LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 35(1), 35(2) ir 66 straipsniais įstatymo projekto nr. xivp-2765(2)

2023-06-28 Nr. 107-P-23

Vilnius

1. Komiteto dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo nario Jurgio Razmos patarėja Ramutė Ruškytė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	1(2)	(2)			Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio formuluotėje „sudaro įstatymo nustatyta“ nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos: jeigu turimas omenyje Žemės įstatymas, tai prieš žodį „įstatymas“ įrašytinas žodis „šio“, jeigu turimi omenyje šioje dalyje nurodytieji įstatymai, tai vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „nurodytųjų įstatymų“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	1(2)	(7)			Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtas terminas turėtų būti teikiamas vienaskaita. Be to, šio termino apibrėžtyje vietoj formuluotės „Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims“ įrašytina formuluotė „nekilnojamojo daikto kadastro duomenims“, o nurodyti kadastro duomenys turėtų būti suderinti su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje nustatytais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, nes nėra aiškūs tokie kadastro duomenys kaip „pagrindinė naudojimo paskirtis“ (ar turima omenyje žemės naudojimo pagrindinė naudojimo paskirtis, ar turima omenyje statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis), „sienų statybos produktai“ (ar turima omenyje statinio statybinė medžiaga, ar kas kita).	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	1	(2)	(8)		Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766(2) (toliau - projektas Nr. XIVP-2766(2)) 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 36^1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	3(10)	(3)	(1)		Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte prieš žodžius „rinkos vertės“ įrašytini žodžiai „jeigu ji buvo nustatyta“ (kaip tai įrašyta kituose šios dalies punktuose).	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	2(7)	(1)	(3)		Projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos derintinos su projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias centralizuotai valdomo turto valdytojas tik pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda valstybinę žemę, kuri priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nuostatos, kad atitinkamų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims priskirtą valstybinę žemę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali parduoti tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siekiant tarpusavyje suderinti abiejų projektų nuostatas, teikiamo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų įtvirtinti analogišką nuostatą kaip ir projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei projekto 5 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalies 1 punktą.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	5(11)				Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1311) 2 straipsnio 17 dalyje yra dėstomos Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kurios įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ir kurios projektu Nr. XIVP-2766(2) nėra keičiamos. Taigi, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos. Siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, reikėtų tikslinti: arba teikiamo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą suderinant su Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalyje dėstomu Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis; arba atitinkamai turėtų būti tikslinamas projektas Nr. XIVP-2766, jame keičiant ir Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalį, kurioje Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti suderintas su teikiamo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pirmuoju atveju tikslinant, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose vartojama sąvoka „teritorinio padalinio“ turėtų būti pakeista į sąvoką „administracijos padalinio“, taigi vis tiek turėtų būti tikslinamas ir projektas Nr. XIVP-2766(2).	Pritarti	Patikslinti ir papildyti 5 dalimi projektą Nr. XIVP-2766, jame keičiant ir Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalį ir išdėstyti ją taip: „17. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija: 3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio administracijos padalinio vadovas.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	8(22)	(1)			Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „padalinio“ įrašytinas žodis „vadovo“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	9(27)	(2)	(1)		Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „esančias rezervatų zonas“ įrašytini žodžiai „esančias rezervatines zonas“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte).	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	11 (30^1)				Tikslintinas projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnis, antrajame jo sakinyje prieš žodžius „Žemės sklypuose“ įrašant žodį „Valstybiniuose“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnyje vartojamos sąvokos „pramonės įmonė“ turinys nei keičiamame įstatyme, nei pačiame projekte nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad jos turinys nėra apibrėžtas ir šiame straipsnyje paminėtuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, kad tokioms įmonėms pagal projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnyje siūlomą nustatytą teisinį reguliavimą be aukciono galėtų būti parduodami arba išnuomojami valstybinės žemės sklypai, manytina, kad subjektai, kuriems valstybinė žemė galėtų būti parduodama ar išnuomojama turėtų būti aiškiai įvardinami keičiamame įstatyme. Kitu atveju, gali kilti įstatymo taikymo problemų. Atsižvelgiantį tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame būtų atskleistas jos turinys.	Pritarti	Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30^1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30^1 straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės  apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise  be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms, vykdančioms pramonės ekonominę veiklą pagal Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių ir kurioms priklauso minėti gamybiniai objektai, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Valstybiniuose Žemės žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šio straipsnio nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos. Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba  neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra nutraukiama, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinės žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	14, 15 (35^1, 35^2)				Projekto 14 ir 15 straipsniais keičiamo įstatymo 35^1 ir 35^2 straipsnių nuostatose vartojama formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija“ (vienaskaitos forma), kuri keičiamo įstatymo kontekste nėra pakankamai aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatomos „Vyriausybės įgaliotų institucijų“ (daugiskaitos forma) funkcijos žemės santykių reguliavimo srityje, o kitose šio straipsnio dalyse yra nustatytos konkrečių valstybės institucijų funkcijos šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, iš projekto bei projekto Nr. XIVP-2766(2) nuostatų nėra aišku, kokia „Vyriausybės įgaliota institucija“ minėtose projekto nuostatose turima omenyje, t. y. neaišku, ar pagal projekto nuostatas prašymai ir skundai gali būti teikiami tik projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, ar ir, pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos; taip pat neaišku, ir kokių Vyriausybės įgaliotų institucijų administraciniai sprendimai ar darbuotojų veiksmai (neveikimas) pagal šias projekto nuostatas gali būti skundžiami (pavyzdžiui, neaišku, ar pagal šį straipsnį gali būtų skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos administraciniai sprendimai ar jos darbuotojų veiksmai (neveikimas)). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos: jeigu šios projekto nuostatos adresuotos tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tai projekto nuostatose reikėtų šią tarnybą ir įvardinti; jeigu šios projekto nuostatos adresuotos ir kitoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų pateikti nuorodų į Žemės įstatymo 32 straipsnio atitinkamas dalis (pagal projekto Nr. XIVP-2766(2) nuostatas).	Pritarti	Patikslinti Projekto 14 ir 15 straipsniais keičiamo įstatymo 35^1 ir 35^2 straipsnius ir išdėstyti juos taip: „35^1 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka 1. Prašymai ar skundai pateikiami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2. Prašymai ar skundai institucijoms ar kitiems juridiniams asmenims, nurodytiems šio įstatymo 32 straipsnyje, jeigu jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato kitaip, pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo institucijos ar kito juridinio asmens administracinio sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą, šis terminas institucijos ar kito juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto darbuotojo sprendimu gali būti atnaujintas. Praleistas terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai ir negali būti atnaujintas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 3. Institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnyje, darbuotojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. Institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnyje,  administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. 5. Institucijoms ar kitiems juridiniams asmenims, nurodytiems šio įstatymo 32 straipsnyje,  pateikti prašymai ar skundai turi būti išnagrinėti per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. 6. Prašymai ir skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Papildyti įstatymą 35^2 straipsniu: „35^2 straipsnis. Prašymų ir skundų nenagrinėjimas, jų nagrinėjimo nutraukimas 1. Prašymai ir skundai, nenagrinėjami: 1) Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais; 2) prašymą ar skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu; 3) dėl institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnyje, administracinio sprendimo žemėtvarkos srityje teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki prašymo ar skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl šio administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu. 2. Skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo skundžiamų institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnyje,  administracinių sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus viešojo intereso gynimo atvejus. Nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui, atliktų veiksmų ir (ar) atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. 3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. 4. Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo institucijose ar kituose juridiniuose asmenyse, nurodytuose šio įstatymo 32 straipsnyje,  dienos, o pranešimas dėl prašymo ar skundo nagrinėjimo nutraukimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos. 5. Šio įstatymo 35^1 ir 35^2 straipsniuose nustatyta tvarka netaikoma žemės naudojimo valstybinei priežiūrai, kuri vykdoma Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkai, nustatytai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	18 (40)	2 (1)	(4)		Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotėje „gyvenamųjų paskirties pastatų“ žodis „gyvenamųjų“ keistinas žodžiu „gyvenamosios“, nes šis žodis sietinas su žodžiu „paskirtis“, o ne su žodžiu „pastatai“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	18 (40)	3 (1)	(8)		Siekiant suderinti straipsnio nuostatas tarpusavyje, projekto 18 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj formuluotės „dėl žemės valdos projekto“ įrašytina formuluotė „dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	19 (41)	2 (6)			Pastebėtina, kad projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje yra vartojamos tiek „įspėjimo raštu“, tiek ir „rašytinio nurodymo“ sąvokos. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekte vartojamą terminiją siūlytina vienodinti.	Pritarti	Pakeisti projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje „įspėjimo raštu“, sąvoką į „rašytinio nurodymo“ sąvoką ir išdėstyti nuostatą taip: „6. Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustato ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą nuo rašytinio nurodymo gavimo dienos pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms, ir šio pažeidimo pašalinimą įrodantiems dokumentams pateikti. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu asmeniui pateikiamas rašytinis nurodymas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo būti pašalinti pažeidimai, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis asmuo nepateikė mažareikšmio ar nešiurkštaus pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	20 (43)	(3)			Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą (abi formuluotes pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas apima formuluotė „valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra“) atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767(2) nuostatas specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti taip, kad iš jos būtų aišku, kokių žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba, o kokių - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.	Pritarti	Pakeisti Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba., valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26115.	21 (45)	2 (1)			Projekto 21 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami <....>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jei suvaržymus nustatę subjektai neduotų sutikimų paimamo turto suvaržymų panaikinimui. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.	Nepritarti	Praktikoje susiduriama su atvejais, kuomet paimant žemę visuomenės poreikiams, gavus subjekto, nustačiusio suvaržymą sutikimą procesai vyksta greičiau ir sklandžiau, tačiau nesant įstatyminio pagrindo dažnu atveju subjektai nesutinka išduoti sutikimo ir projektą įgyvendinančiai institucijai tenka kreiptis į teismą ar kitas institucijas pagal kompetenciją dėl atitinkamų suvaržymų panaikinimo. Taip yra naudojamos ir projekto lėšos, ir užtrunka projekto įgyvendinimo procesas. Įstatyminiu lygmeniu nustačius galimybę subjektui išduoti sutikimą, išsispręstų dalis atvejų, kuomet susitariama ir galimas greitesnis suvaržymų išregistravimas, jei nesusitariama, subjektas nesutinka išregistruoti nustatytų suvaržymų, projektą įgyvendinanti institucija kreipsis į teismą ar atitinkamas institucijas pagal kompetenciją dėl tokių suvaržymų panaikinimo, kaip ir vyksta pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Sutikimo neišdavimas subjektui žemės paėmimo visuomenės poreikiams atveju nesukelia jokių teisinių pasekmių. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	21 (45)	3 (6)			Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“, vietoj skaičiaus „25“ įrašant skaičių „24“, nes, būtent šioje dalyje yra nustatyti atvejai, kai nėra formuojami žemės sklypai.	Pritarti	Patikslinti projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, prie kurių eksploatavimui šio įstatymo 9 straipsnio 25 24 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	22 (46)	(5)			Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalies trečiojo ir ketvirtojo sakinio nuostatos stokoja loginio aiškumo, nes jose nustatyta, kad „Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta“. Nėra aišku, kokiu tikslu nurodytas pranešimas turėtų būti siunčiamas savivaldybės merui arba tos „vietovės seniūnui“, prašant jų informuoti savininką, jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui (pavyzdžiui, ką turėtų daryti šie subjektai, jeigu jiems nepavyksta rasti žemės savininko), o ypač neaišku, ką turėtų daryti savivaldybės meras ar tos „vietovės seniūnas“, gavęs tokį pranešimą, tokiu atveju, kai žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pastebėtina ir tai, kad toje pačioje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, kad „Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną“. Be to, šiose nuostatose nėra aiškus sąvokos „tos vietovės seniūnas“ turinys bei, kodėl savivaldybės meras, ar tos „vietovės seniūnas“ turėtų informuoti tik žemės savininkus, o ne ir (ar) kitus naudotojus. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose, kuriose taip pat reglamentuojamas registruotųjų pašto siuntų įteikimas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, tuo atveju, kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti, nėra nustatyta, kad pranešimas turėtų būti siunčiamas savivaldybės merui ar tos „vietovės seniūnui“. Taigi manytina, kad pranešimo siuntimas savivaldybės merui arba tos „vietovės seniūnui“, prašant jų informuoti savininką apie numatomą jo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, yra nesukuriantis jokių teisinių pasekmių ir turėtų būti brauktinas kaip perteklinis. Be to, svarstytina ir tai, ar minėtos pareigos nustatymas savivaldybės merui ar tos „vietovės seniūnui“ nesukurtų administracinės naštos šiems subjektams bei nepagrįstai vilkintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų tikslinti taip, kad jos būtų aiškios loginiu aspektu.	Pritarti	Pakeisti 22 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	23 (47)	4 (14)			Siekiant suderinti straipsnio nuostatas tarpusavyje, projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „sprendimu“ įrašytinas žodis „vadovo“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje). Atitinkamai tikslintinas šių projekto nuostatų antrasis sakinys, vietoj sakinio pradžios „Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, priėmusi sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi“ įrašant tokią sakinio pradžią „Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise priėmimo dienos kreipiasi“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	25 (49)	(6)			Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies trečiasis sakinys turėtų būti tikslinamas, nes Žemės ūkio duomenų centro vadovui patvirtinus teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, ne Žemės ūkio duomenų centro vadovas, o Žemės ūkio duomenų centras įgyja patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypus (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 10 dalyje).	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	27	2			Reikėtų atsisakyti projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostatų kaip perteklinių, nes jomis keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nedaromi jokie nauji pakeitimai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 28 straipsnio 1 daliai.	Pritarti	Nekeisti Žemės įstatymo 51 straipsnio 5 dalies, 52 straipsnio 2 ir 6 dalių.? Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	27 (51)	4 (7)			Kadangi projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti du minimalūs teritorijos žemės konsolidacijos projektui dydžiai (ne mažiau kaip 100 ha ir ne mažiau kaip 20 ha), svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto 27 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatant, kad, kai privačios žemės sklypų savininkai, kurie savo lėšomis rengia žemės konsolidacijos projektą, atsisako jame dalyvauti, tai tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 20 ha.	Pritarti	Projekto 27 straipsnio 4 dalimi keičiam ą Įstatymo 51 straipsnio 5 dalį suformuluoti taip: „7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Žemės ūkio duomenų centro vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, išskyrus atvejus, kai privačios žemės sklypų savininkai, rengia žemės konsolidacijos projektą savo lėšomis ir atsisako jame dalyvauti, tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 20 ha, o šio įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma. Žemės ūkio duomenų centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą –sklypas priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	28 (52)	2 (6)			Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 28 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „centras“ įrašytini žodžiai „centro vadovas“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	39	1			Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 30 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, projekto 30 straipsnio 4 dalis įsigaliotų tik 2024 m. sausio 1 d., todėl šioje dalyje nurodyti keičiamo įstatymo 2 ir 4 straipsniai negalėtų įsigalioti 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 30 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ir dėl projekto 30 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	30	6			Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės, kuriose piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams“. Projekto nuostatos svarstytina šiais aspektas. Pirma, nėra aišku, kokiu tikslu savivaldybėms siūloma nustatyti draudimą suteikti joms patikėjimo teise perduotą valstybinę žemę tretiesiems asmenims, tokią teisę suteikiant Nacionalinei žemės tarnybai. Svarstytina, ar, siekiant, kad būtų užtikrintas nuosavybės teisių atkūrimas savivaldybėse, kuriose šis procesas dar nėra užbaigtas, draudimas perduoti naudotis valstybinę žemę tretiesiems asmenims neturėtų būti nustatytas visiems be išimties subjektams. Antra, jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, reikėtų nustatyti, momentą, nuo kada savivaldybėms pereitų teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias projekte nurodytu laikotarpiu Nacionalinė žemės tarnyba būtų sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos.	Pritarti iš dalies	Nepritarti dėl pirmos pastabos dalies, nes apribojimas negali būti taikomas visiems subjektams, o Nacionalinė žemės tarnyba ir atitinkamos savivaldybės turi informaciją, kur nuosavybės teisių atkūrimo procesai nėra baigti. Pritarti dėl antros pastabos dalies ir patikslinti Projekto 30 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6. Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos turimus duomenis, piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamose savivaldybėse. Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbus informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą,  savivaldybėms, per vieną mėnesį nuo tokios informacijos paskelbimo dienos, perduodamos visos teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias Nacionalinė žemės tarnyba bus sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki paskelbimo apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą dieną.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	30	6			Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės, kuriose piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriose savivaldybėse, įsigaliojus įstatymui, piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros bus laikomos užbaigtomis ir jos turės teisę patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, nes piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaiga projekto 30 straipsnio 6 dalyje yra siejama su visų Nacionalinės žemės tarnybos gautų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patenkinimu, nepriklausomai nuo to, kurios savivaldybės teritorijoje minėti prašymai buvo pateikti. Projekto nuostatos tikslintinos, nustatant aiškius kriterijus, kuriems esant, būtų laikoma, kad atitinkamoje savivaldybėje nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nėra baigtos. Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo NR. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2772(2) 2 straipsniu keičiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Taigi, šiuo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, net savivaldybėse, kuriose šiuo metu piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros jau yra baigtos, iki 2024 m. vasario 1 d. gali būti pateikiama naujų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos.	Pritarti	Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir atitinkamos savivaldybės turi informaciją, kur nuosavybės teisių atkūrimo procesai nėra baigti. Projekto 30 straipsnio 6 dalį siūlome tikslinti ir išdėstyti taip: „6. Savivaldybės, kuriose pagal Nacionalinės žemės tarnybos turimus duomenis, nebus baigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems piliečiams pateikusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamose savivaldybėse ir turintiems tokią teisę. Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbus informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą, savivaldybėms, per vieną mėnesį nuo tokios informacijos paskelbimo dienos, perduodamos visos teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias Nacionalinė žemės tarnyba bus sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki paskelbimo apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą dieną.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	30	10			Projekto 30 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. atlieka sistemos pakeitimus dėl žemės sklypų, nurodytų Vyriausybės nutarime ir žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, patikėtinių pasikeitimo.