Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO
TREČIOSIOS KNYGOS VI DALIES XV SKYRIAUS
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrių.
BENDRAS GYVENIMAS NEĮREGISTRAVUS SANTUOKOS
3.229 straipsnis. Taikymo ribos
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro
ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka,
bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos
(sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
3.230 straipsnis. Turtas, kurio teisinį režimą
nustato šio skyriaus normos
1. Šio skyriaus normos nustato šiame straipsnyje numatyto
turto teisinį režimą, jeigu sugyventiniai šį turtą bendrai įgijo ir bendrai
naudoja.
2. Sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį
sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia
teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai
gyvendami;
3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram
gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas
sugyventinių bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos
sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai
individualiai naudoja.
3. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį
sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.).
3.231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo
turto teisinis režimas
1. Jeigu šio kodekso 3.230 straipsnyje nurodyti nekilnojamieji
daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai
bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą
įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai
naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti
notaras.
2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka
sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo
klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis
mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos.
3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo
turto padalijimas
Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar
naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo
tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai
nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo.
3.233 straipsnis. Teisės disponuoti bendrai
naudojamu turtu apribojimai
1. Sugyventinis be kito sugyventinio rašytinio sutikimo
neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti
jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis
negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma
gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį
kito sugyventinio prašymu gali duoti teismas.
3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidus šio straipsnio 1
ir 2 dalyje nustatytas taisykles, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal
sutikimo nedavusio sugyventinio ieškinį, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo,
kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas. Pareikšti
ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu sugyventinis turi teisę per vienerius
metus nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sandorį.
3.234 straipsnis. Bendrai naudojamo turto
padalijimo tvarka
1. Kad padalytų bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą
turtą šio kodekso 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato
sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą.
Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos
sutuoktinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram
gyvenimui.
2. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus
sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus šio
straipsnio numatytas išimtis.
3. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti,
jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių
bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į
bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga
vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį.
4. Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas
sugyventiniui, kuriam, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo
nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra reikalingesnis.
Tokiu atveju šio sugyventinio kito turto dalis mažinama. Jeigu gyvenamojo namo
ar buto vertė viršijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dalį, jis turi
išmokėti kitam sugyventiniui kompensaciją pinigais.
5. Gyvenamasis namas ar butas, kuris priklausė nuosavybės
teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti
paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių
vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi
savo gyvenamosios patalpos.
6. Kitas turtas, nenumatytas šio kodekso 3.230 straipsnyje,
kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas,
dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.
3.235 straipsnis. Teisė naudotis gyvenamąja
patalpa
1. Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę,
sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių amžių, sveikatą,
turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis
nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa
reikalingesnė.
2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali
įpareigoti sugyventinį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja
patalpa, išmokėti kitam sugyventiniui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos
gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Jurgita Sejonienė
Vytautas Mitalas
Eugenijus Gentvilas
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Emanuelis Zingeris
Laima Liucija Andrikienė