aiškinamasis raštas
DĖL REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, (toliau – Vyriausybės programa) tikslus. Vyriausybės programos 68 punkte nurodoma, kad Vyriausybė regioninės politikos srityje kelia tikslą – sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose. Tam, kad Lietuvoje nesusiformuotų padėtis, kai didesnė gyventojų dalis yra susitelkusi viename mieste, o regionų plėtra nebūtų priklausoma tik nuo ES lygmeniu pasiektų susitarimų, svarbu stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose, siekiant, kad kiekvienas jų taptų stipriu augimo ir verslo bei gyventojų traukos centru.
Įstatymo projektas yra parengtas įgyvendinant minėtą Vyriausybės programos nuostatą.
Akivaizdu, kad, išliekant dabartinėms regionų plėtros tendencijoms, Vyriausybės tikslai regioninės politikos srityje nebus pasiekti, todėl būtini sisteminiai pokyčiai. Nepaisant to, kad regionų plėtrai (nuo 2007–2013 m. finansinio laikotarpio) yra skiriamas ES fondų finansavimas (daugiau kaip 2,5 mlrd. Eur nuo 2007 m.), regioniniai skirtumai nemažėja. Iš pagrindinių makroekonominių rodiklių labiau mažėjo tik registruoto nedarbo tarpregioniniai skirtumai, tačiau daugiausiai dėl bendro darbo jėgos mažėjimo.
Svarbi priežastis, kodėl regioninė politika yra neefektyvi, – centralizuotai planuojamos priemonės, jų finansavimo sąlygos, kuriomis įmanoma atsižvelgti į „vidutinio regiono“, tačiau ne į specifinius konkrečių regionų poreikius ir problemas. Kai planuojamos vienodos priemonės, savivaldybės iš esmės yra tik valstybės nustatytų priemonių vykdytojai, o regionų plėtros tarybos atlieka formalesnes – projektų sąrašų sudarymo funkcijas. Nacionalinės regioninės politikos institucinei sistemai sunku pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu.
Kintant gyventojų skaičiui, o miestams plečiantis į priemiesčius, reguliariai kyla ir diskusijos apie savivaldybių jungimą, administracinių ribų keitimą ar savivaldybių funkcijų perdavimą valstybei. Esamas teisinis reglamentavimas nesudaro alternatyvių sprendimų galimybės, galimybės taikyti išsivysčiusių šalių (o ypač – šiaurės šalių) praktiką, kai bendras savivaldybių funkcijas, kurios yra per stambios mažoms savivaldybėms, tačiau per smulkios tam, kad jas būtų galima centralizuoti ir įgyvendinti valstybės lygmeniu, vykdo regioninė institucija. Tokiose šalyse profesinis mokymas, sveikatos priežiūra, viešasis transportas, dar daug kitų viešųjų funkcijų yra organizuojami regione.
Regioninės politikos priemonių įgyvendinimą gali paveikti tikėtinas ES fondų finansavimo scenarijus – ne tik bendras finansavimo sumažėjimas (apie 24 proc.), bet ir skirtingos finansavimo sąlygos dviejuose NUTS 2-ojo lygmens regionuose. Tokiu atveju Sostinės regione, kuris būtų traktuojamas kaip „labiau išsivystęs“, tačiau yra nevienalytis daugeliu aspektų (geografiniu, demografiniu, ekonominiu, kultūriniu ir t. t.), iš esmės nebūtų galima įgyvendinti jokių šiuo metu egzistuojančių regioninės plėtros skatinimo priemonių (priklausančių iš tik nuo galimo ES fondų finansavimo).
Rengiant Įstatymo projektą taip pat siekiama nuosekliai suderinti Regioninės plėtros įstatymo nuostatas dėl regioninės plėtros planavimo dokumentų su Vyriausybės kanceliarijos parengtais naują strateginio valdymo sistemos modelį nustatančių teisės aktų projektais.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviam regioninės politikos įgyvendinimui, didinant Lietuvos regionų konkurencingumą ir užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę juose.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektu nustatomi teisiniai santykiai
3.1. Regioninės politikos subjektai.
Galiojančiu Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu (toliau – galiojantis įstatymas) nustatyti Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos, įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos (Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos), Nacionalinės regioninės plėtros tarybos, regionų plėtros tarybų, savivaldybių institucijų įgaliojimai ir vykdomos funkcijos įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką. Iš šių subjektų juridinio asmens statuso neturi Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir regionų plėtros tarybos – iš regiono savivaldybių merų, savivaldybių tarybų deleguotų savivaldybių tarybų narių ir ekonominių socialinių partnerių deleguotų atstovų sudarytos kolegialios institucijos, kurioms nustatyti įgaliojimai, susiję daugiausiai su regionų plėtros planų ir ES fondų lėšomis siūlomų finansuoti regionų projektų sąrašų tvirtinimu.
Regionų plėtros tarybos, iš esmės būdamos sprendimus priimančiomis institucijomis, tačiau neturėdamos joms įgyvendinti reikalingų administracinių priemonių, savo įgaliojimus gali įgyvendinti tik iš dalies. Pavyzdžiui, regiono plėtros planas yra rengiamas įstaigos prie ministerijos, tvirtinamas regiono plėtros tarybos, o įgyvendinamas didžiąja dalimi – savivaldybių institucijų, tarp kurių nėra valdymo ryšių ir bendros organizacinės struktūros. Taip pat regiono plėtros taryba negali savo vardu sudaryti sutarčių, savarankiškai įgyvendinti kelias savivaldybes jungiančių projektų, dalyvauti naryste paremtose organizacijose (taip pat – tarptautinėse) ir joms negali būti perduotos viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijos (pvz., regioninis viešojo transporto paslaugų organizavimas).
