Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 31, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 57
STENOGRAMA
2021 m. gegužės 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, pradedame gegužės 11 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo narės Editos Rudelienės priesaika
Gerbiami kolegos, gegužės 6 dieną VRK patvirtino naująją Seimo narę. Norėčiau pakviesti Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą priimti priesaiką.
D. ŽALIMAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausioji rinkimų komisija 2021 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-135 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Glavecko įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo Editai Rudelienei“, kuriuo nusprendė, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai Seimo nariu tampa Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmoji Seimo nario mandato negavusi kandidatė E. Rudelienė. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete 2021 m. gegužės 6 d., taigi jis įsigaliojo ir ši Seimo narė gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje. Prieš priimdamas Seimo narės priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai ir teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus ir sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką šis tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, vardą ir pavardę. Vardinį priesaikos lapą priesaiką priėmęs asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti. Kviečiu prisiekti Seimo narę E. Rudelienę.
E. RUDELIENĖ. Aš, Edita Rudelienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė E. Rudelienė prisiekė 2021 m. gegužės 11 d. Seimo posėdyje ir remiantis Konstitucijos 59 straipsniu įgijo visas tautos atstovės teises. Sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname mūsų naująją kolegę E. Rudelienę. Linkiu stiprybės ir sėkmės darbuose.
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. gegužės 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF*). Kreipiuosi į Seimo Pirmininkę ir siūlau tylos minute pagerbti į amžinąjį atilsį išėjusį K. Glavecką, kuris buvo ilgametis Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Siūlau jį pagerbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Valiau Ąžuolai. Gegužės 3 dieną jau turėjome pagerbimo procedūrą – tylos minute Seimas pagerbė mūsų mielą kolegą K. Glavecką per neeilinį posėdį. Dėkoju.
V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti projektą Nr. XIVP-442 iš šios dienos darbotvarkės. Manau, kad tas dokumentas grindžiamas ne faktais, o sąmokslo teorijomis ir nėra reikalo jo svarstyti čia, Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės klausimus 2-6.1 ir 2-6.2. Čia Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Laisvės ar ne Laisvės partijos nariai, frakcijos nariai, man atrodo, padiskutuoti ir pristatyti rezoliuciją dėl šeimų, dėl keliamų klausimų, dėl būsimo maršo tikrai yra būtina ir Seimo nariai turi išsakyti savo poziciją. Aš kreipiuosi ypač į krikščionis demokratus. Ponai krikščionys demokratai, jeigu jūs atsistotumėte čia, prie Seimo tribūnos, ir pasakytumėte, kad nebus, kol mes esame valdančiojoje daugumoje, mes ir neišduosime savo vertybių, žmonės, skirstykitės namo, ir priimtumėte šitą rezoliuciją, ir nebūtų jokių maršų. Šitas maršas bus ar nebus – tai jūsų apsisprendimo klausimas. Neišduokite vertybių.
Pone Masiuli, aš žinau, ką tu man pasakysi, bet gali pasakyti, aš tau atsakysiu – žiūrėk į savus – į M. Majauską, į vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę, į J. Razmą, į kitus, kurie guli ir su sekretorėmis, kai santuoką sudarė ir…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, prašau nešaukti.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš frakcijos vardu kalbėsiu ne apie vertybes, o apie tai, kad prašome išbraukti iš darbotvarkės 2-11 klausimą, tai yra Kriminalinės žvalgybos įstatymą, autorių prašymu. Tačiau kadangi 2-12 klausimas yra įrašytas į darbotvarkę tik dėl to, kad buvo 2-11, tai prašome kartu išbraukti, išbraukti iš darbotvarkės ne tik 2-11, tačiau ir 2-12 klausimą, kad patobulinę 2-11 galėtume kartu svarstyti paskui, turbūt kitą savaitę, abu tuos susijusius projektus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau palinkėti P. Gražuliui parašyti rezoliuciją dėl atgailos už šeimos griovimo darbus.
PIRMININKĖ. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš pripažįstu kiekvieno Seimo nario iniciatyvos teisę, taip pat ir P. Gražulio teisę teikti rezoliucijas. Tačiau girdėdama nuolatinius priekaištus krikščionims demokratams, kurių mūsų frakcijoje, kaip žinote, nėra labai daug, jeigu turime omenyje Krikščionių demokratų bendriją, aš drįstu priminti P. Gražuliui, Seimui ir visai tautai, kad pats reikšmingiausias balsavimas buvo, kai Seimo narių valia buvo bandoma pakeisti Konstitucijos 38 straipsnį ir suformuluoti labai aiškias nuostatas dėl to, kas yra šeima, dėl vyro ir moters vaidmenų papildomumo. Mums tuomet pasisekė sutelkti didžiulę daugumą, tačiau pritrūko vieno balso – vieno balso, kuris tyčia neatėjo balsuoti, kuris už šitos stiklinės sienelės klausėsi, tačiau kažkodėl nebalsavo. Tai buvo didžiausias mano širdies skausmas per visą politinę karjerą ir didžiausias tautos pralaimėjimas. Todėl žmogus, kuris tada tyčia neatėjo balsuoti, aš manau, turėtų atgailauti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Plojimai) P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, man labai gaila, kad V. Aleknaitė-Abramikienė meluoja. (Balsai salėje: „Gėda!“) Aš vėlavau netyčia, nes vyko diskusijos, ir jos faktiškai turėjo tęstis ilgai. (Šurmulys salėje) Mane, aš žurnaliste… Buvau išvykęs iš Seimo. Aš noriu pasakyti, gerbiama Vilija Aleknaite-Abramikiene, reikia 95 balsų, o kur buvo kiti konservatoriai, kodėl jie ne visi buvo? Kodėl jūs matote tik P. Gražulį? Dėl to aš atsiprašau šiandien jau vienuoliktą kartą. Taip, tai buvo klaida. Ir jūs nors kartą atsiprašykite už savo klaidas, o konservatoriams aš noriu pasakyti: išmeskite savo pavadinimą iš partijos pavadinimo, likite liberalų konservatorių partija – tokia, kokia esate, ir neapgaudinėkite žmonių.
Klysti žmogiška, nuodėmėje likti velniška. Aš dešimt kartų, šiandien vienuoliktą kartą atsiprašau. Jūs trečią Seimo kadenciją man tuos dalykus primenate. Nemeluok, Vilija, nes aš paduosiu į tave į teismą, kad aš buvau čia, už langų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Atleiskite – buvo paminėtas mano vardas. Petrai, kad buvai netoliese, paliudytų ir mano buvęs kolega R. J. Dagys. Tikrai paliudytų, tačiau ne apie tai mes kalbame. Mes kalbame, kad pritrūko vieno balso, ir tie blogieji konservatoriai visi balsavo, įskaitant R. Žilinską, amžiną atilsį, bet pritrūko to vieno balso, ir tai buvo didžiulis pralaimėjimas mūsų visai politinei sistemai.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, siūlau kalbėti dėl darbotvarkės. Jau po du kartus pasisakėte ir diskutuojate ne dėl darbotvarkės, gerbiamas Petrai. Prašom, I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėl darbotvarkės. Iš tiesų norėjau pasiūlyti nutraukti tokias diskusijas. Vis dėlto norėčiau kreiptis į kolegas ir paprašyti palikti klausimą dėl rezoliucijos darbotvarkėje. Esu užregistravusi pasiūlymą, kuris, manau, išsklaido abejones, kad Seimas galėtų pasisakyti šiek tiek tikrovę neatitinkančių dalykų kontekste.
O dabar, jeigu pritartumėte pasiūlymui, tai tiktai patvirtintų, kad visas Seimas palaiko tradicines vertybes, tradicinę šeimą ir būtent tokiame kontekste Seimas pasako savo žodį. Tikrai siūlyčiau palikti, tuo labiau kad yra 50 Seimo narių parašai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymus. Apsispręs Seimas dėl to, kas buvo pasiūlyta frakcijų vardu. Pirmiausia turime apsispręsti dėl pirmojo – Laisvės partijos frakcijos vardu siūloma išbraukti Seimo rezoliucijos „Dėl „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ projektą Nr. XIVP-442. Kas pritariate šiam pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 115, balsavo 114 Seimo narių: už – 72, prieš – 37, susilaikė 5. Rezoliucija išbraukta.
Antrasis siūlymas – Darbo partijos frakcijos vardu siūloma išbraukti įstatymo projektą Nr. XIVP-464 ir lydimąjį Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 90, prieš – 14, susilaikė 17. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Autorių prašoma išbraukti įstatymų projektus – klausimus 2-11 ir 2-12, nes tai yra taip pat susiję įstatymų projektai ir tuomet reikėtų juos teikti kartu. Tai yra įstatymų projektai Nr. XIIIP-4567 ir Nr. XIVP-250. Kas pritariate abiejų išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 73, prieš – 33, susilaikė 17. Pasiūlymui pritarta.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Šurmulys salėje) Norite balsuoti dėl darbotvarkės? Gerai, balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 86, prieš – 13, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta.
10.18 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-400(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-400(2). Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją gerbiamą L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegos, šiandien mes svarstome įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektą. Pagrindinis komitetas yra Užsienio reikalų komitetas. Gegužės 5 dienos posėdyje komitetas pritarė šio susitarimo ratifikavimui bendru sutarimu. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada yra pritarti. Jokių pastabų iš Teisės departamento ar iš subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ar iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nėra gauta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Aš paprašyčiau grįžti į tribūną. Kadangi užsirašėte diskutuoti, tai jums suteikiamas žodis. Žinoma, viskas gerai. Prašom.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke, dar kartą. Keletas svarbių momentų, kuriuos, aš manau, turėtų žinoti Seimas prieš apsispręsdamas dėl šios sutarties ratifikavimo.
Pirmiausia Singapūras, atrodo, yra taip toli nuo Lietuvos, tačiau būtina pasakyti, kad Europos Sąjunga ir Singapūras laikosi bendrų pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, kultūrų ir kalbų įvairovę ir tvirtą įsipareigojimą užtikrinti taisyklėmis grindžiamą prekybą pagal daugiašalę prekybos sistemą. Svarbu ir tai, kad Singapūras yra aštuntas, o ASEAN’o regione pirmas pagal dydį Europos Sąjungos tiesioginių užsienio investicijų tikslas.
Pietryčių Azijoje Singapūras neabejotinai yra didžiausias Europos Sąjungos partneris. Jam tenka šiek tiek mažiau nei trečdalis Europos Sąjungos ir ASEAN’o prekybos prekėmis ir paslaugomis ir beveik du trečdaliai visų investicijų tarp šių dviejų regionų. Abipusės investicijos, turiu galvoje Singapūro investicijas Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos investicijas Singapūre, artėja prie pusės trilijono eurų. Daugiau nei 10 tūkst. Europos įmonių turi savo regioninius biurus Singapūre ir įprastai veikia teisinio saugumo ir tikrumo sąlygomis.
Pažymėtina ir tai, kad šis susitarimas yra naujos kartos Europos Sąjungos susitarimas, pirmasis vien tik investicijų apsaugos susitarimas, sudarytas tarp Europos Sąjungos ir trečiosios valstybės.
Susitarimu, kaip jau buvo minėta jį pristatant, bus pakeistos galiojančios dvišalės trylikos Europos Sąjungos valstybių narių ir Singapūro investicijų sutartys. Labai svarbu tai, kad susitarimu bus užtikrinta aukšto lygio investicijų apsauga, skaidrumas ir atsakomybė kartu užtikrinant abiejų susitarimo šalių teisę reguliuoti visais valdžios lygmenimis ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų.
Paskutinis dalykas, kuris akivaizdus susipažinus su susitarimu, yra tai, kad šiuo susitarimu užtikrinama, kad Europos Sąjungos investuotojai Singapūre nebus diskriminuojami, palyginti su Singapūro investuotojais, taip pat jie bus tinkamai apsaugoti nuo neteisėto nusavinimo.
Nekomentuosiu čia dar vienos teisinės institucijos, kuri įsteigiama šiuo susitarimu, – Nuolatinė pirmosios instancijos investicinių ginčų sprendimo kolegija ir apeliacinė ginčų sprendimo kolegija. Jos nariai turės panašią kvalifikaciją kaip Tarptautinio Teisingumo Teismo nariai. Tai taip pat demonstruoja šio susitarimo naują, sakyčiau, aukštesnę kokybę, lyginant su tais susitarimais, kuriuos iki šiolei Europos Sąjunga turėjo su trečiosiomis šalimis.
Taigi kviečiu kolegas, kai balsuosime, pritarti šiam susitarimui, pritarti jo ratifikavimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas po svarstymo numatytas nuo 10 val. 55 min.
10.24 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-401(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją gerbiamą L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Dar vienas susitarimas tarp Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos. Ir vėl – dėl investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas, kurį šiandien svarstome. Gegužės 5 dieną Užsienio reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada yra pritarti, pastabų jie neturi. Kaip ir ankstesnio susitarimo atveju, kokių nors papildomų pasiūlymų iš tų, iš kurių galėjome jų sulaukti, nėra. Taigi kviečiu pritarti susitarimo ratifikavimui, šiam įstatymo projektui, kurį šiandien svarstome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto nuomonę. Kviečiu pasisakyti diskusijoje.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, tikriausiai puikiai žinome, visiems yra žinoma, kokio dydžio yra Singapūras ir koks jis yra, koks yra jo išsivystymo lygis. Vietnamas yra šiek tiek kitokia valstybė. Visų pirma Vietnamas yra besivystanti šalis. Taip, šiandien tai yra gyvybinga ekonomika, kuriai būdinga sparčiausiai ASEAN’o regione auganti vidurinė klasė ir jauna, dinamiška darbo jėga, pasižyminti aukštu raštingumu ir išsilavinimu, palyginti nedideli darbo mokesčiai, geras susisiekimas ir centrinė padėtis ASEAN’o regione. Tai neabejotinai yra privalumai žiūrint investuotojų akimis.
Kitas svarbus momentas kalbant apie Vietnamą yra tai, kad infrastruktūros ir investicijos poreikiai labai viršija šiuo metu turimą viešųjų lėšų sumą, taigi investicijos yra labai pageidaujamos ir laukiamos. Europos Sąjungos ekspertai ir Europos Sąjungos derybininkai vertina ir tai, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius Vietname labai pagerėjo prekybos, verslo ir investicijų aplinka. Kaip ir Singapūro susitarimo atveju, tai antras, jeigu Singapūras buvo pirmas toks susitarimas, naujos kartos susitarimas, tai susitarimas su Vietnamu yra antras toks pavyzdys. Tai yra išskirtinai ir išimtinai investicijų apsaugos susitarimas, sudarytas tarp Europos Sąjungos ir trečiosios valstybės. Anksčiau paprastai tai būdavo susitarimai dėl prekybos ir investicijų. Kaip ir Singapūro susitarimo atveju, susitarimo šalys išreiškė savo įsipareigojimą siekti sukurti daugiašalį investicinių ginčų sprendimų teismą, o tai yra iniciatyva, kurią tvirtai ir nuolat remia Europos Parlamentas, Europos Komisija, kuri būtent ir derėjosi dėl šio susitarimo, ir Europos Sąjungos valstybės narės, tikiuosi, kad ir Lietuva.
Išskirtinis susitarimo su Vietnamu bruožas yra tai, kad jame nemažai dėmesio skirta žmogaus teisėms. Vietnamą sunku lyginti šiuo atžvilgiu su Singapūru, todėl susitarime, jo preambulėje, yra cituojama Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, jos principai ir pagrindinės nuostatos ir Vietnamas yra raginamas jų laikytis. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietname yra ir politinių kalinių, ten yra naudojamas vaikų darbas, todėl Europos Sąjunga šiuo susitarimu su Vietnamu tarsi tiesia ranką ir skatina Vietnamą sutvarkyti, išspręsti šias problemas, kad viso to, tų problemų ir tų blogybių, šioje šalyje neliktų. Kviečiu kolegas pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje daugiau užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio projekto – numatytu laiku.
10.30 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384(2). Kviečiu pranešėjus… Pirmiausia pranešėją Ž. Pavilionį, Užsienio reikalų komiteto pirmininką, kad pristatytų komiteto poziciją.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerai. Labai ačiū, Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė šio įstatymo projektui Nr. XIVP-384(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai bendru sutarimu. Kaip jau minėjau balandžio 13 dieną plenariniame posėdyje, šie užsieniečių teisinės padėties pakeitimai, arba Magnitskio įstatymai, yra rezultatas mūsų bendro darbo ir vienybės dar nuo praeitos kadencijos, kai 2017 metais vėlgi bendru sutarimu tuos Magnitskio įstatymus priėmėme ir uždraudėme į Lietuvą įvažiuoti žmonėms, nusikaltėliams, kurie padarė sunkius nusikaltimus žmogaus teisių, korupcijos, pinigų plovimo atvejais. Mūsų pavyzdžiu pasekė ir kitos Baltijos šalys, Kanada, Jungtinė Karalystė. Šiuo metu tokie įstatymai svarstomi ir Ukrainoje, Moldovoje, Japonijoje, Australijoje. Tačiau šiais metais bendru sutarimu po diskusijų Kultūros komitete, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kartu su Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento teisininkais paruošėme pakeitimą, kuriuo atsižvelgėme taip pat į tarptautinius nusikaltimus, daromus tų užsieniečių, ir papildėme formuluotę kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, patikslinome ją, kuri šiuo metu skamba taip: „Viešai ir (ar) aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikloje“. Dėl šio pasiūlymo jokie teisininkai, įskaitant mūsų Seimo kanceliarijos Teisės departamento, jokių pastabų neturėjo.