“ Iš projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokia konkrečiai sistema turima omenyje. Projekto nuostata tikslintina, tokią sistemą įvardinant. Kita vertus, svarstytina, ar sistemos pakeitimai neturėtų būti atlikti iki įstatymo įsigaliojimo. Kitu atveju, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti registruojamos savivaldybių patikėjimo teisė į Vyriausybės nutarimais perduodamą valstybinę žemę, o minėtu laikotarpiu savivaldybės negalėtų vykdyti keičiamame įstatyme joms priskirtų Vyriausybės nutarimais perduodamos valstybinės žemės mietuose ir miesteliuose patikėtinio funkcijų.	Pritarti iš dalies	Pritartina pirmajai pastabos daliai ir siūloma patikslinti projekto 30 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. atlieka sistemos Nekilnojamojo turto registro pakeitimus dėl žemės sklypų, nurodytų Vyriausybės nutarime ir žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, patikėtinių pasikeitimo. Nekilnojamojo turto kadastro registro tvarkytojo išlaidos, patirtos atliekant šiuos sistemos registro pakeitimus, finansuojamos remiantis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija.” Nepritartina dėl antrosios pastabos dallies Projekto 30 straipsnio 10 dalyje nurodyti Nekilnojamojo turto registro pakeitimai apimtų šiame registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijose ir kurių patikėtinis šiuo metu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie AM, įrašų patikslinimą - šiems sklypams vietoj Nacionalinės žemės tarnybos kaip patikėtinis būtų įrašyta atitinkamos savivaldybės administracija. Šie pakeitimai  galės būti atlikti tik po to, kai bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių teritorijų ribose, perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms ir pasirašyti žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktai; šiuos veiksmus numatoma atlikti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai,  2024 m. sausio 1 d. - 2024 m. vasario 1 d. laikotarpiu Nekilnojamojo turto tvarkytojas įgis teisinį pagrindą Nekilnojamojo turto registre atlikti reikalingus pakeitimus, susijusius su įregistruotų valstybinės žemės sklypų patikėtinio pasikeitimu.  Dėl naujų valstybinės žemės sklypų (t. y. tokių, kurie iki 2024 m. sausio 1 d. nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) įregistravimo savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtiniai, galės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją nuo 2024 m. sausio 1 d. Nauji valstybinės žemės sklypai bus registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26					Projekto 30 straipsnio 12 dalies nuostatas reikėtų dėstyti atskirame projekto straipsnyje, pavyzdžiui, jas išdėstant taip: 31 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1964.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	22 (46)				Projekto 22 straipsnyje, dėstant keičiamo įstatymo 46 straipsnį nauja redakcija, reikėtų nurodyti ir keičiamo straipsnio pavadinimą. Taip pat reikėtų atsisakyti projekto 22 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Simonas Gentvilas 29023-06-22	18 (46)	5			Argumentai: Projekto 18 str., kuriuo keičiama Įstatymo 46 str. 5 dalis nustatomas pranešimo įteikimo  būdas –  Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Toks pranešimas asmeniui yra nevisiškai tinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pranešimas įprastu būdu jam neįteikiamas dėl jo nebuvimo tuo metu gyvenamojoje vietovėje (paprastai dėl ligos ar kitų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tokiais atvejais nėra jokios galimybės, kad asmenį pasieks informacija, kuri skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos svetainėje. Todėl siūlytina numatyti tokį būdą, kuriuo būtų tikimybė asmenį informuoti apie nuosavybės teise valdomo objekto paėmimą visuomenės poreikiams, numatant, kad pranešimas siunčiamas tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui, prašant jį informuoti savininką. Gavęs pranešimą, meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, informuoja savininką apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. asmens nuosavybė yra neliečiama ir pagal EŽTT praktiką kiekvienas savininkas turi teisę ginčyti planuojamą priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams siekiant įsitikinti, ar visuomenės poreikis yra ir jeigu yra, ar jo negalima patenkinti kitu būdu nepaimant konkretaus nuosavybės objekto iš asmens. Atsižvelgiant į tai, negali būti tokios situacijos, kuri numatyta Projekte, kad asmuo nebūdamas informuotas apie planuojamą nuosavybės paėmimą neteks teisės jį ginčyti. Projektu nustatytas pranešimo skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje neatitiktų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu 18 straipsniu keičiamą Įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis administracijos padalinys įsitikina, kad registruoto laiško registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas), pranešimas siunčiamas tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui, prašant jį informuoti savininką. Gavęs pranešimą, meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, informuoja savininką apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais taip pat viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas) Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas sprendimo sprendimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“	Atsiima siūlymą
2.	Seimo nariai Sergejus Jovaiša, Tomas Tomilinas 2023-06-22	2 (10)	(9)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė Seimo narių S. Jovaišos ir kt. Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimo projektui ir sujungė jį su Vyriausybės projektu XIVP-2765, siūlome nustatyti ankstesnę Seimo narių projekte keičiamos nuostatos įsigaliojimo datą. Seimo narių projekto esmė yra ankstesnių ir vėluojančių dėl įstatymų kaitos teisinių procedūrų pagreitinimas, todėl aktualus yra kuo greitesnis nuostatos įsigaliojimas.  Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Šio įstatymo 2, ir 4 straipsniai ir 23 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3.	