Dėl neapibrėžto regionų plėtros tarybų teisinio statuso regionų plėtros tarybos negali savarankiškai įgyti teisių ir pareigų bei jas įgyvendinti. Tai reiškia, kad regiono plėtros tarybos sprendimai gali būti įgyvendinami tik tuo atveju, jeigu už juos atsakomybę prisiima kitas jai nepavaldus subjektas (pvz., savivaldybė ar ministerija), todėl regiono plėtros taryba priima sprendimus, tačiau neatsako už jų įgyvendinimo rezultatus.
Pagal esamą reglamentavimą regionų plėtros taryboms priskiriamos funkcijos, kurios gali būti efektyviai įgyvendinamos tik daugiapakopio valdymo principu (angl. multilevel governance), t. y. regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo konkrečių regionų lygiu funkcijos yra viešojo administravimo funkcijos, kurioms vykdyti būtinas bendrų regiono savivaldybių interesų atstovavimas, valstybės tikslų įgyvendinimas, proporcingas tiek valstybės, tiek didžiųjų miestų, tiek mažų savivaldybių indėlis priimant ir įgyvendinant regiono plėtrai būtinus sprendimus. Taikant įprastines viešųjų juridinių asmenų formas (biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ar asociacijos), tokios funkcijos negali būti vykdomos ir dėl viešiesiems juridiniams asmenims atskirais įstatymais nustatytų veiklos tikslų ir apribojimų:
• Biudžetinės įstaigos teisinė forma (įprastinė valstybės ar savivaldybių funkcijas vykdančių viešojo administravimo subjektų teisinė forma) iš esmės netinkama dėl pagrindinių tokio juridinio asmens valdymo principų: vieno savininko, vienasmenio valdymo (tokios įstaigos kartu negalėtų valdyti kelios savivaldybės) ir hierarchinio pavaldumo (tokia įstaiga būtų tiesiogiai pavaldi centrinės valdžios institucijai, o tai tiesiogiai prieštarauja Vyriausybės programos nuostatoms dėl regioninės politikos decentralizacijos). Be to, negalimos biudžetinės įstaigos, kurias kartu išlaikytų kelios savivaldybės arba valstybė kartu su savivaldybėmis ir kurios galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėjais ar dalyviais. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2010 m. liepos 1 d. Lietuvoje veikė regioninės plėtros funkcijas vykdančios biudžetinės įstaigos – apskričių viršininkų administracijos, atitinkančios tarpinį centrinės valdžios lygmenį. Šio modelio atsisakyta pirmiausiai dėl žemo vykdomų funkcijų efektyvumo (įskaitant – regioninės plėtros funkcijas) ir dubliavimo.
• Juridiniams asmenims, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga ar asociacija, įstatymais yra nustatomi konkretūs veiklos tikslai (viešųjų įstaigų – viešųjų paslaugų teikimas, asociacijų – narių interesų atstovavimas), kurie yra nesuderinami su regionų plėtros tarybų (kaip institucijų) faktiškai vykdoma administracinio reglamentavimo funkcija (funkcija tvirtinti regiono plėtros planą). Be to, šioms juridinių asmenų formoms taikomos bendrosios nuostatos dėl jų steigimo, valdymo organų sudarymo, veiklos finansavimo, (asociacijų atveju) nepriklausomumo, daugeliu atvejų neatitinka regionų plėtros tarybų veiklos ypatumų (kolegialaus sprendimų priėmimo, savivaldybių atstovavimo proporcijos pagal gyventojų skaičių, partnerių dalyvavimo priimant sprendimus ir kt.)
• Administracinį reglamentavimą vykdančių ir viešųjų paslaugų teikimą administruojančių viešųjų įstaigų, taip pat bet kokias viešojo administravimo funkcijas atliekančių asociacijų steigimas taip pat nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ nustatytomis Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėmis.
3.2. Regioninio planavimo sistema.
Pagal galiojantį įstatymą, regioninės politikos priemonės įgyvendinamos per regionų plėtros planus ir tikslinių teritorijų vystymo programas. Be šių dokumentų, vadovaujamasi Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentais, Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, nustatančiais regioninės politikos prioritetus, tikslinių teritorijų vystymo tikslus (konkretūs dokumentai galiojančiu įstatymu nenustatomi, šiuo metu vadovaujamasi 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programa), taip pat atskirų ūkio šakų (sektorių) planavimo dokumentais, teritorijų planavimo dokumentais ir savivaldybių strateginiais plėtros planais.
Pagal galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, regionų plėtros planai rengiami įvertinus valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių bei ekonominių partnerių iniciatyvas ir pasiūlymus ir suderinus su atitinkamomis valstybės institucijomis (asignavimų valdytojais) plano įgyvendinimo priemonių finansavimo apimtį ir siekiamus rezultatus.
Šiuo metu nėra reglamentuota skirtingo teritorinio lygmens (nacionalinio, regioninio, savivaldybių) ir tipo (strateginio, teritorijų) planavimo dokumentų derinimo procedūra, galioja daug skirtingų (dažnai ir prieštaringų) planavimo dokumentų, kuriais privaloma vadovautis rengiant regionų plėtros planus. Bendras (vieno asignavimų valdytojo ar skėtinis) dokumentas, kuriame būtų nustatomi valstybės konkretiems regionams keliami tikslai ir jiems pasiekti skiriami ištekliai, pagal esamą teisinį reglamentavimą nėra galimas.
Vertinant šį reglamentavimą sistemiškai, pastebima, kad regioninės plėtros planavimo sistema yra paremta „iš viršaus į apačią“ principu, derinant regionų plėtros priemones prie atskirų asignavimų valdytojų planavimo dokumentų. Kartu esant ir fragmentuotai asignavimų valdytojams taikomai (valstybės) planavimo dokumentų sistemai, regiono plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai iš esmės derinami ne su bendrais valstybės ir savivaldybių tikslais, bet su atskirų ministerijų finansavimo taisyklėmis.
