?
PIRMININKAS. Diskusijas siūlau perkelti į komitetą po pateikimo. O dabar motyvai už – P. Saudargas. Ar yra? Nėra. Tada motyvai už – K. Mažeika. Ačiū pranešėjui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Tai gal po pateikimo pritarsime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu projektui Nr. XIIIP-4972.
Darbotvarkės 2-14 klausimas. Atsiprašau, komitetai. Siūlomi komitetai. Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame? Pritariame. Ir siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Pritariame. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš gerbiamam Antanui tiesiog noriu pasakyti, kad aš pritariu tam projektui, tik, kalbant apie sąžiningumą, tas pasaugojimas turėtų būti sąžiningesnis ir su atsinaujinančius išteklius gaminančiais vartotojais turėtų būti elgiamasi sąžiningai.
PIRMININKAS. Dorovei ribų nėra. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu teisingai supratau, tai aš irgi pritarčiau tai idėjai, ką sakė A. Skardžius, kad ką pagamina gaminantis vartotojas ir lieka šitame žemos įtampos tinkle. O imti pinigus už perdavimą į aukštos įtampos tinklą – kažkaip keista.
PIRMININKAS. Diskusija pradėta, tęsis komitete. Ačiū.
16.34 val.
Civilinio kodekso 6.578 straipsnio ir 6.587 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5080 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Civilinio kodekso straipsnio ir kito straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5080. Pranešėjas – G. Vasiliauskas. Maloniai kviečiame. Pateikimas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mielieji kolegos, teikiu dar vieną įstatymo projektą – tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 straipsnio ir 6.587 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos pastebi, kad sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savivaldybės vienašališkai nustato visiems vienodas sutarties sąlygas, nors neįgaliųjų galimybės pasirūpinti savo gerove, atsižvelgiant į darbingumo lygį, negalios sunkumą ir gaunamas pajamas, yra tikrai skirtingos. Pavyzdžiui, neįgaliam asmeniui, gaunančiam šalpos neįgalumo pensiją, dažnai nepakanka lėšų, kad įvykdytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas dėl nuomojamo būsto remonto ir gedimo šalinimo išlaidų padengimo. Asmeniui, kuris yra iš dalies darbingas ir kurio pajamos neviršija nustatyto pajamų dydžio, vertinamo sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, savivaldybė siūlo sudaryti vienerių metų laikotarpiu savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokia sutartis keletą kartų padidina būsto nuomos kainą, kartu sutrumpėja ir įstatyme numatytas penkerių metų būsto nuomos terminas.
Siūlomos įstatymo pataisos neįgaliesiems suteiktų jų teisių apsaugos garantijas, kurios yra analogiškos šiuo metu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytoms su gyvenamųjų namų patalpų nuoma susijusioms garantijoms nėščiosioms ir auginantiems nepilnamečius vaikus.
Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 straipsnio 4 dalį, numatant, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra neįgalusis, nėščia moteris arba tas asmuo turi nepilnamečių vaikų, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jo areštas.
Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.587 straipsnio 2 dalį, numatant, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį arba ją pratęsti, arba nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien tuo pagrindu, kad nuomininkas ar jo šeimos narys yra neįgalusis, nuomininkė ar jos šeimos narė yra nėščia, ar nuomininkas ar jo šeimos narys turi vaikų, išskyrus atvejus, kai nuomotojas negali išsinuomoti gyvenamosios patalpos dėl jos arešto ir dydžio. Tai toks būtų šio įstatymo projekto pristatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). O jūs žiūrėjote ir su tais žmonėmis, kurie prasiskolina, bet gyvena, šią situaciją?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Nelabai supratau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, už komunalines paslaugas yra skolingi, bet tuo metu prarado darbą, bet už poros mėnesių vėl gaus darbą, tokia situacija? Kaip dėl šitos situacijos?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jeigu matėte, tame lyginamajame įstatymo projekte čia įdėtas tik vienas žodis „neįgalusis“. Viskas buvo taikoma nėščioms moterims, auginančioms nepilnamečius. Čia prisideda, nežinau, kodėl taip išėjo, kad praleista, žodis „neįgalusis“, nes tarsi buvo užmiršta. Tai visos sąlygos dabar jam yra kaip ir nėščioms moterims ir auginančioms nepilnamečius vaikus. Jie, neįgalieji, šiuo metu neturėjo tokių socialinių garantijų.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, rašote, kad taip yra įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos nuostatos. Nagrinėjote, kaip tiksliai kitose šalyse yra sprendžiama ši problema? Ar įgyvendinus nebus sudarytas pagrindas piktnaudžiauti?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, gerbiamas kolega. Na, piktnaudžiavimų, aš sutinku, kad gali pasitaikyti, bet, žinote, kaip sako, šaukštas deguto, būna, ir statinę medaus sugadina. Bet mes turėtume, aš manau, žiūrėti plačiąja prasme į didžiąją dalį neįgaliųjų, nes iš tiesų šiandien Civiliniame kodekse jie buvo praleisti ir tarsi, kaip ir minėjau, buvo likę nuošalyje. Jų teisės į nuomojamą būstą buvo tokios pačios kaip ir žmonių, neturinčių negalios. Aš manau, čia atkurtas socialinis teisingumas ir tam tikros garantijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra.
Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės turbūt būtų galima pritarti, tačiau tas neįgalusis – labai plati sąvoka. Skirstoma pagal darbingumo lygį. Kai kurios negalios nėra tokios rimtos, kad neleistų dirbti ir užsidirbti. Manyčiau, kad vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, nes nesuprantama, kai darbingumo lygis yra iki 25 %, na, gal iki 45 %, bet kiti yra tie, kurie turi negalią ir darbingumas gana didelis. Čia reikėtų pagalvoti, nes vis dėlto tai gali tapti, kaip ir buvo pasakyta, tam tikru piktnaudžiavimu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, aš balsuosiu už, bet išsakysiu savo abejones. Matau vieną iš pagrindinių rizikų, kad šis įstatymas apsaugos tuos asmenis, kurie jau turi santykius su nuomotoju, tai yra pasirašę sutartis ar gyvena nuomojamame būste, tačiau tai gali apsunkinti tų, kurie ieško išsinuomoti, nes į turinčius negalią žmones nuomotojai žiūrės labai labai atsargiai.
Mes turime labai panašią situaciją Prancūzijoje, kur yra sudėliota be galo daug įvairiausių saugiklių, kad negalima išmesti to, kuris nuomojasi, jeigu turi vaikų, na, yra įvairiausių aplinkybių. To pasekmė yra ta, kad išsinuomoti būstą yra labai labai sudėtinga. Aš tik sakau, kad svarstant reikėtų labai atsargiai pasižiūrėti, kad mes bandydami spręsti vienų žmonių problemas neapsunkintume situacijos kitiems, taip pat turintiems negalią.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, M. Majauskas išsakydamas abejones pasakė, kad balsuos už, tai prieštaraujančių lyg ir nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo vienbalsiai už visi salėje esantys 43 Seimo nariai. Po pateikimo projektui Nr. XIIIP-5080 pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Taip pat galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
16.43 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rasos Kalinauskaitės peticijos“ (projektas Nr. PNP-102) priėmimas
Toliau mūsų 2 ir 3 rezerviniai klausimai. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rasos Kalinauskaitės peticijos“ projektas. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija šių metų rugsėjo 23 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo R. Kalinauskaitės peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinant konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pateiktas nuomones, taip pat manydama, kad piliečių nuogąstavimas dėl vykdomų statybų neigiamų pasekmių vertingiausioms teritorijoms gali sukelti.