Kadangi šis siūlymas vėlgi inicijuotas bendru pozicijos ir opozicijos siūlymu, taip pat ir opozicijos lyderis S. Skvernelis, ir šešėlinis ministras G. Surplys pasirašė, tai būsiu labai dėkingas, kad mes pasiųstume tą signalą tiek tiems, kurie daro tuos nusikaltimus, įspėdami juos apie pasekmes Europos Sąjungoje, tiek tų nusikaltimų aukoms, padrąsindami jas bendru sutarimu kuo vieningiau. Už tai būčiau labai dėkingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto nuomonę.
Kviečiu NSGK nuomonę pristatyti gerbiamą A. Pocių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Transporto veiklos pagrindų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esmė – siūloma sudaryti galimybes Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos realiuoju laiku gauti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės keleivių skrydžio duomenis, reikalingus tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo svarstyta. Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta bendru sutarimu. Sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau. Kol kas mes apie 1-5 klausimą – apie užsieniečių teisinę padėtį kalbame. Ten taip pat jūs turite pristatyti NSGK išvadą. Taip, tai ne Transporto…
A. POCIUS (TS-LKDF). Atsiprašau, ne tą pradėjau…
PIRMININKĖ. Taip, taip. Viskas gerai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Supratau.
PIRMININKĖ. Tiesiog atkreipiu dėmesį.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dėl užsieniečių teisinės padėties. Esmė – siūloma praplėsti Magnitskio įstatymo taikymą. Numatoma, kad šalia kitų draudimų užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui būtų uždraudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis aktyviai remia ir dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikloje. Apsvarsčius komiteto sprendimas yra pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime dėl šio projekto po svarstymo numatytu laiku.
10.35 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2). Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą A. Pocių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto esmė. Siūloma sudaryti galimybes Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos realiuoju laiku gauti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės keleivių skrydžio duomenis, reikalingus tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Komiteto sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 11, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Dėl šio įstatymo po svarstymo apsispręsime balsavimui numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją M. Majauską. Mykolo nėra. Gal galėtų kas nors iš BFK kolegų pristatyti išvadą? (Balsai salėje)
10.37 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392(2) (svarstymas)
Gerai, kadangi laukiame kolegos, šiek tiek lenkiame darbotvarkę, tai aš tada paprašyčiau M. Maldeikį pristatyti darbotvarkės 1-8 klausimą – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-392(2). Pranešėjas – M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Sekundėlę, rasime! Komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase, kad pristatytų komisijos išvadą dėl Azartinių lošimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Priklausomybių prevencijos komisija 2021 m. balandžio 28 d. apsvarstė teikiamą įstatymo projektą. Komisijos sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pateiktą išvadą, kad projektas turi būti notifikuojamas Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu ir, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Bagdoną pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. (Šurmulys salėje)
Taip, dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš norėjau paklausti, kodėl svarstymo metu klausti galima užsirašyti? Čia gal… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Svarstymo metu klausti – ne, bet dėl motyvų arba diskusijai galima užsirašyti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Čia dega tablo.
PIRMININKĖ. Čia užsirašymas, tiesiog yra klaida sistemoje.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju Seimo Pirmininkei už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas svarstė Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pritarė joms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti Seimo nariai. Pirmasis kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, Priklausomybių komisijoje turėjome diskusiją dėl šios įstatymo pataisos. Vis dėlto yra problema, kad šiandien įstatymo projekto rengėjai nėra pateikę jokių priemonių, užtikrinančių nelegalios internetu teikiamos lošimo reklamos, nukreiptos į Lietuvoje esančius vartotojus, ribojimo. Dėl to gali susidaryti situacija, kai legaliai veikiančių ir Lietuvos mokesčius mokančių lošimo veiklos subjektų teisės bus apribotos nepagrįstai, o nelegalių lošimo paslaugų teikėjų atžvilgiu nebus imtasi jokių tinkamų veiksmų.
Taip pat paminėtina, jog visoje Europos Sąjungoje loterija, ypač internetinė loterija, kaip dar viena lošimo rūšis, taip pat privalėjo būti įtraukta, o šiuo metu šiose pataisose tai neįvyko. Taigi skatinamosios reklamos analogiško ribojimo loterijos atžvilgiu nėra nustatyta, o tai vėlgi galima vertinti kaip diskriminacijos išraišką kitų lošimo rūšių atžvilgiu ir konkurencinio pranašumo suteikimą, kuris Europos Sąjungos teisėje yra draudžiamas.
Tikrai pritariu mintims ir siūlymams, kad reikia riboti reklamas ir azartinius lošimus, nuo kurių priklausomybė tikrai yra rimta problema. Pats matau ir visi vartotojai mato, kiek interneto erdvėje yra iššokančių reklaminių langų, kaip sudėtinga juos užgesinti ir kaip lengva jaunus žmones įtraukti ypač į internetinius ir nuotolinius lošimus. Per pandemiją tai išryškėjo, ir pajamos iš nuotolinio internetinio lošimo išaugo kartais. Tai yra akivaizdu ir nieko nesiimti būtų neteisinga.
Bet vėlgi neteisinga situacija, kai Lietuvoje turime dabar galiojančią įstatyminę bazę, kai nepilnamečiai nuo 16 metų gali įsigyti loterijos bilietus. Aš vėlgi manau, kad kaip ir absoliučiai daugumoje Europos Sąjungos šalių, būtent kalbant apie lošimus, loterijos nėra atskirtos nuo visų likusių azartinių lošimų. Todėl aš vis dėlto raginčiau kolegas suformuoti kompleksinį požiūrį į lošimą. Ir jeigu jau teikiame įstatymo pataisas, kuriomis norime riboti reklamą, jos turi apimti ne tik patį draudimą, bet ir aiškius saugiklius, kurie riboja interneto vartotojų prieigą prie nelegalaus lošimo internetu, nes tai irgi yra labai svarbu.
Ir šiandien kol kas Lošimų priežiūros komisija nesiėmė jokių efektyvių veiksmų, kad tai būtų užkardyta. Internete yra pateikiama labai aiški medžiaga, kaip žmonės gali apeiti vadinamąsias apsaugos sienas ir taip naudotis tomis nelegaliomis paslaugomis.
Aš vis dėlto kviesčiau įgyvendinti šio įstatymo atžvilgiu kompleksinę pertvarką, kalbant apie visus azartinius lošimus, kad mes Lietuvoje turėtume nuoseklią įstatyminę bazę, kuri apimtų visas jų rūšis. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje toliau užsirašė kalbėti I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom į tribūną.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš tik norėjau atkreipti kolegų dėmesį, kad šiandien yra svarstymo stadija ir vis dėlto mes svarstome įstatymą, kuris vieną verslo rūšį labai aiškiai apriboja. Nesakau ir tikrai neagituoju už azartinius lošimus, nes jie kelia priklausomybę, bet pajuokaudama pasakysiu, kad ir kava kelia priklausomybę. Argi mes pradėsime drausti nuolaidas kavai?
Manau, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip azartinių lošimų bendrovių komunikaciją susieti su atsakingo elgesio pagrindais, bet neišskirti vienos ūkio šakos ir jai sudaryti papildomus apribojimus esant būtent tokiam reguliavimui, kokį dabar numato įstatymo teikėjai. Todėl siūlyčiau tikrai atkreipti dėmesį į priėmimo stadiją, dar registruoti pakeitimus ir šiandien neskubėti pritarti tokiam variantui, nes, mano manymu, tai nevisiškai teisinga valstybės politika, vykdoma verslo atžvilgiu. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų išgirdome argumentus, kodėl reikia nepritarti įstatymų projektams, kuriais būtų užtikrinta didesnė socialinė atsakomybė, kuriais būtų rūpinamasi žmonėmis, negalinčiais sulaukti jokios pagalbos, įpintais į priklausomybių tinklą ir negalinčiais iš jo ištrūkti. Ir tikrai labai apmaudu girdėti, jog šioje situacijoje žmogui, kuriam tikrai nėra daugiau jokio pasirinkimo, kuris yra užsiregistravęs, nenori lošti, nes jis jau negauna jokios pagalbos, jis neturi ką toliau daryti, priešpriešinamas yra verslo interesas. Su didele pagarba Darbo partijos frakcijos kolegoms, na, tikrai stebina jūsų siūlymas lyginti azartinius lošimus su kava ar cukrumi, ar su, nežinau, dar kokiais nors saldainiais, panašiais dalykais. Aš tikrai esu giliai nustebęs dėl tokios jūsų pozicijos. Aš suprantu, kad jūs ieškote kažkokių subalansuotų variantų, galbūt kompromisų, bet lyginti azartinius lošimus su kava yra tiesiog nekorektiška atžvilgiu tų asmenų, kurie turi labai rimtų problemų, ir jų šeimų narių.
Atkreipsiu dėmesį, kad ypač karantino metu labai sparčiai auga „Nebenoriu lošti“ asmenų registras, tai yra žmonių, kurie turi problemų, kurie negauna pagalbos ir užsiregistruoja tame registre griebdamiesi paskutinio šiaudo, suprasdami, kad tai yra vienintelė galimybė jiems patiems apsiriboti ir kaip nors pabandyti išlipti iš šios priklausomybės.
Antra. Didelė dalis Europos Sąjungos šalių imasi dar radikalesnių priemonių apskritai arba ribodami pačius azartinius lošimus, arba ribodami reklamą. Šiuo atveju mes nei azartinių lošimų, nei reklamos neribojame, mes tik apribojame rinkodaros priemones, kurias taiko azartinių lošimų organizatoriai patys savo namuose, savo portaluose, savo svetainėse. Taigi reklama visiškai nepasikeistų, ji būtų ir toliau tokia pati, kokia ji yra ir šiuo metu. Tos žiniasklaidos priemonės, kurios iš tikrųjų karantino metu smarkiai nukentėjo ir šiandien gauna didelę paramą iš azartinių lošimų reklamos, ir toliau ją gautų. Tai niekaip čia nesikeičia. Mes kalbame tik apie papildomas agresyvias rinkodaros įtraukties priemones, kuriomis yra skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujus ir naujus žaidėjus, kurie jau apsilanko svetainėse, – tokios kaip nemokamas sukimas, nemokamas lošimas, „Pirk vieną – gausi du“ ir panašūs dalykai.
Iš tiesų labai prašau kolegų socialinės atsakomybės ir matyti tas rizikas, į kurias mes einame su nevaldomu azartinių lošimų sektoriumi, tas problemas, kurios tikrai iškils po metų ar dvejų. Mes prisiminsime šios dienos diskusiją kaip tikrai tokią ganėtinai švelnią, atsižvelgiant į tai, kokių problemų, panašu, turėsime azartinių lošimų lauke. Ir jokiais būdais šio įstatymo projekto tikslas nėra demonizuoti azartinių lošimų organizatorius. Tai yra verslo rūšis, teisėta verslo rūšis, bet ji kuria labai dideles neigiamas pasekmes visuomenei ir to mes ignoruoti negalime. Mes turime skirti reikiamą dėmesį ir imtis gana principingų priemonių. Todėl kviečiu, kolegos, tikrai nedvejoti, čia galvoti ne apie verslo interesą, o apie paprastą, eilinį žmogų, kuris turi labai rimtų problemų, ir pagalvoti, kaip galėtume jam padėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, matyt, norėdami tinkamai atsakyti, ar reikia, ar nereikia palaikyti šias pataisas, turėtume kiekvienas sau iškelti klausimą, ko mes norime. Ar mes norime, kad daugiau žmonių loštų, prasiloštų, daugiau būtų įtraukta į tokį laisvalaikio praleidimo būdą, ar vis dėlto norime, kaip kolega Mykolas minėjo, tiesiog leisti legaliam verslui veikti, tokioms, sakykime, pramogoms egzistuoti, bet be dirbtinio skatinimo vis didesnę visuomenės dalį įtraukti. Jeigu manome, kad nereikėtų skatinti, kad vis daugiau žmonių prasiloštų, tai, matyt, nelabai turi logikos ir skatinimas, kad žmonės ateitų arba būtų skatinami lošti gaudami kokias nors arba nuolaidas, arba kokius nors bonusus.
Turbūt tiems, kas nesate susidūrę su lošimo priklausomybės problema tiesiogiai, sunku įsivaizduoti, kiek yra pažeidžiami tie žmonės, kurie turi priklausomybę nuo azartinių lošimų. Jie susiduria su vadinamąja kompulsyvumo problema. Sveikas žmogus į tokius kvietimus, reklamas reaguoja dažniausiai net ir atmetimo būdu, reaguoja galbūt labiau neigiamai – mus nervina, kai kas nors mums bando įpiršti kokią akciją arba pasiūlymą, ypač jeigu tai vyksta nuolat.
Bet žmonės, kurie turi priklausomybę nuo azartinių lošimų, yra labai pažeidžiami ir labai paveikiami, jų elgesys iš tikrųjų yra kompulsyvus. Man yra tekę ne su vienu tokiu žmogumi bendrauti ir teikti pagalbą dar dirbant gydytoju psichiatru. Tikrai jiems savo elgesį yra labai sudėtinga valdyti. Kiekvienas toks papildomas dirgiklis šiems žmonėms mažina galimybę grįžti į normalų gyvenimą, jie tiesiog patiria didesnę riziką atkristi.
Aš manau, argumentai, kurie dabar yra išsakomi šito verslo, kad jeigu nebus leidžiama tokiu būdu skatinti, kas nors persikels į šešėlinę rinką, yra tiesiog pritempti. Gerai prisimenu diskusijas, kai buvo kalbama, kad tas verslas turi būti legalus, kas nori, tada ateis, tokiu būdu leis laisvalaikį, bet tikrai tuo metu nebuvo kalbama, kad reikia kaip nors specialiai dirbtinai skatinti, kad žmonės eitų, loštų, praloštų ar prasiloštų. Aš manau, kad šitos pataisos yra mažų mažiausiai socialiai teisingos, jos tikrai padėtų žmonėms, kurie patiria problemų, susijusių su priklausomybe arba rizikingu lošimu. Tikrai kviesčiau kolegas joms pritarti ir šitas pataisas palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra. Norėčiau pakviesti komiteto pranešėją, nes yra gautos kelios pastabos.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo gautos kelios pastabos iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos ir Seimo Ekonomikos komiteto. Joms komitetas pritarė iš dalies. Jos yra apie tą patį – apie tai, kad reikėtų kreiptis į Europos Komisiją, kad ji įvertintų trijų mėnesių laikotarpį. Komitetas pritaria šiai išvadai iš dalies ir jo pozicija, kad nesant nurodyta direktyvoje, kuria yra kreipiamasi, dėl kurios yra kreipiamasi… kad direktyvoje nesant nurodyta informacinės visuomenės paslaugos požymio visumos, tai yra nėra „asmeniško paslaugų gavėjo prašymo“ požymio, nėra ir pagrindo apie projektą pranešti Europos Komisijai. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ačiū, jūs pristatėte komiteto išvadą. Taigi pritariame komiteto nuomonei. Dėl motyvų užsirašė kalbėti E. Pupinis. Gerbiamas Edmundai, motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų, gerbiami kolegos, su priklausomybėmis turime elgtis gana atsargiai. Reikia pasidžiaugti, kad apribojome tam tikras reklamas – alkoholio ir kitų priemonių, nuo kurių yra priklausomybė. Savaime suprantama, turbūt dar lieka nemažai ką padaryti dar labiau apsaugant.
Iš tikrųjų azartiniai lošimai – viena iš tų priklausomybių, dėl kurių tikrai nukenčia nemažai šeimų. Kai kurie netyčia susivilioja, kai net ir internete žaisdami po kiek laiko gauna didžiules sąskaitas susimokėti mokesčių, ir tada tėvai iš esmės turi mokėti. Turime saugoti nuo tų problemų, ypač per reklamą, kai dalinamos tam tikros priemonės – ateik čia, pažaisi, pažiūrėsi, kaip čia viskas gražu. Dažnai nepatyrusiems pasiseka, po to jie galvoja, kad viską gyvenime galima laimėti, bet taip gyvenime nėra. Iš tikrųjų daugiausia lošimai ir gyvena iš tų nelaimių. Manyčiau, tikrai sveikintinas siūlymas, kad reikėtų apriboti tą reklamą, ypač dalinimą priemonių, ir pasidžiaugti, kad vis dėlto ir informacinės priemonės prisijungia, socialinė reklama, kuri tikrai verčia pagalvoti pradžioje, kol pradedi užsiimti azartiniais lošimais, nes, manau, tai klaidina visuomenę, kuri galbūt ir taip nusiteikusi daug ką laimėti nedirbdama. Manyčiau, turime pritarti ir tikrai saugoti visuomenę, bent jau padėti apsisaugoti jaunam žmogui nuo tos pradžios. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl šio projekto apsispręsime jau netrukus.
10.56 val.
