|
1.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-14
|
1
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos
Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-653 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 ir 1.4
papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos
draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
Nr. XIVP-1857 (toliau – SDĮ projektas) ir Lietuvos
Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1858 (toliau – SSĮ projektas)
(toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos
Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga,
laikinosios apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti
laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo
(nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos
laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių
teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalies 1 punktu
ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5
dalies 3 punktu, šiuo metu gauna valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją
medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros
paslaugas, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek,
kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios
paslaugos). Tai atitinka 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių
normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikinąją apsaugą esant masiniam
srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų
priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą
13 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybės narės asmenims, kurie
naudojasi laikinąja apsauga, sudaro galimybes gauti būtiną socialinės apsaugos
paramą ir lėšų pragyvenimui, jeigu jie neturi pakankamai pajamų, taip pat
sveikatos priežiūrai, ir kad nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų,
būtina parama sveikatos priežiūrai apima bent skubiąją pagalbą ir būtiną
ligos gydymą. Direktyvos 2001/55/EB 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga ir turi specialių poreikių,
tokiems kaip nelydimi nepilnamečiai ar asmenys, buvę kankinti, išžaginti ar
patyrę kitokį didelį psichologinį, fizinį ar lytinį smurtą, valstybės narės
suteikia būtiną medicininę ar kitą paramą.
Pažymėtina, kad
nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims ir neįgaliesiems paprastai reikalinga ne tik būtinoji medicinos pagalba ir
būtinosios paslaugos, tačiau ir kitos planinės asmens sveikatos priežiūros
paslaugos, užtikrinančios jų poreikius (pvz., medicininės reabilitacijos
paslaugos, profilaktiniai patikrinimai, ambulatorinės slaugos paslaugos
namuose ir kt.) ir orų gyvenimą. Tačiau priešingai nei darbingo amžiaus
asmenys, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę
asmenys ir neįgalieji, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dėl savo
amžiaus ir (arba) sveikatos būklės (neįgalumo) neturi galimybės
arba turi ribotą galimybę dirbti ir tapti apdraustaisiais Sveikatos
draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo
6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimą laikinai gyventi Lietuvos
Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte
nurodytus asmenis), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo
Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę
Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai yra
draudžiamieji. Jie tampa apdraustaisiais, kai draudėjas arba jie patys
pradeda mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nepilnamečiai šeimos
nariai apdraudžiami valstybės biudžeto lėšomis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos
Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau – nutarimas Nr. 224)
1.10 papunkčiu, užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios
apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą,
iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo,
tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi teisę
gauti kai kurias kitas (t. y. nepatenkančias į būtinąją medicinos
pagalbą ir būtinąsias paslaugas) sveikatos priežiūros ir susijusias paslaugas
(imunoprofilaktiką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), nėštumo
priežiūrą, tikrinimą dėl tuberkuliozės, siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mobilias slaugos
paslaugas registracijos centre, medicininės reabilitacijos paslaugas (tik
asmenys, sužeisti karinių veiksmų Ukrainoje metu), kitas asmens sveikatos
priežiūros paslaugas, neviršijant privalomuoju sveikatos draudimu
apdraustiems asmenims teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties,
jei to reikia dėl sveikatos būklės – tik nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę
asmenys ir neįgalieji, taip pat pavėžėjimą (į II ir (ar) III
lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą planinėms būtinosioms paslaugoms
gauti ir į fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančią asmens
sveikatos priežiūros įstaigą būtinosioms paslaugoms gauti) ir visuomenės
sveikatos priežiūros paslaugas). Nutarimo Nr. 224 2.14 papunktyje numatyta,
kad minėti užsieniečiai pagal galimybes nepaprastosios padėties, įvestos visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje ar jos dalyje dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš
Ukrainą, galiojimo laikotarpiu turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšomis
apmokamus receptinius vaistinius preparatus. Lietuvos Respublikos finansų
ministerija, atsižvelgdama į valstybės biudžeto galimybes, informavo,
kad nepaprastosios padėties, paskelbtos Lietuvos Respublikos Seimo 2022
m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“,
laikotarpiu nuo 2022
m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. valstybės
biudžeto lėšomis apmokamos receptinių vaistinių preparatų, išduotų vaistinėse
tik nutarimo Nr. 224 2.14.1 papunktyje nurodytiems asmenims
(nepilnamečiams, užsiregistravusiems nutarimo Nr. 224 2.3
papunktyje nustatyta tvarka), išlaidos.
