Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 31, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 57

STENOGRAMA

 

2021 m. gegužės 11 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me ge­gu­žės 11 die­nos ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Skel­biu re­gist­ra­ci­ją.

Už­si­re­gist­ra­vo 114 Sei­mo na­rių.

 

10.00 val.

Sei­mo na­rės Edi­tos Ru­de­lie­nės prie­sai­ka

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, ge­gu­žės 6 die­ną VRK pa­tvir­ti­no nau­ją­ją Sei­mo na­rę. No­rė­čiau pa­kvies­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ką D. Ža­li­mą pri­im­ti prie­sai­ką.

D. ŽALIMAS. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja 2021 m. ge­gu­žės 6 d. pri­ėmė spren­di­mą Nr. Sp-135 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio Kęs­tu­čio Gla­vec­ko įga­lio­ji­mų pri­pa­ži­ni­mo nu­trū­ku­siais ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­to pri­pa­ži­ni­mo Edi­tai Ru­de­lie­nei“, ku­riuo nu­spren­dė, kad at­si­ra­dus lais­vai Sei­mo na­rio vie­tai Sei­mo na­riu tam­pa Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio kan­di­da­tų są­ra­šo, pa­gal ku­rį bu­vo iš­rink­tas bu­vęs Sei­mo na­rys, pir­mo­ji Sei­mo na­rio man­da­to ne­ga­vu­si kan­di­da­tė E. Ru­de­lie­nė. Šis Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos spren­di­mas pa­skelb­tas in­ter­ne­te 2021 m. ge­gu­žės 6 d., tai­gi jis įsi­ga­lio­jo ir ši Sei­mo na­rė ga­li pri­siek­ti Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je. Prieš pri­im­da­mas Sei­mo na­rės prie­sai­ką, tu­riu pa­aiš­kin­ti kai ku­rias kon­sti­tu­ci­nes ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tas, su­si­ju­sias su šia pro­ce­dū­ra.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­sta­ty­ta: iš­rink­tas Sei­mo na­rys vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses įgy­ja tik po to, kai Sei­me jis pri­sie­kia bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai. Sei­mo na­rys, įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­pri­sie­kęs ar­ba pri­sie­kęs lyg­ti­nai, ne­ten­ka Sei­mo na­rio man­da­to. Dėl to Sei­mas pri­ima nu­ta­ri­mą. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­vo bai­gia­muo­siuo­se ak­tuo­se yra kon­sta­ta­vęs, kad Sei­mo na­rio prie­sai­ka nė­ra vien for­ma­lus ar sim­bo­li­nis ak­tas, ji nė­ra vien iš­kil­min­gas prie­sai­kos žo­džių iš­ta­ri­mas ir prie­sai­kos ak­to pa­si­ra­šy­mas. Sei­mo na­rio prie­sai­kos ak­tas yra kon­sti­tu­ciš­kai ir tei­siš­kai reikš­min­gas. Duo­da­mas prie­sai­ką iš­rink­tas Sei­mo na­rys vie­šai ir iš­kil­min­gai įsi­pa­rei­go­ja veik­ti taip, kaip įpa­rei­go­ja duo­ta prie­sai­ka, ir jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jos ne­su­lau­žy­ti. Iš Sei­mo na­rio prie­sai­kos jam ky­la pa­rei­ga gerb­ti ir vyk­dy­ti Kon­sti­tu­ci­ją, įsta­ty­mus ir są­ži­nin­gai vyk­dy­ti Tau­tos at­sto­vo pa­rei­gas, kaip jį įpa­rei­go­ja Kon­sti­tu­ci­ja.

Kon­sti­tu­ci­jos su­de­da­mo­sios da­lies Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo tvar­kos“ 5 straips­ny­je yra nu­sta­ty­tas Sei­mo na­rio prie­sai­kos teks­tas. Duo­dant prie­sai­ką šis teks­tas tu­ri bū­ti per­sa­ko­mas ar per­skai­to­mas, po to var­di­nis prie­sai­kos teks­tas pa­si­ra­šo­mas. Prie­sai­kos teks­tas ne­tai­so­mas ir ne­kei­čia­mas, iš­sky­rus tai, kad pri­siek­ti lei­džia­ma ir be pas­ku­ti­nio prie­sai­kos teks­to sa­ki­nio.

Pa­gal Sei­mo sta­tu­to 4 straips­nį Sei­mo na­rio prie­sai­ką pri­ima Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas. Sei­mo na­rys pri­sie­kia sto­vė­da­mas prie­šais pri­iman­tį prie­sai­ką as­me­nį, skai­to prie­sai­ką pa­dė­jęs ran­ką ant Kon­sti­tu­ci­jos. Pa­si­ra­šy­tas var­di­nis prie­sai­kos la­pas per­duo­da­mas pri­ėmu­siam prie­sai­ką Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kui, ku­ris jį pa­tik­ri­na ir pa­skel­bia Sei­mo na­rio, įgi­ju­sio vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses, var­dą ir pa­var­dę. Var­di­nį prie­sai­kos la­pą prie­sai­ką pri­ėmęs as­muo per­duo­da Sei­mo Pir­mi­nin­kui sau­go­ti Sei­me. Pa­gal Sei­mo tra­di­ci­ją, pri­imant Sei­mo na­rių prie­sai­ką, Sei­mo sa­lė­je vi­si sto­vi. Su­pran­ta­ma, ši pa­rei­ga ne­tai­ko­ma tiems, ku­rie dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių ne­ga­li jos vyk­dy­ti.

Tai­gi pra­de­da­me prie­sai­kos pri­ėmi­mo pro­ce­dū­rą. Pra­šom sto­ti. Kvie­čiu pri­siek­ti Sei­mo na­rę E. Ru­de­lie­nę.

E. RUDELIENĖ. Aš, Edi­ta Ru­de­lie­nė, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas!

D. ŽALIMAS. Skel­biu, kad Sei­mo na­rė E. Ru­de­lie­nė pri­sie­kė 2021 m. ge­gu­žės 11 d. Sei­mo po­sė­dy­je ir re­mian­tis Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­niu įgi­jo vi­sas tau­tos at­sto­vės tei­ses. Svei­ki­nu. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Svei­ki­na­me mū­sų nau­ją­ją ko­le­gę E. Ru­de­lie­nę. Lin­kiu stip­ry­bės ir sėk­mės dar­buo­se.

 

10.07 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2021 m. ge­gu­žės 11 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF*). Krei­piuo­si į Sei­mo Pir­mi­nin­kę ir siū­lau ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti į am­ži­ną­jį atil­sį iš­ėju­sį K. Gla­vec­ką, ku­ris bu­vo il­ga­me­tis Sei­mo na­rys, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Siū­lau jį pa­gerb­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Va­liau Ąžuo­lai. Ge­gu­žės 3 die­ną jau tu­rė­jo­me pa­ger­bi­mo pro­ce­dū­rą – ty­los mi­nu­te Sei­mas pa­ger­bė mū­sų mie­lą ko­le­gą K. Gla­vec­ką per ne­ei­li­nį po­sė­dį. Dė­ko­ju.

V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti pro­jek­tą Nr. XIVP-442 iš šios die­nos dar­bo­tvarkės. Ma­nau, kad tas do­ku­men­tas grin­džia­mas ne fak­tais, o są­moks­lo te­ori­jo­mis ir nė­ra rei­ka­lo jo svars­ty­ti čia, Sei­me. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės klau­si­mus 2-6.1 ir 2-6.2. Čia Ci­vi­li­nio ko­dek­so ir Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mi Lais­vės ar ne Lais­vės par­ti­jos na­riai, frak­ci­jos na­riai, man at­ro­do, pa­dis­ku­tuo­ti ir pri­sta­ty­ti re­zo­liu­ci­ją dėl šei­mų, dėl ke­lia­mų klau­si­mų, dėl bū­si­mo mar­šo tik­rai yra bū­ti­na ir Sei­mo na­riai tu­ri iš­sa­ky­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Aš krei­piuo­si ypač į krikš­čio­nis de­mok­ra­tus. Po­nai krikš­čio­nys de­mok­ra­tai, jei­gu jūs at­si­sto­tu­mė­te čia, prie Sei­mo tri­bū­nos, ir pa­sa­ky­tu­mė­te, kad ne­bus, kol mes esa­me val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, mes ir ne­iš­duo­si­me sa­vo ver­ty­bių, žmo­nės, skirs­ty­ki­tės na­mo, ir pri­im­tu­mė­te ši­tą re­zo­liu­ci­ją, ir ne­bū­tų jo­kių mar­šų. Ši­tas mar­šas bus ar ne­bus – tai jū­sų ap­si­spren­di­mo klau­si­mas. Ne­iš­duo­ki­te ver­ty­bių.

Po­ne Ma­siu­li, aš ži­nau, ką tu man pa­sa­ky­si, bet ga­li pa­sa­ky­ti, aš tau at­sa­ky­siu – žiū­rėk į sa­vus – į M. Ma­jaus­ką, į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rę A. Bi­lo­tai­tę, į J. Raz­mą, į ki­tus, ku­rie gu­li ir su sek­re­to­rė­mis, kai san­tuo­ką su­da­rė ir…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, pra­šau ne­šauk­ti.

E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Aš frak­ci­jos var­du kal­bė­siu ne apie ver­ty­bes, o apie tai, kad pra­šo­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mą, tai yra Kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos įsta­ty­mą, au­to­rių pra­šy­mu. Ta­čiau ka­dan­gi 2-12 klau­si­mas yra įra­šy­tas į dar­bo­tvarkę tik dėl to, kad bu­vo 2-11, tai pra­šo­me kar­tu iš­brauk­ti, iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės ne tik 2-11, ta­čiau ir 2-12 klau­si­mą, kad pa­to­bu­li­nę 2-11 ga­lė­tu­me kar­tu svars­ty­ti pas­kui, tur­būt ki­tą sa­vai­tę, abu tuos su­si­ju­sius pro­jek­tus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­lin­kė­ti P. Gra­žu­liui pa­ra­šy­ti re­zo­liu­ci­ją dėl at­gai­los už šei­mos grio­vi­mo dar­bus.

PIRMININKĖ. V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš pri­pa­žįs­tu kiek­vie­no Sei­mo na­rio ini­cia­ty­vos tei­sę, taip pat ir P. Gra­žu­lio tei­sę teik­ti re­zo­liu­ci­jas. Ta­čiau gir­dė­da­ma nuo­la­ti­nius prie­kaiš­tus krikš­čio­nims de­mok­ra­tams, ku­rių mū­sų frak­ci­jo­je, kaip ži­no­te, nė­ra la­bai daug, jei­gu tu­ri­me ome­ny­je Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų ben­dri­ją, aš drįs­tu pri­min­ti P. Gra­žu­liui, Sei­mui ir vi­sai tau­tai, kad pats reikš­min­giau­sias bal­sa­vi­mas bu­vo, kai Sei­mo na­rių va­lia bu­vo ban­do­ma pa­keis­ti Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­nį ir su­for­mu­luo­ti la­bai aiš­kias nuo­sta­tas dėl to, kas yra šei­ma, dėl vy­ro ir mo­ters vaid­me­nų pa­pil­do­mu­mo. Mums tuo­met pa­si­se­kė su­telk­ti di­džiu­lę dau­gu­mą, ta­čiau pri­trū­ko vie­no balso – vie­no bal­so, ku­ris ty­čia ne­at­ėjo bal­suo­ti, ku­ris už ši­tos stik­li­nės sie­ne­lės klau­sė­si, ta­čiau kaž­ko­dėl ne­bal­sa­vo. Tai bu­vo di­džiau­sias ma­no šir­dies skaus­mas per vi­są po­li­ti­nę kar­je­rą ir di­džiau­sias tau­tos pra­lai­mė­ji­mas. To­dėl žmo­gus, ku­ris ta­da ty­čia ne­at­ėjo bal­suo­ti, aš ma­nau, tu­rė­tų at­gai­lau­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai) P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, man la­bai gai­la, kad V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė me­luo­ja. (Bal­sai sa­lė­je: „Gė­da!“) Aš vė­la­vau ne­ty­čia, nes vy­ko dis­ku­si­jos, ir jos fak­tiš­kai tu­rė­jo tęs­tis il­gai. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ma­ne, aš žur­na­lis­te… Bu­vau iš­vy­kęs iš Sei­mo. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, ger­bia­ma Vi­li­ja Alek­nai­te-Ab­ra­mi­kie­ne, rei­kia 95 bal­sų, o kur bu­vo ki­ti kon­ser­va­to­riai, ko­dėl jie ne vi­si bu­vo? Ko­dėl jūs ma­to­te tik P. Gra­žu­lį? Dėl to aš at­si­pra­šau šian­dien jau vie­nuo­lik­tą kar­tą. Taip, tai bu­vo klai­da. Ir jūs nors kar­tą at­si­pra­šy­ki­te už sa­vo klai­das, o kon­ser­va­to­riams aš no­riu pa­sa­ky­ti: iš­mes­ki­te sa­vo pa­va­di­ni­mą iš par­ti­jos pa­va­di­ni­mo, li­ki­te li­be­ra­lų kon­ser­va­to­rių par­ti­ja – to­kia, ko­kia esa­te, ir ne­ap­gau­di­nė­ki­te žmo­nių.

Klys­ti žmo­giš­ka, nuo­dė­mė­je lik­ti vel­niš­ka. Aš de­šimt kar­tų, šian­dien vie­nuo­lik­tą kar­tą at­si­pra­šau. Jūs tre­čią Sei­mo ka­den­ci­ją man tuos da­ly­kus pri­me­na­te. Ne­me­luok, Vi­li­ja, nes aš pa­duo­siu į ta­ve į teis­mą, kad aš bu­vau čia, už lan­gų. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). At­leis­ki­te – bu­vo pa­mi­nė­tas ma­no var­das. Pet­rai, kad bu­vai ne­to­lie­se, pa­liu­dy­tų ir ma­no bu­vęs ko­le­ga R. J. Da­gys. Tik­rai pa­liu­dy­tų, ta­čiau ne apie tai mes kal­ba­me. Mes kal­ba­me, kad pri­trū­ko vie­no bal­so, ir tie blo­gie­ji kon­ser­va­to­riai vi­si bal­sa­vo, įskai­tant R. Ži­lins­ką, am­ži­ną atil­sį, bet pri­trū­ko to vie­no bal­so, ir tai bu­vo di­džiu­lis pra­lai­mė­ji­mas mū­sų vi­sai po­li­ti­nei sis­te­mai.

PIRMININKĖ. Mie­li ko­le­gos, siū­lau kal­bė­ti dėl dar­bo­tvarkės. Jau po du kar­tus pa­si­sa­kė­te ir dis­ku­tuo­ja­te ne dėl dar­bo­tvarkės, ger­bia­mas Pet­rai. Pra­šom, I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėl dar­bo­tvarkės. Iš tie­sų no­rė­jau pa­siū­ly­ti nu­trauk­ti to­kias dis­ku­si­jas. Vis dėl­to no­rė­čiau kreip­tis į ko­le­gas ir pa­pra­šy­ti pa­lik­ti klau­si­mą dėl re­zo­liu­ci­jos dar­bo­tvarkėje. Esu už­re­gist­ra­vu­si pa­siū­ly­mą, ku­ris, ma­nau, iš­sklai­do abe­jo­nes, kad Sei­mas ga­lė­tų pa­si­sa­ky­ti šiek tiek tik­ro­vę ne­ati­tin­kan­čių da­ly­kų kon­teks­te.

O da­bar, jei­gu pri­tar­tu­mė­te pa­siū­ly­mui, tai tik­tai pa­tvir­tin­tų, kad vi­sas Sei­mas pa­lai­ko tra­di­ci­nes ver­ty­bes, tra­di­ci­nę šei­mą ir bū­tent to­kia­me kon­teks­te Sei­mas pa­sa­ko sa­vo žo­dį. Tik­rai siū­ly­čiau pa­lik­ti, tuo la­biau kad yra 50 Sei­mo na­rių pa­ra­šai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pa­siū­ly­mus. Ap­si­spręs Sei­mas dėl to, kas bu­vo pa­siū­ly­ta frak­ci­jų var­du. Pir­miau­sia tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl pir­mo­jo – Lais­vės par­ti­jos frak­ci­jos var­du siū­lo­ma iš­brauk­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl „Di­džio­jo šei­mos gy­ni­mo mar­šo 2021“ pro­jek­tą Nr. XIVP-442. Kas pri­ta­ria­te šiam pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Už­si­re­gist­ra­vo 115, bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 72, prieš – 37, su­si­lai­kė 5. Re­zo­liu­ci­ja iš­brauk­ta.

Ant­ra­sis siū­ly­mas – Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos var­du siū­lo­ma iš­brauk­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-464 ir ly­di­mą­jį Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 90, prieš – 14, su­si­lai­kė 17. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

Ki­tas pa­siū­ly­mas Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du. Au­to­rių pra­šo­ma iš­brauk­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus – klau­si­mus 2-11 ir 2-12, nes tai yra taip pat su­si­ję įsta­ty­mų pro­jek­tai ir tuo­met rei­kė­tų juos teik­ti kar­tu. Tai yra įsta­ty­mų pro­jek­tai Nr. XIIIP-4567 ir Nr. XIVP-250. Kas pri­ta­ria­te abie­jų iš­brau­ki­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 123 Sei­mo na­riai: už – 73, prieš – 33, su­si­lai­kė 17. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

Da­bar dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar ga­li­me dar­bo­tvarkei pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas… (Šur­mu­lys sa­lė­je) No­ri­te bal­suo­ti dėl dar­bo­tvarkės? Ge­rai, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te dar­bo­tvarkei, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 86, prieš – 13, su­si­lai­kė 22. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

 

10.18 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Sin­ga­pū­ro Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-400(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Sin­ga­pū­ro Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-400(2). Kvie­čiu Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją ger­bia­mą L. L. An­dri­kie­nę.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, šian­dien mes svars­to­me įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Sin­ga­pū­ro Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tą. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas yra Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ge­gu­žės 5 die­nos po­sė­dy­je ko­mi­te­tas pri­ta­rė šio su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mui ben­dru su­ta­ri­mu. Ko­mi­te­to spren­di­mas ir pa­siū­ly­mai yra pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dai. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da yra pri­tar­ti. Jo­kių pa­sta­bų iš Tei­sės de­par­ta­men­to ar iš sub­jek­tų, tu­rin­čių įsta­ty­mų lei­dy­bos ini­cia­ty­vos tei­sę, ar iš vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų nė­ra gau­ta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. Aš pa­pra­šy­čiau grįž­ti į tri­bū­ną. Ka­dan­gi už­si­ra­šė­te dis­ku­tuo­ti, tai jums su­tei­kia­mas žo­dis. Ži­no­ma, vis­kas ge­rai. Pra­šom.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke, dar kar­tą. Ke­le­tas svar­bių mo­men­tų, ku­riuos, aš ma­nau, tu­rė­tų ži­no­ti Sei­mas prieš ap­si­spręs­da­mas dėl šios su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­mo.

Pir­miau­sia Sin­ga­pū­ras, at­ro­do, yra taip to­li nuo Lie­tu­vos, ta­čiau bū­ti­na pa­sa­ky­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga ir Sin­ga­pū­ras lai­ko­si ben­drų pa­grin­di­nių ver­ty­bių, įskai­tant de­mo­kra­tiją, tei­si­nę vals­ty­bę, pa­gar­bą žmo­gaus tei­sėms, kul­tū­rų ir kal­bų įvai­ro­vę ir tvir­tą įsi­pa­rei­go­ji­mą už­tik­rin­ti tai­syk­lė­mis grin­džia­mą pre­ky­bą pa­gal dau­gia­ša­lę pre­ky­bos sis­te­mą. Svar­bu ir tai, kad Sin­ga­pū­ras yra aš­tun­tas, o ASEAN’o re­gio­ne pir­mas pa­gal dy­dį Eu­ro­pos Są­jun­gos tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų tiks­las.

Piet­ry­čių Azi­jo­je Sin­ga­pū­ras ne­abe­jo­ti­nai yra di­džiau­sias Eu­ro­pos Są­jun­gos part­ne­ris. Jam ten­ka šiek tiek ma­žiau nei treč­da­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ASEAN’o pre­ky­bos pre­kė­mis ir pa­slau­go­mis ir be­veik du treč­da­liai vi­sų in­ves­ti­ci­jų tarp šių dvie­jų re­gio­nų. Abi­pu­sės in­ves­ti­ci­jos, tu­riu gal­vo­je Sin­ga­pū­ro in­ves­ti­ci­jas Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jas Sin­ga­pū­re, ar­tė­ja prie pu­sės tri­li­jo­no eu­rų. Dau­giau nei 10 tūkst. Eu­ro­pos įmo­nių tu­ri sa­vo re­gio­ni­nius biu­rus Sin­ga­pū­re ir įpras­tai vei­kia tei­si­nio sau­gu­mo ir tik­ru­mo są­ly­go­mis.

Pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad šis su­si­ta­ri­mas yra nau­jos kar­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos su­si­ta­ri­mas, pir­ma­sis vien tik in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mas, su­da­ry­tas tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tre­čio­sios vals­ty­bės.

Su­si­ta­ri­mu, kaip jau bu­vo mi­nė­ta jį pri­sta­tant, bus pa­keis­tos ga­lio­jan­čios dvi­ša­lės try­li­kos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių ir Sin­ga­pū­ro in­ves­ti­ci­jų su­tar­tys. La­bai svar­bu tai, kad su­si­ta­ri­mu bus už­tik­rin­ta aukš­to ly­gio in­ves­ti­ci­jų ap­sau­ga, skaid­ru­mas ir at­sa­ko­my­bė kar­tu už­tik­ri­nant abie­jų su­si­ta­ri­mo ša­lių tei­sę re­gu­liuo­ti vi­sais val­džios lyg­me­ni­mis ir siek­ti tei­sė­tų vie­šo­sios po­li­ti­kos tiks­lų.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas, ku­ris aki­vaiz­dus su­si­pa­ži­nus su su­si­ta­ri­mu, yra tai, kad šiuo su­si­ta­ri­mu už­tik­ri­na­ma, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­tuo­to­jai Sin­ga­pū­re ne­bus dis­kri­mi­nuo­ja­mi, pa­ly­gin­ti su Sin­ga­pū­ro in­ves­tuo­to­jais, taip pat jie bus tin­ka­mai ap­sau­go­ti nuo ne­tei­sė­to nu­sa­vi­ni­mo.

Ne­ko­men­tuo­siu čia dar vie­nos tei­si­nės ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri įstei­gia­ma šiuo su­si­ta­ri­mu, – Nuo­la­ti­nė pir­mo­sios ins­tan­ci­jos in­ves­ti­ci­nių gin­čų spren­di­mo ko­le­gi­ja ir ape­lia­ci­nė gin­čų spren­di­mo ko­le­gi­ja. Jos na­riai tu­rės pa­na­šią kva­li­fi­ka­ci­ją kaip Tarp­tau­ti­nio Tei­sin­gu­mo Teis­mo na­riai. Tai taip pat de­monst­ruo­ja šio su­si­ta­ri­mo nau­ją, sa­ky­čiau, aukš­tes­nę ko­ky­bę, ly­gi­nant su tais su­si­ta­ri­mais, ku­riuos iki šio­lei Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­rė­jo su tre­čio­sio­mis ša­li­mis.

Tai­gi kvie­čiu ko­le­gas, kai bal­suo­si­me, pri­tar­ti šiam su­si­ta­ri­mui, pri­tar­ti jo ra­ti­fi­ka­vi­mui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­sa­vi­mas po svars­ty­mo nu­ma­ty­tas nuo 10 val. 55 min.

 

10.24 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Viet­na­mo So­cia­lis­ti­nės Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-401(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Viet­na­mo So­cia­lis­ti­nės Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas. Svars­ty­mo sta­di­ja. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją ger­bia­mą L. L. An­dri­kie­nę.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Dar vie­nas su­si­ta­ri­mas tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Viet­na­mo So­cia­lis­ti­nės Res­pub­li­kos. Ir vėl – dėl in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį šian­dien svars­to­me. Ge­gu­žės 5 die­ną Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ko­mi­te­to bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ko­mi­te­to spren­di­mas ir pa­siū­ly­mas yra pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dai. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da yra pri­tar­ti, pa­sta­bų jie ne­tu­ri. Kaip ir anks­tes­nio su­si­ta­ri­mo at­ve­ju, ko­kių nors pa­pil­do­mų pa­siū­ly­mų iš tų, iš ku­rių ga­lė­jo­me jų su­lauk­ti, nė­ra. Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mui, šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­rį šian­dien svars­to­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to nuo­mo­nę. Kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti dis­ku­si­jo­je.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, tik­riau­siai pui­kiai ži­no­me, vi­siems yra ži­no­ma, ko­kio dy­džio yra Sin­ga­pū­ras ir koks jis yra, koks yra jo iš­si­vys­ty­mo ly­gis. Viet­na­mas yra šiek tiek ki­to­kia vals­ty­bė. Vi­sų pir­ma Viet­na­mas yra be­si­vys­tan­ti ša­lis. Taip, šian­dien tai yra gy­vy­bin­ga eko­no­mi­ka, ku­riai bū­din­ga spar­čiau­siai ASEAN’o re­gio­ne au­gan­ti vi­du­ri­nė kla­sė ir jau­na, di­na­miš­ka dar­bo jė­ga, pa­si­žy­min­ti aukš­tu raš­tin­gu­mu ir iš­si­la­vi­ni­mu, pa­ly­gin­ti ne­di­de­li dar­bo mo­kes­čiai, ge­ras su­si­sie­ki­mas ir cen­tri­nė pa­dė­tis ASEAN’o re­gio­ne. Tai ne­abe­jo­ti­nai yra pri­va­lu­mai žiū­rint in­ves­tuo­to­jų aki­mis.

Ki­tas svar­bus mo­men­tas kal­bant apie Viet­na­mą yra tai, kad in­fra­struk­tū­ros ir in­ves­ti­ci­jos po­rei­kiai la­bai vir­ši­ja šiuo me­tu tu­ri­mą vie­šų­jų lė­šų su­mą, tai­gi in­ves­ti­ci­jos yra la­bai pa­gei­dau­ja­mos ir lau­kia­mos. Eu­ro­pos Są­jun­gos eks­per­tai ir Eu­ro­pos Są­jun­gos de­ry­bi­nin­kai ver­ti­na ir tai, kad per ke­lis pas­ta­ruo­sius de­šimt­me­čius Viet­na­me la­bai pa­ge­rė­jo pre­ky­bos, ver­slo ir in­ves­ti­ci­jų ap­lin­ka. Kaip ir Sin­ga­pū­ro su­si­ta­ri­mo at­ve­ju, tai ant­ras, jei­gu Sin­ga­pū­ras bu­vo pir­mas toks su­si­ta­ri­mas, nau­jos kar­tos su­si­ta­ri­mas, tai su­si­ta­ri­mas su Viet­na­mu yra ant­ras toks pa­vyz­dys. Tai yra iš­skir­ti­nai ir iš­im­ti­nai in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mas, su­da­ry­tas tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tre­čio­sios vals­ty­bės. Anks­čiau pa­pras­tai tai bū­da­vo su­si­ta­ri­mai dėl pre­ky­bos ir in­ves­ti­ci­jų. Kaip ir Sin­ga­pū­ro su­si­ta­ri­mo at­ve­ju, su­si­ta­ri­mo ša­lys iš­reiš­kė sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mą siek­ti su­kur­ti dau­gia­ša­lį in­ves­ti­ci­nių gin­čų spren­di­mų teis­mą, o tai yra ini­cia­ty­va, ku­rią tvir­tai ir nuo­lat re­mia Eu­ro­pos Par­la­men­tas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ku­ri bū­tent ir de­rė­jo­si dėl šio su­si­ta­ri­mo, ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės, ti­kiuo­si, kad ir Lie­tu­va.