Informaciniai pranešimai
Norėčiau perskaityti gautą Liberalų sąjūdžio frakcijos Seimo posėdžių sekretoriatui adresuotą pareiškimą dėl frakcijos sudėties pasikeitimo: „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi pranešame apie Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos sudėties pasikeitimą. Pranešame, kad Seimo narė E. Rudelienė prisijungė prie Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos ir tapo jos nare.“ Pasirašo frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
10.56 val.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(2), Įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo“ Nr. IX-2088 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5070(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5071(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5072(2), Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5073(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5074(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją M. Majauską. Prašyčiau pristatyti tiek pagrindinį, tiek ir visus lydimuosius, nes yra gana daug lydimųjų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė visus paketo, jam priskirtus, projektus ir balsavo dėl parengtos išvados. Balsavimas buvo: 7 – už, 2 – prieš, nė vienas iš komiteto narių nesusilaikė.
Taip pat yra gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš nežinau, kada mes, Pirmininke, svarstysime pasiūlymus?
PIRMININKĖ. Aš norėčiau paprašyti dabar pristatyti tuos pasiūlymus, kurie yra gauti, kartu taip pat ir komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė siūlymą, kuris iš esmės iškreiptų visą mūsų teisinę sistemą. Jie siūlo Prabavimo rūmų buveinę nustatyti Druskininkuose, ten, kur jie ir dabar yra, ten, kur jie, planuojama, ir toliau liktų. Niekas dėl to nekelia jokių abejonių, nėra jokių net idėjų ir minčių jų iš ten iškelti, bet yra kažkodėl įrašytas siūlymas nustatyti, kad keičiant iš valstybinės įmonės į viešąją įstaigą Prabavimo rūmų buveinė būtų nustatyta Druskininkuose.
Tokį pasiūlymą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Biudžeto ir finansų komitetas jam nepritarė. Nepritarė pateikdamas argumentą, kad nėra nė vienos kitos viešosios įstaigos, kurios buveinės adresas būtų nustatytas įstatymu. Druskininkai tikrai nuostabus miestelis, nuostabus kraštas, bet, nepaisant to, iškreiptų visą teisėkūrą buveinės adreso nustatymas įstatymu. Vienintelės institucijos, kai taip daroma, yra teismai, bet teismų atveju, žinome, yra tam tikra geografinė priskirtis, todėl ir yra įrašoma buveinė. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, jam nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Norėčiau pakviesti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Mūsų komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas trumpai jau minėjo, koks buvo mūsų komiteto siūlymas ir pasakė apibendrinimą, kodėl nepritarė. Mūsų komiteto siūlymas buvo labai konkretus, nes ne tai, kad baimės, per paskutinius ketverius metus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, jeigu gerai prisimenu, tris kartus buvo svarstymas ir bandymas perkelti administraciją iš Druskininkų į Vilnių, todėl mūsų komitetas su tuo klausimu yra susidūręs ir numatė tam tikrą saugiklį, kad priežiūros institucijos buveinė yra priežiūros institucijos patalpose Lietuvos Respublikoje, Druskininkų mieste. Priežiūros institucijos nuolatinių valdymo organų buvimo vieta yra priežiūros institucijos buveinėje. Kodėl buvo argumentai išsakyti, norėčiau šiek tiek paprieštarauti Biudžeto ir finansų komiteto išsakytiems argumentams. Įstatymo projektu pakeičiant valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai juridinį statusą iš valstybės įmonės į viešąją įstaigą sukuriama didelė rizika, kad tuo bus pasinaudota ir įmonės buveinė bus perkelta iš Druskininkų į Vilnių, o Druskininkuose esančios darbo vietos panaikintos. Tai būtų labai žalingas veiksmas, nes Druskininkuose dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kuriuos reikėtų išsaugoti. Gerbiamas pirmininke, kaip minėjau, per praėjusius ketverius metus trys tokie bandymai jau buvo.
Buveinės perkėlimas iš Druskininkų į Vilnių yra tęstinis paslaugų ir galios koncentravimas sostinėje, toliau gilinant netolygumą tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Vyriausybės programoje nustatyta, jog bus įgyvendinama regioninė politika, pagrįsta nuosekliu ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų mažinimu, darbo vietų kūrimu regionuose. Taip pat įtvirtinta, kad ši Vyriausybė sieks, jog regionuose daugėtų darbo vietų, todėl neturėtų būti atliekami priešingi veiksmai. Paminėtas pavyzdys, kad bus teisėkūroje daromas precedentas, paminėta, kad tai bus neigiama, ir pirmininkas paminėjo, kad apylinkių teismai, pagal teritorijas numatyti įstatyme… Bet tai dar ne viskas. Precedentai jau yra padaryti, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme taip pat yra nustatyta, kuriame mieste yra VRK buveinė. Vyriausiosios rinkimų komisijos buveinė yra Vilniuje. Akivaizdu, kad įstatyme galima ir reikia nustatyti įmonės buveinės vietą Druskininkuose. Komitetas šiam siūlymui pritarė bendru sutarimu.
Taip pat, gerbiama Pirmininke, kadangi toliau yra penki lydimieji teisės aktai, noriu informuoti, kad mūsų komitetas visiems lydimiesiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą dėl pagrindinio ir lydimųjų. Dabar norėčiau pakviesti į diskusiją užsirašiusius Seimo narius. Pirmasis kalba Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš plačiai, išsamiai nekalbėsiu, nes R. Juška, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, pateikė mūsų komiteto argumentus, kodėl reikėtų įrašyti buveinės adresą. Aš norėčiau tiesiog dėl Biudžeto ir finansų komiteto pateiktų argumentų, gal ne visai įsigilinę ar kaip, bet nevisiškai argumentuotai pateikė, kodėl neturi būti įrašytas tikslus buveinės adresas. Mūsų, mano argumentai, paneigiantys Biudžeto ir finansų komiteto argumentus, būtų tokie.
Pirmas. Viešųjų įstaigų įstatyme yra nustatyta sąlyga, kad viešosios įstaigos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Mūsų svarstomame įstatymo projekte papildomai nurodant, kad Lietuvos prabavimo rūmų buveinė yra Druskininkuose, – ne prieštarauja, o tik patikslina Viešųjų įstaigų įstatymo normą.
Antras. Civiliniame kodekse nustatyta, kad juridinio asmens buveinė yra vienas iš privalomų juridinio asmens įstatų dokumentų, tačiau konkreti vietovė, adresas ir kita, kur turi būti įsikūrusi buveinė, nustatoma kituose teisės aktuose, šiuo atveju būtų nustatoma mūsų svarstomame įstatyme. Taigi Lietuvos prabavimo rūmų buveinę nustatant Druskininkų mieste, yra įgyvendinama Civilinio kodekso norma, tiksliai nurodant vietovę, todėl argumentas, kad buveinės vietovės nurodymas prieštarauja Civiliniam kodeksui, yra neteisingas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad dar tikslesnė vieta, tai yra konkretus adresas, gatvė, namo numeris, yra nustatoma dar žemesnės galios teisės aktuose, tai yra įstatymuose.
Trečias. Konstitucijoje nustatyta, kad teismų sudarymą ir kompetenciją gali nustatyti tik įstatymas, taigi garantuojant teismų nepriklausomumą, tačiau teismų buveinės nustatymas įstatyme neturi nieko bendra su teismų sudarymu ir jų kompetencija, tai yra teismo nepriklausomumo užtikrinimu. Todėl argumentas, jog negalima vadovautis tuo, kad įstatyme yra nustatoma teismų buveinė, nėra teisingas.
Ir paskutinis argumentas – tai pastebėjimas, kad pagal Civilinį kodeksą juridinio asmens valdymo organai gali būti tiek nuotoliniai, tiek nenuotoliniai. Nuotoliniu valdymo organu laikomas tas, kuris reguliariai sprendžia juridinio asmens veiklos klausimus. Taigi argumentas, kad valdymo organai neskirstytini nei į nuotolinius, nei į nenuotolinius valdymo organus, yra neteisingas ir klaidinantis.
Įvertinus visa tai, kas pasakyta, prašau pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomai pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau diskusijoje kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šio įstatymų projektų paketo tikslas yra labai paprastas ir labai aiškus – perkelti įstaigos buveinę ir vietovę. Vaizdas yra labai aiškus: vadovui yra nepatogu važinėti į Druskininkus, kadangi jis yra iš Vilniaus. Tada suformuosime tokią praktiką, kad reikėtų buveines kelti ten, iš kur yra vadovas. Žiūrint į regioninę politiką, per tą prizmę, tai būtų totaliai antiregioninis įstatymas ir antiregioninis priėmimas. Jeigu mes sakome, kad ne, nėra tokio tikslo, nėra tikslo perkelti buveines, žlugdyti regionus, tai tada pritarkime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicijai, kad būtų įrašyta buveinė. Jokie įstatymai to nedraudžia ir nėra kokių nors suvaržymų, kad negalima to įrašyti. Galima tai įrašyti. Jeigu pritarsime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai, vadinasi, nėra tikslas tą buveinę perkelti į Vilnių ar į kitą didmiestį. O jeigu nepritarsime, tai tada, vadinasi, tikslas ir yra toks – pasiekti, kad buveinė būtų perkelta ten, kur gyvena vadovas. Tad būkime už regioninę politiką, o ne prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nuomonės išsakytos. Norėčiau dėl lydimojo pakviesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją S. Šedbarą, dėl 1-7.6 klausimo, projekto Nr. XIIIP-5074(2). Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pakete buvo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisa. Jos esmė yra tik tokia, kad vietoj žodžių „valstybės įmonės“ įrašome „viešosios įstaigos“ Lietuvos prabavimų rūmų. Visa kita lieka taip, kaip buvę. Komitetas visais dalyvavusiųjų 7 balsais už pritarė tokiam pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Dėl motyvų dėl šio projekto užsirašiusių nėra. Siūlau dėl šio projekto ir dėl pataisos apsispręsti balsavimu, kurį pradėsime netrukus.
Dėl motyvų yra užsirašęs K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Labai trumpai. Aš suprantu, kad mes jau čia norėtume visi balsuoti. Įdėmiai stebiu šį projektą, nes mane domina regionų situacija, manau, kad labai simptomiškas dalykas, kai regionuose institucijos naikinamos, o aš manau, kad jos turėtų būti keliamos į regionus. Ypač tokios institucijos, kurios galėtų ten veikti ir nėra kokios nors centrinės. Labai simptomiška yra ir tai, kad pati idėja iškelti Prabavimo rūmus į Vilnių atsirado praeitą kadenciją valdant valstiečiams. Man teko labai aktyviai pačiam prisijungti prie priešinimosi ir tiek iš Seimo tribūnos, tiek komitete įrodinėti, kad taip nereikia daryti.
Ta idėja dabar kita forma vis tiek sugrįžo. Valstiečiai atsikvošėjo. Dabar V. Ąžuolas kalba priešingai, negu jo kolegos kalbėjo praeitą kadenciją. Gerai, kad taip kalba – taip ir reikia kalbėti, bet jei jie patys tokią regionų politiką vykdė, patys tai darė. Blogai, kad tas tęstinumas kažkiek yra išlikęs. Patvirtinkime tą idėją, pritarkime tai idėjai, kurią siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes jos tęstinumas, toks loginis tęstinumas, egzistuoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl pataisos ir viso projekto apsispręsime jau netrukus.
Mielieji kolegos, kviečiu užimti savo vietas. Pradedame balsavimą.
11.12 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-400(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas. Apsisprendžiame dėl įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-400(2). Kas pritariate šiam projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.13 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-401(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-401(2).
Balsavo 115: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
11.14 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-348(2) (svarstymo tęsinys)
Turime apsispręsti dėl darbotvarkės 1-5 klausimo – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-348(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
11.14 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio balsuojame, yra 1-6 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2).
Balsavo 121 Seimo narys: už – 118, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymui po svarstymo pritarta.
11.15 val.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(2), Įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo“ Nr. IX-2088 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5070(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5071(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5072(2), Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5073(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5074(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5069. Pirmiausia turime apsispręsti dėl gautos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos. Kreipiuosi į komiteto pirmininką R. Jušką, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisą dėl įstatymo projekto – darbotvarkės 1-7.1 klausimas.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto pasiūlymas. Papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnį nauja 2 dalimi: „Priežiūros institucijos buveinė yra priežiūros institucijos patalpose Lietuvos Respublikoje, Druskininkų mieste. Priežiūros institucijos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra priežiūros institucijos buveinėje.“
PIRMININKĖ. Mykolai Majauskai, prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl šios pataisos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, komitetas atidžiai svarstė šį pasiūlymą, suprasdamas ir atidžiai vertindamas regioninę politiką, tačiau nepritarė šiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, nes jo deklaruojamas tikslas nėra niekaip susijęs su konkrečiu pasiūlymu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo įstatymu apibrėžti buveinę Druskininkuose. Nors Druskininkai – nuostabus miestas ir nuostabus kraštas, apibrėžimas įstatyme niekaip iš esmės nekeičia esamo sprendimo užtikrinti, kad buveinė ir liktų Druskininkuose. Ji visada buvo Druskininkuose ir ji liks Druskininkuose. Finansų ministerija, kaip iniciatorė, neturi jokios iniciatyvos ar jokių planų perkelti buveinės iš Druskininkų. Dar daugiau, iš esmės nėra nė vienos institucijos, išskyrus teismus, kurių buveinė būtų apibrėžta įstatymu. Todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes, komitetas nepritarė (už balsavo 7, prieš – 2) šiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pataisos. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš išlieku nuoseklus. Jau gal šešerius ar septynerius metus mes svarstome tą patį klausimą. Jo svarstymas prasidėjo tada, kai praeitą kadenciją, dar valdant valstiečiams, vadovu buvo paskirtas vilnietis. Tas vilnietis nutarė perkelti visą įstaigą ten, kur jis gyvena, nes jam neparanku buvo važinėti iš Vilniaus į Druskininkus, kur yra buveinė. Jeigu mes jau niekaip kitaip negalime išspręsti šito asmens klausimo, tai jau tada keiskime iš tikro įstatymą. Šiaip tai būtų gerai, daug institucijų, kurias mes dabar kuriame, kurias centralizuotai darome, įvairios paslaugų institucijos, kad bent jau padaliniai atsidurtų įvairiuose regionuose. Taip, kai kurie padaliniai yra atsiradę Panevėžyje – visokie call centrai ar buhalteriniai centrai ir panašiai, ir dėl to blogiau nieko neįvyko, viskas labai gerai vyksta. O čia labai mažas yra tas centras, labai nedaug darbuotojų, ir visą laiką ten ir veikė, būtent Druskininkuose. Ir staiga tokių keistų idėjų atsiranda. Aš manau, kad tas kelias darbo vietas tuose pačiuose Druskininkuose, nors ir koks man R. Malinauskas būtų nesimpatiškas, vis tiek reikia išsaugoti ten, o ne kur nors kitur. Čia ne apie asmenybes kalbame, o apie žmones, kurie dirba ir galėtų toliau dirbti. Aš už tokį gal ne visai teisiškai logišką klausimo išsprendimą, tačiau labai aiškų ir vienprasmišką signalą žmonėms ir kitiems.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia aš suprantu, kad šiuo įstatymo projektu, šiuo siūlymu yra išreiškiama begalinė meilė Druskininkams. Aš tikrai po tokia meile pasirašyčiau. Man atrodo, mes visi sutinkame, kad Druskininkai yra tas kraštas, į kurį visi norime nuvažiuoti ir ten praleisti laiką, ir taip pat norime užtikrinti, kad ten būtų ir darbo vietos, ir būtų išlaikyta regioninė politika.
Tačiau aš niekaip nesuprantu. Gerbiami kolegos, mes ne tik čia galime jausmus reikšti, bet mes turime priiminėti įstatymus. Pabrėžiu – nėra nė vienos institucijos, kuri įstatymu turėtų apibrėžtą buveinę. Čia būtų precedentas – pirmą kartą gyvenime mes į įstatymą įrašytume viešosios įstaigos buveinę, šiuo atveju pasirinkdami Druskininkus.
Aš kviečiu galbūt tuos jausmus ir meilę išreikšti kitokiais būdais ir tikrai paieškoti racionalesnių sprendimų, kaip padėti ir paremti Druskininkus, nes šiuo sprendimu mes niekaip nepakeistume Druskininkų situacijos, nes ta buveinė ten buvo ir jinai ten liks, niekas neturi jokios intencijos iš Druskininkų ją iškelti. Toks deklaratyvus mūsų požiūris tiesiog neturi jokio racionalaus pagrindimo, todėl aš siūlau balsuoti prieš ir nepritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Turime apsispręsti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos. Kas pritariate jai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 72, prieš – 29, susilaikė 21. Pataisai pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ne dėl vedimo tvarkos, o replika po balsavimo. Aš prisimenu, kad turbūt iki 1994 metų Žuvininkystės tarnyba buvo Klaipėdoje. Kai tarnybos vadovu, Žuvininkystės tarnybos vadovu, buvo paskirtas buvęs paukštyno direktorius, gyvenantis Vilniuje, tada Žuvininkystės tarnyba buvo iškelta į Vilnių, tik praėjusioje kadencijoje grąžinta į Klaipėdą. Šitaip ir kuriama regioninė politika. Paskyrus generalinį direktorių ar vadovą, gyvenantį kitur, regionas netenka tam tikros institucijos. Suprasdamas teisinį kritišką požiūrį į tokią formuluotę, vis dėlto manau, kad turime galvoti apie valstybės įstaigų decentralizavimą ir dekoncentravimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių dėl viso projekto nėra. Taigi turime apsispręsti dėl 1-7.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIIIP-5069. Balsuojame.
Balsavo 118: už – 101, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymui po svarstymo pritarta.
Kadangi pagrindiniam yra pritarta, ar galėtume lydimiesiems – klausimams nuo 1-7.2 iki 1-7.6 pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.24 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 119, balsavo 116: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Taigi, balsavimus šioje stadijoje baigėme.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Algimanto Valantino skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-462 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Algimanto Valantino skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-462. Kviečiu Prezidento vyriausiąją patarėją pranešėją J. Šovienę. Pateikimas.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus teikia Lietuvos apeliacinio teismo teisėją A. Valantiną. Jums leidus, pristatysiu pretendentą.
Teisėjas A. Valantinas turi 36 metų teisinio darbo patirtį, iš jų 22 metus dirba teisėju. Teisėjo karjerą A. Valantinas pradėjo 1994 metais Jonavos rajono apylinkės teisme. Vėliau ėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo bei šio teismo pirmininko pareigas. Keletą metų A. Valantinas ėjo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo bei šio teismo pirmininko pareigas. Nuo 2016 metų A. Valantinas yra Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. 2016–2021 metais ėjo šio teismo pirmininko pareigas.
Iki paskyrimo teisėju A. Valantinas dirbo Kaišiadorių rajono prokuratūros tardytoju, Širvintų rajono prokuratūros prokuroru, vyriausiuoju prokuroru. Dirbo Teismų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2005–2010 metais A. Valantinas ėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas. Nuo 2016 metų iki šiol jis yra Teisėjų tarybos narys, 2018–2021 metais ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.
A. Valantinas yra dalyvavęs rengiant Teismų, Prokuratūros įstatymų, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimų ir papildymų projektus. Teisėjas savo ilgamečiu darbu teismų sistemoje yra užsitarnavęs Lietuvos teismų bendruomenės pasitikėjimą ir pagarbą. Kolegos teisėją A. Valantiną apibūdina kaip konstruktyvų, dalykišką ir geranorišką, reiklų sau.
A. Valantinas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėja baudžiamąsias bylas. Teisėjas yra sukaupęs ilgą ir įvairiapusę darbo su baudžiamosiomis bylomis nuo tardytojo iki aukščiausios grandies teismo teisėjo patirtį. Sukaupta patirtimi A. Valantinas dalinasi ir su teismų bendruomenės nariais, studentais, yra lektorius Teisėjų mokymų centre, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos narys, baigiamųjų egzaminų komisijos narys. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija A. Valantiną pripažino vienu tinkamiausiu eiti Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento vardu prašyčiau palaikyti A. Valantino kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu gerbiamą A. Valantiną.
A. VALANTINAS. Gerbiama Seimo Pirmininke, garbūs Seimo nariai, jaučiuosi šiek tiek nejaukiai šioje tribūnoje, nors, ko gero, galėčiau, matyt, drąsiai sakyti, kad iš teisėjų pastaruoju metu dažniausiai Seime lankausi. Lankiausi kitu statusu, tai yra lydėdavau kolegas, kurie pretenduodavo į Apeliacinį teismą. Šiandien turiu pristatyti save jums ir iš tikrųjų galvojau, ką reikėtų pasakyti, ir supratau, kad be galo sudėtinga yra per kelias minutes pamėginti save kaip nors pateikti. Jeigu žmogaus gyvenimą, teisininko karjerą, kuri trunka jau per 30 metų, būtų galima apibūdinti per kelias minutes, tai būtų labai paprasta. Iš tikrųjų ir patarlė tokia yra, kad sutinka pagal išvaizdą, palydi pagal kitus dalykus. Aš tikrai nesiruošiau ir negalvojau čia pasakyti kokią nors ugningą kalbą, kuri galėtų leisti susidaryti apie mane gerą nuomonę. Aš net neabejoju, kad dauguma iš jūsų mane pažįsta, žino mano darbus, ir, matyt, tos mano kalbos nebepakeis jūsų sprendimo. Jūs turite apsisprendimą, turite begalę informacijos šaltinių, kuriais galima remtis, ir, matyt, tai nulems jūsų vienokį ar kitokį sprendimą.
Trumpai apie save. Prezidento patarėja jau mane pristatė. Iš tikrųjų per ilgą, sakyčiau, teisininko karjerą teko būti įvairiose pozicijose, tiek prokuratūrą perėjau nuo žemiausio laiptelio iki generalinio prokuroro, tiek ir teismų sistemoje teko ir apylinkės teisme dirbti, teko ir apygardos teisme. Dabar paskutinius šešerius metus – Lietuvos apeliaciniame teisme. Be jokios abejonės, leidžiu pasakyti, kad turiu žinių, turiu patirties, ir aš net neabejoju, kad tiek mano žinios, tiek patirtis galėtų būti ir bus, jeigu taip atsitiktų, reikšmingos ir dirbant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Puikiai suprantu, kad tai yra teismas, kuris formuoja teismų praktiką, ir būtent visuomenė, piliečiai, visada žiūri, ką pasakys Aukščiausiasis Teismas, koks taškas bus padėtas. Šiuo atveju tenka apgailestauti, kad iš tikrųjų ta teisminė praktika formuojama per bylas. Kartais, kol ta byla pasiekia Aukščiausiąjį Teismą, deja, bet tenka pasakyti, būna sulaužomas ne vieno žmogaus likimas. Mano požiūriu, kad, matyt, Aukščiausiasis Teismas turėtų aktyviau, ko gero, dalyvauti šitame procese, nelaukti konkrečios bylos. Mes puikiai matome ir stebime teisėkūros procesus, mes suprantame, dėl ko ir kam koks įstatymas yra priimtas, ir aš manau, kad galime dar ankstyvesnėje stadijoje kalbėti su kolegomis, su tyrėjais, su prokurorais, su teisėjais ir bandyti išsiaiškinti to įstatymo prasmę ir esmę, kad iš tikrųjų būtų padaroma kuo mažiau klaidų.
Šiaip, kalbant apie galimybes dirbti Aukščiausiajame Teisme, aš jau minėjau, kad iš tikrųjų turiu didelę patirtį, suprantu, kaip atsiranda byla, kaip ji tiriama, kokie veiksniai tai lemia. Aš net neabejoju, kad tos žinios, be jokios abejonės, padės labiau suprasti ir įvertinti, pasakyti tam tikras įrodymų vertinimo taisykles. Manau, kad tai yra Aukščiausiojo Teismo duona, aš manau, kad galėčiau savo patirtimi, savo žiniomis prisidėti prie šios institucijos darbo, jeigu būčiau paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Esu pasiruošęs atsakyti į visus jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už prisistatymą. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bakas. Pirmininkavimą perduotu pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pretendente, kai vyko vienas stambiausių politinės korupcijos „Leo LT“ sandoris, jūs buvote generalinis prokuroras, visuomenė jus ragino kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Tuo metu jūs atsisakėte tai daryti, tai liudija jūsų vieši paaiškinimai, raštai. Tuo metu K. Čilinskas taip apibūdino prokuratūros veiklą, kai kalbame apie milijardus, prokuratūros mašina sunkiai paleidžiama ir tarnybos nepradeda tirti žalos valstybei. Antras aspektas, jūs dabar paliekate pareigas Apeliaciniame teisme, kai jį drebina korupcijos skandalai. Mano klausimas. Kodėl jūs bijojote ginti viešąjį interesą, kada buvo daromas, jau dabar pripažinta, žalingas sandoris, tai yra neatlikote savo pareigų? Ir antras klausimas. Ar jums nebuvo žinoma apie jūsų vadovaujamame teisme ir teismų sistemoje bylų skirstymo manipuliacijas, prekybą teisingumu ir ką jūs darėte kaip vadovas ir teismų savivaldos, kad būtų užkirstas kelias korupcijai teismuose, prekybai teisingumu?
A. VALANTINAS. Ačiū už klausimą. Be galo sudėtingi klausimai. Aišku, tenka grįžti šiek tiek atgal, 10–11 metų, jeigu ne daugiau. Tai jūs puikiai suvokiate, ko gero, kalbant apie „Leo LT“ sukūrimą ir išardymą. Šioje situacijoje, aš pasakyčiau, ten teisės nebuvo daug, ten buvo ekonominiai, politiniai dalykai. Ir iš tikrųjų, matyt, nereikėtų mums niekada žaisti procesų, o turėtų suveikti tie mechanizmai, kurie yra patys efektyviausi ir geriausi. Ir aš manau, kad tuo metu tų mechanizmų, tiek politinių, tiek kitokių, buvo, jie vėliau ir suveikė. Kaip jūs žinote, šiandien to „Leo LT“ nėra. Aš nemanau, kad ten buvo klaidingas sprendimas. Taip, visada buvo, yra ir bus raginančių elgtis vienaip ar kitaip, bet aš visada vadovaujuosi savo galva.
Atsakant į antrą jūsų klausimą, iš tikrųjų klausimas suformuluotas taip, tarsi aš viską būčiau žinojęs, toleravęs ir panašiai, ir panašiai. Žinoma, kiekvienas mes turime teisę taip manyti, bet aš atsakingai ir drąsiai pasakau, kad ne taip buvo. Ir iš tikrųjų teismo pirmininkui neįmanoma sukontroliuoti tam tikrų dalykų. Tam yra tarnybos, kurios dirba, kurios atlieka darbą. Ir aš šiandien iš šitos tribūnos galiu tik apgailestauti, kad ta byla dar teismo nepasiekė, nors jau eina treti metai.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ačiū. Toliau klausia S. Lengvinienė.
S. LENGVINIENĖ (LF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamas pretendente, kaip žinote, dekriminalizacijos įstatymas, kuriuo siekiama už nedidelį narkotikų kiekį panaikinti baudžiamąją atsakomybę ir ją perkelti į administracinę, visuomenės priimamas labai nevienareikšmiai. Koks būtų jūsų kaip teisininko, kaip teisėjo, dirbusio įvairių instancijų teismuose ir, be kita ko, buvusio generaliniu prokuroru, požiūris į šį įstatymo projektą ir problemą? Ačiū.
A. VALANTINAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų žinau apie tokį įstatymo projektą. Matyt, labai aiškiai reikėtų pasakyti, kad perkėlimas į kitą kodeksą, jeigu taip galima pasakyti, į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nereiškia, kad taip besielgiantys asmenys išvengtų atsakomybės. Ir europiniai teismai ne kartą yra pažymėję, kad mūsų Administracinių nusižengimų kodeksas – tai yra mažasis Baudžiamasis kodeksas.
Žinoma, kalbant apie įstatymų kaitą, visada, matyt, reikia atsakyti į klausimą, o ko mes siekiame? Taip, mūsų visuomenė turi problemą su asmenimis, kurių yra nemažai, kurie vartoja narkotines, psichotropines medžiagas. Ir klausimas, ar kriminalinėmis bausmėmis mes galime paveikti, pakeisti, įbauginti? Atsakymas, matyt, negalėtų būti vienareikšmis. Be jokios abejonės, Baudžiamasis kodeksas tam tikrą vaidmenį vaidina, bet jis tikrai nesprendžia problemos.
Kalbant apie šį konkretų įstatymą ar jo pataisas, aš manyčiau, kad į Baudžiamąjį kodeksą reikėtų pažiūrėti sistemiškai. Mes kalbame, kad tam tikras veikas perkelsime į Administracinių nusižengimų kodeksą, bet pamirštame, kad kodekse yra ir kitų straipsnių (pavyzdžiui, narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda), kur, nepriklausomai nuo kiekio, tai yra sunkus nusikaltimas. Jeigu mes jau ką nors darome šioje srityje, tai reikėtų labai sistemiškai pažiūrėti į Baudžiamąjį kodeksą ir tada imtis pataisų.
Aš girdžiu, ir tai yra sakoma, kad taip mes išvengsime ar sumažės teistų žmonių, jeigu perkelsime į Administracinių nusižengimų kodeksą. Aš kaip vieną argumentą norėčiau pasakyti, kad Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalis kalba apie nedidelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų ir tai yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu. O kaip jūs žinote, baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia. Tai aš nesu šalininkas arba, sakyčiau, priešingai, jeigu įmanoma dekriminalizuoti ir galima lengvesniais procesais pasiekti tam tikrų tikslų, taip ir reikia daryti, nes Baudžiamasis kodeksas, kaip aš ir minėjau, vaidina tam tikrą vaidmenį, bet nėra panacėja nuo tos ligos, kuria, deja, mes dar sergame.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kandidate, dėl jūsų kompetencijos tikrai niekam nekyla jokių abejonių. Klausimas yra dėl jūsų laikysenos komercinės veiklos, teisėjų komercinės veiklos, atžvilgiu. Čia kyla tam tikrų abejonių, bet aš tikiuosi, kad jūs jas išsklaidysite ir kaip buvęs Teisėjų tarybos pirmininkas, ir kaip Apeliacinio teismo teisėjas ir pirmininkas.
Koks jūsų požiūris į teisėjų mokymus, į mokymus, atkreipsiu dėmesį, ne studijų institucijose, ne mokslo institucijose, o teikiamus mokymus komercinėse įmonėse pagal užsakymus? Kiek teko skaityti, kiek teko domėtis, jūs paliekate abejonių, ir čia, man atrodo, būtų labai svarbu, kad iš Seimo tribūnos galbūt galėtumėte išsklaidyti jas. Ačiū.
A. VALANTINAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, teisinis reguliavimas yra gana aiškus, Konstitucija nedraudžia teisėjui to daryti, bet tada iškyla tas klausimas, kurį jūs užduodate ir šiandien, kuris ne per seniausiai skambėjo ir šioje tribūnoje. Matyt, viskam yra ribos. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad pagrindinė teisėjo funkcija yra bylų nagrinėjimas. Jeigu teisėjas turi tiek laiko, kad gali ko ne į visus skambučius atsiliepti ir kažkur vykti, toks dalykas man nėra priimtinas.
Aš žinau, kad Teisėjų taryba yra parengusi ir priėmusi rekomendacijas, aš manau, kad toks komercinis, jeigu taip galima pasakyti, teisėjų paskaitų skaitymas jau yra vakar diena. Aš suprantu, kad teisėjas turi būti laisvas žmogus, turi būti nepriklausomas nuo nieko, bet tam tikras standartas turi egzistuoti. Ir čia be galo svarbu, matyt, yra takoskyra tarp teisėjų nepriklausomumo nagrinėjant bylas ir tos užklasinės veiklos, jeigu taip galima sakyti, kurią jis vykdo. Aš visada į pirmą poziciją keliu ir kelsiu būtent teisėjo darbą. Jeigu bent menkiausią šešėlį galėtų mesti tokia veikla, aš labai aiškiai pasakyčiau, kad reikia rinktis: arba tu skaitai paskaitas, arba dirbi teisėjo darbą. Vienas asmuo to negali daryti.
Kita vertus, aš norėčiau labai aiškiai pabrėžti, kad tas paskaitas skaito ne visi teisėjai, nes paprasčiausiai ne visi gali tai daryti. Jūs puikiai suvokiate, kad vienam duota, kitam neduota perteikti žinias, kurias turi, ir iš tiesų yra pasitelkiami kvalifikuočiausi teisėjai arba jų prašoma tai daryti. Bet tai nepaneigia tos minties, kurią aš pasakiau, kad, mano galva, jeigu bent mažiausias šešėlis krinta, kad teisėjas gali būti šališkas ar neobjektyvus nagrinėjant bylą, atsakymas labai aiškus – jis negali užsiimti jokia kitokia veikla, kuri trukdo tiesioginiam teisėjo darbui.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš iš tų Seimo narių, kurie kol kas neturi apsisprendimo dėl jūsų. Mano toks klausimas: jūsų banguota karjera, kaip jūs čia pasakojote, ar jums labai reikia šio posto? Pirmas klausimas.
Kitas. Kokiu oru jūs kvėpavote kūdikystėje ir jaunystėje, iš kur esate kilęs?
Ir trečias klausimas. Kaip minėjo kolega V. Bakas, prekyba teisingumu, pabandykite suformuluoti: kai parduodi teisingumą, kas lieka? Ačiū.
A. VALANTINAS. Dėkui už klausimus. Kalbant, ar man labai reikia, aš ir šiandien esu teisėjas. Tikiuosi, kad labai suprantate, kad kiekvienas žmogus visada ko nors siekia. Aš niekada nepateisinau tų žmonių, kurie gyvenime nieko nebenori. Atsimenu, kai ateidavo į teismą padėjėjai, kurie sakydavo, kad man čia labai patinka ir aš visąlaik čia liksiu, aš sakydavau, kad nelabai tai yra gerai, nes žmogus visada kažko turi siekti. Norėdamas kažko siekti, be jokios abejonės, tada tu keli aukštesnius tikslus sau, aukštesnius įsipareigojimus. Aš manau, kad tai yra pažangos variklis. Mano galva, tai yra normalus siekis.
O šiaip šiandien aš esu tikrai garbingo teismo teisėjas, bet jeigu man bus suteiktas mandatas dirbti Aukščiausiajame Teisme, tai, kaip aš sakau, aš atėjau čia savo noru ir labai aiškiai tą norą deklaruoju, kad aš noriu dirbti Aukščiausiajame Teisme.
Dėl pavardės. Esu kilęs iš Žemaitijos, iš Mažeikių rajono, tai esu žemaitis. Nežinau, ta pavardė gal ir ne visai… žemaitiškos pavardės dažniausiai baigiasi galūne -is, bet yra tokia ta mano pavardė.
Kalbant apie tai, kas lieka pardavus teisingumą, tai, matyt, atsakymo čia ir nereikėtų – nieko nebelieka. Iš tikrųjų tai yra toks blogis, kurio, matyt, mes nė vienas nenorime, bet, deja, kartais taip atsitinka. Aš net neabejoju, kad tie žmonės, jeigu taip galbūt yra padarę, susilauks teisėto atpildo. Ačiū jums už klausimus.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas užsispyręs žemaiti, daug lydėjote į šią Seimo tribūną pretendentų, jutote jų būseną, matėte povandenines sroves. Kitaip sakant, jūs visko prisižiūrėjęs ir girdėjęs. Kaip jūs, patyręs teisininkas, vertinate situaciją, kad į kai kurias pareigas iš tos pačios garbingos tribūnos yra skiriama skubos tvarka, o kartais tas procesas užtęsiamas? Ar čia jūs neįžvelgiate politikavimo, politikų kišimosi, ar čia, jūsų nuomone, kitos priežastys?
Ir antras. Ar pritartumėte, kad į Konstitucinio Teismo darbą skyrimo tvarka būtų terminuota konkrečiais terminais, ar 3 mėnesiai, ar 5 mėnesiai, kad daugiau negalėtų eiti pareigų? Kaip vertintumėte tokį variantą, kad būtų skyrimo terminai? Ačiū.
A. VALANTINAS. Dėkui už klausimus. Dėl skubos. Matyt, aš nežinau gerai visų procedūrų, bet, be jokios abejonės, net ir patarlė tokia yra, kur nueina skubos darbas. Aš tik manau, matyt, kalbant apie Seimą, jūs puikiai žinote savo dienotvarkę, aš manau, ją sudėlioja taip, kad galėtumėte nuodugniai išanalizuoti žmonių, kurie stovi šiose tribūnose, tiek biografiją, tiek kvalifikacinius dalykus, tiek kitus ir priimti pačius tinkamiausius sprendimus.
Kalbant apie terminus, matyt, tie terminai, mano galva, yra, bet kartais yra užsižaidžiama procesais. Niekada man nepatiko situacija, kai siekiama ne konkretaus rezultato, o bandoma imituoti kokius nors procesus. Aš manau, kad kiekvienas turi atsakingai vykdyti savo pareigas. Tikrai valstybėje neturėtų būti tokių situacijų, kokias, deja, mes turime šiandien. Turime daugiau nei metus nesuformuotą Konstitucinį Teismą, Aukščiausiasis Teismas yra be vadovo. Mano galva, šita situacija yra negera, bet tie žingsniai, kurie dabar yra daromi, aš manau, kad viskas bus gerai, tai yra turės būti taip, kaip ir priklauso pagal įstatymą. Aš nemanau, kad čia reikėtų kokių nors pataisų, kurios kažką labiau įpareigotų. Aš manau, kad visi žmonės yra atsakingi, puikiai suvokia ir supranta, kokia reikšmė yra tiek Aukščiausiojo Teismo, tiek Konstitucinio Teismo, tiek kitų institucijų, kurias formuojant dalyvauja Seimas.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, norėčiau jūsų paklausti dėl bylų monitoringo. Minėjote, kad jūs norėtumėte prižiūrėti, tai yra jūs išdėstėte tokią mintį, kad reikėtų tas svarbesnes bylas prižiūrėti, visą jų eigą. Bet ar jūs nemanote, kad pagrindinė problema dabar užsitęsusių bylų ir kartais labai prieštaringai priimtų sprendimų, tai yra kai vyksta ikiteisminiai tyrimai, pareigūnai dirba, o paskui ta byla arba subliūkšta, arba labai prieštaringai būna sprendžiama. Kokia jūsų nuomonė?
A. VALANTINAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs palietėte labai skaudžią ir opią temą. Teismų sistemai taip pat. Nors ir kaip būtų gaila, bet apie teismų sistemos darbą dažniausiai sprendžiama pagal kelias bylas. Mes galime išnagrinėti labai sparčiai, sparčiausiai Europoje šimtus tūkstančių bylų, bet niekam tai nebus įdomu. Bus klausimas, kodėl ketvirtus metus nagrinėjama „MG Baltic“ byla, kodėl kita byla tiek truko, kodėl dar kita. Aišku, čia, matyt, reikėtų komplekso dalykų, kurie galėtų tas problemas išspręsti.
Pirmiausia požiūrio klausimas. Aš leisiu sau prisiimti šiek tiek nuopelnų. Sausio 13-osios byla Lietuvos apeliaciniame teisme kiek buvo nagrinėjama? Sakyčiau, labai greitai, jūs net ir nesupratote, kada čia prasidėjo ir kada pasibaigė, mes jau turime šiandien sprendimą. Kartais užtenka labai nedidelių dalykų arba bent jau pademonstravimų, parodymų, kad šita byla yra prioritetas, kad tai yra valstybei svarbu. Žinoma, aš taip sakydamas galbūt esu neteisus. Kiekvienam žmogui jo byla yra pati svarbiausia, bet yra tokių bylų, kurios formuoja tiek teismų praktiką, tiek požiūrį į tam tikrus dalykus. Mano galva, matyt, reikėtų pradėti nuo tam tikrų organizacinių dalykų, aš net neabejoju, kad taip turėtų būti, kad toms byloms turėtų būti teikiamas prioritetas.
Kitas dalykas. Matyt, reikėtų pagalvoti ir apie tam tikrą įstatymų kaitą, nes dabar, jūs puikiai suprantate, ikiteisminis tyrimas įvyksta gana greitai. Metai, dveji – ar čia greitai, nepasakyčiau, bet ten procedūros yra paprastesnės. Kiekvieną ikiteisminio tyrimo veiksmą tu gali atlikti autonomiškai, jeigu taip galima pasakyti. O teismas tirdamas įrodymus teisme privalo užtikrinti, kad ten dalyvautų visi proceso dalyviai, kurie tame posėdyje turi būti. Mano galva, galbūt reikėtų svarstyti, čia, matyt, reikėtų platesnės diskusijos.
Aš visada keldavau klausimą: jeigu žmogus nenori dalyvauti vertinant surinktus duomenis ir pripažįstant juos įrodymais ar nepripažįstant teismo posėdyje, kodėl mes turime versti jį tą daryti? Mano galva, gal užtektų procesinės normos, kad teismas paskelbia, kad tokiuose posėdžiuose bus tiriami įrodymai, o kaltininko teisė – nori dalyvauk, nori ne. Jei tu nori apsiginti, pabandyti tuos įrodymus kaip nors paneigti ir pateikti savo versiją, tai tą daryk, jeigu tu nenori, tai netrukdyk proceso. O dabar mes, deja, kartais turime tokią situaciją, buvo tokių pavyzdžių, kad kai daug kaltinamųjų, tai jie serga pasikeisdami. Aš suprantu, kad sirgti čia mes kiekvienas galime, bet būna tam tikrų situacijų.
Taigi yra ir procesinių trukdžių, bet aš neatsisakau atsakomybės dėl to, kad nemaža dalis priklauso ir nuo teismo administracinių gebėjimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau mes pridėjome šiek tiek laiko. Tikrai jis yra viršytas, kiek numatyta atsakyti į klausimus. Dėkoju kandidatui.
A. VALANTINAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau susitikimai frakcijose, komitetuose. Numatoma svarstyti pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete ir po to, gegužės 18 dieną, numatytas svarstymas Seime. Galime dėl to sutarti?
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Mizaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-201(2) (pateikimas)
Toliau kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Mizaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-201(2). Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Konstitucijos 67 straipsnio 10 punktu ir 103 straipsniu bei Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, teikiu profesorių V. Mizarą skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju.
V. Mizaras yra labai patyręs ir gerbiamas teisininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, advokatas. 1997 metais V. Mizaras baigė studijas Vilniaus universitete, įgijo teisininko kvalifikaciją. Teisės magistro laipsnį įgijo 1998 metais Frankfurto universitete. Socialinių mokslų teisės krypties disertaciją rengė Miuncheno M. Planko institute. Ją apgynė 2002 metais Vilniaus universitete. Jam suteiktas teisės krypties mokslų daktaro laipsnis. Daugelį kartų stažavosi Italijos ir Vokietijos aukštosiose mokyklose. 2003–2015 metais V. Mizaras ėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas, o nuo 2009 metų eina Vilniaus universiteto profesoriaus pareigas. 2015 metais Vilniaus universiteto Senatas suteikė kandidatui profesoriaus vardą. Jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui.
V. Mizaras yra daugybės mokslinių straipsnių, kelių monografijų ir kitos mokslinės doktrinos autorius. Mokslinės publikacijos paskelbtos tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Jo mokslinių interesų sritys – konstitucinė ir tarptautinė teisė, žmogaus teisių apsauga, taip pat paskiros privatinės teisės sritys, ypač intelektinės nuosavybės teisė ir informacinės technologijos, asmens privatumas, taip pat ir Europos Sąjungos teisė.
Kandidatas aktyviai dalyvauja visuomeninėje teisinėje veikloje. Nuo 2007 metų yra Tarptautinės intelektinės nuosavybės teisės mokymo ir tyrimų plėtros asociacijos narys, aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose. Nuo 2018 metų eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininko pareigas. V. Mizaras yra dalyvavęs įvairių įstatymų projektų rengimo arba tobulinimo darbo grupėse, yra dirbęs ir teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.
Nuo 2002 metų V. Mizaras vykdo ir advokato profesinę veiklą. Šios jo veiklos sritys yra nuo žmogaus teisių apsaugos iki privatinės teisės ginčų ir įvairių projektų. Daugiausia teikia teisines paslaugas atskirų konstitucinių teisių gynimo klausimais, intelektinės nuosavybės ir duomenų apsaugos, privatumo, žiniasklaidos bei atstovauja klientams Lietuvos ir supranacionaliniuose teismuose, Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijose.
Profesorius V. Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas. Jo nuopelnai yra įvertinti Lietuvos ir Italijos ordinais. Profesorius du kartus yra gavęs nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus. Tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.
Aš labai vertinu V. Mizaro sutikimą kandidatuoti. Tikiu, kad jo profesionalumą ir kompetenciją taip pat įvertinsite ir jūs. Kviečiu palaikyti šį kandidatą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui Pirmininkei už kandidatūros pristatymą. Dabar, kaip numato Statutas, į tribūną kviečiame kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus gerbiamą V. Mizarą. Prašom, jums skiriamas laikas įžanginiam žodžiui. Po to – atsakymai į klausimus.
V. MIZARAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ponios ir ponios. Tikrai nuoširdžiai sakau, kad turiu išskirtinę galimybę šiandien prisistatyti jums kaip gerbiamos ponios Seimo Pirmininkės teikiamas kandidatas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus. Labai vertinu šį pasitikėjimą, kurį išreiškė gerbiamoji Seimo Pirmininkė, o savo sprendimą labiausiai motyvuoju tuo, kad jeigu būtų pritarta mano kandidatūrai ir galėčiau eiti tokias pareigas, tai pagrindinis motyvas – panaudoti savo žinias, savo patirties kapitalą valstybės, žmonių ir visuomenės naudai. Kartu visiškai priimu ir suprantu, kokia didi atsakomybė, kokia atsakomybės apimtis einant šias svarbias pareigas man būtų.
Aš prisistatau, gerbiamieji Seimo nariai, gegužės 11 dieną, gegužės mėnesį, kuris, kaip, matyt, visi žinome, Lietuvos konstitucionalizmo istorijai ir tradicijai turi labai simbolinę ir didelę reikšmę. Aš turiu omenyje pirmiausia gegužės 3 dieną, kai prieš savaitę mes minėjome 230 metų Abiejų Tautų Respublikos valdymo įstatymo, vadinamosios pirmosios rašytinės Europos Konstitucijos, priėmimo metines, o štai šeštadienį galėsime paminėti 101 metus nuo 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucijos, kuria, be kita ko, Lietuva buvo paskelbta demokratine respublika. Taigi gegužės mėnuo yra svarbus mūsų šalies konstitucionalizmui ir savo prisistatymo kalboje aš tikrai sąmoningai noriu skirti dėmesį konstitucionalizmo tradicijoms, stabilioms, laikmečiui nepasiduodančioms konstitucionalizmo tradicijų vertybėms.
Jau pirmoje minėtoje rašytinėje Europos Konstitucijoje, mes žinome, buvo įtvirtinti labai svarbūs konstituciniai pamatai: tai pagarba teisei, teisės viršenybei, o kartu ir Konstitucijos tarnystė žmonijai, tautai ir valstybei; valdžių padalijimo principas, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios atribojimas ir teismų nepriklausomumas. Trys laisvės: tai būtent valstybės laisvė nuo svetimųjų priespaudos; tautos laisvė, kuri įgyvendinama per tuomet siauriau suprantamus piliečius, bet vis tiek piliečių galiomis, ir, aišku, žmonių laisvė, anuomet irgi gana siaura, tai kaip laisvė atvykus į Abiejų Tautų Respubliką nuo įbaudžiavinimo, nuo priespaudos.
Teisės aktai nebūtinai gali išlikti galioti. Taip ir atsitiko su pirmąja rašytine Konstitucija. Ji nustojo galios dėl istorinių blogų priežasčių, bet daugiau nei po 150 metų tos konstitucinės vertybės, kurias ką tik paminėjau, vėl atgimė, jos nemirė, jos išliko. Jos buvo įtvirtintos pamatiniuose Lietuvos valstybės teisės aktuose ir, aišku, dabartinėje mūsų 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje.
Ką mes turime Konstitucijos preambulėje, taip pat ir atskiruose Konstitucijos straipsniuose? Tai taip pat pagarbą teisei, teisinės, demokratinės respublikos siekį ir užtikrinimą, taip pat Konstitucijos tarnystę žmonėms, tautai ir valstybei ir, aišku, tas pačias tris laisves: valstybės laisvę, valstybės nepriklausomybę, tautos laisvę, kur irgi suverenitetas įgyvendinamas būtent tautos galiomis tiesiogiai arba per jus, kaip Tautos atstovus. Ir, aišku, žmonių laisvę, pagarbą visų žmonių teisėms. Taigi štai tos pačios konstitucinės vertybės, derančios tarpusavyje, nesusipriešinančios, kaip Konstitucinis Teismas ir sako, jos tarpusavyje nekonkuruoja. Jos dera ir yra vienodos svarbos. Viena laisvė papildo kitą.
Stabilumas yra, taip, konstitucinė vertybė. Bet kartu aš vertinu ir Konstitucijos, aš sakyčiau, veiksnumą kaip vertybę. Veiksnumu aš vadinu Konstitucijos, kaip aukščiausios teisės, gebėjimą tarnauti žmonijai, valstybei ir visuomenei, atliepiant laikmečio kaitą, realijas. Ji pildosi turininguoju elementu, turiningaisiais elementais ir savo vaizduotėje aš regiu štai galbūt tokius labiausiai gyvajai Konstitucijai reikalingus dalykus – atliepti žmonijos ir valstybės poreikius dabartyje ir galbūt artimiausioje, o gal ir ilgalaikėje perspektyvoje. Pirmiausia aš matau, populiariai galbūt pasakysiu, iš dalies žaliąją Konstituciją, tai yra kaip stiprinimą valstybės ir žmonių pareigas aplinkos ir gamtos atžvilgiu. Konstitucijos 54 straipsnis įgis didesnę reikšmę, mano supratimu. Taip pat technologijos. Mes negalime tapti technologijų įkaitais. Viena vertus, mes pripažįstame draugiškumą technologijoms, kita vertus, mums svarbu, kad technologijos nepradėtų kenkti žmonių teisėms ir netgi valstybės interesams.
Taip pat puoselėti Lietuvos europietiškąjį ir pilietinį identitetą bet kokiu atveju nepaneigiant nacionalinio tapatumo. Jį atrasti, jį puoselėti, ypač kultūrą ir kalbą, užtikrinti kiekvieno žmogaus, norinčio gyventi Lietuvoje ar išsaugoti su ja ryšį, orumą, darną, atvirumą, pilietiškumą. Ir, aišku, pats svarbiausias dalykas – tai vidaus priemonėmis saugoti ir ginti Lietuvos valstybės laisvę, nepriklausomybę, ne tik vidaus priemonėmis, bet ir buvimu tarptautinėje bendruomenėje, draugiškose Europos organizacijose su iš to išplaukiančiomis galiomis ir kartu įsipareigojimais ginti ir saugoti tas pačias konstitucines vertybes.
Seimo Pirmininkė jau paminėjo svarbiausius dalykus iš mano profesinės veiklos. Atrodytų, gal ir nereikėtų kartotis, bet keletą dar akcentų, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paminėti.
Savo žinias ir patirtį kaupiau 23 metus įvairiose akademinio profesinės veiklos darbo srityse. Pradėjau, be abejo, nuo teisės studijų, gilinamąsias studijas dariau tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės srityje, konkrečiai – konstitucinės teisės į nuosavybę apsaugos tiek Europos Sąjungos, tiek Europos Tarybos tarptautinėse sutartyse ir mūsų vidaus Konstitucijoje. Toliau dalyvaudavau įvairiuose moksliniuose projektuose, mokslinėse stažuotėse. Juose per savo profesinę praktiką ir gyvenimą praleidau daugiau nei penkerius metus.