Seimo narys Justinas Urbanavičius	6 (22)	(11)			Argumentai: Projekto 6 straipsniu, kuriuo siūloma papildyti 22 straipsnį 11 dalimi, numatant naują reikalavimą sandoriu nustatomiems servitutams, t. y. prie servitutų nustatymo sandorių pridėti žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planus, parengtus vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymo pagrindimas (tikslai ir priežastys) nėra nurodytas Projekto aiškinamajame rašte, taip pat nėra įvertintas ir administracinės naštos pokytis ūkio subjektams, kuris neabejotinai pareikalaus didelių finansinių bei laiko sąnaudų bei neigiamai paveiks jų vystomus projektus. Nors siūloma teisės norma nukreipia į poįstatyminį teisės aktą, tačiau vertintina kaip suponuojanti draudimą sudaryti sandorius dėl servitutų nustatymo tuose sklypuose, kuriems nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, t. y. preliminariais matavimais suformuotuose žemės sklypuose. Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniu aktu preliminariais matavimais suformuotuose sklypuose nustatomiems servitutams projekto rengėjai analogiško reikalavimo nustatyti nesiūlo. Pažymėtina, kad tarp situacijų kai tinklai įrengiami ir vėliau eksploatuojami pagal administraciniu aktu nustatytus servitutus ir kai sandoriu nėra skirtumų, kurie kažkaip pateisintų siūlomą nustatytą skirtingą teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos teritorijoje preliminariais matavimais suformuotų sklypų (t. y. sklypų, kurie neturi kadastrinių matavimų) gali būti ir apie 70-60 procentų, taigi siūlomas nustatyti reikalavimas paliestų ir neigiamai paveiktų labai reikšmingą dalį žemės sklypų bei juose vystomų projektų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str. 1 d.  servitutas – tai žemės savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Kitaip tariant, servituto suteikimas (savininko teisės apribojimas) visais atvejais savo esme yra priešingas žemės savininko interesui, todėl didelė tikimybė, kad žemės savininkai (valdytojai) neprisiims žemės sklypų kadastrinių matavimų išlaidų sandoriu nustatant servitutus, todėl tiksliųjų valstybinės bei privačios žemės sklypų matavimų išlaidas tektų prisiimti ūkio subjektams, siekiantiems žemės servituto nustatymo. Vieno sklypo kadastrinių matavimų kaina rinkoje viešai prieinamais duomenimis prasideda nuo 350 Eur. Žemės sklypų kadastriniai matavimų atlikimas (tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas) yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl susidūrus su žemės savininko pasipriešinimu, be žemės savininko pritarimo ūkio subjektai apskritai neturės jokio teisinio įrankio tęsti projektus ir bus priversti nutraukti (pvz. elektros, dujų įrenginių prijungimo prie tinklų) procesus. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros valdytojų patiriamos išlaidos paprastai yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines paslaugų (prekių) kainas, praktikoje gali susidaryti situacija, kai valstybei bei privatiems asmenims priklausančių konkrečių sklypų (kartais net keliasdešimties hektarų dydžio) tiksliųjų matavimų išlaidas dengtų visi tokias paslaugas (prekes) gaunantys asmenys. Įstatymo papildymas neišvengiamai neigiamai paveiktų vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų terminus arba visai sutrikdytų procesus, kas be jokios abejonės pablogintų verslo, ekonomikos ir infrastruktūros vystymo šalyje prielaidas. Pasiūlymas:  Pakeisti Projektu papildomą Įstatymo 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: 9. Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi: „11. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“	Pritarti iš dalies	Siūloma pakeisti Įstatymo 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, kuriuose pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus bus pažymėti juose nustatomi servitutai., parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
4.	Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis 2023-06-23	3 (10)	(7)			Argumentai: pirma – aptariamame įstatymo Projekte Nr. XIVP-2765(2) numatomos nuostatos, pagal kurias atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas tuomet, kai įgyvendinami atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektai, vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma. Tačiau likusią 49 procentų balsų daugumą gali turėti ir šių bendrijų dalyviais būti fiziniai asmenys ir (ar) vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės ir kt. Taigi, taip sudaromos galimybės ir privačiam subjektui gauti naudą valstybės turto sąskaita. antra – Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, dalis aptariamu Projektu siūlomu įtvirtinti išimčių nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimą, nes valstybinė žemės patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės patikėtiniams neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Todėl nepritartina išimčių rato, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje būtų nemokamas, praplėtimui ir siūlytina palikti šiuo metu galiojančią išimti, kad šis atlygis nemokamas tuomet, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Taip pat palikti išimtis, kurios buvo įtvirtintos 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1964 (įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.). Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: 1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą; 2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (-ius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (-ius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą (-us), geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą (-us) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis; 3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams; 42) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).“	Nepritarti	Paminėtina, kad darbo grupėje, sudarytoje aplinkos ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“, buvo nuspręsta dėl Žemės įstatymo nuostatų pakeitimo ir pasiūlyta Žemės įstatymo 9(1) straipsnį (projekto 10 str.) papildyti atitinkamomis išimtimis. Pažymėtina, kad darbo grupę sudarė 25 suinteresuotų juridinių asmenų atstovai, tame tarpe ir politiką formuojančių ministerijų (Energetikos, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ir kt. ministerijos) ir įgyvendinančių institucijų (Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir kt.). Siūloma palikti projekto 10 straipsnyje numatytas išimtis: 1) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis; 2) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5.	