LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1377(2)

2023-03-28 Nr. 102-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Jurgita Sejonienė pavaduojantys Arvydą Anušauską, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo narys Raimundas Lopata, Seimo narys Virgilijus Alekna, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos Metodinės paramos skyriaus viršininkas Ramūnas Merkinas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Laurynas Pakalka, Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai: Raimundas Lopata, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka ir kt. 2023-03-23	20				Argumentai: Įstatymo projektu nėra nustatyta kiek laiko gali būti neatskleidžiama ar informacija buvo rinkta apie asmenį ir kokia informacija buvo rinkta apie asmenį, toks laiko ribų neapibrėžimas suponuoja, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali tęsti visą gyvenimą ir asmuo apie pažeidžiamą jo teisę į privatumą taip ir nesužinos. Todėl šiuo pasiūlymu siūlome įvesti terminą 5 (penkerius) metus, o taip pat nutraukus žvalgybos veiksmus ir nepasitvirtinus nusikalstamai veikai informuoti asmenį nedelsiant apie pažeista jo privatumą. Įstatymo projekte nurodyta, kad asmuo dėl privatumo pažeidimo turi kreiptis į kriminalinės žvalgybos veiksmus vykdančia institucija. Šiuo metu kriminalinės žvalgybos veiksmus gali vykdyti 9 institucijos, vadinasi asmuo siekdamas išsiaiškinti ar nebuvo pažeista asmens teisę į privatumą turėtų kreiptis į 9 institucijas atsižvelgiant į tai siūloma, kad viskas vyktų vieno langelio principu per Generalinę prokuratūrą. Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 20 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su asmens duomenimis, tvarkymas 1. Vykdydami šiame įstatyme numatytą veiklą, įgyvendindami kriminalinės žvalgybos uždavinius, savo teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, prokurorai ir teismai renkamus asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, tvarko nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir šių grėsmių prevencijos tikslais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu. 3. Informacijos teikimas asmenims apie tvarkomus jų asmens duomenis gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, bet ne ilgiau kaip 5 metus, šiais atvejais, t. y. jeigu būtų: 1) pažeisti valstybės nacionaliniai ar visuomenės saugumo interesai; 2) sukelta grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai; 3) atskleista tarnybos ar valstybės paslaptis; 4) atskleista informacija apie kriminalinę žvalgybą ar detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir (ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį; 5) pakenkta ar (ir) padaryta žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar (ir) nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui; 6) neapsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. 4. Asmuo, pateikęs prašymą susipažinti su asmens duomenimis, turi būti raštu informuojamas, kad ši jo teisė gali būti įgyvendinama, neįgyvendinama arba įgyvendinama iš dalies, nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, bei terminą, kada asmuo gali kreiptis pakartotinai. Jeigu informacijos apie tvarkomus asmens duomenis pateikimas negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos, iš kurios asmuo galėtų nustatyti, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne bei nurodymas kada galima kreiptis pakartotinai. 5. Galima nepateikti asmeniui jokios informacijos, pagal kurią jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu asmens prašymas susipažinti su asmens duomenimis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas. Asmens prašymas gali būti pripažįstamas akivaizdžiai nepagrįstu arba neproporcingu, kai: 1) tai yra pasikartojančio pobūdžio prašymas; 2) asmuo piktnaudžiauja savo teise gauti informaciją; 3) pateikdamas prašymą, nurodo neteisingą ar klaidinančią informaciją; 4) prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas. 6. Sprendimus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos teikimo asmenims, dėl jos teikimo atidėjimo, apribojimo, neteikimo priima ir atsakymus asmenims pateikia kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos Generalinė prokuratūra. 7. Jeigu baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinta kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta tvarka. Nutraukus ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuriam informacijos atskleidimas galėjo pakenkti, per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pabaigtas arba nutrauktas, šioje dalyje nurodyta informacija kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu turi būti pateikiama asmeniui. 8. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai ar neveikimas, susiję su informacijos teikimo asmenims atidėjimu, apribojimu, neteikimu ir (arba) su asmens duomenų tvarkymu kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo, kriminalinės žvalgybos subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo tikslais, gali būti skundžiami šio įstatymo 23 straipsnyje  nustatyta tvarka.	