AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis palengvinti nėščiųjų finansinę padėtį susidariusios ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu.

Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra apskaičiuojamos iš pajamų, gautų už laikotarpius, kurie numatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Įstatymas numato, kad motinystės išmoka skaičiuojama iš pajamų, gautų per 12 mėn. laikotarpį. Todėl dėl karantino darbdaviams paskelbus prastovą ar atleidus darbuotoją – šie negauna dalies pajamų, o tai daro didelę įtaką motinystės išmokos apskaičiavimui.

Todėl teikiamu Įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.

Įstatymo projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narės Paulės Kuzmickienės patarėjai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?

Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra apskaičiuojamos iš pajamų, gautų už laikotarpius, kurie numatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Įstatymas numato, kad motinystės išmoka skaičiuojama iš pajamų, gautų per 12 mėn. laikotarpį. Šiuo metu įstatyme nėra reglamentuotas motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo metodas, kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir/ar karantiną.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?

Įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbta prastova arba ji yra atleista iš darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuojant iš motinystės socialinio draudimo stažo prastovos laikotarpį.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?

Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būtų palengvinta nėščiųjų finansinė padėtis ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?

Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?

Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?

Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė arba jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?

Įstatymo įgyvendinimas sukurtų sąlyginai neženklias „Sodros“ biudžeto išlaidas.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Nebuvo gauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.

„Motinystės socialinio draudimo stažas“, „Motinystės išmoka“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Seimo narė                                                                                         Paulė Kuzmickienė