Seimo nariai Artūras Skardžius, Zigmantas Balčytis 2023-06-23	29 (66)	(3), (4)			Argumentai: Pagal galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos 2021 m. gegužės 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308, nuostatas, teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei dveji metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., trejus, penkerius, dešimt ar daugiau metų) galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Taigi, trumpiausias terminas, kada galima atlikti ex post vertinimą yra dveji metai. Paminėtina ir tai, kad pastaruoju metu Seime priimtų įstatymų, kuriais vykdomos esminės reformos valstybėje, ex post vertinimo atlikimas numatomas trejų metų laikotarpyje. Pavyzdžiui, nauja redakcija išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo XIV-1985 nuostatos numato, kad ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad I pertvarkos etapu priimtu nauja redakcija išdėstytu Žemės įstatymu Nr. XIV-1311, taip pat II pertvarkos etapu teikiamais įstatymo projektais Nr. XIVP-2765 ir Nr. XIVP-2766 esmingai keičiami valstybinės žemės (t. y. valstybės turto) valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiai, procesai ir procedūros, kurie palies ne tik nemažą dalį institucijų (Nacionalinę žemės tarnybą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, visas 60 savivaldybių ir kt.), taip pat ir dalį šalies gyventojų. Tačiau Projekto iniciatoriai naujai sureguliuotų teisės normų vertinimą numato atlikti tik po ilgo laiko, t. y. iki po 5 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikti anksčiau, nei planuota, t. y. ne po 5 metų, o po 3 metų, taip sudarant galimybes kuo anksčiau identifikuoti ir eliminuoti praktikoje kylančias, su šio įstatymo nuostatų taikymu susijusias problemas. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ 2. Pakeisti Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 2027 m. sausio 1 d.“	Nepritarti	Vadovaujantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos 2021-05-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308, 14 dalyje nurodomos peržiūros nuostatos, 14.3. punkte nurodoma kaip peržiūros nuostata – „teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis. Jis negali būti trumpesnis nei dveji metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., trejus, penkerius, dešimt ar daugiau metų) galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis nurodomas metais ir (ar) mėnesiais, taip pat įvardijamas jo skaičiavimo pradžios momentas;“ Manytina, kad treji metai yra per trumpas laikotarpis reformos teisinio reguliavimo poveikio ex post įvertinimui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
6.	Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-23	5 (11)	(5)	(1)		Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo  Įstatymo 11  straipsnyje, jo 5 dalies 1 punkte numatyta valstybinės žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn be aukciono (išskyrus atitinkamas išimtis) sąlyga – „jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą“, –  nėra pakankamai aiški. Yra bandymų ją  aiškinti ir kaip leidžiančią be aukciono nusipirkti tokį žemės sklypą, kuris yra naudojamas statiniams eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, nelaikant, kad tokio naudojamo dydžio sklypas yra būtinas statiniams  eksploatuoti kaip reikalauja aptariamo punkto paskutinio sakinio nuostata, kuri leidžia parduoti valstybinės  žemės sklypus tik tuo atveju, jeigu jie parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dėl teisinio reguliavimo aiškumo stokos yra  kilę  nemažai ginčų teismuose. Lietuvos teismai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintus principus racionaliai naudoti valstybės žemę, efektyvumo principą, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, yra  konstatavę[1], kad Žemės įstatymo aptartame straipsnio 5 d. 1 p. išimtis – ne aukciono būdu parduotino valstybinės žemės sklypo dydžio aspektu, turi būti aiškinama bei taikoma griežtai[2]. Tai, kad būtent konkretaus dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį pabrėžia savo  praktikoje ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.[3] Todėl siekiant ateityje išvengti beprasmių ginčų teismuose, siūlau aiškiau išdėstyti teisinį reguliavimą aptartu aspektu. Be to, pasak Konstitucinio Teismo iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymo leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu“[4]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  akcentavo, jog netoleruotinos situacijos „jei valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą, nes taip būtų nepagrįstai paneigti iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiškiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimą rūpestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei.[5]  Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Todėl Žemės įstatyme būtina nustatyti esminius kriterijus (sąlygas) dėl žemės sklypo dydžio, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas kitų subjektų nuosavybėn be aukciono. Paminėtina ir tai, kad tokių sąlygų nustatymas tik poįstatyminiais teisės aktais sukelia ginčus teismuose. Antai, LVAT žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40, 6, 10 ir 11 punktus (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pripažino prieštaraujančius įstatymui. Atsižvelgiant į pirma nurodytus argumentus, siūlau  Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto paskutinį sakinį papildyti naujais kriterijais, nurodant, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įvertinant galimybes į jį patekti, tęsti jame vykdomą veiklą, susijusią su esamų statinių eksploatavimu.  Kartu nustatyti, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pasiūlymas: Projektu keičiamą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įvertinant galimybes į jį patekti, tęsti jame vykdomą veiklą, susijusią su esamų statinių eksploatavimu. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 2)  Pasiūlymas: Panaikinti 4 straipsnio 2 dalį kaip perteklinę bei klaidinaančią (leidžia parduoti tik užstatytus sklypus, praleista 11 straipsnio 11 dalyje nurodyta išimtis) ir neatitinka Projekto teikėjo šio punkto turinio išdėstyto 5 straipsnyje, kuriame pateikiamas visas naujai dėstomas 11 straipsnis. 4 straipsnis. 2. 11 straipsnio pakeitimas 2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“.	