Visada buvau aktyvus akademinį darbą dirbdamas Vilniaus universitete, taip pat atlikdamas visuomenines pareigas arba veiklą rengiant arba tobulinant atskirus teisės aktų projektus, Seimo Pirmininkės paminėtoje visuomeninėje organizacijoje. Ir pagaliau profesinė advokato veikla, kurią labai vertinu, nes čia labiausiai man teko pažinti vadinamąjį turiningąjį teisingumą, ne raidinį, o turiningąjį, prisiliesti prie realių žmonių, ne tik žmonių, bet ir juridinių asmenų patiriamų problemų ir taip patirti tikrąją teisės esmę, padėti spręsti konfliktus, ginčus, problemas įvairių teisės sričių – nuo atskirų konstitucinių teisių iki daug ginčų iš privatinės teisės srities.
Taigi visa šita sukaupta patirtis ir žinios, aš manau, galėtų būti naudinga man dirbant teisėju Konstituciniame Teisme. Per visą šitą laikotarpį aš ieškodavau, atrasdavau, kurdavau teisę. Šiandieną atvykau į Tautos atstovybę prašyti, gerbiami Seimo nariai, nuoširdžiai prašyti suteikti man mandatą ta patirtimi dalytis toliau, jau dirbant kitokį darbą, ir taip būti toliau naudingu žmonėms, visuomenei ir valstybei. Ačiū už dėmesį. Atsakysiu į jūsų turimus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už įžanginį žodį, už prisistatymą. Dabar 15 minučių skiriame klausimams. Pirmoji klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pone pretendente, nepaisant jūsų didelės istorinės apžvalgos, visuomenėje esate žinomas iš esmės kaip seksualinių mažumų interesų reiškėjas, jų reikalavimų gynėjas. Taigi ar yra teisinga jums kandidatuoti į Konstitucinį Teismą, kur reikalaujama ir objektyvaus požiūrio, ir nešališkumo? Ar nebūtų sąžiningiau stoti tiesiog į Laisvės partiją ir atstovauti savo ideologinėms nuostatoms politinėje erdvėje, ir reikšti jas politinėmis priemonėmis visiškai atvirai? O dabar kyla įtarimų, kad jūsų teikiama kandidatūra ir taip pat tas įstatymas, kuris laukia pateikimo, yra tam tikras ideologinis paketas, kuris siūlomas Seimui.
V. MIZARAS. Ačiū už klausimą. Visiškai suprantu jūsų klausimo, gerbiama Seimo nare, kontekstą, nes taip atsitiko, kad iš tikrųjų didžiausias dėmesys, paskelbus apie mano kandidatūrą, buvo kreipiamas į tam tikras teismines bylas, matyt, kai aš atstovavau asociacijai, kuri manė, jog yra pažeista konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę. Buvo keletas tokių bylų mano visoje profesinėje veikloje, bet kadangi, matyt, tose bylose buvo analizuojami labai jautrūs visuomenei klausimai, visiškai suprantu, kad būtent šiems klausimams apskritai ir skiriamas didžiausias dėmesys. Bet savęs nelaikau užsiimančiu vien tiktai atskirų, socialiai jautriai pažeidžiamų socialinių grupių teisių gynėju. Toli gražu – yra daug kitų žmonių, kurie žymiai aktyviau tai daro, bet kaip profesines paslaugas teikiantis asmuo, kaip advokatas tikrai turėjau tokią galimybę, galėjau ir dėl šių konstitucinių teisių pažeidimų, įtariamai pažeidimų, bylose suteikti savo kompetenciją ir žinias.
Apie dalyvavimą politikoje tikrai nemąstau. Manau, kad aš nesu politikas, man netinka būti politiku. Aš labai mėgstu savo, kaip teisininko, kelią, visą savo profesinę veiklą. Labai mėgstu padėti žmonėms ar žmonių grupėms spręsti jų konfliktus ir problemas.
Dėl to, kad ar galbūt netrukdys tai mano šališkumui. Aš puikiai žinau Konstitucijos 104 straipsnio 1 dalį. Konstitucinio Teismo teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija. Ir tai yra mano pareiga. Aš šią pareigą suprantu kaip sąmoningas pilietis, kaip profesionalas. Manau, jeigu abejočiau, kad galėsiu vykdyti šitą pareigą – vadovautis tik Konstitucija, matyt, būčiau nepriėmęs sprendimo kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus.
Kita vertus, pabaigoje galbūt pabrėšiu, kad tam tikros pozicijos, kurios yra išsakomos viešai arba konkrečiose bylose, dar nereiškia kokių nors sprendimų priėmimo, ypač tokioje institucijoje kaip Konstitucinis Teismas. Konstituciniame Teisme yra devyni teisėjai, vyksta diskusijos, tuo ir yra stiprus Konstitucinis Teismas, bet, pabrėšiu, Konstitucinio Teismo teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente (aš čia, tiesiai prieš jus), jūs labai daug rašote straipsnių, ir aš su jais susipažinęs, apie šeimą, apie partnerystę, apie santuoką, tačiau jūsų autobiografijoje neradau jūsų šeiminės padėties. Gal galėtumėte pasakyti savo šeiminę padėtį?
Antras klausimas apie politiką ir moralę. Jūs 2016 metais esate pasakęs: drįsčiau abejoti, kad politikoje apskritai yra vertybių, iš esmės paprasčiausiai politinis siekis vykdyti duotus įžadus, programines nuostatas ir taip tenkinti savo partinius interesus. Kaip žmogus gali tenkinti savo partinius interesus arba vykdyti politines nuostatas, jeigu jis neturi vertybių? Ar aš kažką ne taip supratau? Prašom šiek kiek apie vertybes ir politiką, jeigu galima. Ačiū.
V. MIZARAS. Dėkoju už klausimą. Pirmasis klausimas dėl šeiminės padėties. Esu nevedęs.
Antras klausimas dėl vertybių ir politikos. Matyt, reikėtų dar pasižiūrėti visą to straipsnio kontekstą ar kokiame kontekste ta mintis buvo išsakyta, bet bendrąja prasme, matyt, tikrai neturėta omenyje, kad politikoje dalyvaujantys žmonės nesivadovauja vertybėmis priimdami sprendimus. Gal aš nebent turėjau tai omenyje (nepamenu to straipsnio), nebent tiktai tai, kad gal analizuojant konkretų sprendimą man pasirodė, kad buvo per mažai vadovautasi tam tikrais vertybiniais kriterijais. Bet neabejotinai ir jūs, Seimo nariai, priimdami sprendimus, pirmiausia, matyt, ir vadovaujatės vertybėmis, kurias jūs išpažįstate, gerbiate, taip ir turėtų būti.
PIRMININKAS. Toliau klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamo kandidato, kaip profesoriaus ir teisės eksperto, kompetencija iš tiesų nekelia abejonių, bet aš norėčiau užduoti kelis klausimus, kurie leistų mums kiek daugiau sužinoti jo požiūrį į tam tikras, sakykim, tiek teisines problemas, kurios yra šiuo metu mūsų valstybėje ir susijusios konkrečiai su Konstituciniu Teismu, ir galbūt požiūrį į kai kurias konstitucines tiesas ir vertybes, kurios yra šiandien įvardytos mūsų Konstitucijoje.
Pirmas klausimas būtų, kaip jūs vertinate teisinę situaciją, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui vadovauja asmuo, kurio kadencija baigėsi maždaug prieš metus, ir jis tebevadovauja jam?
Antras klausimas. Koks jūsų požiūris į Konstitucijos III skirsnio „Visuomenė ir valstybė“ 38 straipsnį, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu? Ar jūs manote, kad ši konstitucinė nuostata yra pakankama ir ją būtina saugoti, gerbti tam, kad tradicinė šeima Lietuvoje būtų stipri ir apsaugota? Dėkui.
V. MIZARAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimus. Pirmasis klausimas, kaip suprantu, dėl Konstitucinio Teismo pirmininko, jeigu gerai pamenu. Taip susiklostė tiesiog situacija. Man atrodo, matyt, niekas, nei pats Konstitucinio Teismo pirmininkas džiaugiasi tuo, nei platesnis sluoksnis, tarp jų ir įstatymų leidėjas. Aš tai vertinu labiau kaip išskirtinę situaciją, susidariusią per pastaruosius metus, bet reikia ir pripažinti, kad įstatymų leidėjas visada turi priimti informuojamus sprendimus skirdamas kandidatūras, tarp jų ir į Konstitucinio Teismo teisėjus. Taigi, jeigu įstatymų leidėjui nėra priimtini tam tikri kandidatai, jis turi atitinkamą spendimą irgi priimti.
Tarkime, numanau, gal jūs galvojote taip paklausti, ar Konstitucinio Teismo teisėjas, pirmininkas turi eiti pareigas, kai pasibaigia įgaliojimai. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą jis tokią galimybę turi. Mano manymu, jo veikla nepažeidžia galiojančių įstatymų. Man atrodo, kita vertus, gal tai ir gerai, kad užtikrinama toliau ta tęstinė Konstitucinio Teismo veikla.
Antrasis klausimas dėl Konstitucijos skirsnio „Visuomenė ir valstybė“. Aišku, 38 straipsnis yra labai svarbus mūsų tautai, visuomenei. Ilgą laiką vyksta visada jautrios diskusijos, jautrios, emocionalios, su tam tikrais ir vienos, ir kitos, ir trečios pusės argumentais, ir tai jau rodo svarbumą. Tačiau, mano manymu, visgi tradicinės, arba nebūtinai tradicinės, apskritai kalbant apie šeimų apsaugą, tarkime, vieno tėvo arba vienos motinos šeimas ar kitokias, tarkime, man atrodo, kad čia yra labiau socialinių teisių stiprinimo klausimas. Čia yra didžiausios, matyt, problemos, kurias patiria šeimos. Man atrodo, kad įstatymų leidėjas galėtų labiau tą stiprinimą atlikti ne Konstitucijos požiūriu, bet būtent ordinarinių, kitų įstatymų požiūriu, stiprindamas socialinę šeimų apsaugą ir taip kurdamas geresnį komfortą šeimoms gyventi Lietuvoje.
PIRMININKAS. Matau, kad gerbiamas S. Tumėnas dėl vedimo tvarkos nori kažką pasakyti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ar negalėtų kandidatas trumpiau atsakinėti, nes yra daug norinčių pakalbinti? Ačiū.
PIRMININKAS. Mes negalime kažkaip labai griežtai apriboti kandidato pasisakymo trukmės. Manykime, kad išgirstas jūsų pageidavimas.
V. MIZARAS. Aš tikrai labai atsiprašau… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, tikiuosi, kad visi laikysimės tų normų. Toliau klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pone pretendente, ar Konstitucinio Teismo teisėjas, būdamas nepriklausomas nuo institucijų, gali išlikti nepriklausomas nuo jo išpažįstamų vertybių ir ideologijos? Tai čia toks asmeninis klausimas.
Kitas klausimas. Ar Konstitucinis Teismas Lietuvoje yra pajėgus išspręsti visus normatyvinius politikų konfliktus? Ar tai jo priedermė? Ar tai negundo jo piktnaudžiauti savo išskirtine padėtimi? Ačiū.
V. MIZARAS. Labai ačiū. Geri klausimai. Pirmasis atsakymas į klausimą. Aš asmeniškai manau, jeigu konkrečiai apie mane, aš negalėčiau įvardinti, kokią aš turiu ideologiją. Matyt, aš jos neturiu, bet net jei ir turėčiau, tai yra mano pareiga, jeigu būčiau Konstitucinio Teismo teisėju, vadovautis tik Konstitucija. Jeigu aš šitos pareigos negalėsiu vykdyti, matyt, ir įstatymų leidėjas matytų ateityje, ir kiti, matyt, matytų, tai būtų galima arba nusišalinti nuo tam tikros bylos nagrinėjimo, arba kaip kitaip išspręsti. Bet aš savo įrodymą, kad aš tą pareigą suprantu vadovautis tik Konstitucija, galiu pateikti tik kaip savo sąmoningumą, kad aš tai suprantu ir žinau, ką reiškia vadovautis tik Konstitucija atsietai nuo savo pažiūrų ir ideologijų.
Antras klausimas. Labai sunkus klausimas. Ne tai, kad sunkus, bet jis yra labai aktualus, mano manymu, šių dienų kontekste. Viena vertus, aš labai gerbiu valdžių padalijimo principą, kas ką turi daryti. Konstitucinis Teismas pirmiausia neturi galių nusakyti, kaip įstatymų leidėjas turėtų reguliuoti tam tikrus teisinius santykius. Viena.
Antra, būtų gerai, ir tikrai jūs teisus, mano manymu, esate, kad tam tikri klausimai apskritai yra išimtinai tautos atstovybės reikalas, ypač tokie jautrūs klausimai. Kaip pavyzdys Stambulo konvencija. Aišku, kad čia yra tik įstatymų leidėjo, kaip tautos atstovybės, reikalas, kaip suverenių galių įgyvendinimas priimti sprendimą šiuo klausimu. Niekas kitas negali įsikišti. Taip, yra tam tikri klausimai, galbūt galėtų būti praplėstas sąrašas kaip pavyzdžių, kur pirmiausia visada turi pasisakyti įstatymų leidėjas kaip tautos suverenių galių įgyvendintojas.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, jūs savo prisistatyme paminėjote, kad šis mėnuo labai svarbus ir Lietuvai, ir konstitucingumui, tai yra 230 metų nuo Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo ir jos iškilmingo minėjimo. Kaip žinome, vienas svarbiausių principų joje yra valdžių padalinimo principas.
Neseniai Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tikiuosi, jūs nagrinėjote, susipažinote su juo. Norėčiau sužinoti, kaip jūs vertinate tokį sprendimą, nes dabar labai plačių vertinimų yra už Konstitucinio Teismo ribų, kvestionuojamas atstovaujamos demokratijos principas, visų tarybos narių lygybės principas. Kaip jūs vertintumėte ir kokius sprendimus, keisdamas Konstituciją, turėtų priimti Seimas, jeigu jūs rekomenduotumėte? Ačiū.
V. MIZARAS. Kadangi 2 minutės, tikrai bandysiu ką nors per tas 2 minutes pasakyti. Bet jeigu bus susitikimas jūsų frakcijoje, bus galima pratęsti tą diskusiją.
Aišku, esu susipažinęs su šiuo balandžio 17 dienos nutarimu. Pati rezoliucinė dalis, kad prieštarauja 119 straipsniui, mane įtikina. O tai, kad tam tikrose vietose yra rekomendacijų, tiesioginių ar labiau netiesioginių, kaip įstatymų leidėjui sureguliuoti šiuos klausimus, labiau vertinu vis dėlto neigiamai, kadangi, kaip prieš tai minėjau, gerbdamas valdžių padalinimo principą sakau, jog Konstitucinis Teismas neturėtų sakyti įstatymų leidėjui, kaip ką reguliuoti.
Dar viena mintis trumpai per šias 2 minutes, koks, tarkime, receptas galėtų būti. Aš galbūt tik tokią abstrakčią… Aš manau, kad pirmiausia reikia išgryninti mero įgaliojimus, kokius norime mes matyti, ką turi daryti meras, ir tada galvoti apie mero statusą. Kitaip tariant, čia kaip namas – pradedi statyti nuo pamatų, o tada dengi stogą. Jeigu mes galvosime apie statusą, o tada apie įgaliojimus, man atrodo, taip niekas nestato.
PIRMININKAS. Klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate (aš štai čia), norėčiau jūsų paklausti dėl individualaus konstitucinio skundo. 2020 metais Konstitucinis Teismas gavo 231 individualų konstitucinį skundą. Iš šio skaičiaus išspręstas 181 tokio skundo priimtinumo nagrinėti Konstituciniame Teisme klausimas. Teismas priėmė nagrinėti iš viso 5 individualius konstitucinius skundus, 151 individualų konstitucinį skundą visa apimtimi atsisakė nagrinėti, 17 skundų visa apimtimi grąžino pareiškėjams ir 7 iš dalies grąžino. Kaip jūs manote, kokios priežastys lemia, kad vis dėlto absoliuti dauguma individualių konstitucinių skundų net nepereina tos priėmimo stadijos, net nėra priimami nagrinėti Konstitucinio Teismo? Ir kaip, kokiais būdais, manytumėte, šias priežastis būtų galima pašalinti? Ačiū.
V. MIZARAS. Labai ačiū už klausimą. Sudėtingas iš tikrųjų klausimas, bet gal nuo pabaigos aš ir pradėsiu atsakymą. Manau, kad yra dar per trumpas laiko tarpas, laikotarpis, kad galėtume daryti tam tikras išvadas, įžvelgti kokias nors problematikos tendencijas su mintimi, kaip reikėtų tobulinti reguliavimą, jeigu reikėtų. Manau, reikėtų palaukti dar bent porą metų ir tada analizuoti situaciją ir spręsti, ar reikėtų tobulinti.
O tai, kad daug yra paduodama individualių skundų, o nedaug yra priimama nagrinėti, man atrodo, kad pačioje pradžioje, nes tai yra tik pati pradžia, galima sakyti, natūralus procesas ir reiškinys, mano manymu, kitaip net ir negali būti. Kiek aš esu susipažinęs su individualių skundų nepriėmimo praktika ir argumentais, dominuoja, jeigu aš neklystu, priežastis, pagal kurią labiausiai atsisakoma, tai būtent nežinybingumas. Tai yra kreipiamasi ne dėl tų teisės aktų konstitucinės atitikties vertinimo, dėl kurių turi kompetenciją Konstitucinis Teismas.
Antra, kiek pamenu, priežastis yra, kad praleistas, pavyzdžiui, terminas. Galbūt ne antra pagal reikšmingumą priežastis, bet dėl praleistų kreipimosi terminų – keturių mėnesių. Taip pat neišnaudotos visos vidaus gynybos priemonės arba ten kitokių formalių tam tikrų dalykų neatitinka.
Bet mane džiugina, kad dėl teisinių motyvų nebuvimo, dėl ko būtų atsisakyta priimti individualų skundą, – ši priežastis yra gana nedažna, tai yra labai nedaug individualių skundų buvo atsisakyta priimti, nes nebuvo teisinių motyvų. Aš manau, kad tos priežastys, kurios dominuoja, yra, matyt, ištaisomos brandinant šį institutą, taikant jį praktikoje kol kas be jokio teisinio reguliavimo įsikišimo.
PIRMININKAS. Laikas, skirtas klausti, jau baigiasi. Paskutinis klausia V. Ąžuolas. Nėra. Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vis dėlto skiriame Konstitucinio Teismo teisėją ir 15 minučių klausti – tai toks nesusipratimas. Čia nėra eilinis klausimas.
PIRMININKAS. Taip parašyta Statute.
V. BAKAS (MSNG). Aš siūlyčiau pratęsti dar šiek tiek laiką, nes yra daug užsirašiusių paklausti ir tai tikrai svarbu.
PIRMININKAS. Man atrodo, kolegos, frakcijose visi turėsite galimybę paklausti. Vis dėlto dar mes turime numatyti laiką apsvarstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. Aš vis dėlto siūlau laikytis Statuto reikalavimų ir nepratęskime.
Vis tiek čia gana daug užsirašiusių, visi bet kuriuo atveju nepaklaus. Ačiū kandidatui ir…
V. MIZARAS. Ačiū posėdžio pirmininkui ir Seimo nariams.
PIRMININKAS. …tuomet pradedame nagrinėti kitą klausimą. Tiesa, prieš tai – komitetas, aišku, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seime numatome svarstymą gegužės 18 dieną. Frakcijos ir Mišri grupė grafiką yra gavusios, tikiuosi, kad visi sugebės suderinti tinkamą laiką susitikti su kandidatu.
12.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-472 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatau nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“. Šiandien pradedame naujos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą. Pagal VRK įstatymo nuostatas, komisija yra sudaroma iš komisijos pirmininko, kurį siūlo Seimo Pirmininkas, teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas taip pat skiria slaptu balsavimu, ir Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria taip pat slaptu balsavimu. Taip pat į komisijos sudėtį įeina partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlyti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijoje patirties.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais Respublikos Prezidentas siūlo rinkti Š. Liekį ir A. Vaišnį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė siūlo I. Milašiūtę ir J. Udrį, o Lietuvos teisininkų draugija siūlo L. Martinaitytę ir A. Puksą. Taip pat siūloma skirti VRK nariais šiuos partijų pasiūlytus kandidatus: J. Baušytę Liberalų sąjūdžio siūlymu, M. Čerkauską Laisvės partijos siūlymu, O. Kilkinovą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlymu, G. Matiekuvienę Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų siūlymu, J. Pankauską Lietuvos socialdemokratų partijos siūlymu, J. Petrušauskienę Darbo partijos siūlymu. Šiandien pristatomi kandidatai atitinka formaliuosius įstatymo keliamus reikalavimus. Dėl visų kandidatų buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų pateiktos išvados pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį. Atsakymai yra gauti, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kandidatai negalėtų eiti pareigų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Keliais žodžiais norėčiau pristatyti mano teikiamą kandidatūrą į šią poziciją,
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke Seimui siūlau skirti J. Petkevičienę. Tai yra puiki teisininkė, nepriekaištingos reputacijos, turinti didelę darbo Vyriausybės kanceliarijoje patirtį ir darbo VSD patirtį. 2006–2009 metais vadovavo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. J. Petkevičienei teko dalyvauti ir akademinėje veikloje, vesti seminarus ir paskaitas profesinės etikos ir korupcijos prevencijos klausimais, taip pat ir Seimo nariams, ir kitiems politikams. Nuo 2019 metų kandidatė yra Lietuvos šaulių sąjungos narė. Tikiu, kad ji užtikrins skaidrų ir profesionalų komisijos darbą. Kviečiu Seimą palaikyti šią kandidatūrą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pasakysiu, kaip toliau mes organizuosime kandidatūrų svarstymą. Jeigu pageidauja, suteiksime žodį trumpai pasisakyti kandidatei į komisijos pirmininkes. Na, jau nusistovėjo tradicija, kad kiekvienam kitam kandidatui į komisijos narius žodis nesuteikiamas, bet kiekvienas kandidatas privalės atsakyti į Seimo narių klausimus, o klausiančių kviečiu nurodyti, į kurį kandidatą kreipiatės, kam adresuojate klausimą. Pirmininkė galbūt trumpai prisistatys, tada galės atsisėsti šalia kitų kandidatų, nes nežinome, kiek čia kam bus klausimų, kad nereikėtų visą laiką stovėti tribūnoje. Jeigu pirmininkė pageidauja, kviesčiau į tribūną.
J. PETKEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Iš tiesų pasiūlymas eiti šitas atsakingas pareigas buvo netikėtas, pasakysiu sąžiningai, nustebino, svarsčiau, vertinau, kokios atsakingos tos pareigos yra, ir sutikau kandidatuoti. Trumpai papildysiu apie save, ko gal dar nėra viešojoje erdvėje, kad negaišinčiau jūsų laiko. Tai du momentai. Pirmas. Mano ryšiai su politinėmis partijomis, su verslais, koncernais ir panašiai. Tokių ryšių nėra, jokių tokių ryšių neturiu. Mano turtas, kadangi jau keletą metų viešai neprivalau deklaruoti, yra butas Druskininkuose. Čia tiek papildyti.
Kiek teko susipažinti su Vyriausiosios rinkimų komisijos situacija, tai yra kas man labiausiai viešojoje erdvėje krenta į akis, tai VRK ir, manau, politikų laukiantis iššūkis – elektroninio balsavimo rinkimų sistema, jos sukūrimas, jos testavimas, pilotiniai bandymai ir panašiai. Tai yra labai rimta, bet nemanau, kad tai nėra įgyvendinama. Matau svarbiausią iššūkį Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Apie pokyčius, kurie galbūt vieni yra svarbesni VRK, kiti mažiau svarbūs, bet kas krito labiausiai į akis, tai komisijos atliekamų tyrimų efektyvumas, atliekamų tyrimų terminai, sprendimų nuoseklumas, būtinas politinės reklamos stebėsenos modernizavimas. Ką visgi manau, tai neturėtų išgąsdinti nei VRK narių, nei tuo labiau sekretoriato darbuotojų, bet manau, kad būtinas Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos auditas, vadinamoji galimybių, grėsmių, silpnybių ir stiprybių analizė, nes veiklos pokyčiai galimi tik tuo atveju, kai žinome, kokios vietos yra stiprios, kokios silpnos. Be abejo, peržiūrėjus dokumentus labai norėtųsi VRK veiklos reglamentą visgi pakeisti, kad būtų efektyvesnis darbas.
Be abejo, teisinis reglamentavimas ir rinkimų sistemos tobulinimas labai svarbu ir norėtųsi, kad visgi eitume link… Mačiau, jau dabar yra pakankamai parengtas projektas. Dėl Rinkimų kodekso parengimo ir reglamentavimo. Be abejo, VRK galėtų prisidėti kaip teisininkai, kaip praktikai, o įstatymų leidėjui tai būtų nemaža parama.
Ką galiu pažadėti? Trumpai. Du dalykus galiu pažadėti šimtu procentų – tai savo nešališkumą ir bendradarbiavimą, ir, aišku, bendravimą su jumis visais. Tikiu, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos esami ir būsimi nariai, kurie teikiami, ir VRK sekretoriatas yra ir bus vieninga, stipri, sąžiningai dirbanti komanda, nes be komandos, manau, darbas niekur nėra įmanomas. Taigi atsiduodu jūsų klausimams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip jums patogiau, ar čia stovėti, ar prisėsti prie kolegų?
J. PETKEVIČIENĖ. Gal galiu atsisėsti.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar klausimai. Pirmasis – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Iš tikrųjų mano klausimas būtų tiek kandidatei į pirmininkus, tiek galbūt kuriam nors iš komisijos narių, kuris bus drąsiausias atsakyti į tokį klausimą. Visose pasaulio šalyse, taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, per prezidento rinkimus iškilo visa aibė klausimų dėl balsavimo saugumo, patikimumo, dėl to, kaip turėtų būti balsai skaičiuojami.
Lietuvoje turime ne vieną diskusiją. Ir man pačiam yra tekę dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos surengtoje diskusijoje dėl internetinio balsavimo galimybių ir jų saugumo. Vis tiktai visos tos diskusijos nepateikė aiškių atsakymų, kaip šiandieniniame pasaulyje turėti visiškai tvarią, saugią, skaidrią sistemą.
Kaip jūs manote, ar būtų sprendimas, ką diskusijose įvardino ne vienas ekspertas, kad jeigu žmogus per internetinę bankininkystę turėtų galimybę patikrinti savo balsą, kaip jis balsavo, ir visą laiką tai būtų prieinama, ar tai neužtikrintų demokratinės tvarios sistemos ir skaidrumo bet kurio balsavimo, kad kiekvienam žmogui būtų aišku, kad jo balsas patenka ten, kur jis ir turi patekti? O galbūt siūlytumėte kokį nors kitą metodą tam, kad mes žinotume, kad mūsų rinkimų ir balsavimo sistema yra skaidri, ir nereikėtų tiek vargti, kaip dabar yra vargstama, kai yra skaičiuojami balsai? Dėkui.
PIRMININKAS. Pirmininkei klausimas tuomet.
J. UDRIS. Aš galėčiau atsakyti. Pretendentas į VRK narius J. Udris. Aš jau tris kadencijas esu buvęs VRK nariu ir internetinio balsavimo klausimus esu nagrinėjęs nuo 2005 metų, taip pat man yra tekę dirbti ir stebėti internetinį balsavimą gyvai ne tik Estijoje, bet ir kitose valstybėse. Taip pat teko dirbti su kompanijomis, kurios būtent pasauliniu lygiu įvairiose šalyse ir įvairiais balsavimo lygmenimis diegia tokius sprendimus.
Aš gerbiamam Seimo nariui galiu atsakyti, kad balsavimo patikimumą iš tikrųjų lemia du komponentai, kurie yra visiškai skirtingi. Pirmas iš jų yra socialinis ir rinkėjų pasitikėjimo balsavimo sistema komponentas. Kaip pavyzdį pasakysiu: Vokietijos federalinis teismas yra baigęs klausimą dėl elektroninio balsavimo svarstymo Vokietijoje būtent dėl to, kad didžioji dalis rinkėjų nėra pakankamai techniškai išprusę, kad galėtų pasitikėti sistema. Kai kalbate apie bankininkystę, vis dėlto tai yra pinigai, yra audituojama, yra skaidru, atvira, procesai matomi, o elektroninio balsavimo atveju balsavimų slaptumas yra esminis demokratinių rinkimų veiksnys, tačiau yra techninių priemonių (tai ir estai tam tikra prasme naudoja, kiti sprendimai), kaip užtikrinti patikrinamumą, ar buvo įskaitytas būtent toks balsas, kaip jis buvo pateiktas. Techninių priemonių tam yra. Klausimas yra, kad įsitikintume, kad tos priemonės iš tikrųjų veikia, reikalingas nemažas techninis išsilavinimas ir nemažai žinių, kad turėtume gilų ir išsamų rinkimų sistemos tikrumą. O didžioji rinkėjų dalis yra kitų, savo sričių specialistai, tai ir mokytojai, ir gydytojai, ir socialiniai darbuotojai, ir bedarbiai, ir kas tik nori, ir jie nebūtinai turi tų žinių, kad galėtų lįsti į matematinius kriptografijos niuansus.
Trumpai atsakant – taip, mes turime kurti tokią sistemą, kuria rinkėjai pasitikėtų, suprastų, kaip ji veikia, ir atitinkamai, mano asmenine nuomone, tuos sprendimus dėl internetinio balsavimo galima daryti ten, kur rinkėjui atvykti į balsavimo vietą balsuoti tradiciniu būdu yra gana sudėtinga. Kalbant apie balsavimą užsienyje, sprendimai yra. Kai bus sukurtas ir ekspertams pristatytas techninis prototipas, bus galima vertinti, saugus jis ar nesaugus. O paskui jau yra socialiniai komponentai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų kandidatei į pirmininkes, nes taip pabaigė žodžiais „atsiduodu klausimams“, taip suintrigavo toks dalykas. Atsiduoti, žinote, nelabai įmanoma šiai valdančiajai daugumai arba parduoti savo sielą ir tikėjimą, kas irgi gali būti, nes jūs savo kalboje pasakėte, kad atsiribojate nuo koncernų ir panašiai, o, kaip žinote, partijos, kurios esate teikiama, būtent tas koncernas tą partiją valdė ir tvarkė, ir toliau vyksta teisminiai ginčai, VRK tyrimus tiria, tad nelabai įsivaizduoju, kaip jūs galėsite atsiriboti.
Bet man kyla kitas klausimas. Kaip žinote, Vyriausioji rinkimų komisija, tvirtindama apygardų komisijų pirmininkus ir kai apylinkių komisijos apygardas tvirtinta, atsižvelgia į patirtį, žinias ir darbą rinkimų metu. Dabar žiūriu aš jūsų CV ir esu nustebęs: arba čia yra klaida, ar dar kas nors, gal galite įvardinti, kada jūs dirbote bet kokioje komisijoje – ar tai apylinkės komisijoje, ar tai apygardos komisijoje? Kaip matau, kažkada esate dirbusi ir notaro padėjėja Druskininkuose, Teisingumo ministerija irgi siūlo savo atstovus tiek į apylinkių komisijos, tiek į apygardos komisijos narius. Ar buvote, ar ne? Ar nebus keista, kai žmogus be patirties vertins kitus ir skirs į pareigas, kur reikalaujama patirtis.
Kitas dalykas, ką jūs veikėte nuo to laiko, kai baigėte darbą Druskininkų notarų biure 2009 metais? Matau, baigėte darbą, vis dėlto dabar 2021 m. gegužės 11 d. – ilgas laiko tarpas. Patirtis, žinios, komunikacija ir tobulėjimas – tai neatsiejama žmogaus dalis. Ką jūs visą tą laikotarpį veikėte?
J. PETKEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia apie nešališkumą, tikrai nepaisant to, kokia partija deleguoja ir teikia, tai neturi jokios reikšmės. Neturiu jokių ryšių, tikrai būsiu ir buvau visą gyvenimą nešališka. Šimtas procentų.
Dėl darbo patirties. Iš tiesų neturiu ką slėpti, nesu dirbusi jokioje rinkimų komisijoje, to nesugalvosi, bet to ir nereikalauja įstatymas. Manau, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas yra visų pirma institucijos vadovas, valstybinės institucijos vadovas, ir kartu su komisijos narių, turinčių nemažą darbo patirtį rinkimų komisijose, komanda galėtų sėkmingai veikti. O vadovaujamojo darbo patirties tikrai turiu labai daug.
Kodėl nedirbau pusantrų metų? Tiesiog tikrai asmeninės aplinkybės. Aš jau penkeri metai esu išvykusi iš Vilniaus dėl asmeninių aplinkybių, nes tiesiog reikėjo padėti savo seniems tėvams darbuotis. O Druskininkuose rasti darbą yra labai sunku, tai aš jo ir neturėjau. Vėlgi čia jūsų vertinimas. Tai buvo tik asmeninės aplinkybės.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas kandidatei į pirmininkes taip pat bus apie VRK darbą. Palyginę dvi institucijas – VRK ir VTEK, mes matome ganėtinai didelį skirtumą. VTEK’as, ypač mums, politikams, yra tokia tikrai pozityvi institucija ta prasme, kad tu visada paskambinęs gali gauti konsultaciją, net ir tokiais atvejais, kai, tarkim, nori kažką deklaruoti ir nežinai, kaip tai padaryti. Tuo tarpu rinkimų metu su VRK mes susiduriame dažniausiai esant tokiai situacijai, kai neaišku, kaip interpretuoti taisykles, kaip pažymėti reklamą ir kitus dalykus, tačiau paskambinęs į VRK dažniausiai gauni tam tikrą atsakymą, kad mes nieko negalime padėti ir atsakyti, jeigu bus skundas, tada tirsime ir nustatysime, ar yra pažeidimas.
Klausimas labai paprastas. Ar galvojate įdiegti kokią nors konsultavimo sistemą, kad būtų ne tik tas skundų principas, bet ir kažkoks išankstinis konsultavimas politinėms jėgoms, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje?
J. PETKEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Atsakysiu visų pirma dėl VRK rekomendacijų. Tikrai krito į akis, kad turėtų būti sukurtas tam tikras VRK rekomendacijų ir konsultacijų mechanizmas. Politinės reklamos, stebėsenos mechanizmas, vadinamoji reklamos gaudyklė, turėtų būti irgi tobulinama. Peržiūrėjus visus VRK sprendimus, galima juos sisteminti ir tuomet parengti atitinkamas rekomendacijas, prevencines rekomendacijas, kad būtų daugiau aiškumo. Jeigu trumpai, tai galbūt tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau kalbinti Seimo Pirmininkę, nes man didžiausia intriga, kad neteikiama dabartinė pirmininkė, kuri tikrai nebuvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos proteguota vadovė. Atvirkščiai, man regis, kad ji visiems buvo nuosekliai teisinga. Tikiu, kad ir naujoji pirmininkė bus tokia savo darbe. Gerbiama naujoji pirmininke, kaip jums atrodo, ar yra pliusas, ar minusas, kad jūsų komanda, nors ir iš solidžių žmonių, yra visiškai nauja?
Antras dalykas. Ar jūsų artimiausioje darbotvarkėje numatoma peržiūrėti rinkimų apygardų ribas? Tai ir parodys jūsų atsparumą politinėms jėgoms, politikų spaudimui. Ačiū.
J. PETKEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų teikiama nauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis nebus nauja. Į narius teikiami buvę VRK nariai, taigi turintys pakankamą patirtį. Tai viena.
Dėl darbotvarkės. Tikrai nesudarinėju darbotvarkės, nebūdama paskirta ir patvirtinta. Tai tiek atsakiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Nėra salėje? Nėra. Toliau M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsisakau, pirmininke.
PIRMININKAS. Tuomet klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus kandidatei į VRK pirmininko pareigas. Iš esmės prisistatymo metu jūs kaip ir pristatėte, kad internetinio balsavimo parengiamieji darbai, sakykime, to grunto padėjimas ir tęstinumas, yra vieni iš svarbiausių prioritetinių darbų programoje. Tas labai sveikintina, nes įstatyminė bazė jau parengta praeito Seimo, šio Seimo pritarimas yra platus. Neseniai Pasaulio lietuvių komisija taip pat patvirtino rezoliuciją, įpareigodama institucijas dėsningai, sistemingai siekti pirmojo bandomojo internetinio balsavimo bent jau Pasaulio lietuvių apygardoje. Ar matytumėte alternatyvų išplėsti tai į savivaldos rinkimus ir galbūt į Seimo rinkimus?
J. PETKEVIČIENĖ. Be abejo, kalbėdama apie šitą iššūkį – elektroninio balsavimo sistemos sukūrimą, turiu mintyje ne tik kuriuos vienus rinkimus. Tai turėtų apimti visą balsavimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Bent jau mano manymu, taip turėtų būti. Tačiau, kaip ir kolega kalbėjo, tai yra sudėtingas procesas ir Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dirbantys trys informacinių technologijų specialistai vieni to nepadarys. Tam turi būti sutelktos visos kiek įmanoma ir VRK, ir galbūt net kitų institucijų specialistų pajėgos, kadangi ne vien technologiniai sprendimai – ypač šiais laikais, dezinformacijos ir melagienų laikais, ši sistema turi būti patikima ir turėti ypatingą pasitikėjimą visuomenėje. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente į pirmininko pareigas, šiandien turbūt daugiausia klausimų tenka jums. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs žmogiškai vertinate Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus pretendentui? Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nėra reikalavimo būtinai turėti patirties rinkimų komisijose, o 7 straipsnyje eiliniam komisijos nariui būtina patirtis, ar tai būtų savivaldos rinkimų komisijos, ar prezidento, ar kitų rinkimų. Kaip jūs manote, kaip tai paveiks jūsų darbą, kai komisijos nariai turės tikrai daugiau patirties negu jos pirmininkas, kaip jūs pati vertinate, ar tai nebūtų privalomas reikalavimas ir pirmininkui tokią patirtį turėti? Ačiū.
J. PETKEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų nesu įstatymų leidėjas, įstatymas yra toks, koks yra.
Kaip vertinu? Institucijos vadovas yra vadovas. Komisija yra kolegiali. Ji sudaroma iš narių, turinčių patirties rinkimų komisijoje. Ar tai yra teisinga, ar ne, ne man vertinti.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, iš tiesų klausimas turbūt aktualiausias – apie finansus. Nežinau, ar jūs, prieš teikiant jūsų kandidatūrą, kalbėjote su Seimo Pirmininke dėl finansavimo perspektyvos, nes turbūt šiek tiek žinote, arba artimiausiu metu susipažinsite, apie situaciją ir komisijos narių, komisijų narių savivaldybėse, kiekvienoje apylinkėje, koks yra darbo užmokestis ir kaip sudėtinga iš tiesų kompetentingų komisijų narių pritraukti. Atlygis iš tiesų daugeliu atvejų yra tikrai neproporcingas.
Ar jūs aptarėte su Seimo Pirmininke ir kaip spręsite visos komisijos finansinę gerovę? Turbūt suprantame, kad kokybiškas darbas ir finansai yra lygybės ženklas ir kad visi to siekiame. Ar bus palaikymas Seimo Pirmininkės ir kaip jūs spręsite būtent šiuos iššūkius? Ačiū.
J. PETKEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų konkrečių sumų niekas neaptarinėjo ir nebuvo tokio tikslo. Kiek teko susipažinti su Vyriausiosios rinkimų komisijos strateginiu veiklos planu, tai finansai nėra skiriami dideli. Juolab ten nėra taip pat minėto mūsų elektroninio balsavimo finansavimo numatyta. Tai labai aktualus klausimas. Tačiau ne vien pinigais galima skatinti sąžiningai ir gerai dirbti. Tuos dalykus, be abejo, reikės peržiūrėti ir, kaip minėjau, tą padaryti galėsime įsivertindami savo galimybes, grėsmes, stiprybes bei silpnybes.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Savo klausimą taip pat adresuosiu kandidatei. Gerbiama kandidate, jūs paminėjote, kad sieksite tobulinti VRK reglamentavimą ir veiklą. Noriu priminti, kad vis dėlto jūsų veikla yra susaistyta įstatymais, pirmiausia Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu ir visais kitais su rinkimais susijusiais įstatymais. Šiuo metu vyksta mūsų Seimo darbo grupės, skirtos rinkimų sistemos peržiūrai, darbas, kuris turi būti baigtas iki rudens sesijos. Kokius pasiūlymus jūs planuojate pateikti? Jeigu planuojate, ar tikrai suspėsite?
Ir antra mano klausimo dalis konkretesnė – dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo rinkimų kampanijose. Tai yra asmenys, kurie nėra politinės kampanijos dalyviai ir nėra viešosios informacijos skleidėjai, bet jie veikia proaktyviai per spaudos leidinius, per internetinę TV, socialinius tinklus, teikdami… arba teigiamą, arba neigiamą informaciją skleidžia apie kandidatus ir partijas, konkrečius komitetus. Kaip jie turėtų dalyvauti rinkimų kampanijoje, nes jie proaktyviai dalyvauja, turi ir finansavimo šaltinius? Kaip jūs matytumėte šios naujos, sakykime, rinkimų praktikos reglamentavimą? Ačiū.
J. PETKEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kaip ir minėjau, Vyriausioji rinkimų komisija per Seimo Pirmininką gali turėti ir turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir savo siūlymus turi galimybę teikti. Tai vienas momentas. Kaip ir sakiau dėl teisinio Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentavimo, vis dėlto reglamento peržiūrėjimas, mano nuomone, yra būtinas. Manau, kad tam pritars ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, rodys iniciatyvą, aktyviai dalyvaus tvirtinant naują VRK reglamentą.
Į ką dar norėjau atkreipti dėmesį, tai dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo. Vis dėlto nepakankamas ir čia yra reglamentavimas, mano manymu, nes politinės reklamos online sąvoka nėra iki galo tinkama ir pritaikyta šioms dienoms. Kaip yra reglamentuojama, na, nejuokausiu netrukdydama jūsų laiko, tačiau būnant rinkimų kampanijos dalyviu ir savo asmeninėje paskyroje parašant savo nuomonę arba savo kačiuką ar šuniuką nufotografuojant… Galima visaip tai interpretuoti ir pavadinti, kad tokiu būdu daroma įtaka rinkėjams ir panašiai. Bet turėtų būti tikslesnė, daug tikslesnė politinės reklamos socialiniuose tinkluose sąvoka. Ir ne tik socialiniuose tinkluose vadinamojo online.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Visų pirma aš norėčiau pasveikinti esamą Rinkimų komisiją ir pirmininkę, gaila, jos nėra, mes į Seimą nesugebėjome pakviesti. Tikrai darbas padarytas didelis. Organizuoti rinkimus per pandemiją yra iššūkis, ir tikrai gana sklandžiai tai vyko. Tai tikrai ačiū dabartinei Rinkimų komisijai.
Ir, aišku, klausimas pirmininkei arba kam nors kitam, kas išmano ar kam įdomi ta sritis. Štai praeitoje kadencijoje kalbėjome apie neteisėtą įtaką rinkimams, apie neskaidrų finansavimą rinkimų kampanijų, įvairių interesų grupių įtaką. Ir čia, manau, VRK turi užtikrinti, kad rinkimai vyktų pagal Lietuvos įstatymus. Čia yra pagrindinė misija.
Mano klausimas. Ar matote čia problemą arba kas nors iš pretendentų ją čia mato ir kokių galima tikėtis pokyčių ar pasiūlymų? Dabar, akivaizdu, iš kai kurių rinkimų kampanijų mes matome, kad, nepaisant išorės vertintojų, pavyzdžiui, rinkimams skiriamos sumos skiriasi kartais, tuo tarpu VRK problemos nemato. Čia toks mano klausimas, ar čia matote problemą ir kokių pokyčių galite imtis?
J. UDRIS. Jeigu galima, aš dar padėsiu pretendentei į pirmininkes atsakyti į tą klausimą. Iš tiesų jūsų iškelta problema jau ne pirmą kartą. Kiek aš atsimenu, jau 2009 metais mes tą klausimą kėlėme. Akivaizdu, kad šiandien tokie įstatymo reikalavimai, kaip antai, pavyzdžiui, draudimas skleisti politinę reklamą pirmajame laikraščio, dienraščio ar žurnalo puslapyje niekaip nerezonuoja su politine reklama pirmuose interneto portalų puslapiuose, kurie yra skaitomi žymiai žymiai daugiau negu tradicinė spauda.
Tas pats su ta reglamentavimo dalimi, kai Lietuvos reklamos skleidėjai privalo deklaruoti politinės reklamos įkainius, tačiau nei feisbukas, nei guglas, nei kitos nuolat atsirandančios naujos interneto žiniasklaidos priemonės neturi tokios pareigos, jos nedeklaruoja tų įkainių.
Kitas dalykas, kad socialiniai tinklai turi galimybę, nepaisant tų jų turimų vidinių privačių kontrolės priemonių, turi teorines galimybes papildomai skleisti. Tai yra, sakykime, deklaruoti VRK politinės reklamos už 10 tūkst., o iš kokios nors trečiosios valstybės privataus subjekto papildomai už tokią pačią reklamą dar sumokėti 0,5 mln. Tai niekur nebus deklaruota ir niekaip nebus atskleista. Tos problemos yra ir iš tikrųjų reikėtų peržiūrėti iš principo politinės reklamos reglamentavimą, pritaikyti jį šiuolaikinėms realijoms ir būtent taip sudėlioti, kad ne tiktai VRK finansavimo kontrolės skyrius tuo užsiimtų, bet ir kitos institucijos. Ta pati Mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kitos galėtų stipriau į tai įsitraukti išsiaiškindamos būtent neteisėtus finansavimo šaltinius.
Kita vertus, per didelis ir per daug detalus reglamentavimas gali privesti prie tos situacijos, kuri ne kartą Lietuvoje jau buvo, kai politinę reklamą buvo galima skelbti tiktai kabinant po vieną plakatą vienoje apylinkėje prie medinės lentos. Tai irgi privedė prie gana liūdnų pasekmių rinkėjų aktyvumo ir apskritai politinio dalyvavimo klausimu. Tai tiek.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Noriu padėkoti L. Matjošaitytei už puikiai atliktą kompetentingą darbą ir pagarbą visoms politinėms partijoms. Tikrai šiek tiek apgailestauju, kad jos šiandien nėra. Tikrai ji verta padėkos.
Mano klausimas kandidatei būtų toks. Jūs iš tribūnos pasakėte – esu nešališka, bet pažiūrėjus į vienos partijos iš daugumos programą, iš esmės jūs viską pasakėte, kas yra jų programoje. Sakykite man, kaip jūs būsite nešališka, jeigu tai, kas yra jų programoje, pasakėte iš tribūnos? Noriu palinkėti sėkmės jums darbe, jeigu tapsite. Ačiū.
J. PETKEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Bet jeigu leisite, aš tada jūsų paklausiu, apie kokios partijos programą jūs paklausėte, nes…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nenoriu reklamuoti.
J. PETKEVIČIENĖ. Tikrai nesu įsigilinusi nė į vienos partijos politinę programą. Tikrai.
PIRMININKAS. Turėtų klausti L. Nagienė. Nematau salėje. Paskutinė klausia D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū gerbiamam pirmininkui. Prieš užduodama klausimą gerbiamai poniai J. Petkevičienei, norėjau šiek tiek reaguoti į ankstesnį pasisakymą ir sutarti dėl terminų – ne elektroninis balsavimas, o internetinis balsavimas. Elektroninis balsavimas numatomas kaip ir specialiuose terminaluose, balsavimo mašinose. Tai dėl to sutarkime. Mes kalbame, ko gero, apie internetinį balsavimą greičiausiai Pasaulio lietuvių apygardoje.
Gerbiama ponia Jolanta, klausimas jums. Kiek VRK turi turėti indėlio, kokią atsakomybę įgyvendinant internetinį balsavimą ir kokie būtų terminai, jūsų manymu? Ačiū.
J. PETKEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl sąvokų tai tikrai pritariu, gali būti internetinis balsavimas elektroninių ryšių priemonėmis, tai čia taip. VRK, mano manymu, tikrai turėtų turėti tam tikrą vairalazdę ir būti iniciatorius ir generatorius šitos minties ir šito tikslo. Tai čia vienareikšmiai. Tik tiek, kad be politinės pagalbos, be politikų valios nieko nepavyks vienai VRK, tam tiesiog per silpna yra institucija tiek dėl žmogiškųjų išteklių, tiek dėl finansinių išteklių, bent jau mano manymu. Gal dar kolega galėtų padėti?
J. UDRIS. Jeigu galima, dar atsakysiu. Kalbant realistiškai ir žinant kitų šalių praktiką, tai normaliai parengti sistemą, ją ištestuoti ir paleisti reikia gerų trejų metų intensyvaus darbo. Pinigų čia tikrai negaliu skaičiuoti, bet resursų vėlgi… VRK tiek pagal savo dydį, galimybes ir kompetencijų ribas, sekretoriato pajėgumus ir taip toliau iš principo nėra viena pajėgi. Tai yra ir ryšio užtikrinimas, tai yra ir duomenų centrai, tai yra ir šifravimo technologijos. Tai yra informaciniai komponentai, kurie savo sudėtingumu iš principo prilygsta (grubiai) ketvirtadaliui e. sveikatos sistemos.
Norint tai daryti normaliai ir teisingai, o ne kažkaip atbulai, iš tikrųjų turėtų būti… Kiek aš atsimenu, dar 2018 metais ar anksčiau Teisingumo ministerija buvo parengusi Internetinio balsavimo įgyvendinimo įstatymo projektą, kuriame buvo numatytos, būtent įstatymu nustatyti reikalavimai, funkciniai reikalavimai tokio balsavimo sistemai, atitinkantys pasaulyje pripažįstamus standartus, ir įpareigota tiek VRK, tiek Vyriausybė sudaryti galimybes skirti tam finansavimą ir resursus tokią sistemą sukurti ir ištestuoti ją smėlio dėžės lygiu, o gavus atsakymus dėl jos saugumo, patikimumo ir atitikimo reikalavimams, jau tada žiūrėti, kokiais etapais ją būtų galima įgyvendinti, įdiegti jau į politiškai aktualius rinkimus, galbūt pradėti nuo Pasaulio lietuvių apygardos ar nuo kitokių.
Žiūrint plačiau, mūsų mažai šaliai tokia balsavimo sistema, na, čia iš tikrųjų yra dėl internetinio ir elektroninio balsavimo sąvokų… Internetinis be elektroninio yra neįmanomas, tai yra vienas iš elektroninio balsavimo (…). Paprastai naudojamas nuotolinis, skaitmeninis balsavimas – dar kitas terminas. Ir kad teisingai viskas būtų padaryta, reikia vieną kartą kreiptis į Seimą, kad Seimas pasakytų – gerai, pabandom, padarom, skiriam tam resursus ir turime atsakymą. Ir tada bus aišku, žingsnis po žingsnio, ką daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kas buvo užsirašę, turėjo galimybę paklausti. Baigsime šį klausimą sutarę, kad pagrindiniu komitetu skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas Seimo posėdyje – gegužės 18 dieną. Niekam neprieštaraujant taip ir fiksuojame. Rytinį plenarinį posėdį baigiame. (Gongas) (Balsai salėje) Norite registracijos? Po gongo negalima.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.