LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 2 PRIEDU PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 393, 557¹, IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO

APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 2, 3 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.

1. Priežastys, paskatinusios įtvirtinti ir tobulinti priemones, reikalingas efektyviai žvalgybos veiklai.

Vykstantys globalūs politiniai, sociokultūriniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kelia naujų, dažnai sunkiai prognozuojamų iššūkių ir uždavinių. Nuolat kinta grėsmių šaltiniai ir jų pobūdis, ženkliai išaugo hibridinės grėsmės, kurios suteikia pagrindą pažeisti pamatines asmens ir visuomenės vertybes, demokratinės ir teisinės valstybės principus. Šios aplinkybės reikalauja, kad žvalgybos institucijos gebėtų greitai ir efektyviai veikti, atsižvelgdamos į kintančias grėsmes, o tam ypač svarbu turėti tinkamus teisinius įrankius ir kuo įvairesnes prevencines priemones užkirsti kelią tokioms grėsmėms. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad pastaraisiais metais fiksuojamas didėjantis nacionalinio saugumo objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo, dažnai tam pasitelkiant bepiločius orlaivius, atvejų skaičius (objektų stebėjimas ir vaizdo fiksavimas atitinka užsienio valstybių žvalgybos veiklos metodus, o surinkta informacija gali būti panaudojama užsienio valstybių veiksmams, keliantiems grėsmę nacionaliniam saugumui), tačiau nėra teisinių įrankių, kurie leistų užkirsti kelią tokiai veiklai. Taigi, tokios priemonės, kaip draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus, vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš žvalgybos institucijų teritorijų įteisinimas leistų laiku užkirsti kelią asmenų veiklai, galimai keliančiai grėsmę nacionaliniam saugumui.

Siekiant efektyviai įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius nuolat kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste, reikalinga ne tik įteisinti naujas priemones, bet ir tobulinti esamus teisinius įrankius. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme (toliau – Žvalgybos įstatymas) nepakankamai reglamentuotas tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir priemonių, kaip efektyvią žvalgybos veiklą užtikrinančio įrankio, institutas – Žvalgybos įstatymas tiesiogiai nesuteikia teisės žvalgybos institucijoms gaminti dokumentus, be to, nėra įpareigojimo kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą žvalgybos institucijoms šioms įgyvendinant teisę užšifruoti tapatybę ar tarnybinę priklausomybę, o be kitų institucijų pagalbos naudojimasis šia teise kartais tampa sunkiai įgyvendinamas. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsniu, žvalgybos institucijos, kaip kriminalinės žvalgybos subjektai, turi teisę gaminti ir naudoti dokumentus bei priemones kriminalinei žvalgybai, tačiau ši nuostata nesuteikia teisės kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ar priemones naudoti žvalgybai. Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos objektai gali sutapti, tikslinga įteisinti galimybę kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus prireikus naudoti ir žvalgybai.

Žvalgybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys iš viešąsias funkcijas atliekančių subjektų tvarkomų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami teikiant valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Tokia galimybė nėra nustatyta Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje, reglamentuojančiame duomenų gavimą iš privačių subjektų, todėl, pasirašant duomenų teikimo sutartis su privačiais juridiniais asmenimis, jie gali sutikti teikti duomenis tik jiems priimtinais būdais, kurie dažnai sudaro prielaidas atskleisti žvalgybos objektą.

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad banko paslaptį sudarančią informaciją žvalgybos institucijoms bankas teikia, jeigu šios informacijos reikia žvalgybos funkcijoms atlikti, tačiau Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu nustatoma, kad tokia informacija gali būti teikiama tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi, kitoms institucijoms, pavyzdžiui, atliekančioms mokesčių administravimo funkcijas, pinigų plovimo prevencijos funkcijas, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama be teismo sankcijos, tikslinga suderinti šių įstatymų nuostatas ir Žvalgybos įstatyme atsisakyti nuostatos, jog banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį.

Atsižvelgiant į tarptautines saugumo grėsmes, intensyvėja Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų bendradarbiavimas su užsienio valstybių partnerių žvalgybos institucijomis, tačiau Žvalgybos įstatymas nenumato žvalgybos institucijų teisės be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms organizacijoms, institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, nors to reikia siekiant įgyvendinti Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą žvalgybos institucijų teisę bendradarbiauti su šiomis institucijomis.

Praktikoje išryškėjo ir kiti žvalgybos institucijoms suteiktų įgaliojimų realizavimo reglamentavimo trūkumai (pavyzdžiui, dėl galimybės kontroliuoti susižinojimo turinį).

2. Priežastys, paskatinusios tobulinti personalo garantijas ir personalo administravimą.

Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, pabrėžiamas siekis tęsti žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų̨ (žmogiškųjų̨ išteklių ir techninių priemonių̨), kurie leistų laiku ir tiksliai nustatyti ir įvertinti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, plėtrą. Kvalifikuoti ir patirtį turintys žvalgybos pareigūnai yra vienas iš esminių pajėgumų, be kurio neįmanoma efektyviai įgyvendinti žvalgybos institucijoms keliamų uždavinių, susijusių su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimu.

Pažymėtina, kad žvalgybos pareigūnams keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jiems, palyginti su kitais statutiniais pareigūnais, taikomi patys griežčiausi draudimai ir apribojimai: žvalgybos pareigūnams ne tik draudžiama būti privataus ar viešojo juridinio asmens skiriamu (renkamu) valdymo organų nariu, tačiau netgi draudžiama būti juridinio asmens savininku, tikruoju nariu ar komanditoriumi, juridinio asmens steigėju, dalyviu, dirbti kituose juridiniuose asmenyse, taip pat draudžiama gauti kitą atlyginimą, jei tai nesusiję su žvalgybos institucijos interesais, draudžiama vykdyti ekonominę, ūkinę, komercinę arba individualią veiklą, gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų, su jais susijusių sandorių ( Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Be to, žvalgybos pareigūnams yra taikomi ir kiti apribojimai, tokie kaip draudimas vykti į tam tikras užsienio valstybes (Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis), teisės į poilsį apribojimas nustatant, kad jų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių (Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalis), žvalgybos pareigūnų tarnybos pobūdis dėl žvalgybos institucijų veiklos specifikos neigiamai veikia jų sveikatą, asmeninį bei šeiminį gyvenimą. Kitiems Lietuvos Respublikos pareigūnams dauguma nurodytų apribojimų netaikomi. Tačiau nepaisant minėtų aplinkybių, šiuo metu žvalgybos pareigūnams nustatytas tarnybinis atlyginimas yra netgi mažesnis nei nustatytas pareigūnams, tarnaujantiems kitose institucijose, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ar Vadovybės apsaugos tarnyboje. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į praktikoje susidariusią situaciją, kai dėl ypatingai padidėjusio darbo krūvio, pavyzdžiui hibridinių grėsmių metu, žvalgybos pareigūnams tenka dirbti maksimaliu leistinu režimu (t. y. suteikiant tik 11 valandų nepertraukiamo paros poilsio ir 35 valandas nepertraukiamo savaitės poilsio), o Žvalgybos įstatymas nenumato galimybės už ypatingai padidėjusį darbo krūvį gauti papildomą apmokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog kitos valstybės institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba turi galimybę mokėti papildomus priedus ne tik už padidėjusį darbo krūvį, bet ir už viršvalandžius, darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tokia situacija ilgainiui demotyvuoja žvalgybos pareigūnus bei skatina svarstyti apie tarnybą kitose valstybės institucijose, kuriose tarnybinio atlyginimo sistema atrodo teisingesnė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą inter alia reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis atitiktų šių asmenų veiklos specifiką (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. KT16-N7/2019).

Statutinių pareigūnų tarnybos apmokėjimo tendencijos bei šalies ekonominė situacija sąlygoja būtinybę siekti, kad žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimas atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą. Dėl gerėjančios šalies ekonominės situacijos, taip pat dėl didėjančio tarnybos apmokėjimo ir socialinių garantijų kitose statutinėse institucijose, mokamų atlyginimų privačiame sektoriuje, žvalgybos institucijos susiduria su problema prisitraukti kvalifikuotą personalą ir joms tampa vis sunkiau išlikti patraukliomis darbo rinkoje. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių ar į kitas institucijas tiesiogiai atsiliepia žvalgybos institucijų atliekamoms funkcijoms. Akivaizdu, kad valstybė turi reaguoti į šalyje vykstančius procesus bei atlikti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų jos institucijoms dirbti efektyviai bei pasiekti joms iškeliamus tikslus.

Teikiamų projektų rengimą, be kita ko, paskatino ir poreikis peržiūrėti personalo garantijas. Atsižvelgiant į kintantį grėsmių pobūdį, didėja žvalgybos pareigūnų tarnybinė rizika ir grėsmės žvalgybos institucijose dirbantiems asmenims, todėl tarnyba ar darbas žvalgybos institucijose tampa vis mažiau patrauklūs. Siekiant užtikrinti kvalifikuoto, motyvuoto ir patikimo personalo pritraukimą, taip pat ir esamo personalo saugumą, kyla poreikis numatyti garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą. Be to, praktikoje išryškėjo personalo administravimo problemos, susijusios su žvalgybos pareigūnų priėmimu į žvalgybos tarnybą, kvalifikuoto personalo pritraukimu (siekiant į žvalgybos tarnybą pritraukti kvalifikuotą ir patirties viešajame sektoriuje turintį personalą, tikslinga į žvalgybos tarnybos stažą įtraukti ir stažą valstybei), personalo ir jų šeimos narių apsauga, žvalgybos pareigūnų rezerve esančių pareigūnų statusu, tarnybinių rangų suteikimu, tarnybos laiko ypatumais ir kt. Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnui turi būti garantuota minimali paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė, tačiau dėl žvalgybos operacijų specifikos (kai žvalgybos operacijos vykdymas negali būti nei nutrauktas, nei perduotas kitam pareigūnui), ne visuomet įmanoma užtikrinti minimalaus poilsio garantiją. Žvalgybos pareigūnams trūksta reikšmingų socialinių garantijų, jų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir net valstybės tarnautojų.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas kitoje vietovėje be jų sutikimo, taip sukeliant jiems nepatogumų ir papildomų finansinių išlaidų, tikslinga įteisinti galimybę tokiais atvejais kompensuoti arba kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal, arba būsto nuomos ir persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) į kitą gyvenamąją vietą išlaidas. Pažymėtina, kad garantijos perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju yra nustatytos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 58 straipsnio 7 dalis ir 59 straipsnio 7 dalis), vidaus tarnybos pareigūnams (Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad taikant Žvalgybos įstatymą paaiškėjo, jog yra nepakankamas priėmimo į žvalgybos institucijų vadovų pareigas reguliavimas. Žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimas į pareigas yra politinis, atitinkamai Respublikos Prezidento arba krašto apsaugos ministro priimamas sprendimas, todėl reikalavimas tokiais atvejais organizuoti atranką, kaip tai nustatyta Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnyje, ar riboti šių asmenų priėmimo į žvalgybos tarnybą amžių, kaip tai nustatyta Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nekoreliuoja su juos į pareigas skiriančių asmenų diskrecija pasirinkti, jų manymu, šioms pareigoms tinkamiausią kandidatą.