Pritarti iš dalies	Pritartina pirmojo pasiūlymo daliai dėl papildomų sąlygų nurodymo ir siūlytina patikslinti Žemės įstatymo 11 straispnio 5 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio  11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“ Pirmojo pasiūlymo antrajai daliai nepritartina, atsižvelgiant į Žemės įstatymo to paties 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, kad „7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė.“, taigi pasiūlymas perteklinis. Nepritartina antrajam pasiūlymui, nes skiriasi nurodytų nuostatų įsigaliojimo datos. Žemės įstatymo 11 straipsnio pakeitimas atliktas atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus dėl nuostatų suderinimo su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4). Įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4) įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, tuo tarpu įstatymų projektais Nr. XIVP-2765 ir XIVP-2766 teikiami Žemės įstatymų pakeitimai įsigalios 2024-01-01. Siekiant numatyti tam tikrų Žemės įstatymo nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, Projektas pildytinas, numatant atitinkamais straipsniais, numatant jų įsigaliojimo datą 2023-09-01. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
7.	Seimo narys Jurgis Razma 2023-06-23	22 46(5)				Argumentai: Projekto 22 str., kuriuo keičiama Įstatymo 46 str. 5 dalis nustatomas pranešimo įteikimo  būdas –  Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Toks pranešimo būdas asmeniui laikytinas  netinkamu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pranešimas įprastu būdu jam neįteikiamas dėl jo nebuvimo tuo metu gyvenamojoje vietovėje (paprastai dėl ligos ar kitų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), todėl nėra jokios tikimybės, kad jis skaitys Vyriausybės įgaliotos institucijos svetainę.  Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. asmens nuosavybė yra neliečiama ir pagal EŽTT praktiką kiekvienas savininkas turi teisę ginčyti planuojamą priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams siekiant įsitikinti, ar visuomenės poreikis yra ir jeigu yra, ar jo negalima patenkinti kitu būdu nepaimant šio asmens konkretaus  nuosavybės objekto. Atsižvelgiant į tai, negali būti tokios situacijos, kuri numatyta Projekte, kad asmuo gali likti neinformuotas apie planuojamą jo nuosavybės paėmimą. Projektu nustatytas pranešimo skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje neatitiktų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Todėl siūlau numatyti tokį būdą, kuriuo būtų tikimybė realiai asmenį informuoti apie nuosavybės teise valdomo objekto paėmimą visuomenės poreikiams. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu 22 straipsniu keičiamą Įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:  „5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai  pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis administracijos padalinys įsitikina, kad  registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui,  pranešimas siunčiamas tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui, arba tos vietovės seniūnui prašant jų informuoti savininką. Gavęs pranešimą, meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, informuoja savininką apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą ir nedelsiant apie informavimo faktą praneša Nacionalinei žemės tarnybai.  Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais  viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta  informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną, išskyrus atvejį, kai taikomas informavimo būdas per savivaldybės merą ar seniūniją. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas  sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“	Nepritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2023-06-26, Nr. XIVP-2765(2)), siūloma nekeisti (nepildyti) Projekto 18 straipsnio, kuriuo keičiama Įstatymo 46 straipsnio 5 dalis dėl pranešimo siuntimo tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui, prašant jį informuoti savininką, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad manytina, kad pranešimo siuntimas savivaldybės merui arba tos „vietovės seniūnui“, prašant jų informuoti savininką apie numatomą jo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, yra nesukuriantis jokių teisinių pasekmių ir turėtų būti brauktinas kaip perteklinis. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 1, susilaikė – 8.
8.	Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-06-27	10 (34)				Argumentai: Įgyvendinus žemės pertvarkos reformą, sutikimų išdavimo tvarka bus decentralizuota, t. y. kiekvienas valstybinės žemės patikėtinis sutikimus dėl valstybinės žemės naudojimo išduos jo nustatyta tvarka. Siekiant, kad sutikimai būtų išduodami naudojantis tik Žemės informacine sistema ir vienodais terminais, siūloma projektą papildyti nuostatomis, kad valstybinės žemės patikėtinių sutikimai išduodami šių patikėtinių nustatyta tvarka ir sprendimas dėl sutikimo išdavimo arba atsisakymo jį išduoti, priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu 10 straipsniu keičiamą Įstatymo 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Žemės informacinė sistema 1. Žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę, žemės kiekybines ir kokybines savybes. Žemės valdymo ir naudojimo funkcijos, įskaitant ir valstybinės žemės patikėtinių  sutikimų, susitarimų ar sutarčių teikimą, vykdomos naudojantis Žemės informacine sistema. Valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo patikėtinio nustatyta tvarka ir sprendimas dėl sutikimo išdavimo arba atsisakymo jį išduoti, priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba Žemės informacinės sistemos valdytoja - Aplinkos ministerija. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas aplinkos ministro tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose. 3. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas paskiriamas ir šioje sistemoje tvarkomų duomenų turinys, mastas, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose tvarkytojo funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

Biuro vedėja Birutė Pūtienė

---

[1] žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022

[2] Žr. LAT 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑114‑403/2020;

[3] žr. LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023).

[4] KT 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir kt. nutarimai;

[5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022.