Nors strateginiuose dokumentuose yra suformuluoti kultūros paveldo išsaugojimo tikslai bei priemonės šiems tikslams įgyvendinti, tačiau kai kuriais atvejais tai lieka tik deklaratyvios formuluotės. Pastebima tendencija, pasireiškianti siekiu vystyti statybų plėtrą kultūriniu, paveldosauginiu požiūriu vertingiausiuose nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksuose. Komisija mano, kad įstatymais turi būti nustatytas draudimas nacionalinės reikšmės kultūros paveldo kompleksuose bei pavienių objektų teritorijose statyti naujus statinius, nesusijusius su pačių paveldo objektų eksploatavimo ar naudojimo poreikiais. Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir pritarti Seimo protokoliniam nutarimui tenkinti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Klausiančių nėra. Yra tik dėl motyvų užsirašiusių Seimo narių. M. Adomėnas. Prašom – motyvai už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, labai retai nutinka, kad mes pritariame peticijai, bet ši peticija iš tikrųjų yra išskirtinės svarbos. Daug diskusijų ir daug pasipiktinimo kilo, kai Vilniaus misionierių ansamblyje iškilo tai, kas dabar populiariai tautoje vadinama misionierių tvartais, – stikliniai pastatai, nieko bendro neturintys nei su senamiesčio architektūra, nei su misionierių vienuolyno bei bažnyčios ansambliu, vienu grakščiausių pastatų, kurių teritoriją ir aplinką jie sudarkė.
Visiškai šalia už nepilno kilometro yra Švento Jokūbo vienuolyno ansamblis. Bandymas jį užstatyti agresyviais moderniosios architektūros pastatais sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą, buvo inicijuota ši peticija, kurią savo parašais parėmė ne tik daug vilniečių, bet visos Lietuvos gyventojų, susirūpinusių paveldo ateitimi.
Manau, kad peticija yra labai savalaikė, labai svarbi. Labai džiaugiuosi, kad Peticijų komisija pritarė jai, ir aš tikiuosi, kad Seimas, savo balsais palaikęs peticiją, nedels inicijuoti ir tam tikrų įstatymų pakeitimų, kurie galų gale užkirs kelią architektūrinių ansamblių darkymui ir agresyviam komercializavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Turbūt ir galime pritarti, kad Peticijų komisijos parengtas protokolinis nutarimas yra vertas, kad jam pritartume bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
16.47 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Albino Antano Kazlausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-103) priėmimas
Kitas Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Albino Antano Kazlausko peticijos“ projektas. Taip pat pateikėjas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Peticijų komisija šių metų rugsėjo 23 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo A. A. Kazlausko peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti įstatymą, kad nebūtų skriaudžiami daugiavaikių šeimų tėvai, likę našliais, tai yra kad mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama našliu likusiam tėvui.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija toliau turėtų būti mokama našliu likusiam tėvui.
2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas pasinaudojo teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama.
Būtina pažymėti, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija nėra vien tik valstybės padėka už vaikų išauginimą. Tai yra ir piniginė parama asmeniui, kaip ir visos valstybinės pensijos.
Manytina, kad teiginys, jog susidarytų situacija, kai už tą patį nuopelną – vaikų išauginimą – valstybė skirtų išskirtinę padėką valstybinės pensijos forma antrą kartą, yra nepagrįstas, nes ši valstybinė pensija nebūtų mokama antrą kartą jau mirusiam asmeniui, o būtų mokama kitam asmeniui, tai yra našliui arba našlei, nes ši valstybinė pensija yra mokama asmeniui (motinai arba tėvui), o ne šeimai.
Be to, valstybinė pensija nėra vien tik apdovanojimas, ji yra ir piniginė parama daugiavaikiam tėvui ar motinai, nors ir labai nedidelė (šiuo metu – 116 eurų). Be to, gali būti tokia situacija, kai antrojo laipsnio valstybinę pensiją gavusi daugiavaikė motina šia teise pasinaudojo tik kelerius metus ar kelis mėnesius, nes mirė, todėl tikslinga, kad toliau ši valstybinė pensija būtų mokama našliu likusiam tėvui.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskritai žadėjo daryti valstybinių pensijų mokėjimo reformą, tačiau taip atsitiko, kad viskas liko tiktai popieriuje. Šiuo atveju argumentai išsakyti. Esmė vis dėlto, aš manau, kiekvienas suprantame, kad tai yra materialinė parama šeimai. Vaikai niekur nedingsta. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas – pritarti. Aš taip pat siūlau pritarti bendru sutarimu parengtam protokoliniam nutarimui. Pritariame. Dėkoju.