Nepritarti	Kriminalinės žvalgybos įstatymas yra neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ). Kriminalinės žvalgybos metu surinkti asmens duomenys yra kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal VTPĮ nustatytą tvarką yra įslaptinta. Pagal VTPĮ 7 straipsnį, KŽĮ pagrindu renkama kriminalinės žvalgybos informacija gali sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį. VTPĮ 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija turi būti pateikiama griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Tai reiškia, kad su įslaptinta informacija gali susipažinti tik asmenys, turintys atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima atitinkamo slaptumo žyma, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija. Be to, su įslaptinta informacija asmenys gali susipažinti tik tokia apimtimi, kokios reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Kitais tikslais nei tarnybinių pareigų atlikimas, net ir asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma, tokia informacija neteikiama. Informacijos įslaptinimo žymos ir terminai, priklausomai nuo jos tūrinio ir galimų grėsmių, gali būti nuo 5 iki 75 m. Įslaptintos informacijos išslaptinimu pagal VTPĮ 2 straipsnio 10 dalį laikomas informacijai suteiktos slaptumo žymos ir nustatytos apsaugos panaikinimas. VTPĮ 10 straipsnyje nustatyti įslaptintos informacijos išslaptinimo pagrindai, t.y. informacija gali būti išslaptinta, kai pasibaigia šiame įstatyme nustatytas įslaptinimo terminas ar išnyksta įslaptinimo tikslingumas (VTPĮ 10 straipsnio 1 dalis); Dėl pranešimo asmenims apie sankcionuotus veiksmus. Kriminalinės žvalgybos metu visa surinkta informacija laikoma arba tarnybos, arba valstybės paslaptimi. Net ir nutraukus kriminalinės žvalgybos tyrimą, gauta informacija nėra automatiškai išslaptinama. Norint pranešti asmeniui apie jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, reikėtų informaciją išslaptinti, tačiau ne visais atvejais tokiam informacijos išslaptinimui būtų įstatyminiai pagrindai. Net ir nutraukus kriminalinės žvalgybos tyrimą ir pranešus asmeniui apie jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kiltų pavojus kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtiems interesams, jų taikomų žvalgybos metodų atskleidimui, taip pat pavojus slaptiesiems bendradarbiams. Šiuo atveju neįmanoma prisirišti prie konkretaus 5 ar kitokio metų termino, nes visais atvejais įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Projekto nuostatose nustatytas toks kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmas, kuris padidina asmenų teisių apsaugą nepakenkiant kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimui ir nepažeidžia 2016 m. balandžio 27 d. Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų. Pažymėtina, kad Projekto nuostatose yra įtvirtinamas „nei paneigti nei patvirtinti“ principas, asmuo apie pažeistas teises ir laisves informuojamas ir jam atlyginam žala, tik tada kada jos buvo pažeistos. Asmenų teisė gauti informaciją apie asmens duomenų tvarkymo faktą, tikslą bei teisinį pagrindą ribojama atsižvelgiant į Teisėsaugos ADTĮ reikalavimus. Ne visais atvejais asmenys turi teisę žinoti apie jų duomenų tvarkymą ar netvarkymą. Asmens duomenų apsaugos reikalavimai yra įtvirtinti Direktyvoje, kuri yra įgyvendinama jos nuostatas perkeliant į Teisėsaugos ADTĮ. Direktyvos (ES) 2016/680 14 straipsnyje numatyta duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis, o 15 straipsnyje numatyti teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimai. Vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ, į kurį perkeltos Direktyvos nuostatos, 11 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nurodyti atvejai, kuomet duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota. Įstatyminis ribojimas pateikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos faktą ar jo nebuvimą yra sietinas su visuomenės saugumo ir nacionalinio saugumo interesu, o tuo pačiu ir pačios sistemos veiksmingumu bei įstatymų leidėjo valia užtikrinti sėkmingą nusikalstamų veikų išaiškinimą. Pažymėtina, kad galimybė nepateikti informacijos apie galimai vykdomą ar nevykdomą kriminalinę žvalgybą yra aktualiausia tiriant nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių neteisėtą veiklą, kur dalis nusikalstamas veikas padariusių asmenų dar nėra nustatyta ar jų kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka. Siūlymas informacijos teikimą asmeniui apie jo tvarkomus duomenis apriboti ne ilgiau kaip 5 metams, sudarytų prielaidas nustatyti kriminalinės žvalgybos taikymo taktiką, slaptuosius dalyvius, personalinę sudėtį, taip pat galėtų būti panaudojamas siekiant kitiems asmenims paslėpti daromus pažeidimus, taikyti kontrpriemones, slėptis su bendrininkais bei išvengti ne tik galimų kriminalinės žvalgybos veiksmų, bet ir baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė – 0.