 Iš­skir­ti­nis su­si­ta­ri­mo su Viet­na­mu bruo­žas yra tai, kad ja­me ne­ma­žai dė­me­sio skir­ta žmo­gaus tei­sėms. Viet­na­mą sun­ku ly­gin­ti šiuo at­žvil­giu su Sin­ga­pū­ru, to­dėl su­si­ta­ri­me, jo pre­am­bu­lė­je, yra ci­tuo­ja­ma Vi­suo­ti­nė žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­ja, jos prin­ci­pai ir pa­grin­di­nės nuo­sta­tos ir Viet­na­mas yra ra­gi­na­mas jų lai­ky­tis. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad Viet­na­me yra ir po­li­ti­nių ka­li­nių, ten yra nau­do­ja­mas vai­kų dar­bas, to­dėl Eu­ro­pos Są­jun­ga šiuo su­si­ta­ri­mu su Viet­na­mu tar­si tie­sia ran­ką ir ska­ti­na Viet­na­mą su­tvar­ky­ti, iš­spręs­ti šias pro­ble­mas, kad vi­so to, tų pro­ble­mų ir tų blo­gy­bių, šio­je ša­ly­je ne­lik­tų. Kvie­čiu ko­le­gas pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­jo­je dau­giau už­si­ra­šiu­sių­jų nė­ra. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių­jų nė­ra. Bal­sa­vi­mas dėl šio pro­jek­to – nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.30 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 133 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-384(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 133 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-384(2). Kvie­čiu pra­ne­šė­jus… Pir­miau­sia pra­ne­šė­ją Ž. Pa­vi­lio­nį, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką, kad pri­sta­ty­tų ko­mi­te­to po­zi­ci­ją.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ge­rai. La­bai ačiū, Pir­mi­nin­ke. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, pri­ta­rė šio įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-384(2) ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dai ben­dru su­ta­ri­mu. Kaip jau mi­nė­jau ba­lan­džio 13 die­ną ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je, šie už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties pa­kei­ti­mai, ar­ba Mag­nit­skio įsta­ty­mai, yra re­zul­ta­tas mū­sų ben­dro dar­bo ir vie­ny­bės dar nuo pra­ei­tos ka­den­ci­jos, kai 2017 me­tais vėl­gi ben­dru su­ta­ri­mu tuos Mag­nit­skio įsta­ty­mus pri­ėmė­me ir už­drau­dė­me į Lie­tu­vą įva­žiuo­ti žmo­nėms, nu­si­kal­tė­liams, ku­rie pa­da­rė sun­kius nu­si­kal­ti­mus žmo­gaus tei­sių, ko­rup­ci­jos, pi­ni­gų plo­vi­mo at­ve­jais. Mū­sų pa­vyz­džiu pa­se­kė ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys, Ka­na­da, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Šiuo me­tu to­kie įsta­ty­mai svars­to­mi ir Uk­rai­no­je, Mol­do­vo­je, Ja­po­ni­jo­je, Aust­ra­li­jo­je. Ta­čiau šiais me­tais ben­dru su­ta­ri­mu po dis­ku­si­jų Kul­tū­ros ko­mi­te­te, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te kar­tu su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to tei­si­nin­kais pa­ruo­šė­me pa­kei­ti­mą, ku­riuo at­si­žvel­gė­me taip pat į tarp­tau­ti­nius nu­si­kal­ti­mus, da­ro­mus tų už­sie­nie­čių, ir pa­pil­dė­me for­mu­luo­tę kar­tu su Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tu, pa­tiks­li­no­me ją, ku­ri šiuo me­tu skam­ba taip: „Vie­šai ir (ar) ak­ty­viai re­mia ir (ar) da­ly­vau­ja už­sie­nio vals­ty­bės vyk­do­mo­je tarp­tau­ti­nės tei­sės prin­ci­pus ir nor­mas pa­žei­džian­čio­je veik­lo­je“. Dėl šio pa­siū­ly­mo jo­kie tei­si­nin­kai, įskai­tant mū­sų Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, jo­kių pa­sta­bų ne­tu­rė­jo.

Ka­dan­gi šis siū­ly­mas vėl­gi ini­ci­juo­tas ben­dru po­zi­ci­jos ir opo­zi­ci­jos siū­ly­mu, taip pat ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris S. Skver­ne­lis, ir še­šė­li­nis mi­nist­ras G. Sur­plys pa­si­ra­šė, tai bū­siu la­bai dė­kin­gas, kad mes pa­siųs­tu­me tą sig­na­lą tiek tiems, ku­rie da­ro tuos nu­si­kal­ti­mus, įspė­da­mi juos apie pa­sek­mes Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tiek tų nu­si­kal­ti­mų au­koms, pa­drą­sin­da­mi jas ben­dru su­ta­ri­mu kuo vie­nin­giau. Už tai bū­čiau la­bai dė­kin­gas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to nuo­mo­nę.

Kvie­čiu NSGK nuo­mo­nę pri­sta­ty­ti ger­bia­mą A. Po­cių.

A. POCIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Es­mė – siū­lo­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bes Ant­ra­jam ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tui prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos re­a­liuo­ju lai­ku gau­ti bi­lie­tų už­sa­ky­mo ir iš­vy­ki­mo kon­tro­lės ke­lei­vių skry­džio duo­me­nis, rei­ka­lin­gus ti­riant sun­kius ir la­bai sun­kius nu­si­kal­ti­mus. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te bu­vo svars­ty­ta. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 11 – už, prieš ne­bu­vo ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Spren­di­mas – pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo…

PIRMININKĖ. Aš la­bai at­si­pra­šau. Kol kas mes apie 1-5 klau­si­mą – apie už­sie­nie­čių tei­si­nę pa­dė­tį kal­ba­me. Ten taip pat jūs tu­ri­te pri­sta­ty­ti NSGK iš­va­dą. Taip, tai ne Trans­por­to…

A. POCIUS (TS-LKDF). At­si­pra­šau, ne tą pra­dė­jau…

PIRMININKĖ. Taip, taip. Vis­kas ge­rai.

A. POCIUS (TS-LKDF). Su­pra­tau.

PIRMININKĖ. Tie­siog at­krei­piu dė­me­sį.

A. POCIUS (TS-LKDF). Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties. Es­mė – siū­lo­ma pra­plės­ti Mag­nit­skio įsta­ty­mo tai­ky­mą. Nu­ma­to­ma, kad ša­lia ki­tų drau­di­mų už­sie­nie­čiui at­vyk­ti į Lie­tu­vą pa­grin­dų už­sie­nie­čiui bū­tų už­drau­džia­ma at­vyk­ti į Lie­tu­vą ne il­ges­niam kaip pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­piui, jei­gu toks už­sie­nie­tis ak­ty­viai re­mia ir da­ly­vau­ja už­sie­nio vals­ty­bės vyk­do­mo­je tarp­tau­ti­nės tei­sės prin­ci­pus ir nor­mas pa­žei­džian­čio­je veik­lo­je. Ap­svars­čius ko­mi­te­to spren­di­mas yra pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių taip pat nė­ra. Ap­si­sprę­si­me dėl šio pro­jek­to po svars­ty­mo nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.35 val.

Trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. I-1863 191 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-313(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. I-1863 191 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-313(2). Kvie­čiu ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją ger­bia­mą A. Po­cių.

A. POCIUS (TS-LKDF). Trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo 191 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to es­mė. Siū­lo­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bes Ant­ra­jam ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tui prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos re­a­liuo­ju lai­ku gau­ti bi­lie­tų už­sa­ky­mo ir iš­vy­ki­mo kon­tro­lės ke­lei­vių skry­džio duo­me­nis, rei­ka­lin­gus ti­riant sun­kius ir la­bai sun­kius nu­si­kal­ti­mus. Ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – ben­dru su­ta­ri­mu: už – 11, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių taip pat nė­ra. Dėl šio įsta­ty­mo po svars­ty­mo ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mui nu­ma­ty­tu lai­ku.

Dar­bo­tvarkės 1-7.1 klau­si­mas – Tau­rių­jų me­ta­lų ir bran­gak­me­nių vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. I-996 kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5069(2). Kvie­čiu Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją M. Ma­jaus­ką. My­ko­lo nė­ra. Gal ga­lė­tų kas nors iš BFK ko­le­gų pri­sta­ty­ti iš­va­dą? (Bal­sai sa­lė­je)

 

10.37 val.

Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo Nr. IX-325 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-392(2) (svars­ty­mas)

 

Ge­rai, ka­dan­gi lau­kia­me ko­le­gos, šiek tiek len­kia­me dar­bo­tvarkę, tai aš ta­da pa­pra­šy­čiau M. Mal­dei­kį pri­sta­ty­ti dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mą – Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo Nr. IX-325 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-392(2). Pra­ne­šė­jas – M. Mal­dei­kis.

M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Se­kun­dė­lę, ra­si­me! Ko­mi­te­tas nu­ta­rė pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Spren­di­mas pri­im­tas ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. No­rė­čiau pa­kvies­ti ger­bia­mą I. Ha­a­se, kad pri­sta­ty­tų ko­mi­si­jos iš­va­dą dėl Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

I. HAASE (TS-LKDF). Pri­klau­so­my­bių pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ja 2021 m. ba­lan­džio 28 d. ap­svars­tė tei­kia­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ko­mi­si­jos spren­di­mas – iš es­mės pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės gru­pės pa­teik­tą iš­va­dą, kad pro­jek­tas tu­ri bū­ti no­ti­fi­kuo­ja­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ir ki­toms vals­ty­bėms na­rėms, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir ki­tos vals­ty­bės na­rės ga­lė­tų tin­ka­mai su­si­pa­žin­ti su siū­lo­mu reg­la­men­ta­vi­mu ir, esant po­rei­kiui, pa­teik­ti nuo­mo­nę. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kiu­sių taip pat ne­bu­vo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. Bag­do­ną pri­sta­ty­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to iš­va­dą dėl Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Taip, dėl ve­di­mo tvar­kos no­rė­tų kal­bė­ti S. Jo­vai­ša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti, ko­dėl svars­ty­mo me­tu klaus­ti ga­li­ma už­si­ra­šy­ti? Čia gal… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Svars­ty­mo me­tu klaus­ti – ne, bet dėl mo­ty­vų ar­ba dis­ku­si­jai ga­li­ma už­sira­šy­ti.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Čia de­ga tab­lo.

PIRMININKĖ. Čia už­si­ra­šy­mas, tie­siog yra klai­da sis­te­mo­je.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kei už su­teik­tą žo­dį. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas svars­tė Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas ir pri­ta­rė joms ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. Dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šė kal­bė­ti Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis kal­ba M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (DPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Pri­klau­so­my­bių ko­mi­si­jo­je tu­rė­jo­me dis­ku­si­ją dėl šios įsta­ty­mo pa­tai­sos. Vis dėl­to yra pro­ble­ma, kad šian­dien įsta­ty­mo pro­jek­to ren­gė­jai nė­ra pa­tei­kę jo­kių prie­mo­nių, už­tik­ri­nan­čių ne­le­ga­lios in­ter­ne­tu tei­kia­mos lo­ši­mo re­kla­mos, nu­kreip­tos į Lie­tu­vo­je esan­čius var­to­to­jus, ri­bo­ji­mo. Dėl to ga­li su­si­da­ry­ti si­tu­a­ci­ja, kai le­ga­liai vei­kian­čių ir Lie­tu­vos mo­kes­čius mo­kan­čių lo­ši­mo veik­los sub­jek­tų tei­sės bus ap­ri­bo­tos ne­pa­grįs­tai, o ne­le­ga­lių lo­ši­mo pa­slau­gų tei­kė­jų at­žvil­giu ne­bus im­ta­si jo­kių tin­ka­mų veiks­mų.

Taip pat pa­mi­nė­ti­na, jog vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je lo­te­ri­ja, ypač in­ter­ne­ti­nė lo­te­ri­ja, kaip dar vie­na lo­ši­mo rū­šis, taip pat pri­va­lė­jo bū­ti įtrauk­ta, o šiuo me­tu šio­se pa­tai­so­se tai ne­įvy­ko. Tai­gi ska­ti­na­mo­sios re­kla­mos ana­lo­giš­ko ri­bo­ji­mo lo­te­ri­jos at­žvil­giu nė­ra nu­sta­ty­ta, o tai vėl­gi ga­li­ma ver­tin­ti kaip dis­kri­mi­na­ci­jos iš­raiš­ką ki­tų lo­ši­mo rū­šių at­žvil­giu ir kon­ku­ren­ci­nio pra­na­šu­mo su­tei­ki­mą, ku­ris Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sė­je yra drau­džia­mas.

Tik­rai pri­ta­riu min­tims ir siū­ly­mams, kad rei­kia ri­bo­ti re­kla­mas ir azar­ti­nius lo­ši­mus, nuo ku­rių pri­klau­so­my­bė tik­rai yra rim­ta pro­ble­ma. Pats ma­tau ir vi­si var­to­to­jai ma­to, kiek in­ter­ne­to erd­vė­je yra iš­šo­kan­čių re­kla­mi­nių lan­gų, kaip su­dė­tin­ga juos už­ge­sin­ti ir kaip leng­va jau­nus žmo­nes įtrauk­ti ypač į in­ter­ne­ti­nius ir nuo­to­li­nius lo­ši­mus. Per pan­de­mi­ją tai iš­ryš­kė­jo, ir pa­ja­mos iš nuo­to­li­nio in­ter­ne­ti­nio lo­ši­mo iš­au­go kar­tais. Tai yra aki­vaiz­du ir nie­ko ne­si­im­ti bū­tų ne­tei­sin­ga.

Bet vėl­gi ne­tei­sin­ga si­tu­a­ci­ja, kai Lie­tu­vo­je tu­ri­me da­bar ga­lio­jan­čią įsta­ty­mi­nę ba­zę, kai ne­pil­na­me­čiai nuo 16 me­tų ga­li įsi­gy­ti lo­te­ri­jos bi­lie­tus. Aš vėl­gi ma­nau, kad kaip ir ab­so­liu­čiai dau­gu­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, bū­tent kal­bant apie lo­ši­mus, lo­te­ri­jos nė­ra at­skir­tos nuo vi­sų li­ku­sių azar­ti­nių lo­ši­mų. To­dėl aš vis dėl­to ra­gin­čiau ko­le­gas su­for­muo­ti kom­plek­si­nį po­žiū­rį į lo­ši­mą. Ir jei­gu jau tei­kia­me įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis no­ri­me ri­bo­ti re­kla­mą, jos tu­ri ap­im­ti ne tik pa­tį drau­di­mą, bet ir aiš­kius sau­gik­lius, ku­rie ri­bo­ja in­ter­ne­to var­to­to­jų pri­ei­gą prie ne­le­ga­laus lo­ši­mo in­ter­ne­tu, nes tai ir­gi yra la­bai svar­bu.

Ir šian­dien kol kas Lo­ši­mų prie­žiū­ros ko­mi­si­ja ne­si­ė­mė jo­kių efek­ty­vių veiks­mų, kad tai bū­tų už­kar­dy­ta. In­ter­ne­te yra pa­tei­kia­ma la­bai aiš­ki me­džia­ga, kaip žmo­nės ga­li apei­ti va­di­na­mą­sias ap­sau­gos sie­nas ir taip nau­do­tis to­mis ne­le­ga­lio­mis pa­slau­go­mis.

Aš vis dėl­to kvies­čiau įgy­ven­din­ti šio įsta­ty­mo at­žvil­giu kom­plek­si­nę per­tvar­ką, kal­bant apie vi­sus azar­ti­nius lo­ši­mus, kad mes Lie­tu­vo­je tu­rė­tu­me nuo­sek­lią įsta­ty­mi­nę ba­zę, ku­ri ap­im­tų vi­sas jų rū­šis. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­jo­je to­liau už­si­ra­šė kal­bė­ti I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Pra­šom į tri­bū­ną.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Aš tik no­rė­jau at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį, kad šian­dien yra svars­ty­mo sta­di­ja ir vis dėl­to mes svars­to­me įsta­ty­mą, ku­ris vie­ną ver­slo rū­šį la­bai aiš­kiai ap­ri­bo­ja. Ne­sa­kau ir tik­rai ne­agi­tuo­ju už azar­ti­nius lo­ši­mus, nes jie ke­lia pri­klau­so­my­bę, bet pa­juo­kau­da­ma pa­sa­ky­siu, kad ir ka­va ke­lia pri­klau­so­my­bę. Ar­gi mes pra­dė­si­me draus­ti nuo­lai­das ka­vai?

Ma­nau, kad rei­kė­tų ieš­ko­ti bū­dų, kaip azar­ti­nių lo­ši­mų ben­dro­vių ko­mu­ni­ka­ci­ją su­sie­ti su at­sa­kin­go el­ge­sio pa­grin­dais, bet ne­iš­skir­ti vie­nos ūkio ša­kos ir jai su­da­ry­ti pa­pil­do­mus ap­ri­bo­ji­mus esant bū­tent to­kiam re­gu­lia­vi­mui, ko­kį da­bar nu­ma­to įsta­ty­mo tei­kė­jai. To­dėl siū­ly­čiau tik­rai at­kreip­ti dė­me­sį į pri­ėmi­mo sta­di­ją, dar re­gist­ruo­ti pa­kei­ti­mus ir šian­dien ne­sku­bė­ti pri­tar­ti to­kiam va­rian­tui, nes, ma­no ma­ny­mu, tai ne­vi­siš­kai tei­sin­ga vals­ty­bės po­li­ti­ka, vyk­do­ma ver­slo at­žvil­giu. Tai tiek.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu M. Ma­jaus­ką.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, iš tie­sų iš­gir­do­me ar­gu­men­tus, ko­dėl rei­kia ne­pri­tar­ti įsta­ty­mų pro­jek­tams, ku­riais bū­tų už­tik­rin­ta di­des­nė so­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė, ku­riais bū­tų rū­pi­na­ma­si žmo­nė­mis, ne­ga­lin­čiais su­lauk­ti jo­kios pa­gal­bos, įpin­tais į pri­klau­so­my­bių tin­klą ir ne­ga­lin­čiais iš jo iš­trūk­ti. Ir tik­rai la­bai ap­mau­du gir­dė­ti, jog šio­je si­tu­a­ci­jo­je žmo­gui, ku­riam tik­rai nė­ra dau­giau jo­kio pa­si­rin­ki­mo, ku­ris yra už­si­re­gist­ra­vęs, ne­no­ri loš­ti, nes jis jau ne­gau­na jo­kios pa­gal­bos, jis ne­tu­ri ką to­liau da­ry­ti, prieš­prie­ši­na­mas yra ver­slo in­te­re­sas. Su di­de­le pa­gar­ba Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos ko­le­goms, na, tik­rai ste­bi­na jū­sų siū­ly­mas ly­gin­ti azar­ti­nius lo­ši­mus su ka­va ar cuk­ru­mi, ar su, ne­ži­nau, dar ko­kiais nors sal­dai­niais, pa­na­šiais da­ly­kais. Aš tik­rai esu gi­liai nu­ste­bęs dėl to­kios jū­sų po­zi­ci­jos. Aš su­pran­tu, kad jūs ieš­ko­te kaž­ko­kių su­ba­lan­suo­tų va­rian­tų, gal­būt kom­pro­mi­sų, bet ly­gin­ti azar­ti­nius lo­ši­mus su ka­va yra tie­siog ne­ko­rek­tiš­ka at­žvil­giu tų as­me­nų, ku­rie tu­ri la­bai rim­tų pro­ble­mų, ir jų šei­mų na­rių.

At­kreip­siu dė­me­sį, kad ypač ka­ran­ti­no me­tu la­bai spar­čiai au­ga „Ne­be­no­riu loš­ti“ as­me­nų re­gist­ras, tai yra žmo­nių, ku­rie tu­ri pro­ble­mų, ku­rie ne­gau­na pa­gal­bos ir už­si­re­gist­ruo­ja ta­me re­gist­re grieb­da­mie­si pas­ku­ti­nio šiau­do, su­pras­da­mi, kad tai yra vie­nin­te­lė ga­li­my­bė jiems pa­tiems ap­si­ri­bo­ti ir kaip nors pa­ban­dy­ti iš­lip­ti iš šios pri­klau­so­my­bės.

An­tra. Di­de­lė da­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių ima­si dar ra­di­ka­les­nių prie­mo­nių ap­skri­tai ar­ba ri­bo­da­mi pa­čius azar­ti­nius lo­ši­mus, ar­ba ri­bo­da­mi re­kla­mą. Šiuo at­ve­ju mes nei azar­ti­nių lo­ši­mų, nei re­kla­mos ne­ri­bo­ja­me, mes tik ap­ri­bo­ja­me rin­ko­da­ros prie­mo­nes, ku­rias tai­ko azar­ti­nių lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai pa­tys sa­vo na­muo­se, sa­vo por­ta­luo­se, sa­vo sve­tai­nė­se. Tai­gi re­kla­ma vi­siš­kai ne­pa­si­keis­tų, ji bū­tų ir to­liau to­kia pa­ti, ko­kia ji yra ir šiuo me­tu. Tos ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, ku­rios iš tik­rų­jų ka­ran­ti­no me­tu smar­kiai nu­ken­tė­jo ir šian­dien gau­na di­de­lę pa­ra­mą iš azar­ti­nių lo­ši­mų re­kla­mos, ir to­liau ją gau­tų. Tai nie­kaip čia ne­si­kei­čia. Mes kal­ba­me tik apie pa­pil­do­mas ag­re­sy­vias rin­ko­da­ros įtrauk­ties prie­mo­nes, ku­rio­mis yra ska­ti­na­ma loš­ti ir ban­do­ma įtrauk­ti vis nau­jus ir nau­jus žai­dė­jus, ku­rie jau ap­si­lan­ko sve­tai­nė­se, – to­kios kaip ne­mo­ka­mas su­ki­mas, ne­mo­ka­mas lo­ši­mas, „Pirk vie­ną – gau­si du“ ir pa­na­šūs da­ly­kai.

Iš tie­sų la­bai pra­šau ko­le­gų so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės ir ma­ty­ti tas ri­zi­kas, į ku­rias mes ei­na­me su ne­val­do­mu azar­ti­nių lo­ši­mų sek­to­riu­mi, tas pro­ble­mas, ku­rios tik­rai iš­kils po me­tų ar dve­jų. Mes pri­si­min­si­me šios die­nos dis­ku­si­ją kaip tik­rai to­kią ga­nė­ti­nai švel­nią, at­si­žvel­giant į tai, ko­kių pro­ble­mų, pa­na­šu, tu­rė­si­me azar­ti­nių lo­ši­mų lau­ke. Ir jo­kiais bū­dais šio įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las nė­ra de­mo­ni­zuo­ti azar­ti­nių lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­rius. Tai yra ver­slo rū­šis, tei­sė­ta ver­slo rū­šis, bet ji ku­ria la­bai di­de­les nei­gia­mas pa­sek­mes vi­suo­me­nei ir to mes ig­no­ruo­ti ne­ga­li­me. Mes tu­ri­me skir­ti rei­kia­mą dė­me­sį ir im­tis ga­na prin­ci­pin­gų prie­mo­nių. To­dėl kvie­čiu, ko­le­gos, tik­rai ne­dve­jo­ti, čia gal­vo­ti ne apie ver­slo in­te­re­są, o apie pa­pras­tą, ei­li­nį žmo­gų, ku­ris tu­ri la­bai rim­tų pro­ble­mų, ir pa­gal­vo­ti, kaip ga­lė­tu­me jam pa­dė­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Kvie­čiu A. Ve­ry­gą.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų, ma­tyt, no­rė­da­mi tin­ka­mai at­sa­ky­ti, ar rei­kia, ar ne­rei­kia pa­lai­ky­ti šias pa­tai­sas, tu­rė­tu­me kiek­vie­nas sau iš­kel­ti klau­si­mą, ko mes no­ri­me. Ar mes no­ri­me, kad dau­giau žmo­nių loš­tų, pra­si­loš­tų, dau­giau bū­tų įtrauk­ta į to­kį lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­dą, ar vis dėl­to no­ri­me, kaip ko­le­ga My­ko­las mi­nė­jo, tie­siog leis­ti le­ga­liam ver­slui veik­ti, to­kioms, sa­ky­ki­me, pra­mo­goms eg­zis­tuo­ti, bet be dirb­ti­nio ska­ti­ni­mo vis di­des­nę vi­suo­me­nės da­lį įtrauk­ti. Jei­gu ma­no­me, kad ne­rei­kė­tų ska­tin­ti, kad vis dau­giau žmo­nių pra­si­loš­tų, tai, ma­tyt, ne­la­bai tu­ri lo­gi­kos ir ska­ti­ni­mas, kad žmo­nės at­ei­tų ar­ba bū­tų ska­ti­na­mi loš­ti gau­da­mi ko­kias nors ar­ba nuo­lai­das, ar­ba ko­kius nors bo­nu­sus.

Tur­būt tiems, kas ne­sa­te su­si­dū­rę su lo­ši­mo pri­klau­so­my­bės pro­ble­ma tie­sio­giai, sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kiek yra pa­žei­džia­mi tie žmo­nės, ku­rie tu­ri pri­klau­so­my­bę nuo azar­ti­nių lo­ši­mų. Jie su­si­du­ria su va­di­na­mą­ja kom­pul­sy­vu­mo pro­ble­ma. Svei­kas žmo­gus į to­kius kvie­ti­mus, re­kla­mas re­a­guo­ja daž­niau­siai net ir at­me­ti­mo bū­du, re­a­guo­ja gal­būt la­biau nei­gia­mai – mus ner­vi­na, kai kas nors mums ban­do įpirš­ti ko­kią ak­ci­ją ar­ba pa­siū­ly­mą, ypač jei­gu tai vyks­ta nuo­lat.

Bet žmo­nės, ku­rie tu­ri pri­klau­so­my­bę nuo azar­ti­nių lo­ši­mų, yra la­bai pa­žei­džia­mi ir la­bai pa­vei­kia­mi, jų el­ge­sys iš tik­rų­jų yra kom­pul­sy­vus. Man yra te­kę ne su vie­nu to­kiu žmo­gu­mi ben­drau­ti ir teik­ti pa­gal­bą dar dir­bant gy­dy­to­ju psi­chiat­ru. Tik­rai jiems sa­vo el­ge­sį yra la­bai su­dė­tin­ga val­dy­ti. Kiek­vie­nas toks pa­pil­do­mas dir­gik­lis šiems žmo­nėms ma­ži­na ga­li­my­bę grįž­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą, jie tie­siog pa­ti­ria di­des­nę ri­zi­ką at­kris­ti.

Aš ma­nau, ar­gu­men­tai, ku­rie da­bar yra iš­sa­ko­mi ši­to ver­slo, kad jei­gu ne­bus lei­džia­ma to­kiu bū­du ska­tin­ti, kas nors per­si­kels į še­šė­li­nę rin­ką, yra tie­siog pri­temp­ti. Ge­rai pri­si­me­nu dis­ku­si­jas, kai bu­vo kal­ba­ma, kad tas ver­slas tu­ri bū­ti le­ga­lus, kas no­ri, ta­da at­eis, to­kiu bū­du leis lais­va­lai­kį, bet tik­rai tuo me­tu ne­bu­vo kal­ba­ma, kad rei­kia kaip nors spe­cia­liai dirb­ti­nai ska­tin­ti, kad žmo­nės ei­tų, loš­tų, pra­loš­tų ar pra­si­loš­tų. Aš ma­nau, kad ši­tos pa­tai­sos yra ma­žų ma­žiau­siai so­cia­liai tei­sin­gos, jos tik­rai pa­dė­tų žmo­nėms, ku­rie pa­ti­ria pro­ble­mų, su­si­ju­sių su pri­klau­so­my­be ar­ba ri­zi­kin­gu lo­ši­mu. Tik­rai kvies­čiau ko­le­gas joms pri­tar­ti ir ši­tas pa­tai­sas pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra. No­rė­čiau pa­kvies­ti ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją, nes yra gau­tos ke­lios pa­sta­bos.

M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, bu­vo gau­tos ke­lios pa­sta­bos iš Sei­mo Pri­klau­so­my­bių pre­ven­ci­jos ko­mi­si­jos ir Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to. Joms ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Jos yra apie tą pa­tį – apie tai, kad rei­kė­tų kreip­tis į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, kad ji įver­tin­tų tri­jų mė­ne­sių lai­ko­tar­pį. Ko­mi­te­tas pri­ta­ria šiai iš­va­dai iš da­lies ir jo po­zi­ci­ja, kad ne­sant nu­ro­dy­ta di­rek­ty­vo­je, ku­ria yra krei­pia­ma­si, dėl ku­rios yra krei­pia­ma­si… kad di­rek­ty­vo­je ne­sant nu­ro­dy­ta in­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės pa­slau­gos po­žy­mio vi­su­mos, tai yra nė­ra „as­me­niš­ko pa­slau­gų ga­vė­jo pra­šy­mo“ po­žy­mio, nė­ra ir pa­grin­do apie pro­jek­tą pra­neš­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai. Tai tiek.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ačiū, jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. Tai­gi pri­ta­ria­me ko­mi­te­to nuo­mo­nei. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė kal­bė­ti E. Pu­pi­nis. Ger­bia­mas Ed­mun­dai, mo­ty­vai už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, ger­bia­mi ko­le­gos, su pri­klau­so­my­bė­mis tu­ri­me elg­tis ga­na at­sar­giai. Rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad ap­ri­bo­jo­me tam tik­ras re­kla­mas – al­ko­ho­lio ir ki­tų prie­mo­nių, nuo ku­rių yra pri­klau­so­my­bė. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, tur­būt dar lie­ka ne­ma­žai ką pa­da­ry­ti dar la­biau ap­sau­gant.

Iš tik­rų­jų azar­ti­niai lo­ši­mai – vie­na iš tų pri­klau­so­my­bių, dėl ku­rių tik­rai nu­ken­čia ne­ma­žai šei­mų. Kai ku­rie ne­ty­čia su­si­vi­lio­ja, kai net ir in­ter­ne­te žais­da­mi po kiek lai­ko gau­na di­džiu­les są­skai­tas su­si­mo­kė­ti mo­kes­čių, ir ta­da tė­vai iš es­mės tu­ri mo­kė­ti. Tu­ri­me sau­go­ti nuo tų pro­ble­mų, ypač per re­kla­mą, kai da­li­na­mos tam tik­ros prie­mo­nės – at­eik čia, pa­žai­si, pa­žiū­rė­si, kaip čia vis­kas gra­žu. Daž­nai ne­pa­ty­ru­siems pa­si­se­ka, po to jie gal­vo­ja, kad vis­ką gy­ve­ni­me ga­li­ma lai­mė­ti, bet taip gy­ve­ni­me nė­ra. Iš tik­rų­jų dau­giau­sia lo­ši­mai ir gy­ve­na iš tų ne­lai­mių. Ma­ny­čiau, tik­rai svei­kin­ti­nas siū­ly­mas, kad rei­kė­tų ap­ri­bo­ti tą re­kla­mą, ypač da­li­ni­mą prie­mo­nių, ir pa­si­džiaug­ti, kad vis dėl­to ir in­for­ma­ci­nės prie­mo­nės pri­si­jun­gia, so­cia­li­nė re­kla­ma, ku­ri tik­rai ver­čia pa­gal­vo­ti pra­džio­je, kol pra­de­di už­si­im­ti azar­ti­niais lo­ši­mais, nes, ma­nau, tai klai­di­na vi­suo­me­nę, ku­ri gal­būt ir taip nu­si­tei­ku­si daug ką lai­mė­ti ne­dirb­da­ma. Ma­ny­čiau, tu­ri­me pri­tar­ti ir tik­rai sau­go­ti vi­suo­me­nę, bent jau pa­dė­ti ap­si­sau­go­ti jau­nam žmo­gui nuo tos pra­džios. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Dėl šio pro­jek­to ap­si­sprę­si­me jau ne­tru­kus.

 

10.56 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

No­rė­čiau per­skai­ty­ti gau­tą Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­tui ad­re­suo­tą pa­reiš­ki­mą dėl frak­ci­jos su­dė­ties pa­si­kei­ti­mo: „Va­do­vau­da­mie­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 39 straips­nio 3 da­li­mi pra­ne­ša­me apie Sei­mo li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos su­dė­ties pa­si­kei­ti­mą. Pra­ne­ša­me, kad Sei­mo na­rė E. Ru­de­lie­nė pri­si­jun­gė prie Sei­mo li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos ir ta­po jos na­re.“ Pa­si­ra­šo frak­ci­jos se­niū­nas E. Gent­vi­las.

 

10.56 val.

Tau­rių­jų me­ta­lų ir bran­gak­me­nių vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5069(2), Įsta­ty­mo „Dėl Tau­rių­jų me­ta­lų ga­mi­nių kon­tro­lės ir pra­ba­vi­mo kon­ven­ci­jos ir jos prie­dų ratifika­vi­mo“ Nr. IX-2088 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5070(2), Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-2223 37 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5071(2), Pi­ni­gų plo­vi­mo ir te­ro­ris­tų fi­nan­sa­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-275 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5072(2), Kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-1179 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIIP-5073(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pakei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5074(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7.1 klau­si­mas – Tau­rių­jų me­ta­lų ir bran­gak­me­nių vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. I-996 ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5069(2). Kvie­čiu Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją M. Ma­jaus­ką. Pra­šy­čiau pri­sta­ty­ti tiek pa­grin­di­nį, tiek ir vi­sus ly­di­muo­sius, nes yra ga­na daug ly­di­mų­jų.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ap­svars­tė vi­sus pa­ke­to, jam pri­skir­tus, pro­jek­tus ir bal­sa­vo dėl pa­reng­tos iš­va­dos. Bal­sa­vi­mas bu­vo: 7 – už, 2 – prieš, nė vie­nas iš ko­mi­te­to na­rių ne­su­si­lai­kė.

Taip pat yra gau­tas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Aš ne­ži­nau, ka­da mes, Pir­mi­nin­ke, svars­ty­si­me pa­siū­ly­mus?

PIRMININKĖ. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti da­bar pri­sta­ty­ti tuos pa­siū­ly­mus, ku­rie yra gau­ti, kar­tu taip pat ir ko­mi­te­to nuo­mo­nę.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas pa­tei­kė siū­ly­mą, ku­ris iš es­mės iš­kreip­tų vi­są mū­sų tei­si­nę sis­te­mą. Jie siū­lo Pra­ba­vi­mo rū­mų bu­vei­nę nu­sta­ty­ti Drus­ki­nin­kuo­se, ten, kur jie ir da­bar yra, ten, kur jie, pla­nuo­ja­ma, ir to­liau lik­tų. Nie­kas dėl to ne­ke­lia jo­kių abe­jo­nių, nė­ra jo­kių net idė­jų ir min­čių jų iš ten iš­kel­ti, bet yra kaž­ko­dėl įra­šy­tas siū­ly­mas nu­sta­ty­ti, kad kei­čiant iš vals­ty­bi­nės įmo­nės į vie­šą­ją įstai­gą Pra­ba­vi­mo rū­mų bu­vei­nė bū­tų nu­sta­ty­ta Drus­ki­nin­kuo­se.

To­kį pa­siū­ly­mą pa­tei­kė Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas jam ne­pri­ta­rė. Ne­pri­ta­rė pa­teik­da­mas ar­gu­men­tą, kad nė­ra nė vie­nos ki­tos vie­šo­sios įstai­gos, ku­rios bu­vei­nės ad­re­sas bū­tų nu­sta­ty­tas įsta­ty­mu. Drus­ki­nin­kai tik­rai nuo­sta­bus mies­te­lis, nuo­sta­bus kraš­tas, bet, ne­pai­sant to, iš­kreip­tų vi­są tei­sė­kū­rą bu­vei­nės ad­re­so nu­sta­ty­mas įsta­ty­mu. Vie­nin­te­lės ins­ti­tu­ci­jos, kai taip da­ro­ma, yra teis­mai, bet teis­mų at­ve­ju, ži­no­me, yra tam tik­ra ge­og­ra­fi­nė pri­skir­tis, to­dėl ir yra įra­šo­ma bu­vei­nė. Šiuo at­ve­ju Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, ap­svars­tęs Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to siū­ly­mą, jam ne­pri­ta­rė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. No­rė­čiau pa­kvies­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką R. Juš­ką.

R. JUŠKA (LSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Mū­sų ko­mi­te­tas iš es­mės pri­ta­rė įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­lė pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­siū­ly­mą.

Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas trum­pai jau mi­nė­jo, koks bu­vo mū­sų ko­mi­te­to siū­ly­mas ir pa­sa­kė api­ben­dri­ni­mą, ko­dėl ne­pri­ta­rė. Mū­sų ko­mi­te­to siū­ly­mas bu­vo la­bai kon­kre­tus, nes ne tai, kad bai­mės, per pas­ku­ti­nius ket­ve­rius me­tus Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­te, jei­gu ge­rai pri­si­me­nu, tris kar­tus bu­vo svars­ty­mas ir ban­dy­mas per­kel­ti ad­minist­ra­ci­ją iš Drus­ki­nin­kų į Vil­nių, to­dėl mū­sų ko­mi­te­tas su tuo klau­si­mu yra su­si­dū­ręs ir nu­ma­tė tam tik­rą sau­gik­lį, kad prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos bu­vei­nė yra prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos pa­tal­po­se Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, Drus­ki­nin­kų mies­te. Prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos nuo­la­ti­nių val­dy­mo or­ga­nų bu­vi­mo vie­ta yra prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos bu­vei­nė­je. Ko­dėl bu­vo ar­gu­men­tai iš­sa­ky­ti, no­rė­čiau šiek tiek pa­prieš­ta­rau­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­sa­ky­tiems ar­gu­men­tams. Įsta­ty­mo pro­jek­tu pa­kei­čiant vals­ty­bės įmo­nės Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mai ju­ri­di­nį sta­tu­są iš vals­ty­bės įmo­nės į vie­šą­ją įstai­gą su­ku­ria­ma di­de­lė ri­zi­ka, kad tuo bus pa­si­nau­do­ta ir įmo­nės bu­vei­nė bus per­kel­ta iš Drus­ki­nin­kų į Vil­nių, o Drus­ki­nin­kuo­se esan­čios dar­bo vie­tos pa­nai­kin­tos. Tai bū­tų la­bai ža­lin­gas veiks­mas, nes Drus­ki­nin­kuo­se dir­ba aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai, ku­riuos rei­kė­tų iš­sau­go­ti. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, kaip mi­nė­jau, per pra­ėju­sius ket­ve­rius me­tus trys to­kie ban­dy­mai jau bu­vo.

Bu­vei­nės per­kė­li­mas iš Drus­ki­nin­kų į Vil­nių yra tęs­ti­nis pa­slau­gų ir ga­lios kon­cen­tra­vi­mas sos­ti­nė­je, to­liau gi­li­nant ne­to­ly­gu­mą tarp sos­ti­nės ir li­ku­sios Lie­tu­vos. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­sta­ty­ta, jog bus įgy­ven­di­na­ma re­gio­ni­nė po­li­ti­ka, pa­grįs­ta nuo­sek­liu eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių skir­tu­mų tarp re­gio­nų ma­ži­ni­mu, dar­bo vie­tų kū­ri­mu re­gio­nuo­se. Taip pat įtvir­tin­ta, kad ši Vy­riau­sy­bė sieks, jog re­gio­nuo­se dau­gė­tų dar­bo vie­tų, to­dėl ne­tu­rė­tų bū­ti at­lie­ka­mi prie­šin­gi veiks­mai. Pa­mi­nė­tas pa­vyz­dys, kad bus tei­sė­kū­ro­je da­ro­mas pre­ce­den­tas, pa­mi­nė­ta, kad tai bus nei­gia­ma, ir pir­mi­nin­kas pa­mi­nė­jo, kad apy­lin­kių teis­mai, pa­gal te­ri­to­ri­jas nu­ma­tyti įsta­ty­me… Bet tai dar ne vis­kas. Pre­ce­den­tai jau yra pa­da­ry­ti, pa­vyz­džiui, Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos įsta­ty­me taip pat yra nu­sta­ty­ta, ku­ria­me mies­te yra VRK bu­vei­nė. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos bu­vei­nė yra Vil­niu­je. Aki­vaiz­du, kad įsta­ty­me ga­li­ma ir rei­kia nu­sta­ty­ti įmo­nės bu­vei­nės vie­tą Drus­ki­nin­kuo­se. Ko­mi­te­tas šiam siū­ly­mui pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

Taip pat, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi to­liau yra pen­ki ly­di­mie­ji tei­sės ak­tai, no­riu in­for­muo­ti, kad mū­sų ko­mi­te­tas vi­siems ly­di­mie­siems pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą dėl pa­grin­di­nio ir ly­di­mų­jų. Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti į dis­ku­si­ją už­si­ra­šiu­sius Sei­mo na­rius. Pir­ma­sis kal­ba Z. Strei­kus.

Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pla­čiai, iš­sa­miai ne­kal­bė­siu, nes R. Juš­ka, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, pa­tei­kė mū­sų ko­mi­te­to ar­gu­men­tus, ko­dėl rei­kė­tų įra­šy­ti bu­vei­nės ad­re­są. Aš no­rė­čiau tie­siog dėl Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pa­teik­tų ar­gu­men­tų, gal ne vi­sai įsi­gi­li­nę ar kaip, bet ne­vi­siš­kai ar­gu­men­tuo­tai pa­tei­kė, ko­dėl ne­tu­ri bū­ti įra­šy­tas tiks­lus bu­vei­nės ad­re­sas. Mū­sų, ma­no ar­gu­men­tai, pa­nei­gian­tys Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to ar­gu­men­tus, bū­tų to­kie.

Pir­mas. Vie­šų­jų įstai­gų įsta­ty­me yra nu­sta­ty­ta są­ly­ga, kad vie­šo­sios įstai­gos bu­vei­nė tu­ri bū­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Mū­sų svars­to­ma­me įsta­ty­mo pro­jek­te pa­pil­do­mai nu­ro­dant, kad Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mų bu­vei­nė yra Drus­ki­nin­kuo­se, – ne prieš­ta­rau­ja, o tik pa­tiks­li­na Vie­šų­jų įstai­gų įsta­ty­mo nor­mą.

Ant­ras. Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad ju­ri­di­nio as­mens bu­vei­nė yra vie­nas iš pri­va­lo­mų ju­ri­di­nio as­mens įsta­tų do­ku­men­tų, ta­čiau kon­kre­ti vie­to­vė, ad­re­sas ir ki­ta, kur tu­ri bū­ti įsi­kū­ru­si bu­vei­nė, nu­sta­to­ma ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se, šiuo at­ve­ju bū­tų nu­sta­to­ma mū­sų svars­to­ma­me įsta­ty­me. Tai­gi Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mų bu­vei­nę nu­sta­tant Drus­ki­nin­kų mies­te, yra įgy­ven­di­na­ma Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­ma, tiks­liai nu­ro­dant vie­to­vę, to­dėl ar­gu­men­tas, kad bu­vei­nės vie­to­vės nu­ro­dy­mas prieš­ta­rau­ja Ci­vi­li­niam ko­dek­sui, yra ne­tei­sin­gas. Pa­pil­do­mai at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad dar tiks­les­nė vie­ta, tai yra kon­kre­tus ad­re­sas, gat­vė, na­mo nu­me­ris, yra nu­sta­to­ma dar že­mes­nės ga­lios tei­sės ak­tuo­se, tai yra įsta­ty­muo­se.

Tre­čias. Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­ta, kad teis­mų su­da­ry­mą ir kom­pe­ten­ci­ją ga­li nu­sta­ty­ti tik įsta­ty­mas, tai­gi ga­ran­tuo­jant teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mą, ta­čiau teis­mų bu­vei­nės nu­sta­ty­mas įsta­ty­me ne­tu­ri nie­ko ben­dra su teis­mų su­da­ry­mu ir jų kom­pe­ten­ci­ja, tai yra teis­mo ne­pri­klau­so­mu­mo už­tik­ri­ni­mu. To­dėl ar­gu­men­tas, jog ne­ga­li­ma va­do­vau­tis tuo, kad įsta­ty­me yra nu­sta­to­ma teis­mų bu­vei­nė, nė­ra tei­sin­gas.

Ir pas­ku­ti­nis ar­gu­men­tas – tai pa­ste­bė­ji­mas, kad pa­gal Ci­vi­li­nį ko­dek­są ju­ri­di­nio as­mens va­ldy­mo or­ga­nai ga­li bū­ti tiek nuo­to­li­niai, tiek ne­nu­oto­li­niai. Nuo­to­li­niu val­dy­mo or­ga­nu lai­ko­mas tas, ku­ris re­gu­lia­riai spren­džia ju­ri­di­nio as­mens veik­los klau­si­mus. Tai­gi ar­gu­men­tas, kad val­dy­mo or­ga­nai ne­skirs­ty­ti­ni nei į nuo­to­li­nius, nei į ne­nu­oto­li­nius val­dy­mo or­ga­nus, yra ne­tei­sin­gas ir klai­di­nan­tis.

Įver­ti­nus vi­sa tai, kas pa­sa­ky­ta, pra­šau pri­tar­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to siū­lo­mai pa­tai­sai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. To­liau dis­ku­si­jo­je kal­bės V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų šio įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­to tiks­las yra la­bai pa­pras­tas ir la­bai aiš­kus – per­kel­ti įstai­gos bu­vei­nę ir vie­to­vę. Vaiz­das yra la­bai aiš­kus: va­do­vui yra ne­pa­to­gu va­ži­nė­ti į Drus­ki­nin­kus, ka­dan­gi jis yra iš Vil­niaus. Ta­da su­for­muo­si­me to­kią prak­ti­ką, kad rei­kė­tų bu­vei­nes kel­ti ten, iš kur yra va­do­vas. Žiū­rint į re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, per tą priz­mę, tai bū­tų to­ta­liai an­ti­re­gio­ni­nis įsta­ty­mas ir an­ti­re­gio­ni­nis pri­ėmi­mas. Jei­gu mes sa­ko­me, kad ne, nė­ra to­kio tiks­lo, nė­ra tiks­lo per­kel­ti bu­vei­nes, žlug­dy­ti re­gio­nus, tai ta­da pri­tar­ki­me Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to po­zi­ci­jai, kad bū­tų įra­šy­ta bu­vei­nė. Jo­kie įsta­ty­mai to ne­drau­džia ir nė­ra ko­kių nors su­var­žy­mų, kad ne­ga­li­ma to įra­šy­ti. Ga­li­ma tai įra­šy­ti. Jei­gu pri­tar­si­me Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dai, va­di­na­si, nė­ra tiks­las tą bu­vei­nę per­kel­ti į Vil­nių ar į ki­tą did­mies­tį. O jei­gu ne­pri­tar­si­me, tai ta­da, va­di­na­si, tiks­las ir yra toks – pa­siek­ti, kad bu­vei­nė bū­tų per­kel­ta ten, kur gy­ve­na va­do­vas. Tad bū­ki­me už re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, o ne prieš.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­jo­je nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. No­rė­čiau dėl ly­di­mo­jo pa­kvies­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją S. Šed­ba­rą, dėl 1-7.6 klau­si­mo, pro­jek­to Nr. XIIIP-5074(2). Ko­mi­te­to iš­va­da.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­ke­te bu­vo ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­tai­sa. Jos es­mė yra tik to­kia, kad vie­toj žo­džių „vals­ty­bės įmo­nės“ įra­šo­me „vie­šo­sios įstai­gos“ Lie­tu­vos pra­ba­vi­mų rū­mų. Vi­sa ki­ta lie­ka taip, kaip bu­vę. Ko­mi­te­tas vi­sais da­ly­va­vu­sių­jų 7 bal­sais už pri­ta­rė to­kiam pa­kei­ti­mui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te ko­mi­te­to iš­va­dą. Dėl mo­ty­vų dėl šio pro­jek­to už­sira­šiu­sių nė­ra. Siū­lau dėl šio pro­jek­to ir dėl pa­tai­sos ap­si­spręs­ti bal­sa­vi­mu, ku­rį pra­dė­si­me ne­tru­kus.

Dėl mo­ty­vų yra už­si­ra­šęs K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, Pir­mi­nin­ke. La­bai trum­pai. Aš su­pran­tu, kad mes jau čia no­rė­tu­me vi­si bal­suo­ti. Įdė­miai ste­biu šį pro­jek­tą, nes ma­ne do­mi­na re­gio­nų si­tu­a­ci­ja, ma­nau, kad la­bai simp­to­miš­kas da­ly­kas, kai re­gio­nuo­se ins­ti­tu­ci­jos nai­ki­na­mos, o aš ma­nau, kad jos tu­rė­tų bū­ti ke­lia­mos į re­gio­nus. Ypač to­kios ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios ga­lė­tų ten veik­ti ir nė­ra ko­kios nors cen­tri­nės. La­bai simp­to­miš­ka yra ir tai, kad pa­ti idė­ja iš­kel­ti Pra­ba­vi­mo rū­mus į Vil­nių at­si­ra­do pra­ei­tą ka­den­ci­ją val­dant vals­tie­čiams. Man te­ko la­bai ak­ty­viai pa­čiam pri­si­jung­ti prie prie­ši­ni­mo­si ir tiek iš Sei­mo tri­bū­nos, tiek ko­mi­te­te įro­di­nė­ti, kad taip ne­rei­kia da­ry­ti.

Ta idė­ja da­bar ki­ta for­ma vis tiek su­grį­žo. Vals­tie­čiai at­si­kvo­šė­jo. Da­bar V. Ąžuo­las kal­ba prie­šin­gai, ne­gu jo ko­le­gos kal­bė­jo pra­ei­tą ka­den­ci­ją. Ge­rai, kad taip kal­ba – taip ir rei­kia kal­bė­ti, bet jei jie pa­tys to­kią re­gio­nų po­li­ti­ką vyk­dė, pa­tys tai da­rė. Blo­gai, kad tas tęs­ti­nu­mas kaž­kiek yra iš­li­kęs. Pa­tvir­tin­ki­me tą idė­ją, pri­tar­ki­me tai idė­jai, ku­rią siū­lo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, nes jos tęs­ti­nu­mas, toks lo­gi­nis tęs­ti­nu­mas, eg­zis­tuo­ja.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Dėl pa­tai­sos ir vi­so pro­jek­to ap­si­sprę­si­me jau ne­tru­kus.

Mie­lie­ji ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti sa­vo vie­tas. Pra­de­da­me bal­sa­vi­mą.

 

11.12 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Sin­ga­pū­ro Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-400(2) (svars­ty­mo tęsinys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas. Ap­si­spren­džia­me dėl įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Sin­ga­pū­ro Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­to Nr. XIVP-400(2). Kas pri­ta­ria­te šiam pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 112: už – 111, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

11.13 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Viet­na­mo So­cia­lis­ti­nės Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-401(2) (svars­ty­mo tęsinys)

 

Bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mo – įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Viet­na­mo So­cia­lis­ti­nės Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­si­ta­ri­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­to Nr. XIVP-401(2).

Bal­sa­vo 115: už – 112, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

11.14 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 133 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-348(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mo – įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ 133 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-348(2). Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 118: už – 115, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3. Įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

11.14 val.

Trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. I-1863 191 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-313(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, dėl ku­rio bal­suo­ja­me, yra 1-6 klau­si­mas – Trans­por­to veik­los pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-313(2).

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 118, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Įsta­ty­mui po svars­ty­mo pritar­ta.

 

11.15 val.

Tau­rių­jų me­ta­lų ir bran­gak­me­nių vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5069(2), Įsta­ty­mo „Dėl Tau­rių­jų me­ta­lų ga­mi­nių kon­tro­lės ir pra­ba­vi­mo kon­ven­ci­jos ir jos prie­dų ratifika­vi­mo“ Nr. IX-2088 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5070(2), Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-2223 37 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5071(2), Pi­ni­gų plo­vi­mo ir te­ro­ris­tų fi­nan­sa­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-275 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5072(2), Kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-1179 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIIP-5073(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5074(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7.1 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIIIP-5069. Pir­miau­sia tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl gau­tos Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­tai­sos. Krei­piuo­si į ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką R. Juš­ką, kad pri­sta­ty­tų Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­tai­są dėl įsta­ty­mo pro­jek­to – dar­bo­tvarkės 1-7.1 klau­si­mas.

R. JUŠKA (LSF). Ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas. Pa­pil­dy­ti kei­čia­mo įsta­ty­mo 16 straips­nį nau­ja 2 da­li­mi: „Prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos bu­vei­nė yra prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos pa­tal­po­se Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, Drus­ki­nin­kų mies­te. Prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos nuo­la­ti­nio val­dy­mo or­ga­no bu­vi­mo vie­ta yra prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos bu­vei­nė­je.“

PIRMININKĖ. My­ko­lai Ma­jaus­kai, pra­šau pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę dėl šios pa­tai­sos.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, ko­mi­te­tas ati­džiai svars­tė šį pa­siū­ly­mą, su­pras­da­mas ir ati­džiai ver­tin­da­mas re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, ta­čiau ne­pri­ta­rė šiam Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­siū­ly­mui, nes jo de­kla­ruo­ja­mas tiks­las nė­ra nie­kaip su­si­jęs su kon­kre­čiu pa­siū­ly­mu. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas siū­lo įsta­ty­mu api­brėž­ti bu­vei­nę Drus­ki­nin­kuo­se. Nors Drus­ki­nin­kai – nuo­sta­bus mies­tas ir nuo­sta­bus kraš­tas, api­brė­ži­mas įsta­ty­me nie­kaip iš es­mės ne­kei­čia esa­mo spren­di­mo už­tik­rin­ti, kad bu­vei­nė ir lik­tų Drus­ki­nin­kuo­se. Ji vi­sa­da bu­vo Drus­ki­nin­kuo­se ir ji liks Drus­ki­nin­kuo­se. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, kaip ini­cia­to­rė, ne­tu­ri jo­kios ini­cia­ty­vos ar jo­kių pla­nų per­kel­ti bu­vei­nės iš Drus­ki­nin­kų. Dar dau­giau, iš es­mės nė­ra nė vie­nos ins­ti­tu­ci­jos, iš­sky­rus teis­mus, ku­rių bu­vei­nė bū­tų api­brėž­ta įsta­ty­mu. To­dėl, įver­ti­nęs vi­sas šias ap­lin­ky­bes, ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė (už bal­sa­vo 7, prieš – 2) šiam Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to siū­ly­mui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai dėl pa­tai­sos. Mo­ty­vai už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš iš­lie­ku nuo­sek­lus. Jau gal še­še­rius ar sep­ty­ne­rius me­tus mes svars­to­me tą pa­tį klau­si­mą. Jo svars­ty­mas pra­si­dė­jo ta­da, kai pra­ei­tą ka­den­ci­ją, dar val­dant vals­tie­čiams, va­do­vu bu­vo pa­skir­tas vil­nie­tis. Tas vil­nie­tis nu­ta­rė per­kel­ti vi­są įstai­gą ten, kur jis gy­ve­na, nes jam ne­pa­ran­ku bu­vo va­ži­nė­ti iš Vil­niaus į Drus­ki­nin­kus, kur yra bu­vei­nė. Jei­gu mes jau nie­kaip ki­taip ne­ga­li­me iš­spręs­ti ši­to as­mens klau­si­mo, tai jau ta­da keis­ki­me iš tik­ro įsta­ty­mą. Šiaip tai bū­tų ge­rai, daug ins­ti­tu­ci­jų, ku­rias mes da­bar ku­ria­me, ku­rias cen­tra­li­zuo­tai da­ro­me, įvai­rios pa­slau­gų ins­ti­tu­ci­jos, kad bent jau pa­da­li­niai at­si­dur­tų įvai­riuo­se re­gio­nuo­se. Taip, kai ku­rie pa­da­li­niai yra at­si­ra­dę Pa­ne­vė­žy­je – vi­so­kie call cen­trai ar bu­hal­te­ri­niai cen­trai ir pa­na­šiai, ir dėl to blo­giau nie­ko ne­įvy­ko, vis­kas la­bai ge­rai vyks­ta. O čia la­bai ma­žas yra tas cen­tras, la­bai ne­daug dar­buo­to­jų, ir vi­są lai­ką ten ir vei­kė, bū­tent Drus­ki­nin­kuo­se. Ir stai­ga to­kių keis­tų idė­jų at­si­ran­da. Aš ma­nau, kad tas ke­lias dar­bo vie­tas tuo­se pa­čiuo­se Drus­ki­nin­kuo­se, nors ir koks man R. Ma­li­naus­kas bū­tų ne­sim­pa­tiš­kas, vis tiek rei­kia iš­sau­go­ti ten, o ne kur nors ki­tur. Čia ne apie as­me­ny­bes kal­ba­me, o apie žmo­nes, ku­rie dir­ba ir ga­lė­tų to­liau dirb­ti. Aš už to­kį gal ne vi­sai tei­siš­kai lo­giš­ką klau­si­mo iš­spren­di­mą, ta­čiau la­bai aiš­kų ir vien­pras­miš­ką sig­na­lą žmo­nėms ir ki­tiems.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, čia aš su­pran­tu, kad šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu, šiuo siū­ly­mu yra iš­reiš­kia­ma be­ga­li­nė mei­lė Drus­ki­nin­kams. Aš tik­rai po to­kia mei­le pa­si­ra­šy­čiau. Man at­ro­do, mes vi­si su­tin­ka­me, kad Drus­ki­nin­kai yra tas kraš­tas, į ku­rį vi­si no­ri­me nu­va­žiuo­ti ir ten pra­leis­ti lai­ką, ir taip pat no­ri­me už­tik­rin­ti, kad ten bū­tų ir dar­bo vie­tos, ir bū­tų iš­lai­ky­ta re­gio­ni­nė po­li­ti­ka.

Ta­čiau aš nie­kaip ne­su­pran­tu. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes ne tik čia ga­li­me jaus­mus reikš­ti, bet mes tu­ri­me pri­imi­nė­ti įsta­ty­mus. Pa­brė­žiu – nė­ra nė vie­nos ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri įsta­ty­mu tu­rė­tų api­brėž­tą bu­vei­nę. Čia bū­tų pre­ce­den­tas – pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me mes į įsta­ty­mą įra­šy­tu­me vie­šo­sios įstai­gos bu­vei­nę, šiuo at­ve­ju pa­si­rink­da­mi Drus­ki­nin­kus.

Aš kvie­čiu gal­būt tuos jaus­mus ir mei­lę iš­reikš­ti ki­to­kiais bū­dais ir tik­rai pa­ieš­ko­ti ra­cio­na­les­nių spren­di­mų, kaip pa­dė­ti ir pa­rem­ti Drus­ki­nin­kus, nes šiuo spren­di­mu mes nie­kaip ne­pa­keis­tu­me Drus­ki­nin­kų si­tu­a­ci­jos, nes ta bu­vei­nė ten bu­vo ir ji­nai ten liks, nie­kas ne­tu­ri jo­kios in­ten­ci­jos iš Drus­ki­nin­kų ją iš­kel­ti. Toks de­kla­ra­ty­vus mū­sų po­žiū­ris tie­siog ne­tu­ri jo­kio ra­cio­na­laus pa­grin­di­mo, to­dėl aš siū­lau bal­suo­ti prieš ir ne­pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­tai­sos. Kas pri­ta­ria­te jai, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 122: už – 72, prieš – 29, su­si­lai­kė 21. Pa­tai­sai pri­tar­ta.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ne dėl ve­di­mo tvar­kos, o re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Aš pri­si­me­nu, kad tur­būt iki 1994 me­tų Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba bu­vo Klai­pė­do­je. Kai tar­ny­bos va­do­vu, Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos va­do­vu, bu­vo pa­skir­tas bu­vęs paukš­ty­no di­rek­to­rius, gy­ve­nan­tis Vil­niu­je, ta­da Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba bu­vo iš­kel­ta į Vil­nių, tik pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je grą­žin­ta į Klai­pė­dą. Ši­taip ir ku­ria­ma re­gio­ni­nė po­li­ti­ka. Pa­sky­rus ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių ar va­do­vą, gy­ve­nan­tį ki­tur, re­gio­nas ne­ten­ka tam tik­ros ins­ti­tu­ci­jos. Su­pras­da­mas tei­si­nį kri­tiš­ką po­žiū­rį į to­kią for­mu­luo­tę, vis dėl­to ma­nau, kad tu­ri­me gal­vo­ti apie vals­ty­bės įstai­gų de­cen­tra­li­za­vi­mą ir de­kon­cen­tra­vi­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių dėl vi­so pro­jek­to nė­ra. Tai­gi tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl 1-7.1 klau­si­mo – įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-5069. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 118: už – 101, prieš – 1, su­si­lai­kė 16. Įsta­ty­mui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Ka­dan­gi pa­grin­di­niam yra pri­tar­ta, ar ga­lė­tu­me ly­di­mie­siems – klau­si­mams nuo 1-7.2 iki 1-7.6 pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? Ga­li­me. Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

11.24 val.

Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo Nr. IX-325 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-392(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mas – Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-392(2). Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Už­si­re­gist­ra­vo 119, bal­sa­vo 116: už – 108, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 8. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po svars­ty­mo pri­tar­ta. Tai­gi, bal­sa­vi­mus šio­je sta­di­jo­je bai­gė­me.

11.25 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Al­gi­man­to Va­lan­ti­no sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-462 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Al­gi­man­to Va­lan­ti­no sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-462. Kvie­čiu Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­ją pa­ta­rė­ją pra­ne­šė­ją J. Šo­vie­nę. Pa­tei­ki­mas.

J. ŠOVIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus tei­kia Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ją A. Va­lan­ti­ną. Jums lei­dus, pri­sta­ty­siu pre­ten­den­tą.

Tei­sė­jas A. Va­lan­ti­nas tu­ri 36 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­tį, iš jų 22 me­tus dir­ba tei­sė­ju. Tei­sė­jo kar­je­rą A. Va­lan­ti­nas pra­dė­jo 1994 me­tais Jo­na­vos ra­jo­no apy­lin­kės teis­me. Vė­liau ėjo Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo bei šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Ke­le­tą me­tų A. Va­lan­ti­nas ėjo ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo bei šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Nuo 2016 me­tų A. Va­lan­ti­nas yra Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jas. 2016–2021 me­tais ėjo šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas.

Iki pa­sky­ri­mo tei­sė­ju A. Va­lan­ti­nas dir­bo Kai­šia­do­rių ra­jo­no pro­ku­ra­tū­ros tar­dy­to­ju, Šir­vin­tų ra­jo­no pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ru, vy­riau­siuo­ju pro­ku­ro­ru. Dir­bo Teis­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos. 2005–2010 me­tais A. Va­lan­ti­nas ėjo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­rei­gas. Nuo 2016 me­tų iki šiol jis yra Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rys, 2018–2021 me­tais ėjo Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas.

A. Va­lan­ti­nas yra da­ly­va­vęs ren­giant Teis­mų, Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mų, Bau­džia­mo­jo ko­dek­so, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so, Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­kei­ti­mų ir pa­pil­dy­mų pro­jek­tus. Tei­sė­jas sa­vo il­ga­me­čiu dar­bu teis­mų sis­te­mo­je yra už­si­tar­na­vęs Lie­tu­vos teis­mų ben­druo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą ir pa­gar­bą. Ko­le­gos tei­sė­ją A. Va­lan­ti­ną api­bū­di­na kaip kon­struk­ty­vų, da­ly­kiš­ką ir ge­ra­no­riš­ką, reik­lų sau.

A. Va­lan­ti­nas Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me nag­ri­nė­ja bau­džia­mą­sias by­las. Tei­sė­jas yra su­kau­pęs il­gą ir įvai­ria­pu­sę dar­bo su bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis nuo tar­dy­to­jo iki aukš­čiau­sios gran­dies teis­mo tei­sė­jo pa­tir­tį. Su­kaup­ta pa­tir­ti­mi A. Va­lan­ti­nas da­li­na­si ir su teis­mų ben­druo­me­nės na­riais, stu­den­tais, yra lek­to­rius Tei­sė­jų mo­ky­mų cen­tre, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to ma­gist­ro bai­gia­mų­jų dar­bų gy­ni­mo ko­mi­si­jos na­rys, bai­gia­mų­jų eg­za­mi­nų ko­mi­si­jos na­rys. Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­ja A. Va­lan­ti­ną pri­pa­ži­no vie­nu tin­ka­miau­siu ei­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to var­du pra­šy­čiau pa­lai­ky­ti A. Va­lan­ti­no kan­di­da­tū­rą į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Į tri­bū­ną kvie­čiu ger­bia­mą A. Va­lan­ti­ną.

A. VALANTINAS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, gar­būs Sei­mo na­riai, jau­čiuo­si šiek tiek ne­jau­kiai šio­je tri­bū­no­je, nors, ko ge­ro, ga­lė­čiau, ma­tyt, drą­siai sa­ky­ti, kad iš tei­sė­jų pas­ta­ruo­ju me­tu daž­niau­siai Sei­me lan­kau­si. Lan­kiau­si ki­tu sta­tu­su, tai yra ly­dė­da­vau ko­le­gas, ku­rie pre­ten­duo­da­vo į Ape­lia­ci­nį teis­mą. Šian­dien tu­riu pri­sta­ty­ti sa­ve jums ir iš tik­rų­jų gal­vo­jau, ką rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, ir su­pra­tau, kad be ga­lo su­dė­tin­ga yra per ke­lias mi­nu­tes pa­mė­gin­ti sa­ve kaip nors pa­teik­ti. Jei­gu žmo­gaus gy­ve­ni­mą, tei­si­nin­ko kar­je­rą, ku­ri trun­ka jau per 30 me­tų, bū­tų ga­li­ma api­bū­din­ti per ke­lias mi­nu­tes, tai bū­tų la­bai pa­pras­ta. Iš tik­rų­jų ir pa­tar­lė to­kia yra, kad su­tin­ka pa­gal iš­vaiz­dą, pa­ly­di pa­gal ki­tus da­ly­kus. Aš tik­rai ne­si­ruo­šiau ir ne­gal­vo­jau čia pa­sa­ky­ti ko­kią nors ug­nin­gą kal­bą, ku­ri ga­lė­tų leis­ti su­si­da­ry­ti apie ma­ne ge­rą nuo­mo­nę. Aš net ne­abe­jo­ju, kad dau­gu­ma iš jū­sų ma­ne pa­žįs­ta, ži­no ma­no dar­bus, ir, ma­tyt, tos ma­no kal­bos ne­be­pa­keis jū­sų spren­di­mo. Jūs tu­ri­te ap­si­spren­di­mą, tu­ri­te be­ga­lę in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių, ku­riais ga­li­ma rem­tis, ir, ma­tyt, tai nu­lems jū­sų vie­no­kį ar ki­to­kį spren­di­mą.

Trum­pai apie sa­ve. Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja jau ma­ne pri­sta­tė. Iš tik­rų­jų per il­gą, sa­ky­čiau, tei­si­nin­ko kar­je­rą te­ko bū­ti įvai­rio­se po­zi­ci­jo­se, tiek pro­ku­ra­tū­rą per­ėjau nuo že­miau­sio laip­te­lio iki ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro, tiek ir teis­mų sis­te­mo­je te­ko ir apy­lin­kės teis­me dirb­ti, te­ko ir apy­gar­dos teis­me. Da­bar pas­ku­ti­nius še­še­rius me­tus – Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me. Be jo­kios abe­jo­nės, lei­džiu pa­sa­ky­ti, kad tu­riu ži­nių, tu­riu pa­tir­ties, ir aš net ne­abe­jo­ju, kad tiek ma­no ži­nios, tiek pa­tir­tis ga­lė­tų bū­ti ir bus, jei­gu taip at­si­tik­tų, reikš­min­gos ir dir­bant Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me. Pui­kiai su­pran­tu, kad tai yra teis­mas, ku­ris for­muo­ja teis­mų prak­ti­ką, ir bū­tent vi­suo­me­nė, pi­lie­čiai, vi­sa­da žiū­ri, ką pa­sa­kys Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, koks taš­kas bus pa­dė­tas. Šiuo at­ve­ju ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad iš tik­rų­jų ta teis­mi­nė prak­ti­ka for­muo­ja­ma per by­las. Kar­tais, kol ta by­la pa­sie­kia Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, de­ja, bet ten­ka pa­sa­ky­ti, bū­na su­lau­žo­mas ne vie­no žmo­gaus li­ki­mas. Ma­no po­žiū­riu, kad, ma­tyt, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas tu­rė­tų ak­ty­viau, ko ge­ro, da­ly­vau­ti ši­ta­me pro­ce­se, ne­lauk­ti kon­kre­čios by­los. Mes pui­kiai ma­to­me ir ste­bi­me tei­sė­kū­ros pro­ce­sus, mes su­pran­ta­me, dėl ko ir kam koks įsta­ty­mas yra pri­im­tas, ir aš ma­nau, kad ga­li­me dar anks­ty­ves­nė­je sta­di­jo­je kal­bė­ti su ko­le­go­mis, su ty­rė­jais, su pro­ku­ro­rais, su tei­sė­jais ir ban­dy­ti iš­si­aiš­kin­ti to įsta­ty­mo pras­mę ir es­mę, kad iš tik­rų­jų bū­tų pa­da­ro­ma kuo ma­žiau klai­dų.

Šiaip, kal­bant apie ga­li­my­bes dirb­ti Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me, aš jau mi­nė­jau, kad iš tik­rų­jų tu­riu di­de­lę pa­tir­tį, su­pran­tu, kaip at­si­ran­da by­la, kaip ji ti­ria­ma, ko­kie veiks­niai tai le­mia. Aš net ne­abe­jo­ju, kad tos ži­nios, be jo­kios abe­jo­nės, pa­dės la­biau su­pras­ti ir įver­tin­ti, pa­sa­ky­ti tam tik­ras įro­dy­mų ver­ti­ni­mo tai­syk­les. Ma­nau, kad tai yra Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo duo­na, aš ma­nau, kad ga­lė­čiau sa­vo pa­tir­ti­mi, sa­vo ži­nio­mis pri­si­dė­ti prie šios ins­ti­tu­ci­jos dar­bo, jei­gu bū­čiau pa­skir­tas Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju.

Esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į vi­sus jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sis­ta­ty­mą. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti ke­li Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia V. Ba­kas. Pir­mi­nin­ka­vi­mą per­duo­tu pir­ma­jam pa­va­duo­to­jui J. Raz­mai.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, kai vy­ko vie­nas stam­biau­sių po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos „Leo LT“ san­do­ris, jūs bu­vo­te ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras, vi­suo­me­nė jus ra­gi­no kreip­tis į teis­mą ir gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są. Tuo me­tu jūs at­si­sa­kė­te tai da­ry­ti, tai liu­di­ja jū­sų vie­ši pa­aiš­ki­ni­mai, raš­tai. Tuo me­tu K. Či­lins­kas taip api­bū­di­no pro­ku­ra­tū­ros veik­lą, kai kal­ba­me apie mi­li­jar­dus, pro­ku­ra­tū­ros ma­ši­na sun­kiai pa­lei­džia­ma ir tar­ny­bos ne­pra­de­da tir­ti ža­los vals­ty­bei. Ant­ras as­pek­tas, jūs da­bar pa­lie­ka­te pa­rei­gas Ape­lia­ci­nia­me teis­me, kai jį dre­bi­na ko­rup­ci­jos skan­da­lai. Ma­no klau­si­mas. Ko­dėl jūs bi­jo­jo­te gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, ka­da bu­vo da­ro­mas, jau da­bar pri­pa­žin­ta, ža­lin­gas san­do­ris, tai yra ne­at­li­ko­te sa­vo pa­rei­gų? Ir ant­ras klau­si­mas. Ar jums ne­bu­vo ži­no­ma apie jū­sų va­do­vau­ja­ma­me teis­me ir teis­mų sis­te­mo­je by­lų skirs­ty­mo ma­ni­pu­lia­ci­jas, pre­ky­bą tei­sin­gu­mu ir ką jūs da­rė­te kaip va­do­vas ir teis­mų sa­vi­val­dos, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias ko­rup­ci­jai teis­muo­se, pre­ky­bai tei­sin­gu­mu?

A. VALANTINAS. Ačiū už klau­si­mą. Be ga­lo su­dė­tin­gi klau­si­mai. Aiš­ku, ten­ka grįž­ti šiek tiek at­gal, 10–11 me­tų, jei­gu ne dau­giau. Tai jūs pui­kiai su­vo­kia­te, ko ge­ro, kal­bant apie „Leo LT“ su­kū­ri­mą ir iš­ar­dy­mą. Šio­je si­tu­a­ci­jo­je, aš pa­sa­ky­čiau, ten tei­sės ne­bu­vo daug, ten bu­vo eko­no­mi­niai, po­li­ti­niai da­ly­kai. Ir iš tik­rų­jų, ma­tyt, ne­rei­kė­tų mums nie­ka­da žais­ti pro­ce­sų, o tu­rė­tų su­veik­ti tie me­cha­niz­mai, ku­rie yra pa­tys efek­ty­viau­si ir ge­riau­si. Ir aš ma­nau, kad tuo me­tu tų me­cha­niz­mų, tiek po­li­ti­nių, tiek ki­to­kių, bu­vo, jie vė­liau ir su­vei­kė. Kaip jūs ži­no­te, šian­dien to „Leo LT“ nė­ra. Aš ne­ma­nau, kad ten bu­vo klai­din­gas spren­di­mas. Taip, vi­sa­da bu­vo, yra ir bus ra­gi­nan­čių elg­tis vie­naip ar ki­taip, bet aš vi­sa­da va­do­vau­juo­si sa­vo gal­va.

At­sa­kant į an­trą jū­sų klau­si­mą, iš tik­rų­jų klau­si­mas su­for­mu­luo­tas taip, tar­si aš vis­ką bū­čiau ži­no­jęs, to­le­ra­vęs ir pa­na­šiai, ir pa­na­šiai. Ži­no­ma, kiek­vie­nas mes tu­ri­me tei­sę taip ma­ny­ti, bet aš at­sa­kin­gai ir drą­siai pa­sa­kau, kad ne taip bu­vo. Ir iš tik­rų­jų teis­mo pir­mi­nin­kui ne­įma­no­ma su­kon­tro­liuo­ti tam tik­rų da­ly­kų. Tam yra tar­ny­bos, ku­rios dir­ba, ku­rios at­lie­ka dar­bą. Ir aš šian­dien iš ši­tos tri­bū­nos ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti, kad ta by­la dar teis­mo ne­pa­sie­kė, nors jau ei­na tre­ti me­tai.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ačiū. To­liau klau­sia S. Leng­vi­nie­nė.

S. LENGVINIENĖ (LF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, kaip ži­no­te, dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos įsta­ty­mas, ku­riuo sie­kia­ma už ne­di­de­lį nar­ko­ti­kų kie­kį pa­nai­kin­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę ir ją per­kel­ti į ad­mi­nist­ra­ci­nę, vi­suo­me­nės pri­ima­mas la­bai ne­vie­na­reikš­miai. Koks bū­tų jū­sų kaip tei­si­nin­ko, kaip tei­sė­jo, dir­bu­sio įvai­rių ins­tan­ci­jų teis­muo­se ir, be ki­ta ko, bu­vu­sio ge­ne­ra­li­niu pro­ku­ro­ru, po­žiū­ris į šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pro­ble­mą? Ačiū.

A. VALANTINAS. Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų ži­nau apie to­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ma­tyt, la­bai aiš­kiai rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad per­kė­li­mas į ki­tą ko­dek­są, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, į Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są, ne­reiš­kia, kad taip be­si­el­gian­tys as­me­nys iš­veng­tų at­sa­ko­my­bės. Ir eu­ro­pi­niai teis­mai ne kar­tą yra pa­žy­mė­ję, kad mū­sų Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­sas – tai yra ma­ža­sis Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas.

Ži­no­ma, kal­bant apie įsta­ty­mų kai­tą, vi­sa­da, ma­tyt, rei­kia at­sa­ky­ti į klau­si­mą, o ko mes sie­kia­me? Taip, mū­sų vi­suo­me­nė tu­ri pro­ble­mą su as­me­ni­mis, ku­rių yra ne­ma­žai, ku­rie var­to­ja nar­ko­ti­nes, psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas. Ir klau­si­mas, ar kri­mi­na­li­nė­mis baus­mė­mis mes ga­li­me pa­veik­ti, pa­keis­ti, įbau­gin­ti? At­sa­ky­mas, ma­tyt, ne­ga­lė­tų bū­ti vie­na­reikš­mis. Be jo­kios abe­jo­nės, Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas tam tik­rą vaid­me­nį vai­di­na, bet jis tik­rai ne­spren­džia pro­ble­mos.

Kal­bant apie šį kon­kre­tų įsta­ty­mą ar jo pa­tai­sas, aš ma­ny­čiau, kad į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są rei­kė­tų pa­žiū­rė­ti sis­te­miš­kai. Mes kal­ba­me, kad tam tik­ras vei­kas per­kel­si­me į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są, bet pa­mirš­ta­me, kad ko­dek­se yra ir ki­tų straips­nių (pa­vyz­džiui, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų kon­tra­ban­da), kur, ne­pri­klau­so­mai nuo kie­kio, tai yra sun­kus nu­si­kal­ti­mas. Jei­gu mes jau ką nors da­ro­me šio­je sri­ty­je, tai rei­kė­tų la­bai sis­te­miš­kai pa­žiū­rė­ti į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są ir ta­da im­tis pa­tai­sų.

Aš gir­džiu, ir tai yra sa­ko­ma, kad taip mes iš­veng­si­me ar su­ma­žės teis­tų žmo­nių, jei­gu per­kel­si­me į Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są. Aš kaip vie­ną ar­gu­men­tą no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 2 da­lis kal­ba apie ne­di­de­lį kie­kį nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ir tai yra lai­ko­ma bau­džia­muo­ju nu­si­žen­gi­mu. O kaip jūs ži­no­te, bau­džia­ma­sis nu­si­žen­gi­mas teis­tu­mo ne­už­trau­kia. Tai aš ne­su ša­li­nin­kas ar­ba, sa­ky­čiau, prie­šin­gai, jei­gu įma­no­ma dek­ri­mi­na­li­zuo­ti ir ga­li­ma leng­ves­niais pro­ce­sais pa­siek­ti tam tik­rų tiks­lų, taip ir rei­kia da­ry­ti, nes Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas, kaip aš ir mi­nė­jau, vai­di­na tam tik­rą vaid­me­nį, bet nė­ra pa­na­cė­ja nuo tos li­gos, ku­ria, de­ja, mes dar ser­ga­me.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, dėl jū­sų kom­pe­ten­ci­jos tik­rai nie­kam ne­ky­la jo­kių abe­jo­nių. Klau­si­mas yra dėl jū­sų lai­ky­se­nos ko­mer­ci­nės veik­los, tei­sė­jų ko­mer­ci­nės veik­los, at­žvil­giu. Čia ky­la tam tik­rų abe­jo­nių, bet aš ti­kiuo­si, kad jūs jas iš­sklai­dy­si­te ir kaip bu­vęs Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, ir kaip Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jas ir pir­mi­nin­kas.

Koks jū­sų po­žiū­ris į tei­sė­jų mo­ky­mus, į mo­ky­mus, at­kreip­siu dė­me­sį, ne stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jo­se, ne moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­se, o tei­kia­mus mo­ky­mus ko­mer­ci­nė­se įmo­nė­se pa­gal už­sa­ky­mus? Kiek te­ko skai­ty­ti, kiek te­ko do­mė­tis, jūs pa­lie­ka­te abe­jo­nių, ir čia, man at­ro­do, bū­tų la­bai svar­bu, kad iš Sei­mo tri­bū­nos gal­būt ga­lė­tu­mė­te iš­sklai­dy­ti jas. Ačiū.

A. VALANTINAS. Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų, ma­tyt, tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas yra ga­na aiš­kus, Kon­sti­tu­ci­ja ne­drau­džia tei­sė­jui to da­ry­ti, bet ta­da iš­ky­la tas klau­si­mas, ku­rį jūs už­duo­da­te ir šian­dien, ku­ris ne per se­niau­siai skam­bė­jo ir šio­je tri­bū­no­je. Ma­tyt, vis­kam yra ri­bos. Aš tik no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad pa­grin­di­nė tei­sė­jo funk­ci­ja yra by­lų nag­ri­nė­ji­mas. Jei­gu tei­sė­jas tu­ri tiek lai­ko, kad ga­li ko ne į vi­sus skam­bu­čius at­si­liep­ti ir kaž­kur vyk­ti, toks da­ly­kas man nė­ra pri­im­ti­nas.

Aš ži­nau, kad Tei­sė­jų ta­ry­ba yra pa­ren­gu­si ir pri­ėmu­si re­ko­men­da­ci­jas, aš ma­nau, kad toks ko­mer­ci­nis, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, tei­sė­jų pa­skai­tų skai­ty­mas jau yra va­kar die­na. Aš su­pran­tu, kad tei­sė­jas tu­ri bū­ti lais­vas žmo­gus, tu­ri bū­ti ne­pri­klau­so­mas nuo nie­ko, bet tam tik­ras stan­dar­tas tu­ri eg­zis­tuo­ti. Ir čia be ga­lo svar­bu, ma­tyt, yra ta­ko­skyra tarp tei­sė­jų ne­pri­klau­so­mu­mo nag­ri­nė­jant by­las ir tos už­kla­si­nės veik­los, jei­gu taip ga­li­ma sa­ky­ti, ku­rią jis vyk­do. Aš vi­sa­da į pir­mą po­zi­ci­ją ke­liu ir kel­siu bū­tent tei­sė­jo dar­bą. Jei­gu bent men­kiau­sią še­šė­lį ga­lė­tų mes­ti to­kia veik­la, aš la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­čiau, kad rei­kia rink­tis: ar­ba tu skai­tai pa­skai­tas, ar­ba dir­bi tei­sė­jo dar­bą. Vie­nas as­muo to ne­ga­li da­ry­ti.

Ki­ta ver­tus, aš no­rė­čiau la­bai aiš­kiai pa­brėž­ti, kad tas pa­skai­tas skai­to ne vi­si tei­sė­jai, nes pa­pras­čiau­siai ne vi­si ga­li tai da­ry­ti. Jūs pui­kiai su­vo­kia­te, kad vie­nam duo­ta, ki­tam ne­duo­ta per­teik­ti ži­nias, ku­rias tu­ri, ir iš tie­sų yra pa­si­tel­kia­mi kva­li­fi­kuo­čiau­si tei­sė­jai ar­ba jų pra­šo­ma tai da­ry­ti. Bet tai ne­pa­nei­gia tos min­ties, ku­rią aš pa­sa­kiau, kad, ma­no gal­va, jei­gu bent ma­žiau­sias še­šė­lis krin­ta, kad tei­sė­jas ga­li bū­ti ša­liš­kas ar ne­ob­jek­ty­vus nag­ri­nė­jant by­lą, at­saky­mas la­bai aiš­kus – jis ne­ga­li už­si­im­ti jo­kia ki­to­kia veik­la, ku­ri truk­do tie­sio­gi­niam tei­sė­jo dar­bui.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš iš tų Sei­mo na­rių, ku­rie kol kas ne­tu­ri ap­si­spren­di­mo dėl jū­sų. Ma­no toks klau­si­mas: jū­sų ban­guo­ta kar­je­ra, kaip jūs čia pa­sa­ko­jo­te, ar jums la­bai rei­kia šio pos­to? Pir­mas klau­si­mas.

Ki­tas. Ko­kiu oru jūs kvė­pa­vo­te kū­di­kys­tė­je ir jau­nys­tė­je, iš kur esa­te ki­lęs?

Ir tre­čias klau­si­mas. Kaip mi­nė­jo ko­le­ga V. Ba­kas, pre­ky­ba tei­sin­gu­mu, pa­ban­dy­ki­te su­for­mu­luo­ti: kai par­duo­di tei­sin­gu­mą, kas lie­ka? Ačiū.

A. VALANTINAS. Dė­kui už klau­si­mus. Kal­bant, ar man la­bai rei­kia, aš ir šian­dien esu tei­sė­jas. Ti­kiuo­si, kad la­bai su­pran­ta­te, kad kiek­vie­nas žmo­gus vi­sa­da ko nors sie­kia. Aš nie­ka­da ne­pa­tei­si­nau tų žmo­nių, ku­rie gy­ve­ni­me nie­ko ne­be­no­ri. At­si­me­nu, kai at­ei­da­vo į teis­mą pa­dė­jė­jai, ku­rie sa­ky­da­vo, kad man čia la­bai pa­tin­ka ir aš vi­są­laik čia lik­siu, aš sa­ky­da­vau, kad ne­la­bai tai yra ge­rai, nes žmo­gus vi­sa­da kaž­ko tu­ri siek­ti. No­rė­da­mas kaž­ko siek­ti, be jo­kios abe­jo­nės, ta­da tu ke­li aukš­tes­nius tiks­lus sau, aukš­tes­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus. Aš ma­nau, kad tai yra pa­žan­gos va­rik­lis. Ma­no gal­va, tai yra nor­ma­lus sie­kis.

O šiaip šian­dien aš esu tik­rai gar­bin­go teis­mo tei­sė­jas, bet jei­gu man bus su­teik­tas man­da­tas dirb­ti Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me, tai, kaip aš sa­kau, aš at­ėjau čia sa­vo no­ru ir la­bai aiš­kiai tą no­rą de­kla­ruo­ju, kad aš no­riu dirb­ti Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me.

Dėl pa­var­dės. Esu ki­lęs iš Že­mai­ti­jos, iš Ma­žei­kių ra­jo­no, tai esu že­mai­tis. Ne­ži­nau, ta pa­var­dė gal ir ne vi­sai… že­mai­tiš­kos pa­var­dės daž­niau­siai bai­gia­si ga­lū­ne -is, bet yra to­kia ta ma­no pa­var­dė.

Kal­bant apie tai, kas lie­ka par­da­vus tei­sin­gu­mą, tai, ma­tyt, at­sa­ky­mo čia ir ne­rei­kė­tų – nie­ko ne­be­lie­ka. Iš tik­rų­jų tai yra toks blo­gis, ku­rio, ma­tyt, mes nė vie­nas ne­no­ri­me, bet, de­ja, kar­tais taip at­si­tin­ka. Aš net ne­abe­jo­ju, kad tie žmo­nės, jei­gu taip gal­būt yra pa­da­rę, su­si­lauks tei­sė­to at­pil­do. Ačiū jums už klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas už­si­spy­ręs že­mai­ti, daug ly­dė­jo­te į šią Sei­mo tri­bū­ną pre­ten­den­tų, ju­to­te jų bū­se­ną, ma­tė­te po­van­de­ni­nes sro­ves. Ki­taip sa­kant, jūs vis­ko pri­si­žiū­rė­jęs ir gir­dė­jęs. Kaip jūs, pa­ty­ręs tei­si­nin­kas, ver­ti­na­te si­tu­a­ci­ją, kad į kai ku­rias pa­rei­gas iš tos pa­čios gar­bin­gos tri­bū­nos yra ski­ria­ma sku­bos tvar­ka, o kar­tais tas pro­ce­sas už­tę­sia­mas? Ar čia jūs ne­įžvel­gia­te po­li­ti­ka­vi­mo, po­li­ti­kų ki­ši­mo­si, ar čia, jū­sų nuo­mo­ne, ki­tos prie­žas­tys?

Ir ant­ras. Ar pri­tar­tu­mė­te, kad į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­bą sky­ri­mo tvar­ka bū­tų ter­mi­nuo­ta kon­kre­čiais ter­mi­nais, ar 3 mė­ne­siai, ar 5 mė­ne­siai, kad dau­giau ne­ga­lė­tų ei­ti pa­rei­gų? Kaip ver­tin­tu­mė­te to­kį va­rian­tą, kad bū­tų sky­ri­mo ter­mi­nai? Ačiū.

A. VALANTINAS. Dė­kui už klau­si­mus. Dėl sku­bos. Ma­tyt, aš ne­ži­nau ge­rai vi­sų pro­ce­dū­rų, bet, be jo­kios abe­jo­nės, net ir pa­tar­lė to­kia yra, kur nu­ei­na sku­bos dar­bas. Aš tik ma­nau, ma­tyt, kal­bant apie Sei­mą, jūs pui­kiai ži­no­te sa­vo die­no­tvarkę, aš ma­nau, ją su­dė­lio­ja taip, kad ga­lė­tu­mė­te nuo­dug­niai iš­ana­li­zuo­ti žmo­nių, ku­rie sto­vi šio­se tri­bū­no­se, tiek biog­ra­fi­ją, tiek kva­li­fi­ka­ci­nius da­ly­kus, tiek ki­tus ir pri­im­ti pa­čius tin­ka­miau­sius spren­di­mus.

Kal­bant apie ter­mi­nus, ma­tyt, tie ter­mi­nai, ma­no gal­va, yra, bet kar­tais yra už­si­žai­džia­ma pro­ce­sais. Nie­ka­da man ne­pa­ti­ko si­tu­a­ci­ja, kai sie­kia­ma ne kon­kre­taus re­zul­ta­to, o ban­do­ma imi­tuo­ti ko­kius nors pro­ce­sus. Aš ma­nau, kad kiek­vie­nas tu­ri at­sa­kin­gai vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gas. Tik­rai vals­ty­bė­je ne­tu­rė­tų bū­ti to­kių si­tu­a­ci­jų, ko­kias, de­ja, mes tu­ri­me šian­dien. Tu­ri­me dau­giau nei me­tus ne­su­for­muo­tą Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas yra be va­do­vo. Ma­no gal­va, ši­ta si­tu­a­ci­ja yra ne­ge­ra, bet tie žings­niai, ku­rie da­bar yra da­ro­mi, aš ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai, tai yra tu­rės bū­ti taip, kaip ir pri­klau­so pa­gal įsta­ty­mą. Aš ne­ma­nau, kad čia rei­kė­tų ko­kių nors pa­tai­sų, ku­rios kaž­ką la­biau įpa­rei­go­tų. Aš ma­nau, kad vi­si žmo­nės yra at­sa­kin­gi, pui­kiai su­vo­kia ir su­pran­ta, ko­kia reikš­mė yra tiek Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, tiek Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, tiek ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rias for­muo­jant da­ly­vau­ja Sei­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti dėl by­lų mo­ni­to­rin­go. Mi­nė­jo­te, kad jūs no­rė­tu­mė­te pri­žiū­rė­ti, tai yra jūs iš­dės­tė­te to­kią min­tį, kad rei­kė­tų tas svar­bes­nes by­las pri­žiū­rė­ti, vi­są jų ei­gą. Bet ar jūs ne­ma­no­te, kad pa­grin­di­nė pro­ble­ma da­bar už­si­tę­su­sių by­lų ir kar­tais la­bai prieš­ta­rin­gai pri­im­tų spren­di­mų, tai yra kai vyks­ta iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, pa­rei­gū­nai dir­ba, o pas­kui ta by­la ar­ba su­bliūkš­ta, ar­ba la­bai prieš­ta­rin­gai bū­na spren­džia­ma. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė?

A. VALANTINAS. Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų jūs pa­lie­tė­te la­bai skau­džią ir opią te­mą. Teis­mų sis­te­mai taip pat. Nors ir kaip bū­tų gai­la, bet apie teis­mų sis­te­mos dar­bą daž­niau­siai spren­džia­ma pa­gal ke­lias by­las. Mes ga­li­me iš­nag­ri­nė­ti la­bai spar­čiai, spar­čiau­siai Eu­ro­po­je šim­tus tūks­tan­čių by­lų, bet nie­kam tai ne­bus įdo­mu. Bus klau­si­mas, ko­dėl ket­vir­tus me­tus nag­ri­nė­ja­ma „MG Bal­tic“ by­la, ko­dėl ki­ta by­la tiek tru­ko, ko­dėl dar ki­ta. Aiš­ku, čia, ma­tyt, rei­kė­tų kom­plek­so da­ly­kų, ku­rie ga­lė­tų tas pro­ble­mas iš­spręs­ti.

Pir­miau­sia po­žiū­rio klau­si­mas. Aš lei­siu sau pri­si­im­ti šiek tiek nuo­pel­nų. Sau­sio 13-osios by­la Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me kiek bu­vo nag­ri­nė­ja­ma? Sa­ky­čiau, la­bai grei­tai, jūs net ir ne­su­pra­to­te, ka­da čia pra­si­dė­jo ir ka­da pa­si­bai­gė, mes jau tu­ri­me šian­dien spren­di­mą. Kar­tais už­ten­ka la­bai ne­di­de­lių da­ly­kų ar­ba bent jau pa­de­monst­ra­vi­mų, pa­ro­dy­mų, kad ši­ta by­la yra pri­ori­te­tas, kad tai yra vals­ty­bei svar­bu. Ži­no­ma, aš taip sa­ky­da­mas gal­būt esu ne­tei­sus. Kiek­vie­nam žmo­gui jo by­la yra pa­ti svar­biau­sia, bet yra to­kių by­lų, ku­rios for­muo­ja tiek teis­mų prak­ti­ką, tiek po­žiū­rį į tam tik­rus da­ly­kus. Ma­no gal­va, ma­tyt, rei­kė­tų pra­dė­ti nuo tam tik­rų or­ga­ni­za­ci­nių da­ly­kų, aš net ne­abe­jo­ju, kad taip tu­rė­tų bū­ti, kad toms by­loms tu­rė­tų bū­ti tei­kia­mas pri­ori­te­tas.

Ki­tas da­ly­kas. Ma­tyt, rei­kė­tų pa­gal­vo­ti ir apie tam tik­rą įsta­ty­mų kai­tą, nes da­bar, jūs pui­kiai su­pran­ta­te, iki­teis­mi­nis ty­ri­mas įvyks­ta ga­na grei­tai. Me­tai, dve­ji – ar čia grei­tai, ne­pa­sa­ky­čiau, bet ten pro­ce­dū­ros yra pa­pras­tes­nės. Kiek­vie­ną iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mą tu ga­li at­lik­ti au­to­no­miš­kai, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti. O teis­mas tir­da­mas įro­dy­mus teis­me pri­va­lo už­tik­rin­ti, kad ten da­ly­vau­tų vi­si pro­ce­so da­ly­viai, ku­rie ta­me po­sė­dy­je tu­ri bū­ti. Ma­no gal­va, gal­būt rei­kė­tų svars­ty­ti, čia, ma­tyt, rei­kė­tų pla­tes­nės dis­ku­si­jos.

Aš vi­sa­da kel­da­vau klau­si­mą: jei­gu žmo­gus ne­no­ri da­ly­vau­ti ver­ti­nant su­rink­tus duo­me­nis ir pri­pa­žįs­tant juos įro­dy­mais ar ne­pri­pa­žįs­tant teis­mo po­sė­dy­je, ko­dėl mes tu­ri­me vers­ti jį tą da­ry­ti? Ma­no gal­va, gal už­tek­tų pro­ce­si­nės nor­mos, kad teis­mas pa­skel­bia, kad to­kiuo­se po­sė­džiuo­se bus ti­ria­mi įro­dy­mai, o kal­ti­nin­ko tei­sė – no­ri da­ly­vauk, no­ri ne. Jei tu no­ri ap­si­gin­ti, pa­ban­dy­ti tuos įro­dy­mus kaip nors pa­neig­ti ir pa­teik­ti sa­vo ver­si­ją, tai tą da­ryk, jei­gu tu ne­no­ri, tai ne­truk­dyk pro­ce­so. O da­bar mes, de­ja, kar­tais tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją, bu­vo to­kių pa­vyz­džių, kad kai daug kal­ti­na­mų­jų, tai jie ser­ga pa­si­keis­da­mi. Aš su­pran­tu, kad sirg­ti čia mes kiek­vie­nas ga­li­me, bet bū­na tam tik­rų si­tu­a­ci­jų.

Tai­gi yra ir pro­ce­si­nių truk­džių, bet aš ne­at­si­sa­kau at­sa­ko­my­bės dėl to, kad ne­ma­ža da­lis pri­klau­so ir nuo teis­mo ad­mi­nist­ra­ci­nių ge­bė­ji­mų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau mes pri­dė­jo­me šiek tiek lai­ko. Tik­rai jis yra vir­šy­tas, kiek nu­ma­ty­ta at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Dė­ko­ju kan­di­da­tui.

A. VALANTINAS. Ačiū.

PIRMININKAS. To­liau su­si­ti­ki­mai frak­ci­jo­se, ko­mi­te­tuo­se. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti pa­grin­di­nia­me Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te ir po to, ge­gu­žės 18 die­ną, nu­ma­ty­tas svars­ty­mas Sei­me. Ga­li­me dėl to su­tar­ti?

 

11.54 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vy­tau­to Mi­za­ro pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-201(2) (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau ki­tas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vy­tau­to Mi­za­ro pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-201(2). Pra­ne­šė­ja – Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Pra­šau.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, va­do­vau­da­ma­si Kon­sti­tu­ci­jos 67 straips­nio 10 punk­tu ir 103 straips­niu bei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 da­li­mi, tei­kiu pro­fe­so­rių V. Mi­za­rą skir­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju.

V. Mi­za­ras yra la­bai pa­ty­ręs ir ger­bia­mas tei­si­nin­kas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to dės­ty­to­jas, ad­vo­ka­tas. 1997 me­tais V. Mi­za­ras bai­gė stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te, įgi­jo tei­si­nin­ko kva­li­fi­ka­ci­ją. Tei­sės ma­gist­ro laips­nį įgi­jo 1998 me­tais Frank­fur­to uni­ver­si­te­te. So­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties di­ser­ta­ci­ją ren­gė Miun­che­no M. Plan­ko ins­ti­tu­te. Ją ap­gy­nė 2002 me­tais Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Jam su­teik­tas tei­sės kryp­ties moks­lų dak­ta­ro laips­nis. Dau­ge­lį kar­tų sta­ža­vo­si Ita­li­jos ir Vo­kie­ti­jos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. 2003–2015 me­tais V. Mi­za­ras ėjo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Pri­va­ti­nės tei­sės ka­ted­ros ve­dė­jo pa­rei­gas, o nuo 2009 me­tų ei­na Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus pa­rei­gas. 2015 me­tais Vil­niaus uni­ver­si­te­to Se­na­tas su­tei­kė kan­di­da­tui pro­fe­so­riaus var­dą. Jis taip pat va­do­vau­ja Eu­ro­pos pri­va­ti­nės tei­sės ir in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sės moks­lo cen­trui.

V. Mi­za­ras yra dau­gy­bės moks­li­nių straips­nių, ke­lių mo­nog­ra­fi­jų ir ki­tos moks­li­nės dok­tri­nos au­to­rius. Moks­li­nės pub­li­ka­ci­jos pa­skelb­tos tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­nio vals­ty­bė­se. Jo moks­li­nių in­te­re­sų sri­tys – kon­sti­tu­ci­nė ir tarp­tau­ti­nė tei­sė, žmo­gaus tei­sių ap­sau­ga, taip pat pa­ski­ros pri­va­ti­nės tei­sės sri­tys, ypač in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sė ir in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos, as­mens pri­va­tu­mas, taip pat ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sė.

Kan­di­da­tas ak­ty­viai da­ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nė­je tei­si­nė­je veik­lo­je. Nuo 2007 me­tų yra Tarp­tau­ti­nės in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sės mo­ky­mo ir ty­ri­mų plėt­ros aso­cia­ci­jos na­rys, ak­ty­viai da­ly­vau­ja įvai­riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se moks­li­nių ty­ri­mų pro­jek­tuo­se. Nuo 2018 me­tų ei­na Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. V. Mi­za­ras yra da­ly­va­vęs įvai­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų ren­gi­mo ar­ba to­bu­li­ni­mo dar­bo gru­pė­se, yra dir­bęs ir tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­ta­rė­ju ci­vi­li­nės tei­sės ir ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­sės klau­si­mais.

Nuo 2002 me­tų V. Mi­za­ras vyk­do ir ad­vo­ka­to pro­fe­si­nę veik­lą. Šios jo veik­los sri­tys yra nuo žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos iki pri­va­ti­nės tei­sės gin­čų ir įvai­rių pro­jek­tų. Dau­giau­sia tei­kia tei­si­nes pa­slau­gas at­ski­rų kon­sti­tu­ci­nių tei­sių gy­ni­mo klau­si­mais, in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės ir duo­me­nų ap­sau­gos, pri­va­tu­mo, ži­niask­lai­dos bei at­sto­vau­ja klien­tams Lie­tu­vos ir su­pra­na­cio­na­li­niuo­se teis­muo­se, Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­se.

Pro­fe­so­rius V. Mi­za­ras yra iš­skir­ti­nę pa­tir­tį ir kom­pe­ten­ci­ją tu­rin­tis tei­si­nin­kas. Jo nuo­pel­nai yra įver­tin­ti Lie­tu­vos ir Ita­li­jos or­di­nais. Pro­fe­so­rius du kar­tus yra ga­vęs na­cio­na­li­nius ly­gy­bės ir įvai­ro­vės ap­do­va­no­ji­mus. To­kios kom­pe­ten­ci­jos tei­si­nin­kų Lie­tu­vo­je yra vie­ne­tai.

Aš la­bai ver­ti­nu V. Mi­za­ro su­ti­ki­mą kan­di­da­tuo­ti. Ti­kiu, kad jo pro­fe­sio­na­lu­mą ir kom­pe­ten­ci­ją taip pat įver­tin­si­te ir jūs. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį kan­di­da­tą. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­kui Pir­mi­nin­kei už kan­di­da­tū­ros pri­sta­ty­mą. Da­bar, kaip nu­ma­to Sta­tu­tas, į tri­bū­ną kvie­čia­me kan­di­da­tą į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus ger­bia­mą V. Mi­za­rą. Pra­šom, jums ski­ria­mas lai­kas įžan­gi­niam žo­džiui. Po to – at­sa­ky­mai į klau­si­mus.

V. MIZARAS. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, po­nios ir po­nios. Tik­rai nuo­šir­džiai sa­kau, kad tu­riu iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę šian­dien pri­sis­ta­ty­ti jums kaip ger­bia­mos po­nios Sei­mo Pir­mi­nin­kės tei­kia­mas kan­di­da­tas į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus. La­bai ver­ti­nu šį pa­si­ti­kė­ji­mą, ku­rį iš­reiš­kė ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­kė, o sa­vo spren­di­mą la­biau­siai mo­ty­vuo­ju tuo, kad jei­gu bū­tų pri­tar­ta ma­no kan­di­da­tū­rai ir ga­lė­čiau ei­ti to­kias pa­rei­gas, tai pa­grin­di­nis mo­ty­vas – pa­nau­do­ti sa­vo ži­nias, sa­vo pa­tir­ties ka­pi­ta­lą vals­ty­bės, žmo­nių ir vi­suo­me­nės nau­dai. Kar­tu vi­siš­kai pri­imu ir su­pran­tu, ko­kia di­di at­sa­ko­my­bė, ko­kia at­sa­ko­my­bės ap­im­tis ei­nant šias svar­bias pa­rei­gas man bū­tų.

Aš pri­sis­ta­tau, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ge­gu­žės 11 die­ną, ge­gu­žės mė­ne­sį, ku­ris, kaip, ma­tyt, vi­si ži­no­me, Lie­tu­vos kon­sti­tu­cio­na­liz­mo is­to­ri­jai ir tra­di­ci­jai tu­ri la­bai sim­bo­li­nę ir di­de­lę reikš­mę. Aš tu­riu ome­ny­je pir­miau­sia ge­gu­žės 3 die­ną, kai prieš sa­vai­tę mes mi­nė­jo­me 230 me­tų Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos val­dy­mo įsta­ty­mo, va­di­na­mo­sios pir­mo­sios ra­šy­ti­nės Eu­ro­pos Kon­sti­tu­ci­jos, pri­ėmi­mo me­ti­nes, o štai šeš­ta­die­nį ga­lė­si­me pa­mi­nė­ti 101 me­tus nuo 1920 m. ge­gu­žės 15 d. Lie­tu­vos Stei­gia­mo­jo Sei­mo re­zo­liu­ci­jos, ku­ria, be ki­ta ko, Lie­tu­va bu­vo pa­skelb­ta de­mo­kra­tine res­pub­li­ka. Tai­gi ge­gu­žės mė­nuo yra svar­bus mū­sų ša­lies kon­sti­tu­cio­na­liz­mui ir sa­vo pri­sis­ta­ty­mo kal­bo­je aš tik­rai są­mo­nin­gai no­riu skir­ti dė­me­sį kon­sti­tu­cio­na­liz­mo tra­di­ci­joms, sta­bi­lioms, laik­me­čiui ne­pa­si­duo­dan­čioms kon­sti­tu­cio­na­liz­mo tra­di­ci­jų ver­ty­bėms.

Jau pir­mo­je mi­nė­to­je ra­šy­ti­nė­je Eu­ro­pos Kon­sti­tu­ci­jo­je, mes ži­no­me, bu­vo įtvir­tin­ti la­bai svar­būs kon­sti­tu­ci­niai pa­ma­tai: tai pa­gar­ba tei­sei, tei­sės vir­še­ny­bei, o kar­tu ir Kon­sti­tu­ci­jos tar­nys­tė žmo­ni­jai, tau­tai ir vals­ty­bei; val­džių pa­da­li­ji­mo prin­ci­pas, įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios, vyk­do­mo­sios val­džios at­ri­bo­ji­mas ir teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mas. Trys lais­vės: tai bū­tent vals­ty­bės lais­vė nuo sve­ti­mų­jų prie­spau­dos; tau­tos lais­vė, ku­ri įgy­ven­di­na­ma per tuo­met siau­riau su­pran­ta­mus pi­lie­čius, bet vis tiek pi­lie­čių ga­lio­mis, ir, aiš­ku, žmo­nių lais­vė, anuo­met ir­gi ga­na siau­ra, tai kaip lais­vė at­vy­kus į Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ką nuo įbau­džia­vi­ni­mo, nuo prie­spau­dos.

Tei­sės ak­tai ne­bū­ti­nai ga­li iš­lik­ti ga­lio­ti. Taip ir at­si­ti­ko su pir­mą­ja ra­šy­ti­ne Kon­sti­tu­ci­ja. Ji nu­sto­jo ga­lios dėl is­to­ri­nių blo­gų prie­žas­čių, bet dau­giau nei po 150 me­tų tos kon­sti­tu­ci­nės ver­ty­bės, ku­rias ką tik pa­mi­nė­jau, vėl at­gi­mė, jos ne­mi­rė, jos iš­li­ko. Jos bu­vo įtvir­tin­tos pa­ma­ti­niuo­se Lie­tu­vos vals­ty­bės tei­sės ak­tuo­se ir, aiš­ku, da­bar­ti­nė­je mū­sų 1992 m. spa­lio 25 d. Kon­sti­tu­ci­jo­je.

Ką mes tu­ri­me Kon­sti­tu­ci­jos pre­am­bu­lė­je, taip pat ir at­ski­ruo­se Kon­sti­tu­ci­jos straips­niuo­se? Tai taip pat pa­gar­bą tei­sei, tei­si­nės, de­mo­kra­tinės res­pub­li­kos sie­kį ir už­tik­ri­ni­mą, taip pat Kon­sti­tu­ci­jos tar­nys­tę žmo­nėms, tau­tai ir vals­ty­bei ir, aiš­ku, tas pa­čias tris lais­ves: vals­ty­bės lais­vę, vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bę, tau­tos lais­vę, kur ir­gi su­ve­re­ni­te­tas įgy­ven­di­na­mas bū­tent tau­tos ga­lio­mis tie­sio­giai ar­ba per jus, kaip Tau­tos at­sto­vus. Ir, aiš­ku, žmo­nių lais­vę, pa­gar­bą vi­sų žmo­nių tei­sėms. Tai­gi štai tos pa­čios kon­sti­tu­ci­nės ver­ty­bės, de­ran­čios tar­pu­sa­vy­je, nesu­si­prie­ši­nan­čios, kaip Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ir sa­ko, jos tar­pu­sa­vy­je ne­kon­ku­ruo­ja. Jos de­ra ir yra vie­no­dos svar­bos. Vie­na lais­vė pa­pil­do ki­tą.

Sta­bi­lu­mas yra, taip, kon­sti­tu­ci­nė ver­ty­bė. Bet kar­tu aš ver­ti­nu ir Kon­sti­tu­ci­jos, aš sa­ky­čiau, veiks­nu­mą kaip ver­ty­bę. Veiks­nu­mu aš va­di­nu Kon­sti­tu­ci­jos, kaip aukš­čiau­sios tei­sės, ge­bė­ji­mą tar­nau­ti žmo­ni­jai, vals­ty­bei ir vi­suo­me­nei, at­lie­piant laik­me­čio kai­tą, re­a­li­jas. Ji pil­do­si tu­ri­nin­guo­ju ele­men­tu, tu­ri­nin­gai­siais ele­men­tais ir sa­vo vaiz­duo­tė­je aš re­giu štai gal­būt to­kius la­biau­siai gy­va­jai Kon­sti­tu­ci­jai rei­ka­lin­gus da­ly­kus – at­liep­ti žmo­ni­jos ir vals­ty­bės po­rei­kius da­bar­ty­je ir gal­būt ar­ti­miau­sio­je, o gal ir il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je. Pir­miau­sia aš ma­tau, po­pu­lia­riai gal­būt pa­sa­ky­siu, iš da­lies ža­li­ą­ją Kon­sti­tu­ci­ją, tai yra kaip stip­ri­ni­mą vals­ty­bės ir žmo­nių pa­rei­gas ap­lin­kos ir gam­tos at­žvil­giu. Kon­sti­tu­ci­jos 54 straips­nis įgis di­des­nę reikš­mę, ma­no su­pra­ti­mu. Taip pat tech­no­lo­gi­jos. Mes ne­ga­li­me tap­ti tech­no­lo­gi­jų įkai­tais. Vie­na ver­tus, mes pri­pa­žįs­ta­me drau­giš­ku­mą tech­no­lo­gi­joms, ki­ta ver­tus, mums svar­bu, kad tech­no­lo­gi­jos ne­pra­dė­tų kenk­ti žmo­nių tei­sėms ir net­gi vals­ty­bės in­te­re­sams.

Taip pat puo­se­lė­ti Lie­tu­vos eu­ro­pie­tiš­ką­jį ir pi­lie­ti­nį iden­ti­te­tą bet ko­kiu at­ve­ju ne­pa­nei­giant na­cio­na­li­nio ta­pa­tu­mo. Jį at­ras­ti, jį puo­se­lė­ti, ypač kul­tū­rą ir kal­bą, už­tik­rin­ti kiek­vie­no žmo­gaus, no­rin­čio gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ar iš­sau­go­ti su ja ry­šį, oru­mą, dar­ną, at­vi­ru­mą, pi­lie­tiš­kumą. Ir, aiš­ku, pats svar­biau­sias da­ly­kas – tai vi­daus prie­mo­nė­mis sau­go­ti ir gin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės lais­vę, ne­pri­klau­so­my­bę, ne tik vi­daus prie­mo­nė­mis, bet ir bu­vi­mu tarp­tau­ti­nė­je ben­druo­me­nė­je, drau­giš­ko­se Eu­ro­pos or­ga­ni­za­ci­jo­se su iš to iš­plau­kian­čio­mis ga­lio­mis ir kar­tu įsi­pa­rei­go­ji­mais gin­ti ir sau­go­ti tas pa­čias kon­sti­tu­ci­nes ver­ty­bes.

Sei­mo Pir­mi­nin­kė jau pa­mi­nė­jo svar­biau­sius da­ly­kus iš ma­no pro­fe­si­nės veik­los. At­ro­dy­tų, gal ir ne­rei­kė­tų kar­to­tis, bet ke­le­tą dar ak­cen­tų, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pa­mi­nė­ti.

Sa­vo ži­nias ir pa­tir­tį kau­piau 23 me­tus įvai­rio­se aka­de­mi­nio pro­fe­si­nės veik­los dar­bo sri­ty­se. Pra­dė­jau, be abe­jo, nuo tei­sės stu­di­jų, gi­li­na­mą­sias stu­di­jas da­riau tarp­tau­ti­nės tei­sės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės sri­ty­je, kon­kre­čiai – kon­sti­tu­ci­nės tei­sės į nuo­sa­vy­bę ap­sau­gos tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos, tiek Eu­ro­pos Ta­ry­bos tarp­tau­ti­nė­se su­tar­ty­se ir mū­sų vi­daus Kon­sti­tu­ci­jo­je. To­liau da­ly­vau­da­vau įvai­riuo­se moks­li­niuo­se pro­jek­tuo­se, moks­li­nė­se sta­žuo­tė­se. Juo­se per sa­vo pro­fe­si­nę prak­ti­ką ir gy­ve­ni­mą pra­lei­dau dau­giau nei pen­ke­rius me­tus.

Vi­sa­da bu­vau ak­ty­vus aka­de­mi­nį dar­bą dirb­da­mas Vil­niaus uni­ver­si­te­te, taip pat at­lik­damas vi­suo­me­ni­nes pa­rei­gas ar­ba veik­lą ren­giant ar­ba to­bu­li­nant at­ski­rus tei­sės ak­tų pro­jek­tus, Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­mi­nė­to­je vi­suo­me­ni­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Ir pa­ga­liau pro­fe­si­nė ad­vo­ka­to veik­la, ku­rią la­bai ver­ti­nu, nes čia la­biau­siai man te­ko pa­žin­ti va­di­na­mą­jį tu­ri­nin­gą­jį tei­sin­gu­mą, ne rai­di­nį, o tu­ri­nin­gą­jį, pri­si­lies­ti prie re­a­lių žmo­nių, ne tik žmo­nių, bet ir ju­ri­di­nių as­me­nų pa­ti­ria­mų pro­ble­mų ir taip pa­tir­ti tik­rą­ją tei­sės es­mę, pa­dė­ti spręs­ti kon­flik­tus, gin­čus, pro­ble­mas įvai­rių tei­sės sri­čių – nuo at­ski­rų kon­sti­tu­ci­nių tei­sių iki daug gin­čų iš pri­va­ti­nės tei­sės sri­ties.

Tai­gi vi­sa ši­ta su­kaup­ta pa­tir­tis ir ži­nios, aš ma­nau, ga­lė­tų bū­ti nau­din­ga man dir­bant tei­sė­ju Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Per vi­są ši­tą lai­ko­tar­pį aš ieš­ko­da­vau, at­ras­da­vau, kur­da­vau tei­sę. Šian­die­ną at­vy­kau į Tau­tos at­sto­vy­bę pra­šy­ti, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, nuo­šir­džiai pra­šy­ti su­teik­ti man man­da­tą ta pa­tir­ti­mi da­ly­tis to­liau, jau dir­bant ki­to­kį dar­bą, ir taip bū­ti to­liau nau­din­gu žmo­nėms, vi­suo­me­nei ir vals­ty­bei. Ačiū už dė­me­sį. At­sa­ky­siu į jū­sų tu­ri­mus klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū už įžan­gi­nį žo­dį, už pri­sis­ta­ty­mą. Da­bar 15 mi­nu­čių ski­ria­me klau­si­mams. Pir­mo­ji klau­sia V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Po­ne pre­ten­den­te, ne­pai­sant jū­sų di­de­lės is­to­ri­nės ap­žval­gos, vi­suo­me­nė­je esa­te ži­no­mas iš es­mės kaip sek­su­a­li­nių ma­žu­mų in­te­re­sų reiš­kė­jas, jų rei­ka­la­vi­mų gy­nė­jas. Tai­gi ar yra tei­sin­ga jums kan­di­da­tuo­ti į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kur rei­ka­lau­ja­ma ir ob­jek­ty­vaus po­žiū­rio, ir ne­ša­liš­ku­mo? Ar ne­bū­tų są­ži­nin­giau sto­ti tie­siog į Lais­vės par­ti­ją ir at­sto­vau­ti sa­vo ide­o­lo­gi­nėms nuo­sta­toms po­li­ti­nė­je erd­vė­je, ir reikš­ti jas po­li­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis vi­siš­kai at­vi­rai? O da­bar ky­la įta­ri­mų, kad jū­sų tei­kia­ma kan­di­da­tū­ra ir taip pat tas įsta­ty­mas, ku­ris lau­kia pa­tei­ki­mo, yra tam tik­ras ide­o­lo­gi­nis pa­ke­tas, ku­ris siū­lo­mas Sei­mui.

V. MIZARAS. Ačiū už klau­si­mą. Vi­siš­kai su­pran­tu jū­sų klau­si­mo, ger­bia­ma Sei­mo na­re, kon­teks­tą, nes taip at­si­ti­ko, kad iš tik­rų­jų di­džiau­sias dė­me­sys, pa­skel­bus apie ma­no kan­di­da­tū­rą, bu­vo krei­pia­mas į tam tik­ras teis­mi­nes by­las, ma­tyt, kai aš at­sto­va­vau aso­cia­ci­jai, ku­ri ma­nė, jog yra pa­žeis­ta kon­sti­tu­ci­nė tei­sė į su­si­rin­ki­mų lais­vę. Bu­vo ke­le­tas to­kių by­lų ma­no vi­so­je pro­fe­si­nė­je veik­lo­je, bet ka­dan­gi, ma­tyt, to­se by­lo­se bu­vo ana­li­zuo­ja­mi la­bai jaut­rūs vi­suo­me­nei klau­si­mai, vi­siš­kai su­pran­tu, kad bū­tent šiems klau­si­mams ap­skri­tai ir ski­ria­mas di­džiau­sias dė­me­sys. Bet sa­vęs ne­lai­kau už­si­i­man­čiu vien tik­tai at­ski­rų, so­cia­liai jaut­riai pa­žei­džia­mų so­cia­li­nių gru­pių tei­sių gy­nė­ju. To­li gra­žu – yra daug ki­tų žmo­nių, ku­rie žy­miai ak­ty­viau tai da­ro, bet kaip pro­fe­si­nes pa­slau­gas tei­kian­tis as­muo, kaip ad­vo­ka­tas tik­rai tu­rė­jau to­kią ga­li­my­bę, ga­lė­jau ir dėl šių kon­sti­tu­ci­nių tei­sių pa­žei­di­mų, įta­ria­mai pa­žei­di­mų, by­lo­se su­teik­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir ži­nias.

Apie da­ly­va­vi­mą po­li­ti­ko­je tik­rai ne­mąs­tau. Ma­nau, kad aš ne­su po­li­ti­kas, man ne­tin­ka bū­ti po­li­ti­ku. Aš la­bai mėgs­tu sa­vo, kaip tei­si­nin­ko, ke­lią, vi­są sa­vo pro­fe­si­nę veik­lą. La­bai mėgs­tu pa­dė­ti žmo­nėms ar žmo­nių gru­pėms spręs­ti jų kon­flik­tus ir pro­ble­mas.

Dėl to, kad ar gal­būt ne­truk­dys tai ma­no ša­liš­ku­mui. Aš pui­kiai ži­nau Kon­sti­tu­ci­jos 104 straips­nio 1 da­lį. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai va­do­vau­ja­si tik Kon­sti­tu­ci­ja. Ir tai yra ma­no pa­rei­ga. Aš šią pa­rei­gą su­pran­tu kaip są­mo­nin­gas pi­lie­tis, kaip pro­fe­sio­na­las. Ma­nau, jei­gu abe­jo­čiau, kad ga­lė­siu vyk­dy­ti ši­tą pa­rei­gą – va­do­vau­tis tik Kon­sti­tu­ci­ja, ma­tyt, bū­čiau ne­pri­ėmęs spren­di­mo kan­di­da­tuo­ti į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus.

Ki­ta ver­tus, pa­bai­go­je gal­būt pa­brė­šiu, kad tam tik­ros po­zi­ci­jos, ku­rios yra iš­sa­ko­mos vie­šai ar­ba kon­kre­čio­se by­lo­se, dar ne­reiš­kia ko­kių nors spren­di­mų pri­ėmi­mo, ypač to­kio­je ins­ti­tu­ci­jo­je kaip Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me yra de­vy­ni tei­sė­jai, vyks­ta dis­ku­si­jos, tuo ir yra stip­rus Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, bet, pa­brė­šiu, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai va­do­vau­ja­si tik Kon­sti­tu­ci­ja.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te (aš čia, tie­siai prieš jus), jūs la­bai daug ra­šo­te straips­nių, ir aš su jais su­si­pa­ži­nęs, apie šei­mą, apie part­ne­rys­tę, apie san­tuo­ką, ta­čiau jū­sų au­to­biog­ra­fi­jo­je ne­ra­dau jū­sų šei­mi­nės pa­dė­ties. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti sa­vo šei­mi­nę pa­dė­tį?

Ant­ras klau­si­mas apie po­li­ti­ką ir mo­ra­lę. Jūs 2016 me­tais esa­te pa­sa­kęs: drįs­čiau abe­jo­ti, kad po­li­ti­ko­je ap­skri­tai yra ver­ty­bių, iš es­mės pa­pras­čiau­siai po­li­ti­nis sie­kis vyk­dy­ti duo­tus įža­dus, pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas ir taip ten­kin­ti sa­vo par­ti­nius in­te­re­sus. Kaip žmo­gus ga­li ten­kin­ti sa­vo par­ti­nius in­te­re­sus ar­ba vyk­dy­ti po­li­ti­nes nuo­sta­tas, jei­gu jis ne­tu­ri ver­ty­bių? Ar aš kaž­ką ne taip su­pra­tau? Pra­šom šiek kiek apie ver­ty­bes ir po­li­ti­ką, jei­gu ga­li­ma. Ačiū.

V. MIZARAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Pir­ma­sis klau­si­mas dėl šei­mi­nės pa­dė­ties. Esu nevedęs.

Ant­ras klau­si­mas dėl ver­ty­bių ir po­li­ti­kos. Ma­tyt, rei­kė­tų dar pa­si­žiū­rė­ti vi­są to straips­nio kon­teks­tą ar ko­kia­me kon­teks­te ta min­tis bu­vo iš­sa­ky­ta, bet ben­drą­ja pras­me, ma­tyt, tik­rai ne­tu­rė­ta ome­ny­je, kad po­li­ti­ko­je da­ly­vau­jan­tys žmo­nės ne­si­va­do­vau­ja ver­ty­bė­mis pri­im­da­mi spren­di­mus. Gal aš ne­bent tu­rė­jau tai ome­ny­je (ne­pa­me­nu to straips­nio), ne­bent tik­tai tai, kad gal ana­li­zuo­jant kon­kre­tų spren­di­mą man pa­si­ro­dė, kad bu­vo per ma­žai va­do­vau­ta­si tam tik­rais ver­ty­bi­niais kri­te­ri­jais. Bet ne­abe­jo­ti­nai ir jūs, Sei­mo na­riai, pri­im­da­mi spren­di­mus, pir­miau­sia, ma­tyt, ir va­do­vau­ja­tės ver­ty­bė­mis, ku­rias jūs iš­pa­žįs­ta­te, ger­bia­te, taip ir tu­rė­tų bū­ti.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (DPF). Ger­bia­mo kan­di­da­to, kaip pro­fe­so­riaus ir tei­sės eks­per­to, kom­pe­ten­ci­ja iš tie­sų ne­ke­lia abe­jo­nių, bet aš no­rė­čiau už­duo­ti ke­lis klau­si­mus, ku­rie leis­tų mums kiek dau­giau su­ži­no­ti jo po­žiū­rį į tam tik­ras, sa­ky­kim, tiek tei­si­nes pro­ble­mas, ku­rios yra šiuo me­tu mū­sų vals­ty­bė­je ir su­si­ju­sios kon­kre­čiai su Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu, ir gal­būt po­žiū­rį į kai ku­rias kon­sti­tu­ci­nes tie­sas ir ver­ty­bes, ku­rios yra šian­dien įvar­dy­tos mū­sų Kon­sti­tu­ci­jo­je.

Pir­mas klau­si­mas bū­tų, kaip jūs ver­ti­na­te tei­si­nę si­tu­a­ci­ją, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui va­do­vau­ja as­muo, ku­rio ka­den­ci­ja bai­gė­si maž­daug prieš me­tus, ir jis te­be­va­do­vau­ja jam?

Ant­ras klau­si­mas. Koks jū­sų po­žiū­ris į Kon­sti­tu­ci­jos III skir­snio „Vi­suo­me­nė ir vals­ty­bė“ 38 straips­nį, kad šei­ma yra vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės pa­grin­das, vals­ty­bė sau­go ir glo­bo­ja šei­mą, mo­ti­nys­tę, tė­vys­tę ir vai­kys­tę, san­tuo­ka su­da­ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ri­mu? Ar jūs ma­no­te, kad ši kon­sti­tu­ci­nė nuo­sta­ta yra pa­kan­ka­ma ir ją bū­ti­na sau­go­ti, gerb­ti tam, kad tra­di­ci­nė šei­ma Lie­tu­vo­je bū­tų stip­ri ir ap­sau­go­ta? Dė­kui.

V. MIZARAS. Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, už klau­si­mus. Pir­ma­sis klau­si­mas, kaip su­pran­tu, dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko, jei­gu ge­rai pa­me­nu. Taip su­si­klos­tė tie­siog si­tu­a­ci­ja. Man at­ro­do, ma­tyt, niekas, nei pats Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas džiau­gia­si tuo, nei pla­tes­nis sluoks­nis, tarp jų ir įsta­ty­mų lei­dė­jas. Aš tai ver­ti­nu la­biau kaip iš­skir­ti­nę si­tu­a­ci­ją, su­si­da­riu­sią per pas­ta­ruo­sius me­tus, bet rei­kia ir pri­pa­žin­ti, kad įsta­ty­mų lei­dė­jas vi­sa­da tu­ri pri­im­ti in­for­muojamus spren­di­mus skir­da­mas kan­di­da­tū­ras, tarp jų ir į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus. Tai­gi, jei­gu įsta­ty­mų lei­dė­jui nė­ra pri­im­ti­ni tam tik­ri kan­di­da­tai, jis tu­ri ati­tin­ka­mą spen­di­mą ir­gi pri­im­ti.

Tar­ki­me, nu­ma­nau, gal jūs gal­vo­jo­te taip pa­klaus­ti, ar Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas, pir­mi­nin­kas tu­ri ei­ti pa­rei­gas, kai pa­si­bai­gia įga­lio­ji­mai. Pa­gal da­bar­ti­nį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą jis to­kią ga­li­my­bę tu­ri. Ma­no ma­ny­mu, jo veik­la ne­pa­žei­džia ga­lio­jan­čių įsta­ty­mų. Man at­ro­do, ki­ta ver­tus, gal tai ir ge­rai, kad už­tik­ri­na­ma to­liau ta tęs­ti­nė Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­la.

Ant­ra­sis klau­si­mas dėl Kon­sti­tu­ci­jos skir­snio „Vi­suo­me­nė ir vals­ty­bė“. Aiš­ku, 38 straip­s­nis yra la­bai svar­bus mū­sų tau­tai, vi­suo­me­nei. Il­gą lai­ką vyks­ta vi­sa­da jaut­rios dis­ku­si­jos, jau­trios, emo­cio­na­lios, su tam tik­rais ir vie­nos, ir ki­tos, ir tre­čios pu­sės ar­gu­men­tais, ir tai jau ro­do svar­bu­mą. Ta­čiau, ma­no ma­ny­mu, vis­gi tra­di­ci­nės, ar­ba ne­bū­ti­nai tra­di­ci­nės, ap­skri­tai kal­bant apie šei­mų ap­sau­gą, tar­ki­me, vie­no tė­vo ar­ba vie­nos mo­ti­nos šei­mas ar ki­to­kias, tar­kime, man at­ro­do, kad čia yra la­biau so­cia­li­nių tei­sių stip­ri­ni­mo klau­si­mas. Čia yra di­džiau­sios, ma­tyt, pro­ble­mos, ku­rias pa­ti­ria šei­mos. Man at­ro­do, kad įsta­ty­mų lei­dė­jas ga­lė­tų la­biau tą stip­ri­ni­mą at­lik­ti ne Kon­sti­tu­ci­jos po­žiū­riu, bet bū­tent or­di­na­ri­nių, ki­tų įsta­ty­mų po­žiū­riu, stip­rin­da­mas so­cia­li­nę šei­mų ap­sau­gą ir taip kur­da­mas ge­res­nį kom­for­tą šei­moms gy­ven­ti Lie­tu­vo­je.

PIRMININKAS. Ma­tau, kad ger­bia­mas S. Tu­mė­nas dėl ve­di­mo tvar­kos no­ri kaž­ką pa­saky­ti.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ar ne­ga­lė­tų kan­di­da­tas trum­piau at­sa­ki­nė­ti, nes yra daug no­rin­čių pa­kal­bin­ti? Ačiū.

PIRMININKAS. Mes ne­ga­li­me kaž­kaip la­bai griež­tai ap­ri­bo­ti kan­di­da­to pa­si­sa­ky­mo truk­mės. Ma­ny­ki­me, kad iš­girs­tas jū­sų pa­gei­da­vi­mas.

V. MIZARAS. Aš tik­rai la­bai at­si­pra­šau… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ge­rai, ti­kiuo­si, kad vi­si lai­ky­si­mės tų nor­mų. To­liau klau­sia A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Po­ne pre­ten­den­te, ar Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas, bū­da­mas ne­pri­klau­so­mas nuo ins­ti­tu­ci­jų, ga­li iš­lik­ti ne­pri­klau­so­mas nuo jo iš­pa­žįs­ta­mų ver­ty­bių ir ide­o­lo­gi­jos? Tai čia toks as­me­ni­nis klau­si­mas.

Ki­tas klau­si­mas. Ar Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas Lie­tu­vo­je yra pa­jė­gus iš­spręs­ti vi­sus nor­ma­ty­vi­nius po­li­ti­kų kon­flik­tus? Ar tai jo prie­der­mė? Ar tai ne­gun­do jo pik­tnau­džiau­ti sa­vo iš­skir­ti­ne pa­dė­ti­mi? Ačiū.

V. MIZARAS. La­bai ačiū. Ge­ri klau­si­mai. Pir­ma­sis at­sa­ky­mas į klau­si­mą. Aš as­me­niš­kai ma­nau, jei­gu kon­kre­čiai apie ma­ne, aš ne­ga­lė­čiau įvar­din­ti, ko­kią aš tu­riu ide­o­lo­gi­ją. Ma­tyt, aš jos ne­tu­riu, bet net jei ir tu­rė­čiau, tai yra ma­no pa­rei­ga, jei­gu bū­čiau Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju, va­do­vau­tis tik Kon­sti­tu­ci­ja. Jei­gu aš ši­tos pa­rei­gos ne­ga­lė­siu vyk­dy­ti, ma­tyt, ir įsta­ty­mų lei­dė­jas ma­ty­tų at­ei­ty­je, ir ki­ti, ma­tyt, ma­ty­tų, tai bū­tų ga­li­ma ar­ba nu­si­ša­lin­ti nuo tam tik­ros by­los nag­ri­nė­ji­mo, ar­ba kaip ki­taip iš­spręs­ti. Bet aš sa­vo įro­dy­mą, kad aš tą pa­rei­gą su­pran­tu va­do­vau­tis tik Kon­sti­tu­ci­ja, ga­liu pa­teik­ti tik kaip sa­vo są­mo­nin­gu­mą, kad aš tai su­pran­tu ir ži­nau, ką reiš­kia va­do­vau­tis tik Kon­sti­tu­ci­ja at­sie­tai nuo sa­vo pa­žiū­rų ir ide­o­lo­gi­jų.

Ant­ras klau­si­mas. La­bai sun­kus klau­si­mas. Ne tai, kad sun­kus, bet jis yra la­bai ak­tu­a­lus, ma­no ma­ny­mu, šių die­nų kon­teks­te. Vie­na ver­tus, aš la­bai ger­biu val­džių pa­da­li­ji­mo prin­ci­pą, kas ką tu­ri da­ry­ti. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pir­miau­sia ne­tu­ri ga­lių nu­sa­ky­ti, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jas tu­rė­tų re­gu­liuo­ti tam tik­rus tei­si­nius san­ty­kius. Vie­na.

An­tra, bū­tų ge­rai, ir tik­rai jūs tei­sus, ma­no ma­ny­mu, esa­te, kad tam tik­ri klau­si­mai ap­skri­tai yra iš­im­ti­nai tau­tos at­sto­vy­bės rei­ka­las, ypač to­kie jaut­rūs klau­si­mai. Kaip pa­vyz­dys Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja. Aiš­ku, kad čia yra tik įsta­ty­mų lei­dė­jo, kaip tau­tos at­sto­vy­bės, rei­ka­las, kaip su­ve­re­nių ga­lių įgy­ven­di­ni­mas pri­im­ti spren­di­mą šiuo klau­si­mu. Nie­kas ki­tas ne­ga­li įsi­kiš­ti. Taip, yra tam tik­ri klau­si­mai, gal­būt ga­lė­tų bū­ti pra­plės­tas są­ra­šas kaip pa­vyz­džių, kur pir­miau­sia vi­sa­da tu­ri pa­si­sa­ky­ti įsta­ty­mų lei­dė­jas kaip tau­tos su­ve­re­nių ga­lių įgy­ven­din­to­jas.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs sa­vo pri­sis­ta­ty­me pa­mi­nė­jo­te, kad šis mė­nuo la­bai svar­bus ir Lie­tu­vai, ir kon­sti­tu­cin­gu­mui, tai yra 230 me­tų nuo Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos pri­ėmi­mo ir jos iš­kil­min­go mi­nė­ji­mo. Kaip ži­no­me, vie­nas svar­biau­sių prin­ci­pų jo­je yra val­džių pa­da­li­ni­mo prin­ci­pas.

Ne­se­niai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ėmė spren­di­mą dėl tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų. Ti­kiuo­si, jūs nag­ri­nė­jo­te, su­si­pa­ži­no­te su juo. No­rė­čiau su­ži­no­ti, kaip jūs ver­ti­na­te to­kį spren­di­mą, nes da­bar la­bai pla­čių ver­ti­ni­mų yra už Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ri­bų, kves­tio­nuo­ja­mas at­sto­vau­jamos de­mo­kra­tijos prin­ci­pas, vi­sų ta­ry­bos na­rių ly­gy­bės prin­ci­pas. Kaip jūs ver­tin­tu­mė­te ir ko­kius spren­di­mus, keis­da­mas Kon­sti­tu­ci­ją, tu­rė­tų pri­im­ti Sei­mas, jei­gu jūs re­ko­men­duo­tu­mė­te? Ačiū.

V. MIZARAS. Ka­dan­gi 2 mi­nu­tės, tik­rai ban­dy­siu ką nors per tas 2 mi­nu­tes pa­sa­ky­ti. Bet jei­gu bus su­si­ti­ki­mas jū­sų frak­ci­jo­je, bus ga­li­ma pra­tęs­ti tą dis­ku­si­ją.

Aiš­ku, esu su­si­pa­ži­nęs su šiuo ba­lan­džio 17 die­nos nu­ta­ri­mu. Pa­ti re­zo­liu­ci­nė da­lis, kad prieš­ta­rau­ja 119 straips­niui, ma­ne įti­ki­na. O tai, kad tam tik­ro­se vie­to­se yra re­ko­men­da­ci­jų, tie­sio­gi­nių ar la­biau ne­tie­sio­gi­nių, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jui su­re­gu­liuo­ti šiuos klau­si­mus, la­biau ver­ti­nu vis dėl­to nei­gia­mai, ka­dan­gi, kaip prieš tai mi­nė­jau, gerb­da­mas val­džių pa­da­li­ni­mo prin­ci­pą sa­kau, jog Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­tu­rė­tų sa­ky­ti įsta­ty­mų lei­dė­jui, kaip ką re­gu­liuo­ti.

Dar vie­na min­tis trum­pai per šias 2 mi­nu­tes, koks, tar­ki­me, re­cep­tas ga­lė­tų bū­ti. Aš gal­būt tik to­kią abst­rak­čią… Aš ma­nau, kad pir­miau­sia rei­kia iš­gry­nin­ti me­ro įga­lio­ji­mus, ko­kius no­ri­me mes ma­ty­ti, ką tu­ri da­ry­ti me­ras, ir ta­da gal­vo­ti apie me­ro sta­tu­są. Ki­taip ta­riant, čia kaip na­mas – pra­de­di sta­ty­ti nuo pa­ma­tų, o ta­da den­gi sto­gą. Jei­gu mes gal­vo­si­me apie sta­tu­są, o ta­da apie įga­lio­ji­mus, man at­ro­do, taip nie­kas ne­sta­to.

PIRMININKAS. Klau­sia I. Pa­kar­kly­tė.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te (aš štai čia), no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti dėl in­di­vi­du­a­laus kon­sti­tu­ci­nio skun­do. 2020 me­tais Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ga­vo 231 in­di­vi­du­a­lų kon­sti­tu­ci­nį skun­dą. Iš šio skai­čiaus iš­spręs­tas 181 to­kio skun­do pri­im­ti­nu­mo nag­ri­nė­ti Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me klau­si­mas. Teis­mas pri­ėmė nag­ri­nė­ti iš vi­so 5 in­di­vi­du­a­lius kon­sti­tu­ci­nius skun­dus, 151 in­di­vi­du­a­lų kon­sti­tu­ci­nį skun­dą vi­sa ap­im­ti­mi at­si­sa­kė nag­ri­nė­ti, 17 skun­dų vi­sa ap­im­ti­mi grą­ži­no pa­reiš­kė­jams ir 7 iš da­lies grą­ži­no. Kaip jūs ma­no­te, ko­kios prie­žas­tys le­mia, kad vis dėl­to ab­so­liu­ti dau­gu­ma in­di­vi­du­a­lių kon­sti­tu­ci­nių skun­dų net ne­per­ei­na tos pri­ėmi­mo sta­di­jos, net nė­ra pri­ima­mi nag­ri­nė­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo? Ir kaip, ko­kiais bū­dais, ma­ny­tu­mė­te, šias prie­žas­tis bū­tų ga­li­ma pa­ša­lin­ti? Ačiū.