16.50 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. T. Tomilinas. Kviečiu.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jau spalio 1 dieną, ketvirtadienį, svarstysime labai svarbų Lietuvos visuomenei projektą, galbūt jums atrodo ne toks svarbus, tai projektas dėl konfliktų sprendimo dėl rūkymo balkonuose. Labai kviečiu jus dalyvauti balsavime, tuos, kurie balsavo už, tuos, kurie galbūt susilaiko, tikrai visa Lietuva laukia šio projekto. Trejus metus jį rengėme kartu. Šis projektas ne skaldo, o jungia Seimą. Nėra jo autorių. Yra tiktai didžiulis žmonių noras padėti tose situacijose, kai kylantys konfliktai niekaip nesprendžiami, ir šį kartą neišvengti atsakomybės, būtent Seimo atsakomybės, nes tokių santykių negalima reguliuoti bendrijų lygiu, savivaldos lygiu, čia reikia įstatymo leidėjo balso. Labai ačiū jums.
PIRMININKAS. Ir kviečiu pateikti pareiškimą Seimo narį A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, kadangi esu dideliu atstumu, tai nusiėmiau kaukę. Kolega Tomai Tomilinai, pritariu ir pažadu, kad palaikysiu siūlymą, kurį keletą kartų bandžiau teikti.
Bet šiandien noriu pakalbėti apie kitą dalyką. Praeitą savaitę kalbėjau apie naują parengtą kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kuris turi įsigalioti nuo spalio 1 dienos, apie tai, kad išbraukiama daug vaistų, kad neliks kai kurių veikliųjų medžiagų. Šiandien štai prabilo jau ir medikai: Lietuvos širdies asociacijos prezidentė docentė G. Glaveckaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė G. Šakalytė, taip, taip, tą pati – buvusi šios ministerijos komandos narė, viceministrė G. Šakalytė, taip pat Šeimos medicinos klinikų docentas G. Urbonas ir Lietuvos širdies asociacijos narys, besigydantis hipertenziją, G. Augustaitis.
Jie teigia, kad šita nauja patvirtinta kompensuojamųjų vaistų tvarka dėl hipertenzijos gydymo vienaip ar kitaip palies apie 730 tūkst. žmonių. Anot medikų ir sergančių bendruomenių atstovų, naujoji tvarka, kurią žada A. Veryga, yra prasilenkianti su sveiku protu. Hipertenzija sergantys pacientai sulauks ne gydymo, bet eksperimentų su pigiausiais vaistais. Anot medikų, tvarka, kurią nuo spalio 1 dienos įveda Sveikatos apsaugos ministerija, prieštarauja visai patirčiai, kurią pavyko sukaupti jiems ir jų kolegoms. Cituoju: „Į visas pasaulines rekomendacijas įrašyta, kad lengviausias ir efektyviausias būdas pagerinti vaistų vartojimą yra kelių veiksmingų medžiagų sudėjimas į vieną tabletę, vadinamieji fiksuoti vaistų deriniai, arba politabletės. Tai vaistų vartojimą pagerina du kartus.“ Pasak profesorės, pacientą stengiamasi gydyti kuo mažesnių tablečių skaičiumi. Tai turėtų atsispindėti dabartinėje ir ateities gydymo schemose, tačiau naujoji A. Verygos tvarka medikams suriša rankas – vietoje kelias veikliąsias medžiagas turinčių vaistų teks skirti tiesiog paprastą pigiausią vaistą.
Visos Europoje galiojančios rekomendacijos kalba ne apie gydymą pigiausiu vaistu, bet apie individualizuotą gydymą labiausiai tinkančiu vaistu konkrečiam pacientui. Jeigu aprašas įsigalios su iki šiol neprisistačiusių Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų naktinėmis pataisomis, gydant arterinę hipertenziją, neliks nei pacientų intereso, nei gydytojo vaidmens, nebeliks individualizuoto gydymo.
Kolegė G. Šakalytė, profesorė G. Šakalytė primena, kad praeitais metais dešimt kartų važiavo į Sveikatos apsaugos ministeriją ir po kelias valandas svarstė tą tvarką, kuri paskutinėmis naktimis buvo pakeista ir patvirtinta tokia, kuri visiškai netinka ligoniams gydyti. Konferencijoje dalyvavę medikai atskleidė ir dar vieną ministerijos manevrą. Iki šiol galiojo tvarka, kad už gerą pacientų gydymą, už gerus darbo rezultatus buvo skatinama, jeigu pavykdavo nemažai ligonių sumažinti kraujospūdį arba pagerinti gyvenimo kokybę. O dabar ministerijos kanclerės išplatintas raštas ir prašoma per tris dienas pritarti tokiai tvarkai, kad medikai bus skatinami ne už tai, kiek išgydė ir efektyviai išgydė, bet už tai, kas daugiau išrašys pigiausių vaistų.