Atsižvelgiant į praktinio taikymo problemas, taip pat kyla poreikis tikslinti Žvalgybos įstatymo 53 straipsnyje nustatytus atleidimo pagrindus. Vadovaujantis šio straipsnio 13 punktu, žvalgybos pareigūnas privalo būti atleistas iš tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, neatsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip galimą tolesnę jo ligos eigą, jo kompetencijas ir žvalgybos institucijos interesą. Pažymėtina, kad laikinasis nedarbingumas nėra pagrindas nutraukti darbo (tarnybos) santykių pagal Darbo kodeksą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar Vidaus tarnybos statutą, o Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą nustatoma tik galimybė (ne imperatyvus pagrindas) asmenį atleisti iš tarnybos dėl laikinojo nedarbingumo. Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas atleidžiami iš tarnybos pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui. Žvalgybos įstatymas nenumato pareigos, pasibaigus skyrimo į žvalgybos institucijos valdybos viršininko ar jo pavaduotojo pareigas laikotarpiui, šiems asmenims pasiūlyti kitas pareigas ir jų neatleisti iš žvalgybos tarnybos. Tokia situacija neatitinka praktinio žvalgybos institucijų poreikio ir protingumo principo, nes aukštas kompetencijas ir patirtį turintys žvalgybos pareigūnai, pasibaigus jų skyrimo į pareigas laikotarpiui, galėtų eiti kitas pareigas, tačiau pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas jiems neprivalo būti pasiūlytos kitos pareigos ir jie gali būti atleidžiami iš tarnybos be teisės į išeitinę kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui iš valstybės ir savivaldybių biudžeto apmokamų asmenų kategorijų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, tikslinga šių garantijų teikimo principą suvienodinti ir nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad susidaro situacija, jog toje pačioje institucijoje pagal skirtingas tarnybos sutartis tarnaujantiems žvalgybos pareigūnams skirtingai reglamentuojamos atostogos, skiriasi jų trukmė, siūloma numatyti, kad Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atostogas, būtų be išimties taikomos ir žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis. Taip pat būtina suderinti Žvalgybos įstatymo 46 ir 64 straipsnių nuostatų taikymą, nes Žvalgybos įstatymo 64 straipsnis, įskaitant jo nuostatas dėl priedo už tarnybos stažą skaičiavimo, be išimties taikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, tačiau nenumatyta, kad jiems be išimties būtų taikomas 46 straipsnis, reglamentuojantis tarnybos stažo skaičiavimą. Siekiant suvienodinti pagal skirtingas tarnybos sutartis tarnaujančių žvalgybos pareigūnų, kuriems laikinai pavesta atlikti kitas pareigas, apmokėjimą, taip pat perkėlimą į kitas pareigas, siūloma numatyti Žvalgybos įstatymo 50 ir 51 straipsnių taikymą pilna apimtimi žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis.

Siekiant užtikrinti personalo saugumą, būtina garantuoti, kad jų priklausomybė žvalgybos institucijai būtų atskleidžiama tik išimtiniais atvejais, įvertinus, ar tokia informacija nepadarytų žalos žvalgybos institucijos veiklai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai prašoma pateikti duomenis apie žvalgybos pareigūnus į viešąsias informacines sistemas ir (ar) registrus, nors tai nėra būtina įstatymuose nustatytiems tikslams pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, žvalgybos institucijos kiekybinė ir personalinė sudėtis sudaro valstybės paslaptį, tačiau net ir atskirų žvalgybos pareigūnų priklausomybės žvalgybos institucijoms atskleidimas gali kelti grėsmę jų saugumui ir trikdyti žvalgybos institucijų veiklą.

Be to, Žvalgybos įstatyme įtvirtinta, kad žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenys skelbiami viešai, tačiau tokia nuostata atskleidžia duomenis apie šiuos žvalgybos pareigūnus ir, atsižvelgiant į žvalgybos institucijų uždavinius ir veiklos specifiką, daro juos pažeidžiamus. Svarbu pažymėti ir tai, kad kitų žvalgybos pareigūnų deklaracijos nėra skelbiamos viešai, siekiant užtikrinti, kad duomenys apie jų turtą, pajamas, artimus asmenis ir kita susijusi informacija nebūtų panaudoti imantis veiksmų prieš juos ir (ar) kad tokios informacijos viešinimas nekeltų jiems grėsmės. Priėmus Įstatymo projektą, žvalgybos institucijos direktorius ar jo pavaduotojas, pasibaigus jo skyrimo į pareigas laikotarpiui, galės būti skiriami į kitas žvalgybos pareigūno pareigas – tokiu būdu faktas, kad jo deklaracijų duomenys yra paviešinti, be kita ko, neatitiktų žvalgybos pareigūnų saugumo užtikrinimo principo.

3. Priežastys, paskatinusios atlikti kitus Žvalgybos įstatymo patikslinimus, atsižvelgiant į praktines šio įstatymo taikymo problemas.

Teikiamų projektų rengimą taip pat lėmė poreikis tikslinti ir kitas Žvalgybos įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į praktines jų taikymo problemas. Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinta „vidaus saugumo“ sąvoka, o tai lemia praktines problemas aiškinant žvalgybos institucijų kompetenciją šioje srityje; nenumatyta ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui anonimiškumo arba dalinio anonimiškumo garantija, nors tokia garantija numatyta teisminio nagrinėjimo procese dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui.

Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo praktika taip pat atskleidė tam tikrų Žvalgybos įstatymo reglamentavimo trūkumų. Pagal Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Tokia įstatymo nuostata sąlygoja griežčiausių tarnybinių nuobaudų taikymą už minėtus pažeidimus, tačiau praktikoje, įvertinus visas susijusias aplinkybes, paaiškėja, kad už minėtus pažeidimus tam tikrais atvejais galėtų būti skiriamos ir švelnesnės nuobaudos, o griežčiausių tarnybinių nuobaudų taikymas nėra proporcingas. Taip pat, atsižvelgiant į kitų statutinių įstaigų patirtį, identifikuotas poreikis taikyti dar vieną tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas arba lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Be to, Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtintas terminas, per kurį nuo nusižengimo padarymo dienos turi būti paskirta tarnybinė nuobauda.

Praktinių taikymo problemų kelia ir Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apie sprendimą neteikti informacijos žvalgybos institucijų vadovai turi nedelsdami informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos. Pagal šį reglamentavimą žvalgybos institucijos jas kontroliuojančias institucijas privalo informuoti apie kiekvieną atsisakymą teikti informaciją bet kuriam subjektui, net ir tam, kuris akivaizdžiai neturi teisės gauti tokios informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijos kasmet gauna dešimtis paklausimų pateikti informaciją, kurios šie subjektai neturi teisės gauti, toks reglamentavimas sukuria gana didelę administracinę naštą žvalgybos institucijoms, nors tokio informavimo tikslingumas, manytina, nėra pagrįstas.

Teikiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių pakeitimo, priedo pakeitimo ir papildymo 2 priedu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti prielaidas efektyviai žvalgybos institucijų veiklai kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste bei spręsti su personalo administravimu susijusias problemas. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KŽĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 557¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir priedėlio pakeitimo projekto tikslas – Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą.

Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, Įstatymo projektu siekiama:

1) įtvirtinti ir tobulinti priemones, reikalingas efektyviai žvalgybos veiklai: draudimą vizualizuoti žvalgybos institucijoms priklausančius objektus (kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už šių draudimų nesilaikymą); nustatyti žvalgybos institucijų teisę gaminti asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones bei žvalgybai ir kontržvalgybai naudoti kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ir priemones (atitinkamos nuostatos įtvirtinamos ir kartu teikiamame KŽĮ pakeitimo projekte), gauti banko paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos, duomenis iš privačių subjektų gauti saugiu būdu, be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms; suteikti teisę žvalgybos institucijoms įdiegti technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą, ne tik ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, bet ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiančių ūkio subjektų infrastruktūroje;

2) didinti tarnybos žvalgybos institucijoje patrauklumą, tobulinti personalo garantijas ir personalo administravimą: pareiginės algos koeficientus įtvirtinti Žvalgybos įstatyme; įteisinti patarėjo pareigybę; įteisinti garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą bei kompensacines garantijas žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju; į žvalgybos tarnybos stažą įtraukti ir stažą valstybei; išsamiau reglamentuoti žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimą į pareigas, tarnybinių rangų suteikimą, atleidimo pagrindus, tarnybos laiko ypatumus, žvalgybos pareigūnų rezerve esančių asmenų statusą, nustatyti pareigą pasiūlyti kitas pareigas pasibaigus valdybos viršininko ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui; įteisinti pagrindą komandiruotės išlaidų apmokėjimui, taip pat įteisinti galimybę atsisakyti teikti asmens priklausomybę žvalgybos institucijoms atskleidžiančius duomenis į viešąsias informacines sistemas ir registrus bei įpareigojimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis; nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis;

3) atlikti kitus Žvalgybos įstatymo patikslinimus, atsižvelgiant į praktines šio įstatymo taikymo problemas: apibrėžti „vidaus saugumo“ sąvoką, numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, tikslinti tarnybinių nusižengimų skirstymo į šiurkščius ir kitus nusižengimus kriterijus, įtvirtinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties terminą bei nustatyti naują tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, atsisakyti žvalgybos institucijų pareigos apie sprendimą neteikti informacijos informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, įtvirtinti nuostatas, kad yra būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas jį perkeliant į lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymų projektai parengti bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos žvalgybos tarnybomis – Valstybės saugumo departamentu ir Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Žvalgybos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šis įstatymas be kitų sričių reglamentuoja ir žvalgybos pareigūnų statusą bei tarnybinį atlyginimą. Žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimas yra glaudžiai susijęs su žvalgybos pareigūnų teisiniu statusu. Žvalgybos pareigūnų tarnybinio atlyginimo sudėtines dalis reglamentuoja ne tik Žvalgybos įstatymas (64 straipsnis), bet ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, o pareiginės algos koeficientai įtvirtinti tik Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Siekiant išvengti situacijų, kai patikslinus su žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimu susijusias nuostatas būtina keisti du įstatymus, bei į paskutiniųjų metų tendenciją, kai pareigūnų pareiginės algos koeficientai reglamentuojami ne Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, tačiau specialiuose šių pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme), tikslinga nuostatas, susijusias su žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimu, reglamentuoti viename teisės akte – Žvalgybos įstatyme.

Pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žvalgybos institucijos turi teisę stebėti ir fiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, susirašinėjimą ar kitokį asmenų susižinojimą. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas įpareigoja ūkio subjektus, teikiančius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, sudaryti techninę galimybę žvalgybos institucijoms įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tačiau dalis ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, norėdami užtikrinti reikiamų techninių priemonių (resursų) poreikį, tokių paslaugų teikimui naudojasi elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugomis. Tokiu būdu kai kuriais atvejais susidaro situacija, kai galimybę kontroliuoti informacijos turinį gali sudaryti tik elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiantys ūkio subjektai, o ne ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai. Taigi, Elektroninių ryšių įstatyme numatyta pareiga sudaryti technines galimybes kontroliuoti informacijos turinį tik ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, nėra pakankama.

Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas suteikia teisę žvalgybos institucijoms gauti iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį.

Žvalgybos įstatymas nenustato įpareigojimo kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą žvalgybos institucijoms šioms įslaptinant asmenų tapatybę ar pareigūnų tarnybinę priklausomybę, o Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę gaminti ir naudoti dokumentus bei priemones tik kriminalinei žvalgybai.

Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas suteikia teisę teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms organizacijoms (institucijoms) ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms tik kai yra gautas prašymas pateikti informaciją.

Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apie sprendimą neteikti informacijos žvalgybos institucijų vadovai turi nedelsdami informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos.

Žvalgybos įstatymo 31 straipsnyje reglamentuotas skyrimas į žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas, o 32 straipsnyje – priėmimas į žvalgybos tarnybą, tačiau nei viename iš šių straipsnių nėra aptarti priėmimo į žvalgybos tarnybą ypatumai, kai asmuo skiriamas į žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas.

Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas teisminio nagrinėjimo procese gali dalyvauti kaip liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas, tačiau tokia garantija nenustatyta pareigūnui dalyvaujant ikiteisminiame tyrime.

Žvalgybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iš tarnybos atleidžiamas žvalgybos pareigūnas privalo atlyginti su jo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias išlaidas. Žvalgybos įstatyme nenumatyta galimybė mažinti minėtas išlaidas proporcingai ištarnautiems metams. Tuo tarpu, žvalgybos pareigūnams, žvalgybos institucijose tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, atlygintinos išlaidos, susijusios su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu, mažinamos proporcingai žvalgybos institucijoje ištarnautiems metams.

Žvalgybos įstatymo 44 straipsnyje, reglamentuojančiame žvalgybos pareigūnų rezervą, nustatyta, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami, kai jie skiriami dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Šiame straipsnyje nėra įpareigojimo skirti užduotis žvalgybos pareigūnų rezerve esantiems asmenims, paskirtiems dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose.

Žvalgybos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnui turi būti garantuota įstatymuose nustatyta minimali paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Įstatyme nėra reglamentuota, kaip žvalgybos institucijos turi elgtis, jeigu dėl objektyvių priežasčių ir žvalgybos institucijos veiklos specifikos tam tikrais atvejais nepavyksta užtikrinti minimalaus poilsio režimo.

Žvalgybos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą įskaitomas tarnybos žvalgybos institucijoje ir nuo 1990 m. kovo 11 d. įgytas profesinės karo tarnybos ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje stažas. Šio straipsnio nuostatos be išimties netaikomos žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis.

Žvalgybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenys skelbiami viešai.

Pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 13 punktą žvalgybos pareigūnas privalo būti atleistas iš tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, o pagal 17 punktą valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas privalo būti atleistas iš tarnybos pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui (Žvalgybos įstatymas nenumato pareigos pasibaigus skyrimo į žvalgybos institucijos valdybos viršininko ar jo pavaduotojo pareigas žvalgybos pareigūnui pasiūlyti kitas pareigas).

Žvalgybos įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas taikomos žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje numatytas didesnis apmokėjimas, jei pavedama atlikti aukštesnes pareigas, netaikomas.

Pagal Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Žvalgybos įstatymas nenumato tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas, taip pat nenumato tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties termino.

Žvalgybos įstatymo 62 straipsnis reglamentuoja tarnybinių rangų suteikimą, tačiau šiame straipsnyje nėra įtvirtinta tarnybinių rangų paskirtis. Nors šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybiniai rangai suteikiami Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, iš 5 dalyje nustatyto reguliavimo darytina prielaida, kad tarnybiniai rangai suteikiami ne žvalgybos pareigūnams, o priskiriami pareigoms, todėl reguliavimas nėra pakankamai aiškus.

Žvalgybos įstatymas nereglamentuoja žvalgybos pareigūnų komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarkos.

Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos žvalgybos pareigūnams skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Šio straipsnio nuostatos netaikomos žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Kodeksas) nustatyta administracinė atsakomybė už karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitokiu būdu, taip pat už bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą virš šių teritorijų, tačiau nėra nustatyta administracinė atsakomybė už analogiškas veikas, vykdomas žvalgybos institucijoms priklausančių teritorijų atžvilgiu.

Žvalgybos įstatymo priede patvirtintos Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties 4 punkte įtvirtintas žvalgybos pareigūno įsipareigojimas tarnauti žvalgybos institucijoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5 metus nuo šios sutarties pasirašymo momento. Tačiau tos pačios sutarties 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartis gali būti nutraukta Žvalgybos įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis, t. y. įskaitant ir įstatyme numatytą pagrindą nutraukti sutartį savo noru. Todėl Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties 4 punktas nesukuria teisiškai reikšmingo įsipareigojimo.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Nauju teisiniu reguliavimu siūloma papildyti galiojančio Žvalgybos įstatymo nuostatas, aiškiai įtvirtinant žvalgybos institucijų teisę gauti iš fizinių asmenų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, o iš visų juridinių asmenų, įskaitant finansų ir kredito įstaigas, bei valstybės įgaliotų asmenų – informaciją apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją (atitinkamai atsisakant nuostatos, kad tokia informacija iš finansų ir kredito įstaigų gaunama pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį), taip pat teisę ne tik naudoti, bet ir gaminti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones, tuo pačiu įtvirtinant ir pareigą kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą įgyvendinant minėtas teises. Įstatymo projektu taip pat nustatoma galimybė kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ar priemones naudoti ir žvalgybai, atitinkamas nuostatas įtvirtinant ir KŽĮ pakeitimo projekte. KŽĮ pakeitimo projekte, be kita ko, nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas teises bei gamina žvalgybai ir kontržvalgybai asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones.

Įstatymo projektu siūloma žvalgybos institucijoms suteikti galimybę teikti aktualią ir tarptautinėms organizacijoms (institucijoms) ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms svarbią žvalgybos informaciją, ir kai tokios informacijos pateikimo galimybės nenumato tarptautinės sutartys ar susitarimai. Tokia informacija pagal siūlomą reglamentavimą būtų teikiama valstybės ar tarnybos paslaptį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą asmenims filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba jei turimas žvalgybos institucijos vadovo išduotas leidimas. Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš kurių draudžiama vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius, įsakymu, kuris bus skelbiamas teisės aktų registre, tvirtins žvalgybos institucijos vadovas, o patenkančių į karines teritorijas – krašto apsaugos ministras. Atsižvelgiant į tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai kelia grėsmę ne tik įskridę į konkrečią teritoriją, bet ir skrisdami jos prieigose, siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai taip pat draudžiami 200 metrų spinduliu aplink žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, o patenkančių į karines teritorijas – kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atitinkamai Žvalgybos įstatymas papildomas nuostata, suteikiančia teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš bepilotį orlaivį, jei jo skrydis vykdomas nesilaikant nustatyto draudimo, o kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siūloma nustatyti baudas už neteisėtą žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų, įskaitant jose esančius statinius, filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą ir neteisėtą bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą, taip pat galimybę konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones. ANK pakeitimo projektu taip pat siūloma suteikti teisę Valstybės saugumo departamentui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus minėtų pažeidimų atveju.