3.3. Nefinansinių priemonių taikymas.
Galiojančiame įstatyme nėra reglamentuotas regioninės politikos įgyvendinimas kitais būdais, išskyrus regionų projektų atranką ir finansavimą (faktiškai – tik ES fondų lėšomis). Esamas teisinis reglamentavimas nenustato regioninės politikos priemonių ir jų įgyvendinimo mechanizmų, kurie galėtų būti įgyvendinami priimant ar keičiant skirtingą poveikį regionų plėtrai turinčius norminius teisės aktus (pvz., išskiriant specialaus mokestinio režimo teritorijas), administravimo sprendimus (pvz., įtaigų tinklo tvarkymą, sprendimus dėl įstaigų steigimo, reorganizavimo, perkėlimo), teikiant ekspertinę (kompetencijų centro) pagalbą ir kt.
3.4. Savivaldybių bendradarbiavimas.
Esamas reglamentavimas nustato tam tikrus savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmus, pvz., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis, tačiau galiojančiame įstatyme nėra reglamentuotos jokios nuostatos dėl savivaldybių bendradarbiavimo, kai yra siekiama bendrų regiono vystymo tikslų ir tam skirtų investicijų planavimo.
3.5 Įgyvendinimo teritorijos:
Galiojančio įstatymo 6 straipsnyje nustatoma, kad Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama regionuose ir tikslinėse teritorijose. Regionai apibrėžiami kaip apskritys (aukštesnieji teritorijos administraciniai vienetai) ir Vyriausybės sudaryti regionai (pvz., 2016 m. sudaryti Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionai).
Galiojančio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad regionų, kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Vadovaujantis įstatymu, yra sudarytos 10 regionų, sutampančių su apskritimis, regionų plėtros tarybos ir vieno Vyriausybės sudaryto regiono (Ignalinos atominės elektrinės regiono) regiono plėtros taryba. Ignalinos atominės elektrinės regioną sudaro Ignalinos, Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybių teritorijos.
Tikslinės teritorijos skirstomos pagal gyventojų skaičių (didžiųjų miestų dalys, maži ir vidutiniai miestai, kaimo vietovės) ir jas išskiriančius subjektus (savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija, regionų plėtros tarybos). Tai reiškia, kad regioninės politikos įgyvendinimo teritorijos apibrėžiamos arba pagal administracines ribas (apskritys ar iš kelių apskričių ar savivaldybių sudaryti regionai), arba urbanistinių centrų principu. Regioninės politikos įgyvendinimas funkciniais ryšiais susijusiose teritorijose (funkcinėse zonose), paremtas bendradarbiavimu peržengiant administracines ribas, šiuo metu nereglamentuotas.
3.6. Partnerystė su verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Galiojančio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato privalomą socialinių ir ekonominių partnerių atstovavimo regionų plėtros tarybose kvotą. Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai, kuriuos skiria Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, turi sudaryti 1/3 visų regiono plėtros tarybos narių.
Socialinių ir ekonominių partnerių sąvoka Lietuvos teisės aktuose nėra apibrėžta, todėl vadovaujamasi 2014 m. sausio 7 d Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 „Dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso“ pateikiama ekonominių ir socialinių partnerių samprata, pagal kurią socialiniais ir ekonominiais partneriais laikomos pramonės šakų ir sektorių darbuotojų organizacijos, prekybos rūmai ir verslo asociacijos ir socialinės ekonomikos atstovai (pvz., nevyriausybinės ir privačios organizacijos, veikiančios integracijos į darbo rinką, socialinės integracijos, socialinių paslaugų ir pagalbos srityse).
Dėl nebaigtinio socialinių ir ekonominių partnerių sampratą atitinkančių organizacijų sąrašo susiduriama su situacija, kad dalies ekonominių socialinių partnerių atstovų delegavimas į regionų plėtros tarybas iš esmės priklauso tik nuo atstovus pasiūliusių organizacijų skaičiaus, neatsižvelgiant į jų atstovaujamus sektorius, interesus. Visos šios organizacijos traktuojamos vienodai ir turi po vieną balsą skiriant atstovus į regiono plėtros tarybą (išskyrus Vyriausybės nutarimu apibrėžtą baigtinį atstovaujamų verslo ir darbdavių asociacijų, kurioms Vyriausybės nutarimu nustatyta fiksuota kvota, sąrašą).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Regioninės politikos subjektai.
Nustatomas regionų plėtros tarybų, kaip viešųjų juridinių asmenų, statusas, jų sudarymo, veiklos nuostatos ir organų įgaliojimai.
Panaikinami galiojančiame įstatyme nustatyti įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai, juos perduodant savarankiškai vykdyti regionų plėtros taryboms (nustatomi regiono plėtros tarybos administracijos įgaliojimai). Kartu įstatymu nustatomi įsipareigojimai užtikrinti regionų plėtros taryboms perduotų funkcijų finansavimą.
Atlikus šiuos pakeitimus, būtų sudaryta galimybė regionų plėtros taryboms visa apimtimi įgyvendinti viešojo juridinio asmens teises ir pareigas. Taip iš esmės būtų išspręsta šiuo metu egzistuojanti neapibrėžtos atsakomybės už regiono tikslų ir uždavinių įgyvendinimo rezultatus problema, kai esminius sprendimus dėl regiono plėtros rengia centrinės valdžios institucija (Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos), priima kolegiali institucija (regiono plėtros taryba), kuri neturi nei prievolės, nei galimybių šiuos sprendimus įgyvendinti, o už pasiektus rezultatus atsako atskiros savivaldybės arba ministerijos, kurios nepriima sprendimų dėl regionų plėtros planų, finansuotinų projektų sąrašų sudarymo, projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais ir kt.
