Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 71
STENOGRAMA
2021 m. birželio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame birželio 10 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
Kolegos, norėčiau pasveikinti mūsų kolegą A. Gedvilą gimtadienio proga. (Plojimai)
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF*). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės klausimą – projektą Nr. XIIIP-3195, tai yra Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimą, kadangi čia jau yra priėmimo stadija ir ten esančios nuostatos privalo būti notifikuotos Europos Komisijoje. Įprasta tai daryti po svarstymo stadijos, tada ateiti į priėmimą. Dėl šios priežasties prašytume išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gautas vienas prašymas dėl darbotvarkės, dėl jo turėsime apsispręsti. Kas pritariate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu paprašytam išbraukimui darbotvarkės 1-4 klausimo, Pluoštinių kanapių įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 115, balsavo 114 Seimo narių: už – 46, prieš – 56, susilaikė 12. Pasiūlymui nepritarta.
Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 87, prieš – 2, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas V. Mitalas.
10.07 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3688(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2.1 klausimas ir lydimasis – Statybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3688 bei Teritorijų planavimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiame A. Gedvilą į tribūną.
Gerbiami kolegos, pastraipsniui. Pradėkime nuo Statybos įstatymo. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Jai siūloma pritarti iš dalies. Ar turėtumėte komentarų šiuo klausimu? Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, komitetas pateikė pasiūlymą: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 14 straipsnį ir į tai, kad Aplinkos ministerijos sudaryta komisija iš esmės dubliuoja Lietuvos administracinių ginčų komisiją spręsdama su atestavimu susijusius ginčus, pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalį. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam pasiūlymui? Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Taip pat Seimo narys S. Gentvilas pateikė siūlymą, jam komitetas pritarė.
A. GEDVILAS (DPF). Taip. Pasiūlymo esmė – papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 5 dalimi.
PIRMININKAS. Trumpai pristatykite esmę, nes aš matau, kad S. Gentvilo nėra, tai trumpai pristatykite pasiūlymo esmę.
A. GEDVILAS (DPF). Papildyti 12 straipsnį 24 dalimi, kuri skamba taip: „Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja ir nagrinėja prašymus, skundus statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo klausimais, vykdo šių vadovų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar salėje atsirastų 29 balsai pritariantys, kad svarstytume šią pataisą? Aš manau, kad taip, ar ne? Reikės balsuoti? Gerai. Gerbiami kolegos, tada dėl to, ar svarstyti S. Gentvilo pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė, kviečiu apsispręsti Seimo salėje balsuojant. Kas už – už, kas turi kitą nuomonę – kitaip.
Gerbiami kolegos, tikrai yra valia, pasitikrinome. Aš manau, kad priimant šį įstatymą bus nemažai pasiūlymų, kuriems komitetas jau pritarė. Svarstysime S. Gentvilo pasiūlymą. Komiteto nuomonė. Dar per šoninį mikrofoną A. Mazuronis norėtų dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik norėjau pasiklausti. Kaip suprantu, kad kai dėl pataisų nebūna bendro sutarimo, balsavimas vyksta tam numatytu metu, kai salėje būna visi Seimo nariai. Dabar paskelbta, kad balsavimas vyks tam tikru metu, visi išsivaikščiojo kas kur ir jūs skelbiate balsavimą dėl pataisų. Tai nežinau, čia tiek etikos, tiek teisėtumo prasme turbūt gali kilti gana nemažai klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai ačiū už pastabą, bet mes nebalsavome dėl pasiūlymo, mes balsavome, ar jį apskritai svarstysime. Aš manau, kad jeigu Seimas sutiktų, tikrai tiems pasiūlymams, kuriuos pateikė komiteto narys S. Gentvilas, aš, kiek matau, iš esmės komitetas pritarė ir mes pasitikrinome, kad ta valia 29 balsų yra, tai aš manau, kad mes galėtume tada bendru sutarimu, o pagrindinį balsavimą tada jau turėti balsavimo metu.
Dabar S. Gentvilo pastaba. Gerbiamas Aidai, komitetas jai pritarė, taip?
A. GEDVILAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pastabai? Galime. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Jūs norėtumėte balsuoti dėl pataisos? Tada balsuosime numatytu laiku. Jeigu yra tokia valia, balsuosime numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Prašom pristatyti.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto nuomonė yra nepritarti ir komiteto argumentai yra tokie: „Projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl teisės užsiimti statinio projektavimu pripažinimo, nes taip būtų panaikinamas nepagrįstas įsisteigimo laisvės ribojimas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniams asmenims ir kitoms užsienio organizacijoms, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniams, norintiems užsiimti projektavimo veikla Lietuvos Respublikoje, nustatant vienodas sąlygas tiek Lietuvoje, tiek kitose minėtose šalyse įsisteigusiems asmenims.“
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl trečio pasiūlymo mes pastraipsniui balsuosime taip pat balsavimo metu, nes iškilo toks poreikis. Tai taip ir padarysime. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, dėl 4 straipsnio nėra.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento ir kitų pasiūlymai. Prašom pristatyti.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė yra pritarti ir komitetas siūlo: „Projekto 5 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje atsisakyti galimai perteklinių kriterijų ir po žodžių „ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas“ išbraukti žodžius „atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją ir kitus ekonominius, finansinius veiksnius“.
PIRMININKAS. Tada dėl 5 straipsnio taip pat yra Seimo nario S. Gentvilo bent keturi pasiūlymai. Atsiprašau, du pasiūlymai dėl 5 straipsnio, du pasiūlymai dėl 6 straipsnio, dėl kurių, man atrodo, mes apsispręsime balsavimo metu. Ačiū pernešėjui už pristatymą.
10.15 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3689(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymas. Galbūt šitam Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsniui, dėl kurio nebuvo pastabų, pasiūlymų, galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime, ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio buvo dvi pastabos, du pasiūlymai taip pat S. Gentvilo dėl įsigaliojimo laiko, kada šis įstatymas įsigalioja. Galbūt šitiems klausimams galėtume bendru sutarimu pritarti, kad svarstome S. Gentvilo pasiūlymus? Matau, kad tikrai yra 29.
Pristatykite, gerbiamas Aidai, juos.
A. GEDVILAS (DPF). Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja gegužės 1 dieną.“ Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Komiteto nuomonė yra pritarti. Ir 2 straipsnio 2 punktas: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skamba taip, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.“ Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti pirmai pataisai, kuriai komitetas pritarė? Galime, ačiū, pritarta. Gal galime antrai pataisai pritarti, kuriai komitetas pritarė? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime, ačiū. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti? Galime. Ačiū, pritarta. Ačiū pranešėjui. Dėl viso įstatymo balsuosime numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – projektas Nr. XIVP-337. (Balsas salėje: „O dėl motyvų?“) Taip, dėl motyvų. Labai atsiprašome. Žiūrėjome anksčiau, kad nebuvo. (Balsas salėje: „Kaip nebuvo? Dėl 1-2.1.“) Dėl 1-2.1 klausimo A. Mazuronis nori kalbėti. Suteiksime jam žodį. Prašau. Tuoj, gerbiamas kolega, galėsite pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties labai svarbus įstatymo projektas tiems, kurie yra susipažinę su institucija, apie kurią yra kalbama šiame įstatymo projekte, tiek su jos vykdomomis funkcijomis.
Noriu pabrėžti, kad šiuo metu valstybėje dar egzistuoja keletas valstybinių įmonių, įstaigų, agentūrų ar panašių darinių, kurie iš tiesų atlieka labai svarbias funkcijas ir kurie yra vis dar neišvalyti, iš principo dabar vykdantys tokias… Tam tikra prasme net yra tapę kaip tokiomis mafijinėmis struktūromis, jeigu galima taip pavadinti, valstybės vardu.
Iš tiesų labai džiaugiuosi šita Aplinkos apsaugos ministerijos iniciatyva keisti šitą padėtį, nes šita institucija – Statybinių produktų sertifikavimo centras – yra būtent viena iš tokių institucijų, kurios pačios dalyvauja rinkoje, pačios rinką kontroliuoja, pačios renka iš rinkoje dalyvaujančiųjų pinigus ir laiko rinką uždarytą, nors įstatymas numato visiškai kitokius dalykus ir visiškai kitaip numato, kad ta rinka turėtų funkcionuoti. Bet pora pastabų ministerijos atstovams (nematau ministro čia), kurie galbūt klausys tų pasisakymų: labai svarbu pakeisti ne tik iškabą, bet ir statutą šitos įstaigos, ir joje dirbančius žmones pakeisti. Ten dirba žmonės, kurių senovinis mąstymas, senovinis požiūris, senovinis suvokimas. Įstaigose, vykdančiose tokias funkcijas, turi dirbti nauji žmonės, tik baigę universitetą, žmonės, turintys kitokį suvokimą, kaip valstybės deleguotos funkcijos turi būti atliekamos, tiek etikos standartų suvokimą kitą, tiek teisinių žinių suvokimą kitą.
Ir dar vienas dalykas, ką labai svarbu padaryti šioje naujai steigiamoje viešojoje įstaigoje, funkcijas sudėlioti taip, kad pati institucija, pati įstaiga nedalyvautų rinkoje ir nekontroliuotų jos. Šiandien situacija yra visiškai atvirkštinė, todėl ir turime situaciją, kokią turime. Rinka kenčia, bet nėra galimybės pareikšti savo nuomonės, nes yra visi rinkos dalyviai tiesiogiai ir labai stipriai priklausomi nuo institucijos. Todėl stipri ministerijos politinė valia šiuo atveju, tikiu, vis dėlto paims viršų, ir situacija, tai yra tai, kas vyksta dabar, pasikeis kardinaliai.
PIRMININKAS. Dėkoju už išsakytas nuomones. Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkėje numatyti klausimai, tai yra 1-3 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo turinio taip pat yra nemažai pasiūlymų, dėl kurių reikės balsuoti. Mano siūlymas šį įstatymą svarstyti balsavimo laiku, nes reikės apsispręsti taip pat dėl siūlymų, dėl kurių komitetas ir atskiri teikėjai pasakė savo nuomonę. Kadangi mes sutarėme, jog balsavimai vyksta numatytu laiku, šį klausimą siūlau svarstyti mūsų numatytu laiku. (Balsai salėje) Maždaug 11 val. 25 min.
Taip pat ir darbotvarkės 1-4 klausimas, gerbiami kolegos, dėl Pluoštinių kanapių yra analogiškas projektas. Kadangi sutarėme, kad dabar nebalsuosime, apsvarstysime pasiūlymus ir priėmimo stadijoje apsispręsime balsavimo metu.
10.22 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379(2) (priėmimas)
Mano siūlymas dabar svarstyti darbotvarkės 1-5 klausimą (jis yra daug labiau suredaguotas) – Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-379. Gerbiamieji kolegos, pataisų pasiūlymų dėl šio projekto nėra. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, galime. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl darbotvarkės 1-5 klausimo dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ačiū, balsuosime numatytu laiku.
10.23 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir 31, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-406(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat aš matau, kad pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje. Įstatymas yra iš šešių straipsnių. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, galime. Pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, pritarta. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ar galime 4 straipsniui pritarti? Galime, pritarta. Ar galime 5 straipsniui pritarti? Pritarta. Ar galime 6 straipsniui pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl darbotvarkės 1-6 klausimo. Matau, už norėjo kalbėti E. Gentvilas, bet jo salėje nematau. Prieš – G. Surplys. Jo taip pat salėje nematau. Daugiau dėl motyvų niekas nenori pasisakyti. Dėl darbotvarkės 1-6 klausimo balsuosime numatytu laiku.
10.25 val.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-415(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Pocius. Kviečiu į tribūną. Čia bus keletas pastabų. Prašom ateiti, jums padedant mes jas įveiksime. Dėl preambulės yra Teisės departamento pastaba, prašom trumpai pristatyti (komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies tai pastabai), apie ką ji yra.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke, NSGK buvome susirinkę, svarstėme dėl šio teikiamo įstatymo gautus pasiūlymus. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento didelę dalį pasiūlymų, atsižvelgta, sutikome, kad dvi pastraipos iš preambulės būtų išbrauktos. Dėl kitų nebuvo pritarta, kadangi vis dėlto būtų išimtas iš konteksto suvokimas sovietinės agresijos būtent tuo laikotarpiu – 1991 metų, todėl aš paprašiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių suprasti šį mūsų siūlymą, nes vis dėlto prabėgo 30 metų, ne visi žmonės prisimena, galbūt kai kurie dar net nebuvo gimę, kad žinotų, kas vis dėlto tuo laikotarpiu vyko. Galutinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas yra pritarti ir balsuojant buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo nėra gauta. Ačiū pranešėjui.
Priėmimas pastraipsniui. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 4 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 5 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 6 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 7 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 8 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 9 straipsniui? Pritarta. Galime pritarti 10 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl motyvų už kalbės A. Pocius. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū už galimybę dar kartą pasisakyti. Šio įstatymo projektas perėjo visus etapus, prieš tai tikrai prieštaraujančių nebuvo. Tik noriu šiandien prieš balsuojant paprašyti atkreipti dėmesį į faktą, kad dar gyvi esantys 1990–1991 metų pirmieji pareigūnai, kurie atėjo į Lietuvos valstybės atkurtas institucijas, kurie yra dar gyvi, tikrai labai laukia šio įstatymo, nes privilegijų nėra prašoma šiuo įstatymu – prašoma tik dėmesio ir pagarbos. Tiesiog žmonės nori vis dėlto sulaukti šio įstatymo, kad būtų galima iškilmingomis progomis tiems žmonėms užsivilkti savo uniformas, ateiti ir pagerbti savo kolegas, kurie žuvo tuo laikotarpiu.
Manau, kad tai tikrai prasmingas įstatymas. Jis būtent įprasmins šių žmonių pasiaukojimą ir supratimą, kurių vis dėlto reikėjo atkuriant Lietuvos valstybę ir, aišku, ginant mūsų nepriklausomybę, mūsų laisvę. Prašau dar kartą Seimo narių suprasti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Dėl šio įstatymo priėmimo balsuosime numatytu laiku.
10.30 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 6, 8, 9, 13 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17 straipsniu ir VI skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-388(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4801 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-389(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 ir lydimasis 1-8.2 klausimai – Kibernetinio saugumo įstatymo kai kurių straipsnių, V skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-388(2)ES ir projektas Nr. XIVP-389(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – L. Kasčiūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Kviečiame į tribūną pristatyti Kibernetinio saugumo įstatymo svarstymo rezultatus.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimus. Tikrai daug žingsnių dabar darome valstybėje stiprindami valstybės kibernetinį saugumą, tą vadinamąją kibernetinę higieną. Šis įstatymas yra susijęs su tais vadinamaisiais baltaisiais hakeriais, kurie dabar gali paieškoti, sakykime, silpnybių mūsų sistemose tam, kad po to informuotų savo valdžios institucijas, kad po to tas silpnybes pataisytų ir paverstų stiprybėmis. Manau, labai reikalingos pataisos, ir noriu pasakyti, kad mes pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Atsiprašau, S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, dėl susijusio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis, numatantis atsakomybę už pirma pristatyto projekto nevykdymą. Komitetas svarstė gegužės 26 dieną ir visų šešių, dalyvavusių posėdyje, balsais už buvo pritarta projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar Seimo narių diskusija. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti K. Adomaitis. Kviečiame į tribūną.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji, pasisakysiu labai trumpai, bet tikiuosi, kad atkreipsiu dėmesį į svarbius dalykus, kai kalbame apie kibernetinį saugumą. Pataisos, kurias mes šiandien svarstome, yra svarbios, reikalingos, jos išsprendžia vadinamųjų baltakepurių programišių veiklą ir mes turėsime aiškų to reglamentavimą.
Tačiau ar mes viską šiandien padarome, ką turime dėl kibernetinio saugumo nuveikti? Šiandien Kibernetinio saugumo centras atlieka tik rekomendacinę funkciją, kai mes kalbame apie mūsų valstybės informacinių sistemų priežiūrą. Tai įsivaizduokite, mes turime automobilius, kuriuos tikrina techninės apžiūros centrai, ir įsivaizduokite, kad po tų automobilių patikrinimo techninės apžiūros centruose mes daugiausia suteiktume rekomendaciją, ar jūs galite važinėti tokiu automobiliu gatvėse, ar negalite. Tai lygiai tokiu pat principu šiandien mes prižiūrime savo informacines sistemas. Kibernetinio saugumo centras neprisiima šiandien visos atsakomybės už šią situaciją. Jis stengiasi rekomenduoti, pasiūlyti, didinti kompetenciją, bet mes de facto leidžiame nebūtinai saugioms informacinėms sistemoms veikti savo valstybėje.
Kokias tai mums pasekmes gali turėti? Prisiminkime prieš mėnesį įvykusį naftotiekio ar užgrobimą, ar nulaužimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai šalis, kuri turi tikrai didelius išteklius, bet ir ji pražiopso tą kibernetinį saugumą. Buvo užblokuotas naftos degalų tiekimas visai rytinei pakrantei, žmonės buvo apimti panikos. Tik susimokėjus didžiules išpirkas buvo galima atnaujinti gyvenimą Jungtinių Amerikos Valstijų rytinėje pakrantėje. Kas nutiks, kas prisiims atsakomybę šiandien, jeigu taip pat nutiks kokiai nors, pavyzdžiui, e. sveikatai? Kas pasakys, kad tai… Kas susimokės tas išpirktas ir prisiims atsakomybę?
Šis įstatymas yra geras. Taip, tai yra žingsnis pirmyn. Mes judame su tam tikrais nedideliais pakeitimais, tačiau turime ateiti su daug rimtesniais sprendimais. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turi turėti daug rimtesnius įgaliojimus ir atsakomybę. Jis turi galėti pasakyti, kad ši sistema yra nesaugi ir mes jai neleidžiame veikti toliau. Vien teorinė galimybė pasakyti, kad šiai sistemai negalima, privers susimąstyti kiekvienos informacinės sistemos valdytojus.
Tai gal nėra toks labai idealus kibernetinio saugumo pavyzdys, bet mes šiandien turime šimtus, pavyzdžiui, savivaldybių administruojamų internetinių svetainių, kurias mes žinome, kad jos yra skylėtos, nesaugios, kur ten su elementariomis žiniomis galima sudėti melagingus pranešimus ir taip toliau. Taip, internetinės svetainės nėra kažkokia pagrindinė kibernetinio saugumo užduotis, ką mes turime apsaugoti. Yra daug svarbesnių sistemų ir ten turime kreipti dėmesį, bet šiandien mes pagal tą internetinių svetainių pavyzdį matome, kad niekam nerūpi. Savivaldybės neprisiima atsakomybės, joms tai neatrodo prioritetinis dalykas. Kibernetinio saugumo centras nieko nepadaro. Tai kibernetinio saugumo atsakomybė turi padidėti.
Antras dalykas. Finansavimas naujų informacinių sistemų turi būti numatytas privalomai kibernetiniam saugumui užtikrinti. Šiandien mes sukuriame sistemas, mes labai džiaugiamės nauja skaitmenizacija, naujomis funkcijomis, naujomis galimybėmis – viskas internete, mes pamirštame apie tamsiąją skaitmenizacijos pusę, tai yra saugumą. Šiandien neskiriame tam finansavimo. Jokiuose europiniuose projektuose, kai mes finansuojame naujas sistemas, nėra įrašyta, kad ten turi būti užtikrintos rekomendacijos, taisyklės, kibernetinio saugumo standartai.
Trečias dalykas yra kibernetinių incidentų tyrimas. Šiandien mes neturime taisyklių, neturime reikalavimų, ką daryti įvykus kibernetiniam incidentui. Mes labai dažnai atstatome sistemas iš kokių nors atsarginių kopijų, tačiau jokia policija, joks atėjęs Kibernetinio saugumo centro specialistas negali išsiaiškinti, o kas ten iš tiesų įvyko. Todėl pas mus nefunkcionuoja ir priežiūra. Šitai irgi turi būti reglamentuota. Mes Seime nesurašysime konkrečių nurodymų, kaip tai turi būti padaryta. Tai turi padaryti specialistai, už tai turi prisiimti atsakomybę Vyriausybė. Pats Kibernetinio saugumo centras turi ateiti ir pasakyti, ką jis gali ir kaip padaryti, ir kokie geriausi sprendimai. Labai tikiuosi, kad šita žinutė bus išgirsta ir kad mes pajudėsime į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasisakančių nematau.
Dabar dėl motyvų. Už – R. Lopata. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Labai ačiū. Svarstomas Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimas, priminsiu, kas juo siūloma. Iš esmės siūlomi trys dalykai. Pirma, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradės vykdyti nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos funkcijas. Įstatyme numatomos sąlygos, kurių laikantis spragų paieška tampa teisėta. Tai labai svarbu. Ir Krašto apsaugos ministerija gauna naują funkciją – tvirtinti techninio kibernetinio saugumo priemonių sąrašą. Turint omenyje vis didėjančias rizikas ir grėsmes, ir realias intervencijas į šalies apskritai ir konkrečiai į privačių institucijų kibernetines sistemas, šie pakeitimai iš tikrųjų yra labai svarbūs. Aš suprantu, kad tai žingsnis pirmyn, nors ir ne tas, ką kalbėjo ponas K. Adomaitis, bet reikia sveikinti šitą žengtą pirmąjį žingsnį. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų pasisakyti, matau, nėra norinčių. Apsispręsime balsuodami šiek tiek vėliau.
Gerbiami kolegos, aš norėčiau su jumis pasitarti. Kadangi mes turime rytinėje darbotvarkėje priėmimus, kurie yra svarbūs ir dėl kurių yra gauta nemažai Seimo narių pasiūlymų, aš bijau, kad 15 minučių balsavimo laikas, kuris numatytas, gali būti per trumpas. Ar, gerbiamieji kolegos, galėtumėte su frakcijos nariais sutarti taip, kad Seimo salėje jie galėtų būti jau 11 valandą, kad mes galėtume sklandžiai per balsavimus pereiti ir tada apsispręsti dėl visų pasiūlymų, kurie yra registruoti dėl kelių svarbių įstatymų projektų priėmimo stadijoje. Matau, kad lyg ir yra toks sutarimas. Gerbiami kolegos, labai prašyčiau 11 valandą būti Seimo salėje, kad galėtume apsispręsti priėmimo stadijoje dėl svarbių siūlymų ir pačių įstatymų projektų. Dėkoju.
10.39 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059(2), Baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4060, Teismų įstatymo Nr. I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4061, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 papildymo 61 straipsniu ir 7, 9, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4062(2), Civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 1751, 604, 605, 6241, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4063, Administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4064(2), Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4066(2), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4067, Civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287, 6.22814, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4068(2), Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4069(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 431 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4070, Notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4071, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4072, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4073(2), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4074(2), Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4075(2), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4076(2), Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 papildymo 411 straipsniu ir 42, 65, 66, 67, 671 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4077(2) (svarstymas)
Dabar 1-9.1 klausimas ir grupė lydimųjų įstatymų projektų.
Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos – S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau pasiūlyti pirmininkams ir visam Seimui, jeigu sutiktų, truputėlį kitą galbūt svarstymo tvarką. Dėl visų šitų 18 projektų pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl jo specifikos, nors čia surašyta truputėlį kitaip. Jie, visi šitie projektai, yra visiškai glaudžiai susiję. Jeigu papildomi komitetai pristatytų išvadas, stovėdamas tribūnoje aš galėčiau labai aiškiai paaiškinti, kodėl vienais atvejais yra pritarta, kitais siūloma atmesti. Būtų toks ištisinis sklandus svarstymo procesas. Manau, kad tai neprieštarautų Statutui.
PIRMININKAS. Tikrai taip, aš manau, kad tai neprieštarautų Statutui. Pradėsime kviesti žmones dėl darbotvarkės 1-9 klausimo, kas galėtų pristatyti komitetų išvadas. Ekonomikos komiteto pranešėja R. Miliūtė, dabar aš jos nematau. Ar V. Bukauskas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto galėtų? Atsiprašau, A. Kupčinskas iš Ekonomikos komiteto. Gerai, kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą į tribūną pristatyti rezultatus dėl visų susijusių įstatymų projektų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, galiu pasakyti, kad dėl visų įstatymų projektų komitetas balsavo ir bendru sutarimu pritarė. Galėčiau detaliai, bet absoliučiai dėl visų bendru sutarimu. (Balsai salėje) Dėl visų projektų komitetas balsavo ir nutarimas yra pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Galėčiau ir atskirai.
PIRMININKAS. Labai dėkui už pristatytą išvadą. Kas iš VVSK galėtų pristatyti? (Balsai salėje) Taip, tada kviestume T. V. Raskevičių iš Žmogaus teisių komiteto pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradėsiu nuo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 17 ir 22 straipsnių pakeitimo projekto. Žmogaus teisių komitetas svarstė praėjusių metų gegužės 27 dieną. Atsižvelgdamas į suinteresuotų institucijų, būtent Teisės departamento, Ekonomikos komiteto, pasiūlymus komitetas patobulino įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
Toliau pristatau Seimo kontrolierių įstatymo 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Žmogaus teisių komitetas taip pat svarstė gegužės 27 dienos posėdžio metu. Atsižvelgdamas į suinteresuotų institucijų – Teisės departamento, Ekonomikos komiteto ir pačių Seimo kontrolierių įstaigos – pasiūlymus tobulino projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ir toliau pristatau Lygių galimybių įstatymo 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Istorija ta pati, komitetas svarstė gegužės 27 dienos posėdyje. Pagal suinteresuotų šalių pateiktus siūlymus komitetas tobulino projektą ir patobulintam projektui ir komiteto išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatytas Žmogaus teisių komiteto išvadas. Dabar dar reikėtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pristatymo. Ar yra čia komiteto narių, kurie galėtų pristatyti? (Balsai salėje) Galbūt R. Tamašunienė galėtų padėti pristatyti VVSK išvadas? Ne, kol kas negalėtų. Aš bandysiu perskaityti visas VVSK išvadas.
Dėl Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. VVSK svarstė ir nutarė pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu ir siūlyti tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Dėl Administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projekto. VVSK svarstė ir nutarė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabas.
Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto VVSK sprendimas – atmesti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir argumentus, kad elektroninio pašto adresas negali būti vienu iš gyvenamosios vietos požymių, kadangi jis nėra susijęs su asmens gyvenamąja vieta. Elektroninio pašto adresas yra naudojamas komunikuoti per elektronines ryšio sistemas, tai yra siųsti ir gauti informaciją, ir šiuo metu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme yra nuostata, suteikianti galimybę asmeniui, jeigu jis pageidauja, pateikti savo elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį duomenį.
Antra, visi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą, tai yra visi būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektorių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Įvertinus tai, kad tam tikra šalies gyventojų dalis nesinaudoja elektroninio ryšio paslaugomis, jiems tai būtų didelė finansinė našta. Už tokį sprendimą balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė išvadą dėl Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto sprendimas – įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui komitetas nutarė pritarti bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui komitetas pritarė ir siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas.
Taip pat Seimo kontrolierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui komitetas siūlė pritarti ir pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Pritarė bendru sutarimu.
Taip pat dėl Lygių galimybių įstatymo: VVSK įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu ir siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas.
Dėl teisės gauti informaciją iš Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto: VVSK nutarė pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu.
Ir dėl Konstitucinio Teismo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo: VVSK nutarė pritari įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dabar pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, šių visų įstatymų projektų svarstymo rezultatai. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai iš tiesų labai įdomus paketas, labai įdomus projektas. Pagrindinis įstatymas buvo priimtas dar praeitų metų rudens sesijoje. Tai yra Viešojo administravimo įstatymas, kuris numato, kad Viešojo administravimo institucijos arba kiti subjektai tarpusavyje susižino per elektroninio įteikimo sistemą, vadinamąją e. įteikimo sistemą. Ir štai kartu su Viešojo administravimo įstatymu buvo parengta ir šiandien svarstoma dar 18 įstatymų projektų, pagal iniciatorius, pagal šiuos įstatymus visos išvardintos institucijos naudosis e. įteikimo sistema.