Siekiant užtikrinti valstybės saugumo interesus bei žvalgybos institucijų galimybę gauti informaciją, reikalingą nustatytiems uždaviniams įgyvendinti, Įstatymo projekte numatyta pareiga sudaryti technines galimybes kontroliuoti susižinojimo turinį ne tik ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, bet ir ūkio subjektams, teikiantiems elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas.

Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kad duomenys iš privačių asmenų tvarkomų informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami pateikiant jų tvarkomų informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Įtvirtinus tokią nuostatą, privatūs subjektai, žvalgybos institucijai kreipimesi nurodžius, kad siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą priimtinas tik toks duomenų teikimo būdas, privalės užtikrinti, kad duomenys būtų teikiami saugiu, t. y. nesudarančiu prielaidų atskleisti žvalgybos objektą, būdu.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisę žvalgybos institucijoms naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką. Šį pasiūlymą nulėmė aplinkybė, kad lėšų naudojimas žvalgybai ir kontržvalgybai yra specifinis, palyginti su ūkinio pobūdžio reikmėms skirtų lėšų naudojimu. Pirmiausia, specifiškumą lemia Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas specialusis žvalgybos institucijų veiklos principas – veiklos metodų neskelbtinumas. Žvalgybos institucijos vadovas, kaip subjektas, kuris yra atsakingas už piniginių išteklių, skirtų institucijai, efektyvų ir rezultatyvų naudojimą, įvertinęs veiklos specifiką, kompetentingai galėtų nustatyti pačias efektyviausias lėšų naudojimo taisykles, kurios užtikrintų sklandų žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymą bei tinkamą lėšų naudojimą.

Įstatymo projekte nustatomos naujos žvalgybos institucijų personalo veiklos garantijos, įtvirtinant, kad žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų. Įstatymo projekte taip pat nustatomos naujos kompensacinės garantijos žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju – nustatoma, kad kai dėl žvalgybos pareigūno perkėlimo į kitas pareigas jo nuolatinė tarnybos vieta perkeliama į kitos savivaldybės teritoriją, taip pat žvalgybos pareigūnui laikinai pavedus atlikti kitas žvalgybos pareigūno pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, žvalgybos pareigūno prašymu atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu arba gyvenamojo būsto nuomos išlaidos. Žvalgybos pareigūnui, kuris dėl tarnybos vietos pakeitimo keistų ir gyvenamąją vietą, būtų atlyginamos persikėlimo išlaidos ir būsto nuomos išlaidos. Vyriausybė nustatytų maksimalius nuomos išlaidų dydžius, maksimalų kompensuotinų persikėlimo išlaidų dydį, o kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat persikėlimo išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką bendru įsakymu nustatytų Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti patarėjo pareigybę. Ši pareigybė leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas. Viena iš jų susijusi su galimybe užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui. Žvalgybos įstatymas numato teisę perkelti žvalgybos pareigūnus į kitas institucijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kad vadovaujamas pareigas užėmusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypatingai kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis. Patarėjo pareigybė leistų spręsti šią problemą bei sudarytų galimybę efektyviam personalo administravimui. Atsižvelgiant į tai, kad patarėjams būtų priskirtos sudėtingos, kompleksinės užduotys, reikalaujančios didelės patirties ir kvalifikacijos, numatytas žvalgybos patarėjo pareiginės algos koeficiento intervalas, atitinkantis nuo skyriaus viršininko iki valdybos viršininko pavaduotojo pareiginės algos koeficientus.

Atitinkamai tikslinami žvalgybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai, t. y. numatoma galimybė atleisti valdybos viršininką ar jo pavaduotoją iš tarnybos žvalgybos institucijoje, kai pasibaigia jų skyrimo į pareigas laikotarpis ir jie atsisako būti perkelti į jiems siūlomas žemesnes pareigas žvalgybos institucijoje. Siekiant išvengti teisėtų asmens lūkesčių pažeidimo, Įstatymo projektu taip pat numatoma, kad žvalgybos pareigūno perkėlimas į lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, galimas tik jo sutikimu.

Atsižvelgiant į skirtingą Žvalgybos įstatymo nuostatų traktavimą, Įstatymo projektu yra aiškiau apibrėžiami reikalavimai asmeniui, skiriamam žvalgybos institucijos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju, t. y. nurodomas baigtinis reikalavimų sąrašas. Įstatymo projekte numatoma, kad į minėtas pareigas skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra nepriekaištingos reputacijos, atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bei turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą.

Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama galimybė, pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojų skyrimo į pareigas laikotarpiui, sudaryti galimybę jiems toliau tarnauti žvalgybos institucijoje, t. y. priimti juos į tarnybą netaikant Žvalgybos įstatyme nustatytų amžiaus apribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pasibaigus žvalgybos institucijos vadovų kadencijai, jie, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 17 punktu, turi būti atleisti ir tolesnei tarnybai žvalgybos institucijoje gali būti priimti tik taikant atrankos procedūras ir įvertinus, ar jie atitinka visus reikalavimus, taikomus asmenims, niekuomet netarnavusiems žvalgybos institucijoje, įskaitant ir reikalavimą dėl amžiaus, nustatytą Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Įstatymo projektu, be kita ko, tikslinami Žvalgybos įstatymo 53 straipsnyje nustatyti atleidimo pagrindai, šio straipsnio 13 punkte nustatytą atleidimo pagrindą dėl laikinojo nedarbingumo performuluojant į dispozityvią normą (žvalgybos institucijos vadovas, priimdamas sprendimą dėl žvalgybos pareigūno atleidimo, turėtų galimybę įvertinti galimą tolesnę jo ligos eigą, jo kompetencijas, žvalgybos institucijos interesą ar kitas reikšmingas aplinkybes), o šio straipsnio 17 punkte (pernumeravus 18 punktas) nustatant, kad valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas atleidžiami iš tarnybos, pasibaigus jų skyrimo į pareigas laikotarpiui, tik jei jie atsisakė būti perkelti į žemesnes pareigas.