Nustačius regioninio lygmens kompetencijas turinčius subjektus (regionų plėtros tarybas) bus sudarytos prielaidos ir tam tikras specialiais teisės aktais savivaldybėms nustatomas funkcijas vykdyti optimaliu teritoriniu lygiu. Savivaldybių bendru sprendimu regioniniu lygiu galės būti konsoliduojamos funkcijos, kurių vykdymas nėra optimalus nei savivaldybių lygiu (dėl per mažų atskirų savivaldybių finansinių, administracinių išteklių, demografinių pokyčių, per mažo gyventojų skaičiaus), nei nacionaliniu lygiu (dėl menkų centrinės valdžios galimybių prisitaikyti prie konkrečių vietovių poreikių, užtikrinti lankstų paslaugų administravimą), pvz., tokiose srityse kaip antrinė sveikatos priežiūra, viešasis transportas, turizmo rinkodara, profesinis mokymas ir pan. funkcijos galės būti perduotos į optimalų teritorinį lygmenį. Sudaromos sąlygos regioniniu lygiu įgyvendinti ir tokias su daugeliu sričių susijusias iniciatyvas kaip regioninė specializacija. Paminėtas funkcijas galės vykdyti regiono plėtros taryba, jei jų vykdymo galimybė konkrečios regiono plėtros tarybos visuotinio dalyvių susirinkimo sprendimu bus nustatyta konkrečios regiono plėtros tarybos nuostatuose, ar regiono plėtros tarybos įsteigtas juridinis asmuo, jei konkrečios regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas priims sprendimą tokiai (-ioms) funkcijai (-oms) vykdyti steigti juridinį asmenį.
4.2. Regioninio planavimo sistema.
Panaikinamas atskiras regioninės plėtros planavimo dokumentų struktūros ir rengimo proceso reglamentavimas bei nuostatos dėl besidubliavusių su regionų plėtros planais planavimo dokumentų – integruotų teritorijų vystymo programų. Nustatoma, kad visų regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo tvarka yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje (projekto 7 straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai). Regionų plėtros planai inkorporuojami į bendrą valstybės strateginio valdymo sistemą, taip sumažinant procedūrų dubliavimą ir sudarant sąlygas regionų plėtros planų įgyvendinimą finansuoti tiesiogiai, o ne per atskirų ministerijų programas.
Įstatymo projektu nustatoma, kad regiono plėtros planas rengiamas ir įgyvendinamas apskrityje, kurioje veikia apskrities savivaldybių įsteigta regionų plėtros taryba.
4.3. Nefinansinių priemonių taikymas.
Nustatomos regioninės plėtros skatinimo priemonės (įstatymo projekto 4 str.), jų įgyvendinimo mechanizmai (8, 14 str.) ir regioninės politikos subjektų įgaliojimai, susiję su priemonių, kurios įgyvendinamos ne per (arba ne vien per) finansuojamus regionų projektus, taikymu. Nustatomas reglamentavimas, kaip regioninė politika įgyvendinama:
· Per reglamentavimą. Vidaus reikalų ministerijai suteikiami įgaliojimai vertinti norminius teisės aktus ir jų projektus poveikio regionų plėtrai aspektu. Nustačius, kad tam tikri teisės aktai gali padidinti regionų socialinius ir (ar) ekonominius skirtumus, Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje derinamos ministerijų, regionų plėtros tarybų ir partnerių pozicijos. Taip pat būtų sudaromos galimybės (siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose) atskiriems regionams taikyti individualų administracinį reglamentavimą (pvz., mokestinį režimą ar viešųjų paslaugų teikimo sąlygas).
· Skatinant vykdyti regioninės svarbos projektus. Šiems projektams įgyvendinti gali būti skirta tiek finansinė parama, tiek (vadovaujantis Žemės įstatymu) be aukciono išnuomojama valstybinė žemė, tiek suteikiama kompetencijų centro konsultacinė pagalba. Įstatymo projektu nustatomi tokių projektų priežiūros principai.
Teikiant ekspertinę, metodinę ir techninę pagalbą. Įstatymo projekto 14 straipsniu nustatomas Kompetencijų centras, kurį sudaro nepriklausomi ekspertai (atrenkami viešųjų pirkimų būdu) ir Vyriausybės patvirtintos įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, teikiančios ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms ir ministerijoms, reikalingą šioms rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros planus ar Regionų plėtros programą. Kompetencijų centro pagalba regionų plėtros taryboms būtų teikiama neatlygintinai. Ministerijos turėtų galimybę neatlygintinai gauti tik Vyriausybės patvirtintų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, teikiamą pagalbą.
Šio centro užduotys būtų atliekamos projektiniu principu, pagal Kompetencijų centro koordinatoriaus užduotis, parengtas atsižvelgiant į regiono plėtros tarybos ir ministerijos Kompetencijų centro koordinatoriui pateiktą pagalbos (paslaugų) poreikį. Kompetencijų centro paslaugų teikimą koordinuotų ir paslaugų kokybę prižiūrėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Planuojama, kad tokia institucija būtų Vidaus reikalų ministerija ar jai pavaldi įstaiga. Kompetencijų centro paslaugų teikimo tvarka būtų reglamentuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.
Atsižvelgiant į įstatymo projektu nustatomus regionų plėtros tarybų įgaliojimus, jų turinį, preliminariai planuojama, kad regionų plėtros taryboms reikės šių valstybei priklausančių įstaigų pagalbos: Vyriausybės strateginės analizės centro, VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos kultūros tarybos.
4.4. Savivaldybių bendradarbiavimas.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatoma funkcinės zonos sąvoka (teritorija, pasižyminti ekonominiais, socialiniais ar kultūriniais ryšiais ir (ar) bendrai naudojanti infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą, kurios vystymas numatytas regiono plėtros plane ar kelių regionų plėtros planuose); įstatymo projekto 5 straipsniu funkcinė zona apibrėžiama kaip vienas iš nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo teritorijų tipų.
Funkcinės zonos principu planuojamos ir įgyvendinamos bendros regiono plėtros plano priemonės (ir bendros priemonės su kitais regionais), neatsižvelgiant į administracines ribas ir priemonių vykdytojų pavaldumą. Tokiu principu gali būti įgyvendinamos Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje nustatytos iniciatyvos, susijusios su regioninių paslaugų sistemų įdiegimu, regioninės specializacijos įgyvendinimu. Esminis šių priemonių pranašumas, lyginant su tradicinėmis „iš viršaus“ nustatomomis ir administraciniu pavaldumu pagrįstomis priemonėmis, yra:
· galimybė išnaudoti teritorijų ryšius (susietas teritorijas), kurios egzistuoja natūraliai;
· galimybė įvertinti sukuriamą naudą ne iš projekto vykdytojo, bet iš gyventojo perspektyvos (kiek darbuotojų pasieks darbo vietas, vaikų – mokyklas, žiūrovų – teatrus ir t. t.);
· funkcinė zona neturi griežtų ribų (jos apibrėžiamos ribotam laikotarpiui, regiono plėtros plane), todėl daug paprasčiau pritaikyti plėtros priemones, susitarti dėl bendrų tikslų ir uždavinių, negu keisti savivaldybių ar apskričių teritorijų ribas;
· galimybė optimizuoti regioninei politikai skirtų išteklių panaudojimą, nedubliuojant priemonių, infrastruktūros objektų, jeigu jų naudos gavėjai yra tie patys (pvz., nekurti dviejų pramonės parkų ties savivaldybių riba).
Įstatymo projektu (ir kartu teikiamu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu) nustatoma galimybė savivaldybių viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus perduoti regiono plėtros tarybai (savivaldybių taryboms priėmus atitinkamus sprendimus). Taip sudaromos sąlygos Lietuvoje diegti savivaldybių bendrai valdomas regionines viešųjų paslaugų organizavimo sistemas. Tokios sistemos yra įprastos ne tik daugelyje vakarų ir šiaurės Europos šalių, bet ir Latvijoje bei Estijoje (pvz., regioninis viešasis transportas, bendrai vykdomos regiono rinkodaros, turizmo ir kitos funkcijos), o Lietuvoje dėl nesukurto teisinio reguliavimo – iš esmės neįmanomos.
4.5 Įgyvendinimo teritorijos.
Įstatymo projektu nustatomas naujas regioninės politikos įgyvendinimo teritorijos tipas – funkcinė zona. Įvertinus, kad darbuotojų kelionės į darbą, taip pat kitų dažnų kelionių teritorijos ir ryšiai dažnai peržengia savivaldybės ribas, tačiau lieka apskrities ribose, šių zonų nustatymas ir bendrų priemonių planavimas priskiriamas regionų plėtros tarybų kompetencijai (esant poreikiui, bendradarbiaujant su kito regiono plėtros taryba).
Įstatymo projektu atsisakoma šiuo metu nustatytos tikslinių teritorijų gradacijos pagal gyventojų skaičių (didžiųjų miestų dalys, maži ir vidutiniai miestai, kaimo vietovės) ir jas išskiriančius subjektus (savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija, regionų plėtros tarybos), taip pat atskirų tikslinių teritorijų vystymo programų (tikslinių teritorijų vystymo priemones integruojant į regionų plėtros planus).
Supaprastinant tikslinių teritorijų išskyrimą, Vyriausybei suteikiami įgaliojimai tvirtinti arba suteikti įgaliojimus tvirtinti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir tvarką. Atsižvelgiant į regioninės politikos prioritetus, tikslinės teritorijos galės būti išskiriamos, tačiau jų išskyrimas ir vystymas nėra laikomas regioninės politikos įgyvendinimo uždaviniu (ši nuostata iš įstatymo išbraukiama), jų išskyrimas nebus privalomas.
Numatoma, kad lankstesnis tikslinių teritorijų nustatymas gali būti reikalingas operatyviai reaguojant į tam tikras objektyvias aplinkybes, pvz., su ekonominiais sunkumais susiduriant stambiai įmonei, kai dėl to labai pablogėja tam tikro regiono ekonominė situacija. Taip pat tikslinių teritorijų nustatymas gali būti reikalingas pagal objektyvius kriterijus taikant diferencijuotas mokestines ar paramos verslui priemones atskiruose regionuose (teikiant regioninę valstybės pagalbą) ir (ar) kitas priemones, susijusias su specifinio regiono potencialo išnaudojimu arba pagalba sprendžiant problemas, kurios negali būti išspręstos vien vietiniais ir regiono plėtros tarybos disponuojamais ištekliais.
Įstatymu apibrėžiami regionai, kuriuose gali būti sudaromos regionų plėtros tarybos. Pagal siūlomą reguliavimą regiono plėtros tarybą galėtų sudaryti visos tos pačios apskrities savivaldybės, o viename regione galėtų veikti tik viena regiono plėtros taryba. Taip sprendžiamas esamo teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas, kai, esant apskrityse veikiančioms regionų plėtros taryboms, papildomai gali būti kuriamos ir kitų (didesnių ar mažesnių už apskritį) regionų plėtros tarybos, iš esmės vykdančios tas pačias funkcijas.
Taip pat įstatymu nustatoma galimybė kelioms (dviem ar daugiau) regionų plėtros taryboms vystyti bendrą funkcinę zoną, peržengiančią apskričių ribas (Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Įstatymo projektu nustatoma, kad jeigu savivaldybės iki 2021 m. sausio 1 d. nesudarys regiono plėtros tarybos arba įsteigta regiono plėtros taryba bus likviduota, Vyriausybė iš kelių bendras ribas turinčių savivaldybių sudarys regioną. Įstatymo projektu paliekama Vyriausybės diskrecijai spręsti, kokį regioną (ar sutampantį su apskrities teritorija, ar kitokį) sudaryti.
Nustatomas specialus reglamentavimas Vyriausybės sudaromam regionui, kuriame nėra regiono plėtros tarybos (jeigu savivaldybės nėra sudariusios regiono plėtros tarybos arba regiono plėtros taryba yra likviduota). Vyriausybės sudarytam regionui, kuriame nėra regiono plėtros tarybos, regiono plėtros planas nebūtų rengiamas, jam skirtas pažangos priemones turėtų planuoti Vyriausybė per Vyriausybės tvirtinamas plėtros programas („iš viršaus“ principu) (Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punktas), t. y. jeigu regiono plėtros taryba būtų neįsteigta, regionas iš vienos apskrities savivaldybių ar kelių apskričių būtų sudaromas Vyriausybės sprendimu ir jo vystymo priemonės būtų nustatomos Vyriausybės sprendimais.
4.6. Partnerystė su verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, susijusius su regiono plėtros tarybos, kaip juridinio asmens statuso, nustatymu, partnerių atstovai būtų deleguojami į regiono plėtros tarybos kolegialų organą ‒ kolegiją.
Atsisakoma bendro pobūdžio sąvokos „socialiniai ir ekonominiai partneriai“ vartojimo, vietoje to nustatant baigtinį organizacijų, kurios deleguoja atstovus (partnerių atstovus) į Nacionalinę regioninės plėtros tarybą ir regionų plėtros tarybas (darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba), sąrašą bei reikalavimus konkrečių į regionų plėtros tarybas deleguojamiems partnerių atstovams (dirbti, vykdyti verslą ar gyventi konkrečiame regione ir būti nepriekaištingos reputacijos).
Įstatymo projektu siūlomi nustatyti ir pagrindiniai partnerių atstovų atrankos į regionų plėtros tarybų kolegijas principai, užtikrinantys proporcingą atstovavimą interesų grupių ir teritoriniu aspektu (įstatymo projekto 22 straipsnio 6 dalis). Pagal siūlomą reglamentavimą regiono plėtros tarybos kolegijoje būtų atstovaujamos visos interesų grupės (verslo organizacijų interesų grupė, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupė, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupė), nei viena interesų grupė nebūtų vyraujanti (negalėtų deleguoti daugiau kaip pusės visų atstovų) ir ne daugiau kaip pusę visiems partneriams atstovaujančių Kolegijos narių sudarytų toje pačioje regiono savivaldybėje gyvenantys ar dirbantys partnerių deleguoti atstovai.
Įstatymo projektu taip pat siūlomi nustatyti į Kolegiją deleguojamiems partnerių atstovams: taikomus reikalavimus: reikalavimą turėti ryšį su regionu, į kurio regiono plėtros tarybos Kolegiją yra deleguojami, (t. y. dirbti, turėti verslą ar gyventi atitinkamo regiono teritorijoje) ir reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad partnerių ir jų atstovų atranka būtų vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje būtų reglamentuojamas ir informacijos, reikalingos partnerių deleguotų atstovų nepriekaištingai reputacijai patvirtinti, surinkimas ir tvarkymas.
4.7. Regiono plėtros tarybos lėšos, turtas ir dalyvių turtinės teisės, pareigos.
Kadangi įstatymo projektu regiono plėtros tarybai suteikiami nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo planavimo ir koordinavimo regione įgaliojimai (tarp jų įgaliojimai vykdyti viešojo administravimo veiklą, t. y. tvirtinti regiono plėtros planą, priimti sprendimus dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu), įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tiesiogiai su šių įgaliojimų susijusių funkcijų vykdymas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat įstatymo projektu ir kartu teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę regionų plėtros taryboms įgyti teisę valstybės ir savivaldybių turtą valdyti ir naudotis panaudos pagrindais ir be konkurso – nuomos pagrindais.
Regionų plėtros tarybos nebus jų veiklai skiriamų valstybės biudžeto lėšų asignavimų valdytoju, todėl teikiamu Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 19, 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad regionų plėtros tarybos nesudaro biudžeto vykdymo ataskaitų.
Įstatymo projektu nustatomos regionų plėtros tarybų dalyvių turtinės teisės ir pareigos savo esme atitinka kitos teisinės formos juridinių asmenų – asociacijų narių turtines teises ir pareigas, nustatytas Asociacijų įstatyme: regiono plėtros tarybos dalyvis turės pareigą mokėti dalyvio stojamąjį įnašą ir dalyvio mokesčius; dalyvio įnašai, sumokėti mokesčiai nėra grąžinami iš regiono plėtros tarybos išstojančiam nariui. Regiono plėtros tarybos dalyvio teisės neperleidžiamos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateikiamas atskiru dokumentu. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui)
Siekiant įgyvendinti įstatymo projektą, iki 2021 m. sausio 1 d. savivaldybių įsteigtoms regionų plėtros taryboms būtų perduotos vykdyti Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – įstaiga prie ministerijos), kuris dabar įgyvendina Regioninės plėtros įstatymu įstaigai prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytus įgaliojimus, funkcijos, susijusios su regionų plėtros plano rengimu, regionų plėtros tarybų (kolegijų) priimtų sprendimų įgyvendinimo koordinavimu, regionų plėtros tarybų (kolegijų) sekretoriato funkcijų vykdymu. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. įstaiga prie ministerijos vykdytų funkcijas, kurios bus reikalingos 2014–2020 m. finansinio laikotarpio projektams užbaigti, t. y. apibendrins ir teiks regionų plėtros taryboms svarstyti siūlomų finansuoti projektų sąrašų pakeitimus ir atliks kitas funkcijas, kurios įstaigai prie ministerijos yra nustatytos 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Įstatymo projektu savivaldybių steigiamoms regionų plėtros taryboms nustatomi viešojo administravimo įgaliojimai: regionų plėtros tarybų kolegialiems organams – kolegijoms pavedama tvirtinti regionų plėtros planus ir priimti sprendimus dėl projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais bei sprendimus dėl regiono plėtros tarybų sprendimų, kuriais projektai pripažinti regioninės svarbos projektais, pripažinimo netekusiais galios.