2.	Seimo nariai: Raimundas Lopata, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka ir kt. 2023-03-23	23	1			Argumentai: Aukščiau pasiūlėme, kad visi procesai vyktų vieno langelio principu per Generalinę prokuratūra, todėl šiuo pasiūlymu siūloma į aukštesnį lygį perkelti kontrolės mechanizmą. Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį „1. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja generalinis prokuroras prokurorai, dalyvaudami sankcionuojant kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, gaudamias informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdamias asmenų skundus.“	Nepritarti	Kriminalinės žvalgybos veiksmus koordinuoja ir kontroliuoja ne generalinis prokuroras, o jo įgalioti generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorai. Įgalioti prokurorai, sankcionuodami kriminalinės žvalgybos veiksmus ar kreipdamiesi į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, privalo turėti galimybę susipažinti su visa būtina ir reikalinga kriminalinės žvalgybos informaciją, neįtraukiant į šį procesą generalinio prokuroro. Įgalioti prokurorai, o ne generalinis prokuroras, taip pat privalo turėti galimybę gauti informaciją apie jų sankcionuotų veiksmų rezultatus, tik tokiu būdu galima efektyviai užtikrinti kriminalinės žvalgybos koordinavimą ir kontrolę. Įgalioti prokurorai kriminalinės žvalgybos metu taip pat naudojasi Prokuratūros įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, užtikrinančiomis prokuroro nepriklausomumo garantijas. Įpareigoti tik Generalinį prokurorą įgyvendinti šias funkcijas būtų nepagrįstas jo apkrovimas papildomu darbu, kuris pagal Projekto nuostatas, tam kad būtų užtikrinta savalaikė ir tinkama kontrolė, pagal Generalinio prokuroro nustatytą tvarką yra suteikiamas reikiamą kompetenciją turintiems įgaliotiems prokurorams. Projekto nuostatomis, paskirstant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą ir žmogaus teisių gynimo klausimus skirtingiems prokurorams, yra užtikrinamas proceso nešališkumas (kaip ir teismams). Todėl negalima įpareigoti sprendimus priiminėti ar suteikti galimybę susipažinti su atitinkama informacija tik Generaliniam prokurorui. Toks siūlomas reguliavimas iš esmės nepagrįstai susiaurina prokurorų įgaliojimus ir paneigia jų nepriklausomą. Pasiūlymai keisti 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, numatant, kad tik generalinis prokuroras gautų informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą bei nagrinėtų asmenų skundus, yra visiškai neracionalūs ir neargumentuoti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė – 0.
3.	Seimo nariai: Raimundas Lopata, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka ir kt. 2023-03-23	23	2			Argumentai: Argumentai išdėstyti aukščiau. Pasiūlymas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį „2. Atlikdamias šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prokurorai generalinis prokuroras turi teisę išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjektų visą reikalingą kriminalinės žvalgybos informaciją, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Reikalaujama informacija turi būti pateikta generaliniam prokurorui kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar bylą kuruojančio prokuroro sprendimu. Generalinis Pprokuroras asmenų skundus turi išnagrinėti per 1 mėnesį nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos.“	Nepritarti	Įpareigoti tik Generalinį prokurorą įgyvendinti šias funkcijas būtų nepagrįstas jo apkrovimas papildomu darbu, kuris pagal Projekto nuostatas, tam kad būtų užtikrinta savalaikė ir tinkama kontrolė, pagal Generalinio prokuroro nustatytą tvarką yra suteikiamas reikiamą kompetenciją turintiems įgaliotiems prokurorams. Pasiūlymai keisti 23 straipsnio, numatant, kad tik generalinis prokuroras gautų informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą bei nagrinėtų asmenų skundus, yra visiškai neracionalūs ir neargumentuoti.  Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė – 0.
4.	Seimo nariai: Raimundas Lopata, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka ir kt. 2023-03-23	23	3			Argumentai: Argumentai išdėstyti aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį „3. Generalinis Pprokuroras, išnagrinėjęs asmens skundą ir (ar) nustatęs, kad kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma teisėtai, asmeniui praneša, kad jo skundas netenkintinas. Jeigu generalinis prokuroras nustato, kad netinkamai įgyvendinant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamų pasekmių, priimamas sprendimas įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovą ar bylą kuruojantį prokurorą, atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytus veiksmus. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais generalinis prokuroras gali informuoti asmenį, kad skundas netenkinamas, nenurodydamas motyvų, kurie pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams.“	Nepritarti	Įpareigoti tik Generalinį prokurorą įgyvendinti šias funkcijas būtų nepagrįstas jo apkrovimas papildomu darbu, kuris pagal Projekto nuostatas, tam kad būtų užtikrinta savalaikė ir tinkama kontrolė, pagal Generalinio prokuroro nustatytą tvarką yra suteikiamas reikiamą kompetenciją turintiems įgaliotiems prokurorams. Pasiūlymai keisti 23 straipsnio, numatant, kad tik generalinis prokuroras gautų informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą bei nagrinėtų asmenų skundus, yra visiškai neracionalūs ir neargumentuoti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                                          Irena Haase

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė