|
2022-05- Nr. |
|
|
Į 2022-04-25 Nr. S-2022-1690-XIVP-1603 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-1603 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-1603 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų.
1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys asmenims neteikiami, jeigu jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.
Iš šios nuostatos nėra aišku, kokiems asmenims duomenys nebūtų teikiami – tretiesiems asmenims ir (ar) duomenų subjektams. Tuo atveju, jei norima apriboti duomenų subjekto teisę susipažinti su asmens duomenimis, toks apribojimas, priklausomai nuo to, kokiais tikslais ir koks duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) ir (arba) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Vadovaujantis Reglamento 23 straipsnio 1 dalies a punktu, Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, teisėkūros priemone gali būti apribotos 12–22 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka 12–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievolės ir teisės, kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje įvardyta, kas tokiose teisėkūros priemonėse turi būti nurodyta. Vadovaujantis Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Pastebėtina, kad ŽĮ 161 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai valstybės informacines sistemas, registrus ir (ar) duomenų bazes valdo žvalgybos institucija nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalį nurodant, kokiam asmeniui valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys neteikiami. Tuo atveju, jei duomenys būtų neteikiami duomenų subjektui, nuostatos turi būti tikslinamos pagal Reglamento ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalyje nėra aptarta, kas ir kokia tvarka nuspręstų, kad tam tikri duomenys nėra teiktini, kaip valstybės informacinių sistemų, registrų ir (ar) duomenų bazių valdytojams ar (ir) tvarkytojams būtų pranešama apie neteiktinus duomenis.
Taip pat, siekiant išvengti neaiškaus teisinio reguliavimo ir atsižvelgiant į ŽĮ 5 straipsnio pavadinimą „Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalį patikslinti nurodant, kokio pobūdžio duomenys, tvarkomi valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse, neteikiami, pvz., „duomenys apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“ arba juos susieti su ŽĮ 5 straipsnio 1 dalyje įvardyta informacija.
2. Projekto 3 straipsniu, kuriuo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 5 ir 6 punktais, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama išplėsti žvalgybos subjektų teisę tvarkyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, kuri apima ir įvairius fizinių asmenų asmens duomenis. Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žvalgybos institucijos turi teisę įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, o pagal 4 punktą – gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama formuluotė „asmenų susižinojimas“ neatitinka ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje vartojamų formuluočių, todėl neaiškus šios teisės turinys (pvz., ar bus stebimas ir fiksuojamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinys ar susirašinėjimas, gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei įvertinę Projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją siūlytume aptariamas Projekto nuostatas patikslinti.
Taip pat pažymėtina, kad ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, atžvilgiu yra taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tačiau jis netaikomas ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, atžvilgiu. Šiuo atveju aktualus Elektroninių ryšių įstatymo 96 straipsnis, kuriame papildomai reglamentuojami klausimai, susiję su Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu, todėl siūlytina įvertinti, ar Projektu numatomas reguliavimas dėl duomenų, gautų iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, bus išsamus.
3. Projekto 18 straipsniu siūloma numatyti, kad „žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos – dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“ Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų valstybės narės yra įpareigojamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą (3 straipsnis) ir per kiekvieną septynių dienų laikotarpį kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 24 valandų nepertraukiamo poilsio laiką ir 3 straipsnyje nurodomas 11 kasdienio poilsio valandų – t.y., 35 valandų nepertraukiamo poilsio laiką (5 straipsnis). Taigi Projektu siūloma vertinamojo pobūdžio aplinkybė „paprastai“ sudaro prielaidas nesilaikyti šio Direktyvoje 2003/88/EB nustatyto reikalavimo. Direktyva yra taikoma visiems veiklos sektoriams, įskaitant tuos, kuriuose reaguojama į iš esmės neprognozuojamus įvykius, kaip antai ugniagesių arba civilinės saugos tarnybų darbą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad direktyvos taikymo srities išimtį galima daryti tik išskirtinių įvykių, tokių kaip „gamtinių arba technologinių katastrofų, pasikėsinimų, didelių nelaimingų atsitikimų arba kitų tokio pobūdžio įvykių“, atvejais[1]. Direktyvos 2003/88/EB 17 straipsnyje taip pat numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios, manytina, galėtų būti taikomos žvalgybos pareigūnams, tačiau pažymėtina, kad jos turi būti nustatomos taip, kad jų taikymo sritis būtų apribota tuo, kas būtiniausia norint apginti pagal tas nuostatas saugomus interesus[2], ir kad jų įgyvendinimas užtikrintų veiksmingą darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą[3]. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad žvalgybos pareigūnų darbo sąlygos turi būti gerinamos, žvalgybos pareigūnų tarnybos pobūdis dėl žvalgybos institucijų veiklos specifikos neigiamai veikia jų sveikatą, asmeninį bei šeiminį gyvenimą, tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir net valstybės tarnautojų, todėl turėtų būti papildomai įvertinta, ar liberalesnis darbo laiko reguliavimas ir galimybė nesilaikyti minimalaus poilsio laiko režimo nepažeis žvalgybos pareigūnų saugos ir sveikatos apsaugos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti pakaktų Projektu siūlomo ŽĮ 45 straipsnio 3 dalies papildymo antru sakiniu, o pirmame sakinyje siūlytume išbraukti žodį „paprastai“.
4. Atsižvelgiant į Projektu siūlomų reguliuoti teisinių santykių kompleksiškumą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska
Viktorija Vasiliauskienė, (8 614) 31 340 el. p. [email protected]
Indrė Skersytė, (8 671) 86 457, el. p. [email protected]
[1] 2005 m. liepos 14 d. Teismo nutartis byloje Personalrat der Feuerwehr Hamburg, C-52/04, ECLI:EU: C:2005:467, 54 punktas.
[2] 2010 m. spalio 21 d. sprendimas Antonino Accardo ir kt., C-227/09, ECLI:EU:C:2010:624, 58 punktas; 2010 m. spalio 14 d. sprendimas Union syndicale Solidaires Isère, C-428/09, ECLI:EU: C:2010:612, 40 punktas
[3] 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Landeshauptstadt Kiel, C-151/02, ECLI:EU:C:2003:437, 89 punktas; 2004 m. spalio 5 d. sprendimas Bernhard Pfeiffer ir kt., C-397/01–C-403/01, ECLI:EU: C:2004:584, 77 punktas