Atsižvelgiant į tai bei į valstybės biudžeto
galimybes prisiimti įsipareigojimus sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų
laikinosios apsaugos gavėjams atžvilgiu, SDĮ projektu turėtų būti nustatyta,
kad valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik
užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir
kurie yra asmenys iki 18 metų arba gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatytą senatvės pensiją arba neįgalumo ar šalpos kompensaciją, sukakus
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės
pensijos amžių ar pripažinus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo,
arba senatvės ar neįgalumo pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems
asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos
arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji
apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti neįgaliaisiais (toliau –
nepilnamečiai, neįgalieji bei gaunantys pensiją). Kitiems užsieniečiams,
kuriems suteikta laikinoji apsauga, turėtų būti užtikrinama būtinoji
medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.
|
Pritarti
|
|
|
2.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-14
|
1
|
3
|
|
|
Atsižvelgus į šio punkto ketvirtojoje pastraipoje
pateiktą pasiūlymą, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5
dalies 3 punktą valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokama
tik Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nenurodytų
užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtinoji medicinos pagalba
ir būtinosios paslaugos, todėl atsisakytina SDĮ projekto 1 straipsnio 3
dalies.
|
Pritarti
iš dalies
|
Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės pastabai
pritartina, tačiau atsižvelgus į LRV išvados 2 punktą, siūloma įstatymo 6
straipsnio 5 dalies 3 punktą papildyti, nurodant, kad
valstybės lėšomis apmokamos užsieniečių,
turinčių
teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo
(nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos
laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.
Komiteto
pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 6 straipsnio 5
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsieniečių,
pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems suteikta
laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios
apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios
apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos
asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos
būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos
paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);“.
|
|
3.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-14
|
1
|
3
|
|
|
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3
dalies 1 punktu, teisę gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme
nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą turi ne tik
užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos
laikotarpiu, bet ir užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą,
iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo,
tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu.
Pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio
2 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos
priežiūrai priskiriama užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje
vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta
nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios
užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir
būtinosios paslaugos. Atitinkamai Sveikatos draudimo įstatymo 6
straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad šių
užsieniečių, nenurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 6
straipsnio 1 dalyje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos
apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šiomis nuostatomis užtikrinama
minėtų užsieniečių sveikatos priežiūra nepaprastosios padėties ar
ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, neatsižvelgiant, ar yra priimtas
Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo šios šalies
gyventojams. Tačiau jeigu nepaprastoji padėtis arba ekstremalioji situacija
būtų atšaukta, net jei būtų priimtas Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios
apsaugos suteikimo šios šalies gyventojams, pagal galiojančias įstatymų
nuostatas šie užsieniečiai iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo
(nesuteikimo) priėmimo liktų be sveikatos priežiūros garantijų.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti užtikrinta užsieniečių,
turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios
apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios
apsaugos laikotarpiu, sveikatos priežiūra. Šių užsieniečių sveikatos
priežiūra turėtų būti tokios pat apimties kaip ir kitų užsieniečių, dėl kurių
statuso dar nėra priimti galutiniai sprendimai, pvz., užsieniečių, pateikusių
prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nelegaliai kirtusių
Lietuvos Respublikos sieną užsieniečių, t. y. jiems turėtų būti užtikrinta
būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.
Atsižvelgiant į tai, SDĮ projekto 1 straipsnis
papildytinas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkto
keitimu jį išdėstant taip:
„6) užsieniečių:
a) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta
ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji
padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies
į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
b) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki
sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau
ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos
pagalba ir būtinosios paslaugos.“
|
Pritarti
|
Pasiūlymo turiniui pritartina, tačiau,
manytina, kad siūlomas pakeitimas turėtų būti įtvirtintas ne keičiamo
įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punktas, o 6 straipsnio 5 dalies 3
punktas
|
|
4.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-14
|
2
|
1
|
|
|
Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytas
priežastis, būtina kuo skubiau priimti SDĮ projektą ir SSĮ projektą, kad
nepilnamečiams, neįgaliems bei gaunantiems pensiją užsieniečiams, kuriems
suteikta laikinoji apsauga, būtų užtikrintas jiems būtinų kompensuojamųjų
vaistinių preparatų apmokėjimas. Įvertinus tai bei tai, kad SDĮ projekto
2 straipsnio 1 dalyje ir SSĮ projekto 2 straipsnyje nurodyta data jau
praėjusi, siūlytina atsisakyti SDĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies ir SSĮ
projekto 2 straipsnio (t. y. įstatymai turėtų įsigalioti kitą dieną po jų
paskelbimo Teisės aktų registre).