Įstatymo projekte tikslinamos žvalgybos pareigūnų rezervą reglamentuojančios nuostatos: nustatoma, kad visiems rezerve esantiems pareigūnams skiriamos užduotys, numatoma galimybė perskaičiuoti jų stažą, be to, įtvirtinama nuostata, kad išbraukus asmenį iš žvalgybos pareigūnų rezervo ir jam vėl pradėjus tarnauti žvalgybos institucijoje, netaikomas įstatyme nustatytas priėmimo į žvalgybos instituciją amžius. Taip pat tikslinamos žvalgybos pareigūno tarnybos stažą reglamentuojančios nuostatos, įtvirtinant, kad į žvalgybos pareigūno stažą be tarnybos žvalgybos institucijoje, profesinėje karo tarnyboje ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje stažo įskaitomas ir stažas Lietuvos valstybei.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jei tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai.

Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį siūloma pildyti nuoroda į 57 straipsnį, nes pagal 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 2 dalies redakciją, karių, turinčių žvalgybos pareigūno statusą, skatinimą turi nustatyti Žvalgybos įstatymas. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis taip pat pildoma nuorodomis į 42, 46, 50, 51 ir 65 straipsnius, siekiant suvienodinti žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno sutartį ir tarnaujančių pagal profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos vertinimo laikotarpius ir sąlygas, tarnybos stažo skaičiavimą, perkėlimą į kitas pareigas, apmokėjimą už laikiną pavedimą atlikti kitas pareigas, atostogas.

Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti Žvalgybos įstatymo nuostatas, susijusias su atlygintinomis mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidomis, atleidžiant iš tarnybos žvalgybos pareigūną – Žvalgybos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad minėtos išlaidos mažinamos proporcingai ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams.

Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis.

Įstatymo projektu siūloma įvesti papildomą tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, kuri galėtų būti skiriama už šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Šią nuobaudos rūšį siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į praktinį poreikį, nes padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą turėtų būti taikomos pakankamai griežtos tarnybinės nuobaudos. Tam tikrais atvejais, įvertinus visas faktines aplinkybes, atleidimas iš tarnybos būtų per griežta ir neproporcinga tarnybinė nuobauda, o kitų tarnybinių nuobaudų (griežto papeikimo ar tarnybinio atlyginimo sumažinimo) skyrimas ne visada atitiktų pažeidimo pobūdį ir nepasiektų norimo tikslo. Skyrus griežtą papeikimą ar sumažinus tarnybinį atlyginimą, žvalgybos pareigūnas būtų paliktas dirbti tą patį darbą ir eiti tas pačias pareigas, nors pagal padaryto pažeidimo pobūdį toks pareigūnas neturėtų būti paliktas eiti tų pačių pareigų.

Kartu siūloma nustatyti, kad prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų nebūtų priskiriamas neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių (tarnybinių pareigų neatlikimas). Neatsargiai padarytų veikų, siejamų su netinkamu tarnybinių pareigų vykdymu, priskyrimas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų yra neproporcingai griežtas, todėl tokio pobūdžio veikos turėtų būti priskiriamos prie kitų tarnybinių nusižengimų.

Taip pat Įstatymo projekte siūloma numatyti poveikio priemones už Žvalgybos pareigūno etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad ir kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme) numatytas tarnybinių nuobaudų skyrimas už etikos normų pažeidimus, Įstatymo projektu siūloma pakartotinius Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso pažeidimus priskirti tarnybiniams nusižengimams ir numatyti galimybę už juos taikyti tarnybines nuobaudas.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti tarnybinės nuobaudos senaties skyrimo terminą, įtvirtinant, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai. Trejų metų terminas pasirenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme įtvirtintą tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, taip pat į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą, kad per pastaruosius trejus metus nustatytos asmens savybės ir veiklos yra aktualios vertinant jo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei.

Taip pat, atsižvelgiant į kitų įstatymų (Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir kt.) atitinkamas nuostatas, siūloma žvalgybos pareigūnų kasmetines atostogas skaičiuoti darbo dienomis, jų trukmę suvienodinant su nustatytomis atostogomis vidaus tarnybos pareigūnams, nustatyti teisės į piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas apribojimą (ši teisė būtų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos).

Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti papildomas žvalgybos pareigūnų garantijas (tokias kaip garantuojamos einamos pareigos ir tarnybinis atlyginimas, kai žvalgybos pareigūnas išvykęs į teismą ir pan.), kurios įtvirtintos ir kitiems valstybės pareigūnams ir net valstybės tarnautojams.

Įstatymo projektu siūloma numatyti teisę žvalgybos pareigūnams, gavus žvalgybos institucijos vadovo pritarimą, užsiimti profesine praktine veikla, jeigu teisės aktuose įtvirtintas toks reikalavimas kvalifikacijai palaikyti ir jei ši kvalifikacija būtina žvalgybos pareigūno vykdomoms funkcijoms žvalgybos institucijoje.

Siekiant sudaryti sąlygas į tarnybą pritraukti asmenis, kurie turi didelę praktinę patirtį, tačiau turi žemesnį, nei šiuo metu Žvalgybos įstatyme nustatytas išsilavinimas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai, turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą), siūloma šiek tiek mažinti išsilavinimo reikalavimą tam tikroms pareigybėms. Pažymėtina, kad Žvalgybos įstatymas nustato minimalius išsilavinimo reikalavimus, todėl žvalgybos institucijos vadovas, tvirtindamas konkrečius pareiginius nuostatus, kiekvienu individualiu atveju sprendžia dėl išsilavinimo, būtino konkrečioms funkcijoms atlikti, ir gali nustatyti aukštesnį, nei įstatyme įtvirtintas minimalus reikalavimas.