V. MIZARAS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Su­dė­tin­gas iš tik­rų­jų klau­si­mas, bet gal nuo pa­bai­gos aš ir pra­dė­siu at­sa­ky­mą. Ma­nau, kad yra dar per trum­pas lai­ko tar­pas, lai­ko­tar­pis, kad ga­lė­tu­me da­ry­ti tam tik­ras iš­va­das, įžvelg­ti ko­kias nors pro­ble­ma­ti­kos ten­den­ci­jas su min­ti­mi, kaip rei­kė­tų to­bu­lin­ti re­gu­lia­vi­mą, jei­gu rei­kė­tų. Ma­nau, rei­kė­tų pa­lauk­ti dar bent po­rą me­tų ir ta­da ana­li­zuo­ti si­tu­a­ci­ją ir spręs­ti, ar rei­kė­tų to­bu­lin­ti.

O tai, kad daug yra pa­duo­da­ma in­di­vi­du­a­lių skun­dų, o ne­daug yra pri­ima­ma nag­ri­nė­ti, man at­ro­do, kad pa­čio­je pra­džio­je, nes tai yra tik pa­ti pra­džia, ga­li­ma sa­ky­ti, na­tū­ra­lus pro­ce­sas ir reiš­ki­nys, ma­no ma­ny­mu, ki­taip net ir ne­ga­li bū­ti. Kiek aš esu su­si­pa­ži­nęs su in­di­vi­du­a­lių skun­dų ne­pri­ėmi­mo prak­ti­ka ir ar­gu­men­tais, do­mi­nuo­ja, jei­gu aš ne­klys­tu, prie­žas­tis, pa­gal ku­rią la­biau­siai at­si­sa­ko­ma, tai bū­tent ne­ži­ny­bin­gu­mas. Tai yra krei­pia­ma­si ne dėl tų tei­sės ak­tų kon­sti­tu­ci­nės ati­tik­ties ver­ti­ni­mo, dėl ku­rių tu­ri kom­pe­ten­ci­ją Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas.

An­tra, kiek pa­me­nu, prie­žas­tis yra, kad pra­leis­tas, pa­vyz­džiui, ter­mi­nas. Gal­būt ne an­tra pa­gal reikš­min­gu­mą prie­žas­tis, bet dėl pra­leis­tų krei­pi­mo­si ter­mi­nų – ke­tu­rių mė­ne­sių. Taip pat ne­iš­nau­do­tos vi­sos vi­daus gy­ny­bos prie­mo­nės ar­ba ten ki­to­kių for­ma­lių tam tik­rų da­ly­kų ne­ati­tin­ka.

Bet ma­ne džiu­gi­na, kad dėl tei­si­nių mo­ty­vų ne­bu­vi­mo, dėl ko bū­tų at­si­sa­ky­ta pri­im­ti in­di­vi­du­a­lų skun­dą, – ši prie­žas­tis yra ga­na ne­daž­na, tai yra la­bai ne­daug in­di­vi­du­a­lių skun­dų bu­vo at­si­sa­ky­ta pri­im­ti, nes ne­bu­vo tei­si­nių mo­ty­vų. Aš ma­nau, kad tos prie­žas­tys, ku­rios do­mi­nuo­ja, yra, ma­tyt, iš­tai­so­mos bran­di­nant šį ins­ti­tu­tą, tai­kant jį prak­ti­ko­je kol kas be jo­kio tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo įsi­ki­ši­mo.

PIRMININKAS. Lai­kas, skir­tas klaus­ti, jau bai­gia­si. Pas­ku­ti­nis klau­sia V. Ąžuo­las. Nė­ra. Dėl ve­di­mo tvar­kos – V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Vis dėl­to ski­ria­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ją ir 15 mi­nu­čių klaus­ti – tai toks nesu­si­pra­ti­mas. Čia nė­ra ei­li­nis klau­si­mas.

PIRMININKAS. Taip pa­ra­šy­ta Sta­tu­te.

V. BAKAS (MSNG). Aš siū­ly­čiau pra­tęs­ti dar šiek tiek lai­ką, nes yra daug už­si­ra­šiu­sių pa­klaus­ti ir tai tik­rai svar­bu.

PIRMININKAS. Man at­ro­do, ko­le­gos, frak­ci­jo­se vi­si tu­rė­si­te ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Vis dėl­to dar mes tu­ri­me nu­ma­ty­ti lai­ką ap­svars­ty­ti Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­rius. Aš vis dėl­to siū­lau lai­ky­tis Sta­tu­to rei­ka­la­vi­mų ir ne­pra­tęs­ki­me.

Vis tiek čia ga­na daug už­si­ra­šiu­sių, vi­si bet ku­riuo at­ve­ju ne­pa­klaus. Ačiū kan­di­da­tui ir…

V. MIZARAS. Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui ir Sei­mo na­riams.

PIRMININKAS. …tuo­met pra­de­da­me nag­ri­nė­ti ki­tą klau­si­mą. Tie­sa, prieš tai – ko­mi­te­tas, aiš­ku, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Sei­me nu­ma­to­me svars­ty­mą ge­gu­žės 18 die­ną. Frak­ci­jos ir Miš­ri gru­pė gra­fi­ką yra ga­vu­sios, ti­kiuo­si, kad vi­si su­ge­bės su­de­rin­ti tin­ka­mą lai­ką su­si­tik­ti su kan­di­da­tu.

 

12.29 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos sudarymo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-472 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­da­ry­mo“ pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pri­sta­tau nu­ta­ri­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­da­ry­mo“. Šian­dien pra­de­da­me nau­jos Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­da­ry­mą. Pa­gal VRK įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ko­mi­si­ja yra su­da­ro­ma iš ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko, ku­rį siū­lo Sei­mo Pir­mi­nin­kas, tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­siū­ly­tų dvie­jų aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių as­me­nų, ku­riuos Sei­mas ski­ria slap­tu bal­sa­vi­mu, Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos pa­siū­ly­tų dvie­jų aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių as­me­nų, ku­riuos Sei­mas taip pat ski­ria slap­tu bal­sa­vi­mu, ir Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­siū­ly­tų dvie­jų aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių as­me­nų, ku­riuos Sei­mas ski­ria taip pat slap­tu bal­sa­vi­mu. Taip pat į ko­mi­si­jos su­dė­tį įei­na par­ti­jų, ga­vu­sių Sei­mo na­rių man­da­tų dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, pa­siū­ly­ti as­me­nys, tu­rin­tys aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir dar­bo rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je pa­tir­ties.

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­riais Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas siū­lo rink­ti Š. Lie­kį ir A. Vaiš­nį. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nist­rė siū­lo I. Mi­la­šiū­tę ir J. Ud­rį, o Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­ja siū­lo L. Mar­ti­nai­ty­tę ir A. Puk­są. Taip pat siū­lo­ma skir­ti VRK na­riais šiuos par­ti­jų pa­siū­ly­tus kan­di­da­tus: J. Bau­šy­tę Li­be­ra­lų są­jū­džio siū­ly­mu, M. Čer­kaus­ką Lais­vės par­ti­jos siū­ly­mu, O. Kil­ki­no­vą Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos siū­ly­mu, G. Ma­tie­ku­vie­nę Tė­vy­nės są­jun­gos Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų siū­ly­mu, J. Pan­kaus­ką Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos siū­ly­mu, J. Pet­ru­šaus­kie­nę Dar­bo par­ti­jos siū­ly­mu. Šian­dien pri­sta­to­mi kan­di­da­tai ati­tin­ka for­ma­liuo­sius įsta­ty­mo ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Dėl vi­sų kan­di­da­tų bu­vo kreip­ta­si į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą, kad bū­tų pa­teik­tos iš­va­dos pa­gal Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 9 straips­nį. At­sa­ky­mai yra gau­ti, ne­nu­sta­ty­ta ap­lin­ky­bių, dėl ku­rių kan­di­da­tai ne­ga­lė­tų ei­ti pa­rei­gų Vy­riau­sio­jo­je rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką ski­ria Sei­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ko tei­ki­mu. Ke­liais žo­džiais no­rė­čiau pri­sta­ty­ti ma­no tei­kia­mą kan­di­da­tū­rą į šią po­zi­ci­ją,

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke Sei­mui siū­lau skir­ti J. Pet­ke­vi­čie­nę. Tai yra pui­ki tei­si­nin­kė, ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, tu­rin­ti di­de­lę dar­bo Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je pa­tir­tį ir dar­bo VSD pa­tir­tį. 2006–2009 me­tais va­do­va­vo Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai. J. Pet­ke­vi­čie­nei te­ko da­ly­vau­ti ir aka­de­mi­nė­je veik­lo­je, ves­ti se­mi­na­rus ir pa­skai­tas pro­fe­si­nės eti­kos ir ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos klau­si­mais, taip pat ir Sei­mo na­riams, ir ki­tiems po­li­ti­kams. Nuo 2019 me­tų kan­di­da­tė yra Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos na­rė. Ti­kiu, kad ji už­tik­rins skaid­rų ir pro­fe­sio­na­lų ko­mi­si­jos dar­bą. Kvie­čiu Sei­mą pa­lai­ky­ti šią kan­di­da­tū­rą. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar pa­sa­ky­siu, kaip to­liau mes or­ga­ni­zuo­si­me kan­di­da­tū­rų svars­ty­mą. Jei­gu pa­gei­dau­ja, su­teik­si­me žo­dį trum­pai pa­si­sa­kyti kan­di­da­tei į ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kes. Na, jau nu­si­sto­vė­jo tra­di­ci­ja, kad kiek­vie­nam ki­tam kan­di­da­tui į ko­mi­si­jos na­rius žo­dis ne­su­tei­kia­mas, bet kiek­vie­nas kan­di­da­tas pri­va­lės at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rių klau­si­mus, o klau­sian­čių kvie­čiu nu­ro­dy­ti, į ku­rį kan­di­da­tą krei­pia­tės, kam ad­re­suo­ja­te klau­si­mą. Pir­mi­nin­kė gal­būt trum­pai pri­sis­ta­tys, ta­da ga­lės at­si­sės­ti ša­lia ki­tų kan­di­da­tų, nes ne­ži­no­me, kiek čia kam bus klau­si­mų, kad ne­rei­kė­tų vi­są lai­ką sto­vė­ti tri­bū­no­je. Jei­gu pir­mi­nin­kė pa­gei­dau­ja, kvies­čiau į tri­bū­ną.

J. PETKEVIČIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Iš tie­sų pa­siū­ly­mas ei­ti ši­tas at­sa­kin­gas pa­rei­gas bu­vo ne­ti­kė­tas, pa­sa­ky­siu są­ži­nin­gai, nu­ste­bi­no, svars­čiau, ver­ti­nau, ko­kios at­sa­kin­gos tos pa­rei­gos yra, ir su­ti­kau kan­di­da­tuo­ti. Trum­pai pa­pil­dy­siu apie sa­ve, ko gal dar nė­ra vie­šo­jo­je erd­vė­je, kad ne­gai­šin­čiau jū­sų lai­ko. Tai du mo­men­tai. Pir­mas. Ma­no ry­šiai su po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, su ver­slais, kon­cer­nais ir pa­na­šiai. To­kių ry­šių nė­ra, jo­kių to­kių ry­šių ne­tu­riu. Ma­no tur­tas, ka­dan­gi jau ke­le­tą me­tų vie­šai ne­pri­va­lau de­kla­ruo­ti, yra bu­tas Drus­ki­nin­kuo­se. Čia tiek pa­pildy­ti.

Kiek te­ko su­si­pa­žin­ti su Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos si­tu­a­ci­ja, tai yra kas man la­biau­siai vie­šo­jo­je erd­vė­je kren­ta į akis, tai VRK ir, ma­nau, po­li­ti­kų lau­kian­tis iš­šū­kis – elek­t­ro­ni­nio bal­sa­vi­mo rin­ki­mų sis­te­ma, jos su­kū­ri­mas, jos te­sta­vi­mas, pi­lo­ti­niai ban­dy­mai ir pa­na­šiai. Tai yra la­bai rim­ta, bet ne­ma­nau, kad tai nė­ra įgy­ven­di­na­ma. Ma­tau svar­biau­sią iš­šū­kį Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos.

Apie po­ky­čius, ku­rie gal­būt vie­ni yra svar­bes­ni VRK, ki­ti ma­žiau svar­būs, bet kas kri­to la­biau­siai į akis, tai ko­mi­si­jos at­lie­ka­mų ty­ri­mų efek­ty­vu­mas, at­lie­ka­mų ty­ri­mų ter­mi­nai, spren­di­mų nuo­sek­lu­mas, bū­ti­nas po­li­ti­nės re­kla­mos ste­bė­se­nos mo­der­ni­za­vi­mas. Ką vis­gi ma­nau, tai ne­tu­rė­tų iš­gąs­din­ti nei VRK na­rių, nei tuo la­biau sek­re­to­ria­to dar­buo­to­jų, bet ma­nau, kad bū­ti­nas Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos veik­los au­di­tas, va­di­na­mo­ji ga­li­my­bių, grės­mių, sil­pny­bių ir stip­ry­bių ana­li­zė, nes veik­los po­ky­čiai ga­li­mi tik tuo at­ve­ju, kai ži­no­me, ko­kios vie­tos yra stip­rios, ko­kios sil­pnos. Be abe­jo, per­žiū­rė­jus do­ku­men­tus la­bai no­rė­tų­si VRK veik­los reg­la­men­tą vis­gi pa­keis­ti, kad bū­tų efek­ty­ves­nis dar­bas.

Be abe­jo, tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas ir rin­ki­mų sis­te­mos to­bu­li­ni­mas la­bai svar­bu ir no­rė­tų­si, kad vis­gi ei­tu­me link… Ma­čiau, jau da­bar yra pa­kan­ka­mai pa­reng­tas pro­jek­tas. Dėl Rin­ki­mų ko­dek­so pa­ren­gi­mo ir reg­la­men­ta­vi­mo. Be abe­jo, VRK ga­lė­tų pri­si­dė­ti kaip tei­si­nin­kai, kaip prak­ti­kai, o įsta­ty­mų lei­dė­jui tai bū­tų ne­ma­ža pa­ra­ma.

Ką ga­liu pa­ža­dė­ti? Trum­pai. Du da­ly­kus ga­liu pa­ža­dė­ti šim­tu pro­cen­tų – tai sa­vo ne­ša­liš­ku­mą ir ben­dra­dar­bia­vi­mą, ir, aiš­ku, ben­dra­vi­mą su ju­mis vi­sais. Ti­kiu, kad Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos esa­mi ir bū­si­mi na­riai, ku­rie tei­kia­mi, ir VRK sek­re­to­ria­tas yra ir bus vie­nin­ga, stip­ri, są­ži­nin­gai dir­ban­ti ko­man­da, nes be ko­man­dos, ma­nau, dar­bas nie­kur nė­ra įma­no­mas. Tai­gi at­si­duo­du jū­sų klau­si­mams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip jums pa­to­giau, ar čia sto­vė­ti, ar pri­sės­ti prie ko­le­gų?

J. PETKEVIČIENĖ. Gal ga­liu at­si­sės­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai. Da­bar klau­si­mai. Pir­ma­sis – M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (DPF). Iš tik­rų­jų ma­no klau­si­mas bū­tų tiek kan­di­da­tei į pir­mi­nin­kus, tiek gal­būt ku­riam nors iš ko­mi­si­jos na­rių, ku­ris bus drą­siau­sias at­sa­ky­ti į to­kį klau­si­mą. Vi­so­se pa­sau­lio ša­ly­se, taip pat ir Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, per pre­zi­den­to rin­ki­mus iš­ki­lo vi­sa ai­bė klau­si­mų dėl bal­sa­vi­mo sau­gu­mo, pa­ti­ki­mu­mo, dėl to, kaip tu­rė­tų bū­ti bal­sai skai­čiuo­ja­mi.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me ne vie­ną dis­ku­si­ją. Ir man pa­čiam yra te­kę da­ly­vau­ti Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je dėl in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo ga­li­my­bių ir jų sau­gu­mo. Vis tik­tai vi­sos tos dis­ku­si­jos ne­pa­tei­kė aiš­kių at­sa­ky­mų, kaip šian­die­ni­nia­me pa­sau­ly­je tu­rė­ti vi­siš­kai tva­rią, sau­gią, skaid­rią sis­te­mą.

Kaip jūs ma­no­te, ar bū­tų spren­di­mas, ką dis­ku­si­jo­se įvar­di­no ne vie­nas eks­per­tas, kad jei­gu žmo­gus per in­ter­ne­ti­nę ban­ki­nin­kys­tę tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­tik­rin­ti sa­vo bal­są, kaip jis bal­sa­vo, ir vi­są lai­ką tai bū­tų pri­ei­na­ma, ar tai ne­už­tik­rin­tų de­mo­kra­tinės tva­rios sis­te­mos ir skaid­ru­mo bet ku­rio bal­sa­vi­mo, kad kiek­vie­nam žmo­gui bū­tų aiš­ku, kad jo bal­sas pa­ten­ka ten, kur jis ir tu­ri pa­tek­ti? O gal­būt siū­ly­tu­mė­te ko­kį nors ki­tą me­to­dą tam, kad mes ži­no­tu­me, kad mū­sų rin­ki­mų ir bal­sa­vi­mo sis­te­ma yra skaid­ri, ir ne­rei­kė­tų tiek varg­ti, kaip da­bar yra vargs­ta­ma, kai yra skai­čiuo­ja­mi bal­sai? Dė­kui.

PIRMININKAS. Pir­mi­nin­kei klau­si­mas tuo­met.

J. UDRIS. Aš ga­lė­čiau at­sa­ky­ti. Pre­ten­den­tas į VRK na­rius J. Ud­ris. Aš jau tris ka­den­ci­jas esu bu­vęs VRK na­riu ir in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo klau­si­mus esu nag­ri­nė­jęs nuo 2005 me­tų, taip pat man yra te­kę dirb­ti ir ste­bė­ti in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­mą gy­vai ne tik Es­ti­jo­je, bet ir ki­to­se vals­ty­bė­se. Taip pat te­ko dirb­ti su kom­pa­ni­jo­mis, ku­rios bū­tent pa­sau­li­niu ly­giu įvai­rio­se ša­ly­se ir įvai­riais bal­sa­vi­mo lyg­me­ni­mis die­gia to­kius spren­di­mus.

Aš ger­bia­mam Sei­mo na­riui ga­liu at­sa­ky­ti, kad bal­sa­vi­mo pa­ti­ki­mu­mą iš tik­rų­jų le­mia du kom­po­nen­tai, ku­rie yra vi­siš­kai skir­tin­gi. Pir­mas iš jų yra so­cia­li­nis ir rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo bal­sa­vi­mo sis­te­ma kom­po­nen­tas. Kaip pa­vyz­dį pa­sa­ky­siu: Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nis teis­mas yra baigęs klau­si­mą dėl elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo svars­ty­mo Vo­kie­ti­jo­je bū­tent dėl to, kad di­džio­ji da­lis rin­kė­jų nė­ra pa­kan­ka­mai tech­niš­kai iš­pru­sę, kad ga­lė­tų pa­si­ti­kė­ti sis­te­ma. Kai kal­ba­te apie ban­ki­nin­kys­tę, vis dėl­to tai yra pi­ni­gai, yra au­di­tuo­ja­ma, yra skaid­ru, at­vi­ra, pro­ce­sai ma­to­mi, o elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo at­ve­ju bal­sa­vi­mų slap­tu­mas yra es­mi­nis de­mo­kra­tinių rin­ki­mų veiks­nys, ta­čiau yra tech­ni­nių prie­mo­nių (tai ir es­tai tam tik­ra pras­me nau­do­ja, ki­ti spren­di­mai), kaip už­tik­rin­ti pa­tik­ri­na­mu­mą, ar bu­vo įskai­ty­tas bū­tent toks bal­sas, kaip jis bu­vo pa­teik­tas. Tech­ni­nių prie­mo­nių tam yra. Klau­si­mas yra, kad įsi­ti­kin­tu­me, kad tos prie­mo­nės iš tik­rų­jų vei­kia, rei­ka­lin­gas ne­ma­žas tech­ni­nis iš­si­la­vi­ni­mas ir ne­ma­žai ži­nių, kad tu­rė­tu­me gi­lų ir iš­sa­mų rin­ki­mų sis­te­mos tik­ru­mą. O di­džio­ji rin­kė­jų da­lis yra ki­tų, sa­vo sri­čių spe­cia­lis­tai, tai ir mo­ky­to­jai, ir gy­dy­to­jai, ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, ir be­dar­biai, ir kas tik no­ri, ir jie ne­bū­ti­nai tu­ri tų ži­nių, kad ga­lė­tų lįs­ti į ma­te­ma­ti­nius krip­tog­ra­fi­jos niu­an­sus.

Trum­pai at­sa­kant – taip, mes tu­ri­me kur­ti to­kią sis­te­mą, ku­ria rin­kė­jai pa­si­ti­kė­tų, su­pras­tų, kaip ji vei­kia, ir ati­tin­ka­mai, ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, tuos spren­di­mus dėl in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo ga­li­ma da­ry­ti ten, kur rin­kė­jui at­vyk­ti į bal­sa­vi­mo vie­tą bal­suo­ti tra­di­ci­niu bū­du yra ga­na su­dė­tin­ga. Kal­bant apie bal­sa­vi­mą už­sie­ny­je, spren­di­mai yra. Kai bus su­kur­tas ir eks­per­tams pri­sta­ty­tas tech­ni­nis pro­to­ti­pas, bus ga­li­ma ver­tin­ti, sau­gus jis ar ne­sau­gus. O pas­kui jau yra so­cia­li­niai kom­po­nen­tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau klau­sia R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų kan­di­da­tei į pir­mi­nin­kes, nes taip pa­bai­gė žo­džiais „at­si­duo­du klau­si­mams“, taip su­in­tri­ga­vo toks da­ly­kas. At­si­duo­ti, ži­no­te, ne­la­bai įma­no­ma šiai val­dan­čia­jai dau­gu­mai ar­ba par­duo­ti sa­vo sie­lą ir ti­kė­ji­mą, kas ir­gi ga­li bū­ti, nes jūs sa­vo kal­bo­je pa­sa­kė­te, kad at­si­ri­bo­ja­te nuo kon­cer­nų ir pa­na­šiai, o, kaip ži­no­te, par­ti­jos, ku­rios esa­te tei­kia­ma, bū­tent tas kon­cer­nas tą par­ti­ją val­dė ir tvar­kė, ir to­liau vyks­ta teis­mi­niai gin­čai, VRK ty­ri­mus ti­ria, tad ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, kaip jūs ga­lė­si­te at­si­ri­bo­ti.

Bet man ky­la ki­tas klau­si­mas. Kaip ži­no­te, Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja, tvir­tin­da­ma apy­gar­dų ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kus ir kai apy­lin­kių ko­mi­si­jos apy­gar­das tvir­tin­ta, at­si­žvel­gia į pa­tir­tį, ži­nias ir dar­bą rin­ki­mų me­tu. Da­bar žiū­riu aš jū­sų CV ir esu nu­ste­bęs: ar­ba čia yra klai­da, ar dar kas nors, gal ga­li­te įvar­din­ti, ka­da jūs dir­bo­te bet ko­kio­je ko­mi­si­jo­je – ar tai apy­lin­kės ko­mi­si­jo­je, ar tai apy­gar­dos ko­mi­si­jo­je? Kaip ma­tau, kaž­ka­da esa­te dir­bu­si ir no­ta­ro pa­dė­jė­ja Drus­ki­nin­kuo­se, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ir­gi siū­lo sa­vo at­sto­vus tiek į apy­lin­kių ko­mi­si­jos, tiek į apy­gar­dos ko­mi­si­jos na­rius. Ar bu­vo­te, ar ne? Ar ne­bus keis­ta, kai žmo­gus be pa­tir­ties ver­tins ki­tus ir skirs į pa­rei­gas, kur rei­ka­lau­ja­ma pa­tir­tis.

Ki­tas da­ly­kas, ką jūs vei­kė­te nuo to lai­ko, kai bai­gė­te dar­bą Drus­ki­nin­kų no­ta­rų biu­re 2009 me­tais? Ma­tau, baigė­te dar­bą, vis dėl­to da­bar 2021 m. ge­gu­žės 11 d. – il­gas lai­ko tar­pas. Pa­tir­tis, ži­nios, ko­mu­ni­ka­ci­ja ir to­bu­lė­ji­mas – tai ne­at­sie­ja­ma žmo­gaus da­lis. Ką jūs vi­są tą lai­ko­tar­pį vei­kė­te?

J. PETKEVIČIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Pir­miau­sia apie ne­ša­liš­ku­mą, tik­rai ne­pai­sant to, ko­kia par­ti­ja de­le­guo­ja ir tei­kia, tai ne­tu­ri jo­kios reikš­mės. Ne­tu­riu jo­kių ry­šių, tik­rai bū­siu ir bu­vau vi­są gy­ve­ni­mą ne­ša­liš­ka. Šim­tas pro­cen­tų.

Dėl dar­bo pa­tir­ties. Iš tie­sų ne­tu­riu ką slėp­ti, ne­su dir­bu­si jo­kio­je rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je, to ne­su­gal­vo­si, bet to ir ne­rei­ka­lau­ja įsta­ty­mas. Ma­nau, kad Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas yra vi­sų pir­ma ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas, vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas, ir kar­tu su ko­mi­si­jos na­rių, tu­rin­čių ne­ma­žą dar­bo pa­tir­tį rin­ki­mų ko­mi­si­jo­se, ko­man­da ga­lė­tų sėk­min­gai veik­ti. O va­do­vau­ja­mo­jo dar­bo pa­tir­ties tik­rai tu­riu la­bai daug.

Ko­dėl ne­dir­bau pus­an­trų me­tų? Tie­siog tik­rai as­me­ni­nės ap­lin­ky­bės. Aš jau pen­ke­ri me­tai esu iš­vy­ku­si iš Vil­niaus dėl as­me­ni­nių ap­lin­ky­bių, nes tie­siog rei­kė­jo pa­dė­ti sa­vo se­niems tė­vams dar­buo­tis. O Drus­ki­nin­kuo­se ras­ti dar­bą yra la­bai sun­ku, tai aš jo ir ne­tu­rė­jau. Vėl­gi čia jū­sų ver­ti­ni­mas. Tai bu­vo tik as­me­ni­nės ap­lin­ky­bės.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas kan­di­da­tei į pir­mi­nin­kes taip pat bus apie VRK dar­bą. Pa­ly­gi­nę dvi ins­ti­tu­ci­jas – VRK ir VTEK, mes ma­to­me ga­nė­ti­nai di­de­lį skir­tu­mą. VTEK’as, ypač mums, po­li­ti­kams, yra to­kia tik­rai po­zi­ty­vi ins­ti­tu­ci­ja ta pras­me, kad tu vi­sa­da pa­skam­bi­nęs ga­li gau­ti kon­sul­ta­ci­ją, net ir to­kiais at­ve­jais, kai, tar­kim, no­ri kaž­ką de­kla­ruo­ti ir ne­ži­nai, kaip tai pa­da­ry­ti. Tuo tar­pu rin­ki­mų me­tu su VRK mes su­si­du­ria­me daž­niau­siai esant to­kiai si­tu­a­ci­jai, kai ne­aiš­ku, kaip in­ter­pre­tuo­ti tai­syk­les, kaip pa­žy­mė­ti re­kla­mą ir ki­tus da­ly­kus, ta­čiau pa­skam­bi­nęs į VRK daž­niau­siai gau­ni tam tik­rą at­sa­ky­mą, kad mes nie­ko ne­ga­li­me pa­dė­ti ir at­sa­ky­ti, jei­gu bus skun­das, ta­da tir­si­me ir nu­sta­ty­si­me, ar yra pa­žei­di­mas.