|
Nepritarti
|
Atsižvelgiant į
tai, kad reikalingas laikas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimui bei
pasirengimui įstatymo įgyvendinimui, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą
numatyti 2022-12-15
Komiteto pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 gruodžio 15 d.
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2022 m. gruodžio 14 d. priima
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|
|
5.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-14
|
|
|
|
*
|
4. Priėmus Įstatymų projektus, reikės papildomų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšų nepilnamečių, neįgalių bei gaunančių
pensiją užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji
apsauga, privalomojo sveikatos draudimo įmokoms laikinosios
apsaugos laikotarpiu, tačiau jų sumą, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos karinės
agresijos prieš Ukrainą situaciją ir trukmę, tiksliai prognozuoti
sudėtinga.
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis
(https://osp.stat.gov.lt/ukraine-dashboards), 2022 m. spalio 27 d.
iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į
Lietuvos Respubliką buvo pasitraukę (perkelti) beveik 69 tūkst. užsieniečių,
iš jų nepilnamečiai ir vyresni nei 65 m. asmenys sudaro apie 28 tūkst.
(nepilnamečiai – 24,8 tūkst., vyresni nei 65 m. – 3,3 tūkst., neįgalių bei 60–65 m. užsieniečių statistika nepateikta). Numatomas 2023 m. į Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam
valstybės lėšomis, dydis
metams – 537,7 Eur (6,98 proc. 12 (2021 m.) minimaliųjų mėnesinių algų (2021
m. 642 Eur) (Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, valstybės biudžeto lėšų poreikis iš
Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos
Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių bei vyresnių nei 65 m. asmenų privalomajam sveikatos
draudimui 2023 m. sudarytų ne mažiau kaip 15 mln. Eur (28 tūkst. asmenų
x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių
ir vyresnių nei 65 m. asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat.
Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6
straipsnio 5 dalies 3 punktu ir nutarimu Nr. 224, nuo 2022 m. kovo 3 d.
iki šiol užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos
Respublikoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (visų lygių
sveikatos priežiūros paslaugoms, medicininės reabilitacijos paslaugoms)
išleista apie 13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Pažymėtina,
kad valstybės biudžeto lėšų poreikis visų iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos
karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką pasitraukusių
(perkeltų) neįsidarbinusių (t.
y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu) asmenų, kuriems suteikta laikinoji
apsauga, privalomajam
sveikatos draudimui 2023 m. sudarytų 24,7 mln. Eur (46 tūkst.
asmenų x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų)
neįsidarbinusių (t. y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu)
užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat.
Šioje pastraipoje nurodytų užsieniečių skaičius apskaičiuotas remiantis
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama
statistine informacija (prieiga https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/lietuva-ukrainai/ukrainieciai-lietuvoje-statistika?lang=lt), kad iki 2022 m. spalio 25 d. įsidarbino ir yra
apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu 19,4 tūkst. užsieniečių,
pasitraukusių (perkeltų) iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės
agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. lapkričio 3 d.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kad dėl
947 užsieniečių dar nėra priimti sprendimai dėl laikinosios
apsaugos suteikimo ir 2 630 užsieniečių prašymų išduoti
leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu nagrinėjimas
nutrauktas.
Atsižvelgiant į išliekantį neapibrėžtumą dėl
Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą raidos ir iš Ukrainos
pasitraukusių (perkeltų) asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičiaus
artimiausioje ateityje, papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas gali
kelti riziką viešųjų finansų tvarumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais
reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ yra pažymėjęs, kad pagal
Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios
teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas,
kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų neskiriama arba skiriama nepakankamai.
|
Atsižvelgti
|
|