Įstatymo projekte numatoma ne tik iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus į Žvalgybos įstatymą, tačiau ir juos nustatyti tokius, kurie atitiktų žvalgybos pareigūnų tarnybos specifiką (taikomus draudimus, apribojimus, keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei vykdomų užduočių rizikingumą). Tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, lyginant su kitais valstybės pareigūnais, bei įtvirtinamas specialus tarnybos režimas, t. y. nenormuotas tarnybos laikas, neteisinga ir nepagrįsta, kad žvalgybos pareigūnų atlyginimai šiuo metu yra mažesni už kitose institucijose (tokiose kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Vadovybės apsaugos tarnyba) tarnaujančių pareigūnų tarnybinius atlyginimus.

Siekiant užtikrinti laipsnišką žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemos tobulinimą, Įstatymo projektu žvalgybos pareigūnų pareiginių algų koeficientus siūloma keisti trimis etapais: nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d.

Be to, siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principą, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, Žvalgybos įstatyme numatant priemokas: 1) už darbą, kai esant žvalgybos pareigūno sutikimui, raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas; 2) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti galimybę mokėti didesnę priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą (t. y. nuo 50 procentų pareiginės algos dydžio padidinti iki 100 procentų pareiginės algos dydžio). Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo. Kartu institucijos galėtų laiku reaguoti į nuolat kintančius poreikius pritraukti naują ar išlaikyti esamą personalą, turintį ypatingą, išskirtinę kompetenciją, patirties ir įgūdžių atlikti ypatingos specifikos funkcijas.

Įstatymo projektu numatoma galimybė išskirtiniais atvejais, esant tarnybiniam būtinumui, kai neatidėliotinai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, pavesti žvalgybos pareigūnui vykdyti tarnybines užduotis jam priklausančio nepertraukiamo poilsio metu. Už tarnybą nepertraukiamo poilsio metu žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka būtų atlyginama laisvu nuo tarnybos laiku. Ši nuostata užtikrintų nepertraukiamą tarnybinių užduočių atlikimą, kai dėl tam tikros užduočių specifikos pradėtos svarbios užduoties vykdymo negali perimti kitas žvalgybos pareigūnas. Be to, siūloma Žvalgybos įstatyme, vietoj į kitus įstatymus nukreipiančios normos, nustatyti minimalius žvalgybos pareigūnų poilsio reikalavimus: vienuolikos valandų iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmę, trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmę ir dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmę, jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos.

Įstatymo projektu taip pat siekiama pašalinti techninio pobūdžio netikslumus, išaiškėjusius taikant Žvalgybos įstatymo nuostatas.

Tikimasi, kad priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus efektyviau ir veiksmingiau kovojama su grėsmėmis nacionalinio saugumo interesams, laiku užkertamas kelias asmenų veiklai, galinčiai kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, o efektyvių teisinių įrankių turėjimas leis tikėtis sėkmingų rezultatų kovoje su hibridinėmis grėsmėmis.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Priėmus Įstatymo projektą, numatomi šie teigiami rezultatai:

1) sukurtos papildomos priemonės efektyvesnei kovai su hibridinėmis grėsmėmis;

2) sudaromos papildomos prielaidos pritraukti naujus žvalgybos pareigūnus ar išlaikyti tarnaujančius;

3) sudarytos sąlygos efektyviau vykdyti žvalgybos institucijų personalo administravimą;

4) sudarytos sąlygos efektyviai išnaudoti tarnybą baigusių žvalgybos pareigūnų potencialą, stiprinant valstybės saugumą ir ginant valstybės interesus nuo išorės ir vidaus grėsmių.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės.

8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.

Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų pagalbos, susijusios su tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir priemonių gaminimu, teikimą žvalgybos institucijoms;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, keičiantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį maksimalius nuomos išlaidų ir maksimalų kompensuotiną persikėlimo išlaidų dydžius;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį išlaidų, susijusių su susižinojimo kontrolės įrangos išlaikymu, atlyginimo ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, kompensavimo tvarką ir sąlygas.

Krašto apsaugos ministras kartu su Valstybės saugumo departamento direktoriumi, įgyvendindami Įstatymo projektą, turės nustatyti:

1) kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį;

2) persikėlimo išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką;

3) atlygintinų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką.

Žvalgybos institucijų vadovai, įgyvendindami Įstatymo projektą, turės nustatyti:

1) žvalgybai ir kontržvalgybai skirtų lėšų naudojimo tvarką;

2) žvalgybos pareigūnų, jo šeimos narių ir jų nuosavybės apsaugos, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, tvarką;

3) tarnybinių užduočių, kai jos vykdomos neužtikrinant nustatyto nepertraukiamo poilsio laiko, kompensavimo laisvu nuo tarnybos laiku tvarką.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymo projektui įgyvendinti Valstybės saugumo departamentui bus reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto – 2022 m. papildomai reikės apie 2,2 mln. eurų, o 2023 m. – apie 1,2 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – 2 mln. eurų, lyginant su 2023 m. Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės – 2022 m. apie 1,85 mln. eurų, 2023 m. – apie 0,73 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – papildomai 1,6 mln. eurų, lyginant su 2023 m. tačiau planuojama, kad šios lėšos bus skiriamos iš Krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų.

13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

„Vidaus saugumas“, „rezervo žvalgybos pareigūnas“, „pareiginės algos koeficientas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia

Seimo nariai:

Laurynas Kasčiūnas

Valdas Rakutis

Dovilė Šakalienė

Arvydas Pocius

Raimundas Lopata