Įstatymo projektu taip siūloma nustatyti galimybę regiono plėtros tarybai įgyvendinti kelių ar visų regiono savivaldybių jai perduotus viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus (jeigu savivaldybių tarybų sprendimais tokie įgaliojimai bus perduoti).
Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą regiono plėtros tarybai Teisės aktų registre skelbti regiono plėtros tarybos kolegijos sprendimus dėl regionų plėtros planų tvirtinimo, keitimo ir projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais. Numatoma, kad tai turės teigiamos įtakos regionų plėtros tarybų veiklos atvirumui, skaidrumui.
Faktinis poveikis viešojo administravimo sistemos kokybei, efektyvumui didele dalimi priklausys nuo naujai suformuotų regionų plėtros tarybų organų ir savivaldybių administracinių gebėjimų. Siekiant sėkmingai įgyvendinti įstatymą, numatoma didelį dėmesį skirti naujai įsteigtų regionų plėtros tarybų dalyvių (savivaldybių), kolegijų narių ir administracijos darbuotojų kompetencijų stiprinimui, išnaudojant kompetencijoms stiprinti skirtų projektų įgyvendinimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis galimybes.
7. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Korupcijos rizika įgyvendinant regioninę politiką sumažės, nes, decentralizuojant regioninės politikos įgyvendinimą, kartu nustatomi ir papildomi savikontrolės mechanizmai (veiklos ir finansiniai auditai).
8. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymas leis įgyvendinti daugiau ir įvairesnių priemonių, gerinant konkrečių regionų verslo sąlygas.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kartu su įstatymo projektu teikiami šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 4, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 5, 16, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. xi-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. x-1212 19, 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymo projektas yra susijęs su Vyriausybės kanceliarijos rengiamu Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektu, kurio priėmimas yra būtinas įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą.
10. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės:
1) ne vėliau kaip iki įstatymo projekte nurodytos įstatymo įsigaliojimo datos:
• patvirtinti sąrašą įstaigų, teikiančių tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultacines paslaugas regionų plėtros taryboms ir ministerijoms, ir nustatyti šių paslaugų teikimo tvarką;
• pakeisti regionų projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais tvarką;
• patvirtinti Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlytų atstovų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 139, pakeitimus;
• nustatyti regionų plėtros taryboms skirtinų valstybės biudžeto lėšų apskaičiavimo ir regionų plėtros taryboms skyrimo, taip pat regionų plėtros tarybų kolegijų narių ir kolegijų pirmininkų darbo laiko apskaičiavimo tvarkas;
• patvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, pakeitimus;
2) ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. patvirtinti Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimo ,,Dėl Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus;
3) ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2010 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 1518 „Dėl biudžetinės įstaigos Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo“.
Priėmus įstatymą Vidaus reikalų ministerija turės:
1) ne vėliau kaip iki įstatymo projekte nurodytos įstatymo įsigaliojimo datos patvirtinti pavyzdinę regiono plėtros tarybos steigimo sutarties formą ir pavyzdinius regionų plėtros tarybų nuostatus;
2) ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. patvirtinti vidaus reikalų ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1V-720 „Dėl Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimus;
3) ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti netekusiu galios vidaus reikalų ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 1V-720 „Dėl Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti
Įstatymo įgyvendinimui užtikrinti valstybės biudžeto lėšų reikės regionų plėtros tarybų funkcijų, nurodytų Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, (toliau – nacionalinės regioninės politikos funkcijos) vykdymui, kompetencijų centro veiklai ir funkcijų, kurias iki 2023 m. gruodžio 31 d. vykdys įstaiga prie ministerijos, vykdymui finansuoti, taip pat įstaigoje prie ministerijos dirbančių valstybės tarnautojų išeitinėms išmokoms apmokėti ir nepanaudotoms kasmetinėms atostogoms kompensuoti.
Įvertinus regionų plėtros taryboms įstatymo projektu nustatomų nacionalinės regioninės plėtros funkcijų sudėtingumą ir imlumą laikui, būtinybę kiekvienai regiono plėtros tarybai užtikrinti pagalbinio pobūdžio funkcijų atlikimą, taip pat įstaigos prie ministerijos patirtį vykdant panašaus pobūdžio funkcijas, numatoma, kad regionų plėtros tarybose reikia įsteigti 50 pareigybių (vidutiniškai po 5 pareigybes kiekvienoje regiono plėtros taryboje). Konkrečioje regiono plėtros taryboje reikalingų pareigybių skaičius sietinas su apskritį, kurioje veiks regiono plėtros taryba, sudarančių savivaldybių skaičiumi: regionų plėtros tarybose, kurių steigėjos bus 4–5 savivaldybės, reikėtų steigti po 4 pareigybes, regionų plėtros tarybose, kurių steigėjos bus 6 savivaldybės, – po 5, o regionų plėtros tarybose, kurių steigėjos bus 7–8 savivaldybės, – po 6 pareigybes. Atsižvelgiant į regionų plėtros taryboms nustatomų nacionalinės regioninės plėtros funkcijų pobūdį, kiekvienoje regionų plėtros taryboje, be administracijos direktoriaus, reikėtų įdarbinti regioninio strateginio planavimo ekspertą (-us), regiono plėtros plano priemonių valdymo specialistą (-us) ir pagalbinio pobūdžio funkcijas atliekantį specialistą.