Hipertenziją besigydantys Lietuvos širdies asociacijos narys G. Augustaitis konferencijos metu neslėpė emocijų. Anot jo, naujoji vaistų skyrimo tvarka prasilenkia su žmogiškumu. Cituoju: „Man galvoje apskritai netelpa, iš kur gali gimti tokie žmonės, atrodo, kad jie iš mėgintuvėlių, kažkokie dirbtini, jie neturi senelių, tėvų. Tai yra kažkoks nužmogėjimas.“ Taip sakė G. Augustinaitis.
Kolegos, primenu, kad Lietuvoje kiekvienais metais miršta po 21 tūkst., arba 55 %, žmonių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Deja, situacija Lietuvoje negerėja ir Europos Sąjunga pateikė tokius skaičius, kad Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių, nuo išeminės ligos – 7 kartus daugiau žmonių.
Mieli kolegos, ar šitame fone, kai mes šiais metais turime beveik 1 tūkst. daugiau…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …mirusių žmonių negu praeitais metais, mes toliau galime toleruoti tokią savivalę, apie kurią kalba medikai. Aš noriu paklausti, ar čia kam nors iš mūsų…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. …sėdinčių reikia susideginti, ar pacientui, kuriam grės… gyvybei ir sveikatai, reikia susideginti tam, kad dauguma arba šalies vadovai sureaguotų ir sutramdytų vadinamąjį „sveikatos apsaugos ministrą“.
PIRMININKAS. Ačiū. Pratęsdamas jūsų mintis norėčiau… (Balsai salėje) Čia klausimų nėra. (Balsai salėje) Jūs nebuvote užsiregistravęs. Nebuvo. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Į mane kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės Bukiškių gyvenvietės gyventojai dėl savivaldybės administracijos nesikalbėjimo su kaimo bendruomene, sprendžiant dėl apgyvendinimo visų socialiai remtinų šeimų. Tas, mano manymu, iš tikrųjų yra gerai, tačiau turi būti sąmoninga integracija, kaip vyksta visose civilizuotose šalyse.
Vilniaus rajono savivaldybė pareiškė norą perimti 38 butų pastatą iš Turto banko. Jis yra pavaldus Finansų ministerijai. Noriu pasakyti, kad sprendimas priimtas be bendruomenės nuomonės. Bendruomenėje gyvena 1 tūkst. gyventojų. Yra surinkta beveik 800 parašų. Noriu pasakyti, kad taip nėra daroma – turi būti abiejų pusių kompromisas, juolab kad gyventojai nėra nusistatę prieš socialiai remtinų šeimų įkeldinimą, jie sutinka, tačiau ne visas pastatas turi būti apgyvendintas, turi būti vietos ir socialiai galintiems patiems pasirūpinti gyventojams. Reikalinga skaidri ir normali integracija, nesvarbu, kokio statuso yra šeima.
Vaikų namų nebėra – žinome visi. Vaikai yra integruoti ne į bendrabučius, o į gyvenamuosius namus, daugiabučius, tarp kitų socialiai sugebančių gyventi ir pasirūpinti gyventojų.
Noriu padėkoti Finansų ministerijai, kad ji išgirdo mano balsą, taip pat ir gyventojams, kad jie netylėjo, kreipėsi į Seimą. Rytoj šitas klausimas yra išbrauktas iš Vyriausybės… kol savivaldybė su rajono gyventojais neras bendro kompromiso. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal dar kas nors manėte, kad esate užsiregistravę daryti pareiškimus? Daugiau nėra.
Leiskite perskaityti vieną sveikinimą, kurį mums atsiuntė profesorius P. Domeika. „Šiandien Pasaulinė širdies diena, lai jūsų širdys plaka ritmingai ir džiugina žmones.“ (Plojimai)
Registruojamės.
Užsiregistravo 41 Seimo narys. Dėkoju. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.