Ką reiškia e. įteikimo sistema? Tai reiškia, kad dokumentas keliauja elektoriniu būdu ir jeigu subjektas, o viešojo administravimo institucija, juridiniai asmenys privalo turėti, fiziniai asmenys gali turėti, jeigu turi elektroninio pašto dėžutę šioje sistemoje, jam įteikiamas dokumentas su visomis pasekmėmis elektroniniu būdu. Jeigu asmuo, kuris neprivalo turėti ir neturi elektroninio pašto dėžutės toje sistemoje, sistema spausdina popierinį dokumentą ir tas dokumentas įteikiamas. Tai yra puikus dalykas, tačiau yra nemažai institucijų, kurios jau biudžeto lėšomis yra sukūrusios savo sistemas, kurios yra aukštesnio saugumo lygio, į jas galima įteikimo sistemą integruoti, tačiau nėra prasmės pakeisti tų egzistuojančių sistemų e. įteikimo sistema.
Papildomi komitetai ir mūsų pagrindinis komitetas gana ilgai, apie metus, svarstė šiuos projektus ir štai dabar aš paskelbsiu, kokius mes priėmėme sprendimus. Administracinių bylų teisenos projektas Nr. XIVP-191. Kadangi teismai turi savo išvystytą sistemą ir toliau vysto vadinamąją LITEKO, šiuo atveju e. įteikimo sistema neturi jokios reikšmės, ir komitetas siūlo šį projektą atmesti. Visi septini posėdyje dalyvavę komiteto nariai pritarė įstatymo projektui. Šiame projekte… Iš tiesų, atsiprašau, atmesti e. įteikimo sistemą, tačiau kartu pakoregavome Administracinio teismo įstatymo nuostatas, kurios susijusios su administracinių ginčų komisijų reglamentavimu. Štai tokiu atveju e. įteikimo sistema eliminuota, tačiau yra patobulintas įstatymas, atskiriant administracinių ginčų komisijų reglamentavimą. Komitetas tokiam patobulintam įstatymo projektui pritarė visais balsais.
Kitas projektas yra Baudžiamojo proceso kodekso – 1-9.2 klausimas. Šį projektą komitetas visų dalyvavusiųjų balsais, už – 7 balsais, siūlo atmesti, nes tiek teismai, tiek prokuratūra… Teismai jau turi šiuo metu egzistuojančią, kaip minėjau, sistemą, prokuratūra nuo liepos 1 dienos įdiegė savo aukštesnio saugumo lygio sistemą ir tokiu atveju naudosis savo sistema. Todėl šis projektas netenka reikšmės ir jį siūloma atmesti.
Teismų įstatymo projektą komitetas irgi visų 7 dalyvavusiųjų balsais už siūlo atmesti, nes teismai, kaip minėjau, turi savo atskirą LITEKO sistemą, ja naudojasi ir ji yra aukštesnio saugumo lygio.
Kitas projektas yra Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektas. Šiuo atveju e. įteikimo sistema yra labai svarbi, nes ginčo šalys į komisijas galės kreiptis ir gauti visą susirašinėjimą per šią sistemą, e. sistemą. Kol kas į LITEKO nėra integruota. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir siūlo jam pritarti po svarstymo visų dalyvavusiųjų 7 balsais už.
1-9.5 klausimas – tai Civilinio proceso kodekso projektas. Komitetas visų 7 balsavusiųjų balsais už siūlo jį atmesti, nes, kaip minėjau, teismai civiliniame procese turi visiškai atskirą savo sistemą.
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso projektas. Šiuo atveju yra daug institucijų, įskaitant policiją ir kitas, kurios gali naudotis e. įteikimo sistemos privalumais. Komitetas patobulino tas normas ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui visų 7 dalyvavusių balsais už.
Kitas projektas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektas. Čia buvo keletas projektų per tą laiką pateikta. Komitetas juos sujungė ir taip pat 7 balsais už siūlo pritarti įstatymo patobulintam projektui sujungiant su kitais analogiškais projektais.
1-9.8 klausimas – tai Gyventojų registro įstatymo projektas. Šį projektą komitetas irgi visais 7 balsais už siūlo atmesti, nes jau 2020 m. gegužės 21 d. analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas Gyventojų registro įstatyme, taigi projektas yra netekęs aktualumo.
Civilinio kodekso įstatymo pataisų projektas – 1-9.9 klausimas. Komitetas siūlo pritarti. Sujungė tris įstatymų projektus, kurie buvo su tuo susiję, ir 7 balsais už siūlo pritarti patobulintam Civilinio kodekso įstatymo projektui.
Toliau 1-9.10 klausimas – tai Pašto įstatymo projektas. Komitetas, jau čia yra praeitos kadencijos, visų 11 dalyvavusių komiteto narių balsais už siūlo pritarti šiam įstatymo projektui.
Kitas įstatymo projektas – 1-9.11 klausimas, tai yra Antstolių įstatymo projektas. Komitetas svarstė šioje kadencijoje ir siūlo projektą atmesti, nes antstoliai turi susikūrę savo antstolių informacinę sistemą, kuria naudojasi. Jeigu reikia, ši sistema gali būti integruota, bet ne pakeičiama.
Toliau. Komitetas svarstė Notariato įstatymo projektą ir irgi visais 7 balsais už siūlo jį atmesti, nes notariatas jau turi įdiegęs savo e. notaro informacinę sistemą ir e. įteikimo sistema šiuo atveju nereikalinga.
1-9.13 klausimas – Prokuratūros įstatymo papildymo projektas. Komitetas taip pat visais 7 balsais už siūlo jį atmesti, nes liepos 1 dieną Generalinė prokuratūra ir prokuratūros sistema įdiegė integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą, kuri bus aukštesnio apsaugos lygio, tenkinanti prokuratūros poreikius.
1-9.14 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projektas. Šiuo atveju praeitos kadencijos komitetas 11 balsų už pritarė įstatymo projektui, ir siūlome pritarti patobulintam projektui, nes šiuo atveju žmonės ir institucijos galės naudotis šia sistema.
Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Praeitos kadencijos komitetas 11 balsų už balsuodamas pritarė įstatymo projektui ir siūlo jam pritarti, nes šiuo atveju tai yra viešojo administravimo klausimai.
1-9.16 klausimas – Lygių galimybių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat 11 balsų už komitetas siūlo šitą e. sistemą įdiegti į šios institucijos naudojimo sistemą.
1-9.17 klausimas. Vėl praeitos kadencijos 11 dalyvavusių balsais už komitetas pritarė įstatymo projektui ir siūlo pritarti po svarstymo.
1-9.18 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo projektas. Jau šios kadencijos komitetas 7 balsais už pritarė patobulintam įstatymo projektui, kad asmenys, kurie kontaktuoja su Konstituciniu Teismu, ir Konstitucinis Teismas galėtų naudotis e. įteikimo sistema.
Štai, kolegos, yra toks paketas, kuris yra visiškai glaudžiai tarpusavyje susijęs, ir mes siūlome tokiu būdu po svarstymo šioms išvadoms pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkoju pranešėjui. Diskutuoti dėl šių projektų užsirašiusių nebuvo. Gerbiami kolegos, Administracinių bylų teisenos įstatymo projektui Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Visi kiti komitetai taip pat buvo pritarę. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Gerbiami kolegos, ačiū, galime. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas – siūlo atmesti šį įstatymo projektą. Ar, gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti šio įstatymo projekto atmetimui, kaip ir siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Galime? Galime. Ačiū, pritarta.
Taip pat analogiškai 1-9.3 klausimas – Teismų įstatymo projektas. TTK siūlo atmesti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galime. Ačiū, atmetimui pritarta.
1-9.4 klausimas. Siūloma pritarti. Ar galima bendru sutarimu pritarti 1-9.4 po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-9.5 klausimas – Civilinio proceso kodekso keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymas. TTK siūlo atmesti. Ar galima bendru sutarimu atmesti po svarstymo? Galime. Ačiū, pritarta atmetimui.
Darbotvarkės 1-9.6 klausimas – Administracinių nusižengimų keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. TTK ir kiti komitetai siūlo pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 1-9.7 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektas. Čia yra pataisų, dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo keletas pasiūlymų. Ar pirmininkas norėtų kalbėti? Taip. Prašau į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra Seimo nario S. Gentvilo dar 2017 metų pasiūlymas. Aš nežinau, ar kolega reikalautų balsuoti. Mes nepritarėme, bet čia yra dėl sąvokų, kuriame įstatyme sąvoka turi būti. Kadangi čia yra sujungti du projektai, tai šitame svarstomame projekte mes naudojamės kito įstatymo sąvokos apibūdinimu. Mes nepritarėme, nes ne dėl tos vietos pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik pasiūlymo teikėjo mes neturime. (Balsai salėje) Aš suprantu, kad tokiu atveju mes turėsime balsuoti ir apsispręsti.
Gerbiami kolegos, kaip tik 11 valanda, svarstome darbotvarkės 1-9.7 klausimą. Aš kviesčiau tada visus apsispręsti dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, dėl S. Gentvilo pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas už S. Gentvilo pasiūlymą, tas balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Prieš, prieš, nes čia visai ne dėl to įstatymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Už – 33, prieš – 7, susilaikė 52. Nepritarta šiam pasiūlymui. Taip pat yra dėl 1 straipsnio pasiūlymas. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Irgi kolegos S. Gentvilo pasiūlymas patikslinti sąvoką. Mes patikslinome, pritarėme iš dalies. Aš manau, kad kolega turbūt sutiktų su tuo, jeigu būtų salėje.
PIRMININKAS. Gal ir mes galime bendru sutarimu formuluoti, kad komitetas pritarė iš dalies ir patvirtiname šį pakeitimą? Taip, ačiū. Dėl 2 straipsnio dar yra S. Gentvilo pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Yra datos patikslinimas. Kadangi čia yra labai senas siūlymas, tai mes siūlome kitą šių metų datą, tik dėl to.
PIRMININKAS. Gerai, tai gal galime bendru sutarimu nepritarti šiam siūlymui, kaip praradusiam aktualumą? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Ar Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektui galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl darbotvarkės 1-9.8 klausimo – Gyventojų registro įstatymo projekto. Pagrindinis TTK siūlo atmesti. Ar galime bendru sutarimu atmesti? Galime. Ačiū, tam pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-9.9 klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra analogiškas S. Gentvilo siūlymas dėl įsigaliojimo datos. Komitetas jam nepritarė. Ar galime ir mes bendru sutarimu nepritarti, nes data jau praėjusi? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Tada, gerbiami kolegos, 1-9.9 klausimui gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 1-9.10 klausimas – Pašto įstatymo projektas. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime pritarti, pritarta.
Darbotvarkės 1-9.11 klausimas – Antstolių įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas siūlo jį atmesti. Ar galime bendru sutarimu pritarti TTK išvadai? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-9.12 klausimas – Notariato įstatymo projektas. Analogiškas TTK siūlymas – atmesti. Ar galime pritarti TTK siūlymui? Galime. Atmesta po svarstymo.
Darbotvarkės 1-9.13 klausimas – Prokuratūros įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. TTK siūlo jį atmesti. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Projektas atmestas.
Darbotvarkės 1-9.14 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Yra pasiūlymų. Yra du pasiūlymai dėl šio Vaiko teisių įstatymo.
Dabar T. V. Raskevičių, kaip pagrindinio komiteto pranešėją, kviesčiau į tribūną. Yra du Ekonomikos komiteto siūlymai dėl Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstatymo, atsiprašau, net trys siūlymai. Pirmas siūlymas. Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Ar norėtumėte dar ką nors pridurti prie šito?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ne, pridurti nenorėčiau, siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Supratau. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai formuluotei dėl nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo sistemos? Galime? Pritarta bendru sutarimu. Yra antras pasiūlymas, kuriam ŽTK taip pat pritarė iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū. Jūs tribūnoje. Ačiū. Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo daugiau pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-9.15 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komitetas taip pat buvo pateikęs analogiškus siūlymus, tai analogiški siūlymai. Pirmajam siūlymui dėl 1 straipsnio pritarė iš dalis. Ar galime bendru sutarimu fiksuoti tokį pritarimą? Galime. Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat Ekonomikos komitetas siūlo pakeitimą, kuriam pagrindinis, šiuo atveju Žmogaus teisių komitetas, pritarė iš dalies. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar 1-9.15 klausimui galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-9.16 klausimas – Lygių galimybių įstatymo projektas. Ekonomikos komitetas siūlė pakeisti 29 straipsnį, ŽTK pritarė iš dalies. Ar galime pritarti tokiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Tada visam įstatymui po svarstymo galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Labai ačiū Tomui.
Darbotvarkės 1-9.17 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-9.18 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo projektas. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad atsiliepėte į susirinkimo paankstinimą. Pradedame balsavimo procedūras.
11.09 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3688(2) (priėmimo tęsinys)
Kadangi reikės nemažai balsuoti dėl svarbių įstatymų, tai pradėkime nuo darbotvarkės 1-2.1 klausimo – projekto Nr. XIIIP-3688. Gal aš dar kartą kviesčiau A. Gedvilą į tribūną, nes dar reikės dėl Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo balsuoti. Gerbiami kolegos, kadangi dabar jau visi esame salėje… Dėl pirmojo S. Gentvilo pasiūlymo dėl 1 straipsnio mes turėjome pritarimą.
Dar kartelį – komitetas pritarė S. Gentvilo pasiūlymui dėl 1 straipsnio. Ar komitetas dar norėtų pakomentuoti? Manau, kad jau šnekėjome. Motyvų kaip ir nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti S. Gentvilo siūlymui, kuriam komitetas pritaria? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio Teisės departamento išvados pasiūlymo mes jau kalbėjome. Taip pat yra dėl 2 straipsnio… Atsiprašau, 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti priėmimo stadijoje? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
2 straipsniui galime pritarti priėmimo stadijoje bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta, galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat negauta, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 5 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar dar norėtumėte ką nors pridurti? Manau, kad galime pritarti. Taip pat S. Gentvilo du pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Prašau komitetą trumpai pristatyti: 5 straipsnis, kur yra siūloma pakeisti 51 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komiteto nuomonė yra pritarti ir komiteto pasiūlymas: projekto 5 straipsnio 1 dalyje, keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje, atsisakyti galimai perteklinių kriterijų ir po žodžių „ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas“ išbraukti žodžius „atsižvelgiant į paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius“.