Siekiant realiai padidinti nacionalinės regioninės politikos planavimo ir įgyvendinimo regionuose kokybę ir veiksmingumą, būtina sudaryti palankias sąlygas į regionų plėtros tarybas pritraukti labai kompetentingus darbuotojus, todėl apskaičiuojant tokių darbuotojų darbo užmokesčiui reikalingas valstybės biudžeto lėšas orientuotasi į konkurencingais esančius valstybei priklausančių viešųjų įstaigų, kurios atlieka Europos Sąjungos fondų ir (ar) kitos tarptautinės finansinės paramos administravimo ir ekspertines funkcijas, (toliau – agentūros) atitinkamų pareigybių darbo užmokesčio vidurkius.
Pagal įstatymo projektą svarbus vaidmuo, regionuose atliekant nacionalinės regioninės politikos funkcijas, nustatomas regionų plėtros tarybų organams – kolegijoms. Siekiant kolegijos narių aktyvaus ir atsakingo įsitraukimo į kolegijai nustatomų funkcijų vykdymą, įstatymo projekte siūloma valstybės biudžeto lėšomis apmokėti regionų plėtros tarybų kolegijų narių (išskyrus kolegijos nariais esančių savivaldybės merų ir mero pavaduotojų) darbą atliekant įstatymo projekte jiems numatomas pareigas. Apskaičiuojant kolegijos narių darbo apmokėjimui reikalingas valstybės biudžeto lėšas, remtasi dabar veikiančių regionų plėtros tarybų narių panašaus pobūdžio pareigų atlikimo patirtimi.
Atsižvelgiant į Įstatymo projektu numatomą įstaigos prie ministerijos funkcijų perskirstymą iki 2021 m. sausio 1 d., numatoma, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atleista 80 proc. įstaigos prie ministerijos valstybės tarnautojų, kurie dirba įtaigos teritoriniuose padaliniuose, jiems išmokant išeitines išmokas ir kompensuojant nepanaudotas atostogas.
Įstatymo projektu taip pat siekiama sudaryti galimybę regioninės politikos subjektams gauti tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas tose srityse, kuriose neturės reikalingų kompetencijų įstaigos, Vyriausybės įgaliotos teikti tyrimų, analizės, prognozavimo ir konsultavimo paslaugas, įgaliojant Vidaus reikalų ministeriją viešo konkurso būdu atrinkti tokias paslaugas teiksiančius ekspertus. Numatoma, kad tokių Vidaus reikalų ministerijos atrinktų ekspertų paslaugoms finansuoti kasmet (nuo 2021 m.) reiktų skirti bent po 0,078 mln. EUR asignavimų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apskaičiuota, kad asignavimai, kuriuos reikia skirti Vidaus reikalų ministerijai įstatymo projektui įgyvendinti, 2020 m. sudarytų 1,65 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui – 1,244 mln. EUR), 2021 m. – 2,267 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui ir išeitinėms išmokoms – 1,684 mln. EUR), 2022 m. – 2,072 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui – 1,534 mln. EUR), 2023 m. – 2,097 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui – 1,559 mln. EUR), 2024 m. – 1,8768 mln. EUR (iš jų darbo užmokesčiui ir išeitinėms išmokoms – 1,3488 mln. EUR).
Galiojančiam įstatymui įgyvendinti Vidaus reikalų ministerijai per metus yra skiriama 1,178 mln. EUR asignavimų. Priėmus įstatymo projektą reikėtų padidinti Vidaus reikalų ministerijai skiriamus asignavimus: 2020 m. 0,48 mln. EUR, 2021 m. – 1,089 mln. EUR, 2022 m. – 0,894 mln. EUR, 2023 m. – 0,919 mln. EUR, 2024 m. – 0,699 mln. EUR.
Savivaldybės privalomai turėtų skirti lėšų juridinio asmens įregistravimui ir regiono plėtros tarybos auditams. Juridinio asmens registravimo Juridinių asmenų registre paslauga, remiantis Registrų centro viešai skelbiama informacija, kainuoja 30,99 EUR, vidutinės vidaus audito išlaidos – 350 EUR per metus (jeigu auditas atliekamas įstatyme nustatytų periodiškumu – kas trejus metus), t. y. vidutinis savivaldybės įnašas už juridinio asmens registravimą turėtų siekti 0,51 EUR (vienkartinis), o metinės savivaldybei tenkančios audito išlaidos – 60 EUR. Papildomas savivaldybių prisidėjimas nėra privalomas, t. y. savivaldybės gali susitarti mokėti simbolinio dydžio (pvz., 1 EUR) dydžio stojamąjį ir metinius įnašus. Regiono plėtros tarybos dalyvių susirinkimo sprendimu (jei tam pritars visos regiono plėtros tarybos dalyviais esančios savivaldybės) savivaldybės galės mokėti didesnio nei minimalaus dydžio įnašus, tokiu atveju iš regiono plėtros tarybos dalyvių (savivaldybių) įnašų sukauptas regiono plėtros tarybos lėšas regiono plėtros taryba galėtų naudoti regiono plėtros tarybos funkcijų, nurodytų įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktuose, taip pat pačios regiono plėtros tarybos iniciatyva regiono plėtros tarybos nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymui finansuoti.
Pažymėtina, kad dalis įstatymo įgyvendinimo išlaidų galėtų būti finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų techninės paramos lėšomis. Remiantis Techninės paramos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337, techninės paramos lėšomis galėtų būti tinkamos finansuoti įstaigos prie ministerijos darbuotojų darbo, tiesiogiai susijusio su 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimu, apmokėjimo ir kitos su darbo apmokėjimu susijusios išlaidos (įskaitant išeitinių išmokų apmokėjimo ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensavimo išlaidas). Taip pat planuojama, kad, patvirtinus 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, šios programos techninės paramos lėšomis galėtų būti finansuojamos tiesiogiai su šios programos įgyvendinimu susijusios regionų plėtros tarybų ir kompetencijų centrų veiklos išlaidos.
14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat Europos žodyno „Eurovoc“ terminai, temos bei sritys
Nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.