Klau­si­mas la­bai pa­pras­tas. Ar gal­vo­ja­te įdieg­ti ko­kią nors kon­sul­ta­vi­mo sis­te­mą, kad bū­tų ne tik tas skun­dų prin­ci­pas, bet ir kaž­koks iš­anks­ti­nis kon­sul­ta­vi­mas po­li­ti­nėms jė­goms, kaip elg­tis vie­no­je ar ki­to­je si­tu­a­ci­jo­je?

J. PETKEVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. At­sa­ky­siu vi­sų pir­ma dėl VRK re­ko­men­da­ci­jų. Tik­rai kri­to į akis, kad tu­rė­tų bū­ti su­kur­tas tam tik­ras VRK re­ko­men­da­ci­jų ir kon­sul­ta­ci­jų me­cha­niz­mas. Po­li­ti­nės re­kla­mos, ste­bė­se­nos me­cha­niz­mas, va­di­na­mo­ji re­kla­mos gau­dyk­lė, tu­rė­tų bū­ti ir­gi to­bu­li­na­ma. Per­žiū­rė­jus vi­sus VRK spren­di­mus, ga­li­ma juos sis­te­min­ti ir tuo­met pa­reng­ti ati­tin­ka­mas re­ko­men­da­ci­jas, pre­ven­ci­nes re­ko­men­da­ci­jas, kad bū­tų dau­giau aiš­ku­mo. Jei­gu trum­pai, tai gal­būt tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau kal­bin­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kę, nes man di­džiau­sia in­tri­ga, kad ne­tei­kia­ma da­bar­ti­nė pir­mi­nin­kė, ku­ri tik­rai ne­bu­vo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pro­te­guo­ta va­do­vė. At­virkš­čiai, man re­gis, kad ji vi­siems bu­vo nuo­sek­liai tei­sin­ga. Ti­kiu, kad ir nau­jo­ji pir­mi­nin­kė bus to­kia sa­vo dar­be. Ger­bia­ma nau­jo­ji pir­mi­nin­ke, kaip jums at­ro­do, ar yra pliu­sas, ar mi­nu­sas, kad jū­sų ko­man­da, nors ir iš so­li­džių žmo­nių, yra vi­siš­kai nau­ja?

Ant­ras da­ly­kas. Ar jū­sų ar­ti­miau­sio­je dar­bo­tvarkėje nu­ma­to­ma per­žiū­rė­ti rin­ki­mų apy­gar­dų ri­bas? Tai ir pa­ro­dys jū­sų at­spa­ru­mą po­li­ti­nėms jė­goms, po­li­ti­kų spau­di­mui. Ačiū.

J. PETKEVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų tei­kia­ma nau­ja Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­dė­tis ne­bus nau­ja. Į na­rius tei­kia­mi bu­vę VRK na­riai, tai­gi tu­rin­tys pa­kan­ka­mą pa­tir­tį. Tai vie­na.

Dėl dar­bo­tvarkės. Tik­rai ne­su­da­ri­nė­ju dar­bo­tvarkės, ne­bū­da­ma pa­skir­ta ir pa­tvir­tin­ta. Tai tiek at­sa­kiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Nė­ra sa­lė­je? Nė­ra. To­liau M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). At­si­sa­kau, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Tuo­met klau­sia M. Ma­ti­jo­šai­tis.

M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bus kan­di­da­tei į VRK pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Iš es­mės pri­sis­ta­ty­mo me­tu jūs kaip ir pri­sta­tė­te, kad in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo pa­ren­gia­mie­ji dar­bai, sa­ky­ki­me, to grun­to pa­dė­ji­mas ir tęs­ti­nu­mas, yra vie­ni iš svar­biau­sių pri­ori­te­ti­nių dar­bų pro­gra­mo­je. Tas la­bai svei­kin­ti­na, nes įsta­ty­mi­nė ba­zė jau pa­reng­ta pra­ei­to Sei­mo, šio Sei­mo pri­ta­ri­mas yra pla­tus. Ne­se­niai Pa­sau­lio lie­tu­vių ko­mi­si­ja taip pat pa­tvir­ti­no re­zo­liu­ci­ją, įpa­rei­go­da­ma ins­ti­tu­ci­jas dės­nin­gai, sis­te­min­gai siek­ti pir­mo­jo ban­do­mo­jo in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo bent jau Pa­sau­lio lie­tu­vių apy­gar­do­je. Ar ma­ty­tu­mė­te al­ter­na­ty­vų iš­plės­ti tai į sa­vi­val­dos rin­ki­mus ir gal­būt į Sei­mo rin­ki­mus?

J. PETKEVIČIENĖ. Be abe­jo, kal­bė­da­ma apie ši­tą iš­šū­kį – elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo sis­te­mos su­kū­ri­mą, tu­riu min­ty­je ne tik ku­riuos vie­nus rin­ki­mus. Tai tu­rė­tų ap­im­ti vi­są bal­sa­vi­mo sis­te­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Bent jau ma­no ma­ny­mu, taip tu­rė­tų bū­ti. Ta­čiau, kaip ir ko­le­ga kal­bė­jo, tai yra su­dė­tin­gas pro­ce­sas ir Vy­riau­sio­jo­je rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je dir­ban­tys trys in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai vie­ni to ne­pa­da­rys. Tam tu­ri bū­ti su­telk­tos vi­sos kiek įma­no­ma ir VRK, ir gal­būt net ki­tų ins­ti­tu­ci­jų spe­cia­lis­tų pa­jė­gos, ka­dan­gi ne vien tech­no­lo­gi­niai spren­di­mai – ypač šiais lai­kais, dez­in­for­ma­ci­jos ir me­la­gie­nų lai­kais, ši sis­te­ma tu­ri bū­ti pa­ti­ki­ma ir tu­rė­ti ypa­tin­gą pa­si­ti­kė­ji­mą vi­suo­me­nė­je. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau klau­sia J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pre­ten­den­te į pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, šian­dien tur­būt dau­giau­sia klau­si­mų ten­ka jums. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, kaip jūs žmo­giš­kai ver­ti­na­te Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos įsta­ty­mo 6 straips­nio rei­ka­la­vi­mus pre­ten­den­tui? Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui nė­ra rei­ka­la­vi­mo bū­ti­nai tu­rė­ti pa­tir­ties rin­ki­mų ko­mi­si­jo­se, o 7 straips­ny­je ei­li­niam ko­mi­si­jos na­riui bū­ti­na pa­tir­tis, ar tai bū­tų sa­vival­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos, ar pre­zi­den­to, ar ki­tų rin­ki­mų. Kaip jūs ma­no­te, kaip tai pa­veiks jū­sų dar­bą, kai ko­mi­si­jos na­riai tu­rės tik­rai dau­giau pa­tir­ties ne­gu jos pir­mi­nin­kas, kaip jūs pa­ti ver­ti­na­te, ar tai ne­bū­tų pri­va­lo­mas rei­ka­la­vi­mas ir pir­mi­nin­kui to­kią pa­tir­tį tu­rė­ti? Ačiū.

J. PETKEVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų ne­su įsta­ty­mų lei­dė­jas, įsta­ty­mas yra toks, koks yra.

Kaip ver­ti­nu? Ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas yra va­do­vas. Ko­mi­si­ja yra ko­le­gia­li. Ji su­da­ro­ma iš na­rių, tu­rin­čių pa­tir­ties rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je. Ar tai yra tei­sin­ga, ar ne, ne man ver­tin­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, iš tie­sų klau­si­mas tur­būt ak­tu­a­liau­sias – apie fi­nan­sus. Ne­ži­nau, ar jūs, prieš tei­kiant jū­sų kan­dida­tū­rą, kal­bė­jo­te su Sei­mo Pir­mi­nin­ke dėl fi­nan­sa­vi­mo per­spek­ty­vos, nes tur­būt šiek tiek žino­te, ar­ba ar­ti­miau­siu me­tu su­si­pa­žin­si­te, apie si­tu­a­ci­ją ir ko­mi­si­jos na­rių, ko­mi­si­jų na­rių savi­val­dy­bė­se, kiek­vie­no­je apy­lin­kė­je, koks yra dar­bo už­mo­kes­tis ir kaip su­dė­tin­ga iš tie­sų kom­pe­ten­tin­gų ko­mi­si­jų na­rių pri­trauk­ti. At­ly­gis iš tie­sų dau­ge­liu at­ve­jų yra tik­rai ne­pro­porcin­gas.

Ar jūs ap­ta­rė­te su Sei­mo Pir­mi­nin­ke ir kaip sprę­si­te vi­sos ko­mi­si­jos fi­nan­si­nę ge­ro­vę? Tur­būt su­pran­ta­me, kad ko­ky­biš­kas dar­bas ir fi­nan­sai yra ly­gy­bės žen­klas ir kad vi­si to sie­kia­me. Ar bus pa­lai­ky­mas Sei­mo Pir­mi­nin­kės ir kaip jūs sprę­si­te bū­tent šiuos iš­šū­kius? Ačiū.

J. PETKEVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų kon­kre­čių su­mų nie­kas ne­ap­ta­ri­nė­jo ir ne­bu­vo to­kio tiks­lo. Kiek te­ko su­si­pa­žin­ti su Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos stra­te­gi­niu vei­k­los pla­nu, tai fi­nan­sai nė­ra ski­ria­mi di­de­li. Juo­lab ten nė­ra taip pat mi­nė­to mū­sų elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo fi­nan­sa­vi­mo nu­ma­ty­ta. Tai la­bai ak­tu­a­lus klau­si­mas. Ta­čiau ne vien pi­ni­gais ga­li­ma ska­tin­ti są­ži­nin­gai ir ge­rai dirb­ti. Tuos da­ly­kus, be abe­jo, rei­kės per­žiū­rė­ti ir, kaip mi­nė­jau, tą pa­da­ry­ti ga­lė­si­me įsi­ver­tin­da­mi sa­vo ga­li­my­bes, grės­mes, stip­ry­bes bei sil­pny­bes.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Sa­vo klau­si­mą taip pat ad­re­suo­siu kan­di­da­tei. Ger­bia­ma kan­di­da­te, jūs pa­mi­nė­jo­te, kad siek­si­te to­bu­lin­ti VRK reg­la­men­ta­vi­mą ir veik­lą. No­riu pri­min­ti, kad vis dėl­to jū­sų veik­la yra su­sais­ty­ta įsta­ty­mais, pir­miau­sia Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos įsta­ty­mu ir vi­sais ki­tais su rin­ki­mais su­si­ju­siais įsta­ty­mais. Šiuo me­tu vyks­ta mū­sų Sei­mo dar­bo gru­pės, skir­tos rin­ki­mų sis­te­mos per­žiū­rai, dar­bas, ku­ris tu­ri bū­ti baig­tas iki ru­dens se­si­jos. Ko­kius pa­siū­ly­mus jūs pla­nuo­ja­te pa­teik­ti? Jei­gu pla­nuo­ja­te, ar tik­rai su­spė­si­te?

Ir an­tra ma­no klau­si­mo da­lis kon­kre­tes­nė – dėl tre­čių­jų as­me­nų da­ly­va­vi­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­se. Tai yra as­me­nys, ku­rie nė­ra po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viai ir nė­ra vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos sklei­dė­jai, bet jie vei­kia pro­ak­ty­viai per spau­dos lei­di­nius, per in­ter­ne­ti­nę TV, so­cia­li­nius tin­klus, teik­da­mi… ar­ba tei­gia­mą, ar­ba nei­gia­mą in­for­ma­ci­ją sklei­džia apie kan­di­da­tus ir par­ti­jas, kon­kre­čius ko­mi­te­tus. Kaip jie tu­rė­tų da­ly­vau­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je, nes jie pro­ak­ty­viai da­ly­vau­ja, tu­ri ir fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius? Kaip jūs ma­ty­tu­mė­te šios nau­jos, sa­ky­ki­me, rin­ki­mų prak­ti­kos reg­la­men­ta­vi­mą? Ačiū.

J. PETKEVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų, kaip ir mi­nė­jau, Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja per Sei­mo Pir­mi­nin­ką ga­li tu­rė­ti ir tu­ri įsta­ty­mų lei­dy­bos ini­cia­ty­vos tei­sę ir sa­vo siū­ly­mus tu­ri ga­li­my­bę teik­ti. Tai vie­nas mo­men­tas. Kaip ir sa­kiau dėl tei­si­nio Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos veik­los reg­la­men­ta­vi­mo, vis dėl­to reg­la­men­to per­žiū­rė­ji­mas, ma­no nuo­mo­ne, yra bū­ti­nas. Ma­nau, kad tam pri­tars ir Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­riai, ro­dys ini­cia­ty­vą, ak­ty­viai da­ly­vaus tvir­ti­nant nau­ją VRK reg­la­men­tą.

Į ką dar no­rė­jau at­kreip­ti dė­me­sį, tai dėl tre­čių­jų as­me­nų da­ly­va­vi­mo. Vis dėl­to ne­pa­kan­ka­mas ir čia yra reg­la­men­ta­vi­mas, ma­no ma­ny­mu, nes po­li­ti­nės re­kla­mos on­li­ne są­vo­ka nė­ra iki ga­lo tin­ka­ma ir pri­tai­ky­ta šioms die­noms. Kaip yra reg­la­men­tuo­ja­ma, na, ne­juo­kau­siu ne­truk­dy­da­ma jū­sų lai­ko, ta­čiau bū­nant rin­ki­mų kam­pa­ni­jos da­ly­viu ir sa­vo as­me­ni­nė­je pa­sky­ro­je pa­ra­šant sa­vo nuo­mo­nę ar­ba sa­vo ka­čiu­ką ar šu­niu­ką nu­fo­tog­ra­fuo­jant… Ga­li­ma vi­saip tai in­ter­pre­tuo­ti ir pa­va­din­ti, kad to­kiu bū­du da­ro­ma įta­ka rin­kė­jams ir pa­na­šiai. Bet tu­rė­tų bū­ti tiks­les­nė, daug tiks­les­nė po­li­ti­nės re­kla­mos so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se są­vo­ka. Ir ne tik so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se va­di­na­mo­jo on­li­ne.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Vi­sų pir­ma aš no­rė­čiau pa­svei­kin­ti esa­mą Rin­ki­mų ko­mi­si­ją ir pir­mi­nin­kę, gai­la, jos nė­ra, mes į Sei­mą ne­su­ge­bė­jo­me pa­kvies­ti. Tik­rai dar­bas pa­da­ry­tas di­de­lis. Or­ga­ni­zuo­ti rin­ki­mus per pan­de­mi­ją yra iš­šū­kis, ir tik­rai ga­na sklan­džiai tai vy­ko. Tai tik­rai ačiū da­bar­ti­nei Rin­ki­mų ko­mi­si­jai.

Ir, aiš­ku, klau­si­mas pir­mi­nin­kei ar­ba kam nors ki­tam, kas iš­ma­no ar kam įdo­mi ta sri­tis. Štai pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je kal­bė­jo­me apie ne­tei­sė­tą įta­ką rin­ki­mams, apie ne­skaid­rų fi­nan­sa­vi­mą rin­ki­mų kam­pa­ni­jų, įvai­rių in­te­re­sų gru­pių įta­ką. Ir čia, ma­nau, VRK tu­ri už­tik­rin­ti, kad rin­ki­mai vyk­tų pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus. Čia yra pa­grin­di­nė mi­si­ja.

Ma­no klau­si­mas. Ar ma­to­te čia pro­ble­mą ar­ba kas nors iš pre­ten­den­tų ją čia ma­to ir ko­kių ga­li­ma ti­kė­tis po­ky­čių ar pa­siū­ly­mų? Da­bar, aki­vaiz­du, iš kai ku­rių rin­ki­mų kam­pa­ni­jų mes ma­to­me, kad, ne­pai­sant iš­orės ver­tin­to­jų, pa­vyz­džiui, rin­ki­mams ski­ria­mos su­mos ski­ria­si kar­tais, tuo tar­pu VRK pro­ble­mos ne­ma­to. Čia toks ma­no klau­si­mas, ar čia ma­to­te pro­ble­mą ir ko­kių po­ky­čių ga­li­te im­tis?

J. UDRIS. Jei­gu ga­li­ma, aš dar pa­dė­siu pre­ten­den­tei į pir­mi­nin­kes at­sa­ky­ti į tą klau­si­mą. Iš tie­sų jū­sų iš­kel­ta pro­ble­ma jau ne pir­mą kar­tą. Kiek aš at­si­me­nu, jau 2009 me­tais mes tą klau­si­mą kė­lė­me. Aki­vaiz­du, kad šian­dien to­kie įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mai, kaip an­tai, pa­vyz­džiui, drau­di­mas skleis­ti po­li­ti­nę re­kla­mą pir­ma­ja­me laik­raš­čio, dien­raš­čio ar žur­na­lo pus­la­py­je nie­kaip ne­re­zo­nuo­ja su po­li­ti­ne re­kla­ma pir­muo­se in­ter­ne­to por­ta­lų pus­la­piuo­se, ku­rie yra skai­to­mi žy­miai žy­miai dau­giau ne­gu tra­di­ci­nė spau­da.

Tas pats su ta reg­la­men­ta­vi­mo da­li­mi, kai Lie­tu­vos re­kla­mos sklei­dė­jai pri­va­lo de­kla­ruo­ti po­li­ti­nės re­kla­mos įkai­nius, ta­čiau nei feis­bu­kas, nei gug­las, nei ki­tos nuo­lat at­si­ran­dan­čios nau­jos in­ter­ne­to ži­niask­lai­dos prie­mo­nės ne­tu­ri to­kios pa­rei­gos, jos ne­dek­la­ruo­ja tų įkai­nių.

Ki­tas da­ly­kas, kad so­cia­li­niai tin­klai tu­ri ga­li­my­bę, ne­pai­sant tų jų tu­ri­mų vi­di­nių pri­va­čių kon­tro­lės prie­mo­nių, tu­ri te­ori­nes ga­li­my­bes pa­pil­do­mai skleis­ti. Tai yra, sa­ky­ki­me, de­kla­ruo­ti VRK po­li­ti­nės re­kla­mos už 10 tūkst., o iš ko­kios nors tre­čio­sios vals­ty­bės pri­va­taus sub­jek­to pa­pil­do­mai už to­kią pa­čią re­kla­mą dar su­mo­kė­ti 0,5 mln. Tai nie­kur ne­bus de­kla­ruo­ta ir nie­kaip ne­bus at­skleis­ta. Tos pro­ble­mos yra ir iš tik­rų­jų rei­kė­tų per­žiū­rė­ti iš prin­ci­po po­li­ti­nės re­kla­mos reg­la­men­ta­vi­mą, pri­tai­ky­ti jį šiuo­lai­ki­nėms re­a­li­joms ir bū­tent taip su­dė­lio­ti, kad ne tik­tai VRK fi­nan­sa­vi­mo kon­tro­lės sky­rius tuo už­si­im­tų, bet ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Ta pa­ti Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba, ki­tos ga­lė­tų stip­riau į tai įsi­trauk­ti iš­si­aiš­kin­da­mos bū­tent ne­tei­sė­tus fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius.

Ki­ta ver­tus, per di­de­lis ir per daug de­ta­lus reg­la­men­ta­vi­mas ga­li pri­ves­ti prie tos si­tu­a­ci­jos, ku­ri ne kar­tą Lie­tu­vo­je jau bu­vo, kai po­li­ti­nę re­kla­mą bu­vo ga­li­ma skelb­ti tik­tai ka­bi­nant po vie­ną pla­ka­tą vie­no­je apy­lin­kė­je prie me­di­nės len­tos. Tai ir­gi pri­ve­dė prie ga­na liūd­nų pa­sek­mių rin­kė­jų ak­ty­vu­mo ir ap­skri­tai po­li­ti­nio da­ly­va­vi­mo klau­si­mu. Tai tiek.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). No­riu pa­dė­ko­ti L. Mat­jo­šai­ty­tei už pui­kiai at­lik­tą kom­pe­ten­tin­gą dar­bą ir pa­gar­bą vi­soms po­li­ti­nėms par­ti­joms. Tik­rai šiek tiek ap­gai­les­tau­ju, kad jos šian­dien nė­ra. Tik­rai ji ver­ta pa­dė­kos.

Ma­no klau­si­mas kan­di­da­tei bū­tų toks. Jūs iš tri­bū­nos pa­sa­kė­te – esu ne­ša­liš­ka, bet pa­žiū­rė­jus į vie­nos par­ti­jos iš dau­gu­mos pro­gra­mą, iš es­mės jūs vis­ką pa­sa­kė­te, kas yra jų pro­gra­mo­je. Sa­ky­ki­te man, kaip jūs bū­si­te ne­ša­liš­ka, jei­gu tai, kas yra jų pro­gra­mo­je, pa­sa­kė­te iš tri­bū­nos? No­riu pa­lin­kė­ti sėk­mės jums dar­be, jei­gu tap­si­te. Ačiū.

J. PETKEVIČIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Bet jei­gu lei­si­te, aš ta­da jū­sų pa­klau­siu, apie ko­kios par­ti­jos pro­gra­mą jūs pa­klau­sė­te, nes…

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne­no­riu re­kla­muo­ti.

J. PETKEVIČIENĖ. Tik­rai ne­su įsi­gi­li­nu­si nė į vie­nos par­ti­jos po­li­ti­nę pro­gra­mą. Tik­rai.

PIRMININKAS. Tu­rė­tų klaus­ti L. Na­gie­nė. Ne­ma­tau sa­lė­je. Pas­ku­ti­nė klau­sia D. Asa­navi­čiū­tė.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū ger­bia­mam pir­mi­nin­kui. Prieš už­duo­da­ma klau­si­mą ger­bia­mai po­niai J. Pet­ke­vi­čie­nei, no­rė­jau šiek tiek re­a­guo­ti į anks­tes­nį pa­si­sa­ky­mą ir su­tar­ti dėl ter­mi­nų – ne elek­tro­ni­nis bal­sa­vi­mas, o in­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas. Elek­tro­ni­nis bal­sa­vi­mas nu­ma­to­mas kaip ir spe­cia­liuo­se ter­mi­na­luo­se, bal­sa­vi­mo ma­ši­no­se. Tai dėl to su­tar­ki­me. Mes kal­ba­me, ko ge­ro, apie in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­mą grei­čiau­siai Pa­sau­lio lie­tu­vių apy­gar­do­je.

Ger­bia­ma po­nia Jo­lan­ta, klau­si­mas jums. Kiek VRK tu­ri tu­rė­ti in­dė­lio, ko­kią at­sa­ko­my­bę įgy­ven­di­nant in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­mą ir ko­kie bū­tų ter­mi­nai, jū­sų ma­ny­mu? Ačiū.

J. PETKEVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Dėl są­vo­kų tai tik­rai pri­ta­riu, ga­li bū­ti in­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas elek­tro­ni­nių ry­šių prie­mo­nė­mis, tai čia taip. VRK, ma­no ma­ny­mu, tik­rai tu­rė­tų tu­rė­ti tam tik­rą vai­ra­laz­dę ir bū­ti ini­cia­to­rius ir ge­ne­ra­to­rius ši­tos min­ties ir ši­to tiks­lo. Tai čia vie­na­reikš­miai. Tik tiek, kad be po­li­ti­nės pa­gal­bos, be po­li­ti­kų va­lios nie­ko ne­pa­vyks vie­nai VRK, tam tie­siog per sil­pna yra ins­ti­tu­ci­ja tiek dėl žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, tiek dėl fi­nan­si­nių iš­tek­lių, bent jau ma­no ma­ny­mu. Gal dar ko­le­ga ga­lė­tų pa­dė­ti?

J. UDRIS. Jei­gu ga­li­ma, dar at­sa­ky­siu. Kal­bant re­a­lis­tiš­kai ir ži­nant ki­tų ša­lių prak­ti­ką, tai nor­ma­liai pa­reng­ti sis­te­mą, ją iš­tes­tuo­ti ir pa­leis­ti rei­kia ge­rų tre­jų me­tų in­ten­sy­vaus dar­bo. Pi­ni­gų čia tik­rai ne­ga­liu skai­čiuo­ti, bet re­sur­sų vėl­gi… VRK tiek pa­gal sa­vo dy­dį, ga­li­my­bes ir kom­pe­ten­ci­jų ri­bas, sek­re­to­ria­to pa­jė­gu­mus ir taip to­liau iš prin­ci­po nė­ra vie­na pa­jė­gi. Tai yra ir ry­šio už­tik­ri­ni­mas, tai yra ir duo­me­nų cen­trai, tai yra ir šif­ra­vi­mo tech­no­lo­gi­jos. Tai yra in­for­ma­ci­niai kom­po­nen­tai, ku­rie sa­vo su­dė­tin­gu­mu iš prin­ci­po pri­lygs­ta (gru­biai) ket­vir­ta­da­liui e. svei­ka­tos sis­te­mos.

No­rint tai da­ry­ti nor­ma­liai ir tei­sin­gai, o ne kaž­kaip at­bu­lai, iš tik­rų­jų tu­rė­tų bū­ti… Kiek aš at­si­me­nu, dar 2018 me­tais ar anks­čiau Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja bu­vo pa­ren­gu­si In­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­tos, bū­tent įsta­ty­mu nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai, funk­ci­niai rei­ka­la­vi­mai to­kio bal­sa­vi­mo sis­te­mai, ati­tin­kan­tys pa­sau­ly­je pri­pa­žįs­ta­mus stan­dar­tus, ir įpa­rei­go­ta tiek VRK, tiek Vy­riau­sy­bė su­da­ry­ti ga­li­my­bes skir­ti tam fi­nan­sa­vi­mą ir re­sur­sus to­kią sis­te­mą su­kur­ti ir iš­tes­tuo­ti ją smė­lio dė­žės ly­giu, o ga­vus at­sa­ky­mus dėl jos sau­gu­mo, pa­ti­ki­mu­mo ir ati­ti­ki­mo rei­ka­la­vi­mams, jau ta­da žiū­rė­ti, ko­kiais eta­pais ją bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti, įdieg­ti jau į po­li­tiš­kai ak­tu­a­lius rin­ki­mus, gal­būt pra­dė­ti nuo Pa­sau­lio lie­tu­vių apy­gar­dos ar nuo ki­to­kių.

Žiū­rint pla­čiau, mū­sų ma­žai ša­liai to­kia bal­sa­vi­mo sis­te­ma, na, čia iš tik­rų­jų yra dėl in­ter­ne­ti­nio ir elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo są­vo­kų… In­ter­ne­ti­nis be elek­tro­ni­nio yra ne­įma­no­mas, tai yra vie­nas iš elek­tro­ni­nio bal­sa­vi­mo (…). Pa­pras­tai nau­do­ja­mas nuo­to­li­nis, skait­me­ni­nis bal­sa­vi­mas – dar ki­tas ter­mi­nas. Ir kad tei­sin­gai vis­kas bū­tų pa­da­ry­ta, rei­kia vie­ną kar­tą kreip­tis į Sei­mą, kad Sei­mas pa­sa­ky­tų – ge­rai, pa­ban­dom, pa­da­rom, ski­riam tam re­sur­sus ir tu­ri­me at­sa­ky­mą. Ir ta­da bus aiš­ku, žings­nis po žings­nio, ką da­ry­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vi­si, kas bu­vo už­si­ra­šę, tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Baig­si­me šį klau­si­mą su­ta­rę, kad pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu ski­ria­mas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­mas svars­ty­mas Sei­mo po­sė­dy­je – ge­gu­žės 18 die­ną. Nie­kam ne­pri­eš­ta­rau­jant taip ir fik­suo­ja­me. Ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį bai­giame. (Gon­gas) (Bal­sai sa­lė­je) No­ri­te re­gist­ra­ci­jos? Po gon­go ne­ga­li­ma.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialde­mo­kratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frak­cija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.