PIRMININKAS. Aš patikslinsiu šiek tiek dabar: 51 straipsnio 8 dalį Seimo narys S. Gentvilas siūlė papildyti, kad viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka šviečia, konsultuoja ir nagrinėja prašymus, skundus, pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo, energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinių reikalavimų, atestavimų, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo klausimais vykdo šių ekspertų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams stebėseną. Ar galime svarstyti šį pasiūlymą, ar tikrai bus 29 balsai? Manau, kad taip, yra. Galime svarstyti.
Ar galime, gerbiami kolegos, pritarti tokiai formuluotei, kuriai komitetas pritaria? Ačiū, galime. Pritarta bendru sutarimu.
Ir taip pat Seimo narys S. Gentvilas siūlė analogiškai dėl Statybos sektoriaus vystymo agentūros papildyti 22 straipsnio 11 dalimi. Ir komitetas jai pritarė. Ar galėtume, ar yra 29 pritariantys? Yra, matau, kad tikrai taip. Galime svarstyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
6 straipsnis. Dėl įsigaliojimo datos. Analogiškai, kaip jau susijusiuose projektuose, S. Gentvilas siūlo patikslinti įsigaliojimo datas. Komitetas tam pritaria, taip? Ar galime bendru sutarimu svarstyti šiuos du pasiūlymus? Galime, pritarta. Ar galime jiems pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Ar galime tada 6 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ačiū komiteto pranešėjui. Visų straipsnių pasiūlymus mes jau įvertinome.
Gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės 1-2.1 klausimo (dėl motyvų pasisakėme) – Statybos įstatymo Nr. I-1240 12, 16, 17, 18 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3688(2) priėmimo skelbiu balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Įstatymas (projektas XIIIP-3688(2) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3689(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pastraipsniui. Ten du straipsniai, mes jau… Atsiprašau. Taip, du straipsniai, pritarėme. Skelbiu balsavimą dėl Teritorijų planavimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3689(2) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas. Dabar jau kviečiu pranešėją P. Kuzmickienę į tribūną dėl Farmacijos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Čia yra pasiūlymas iš keturių straipsnių. Dėl jo yra pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės ir kitų užregistruotas pasiūlymas. Dabar kviečiu pristatyti siūlymą I. Kačinskaitę-Urbonienę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šituo įstatymu mes siūlome, kad nebūtų vietos manipuliacijai ir kad net antrą pasirinkimą… tai yra mažiausiai antru pasirinkimu kainuojančius vaistus visos vaistinės ir vaistininkai turėtų turėti vietoje ir tiesiog fiziškai parodyti, padėti ant stalo tam, kad iš tiesų nekiltų abejonių, jog kartu su šiuo įstatymo pakeitimu būtų renkamos priemokos už kompensuojamus vaistus. Norėdami užtikrinti, kad mažiausias pajamas gaunantys mūsų pensininkai, senjorai turėtų galimybę vis dėlto įsigyti pačius pigiausius kompensuojamus vaistus, kad iš tikrųjų jiems būtų pasiūlyta tai padaryti, kad nebūtų manipuliuojama, kad iš tikrųjų po to nebūtų sakoma, kad neturime šito vaisto, galime pasiūlyti tik patį brangiausią su tam tikra priemoka, siūlome tam tikrus saugiklius.
Šitas pataisymas nieko nekainuoja. Iš tiesų kalbama apie tai, kad fiziškai būtų tie vaistai vaistinėse. Tikrai labai kviečiu visus pritarti, pagalvoti apie tai, kaip mūsų mažiausias pajamas gaunančius vyriausius visuomenės narius apsaugoti, užtikrinti skaidrumą ir visa kita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymas pristatytas. Dabar ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys tokiam pasiūlymui? Kviečiu apsispręsti ir balsuoti, kas pritaria, kad svarstytume tokį pasiūlymą. Yra 29.
Komiteto nuomonę prašau pristatyti, Paule.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Vis dėlto buvo sunku suprasti siūlymo esmę. Ir dabar numatyta, kad vaisto pasirinkimas būtų pristatomas monitoriuje. Farmacijos specialistas privalo pacientui pateikti informaciją apie pigiausią vaistą. Tokių reikalavimų yra pakankamai, todėl, kaip jau sakiau, komitetas šiam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų už pasiūlymą nori kalbėti A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad Ieva puikiai pristatė pačią idėją ir iš tiesų jinai yra teisinga. Esame girdėję ne vieną istoriją iš pacientų, kai tų pigesnių vaistų tiesiog nėra arba apie juos nutylima, nepasakoma. Žinote, ne kiekvienas žmogus, ypač vyresnio amžiaus, skaito tos ekranus, kuriuose informacija yra pateikiama, kartais iš užuominų susidaro įvairiausias nuomones apie vaistus. Ši pataisa įpareigotų tiesiog fiziškai vaistą su mažiausia priemoka pacientui, tegul tai ir antra opcija, bet tiesiog fiziškai turėti ir paduoti. Kviesčiau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, akivaizdu, kad tai yra visiškai perteklinis reikalavimas. Jūs įsivaizduokite kitas sritis. Ar irgi tada įvesime reikalavimus pateikti ant stalo, padėti, parodyti įpakavimą, vaisto spalvą ir panašiai. Tas dabar fiziškai ir vyksta. Yra monitorius, kuriame matomi visi vaistai, tarp jų ir pigiausias, už kurį mokėti nereikia, ir visi kiti vaistai, už kuriuos, jeigu rinksis pagal gydytojų rekomendacijas, pacientas galės primokėti skirtumą. Fiziškai ir dabar tai vyksta. Kam reikalingi tokie pertekliniai reikalavimai, kad kas nors fiziškai turėtų padėti ant stalelio, parodyti įpakavimą, pavadinimą, spalvą. Visiškai, kolegos… Mes gyvename Europos Sąjungos valstybėje, kam tokie nelogiški reikalavimai reikalingi.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Prašau apsispręsti dėl I. Kačinskaitės-Urbonienės ir kitų pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 114: už – 48, prieš – 29, susilaikė 37. Nepritarta.
Taip pat dėl to paties straipsnio buvo pateikti Seimo narės J. Sejonienės siūlymai. Vienas atsiimtas, o, kitas, birželio 9 dienos, nėra atsiimtas. Prašysiu J. Sejonienę pristatyti siūlymą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau atsiimti ir šį siūlymą. Iš tiesų esu paskubėjusi dėl pirmo siūlymo, ten reikėtų dviejų atskirų įstatymų projektų. O dėl antro ir trečio, manau, kad protinga būtų sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo. Tikrai prie jų sugrįšime, bet šiuo metu norėčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ar teisingai suprantu, kad ir dėl 2 straipsnio pasiūlymas atsiimamas?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Tikrai taip.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Tada, gerbiami kolegos, priėmimas.
Dėl 1 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir 4 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo projekto už nori kalbėti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, aš suprantu gerbiamo A. Verygos misiją ir iškeltą idėją kovoti su farmacininkais ir aš ją pateisinu, man atrodo, kad tai šventas karas, bet mes negalime statyti pacientų ir eilinių žmonių į fronto liniją. Negalime kovoti jų sąskaita. Negalime priimti sprendimų, dėl kurių galų gale nukenčia eilinis pilietis. Man atrodo, šiandien turime sudėti ginklus ir paieškoti kitų instrumentų, pagalvoti, kad paciento teisė ir paciento interesas yra pirma. Todėl aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir užtikrinti, kad eiliniai piliečiai galėtų pasirinkti jiems labiausiai tinkamą vaistą, o valstybė prisidėtų jį kompensuodama. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad pacientus reikia vis dėlto edukuoti ir bandyti, kad ir kaip tai būtų sunku, paaiškinti jiems ir šviesti apie vaistus, ypač apie generinius vaistus. Ir tie įstatymo pakeitimai, kurie buvo priimti praėjusioje kadencijoje, nebuvo kažkoks ar mano asmeninis, ar mūsų frakcijos, ar partijos išsigalvojimas, tai buvo sprendimai, kurie atliepė EBPO, Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus, rekomendacijas, ypač dėl žmonių, kurie turi mažas pajamas. Ir tikrai, veikiant šitiems pakeitimas, pavyko pasiekti labai daug, pavyko racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Tų lėšų sąskaita padidinti vaistų kompensavimo lygius, įtraukti naujus vaistus į kompensavimą. Šitas žingsnis, jeigu jis bus priimtas Seime, tai bus žingsnis atgal. Aš iš tikrųjų nelabai suprantu, kam mes tada stojame į tokias organizacijas kaip EBPO, kam mes esame Pasaulio sveikatos organizacijos nariai, jeigu vadovaujamės kažkokiais mokslu nepagrįstais dalykais. Medicina nėra tiesiog žmonių apsisprendimo reikalas. Jeigu žmonės pradės spręsti, kaip turėtų būti vykdoma operacija, ką reikia daryti su kitomis procedūromis, turbūt sutiksite, kad tai nebūtų labai profesionalu. Todėl kviečiu nepalaikyti šitų įstatymo pakeitimų ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų kai išgirstu, taip, aš sutinku, EBPO, Pasaulio sveikatos organizacija yra svarbu. Sutinku, kad buvo sutaupyta PSDF lėšų, bet nepaminimas vienas faktas, kad po tų pataisų milžiniškus kaštus ir milžiniškas išlaidas patyrė patys pacientai, kurie, deja, tuo pigiausiu vaistu dėl įvairiausių priežasčių negalėjo pasinaudoti ir turėjo susimokėti būtent visą kainą. Šiuo atveju esu už, kad mes galėtume palikti žmonėms šitą pasirinkimą, galimybę, įskaitant ir tą kompensuojamą mažiausią kainą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdžiai ponai konservatoriai tik manipuliuoja, kad jie atstovauja žmonėms, nori, kad būtų kokybiškesnis vaistas. Buvo labai logiškas pasiūlymas, kad vaistinė turėtų pigiausią vaistą pagal veikliąją medžiagą. Deja, kadangi šita nuostata nepriimta, tai kodėl vaistinei turėti tą pigiausią vaistą, jeigu ji gali parduoti brangiausią vaistą. Be abejonės, tai vėl skurdins žmones, ypač mažas pajamas turinčius žmones ir vyresnio amžiaus. Aš manau, kad šita nuostata yra ir korupcinė, ir labai naudinga vaistinėms, prekybos tinklams. Todėl manau, kad išvadas turėtų pateikti ir STT. Ar nėra šitame įstatyme korupcijos apraiškų? Yra, kaip yra, ir manau, kad konservatoriai seniai tarnauja ne žmonėms, o stambiajam verslui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad Civiliniame kodekse yra įrašyta, kad gydytojas, gydantis ligonį, turi dėti maksimalias pastangas. Tai kaip jis gali dėti maksimalias pastangas, jeigu jam suteikta galimybė išrašyti tik pigiausią vaistą. Deja, pragyvenimo lygis yra toks, kad ne visi žmonės gali įsigyti pigiausią vaistą. Aš galėčiau pasakyti kokius 10–15 Seimo narių, kurie kreipėsi į mane, kai buvo įvedama ta tvarka, ir keikė, kad, deja, iškrito, nebeliko vaisto, kuris jam buvo efektyvus, ir dabar turi pirkti visa kaina arba naudoti kelis kartus per dieną kitą veikliąją medžiagą. Tai tikrai nėra taip, kaip teigia kolega P. Gražulis, kuris visiškai nesiorientuoja šitoje situacijoje.
Be abejonės, kolegos, kad valstybei tai papildomai kainuos, nes iki tol mokėdavo žmogus, bet mes sakome, kad ir gydymo, ir farmacijos srityje turi atsirasti morali politika. Kai buvo teigiama praeitoje kadencijoje, kad žmonės sutaupo labai daug lėšų, STT atkreipė dėmesį, kad, deja, ministerija nepateikė duomenų, o kiek žmonės permoka, kai perka visa kaina. Buvo ministerija rodžiusi duomenis, kiek sutaupo, kada perka pigiausią, bet apie 40 % žmonių perka tą patį vaistą, kurį jam rekomenduoja gydytojas, parinkdamas schemą. Neretai schemai parinkti reikia net kelių mėnesių.
Kolegos, aš turiu užsakęs Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento analizę ir jums persiųsiu, gal neatkreipėte dėmesio. Iš esmės yra tikrai ne viena valstybė, kuri taiko pigiausių vaistų parinkimą, bet faktiškai visose valstybėse yra mechanizmas, kai žmogui suteikta teisė, gydytojui suteikta teisė paskirti kitą vaistą žmogui primokant arba iš rezervinių sąrašo, nes kai kuriose valstybėse yra rezervinis sąrašas. Valstybė kompensuoja, jeigu gydytojas skiria tą vaistą. Taigi kolega Aurelijus tikrai nemažai nuveikė šioje srityje, bet čia perlenkė lazdą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų reikia suteikti teisę žmonėms pasirinkti, kokį vaistą jie nori vartoti. Jeigu žmonės gali įsigyti vieną ar kitą vaistą su priemoka, mes visiškai neprieštaraujame. Bet bėda yra ta, kad šis įstatymas nėra pakankamai subalansuotas ir iš vieno kraštutinumo mes pereiname į kitą, iš labai konservatyvios sistemos pereiname į visiškai liberalią. Atsiranda terpė vaistininkams, vaistinių tinklams manipuliuoti sakant, kad vieno ar kito vaisto mes neturime ir štai siūloma jums įsigyti su didesne priemoka. Todėl aš asmeniškai negalėsiu tokiai šito įstatymo versijai pritarti, nors sutinku, kad reikėtų atverti daugiau galimybių. Siūlyčiau vis tik apgalvoti, kokius saugiklius galėtume sudėti taip, kad žmonėmis, ypač vyresnio amžiaus, nebūtų manipuliuojama ir jie nebūtų apgaudinėjami.
PIRMININKAS. Už kalbės K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Matyt, vėl nebūsiu elegantiškas ir paprieštarausiu gerbiamai Ievai ir gerbiamam A. Verygai. Aš sutinku, kad efektyvu valstybės biudžetui yra pasiūlyti tokią schemą, kokią buvo sugalvojęs A. Veryga, kad būtų kompensuojami tik tie vaistai, kurių formulė yra panaši kaip ir kitų vaistų, veiklioji medžiaga, tačiau yra pigiausi. Tačiau yra nemažai vyresnių žmonių, ir aš tokių turiu giminių ir pažįstamų, kurie gydosi jau daug metų, dešimtmečius. Jie yra vyresni negu Ieva, gydosi dešimtmečius, yra pripratę prie tam tikro vaisto, jo pavadinimo, net dėžutės ir formos ir atėję į vaistinę (skirtingai, Ieva, nei jūs sakote, jiems neįpirši) jie ieško to vaisto, konkrečiai šito vaisto, perka šitą vaistą ir juo gydosi. Ir tai yra dešimtmečius trunkantis procesas. Tai čia vaistininkas nieko neįpirš. Ir net gydytojas sunkiai pakeičia paciento tą nuomonę. Jis sako, man padeda.
Tai ir gerbiamam A. Verygai norėčiau pasakyti. Na, kaip dabar, sako, edukuoti tą 80-metį ar 90-metį žmogų. Ką jau ten edukuosi? Jis tiesiog gydosi. Jam tai padeda. Tai leiskime tam žmogui sumokėti mažiau už tą vaistą, kuris jam padeda. Čia yra humaniškas, teisingas poelgis. Ir neišleidžiama daugiau valstybės lėšų, biudžetas nenukenčia. Tai čia ir zuikis sveikas, ir pacientas, taip sakant, sveikas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Skelbiu balsavimą dėl Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-337(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau pasveikinti farmaciją su puikiu laimėjimu ir tuo, kad grįžta seni laikai, ir pasiųsti užuojautą teisėsaugai, kuri vėl turės tirti atvejus, kai medikai proteguoja tam tikrus gamintojus nurodydami, ką reikia pirkti, ir teisėsauga vėl turės tirti tuos atvejus, kai farmacija už tai atsilygina medikams. Sveikinu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žodį suteiksiu P. Gražuliui, ir pirmininkauja J. Razma.
P. GRAŽULIS (LRF). Pasirodo, ne tiktai ponas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi didelių ryšių su Lotynų Amerikos ir Kubos mafija, kurią jis pažįsta ir gali jus visus suvesti, bet ir gal mūsų Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas dabar A. Matulas taip pat su įtakinga bendruomene, sistema, kuri prekiauja vaistais, taip pat turi ne ką mažesnius ryšius ir gali mus visus supažindinti.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Repliką sako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žmonės, kurie padarė klaidų, geriausiai turi arba prisipažinti, arba patylėti. Kažkokia sąžinė turi būti. Mes vertėme gydytojus, vertėme žmones gydytis pigiausiais vaistais, įvedėme tvarką, kuri akivaizdžiai prieštaravo Vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, nes teismas pasakė, kad ta tvarka, kurią ministras įvedė, prieštarauja Konstitucijos principams, nes įstatyme turi būti nustatyta ta tvarka. Nors nepriimtas įstatymas, Vyriausybė patvirtino tą pačią tvarką, kuriai prieštaravo teismas.
Jūsų buvęs teisingumo ministras raštu kreipėsi į Vyriausybę ir perspėjo, kad tos tvarkos negali tvirtinti Vyriausybė, nes ji prieštarauja įstatymui. Jūs nekreipėte absoliučiai jokio dėmesio ir dabar turite sąžinės kalbėti apie mūsų padorumą, kai akivaizdžiai žmogui ir gydytojui suteikta teisė gauti ir skirti tokį gydymą, kuris jam labiausiai tinka. Tai valstybei nuo kitų metų papildomai kainuos keliolika milijonų. Kur čia žmogus praranda tuos pinigus, kur čia yra farmacinių kampanijų protegavimas?
Gerbiamas Gražuli, jau jūs turite 15 sakinių savo retorikoje ir bet kokį klausimą svarstant tik sukeičiate jų eigą ir tą patį kartojate. Tą patį ir tą patį. Jau atsibodote. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ką gi, pavardė populiari, prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Antanai Matulai, Kubos ir Lotynų Amerikos mafiją paminėjau pirmą kartą, o kad jis turi ryšių, viešai pasakė gerbiamas Ž. Pavilionis. Jums tai yra nežinoma? Man tai naujiena. Bet kad jūs turite seniai ryšius su farmacijos kompanijomis, tikrai man ne naujiena.
PIRMININKAS. Baigiame aiškintis farmacijos reikalus.
11.39 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(3) (priėmimas)
Dabar prie ne mažiau svarbių dalykų – Pluoštinių kanapių įstatymo projekto priėmimo. Čia liko balsuoti dėl pasiūlymų. Aš, taupydamas laiką, nesiūlysiu tikrinti, ar yra 29 balsai, remiantys pasiūlymą. Neabejoju, kad jie bus, nes kalbama apie pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Pirmasis yra… Pradedame 1 straipsnio priėmimą. Tame bendrajame 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas visas įstatymas, yra vidinis 1 straipsnis ir dėl 2 straipsnio yra… (Balsai salėje) Turbūt taip, priėmimą pastraipsniui mes darysime pagal tą vidinę numeraciją. To vidinio straipsnio 1 straipsnis pastabų nesulaukė. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio 1 dalies yra Seimo narių J. Gudausko ir G. Kindurio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kaip minėjau, mes netikrinsime dėl 29 balsų. Laikome, kad tiek yra. Balsuojame, ar pritarti šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė. (Balsai salėje)
Už – 100, prieš nėra, susilaikė 11. Šiam pasiūlymui pritarta.
Dabar dėl 2 dalies yra taip pat minėtų Seimo narių pasiūlymas. Šiuo pasiūlymu tikslinama sąvoka, kas yra patvirtinamasis dokumentas. Komitetas pasiūlymui pritarė. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 4.
Kai tiek nedaug susilaikančių, galbūt aš galėsiu prašyti dėl kitų pasiūlymų, kad gal bendru sutarimu mes pritarsime, tai yra… (Balsai salėje) Yra šauksmas „balsuojame“, tai tenka jį išgirsti.
Dabar pasiūlymas dėl 3 dalies. Autoriai – tie patys Seimo nariai. Komitetas pasiūlymui pritarė. Čia yra dėl sąvokos „patvirtintasis sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų importuotojas“. (Balsai salėje)
Prašau, dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad tie pataisymai yra techniniai pataisymai. Politinį apsisprendimą galbūt būtų tikslinga priimti balsuojant dėl viso projekto, bet tie siūlymai, kurie buvo įtraukti, jau yra tiesiog korekciniai Kalbos komisijos ir kiti techniniai pakoregavimai. Tiesiog prašymas galbūt priimti politinį sprendimą balsuojant dėl viso, o ne stabdyti ir vilkinti procesą dėl pasiūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, vis dėlto aš girdžiu. Jeigu bent vienas Seimo narys prašo balsuoti, deja, tenka tą daryti. Buvo šūksnių „balsuojame“, prašom balsuoti dėl pasiūlymo dėl 3 dalies.
Už – 113, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta.
Pasiūlymas dėl 6 dalies tikslinti sąvoką „pluoštinių kanapių augintojai“. Jeigu yra prašančių balsuoti, prašau pakelti ranką. (Balsai salėje) Yra. A. Sysas kelia ranką. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Už – 110, prieš nėra, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta.
7 dalis. „Pluoštinių kanapių gaminiai“ – taip pat tikslinama sąvoka. Pasiūlymo autoriai tie patys, komitetas pritarė. Yra prašančių balsuoti? Be abejo, balsuojame.
Už – 112, prieš – 1, susilaikė 2. Pasiūlymui pritarta.
Šio straipsnio 8 dalis. Vėl tų pačių Seimo narių pasiūlymas dėl sąvokos „pluoštinių kanapių gaminių partija“. Komitetas pritarė. Balsuojame.
Už – 108, prieš nėra, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta.
11 dalis. Tų pačių autorių pasiūlymas. Komitetas pritarė. Tikslinama sąvoka „pluoštinių kanapių produktų importo licencijos turėtojas“. Balsuojame.
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.
12 dalis. Sąvoka „pluoštinių kanapių produktų ir gaminių importas“. Siūlymo autoriai tie patys, komitetas pritarė.
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 2.
13 dalis – „Pluoštinių kanapių produktų ir gaminių tiekimas rinkai“. Pasiūlymas tų pačių Seimo narių. Komitetas pritarė.
Už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Pasiūlymui pritarta.
15 dalis. Teikėjai tie patys. Komitetas pritarė. „Tarpiniai pluoštinių kanapių produktai“.
107 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Pasiūlymus dėl šio straipsnio aptarėme.
Dėl viso straipsnio ar yra reikalaujančių balsuoti išreikštai? Nematau pakeltų rankų. Tai gal fiksuokime, kad priimame bendru sutarimu.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu.
4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pirmoms dviem pastaboms visiškai pritarė. Paredaguoja žodžius: vietoj „filialai“ – „padaliniai“, prideda žodžius „saugumo reikalavimai“, o paskutinei pastabai pritarė iš dalies. Čia tik formalūs patikslinimai, manau, jiems pritariame, kaip komitetas suredagavo.
Ar dėl šio straipsnio A. Sysas užsirašė, ar dėl viso?
A. SYSAS (LSDPF). Taip. Ačiū, pirmininke. Nes čia yra esminis įstatymo straipsnis, kuriame atsiranda, kad nors Europos Komisija nenotifikavo praeitą kartą siųsto įstatymo ir buvo būtent pastabų dėl 0,2 % tetrahidrokarbanolio, kuris atsiranda produktuose, maiste, kosmetikoje ir visur kitur, tai lipame ant to paties grėblio.
Noriu įspėti, kad Europos Sąjunga turbūt vėl mums parašys kokį įspėjimą, baudą, bet logiška būtų pirma notifikuoti, o po to priimti šį įstatymą, kaip darė valstiečiai ir įsitikino, kai buvo valdžioje, kad tai buvo neteisingai daroma, nes tai yra narkotinė medžiaga ir jos vartojimas maiste, pašaruose yra uždraustas.
Šiame 4 straipsnyje jūs rasite 0,2 %. Atskirai ten mikstūroms, medikams yra atskiras įstatymas, bet čia yra tam, kam Europos Komisija nepritaria. Nepritaria net jūsų Vyriausybė, nes nė į vieną Vyriausybės pastabą dėl 4 straipsnio neatsižvelgta. Paskaitykite. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielas Algirdai, prašyčiau neklaidinti kolegų. Pirma, mes turėjome ekspertinį vertinimą šio įstatymo, turėjome tris Vyriausybės išvadas ir notifikavimą Europos Komisijai. Taigi šis įstatymo projektas perėjo ypatingą dėmesį visų įmanomų institucijų ir, nepaisant socialdemokratų šiuo atveju bandymo vilkinti priėmimo procedūrą, valstiečių bandymo stabdyti šį įstatymo projektą, mes esame jau galutinėje stadijoje.
Atsakydamas konkrečiai į jūsų pastabą, atkreipsiu dėmesį, kad įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kad dviejų ministrų sudarytas sąrašas turės atliepti jūsų išsakytą rūpestį ir pasakyti, kokiuose produktuose gali būti THC, o kokiuose produktuose jo tiesiog apskritai būti negali. Ir tai tvirtins du ministrai savo pateiktu sąrašu. Todėl kviečiu pritarti šiam straipsniui ir šiam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso 4 straipsnio.
Už – 95, prieš – 10, susilaikė 14. Straipsniui pritarta.
5 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu. Toliau. 7 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu.
8 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Dabar 2 straipsnis jau to viso, kur atskirus projekto straipsnius dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo patvirtinome. Taip pat galime priimti bendru sutarimu.
Taigi dabar balsuosime dėl viso projekto. Motyvai buvo išsakyti ar dabar jie sakomi? Taip, mane informuoja, kad ankstesnėje stadijoje motyvai nebuvo sakyti, tai prašom, motyvai dabar. Kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, reikia pripažinti, kad tai buvo nelengvas kelias. Su gerbiamu K. Starkevičiumi užtrukome derinti šį įstatymą daugiau nei dvejus metus, per juos bent jau aš asmeniškai šiam klausimui skyriau beprotišką valandų skaičių. Rinkome duomenis, organizavome konferencijas, rašėme pataisas, diskutavome, nusileidome ir bandėme iš naujo. Tikiuosi, jog šiandien, aš pavadinčiau istoriniu sprendimu, šis sprendimas sukurs teisinį pagrindą, kurį turėdami po kojomis ūkininkai ir pluoštinių kanapių perdirbėjai galės nuosekliai planuoti savo veiklą ir investicijas, o laukiantieji jų produkcijos tiksliai žinoti, kad ji bus prieinama, ir žinoti, kad už jos vartojimą jie nebus laikomi nusikaltėliais. To jau seniai reikėjo ir, tiesą sakant, tai jau seniai galėjo būti įgyvendinta. Deja, panašu, jog viso šio proceso metu valstiečių buvo įdėta kur kas daugiau pastangų vilkinti procesą, negu jį pagreitinti, tačiau šiandien matome, kad būdų tęsti šį spektaklį nebėra. Atėjo laikas racionaliems pokyčiams ir apsisprendimui – arba būti jų dalimi, arba būti stagnacijos ir primityvių nusistatymų pusėje. Esu tikras, jog šiandien vis dėlto sveikas protas nugalės, ir linkiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai labai nustebau išgirdęs iš kolegos Mykolo, kad stagnacija yra apkaltinti valstiečiai, kad jie čia kažką vilkino. Aš noriu tiktai priminti gerbiamam kolegai, kad tų nuostatų, apie kurias čia šiandien buvo kalbama, nepavyko notifikuoti Europos Komisijoje. Tai kuo čia dėti valstiečiai ir žalieji? Jūs tokiu būdu savotiškai apkaltinote Komisiją stagnacija. Nemanau, kad ten dirbantys žmonės yra kaip nors nusiteikę stagnatoriškai, neprogresyviai.
Dabar dar daugiau, yra bandoma pasakyti, kad tai yra suderinta su Europos Komisija. Aš nežinau tokio formato, kaip ten su kažkuo pasiskambinus, pakalbėjus tai būtų galima prilyginti notifikavimui. Aš tikrai ir mano kolegos nėra prieš tam tikrų produktų atsiradimą ir panašiai, bet ką mes čia darome? Kodėl yra bijoma po svarstymo pateikti normaliai notifikuoti Europos Komisijai ir tai padaryti teisiškai tvarkingai? Kai tai yra bandoma apeiti, aš negaliu nieko kito sugalvoti, kaip kažkokius šešėlinius norus, kurių neįmanoma čia dabar suprasti ir įžvelgti. Tikrai, kolegos, siūlau pasielgti atsakingai, nepritarti šitiems įstatymų projektams, nes jie turėtų būti notifikuojami Europos Komisijoje. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis sprendimas išties labai svarbus yra visos Lietuvos ekonomikai. Labai labai gaila, kad jis yra stipriai pavėluotas ir todėl mes vien per pastaruosius metus netekome bent keturių didelių investuotojų. Nepaisant to, kad pagal plotą Europoje Lietuva yra viena didžiausių pluoštinių kanapių augintojų, tačiau kitų produktų kurti čia negalime, todėl žaliava yra eksportuojama į užsienį perdirbti.
Dar kelis konkrečius skaičius norėčiau paminėti. Įsigaliojus šioms įstatymo pataisoms, uždirbamos pajamos iš 1 hektaro išaugtų nuo 300 iki 4 tūkst. 100 eurų (tokie yra skaičiavimai) ir per metus Lietuvos ekonomikai galėtų sugeneruoti net 100 mln. eurų. Tikiuosi, kad tikrai šis priimtas projektas bus didelis postūmis Lietuvos ūkininkams ir nereikės visko išvežti perdirbti į užsienį, čia galėsime turėti daugiau produktų ir plėsti šią savo ekonomikos šaką. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesupraskite, kad esu prieš pluoštines kanapes. Buvau tas, kuris kaip tik dėjo daug pastangų, kad Lietuvos ūkininkai galėtų jas auginti. Prisiminkite, prieš kokių 10–12 metų kokie čia debatai buvo, ar leisti auginti, ar neleisti. Galėčiau pasakyti, kas labai pasisakydavo prieš, kad apskritai auginti pluoštines kanapes Lietuvoje yra nusikaltimas. Šitas etapas praėjęs.
Bet, gerbiamieji, visiškai sutinku ir nenoriu kartoti, ką sakė Aurelijus. Įstatymo projektas nepakeistas iš esmės, į Europos Komisijos rekomendacijas ir nurodymus neatsižvelgta. Tai buvo praeitų metų liepos ar rugpjūčio mėnesį. Neatsižvelgta į Vyriausybės išvadas. Paskaitykite, jūs negerbiate savo Vyriausybės išvadų. Aš kreipiuosi į I. Šimonytę, kuri sėdi šioje salėje. Išvada parašyta viena, o įstatymas išeina visiškai kitoks. Aš suprantu didelį norą turėti nors 0,2 % tetrahidrokanabinolio, nes nei pašarams, nei maistui, nei kosmetikai neleidžiama net tokio dydžio koncentracija. Yra Italijos ekspertų pastabos, į kurias irgi neatsižvelgta. Visa tai yra išklota popieriuje. Aš suprantu, kad mes esame drąsi valstybė ir darome, ką norime. Na, padarykite. Aš manau, kad bus toks pats efektas kaip su kitais įstatymais, kuriems Europos Komisija nepritarė.
PIRMININKAS. Toliau už kalba G. Surplys. Jeigu nėra, tuomet E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Prisimenu, turbūt iki 2014 metų Lietuvoje buvo vienintelis ūkininkas, auginantis kanapes Rokiškio rajone, ir šitą ūkininką Lietuvos valdžia terorizavo, baudė, kol jis pagaliau reabilitavo save Europos teisingumo institucijose, nes Europos teisė leido auginti pluoštines kanapes, o Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas buvo apaugintas įvairiais baubais. Aš prisimenu, kaip Nacionalinė šeimos koalicija prieš alkoholį ir narkotikus ėjo į Seimą ir įtikinėjo, kad negalima leisti auginti pluoštinių kanapių Lietuvoje. Na, vis tik sveikas protas tada nugalėjo ir buvo įteisinta. Jeigu dabar neklystu, išaugo Lietuvoje pluoštinių kanapių pasėliai, daugiau kaip 10 tūkst. hektarų plotus užėmė. Tačiau tada jau mūsų ūkininkai tikėjosi, kad bus galima Lietuvoje teisėtai pagrįstai perdirbti ir išgauti didesnę pridedamąją vertę kurti naujus produktus iš tos žemės ūkio produkcijos, tai yra iš pluoštinių kanapių. Ne, vėl užsispyrėme – negalima perdirbti.
Pagaliau šiandien ateina ta diena, kai mes įteisiname galimybę perdirbti čia, Lietuvoje, nevešime pas Lenkijos perdirbėjus, sukuriame galimybes čia perdirbti ir pritraukti investicijas, apie kurias kalbėjo kolegė I. Pakarklytė. Matydamas, kad išsivaduojame iš viduramžiškų baimių pamačius žodį „kanapės“, aš siūlau balsuoti už šitą įstatymą šiandien, nors jį reikėjo priimti jau gerokai anksčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš ką matau, tai visišką Europos Sąjungos teisės nesuvokimą, nes iš tiesų jūs privalėjote notifikuoti, kaip kad buvo notifikuotas pirmasis projektas. Dabar jūs nei į Europos Komisijos pastabas, dėl ko pirmoji notifikacija buvo nesėkminga, neatsižvelgėte į savo pačių Vyriausybės pastabas ir kurpiate Europos Sąjungos teisės pažeidimą. Būtų buvę nuoseklu tiesiog parengus projektą, kaip ir priklauso pagal Europos Sąjungos teisę, kreiptis dėl notifikavimo. Jeigu viskas gerai, kaip jūs aiškinate, jūs jokių pastabų būtumėte negavę ir būtumėte galėję tą projektą priimti. Tik jūs suprantate dar vieną dalyką, kad jūs nepajėgtumėte notifikuoti tokio projekto, nes jis pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Tai ir yra ta tikroji priežastis, dėl ko bijomasi antrą kartą siųsti notifikuoti šį projektą. Juk buvo galima susitvarkyti normas ir buvo galima visiems darniai tą projektą priimti, nes niekas neprieštarauja kanapių auginimui, tačiau prieštarauja tiems dalykams, kurie yra už Europos Sąjungos teisės ribų. Kai yra toks teisinis nihilizmas, tai tikrai jau sunku už tokį projektą balsuoti, nes yra akivaizdu, kad mes rudenį turėsime Europos Sąjungos teisės pažeidimą dėl priimto įstatymo ir bus pradėta procedūra.
PIRMININKAS. Ir paskutinis… Turbūt G. Surplys neatėjo, tuomet A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū. Kolegos, kviečiu taupyti laiką ir balsuoti už. Yra metas pademonstruoti, kad mes nestigmatizuojame augalo – kanapės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai baigti išsakyti. Balsuojame dėl viso Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 92, prieš – 8, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Matau, bus replikų. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Norėčiau, kad būtų vienintelė. Noriu padėkoti visiems komitetams, dirbusiems ir anoje kadencijoje, ir šioje kadencijoje, ir praeitai, ir šiai Vyriausybei už bendrą darbą ir bendrą rezultatą žemdirbių naudai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai. Tęsiame projektų priėmimą. Toliau viskas bus turbūt paprasčiau. Čia yra projektai, dėl kurių jokių pasiūlymų nėra.
12.08 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379(2) (priėmimo tęsinys)
Tai iš eilės – Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-379(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių – už visi 111. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika – ministras A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų Vyriausybės valanda. Norėtųsi žinoti, jeigu nebus, praneškite. Ministrai susirinkę, reikėtų daugiau informacijos apie vedimą.
PIRMININKAS. Ministrai turi būti nusiteikę čia būti nuo 12 valandos iki 13 valandos. Aš pasiūlysiu, kad baigus balsavimą darytume Vyriausybės pusvalandį, o ministrės atsakymus į klausimus nukeltume po to, kad nereikėtų visiems ministrams laukti, kol ministrė atsakinės. Tokią tvarką pasiūlyčiau, tikiuosi, visiems tinka. Be abejo, kai pusvalandis, klausia tik mažumos ir opozicinės frakcijos. Prašau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prašau suteikti žodį Darbo frakcijos nariui M. Puidokui dėl ypatingo atsitikimo ir smurto prieš parlamento narį.
PIRMININKAS. Suteiksiu per šoninį mikrofoną, nes tikrai nėra žinoma, kad pretenduotų kaip pranešėjas. Prašom. Per centrinį šoninį mikrofoną.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, įvyko precedento neturintis atvejis Lietuvos parlamentarizmo istorijoje. Kabinete prieš mane buvo smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis, iš manęs jėga buvo atimti asmeniniai daiktai, iki kraujo buvo sudraskytos rankos, trūko oro, sakiau, aš dūstu, trūksta oro, mane vis tiek toliau smaugė ir savo veiksmų nenutraukė. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime tikrai neturėtų vykti. Aš suprantu, kad tai yra kerštas už mano aktyvią politinę veiklą, dėl Partnerystės įstatymo, dėl Stambulo konvencijos, bet, kolegos, net jeigu manęs labai kas nemyli, aš esu giliai įsitikinęs, kad taip neturėtų būti elgiamasi nei prieš vieną Seimo narį. Gal jums juokinga, bet advokatas viską filmavo, tai buvo tikrai akivaizdus smurtas. Mane smaugė, mušė, va, ir rūbai suplėšyti… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, deja, nebandykite paversti Seimo posėdžio teismu. Jūs, kaip Seimo narys, puikiai žinote savo teises. Jeigu buvo kokie nors neteisėti veiksmai, tai jūs turite visas galimybes atitinkamai skųsti, aš manau, jūs ir pasinaudosite. Mes išklausėme, bet tikrai nedarysime Seimo salėje kokio nors aiškinimosi ar teismo, tikrai Seimo nariams nėra žinomos tos aplinkybės, vien pagal jūsų pasakymą mes čia nieko negalime daryti. Kolega, nutraukiu jūsų pasisakymą…
M. PUIDOKAS (DPF). Ar yra normalu, turintį neliečiamybę Seimo…
PIRMININKAS. Ačiū, tęsiame darbą. (Balsai salėje) Gerai, dar suteiksiu žodį A. Skardžiui.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, mes kalbame apie jėgos struktūros panaudojimą prieš parlamentarą, turintį imunitetą. Niekas iš jo neatėmė mandato. Jūs esate pirmasis vicepirmininkas ir turite paisyti Konstitucijos. Yra teisiniai procesai, kuriais gali atėjęs prokuroras prašyti… Dabar darbo vietoje yra užpultas parlamentaras parlamente. Apie ką kalbate? Čia yra Baltarusija, dar blogiau net!
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš manau, puikiai žinote, kad Seimo posėdyje mes tikrai neimsime nagrinėti šių aplinkybių. To tikrai nenumato jokie teisės aktai ir Konstitucija. Jūs ir taip, kaip Seimo narys, turėjote galimybę naudotis savo teisėmis, tai yra ginti tai, ką jūs norite, iš Seimo tribūnos, ko eilinis pilietis niekada neturi. Tai baigiame šiuos pasiaiškinimus ir tęsiame darbą. (Triukšmas salėje) Tai buvo jau pasakyta kelis kartus, mes kartojamės.
Gerbiami kolegos, Baudžiamojo proceso kodekso įstatymą mes priėmėme… (Triukšmas salėje)
12.13 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir 31, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-406(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Priėmimas. (Šurmulys salėje)
Balsavo 60 Seimo narių: už – 58, prieš nėra, susilaikė 2. Dabar neužtenka balsų.
Kitus balsavimus, matyt, nukelsime po pietų, kai atlėgs aistros. Dabar dar žodis E. Gentvilui.
E. GENTVILAS (LSF). Aš kreipiuosi į opoziciją ir kitus pasipiktinusius. Aš manau, kad J. Razma toje situacijoje galėjo moderuoti leisdamas pasisakyti vieniems ir kitiems. Aš savo poziciją noriu pasakyti. Jeigu paaiškėtų, kad tai, ką pasakojo ponas M. Puidokas, yra tiesa, aš ir turbūt kiti būtume pirmieji, kurie pasmerktume tokius veiksmus. Tačiau šiandien salėje išklausėme informaciją. Ir ką daryti toliau? Tęsti diskusijas, man atrodė, nerezultatyvu. Mes neturime… Aš tikiu M. Puidoku, tikiu, kad taip atsitiko, tačiau dabar turi jau būti atlikti tam tikri veiksmai, kad galėtume analizuoti. Dabar, mano manymu, mes paskubėjome nutraukti tas aistringas diskusijas ir štai turime rezultatą. Gal paprašome kolegų grįžti, bet su ta mintimi, kad bus Seimo vadovybės ar valdybos sprendimas ištirti šitą incidentą, nes kolegos dabar suprato, kad čia niekas nieko netirs. Aš manau, po tokio pareiškimo, kurį padarė ponas M. Puidokas, turi sekti Seimo vadovybės veiksmai.
PIRMININKAS. Pritariu jūsų minčiai, kad Seimo vadovybė galės pasiaiškinti, bet tikrai čia yra labai plona riba, jeigu mes Seimo posėdyje įsiveltume į tokių klausimų svarstymą, mes galime labai greitai peržengti tą ribą, kai daroma įtaka teisinei sistemai. Manau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gal pasakys. Po to kalbės P. Gražulis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau apsvarstyti galimybę 10 minučių susisiekti su generaline prokurore ir gauti informaciją, kas įvyko. Jeigu iš tiesų įvyko taip, kaip sako Seimo narys, tai Generalinė prokuratūra turi reaguoti.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Gal mes ir paprašysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko susisiekti dabar su Generaline prokuratūra. Jeigu bus konkrečios informacijos, tuomet ją pateikti Seimo posėdyje. Dabar – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, su policijos smurtu, persekiojimu susidūriau ne kartą. Kreipiausi į teismus, paskutinė, aukščiausioji instancija įpareigojo tirti smurtą prieš mane. Deja, praėjo metai, vėl sustabdė tyrimą, policija ir prokuratūra nevykdo net teismų sprendimų. Jeigu Seimo narys bejėgis, ką kalbėti žmogui? Aš įtariu, kad konservatoriai per rinkimus mano automobiliui nupjovė stabdžių šlangeles, įsivaizduokite, ačiū Dievui, kad likau gyvas. Kas vyksta, kas? Mes Baltarusijoje ar kur esame? Jūs juokiatės iš to, o jeigu perėjoje žmogų būčiau užmušęs, pats būčiau užsimušęs, jums tai kelia juoką?! Man tik sovietmečiu, kai vežiau arkivyskupą J. Steponavičių, kagėbistai buvo atsukę traukes, bet tos traukės nukrito tuomet, kai lėtai važiavau per geležinkelio pervažą. Kur mes grįžome, kur mes einame?! Einame iš tos salės!
PIRMININKAS. Gal vis dėlto baikime sąmokslo teorijų skleidimą šioje salėje. A. Sysui suteiksiu žodį dar.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke, aš kreipiuosi į Seimo Pirmininkę ir į Seimo kanclerį. Na, vis tiek neturi būti neaiškumų ir tokių ginčų čia, salėje. Vis tiek tie žmonės perėjo Leidimų biurą. Jeigu tai yra teisybė, kad atėmė telefoną, naudojo fizinę jėgą prieš parlamentarą netgi Seimo rūmuose, akivaizdu, kad mes nepanašūs į demokratinę valstybę. Būkite geri, išsiaiškinkite ir po pietų suteikite informaciją Seimo nariams, nes, aš manau, šitas triukšmas tęsis tuomet ilgai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, tikrai galime papildyti mano prašymą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui taip pat ir prašymu Seimo kancleriui išsiaiškinti tas aplinkybes, kaip vyko čia procedūros, ir pateikti informaciją Seimui. Aš tikiuosi, kancleris girdi ir mes popietiniame posėdyje galbūt sulauksime informacijos. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau jums būti ryžtingesniam, pritarčiau gerbiamo S. Šedbaro išsakytoms mintims. Artimiausiu metu turėtų atvykti čia generalinė prokurorė ir paaiškinti, atsakyti į šitą klausimą, jeigu mes tikrai norime būti teisinė, demokratinė šalis ir paisyti įstatymų.
PIRMININKAS. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas išgirdo pasiūlymą ar kolegos gal pasakys, aš kreipiuosi į šalia esančią ministrę, kaip suprantu, dabar ir vyksta tas pokalbis, jeigu įmanoma, kad generalinė prokurorė ar kas nors iš jos pavaduotojų atvyktų ir pateiktų informaciją Seimui, būtų labai gerai. Gerbiamas J. Jarutis dar repliką.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Suprantu, kad emocijos kaista. Jeigu kolegos Mindaugo pasakojime yra nors krislelis tiesos, tai yra beprecedentė situacija Lietuvos parlamente, kai kažkas gali ateiti į kabinetą ir panaudoti smurtą. Aš manau, kad per artimiausias keliolika minučių turi būti sušauktas valdybos posėdis tai situacijai apsvarstyti, žinoma, išklausyta generalinė prokurorė, galbūt ir STT vadas, kokia čia situacija.
PIRMININKAS. Tie prašymai yra pateikti, o Valdybos posėdis galės būti, jeigu sužinosime, kad yra surinkta atitinkama informacija. Manau, Seimo Pirmininkė ir sukvies posėdį. A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš pritariu tam, ką ką tik išsakė J. Jarutis. Man atrodo, Seimo Pirmininkė turi nedelsdama sukviesti valdybos posėdį. Tai visų pirma.
Antra. Jūs gerai pradėjote formuluoti mintį, bet ne iki galo suformulavote. Ne paprašyti generalinės prokurorės, jeigu ji gali ir turi laiko atvykti, bet atvejis yra beprecedentis, turi viską atidėti ir privalo skubiai atvykti ir paaiškinti situaciją. Iš tiesų tokio atvejo nėra buvę. Pakartosiu, mes tikrai nežinome visų aplinkybių ir nepuolame daryti išvadų, bet jeigu tame, ką pasakė kolegos iš frakcijos, yra nors lašelis tiesos, atvejis iš tiesų yra labiau negu skandalingas. Privalome imtis skubių veiksmų.
PIRMININKAS. Man atrodo, mes čia vieningai suprantame tą situaciją. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš norėjau pasakyti, kad Vyriausybė negali įgalioti Generalinės prokuratūros atvykti ar kaip nors paprašyti jų. Manau, kad Seimo prašymas yra teisingas, atsakymai turi būti pateikti, tuomet, kai atsakymai bus pateikti, galbūt valdybos posėdžio arba nereikės, arba valdybos posėdžio turinys gali būti gerokai kitoks. Pirmiausia aš siūlau pakviesti institucijas atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar, kol mes… E. Zingeris dar repliką.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Nepaisant to, kad čia yra viena frakcija, kita frakcija, trečia frakcija, aš manyčiau, jeigu tame, kas sakoma, yra dalis tiesos, tai aš visoje Lietuvos parlamentarizmo istorijoje nesu girdėjęs, nepaisant to, kad gali paaiškėti dar dešimt kartų daugiau faktų, galbūt ir kalbančiojo nenaudai, čia yra negirdėtas įvykis Lietuvos istorijoje, taip, ir parlamentarizmo istorijoje. Šito parlamento teisės turėtų būti patvirtintos Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi pasisakė. Dabar lauksime informacijos. Kai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas turės preliminarios informacijos, manau, duos ženklą ir suteiksime žodį.
12.24 val.
Vyriausybės valanda
O dabar Vyriausybės valanda. Kviečiu ministrus užimti vietas. Balsavimas dėl projektų bus po pietų. Kaip minėjau, darome tik pusvalandį, klausia tik mažuma ir opozicija, jeigu juos dar matysime šioje salėje. Pagal Seimo statutą pirmasis turi teisę klausti opozicijos lyderis, bet jo nematau. Tuomet užsirašymo eilės tvarka A. Nekrošius, jeigu yra. J. Sabatauskas. Prašom klausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu paklausti vidaus reikalų ministrės. Gerbiama ministre, šią savaitę nuskambėjo, kad daugybė žmonių susiduria su problemomis „Regitroje“ registruodami transporto priemones. Neabejotina, kad ši problema jums žinoma, nes jūs pati praėjusią savaitę gana efektingai pareiškėte – jeigu problemos nebus išspręstos, jūs spręsite vadovybės atstatydinimo klausimą. Vadovas pasitraukė ir be jūsų raginimo. Jūs, kalbėdama apie jo pasitraukimą, aišku, turėjote planą, kaip ir ką daryti, jeigu būtumėte patraukusi vadovą. Jeigu trukdis buvo tik vadovas, gal galite dabar atskleisti savo planą, kaip ketinate spręsti tas problemas ir kada jos bus išspręstos?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, techninės kliūtys. Klausimas tikrai aktualus. Stebėdami situaciją, susijusią su SDK kodų išdavimu, tikrai stebime tokią tendenciją, kad tai yra susiję su organizaciniais dalykais, darbo organizavimu. Dar labiau turiu pabrėžti vieną dalyką, kad stebime ir tam tikras interesų grupių veikas sabotuojant visos šios sistemos veikimą. Labai aiškiai suprantame, kodėl tai yra daroma. Kadangi šioje rinkoje yra didžiulis šešėlis.
Kalbant apie pačią „Regitros“ veiklą, įdiegus tą naują sistemą, kai reikia tuos SDK kodus išduoti, problemas matome konkrečiuose filialuose, ne visoje Lietuvoje, bet konkrečiuose filialuose. Todėl kreipiausi ir į teisėsaugos institucijas, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nes jau matau tam tikrą kenkimą valstybei ir viešajam interesui. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu bus atliktas ir antikorupcinis vertinimas. O planas yra pirmiausia… Žinoma, jūs suprantate, kad ne vidaus reikalų ministras dėlioja darbo organizavimą, nustato, kiek žmonių turi dirbti, kaip turi būti paskirstomi srautai, bet planą turime. Artimiausiu metu tikriausiai bus paskelbtas konkursas į „Regitros“ vadovo bei Vilniaus filialo, padalinio vadovo pareigas. Tikiuosi, kad klausimai susitvarkys. Bet noriu dar kartą labai ryškiai pažymėti, kad čia jau yra sąmoningas veikimas prieš valstybę sabotuojant šitos naujos sistemos veikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Laba diena. Kalbėsiu apie žemės reformą, kuri tęsiasi jau 30 metų. Nors dabar ir teigiama, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės uždavinys, tačiau mūsų valstybės miestuose, ypač sostinės gyventojų vertinimu, jis vyksta galimai nesklandžiai, neskaidriai. Vilniaus mieste didžiajai daliai asmenų restitucija neįgyvendinta. Vilniečiai teisėtai piktinasi, kad Vilniuje esanti laisva valstybinė žemė, kuria disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba ir laisvus sklypus yra suformavusi Vilniaus miesto savivaldybė, slepiama nuo žmonių. Tuo pat metu primygtinai, net priverstinai jau mokama piniginė kompensacija, šimtus kartų mažesnė už rinkos kainą. Ministre, kokių veiksmų imsitės, kad jūsų pavaldumo tarnyba, NŽT, ir Vilniaus miesto savivaldybė pateiktų piliečiams laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašus ir sudarytų galimybę atgauti žemę? Net 10 arų sklypas tenkintų labiau nei piniginė kompensacija. Žmonės tiesiog reikalauja teisingumo.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Čia yra sisteminė problema ir jūs labai teisingai keliate dėl žemės grąžinimo. Ką mes esame numatę Vyriausybėje ir kokius darbus pradėjome daryti. Man atrodo, pirmiausia reikia, kad baigtųsi tas stumdymasis tarp NŽT ir savivaldybės. Nesvarbu čia, nes kai kurie sklypai yra nesuformuojami arba nepateikiami buvusiems savininkams ir dėl savivaldos veiksmų. Mes esme numatę ir tam rengiamės, manome, kad rudens sesijoje galėsime pateikti, kad miestuose ir miesteliuose valstybės valdoma žemė būtų visiškai savivaldybės dispozicijoje ir tada jau nebūtų dviejų šeimininkų, nebūtų stumdymo vienos institucijos ant kitos. Dabar tas vyksta, ir kai kuriais atvejais ganėtinai sunku suprasti, ar dėl NŽT pavaldumo neveiksnumo, ar dėl savivaldybės neveiksnumo mes turime šią situaciją. Aišku, esame už tai, kad teisingumas ir restitucija būti baigti, atkurti ten, kur galima atkurti, manome, kad bendromis pastangomis to pasieksime.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Noriu pabrėžti, kad Vyriausybės programos priemonių plane yra numatyta parengti naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektą ir įgyvendinti institucinę pertvarką. Kaip žinote, šioje srityje, tikriausiai nepaneigsite, yra labai daug problemų, itin daug plėtotojų nusiskundimų, taip pat reikalavimai neaiškūs ar pertekliniai. Visuomenei atrodo, kad reguliavimu nepakankamai apsaugotos paveldo vertybės, taip pat tie, kurie yra įsigiję tą privatų turtą, kuris priklauso kultūros paveldui, lyg ir negali daryti tam tikrų investicijų, yra įstrigusios suderinimo procedūros.
Kokia būtų jūsų nuomonė, ar ruošiatės artimiausiu metu atkreipti dėmesį į šią sistemą, sudaryti darbo grupę ar parengti naują įstatymo projektą? Kaip būtų galima atsakyti tiems visiems besikreipiantiems? Ačiū.
S. KAIRYS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų paveldas yra ta tema, kuri yra labai komplikuota, labai paini, interpretavimo ir visų kitų dalykų galimybė yra labai didelė. Pats įstatymas, galima sakyti, yra tik rezultatas. Kad iki jo prieitume, reikės ir poįstatyminių aktų, ir visą procesą įvertinti. Galų gale yra ir tokių dalykų – kartais mes turime gerų instrumentų ar institucijų, kurios turėtų aktyviau atlikti savo darbus, turėti labiau išryškintus prioritetus ir panašiai. Kitaip tariant, priemonių plane laiko terminas yra gana ilgas šiam tikslui realizuoti. Suprantame, kad nuomonių bus įvairių, diskusijų bus įvairių, o ministerija turi girdėti visus – tiek bendruomenes, kurioms rūpi paveldas, tiek tuos žmones, kurie nori sutvarkyti tuos objektus, kad irgi būtų subalansuotas požiūris.
Šiandien kokius nors vertinimus ar aiškesnes kryptis būtų pateikti per anksti. Vienas iš elementų yra Statybos įstatymo pakeitimai, kurie padės išvengti tokių istorijų, kurios atsitiko Kaune, Perkūno g. 11. Jeigu objekto nėra registre, bet yra paveldo teritorijoje, jį griaunant reikia statybos leidimo. Kitaip tariant, ne vien šitas įstatymas yra susijęs, yra daugybė įstatymų, kuriuose rasime tų detalių, kurios reguliuoja visą procesą. Kažkaip žingsnis po žingsnio bandysime tais sprendimais artėti prie kažkokio rezultato.
PIRMININKAS. Opozicijos atstovų, kurie užsirašė klausti, daugiau nematau. Gerbdamas ir ministrus, ir keletą Seimo narių, kurie čia kantriai salėje yra, galbūt aš suteikčiau žodį ir valdančiosios koalicijos atstovams. Pirmas galėtų klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėjau užduoti klausimą finansų ministrei. Mes čia, Seime, kai šiek tiek randame laiko, stengiamės atidžiai sekti Vyriausybės darbą, net žiūrime ir Vyriausybės posėdžius. Iš tiesų abejingų nepaliko Mokestinių ginčų komisijos prisistatymas ir ataskaitos pateikimas ir, gerbiama ministre, jūsų klausimas Mokestinių ginčų komisijos vadovui, kuris, panašu, pateisina ir mano, kad sportiniai „Porsche“, prabangūs automobiliai gali būti traktuojami kaip krovininiai ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jo manymu, yra teisingas grąžinti tokį Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą ir jam prieštarauti.
Kaip jūs vertinate Mokestinių ginčų komisijos tokį sprendimą iškelti formą virš turinio ir ar nemanote, kad čia reikia kokių nors esminių pakeitimų?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės turėtų būti pirmiausia vertinamas turinys ir esmė, tik tuomet forma. Man atrodo, būtent Mokestinių ginčų komisija turėtų būti tas subjektas, kuris išaiškina, kuomet yra apeinamas įstatymas, ir vis dėlto matoma, kad vienas ar kitas automobilis yra naudojamas būtent kaip privatus lengvasis automobilis, o ne kaip krovininis, ką bandė įrodyti Valstybinė mokesčių inspekcija. Tas sprendimas man atrodo gana keistai, tačiau bandysime vertinti drauge su Valstybine mokesčių inspekcija ir su Finansų ministerijos specialistais, sudarę tam tikrą grupę žmonių, kurie apskritai analizuos visų privačių poreikių tenkinimą per įmones. Turbūt tuomet galėsime atsakyti į klausimus, ar tai yra įstatyminės spragos, ar vis dėlto vertinimas yra subjektyvus ir ganėtinai keistas. Turbūt tuomet darysime kitus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro dėl antrosios vakcinos „AstraZeneca“, arba „Vaxzevria“, dozės paankstinimo. Deja, kaip pirmą dozę šios vakcinos vis labiau niekas nesirenka ir, ko gero, tie skaičiai dar mažės, tie likučiai kaupiasi. Revakcinacijai yra numatyti skaičiai, bet pirmos dozės kaupiasi. Taip pat prisideda tai, kad startavo Europos žaliasis sertifikatas. Taip, yra galimybė ir po pirmojo skiepo, kad jis galiotų, bet tai palikta šalims apsispręsti. Vadinasi, garantijos nėra. Žmonės planuoja savo atostogas ir akivaizdu, kad poreikis pasiankstinti antrąją dozę tikrai egzistuoja.
Tai mano yra du klausimai. Ar vis dėlto tas sprendimas bus priimtas? Žinau, kad suplanuoti kiekiai leistų ne anksčiau nei po aštuonių savaičių padaryti tą ankstinimą. Ar tai planuojate ir kada? Ir kitas dalykas, kokie yra šiuo metu susikaupę vakcinų likučiai? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Jūs teisingai įvardinote. Atsakymas būtų toksai, kokį mes jau ne kartą sakėme, kad tų savaičių skirtumas priklauso tik nuo to, kokias mes turime galimybes dėl vakcinų bendrų kiekių. Taip, jūs teisi, dabar tų kiekių mes turime tiek, kad būtų galima šitą klausimą paleisti, turėti. Dabar mes suskaičiavome visus scenarijus: skaičiavome ir aštuonių savaičių, ir keturių savaičių, nes gamintojas leidžia nuo keturių iki dvylikos savaičių. Panašu, kad mes judame prie sprendimo, kuris bus priimtas artimiausiomis savaitėmis, galbūt net kitą savaitę, kad tikriausiai sudarysime galimybę ne tik aštuonias, bet kad apskritai žmogus pasirinktų tą atstumą, koks jam būtų patogus, kiek leidžia gamintojas – tarp keturių ir dvylikos savaičių. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, toliau rekomenduosime laikytis dvylikos savaičių, nes būtent šis laiko atstumas yra saugiausias, turi didžiausią apsaugą žmogaus sveikatai. Tikiuosi, kad tas žinias galėsime pranešti jau kitą savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Klausimas gerbiamam kultūros ministrui. Metinio pranešimo metu Lietuvos Respublikos Prezidentas pažėrė kritikos ir išbarė, kad Lietuvos kultūros sektorius pernelyg vėlai atsivėrė po karantino, kuris dar, beje, nesibaigęs. Labai įdomu sužinoti, kokia jūsų nuomonė apie tai ir kas, jūsų nuomone, galėjo suformuoti tokią Prezidento nuomonę.
Visos pandemijos metu mes absoliučiai tiesiogiai visada bendravome su Prezidento patarėjais kultūros klausimais. Niekada jokiame kontekste tokie klausimai nebuvo keliami ir tikrai buvo tas supratimas. Juolab kad kultūros įstaigos, net jau atvėrus galimybes, kai kurios, aš sakyčiau, net daugelis jų, sąmoningai taip pat neatsivėrė, nes nebuvo pasirengta. Ir žmonės pirmiausia rūpinasi savo darbuotojų ir, be jokios abejonės, lankytojų sveikata ir gyvybe.
Kaip jūs galvojate, kodėl tokia pastaba arba, tiksliau, kritika buvo išsakyta tokiu metu ir kas gi po ja slepiasi? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Aš į šią Prezidento mintį sureagavau ir pats viešai pavadinau ne visai teisybe. Tikrai negalėčiau sutikti, kad kas nors buvo atidaryta per lėtai. Iš principo nepritariu tokiam sektorių priešinimui.
Bet esminis dalykas, ką jūs ir pats paminėjote, viena vertus, yra ir pats saugumo aspektas įstaigose. Mes tikrai turime didelių kolektyvų, mes tikrai turime anapilin iškeliavusių žymių žmonių kultūros srityje – ir būtent dėl COVID-19, ir būtent užsikrėtusių juo. Kitaip tariant, sakyti, kad buvo saugu įstaigose, taip tikrai nebuvo galima teigti.
Ir nebuvo jokio algoritmo, viską kūrėme kartu su laisvinimais. Čia pritarčiau ir sveikatos apsaugos ministrui, teko skaityti jo mintis, kad iš esmės reikėjo viską parengti – ir testavimo sistemą, ir visą algoritmą, kaip visa tai turi veikti.
Mano galva, toks pasakymas gal buvo, kaip čia pasakius, populiarus prieš kokį trejetą mėnesių ar panašiu laiku. Iš šių dienų perspektyvos žiūrint, manau, kad truputėlį, na, tikrai nesutikčiau su tokiu pasakymu. Manykime, kad antra pasisakymo dalis apie kultūros reikšmę iš principo mūsų gyvenime, politikoje yra tai, į ką turėtume labiau kreipti dėmesį šiame pasakyme. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Iš esančių salėje, man atrodo, paskutinė klausianti būtų S. Lengvinienė.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū. Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Noriu užduoti klausimą sveikatos ministrui.
Gerbiamas ministre, gavau kreipimąsi iš asociacijos „Ugdymas lauke“ dėl lauko darželiams ir mokykloms taikomų higienos normų. Paskutiniu metu ypač plečiasi lauko darželių ir lauko mokyklų veikla. Asociacijos teigimu, nustatyti reikalavimai lauko darželiams ir mokykloms yra pertekliniai ir visiškai neatitinka lauko pedagogikos koncepcijos. Pavyzdžiui, lauko darželių vaikų žaidimo aikštelės turi būti sertifikuotos taip, kaip tradicinių darželių aikštelės, tačiau tokios galimybės neturi, nes naudojasi netipiniais įrenginiais, kuriuos konstruoja vaikai kartu su tėvais.
Taip pat higienos normos nereglamentuoja lauko mokyklų ir mažų lauko darželių iki 100 mokinių veiklos. Gerbiamas ministre, gavome atsakymą iš Higienos centro, tokį biurokratinį atsirašinėjimą. Kreipiuosi į jus, kaip manote, kaip galima pagelbėti šioms įstaigoms, kurių populiarumas tikrai auga. Ačiū.
A. DULKYS. Labai jums ačiū. Matyt, turėčiau detaliau įsigilinti. Jūs perduokite, jeigu galite, man šitą ir tą vadinamąjį biurokratišką atsakymą. Tikiuosi, kad pasižiūrėsime nebiurokratiškai. Pasižiūrėsime, gal ten iš tikrųjų yra kokių nors pasenusių nuostatų. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš dar papildysiu gal ministrą, nes yra sudaryta darbo grupė dėl higienos normų švietimo srityje peržiūrėjimo. Čia ne tik šita problema, mes turime ir daugiau, dėl pamokų skaičiaus. Tai tikrai manau, kad kartu su SAM peržiūrėsime tas higienos normas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar trumpa informacija ir čia, esantiems salėje, ir tiems, kurie galbūt girdi ar mato transliaciją. 13 val. 30 min. šioje Seimo tribūnoje bus Generalinės prokuratūros atstovas ir pateiks informaciją apie čia mūsų audringai diskutuotą įvykį.
Dabar šiek tiek suklydau, dar yra du klausiantys. Tai pirmiausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Norėčiau paklausti. Karantino nutarime šiaip yra leidžiamas pacientų lankymas, tačiau praktikoje daktarai vis dėlto į ligonines nenoriai įleidžia lankytojus. Norėčiau jūsų išaiškinimo, ar jie turi įleisti lankyti? Įdomus būtų atsakymas tiek dėl ligoninių, tiek dėl slaugos ligoninių, tiek dėl ilgalaikių globos įstaigų. Jeigu dabar negalite atsakyti, tai gal vėliau galėtumėte tą atsakymą pateikti? Ir dėl galimybių paso būtų gerai papildyti, kad ir su galimybių pasu, nes skiepyti yra įrašyti nutarime. Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū. Karantino vadinamame nutarime galimybių paso aspektai, kad jie yra susiję su lankymu, yra numatyti ir į juos turi būti atsižvelgiama. Yra suteikti įgaliojimai gydymo įstaigų vadovams viduje nustatyti tvarką, nes visos turi šiek tiek skirtingą situaciją ir dėl saugumo, ir dėl tų COVID-19 skyrių, ir dėl darbo apimčių. Iš principo reguliavimas yra duotas, bet yra ir suteikti įgaliojimai kiekvienai gydymo įstaigai turėti savo, na, sakykime, specifinę tvarką, dėl galimybių paso irgi yra suteikta. Kol kas galiu atsakyti tiek, o jeigu kokia nors konkretesnė situacija, tai galėsime atskirai kažkaip suderinti.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pirmą kartą salėje turbūt yra ministrų dukart daugiau nei Seimo narių. Ačiū už pagarbą. Sveikatos apsaugos ministro norėčiau paklausti. E. sveikatoje neatsispindi galimi tyrimai arba tyrimai, kurie atliekami laboratorijose, ir žmonėms yra paliudijimas, kad jie turi imunitetą nuo COVID-19. Ar galime padaryti taip, kad tie žmonės, kurie nesirgę, nebuvo registruoti kaip sergantys, bet išsityrė laboratorijoje, turėtų tokias pat galimybes, kurias suteikia galimybių pasas, žaliasis, ar kaip jis ten vadinasi, sertifikatas? Ar supratote mano klausimą?
A. DULKYS. Nesu iki galo, prisipažinsiu, užtikrintas, kad viską supratau, kas ten toje sveikatoje dar turėtų būti įvesta, bet… (Balsai salėje) A, apie antikūnus. Čia yra tam tikra techninė problema, ji yra sprendžiama, yra tariamasi ir su Registrų centru, bet reikia pripažinti, kad šiandien ji dar nėra išspręsta.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu galėčiau, truputėlį papildysiu. Ten yra problema ta, kad yra labai daug skirtingų testų ir tas rodmuo, kuris yra nustatomas, ta prasme turėtų būti unifikuotas. Bet vieną dalyką norėčiau paminėti iš karto, kad skaitmeniniame Europos Sąjungos sertifikate šitos opcijos nėra. Tai net jei mes rasime programinį sprendimą savo vidiniams tikslams, tai tikrai negalėsime to ekstrapoliuoti į kitas valstybes.
PIRMININKAS. Matau, kad yra sugrįžtančių Seimo narių, kurie buvo užsirašę klausti. Ar R. Šarknickas pageidauja klausti? Ne. O gerbiamas L. Jonaitis? Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamo energetikos ministro lyg ir nematau. Gal galėtų gerbiama premjerė atsakyti į tokį klausimą. Gyventojai pateikė labai daug projektų pagal priemonę „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“. Yra gauti teigiami įvertinimai, tačiau nepakakus kvietimui skirto finansavimo šitie žmonės yra įtraukti į rezervinį kompensacijos gavėjų sąrašą. Tačiau kad gerai įvertintų, buvo tokios sąlygos, kad būtų sumokėti avansai jau rangovams už tų elektrinių įrengimą, ir dabar tiktai šeši mėnesiai galios. Įdomu, kokia suma yra numatoma šitiems gavėjams ir kada bus tas papildomas finansavimas? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Apgailestauju, bet tokios informacijos aš tikrai dabar nevaldau. Taigi energetikos ministras atsakys jums raštu ir pateiks visą šitą informaciją. Jam bus perduota. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės valandą baigėme, pasibaigus užsirašiusių klausti sąrašui. Vidaus reikalų ministrės atsakymai galbūt, vis dėlto gerbiant pateikusius klausimus, galėtų būti šiek tiek nukelti. Jeigu ministrei tiktų, kaip minėjau, 13 val. 30 min. čia bus Generalinės prokuratūros atstovė. Po to, aš manau, iki 14 valandos bus apie 20 minučių laiko, tai galbūt į šitą intervalą, o jeigu kažkaip užtruktų, tai tada vakariniame posėdyje suderintu laiku būtų sudaryta galimybė pateikti atsakymus.
Dar kartą informuoju, kad vakarinis posėdis prasidės kiek anksčiau – 13 val. 30 min. Mes siekiame, kad kuo greičiau ateitų Generalinės prokuratūros atstovai.
Kita vertus, 14 valandą yra eurokomisarės pasisakymas. Mes taip pat nenorime, kad dėl mūsų vidinių peripetijų kaip nors čia būtų sutrikdytas vaizdas salėje ir negalėtų tvarkingai įvykti tas pasisakymas.
Kviečiu sugrįžti 13 val. 30 min., o rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.