Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 229
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame gruodžio 6 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruokimės. Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, Ekscelencijos ambasadoriai, posėdžio svečiai, šiandieną pas mus vieši ypatingas svečias – Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas.
Gerbiami kolegos, išties šiandieną ypatinga diena – turime tokį aukštą svečią, turime Aukščiausiosios Rados delegaciją, kuri lankosi, vieši Seime. Aš norėčiau priminti, kad tai yra aukščiausio Ukrainos pareigūno vizitas Lietuvoje nuo vasario 24 dienos. Ir simboliška, kad šis vizitas sutampa su labai ypatinga Ukrainai diena – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų diena. Sveikiname! (Plojimai)
Mielas Ruslanai, leiskite jus dar kartą labai nuoširdžiai pasveikinti Seime. Aš ir mano kolegos žavimės jūsų ir Ukrainos parlamento darbu Rusijos kruvinos agresijos akivaizdoje. Lankydamasi Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdyje kovo mėnesį mačiau, kaip jūs ir jūsų kolegos, nepaisydami mūšių Kyjivo priemiesčiuose, nepaisydami apšaudomų miestų ir miestelių, demonstravote tvirtumą ir drąsą, ir pasiryžimą ir užtikrinote demokratijos tęstinumą. Ukrainos Aukščiausioji Rada mums, kaip ir daugelio kitų šalių parlamentarams, yra pavyzdys, kaip parlamentas gali dirbti ir kaip parlamentas turi dirbti išskirtinėmis ekstremaliomis sąlygomis.
Neišprovokuota Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, laikina Krymo ir kitų Ukrainos teritorijų okupacija yra išpuolis ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš tarptautinę bendruomenę. Mes Lietuvoje puikiai suprantame, kad Ukraina kovodama gina ne tik savo laisvę, ne tik savo demokratiją ir ateitį, bet ir mus visus. Būsime su jumis ir su Ukrainos žmonėmis iki pergalės.
Norėčiau pakviesti jus, gerbiamas Ruslanai, į tribūną. Prašau. (Plojimai)
10.04 val.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Ruslano Stefančuko kalba
R. STEFANČUKAS. Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, mielos ponios ir ponai. Dėkoju už pakvietimą pasimatyti Lietuvos Respublikos Seime. (Kreipiasi lietuviškai) (Plojimai)
Gerbiami draugai, aš turiu šiandien didelę garbę skaityti pranešimą jums ir noriu jus užtikrinti, kad jums dėkingi esantys už šitos puikios šalies sienų. Dėkingi už tai, kad jūs demonstruojate lyderystę daugeliu aktualių regiono klausimų, už tai, kad demonstruojate nepajudinamą ir karštą paramą laisvei ir demokratijai, už tai, kad šiomis dienomis jūs palaikote Ukrainą ir ukrainiečius jų sąžiningoje kovoje.
Mes turime kupiną bendrų įvykių istoriją, tačiau priminsiu tik keletą svarbių mūsų dabarties momentų. Džiaugėmės su Lietuva ir Lietuvos žmonėmis, kai 1990 m. kovo 11 d. tada dar Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir suteikė viltį ir postūmį kitoms pavergtoms šalims susigrąžinti kažkada prarastą laisvę.
Pirmoji sveikinimo telegrama Ukrainos nepriklausomybės dienos proga 1991 m. rugpjūčio 24 d. atkeliavo iš Lietuvos – nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko gerbiamo V. Landsbergio. Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, oficialiai pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 m. gruodžio 4 d. pagal gruodžio 1 dienos Ukrainos referendumo rezultatus.
Kažkada jūs pradėjote kovą su rusiškuoju totalitarizmu ir sugriovėte SSRS, o mes dabar kovą baigiame mūšio lauke tiesiogine to žodžio prasme, ginamės nuo plataus masto, neišprovokuotos Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą. Okupavusi dalį Ukrainos teritorijų, sistemingai naikindama civilius ir energetikos infrastruktūros objektus, kankindama ir žudydama taikius Ukrainos piliečius, Rusija dar kartą visam pasauliui demonstruoja, kad ne tik negerbia tautų apsisprendimo teisės, ne tik nevertina žmogaus gyvybės ir jo laisvės, bet kasdien ir kas minutę grasina savo taikiems kaimynams. Nors visa demokratinė bendruomenė ryžtingai smerkia Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainą, Rusija ir toliau akivaizdžiai nepaiso tarptautinės teisės ir visuotinai pripažintų elgesio civilizuotame pasaulyje taisyklių. Rusija atvirai bando visus įbauginti.
Kuo mes galime į tai atsakyti? Solidarumu, ryžtu ir nepalaužiamumu! Didvyriškai ginsime savo nepriklausomybę, laisvę ir taikų gyvenimą sau, Europai ir visam laisvajam pasauliui. Šioje kovoje mes pasikliaujame didele tarptautine parama. Leiskite man iš šios tribūnos visos Ukrainos žmonių vardu dar kartą išreikšti nuoširdų dėkingumą, kad nuo pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą valandų Lietuva suteikė mums visapusę karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių moterų ir vaikų – laikinai perkeltų asmenų – rado prieglobstį draugiškoje Lietuvoje. Vilniuje atidarytas ir veikia pirmasis Ukrainos centras Europos Sąjungos šalyse. Ačiū už tai! (Plojimai)
Man labai malonu matyti Ukrainos vėliavas prie įėjimo į Seimą ir miesto gatvėse. Mūsų vėliava tapo kovos už laisvę simboliu visoje Europoje ir mes, parlamentarai, įnešame kuklų indėlį į šią kovą, kurdami broliškus ir seseriškus mūsų šalių santykius. Tikiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėja sustiprins mūsų pozicijas ir mūsų vienybę. O šiandieninį susitikimą su jumis vertinu kaip didžiulį Seimo domėjimąsi tolesne parama Ukrainai, pasirengimą eiti kartu petys petin iki mūsų bendros pergalės.
Jūs buvote su mumis nuo pirmosios karo dienos. Kai Rusijos kariuomenė atakavo Kyjivą ir jo priemiesčius, pasauliui sustingus iš šoko dėl Rusijos agresijos klastingumo, žiaurumo ir masto, Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi veiksmų ir jau vasario 24 dieną priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, o kovo 8 dieną kartu su Estijos ir Latvijos parlamentais patvirtino bendrą Baltijos šalių parlamentų pareiškimą, remiantį Ukrainos narystę Europos Sąjungoje.
Gerbiama ponia Pirmininke, gerbiama Viktorija, šiandien vėl prisimenu jūsų vizitą Kyjive kovo 24 dieną kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais. Kai okupacinės kariuomenės artilerija dar buvo per mažą atstumą nuo Kyjivo, jūs buvote pirmieji parlamentų vadovai, atvykę mūsų palaikyti. Jau tada raginote tarptautinę bendruomenę įvesti visišką prekybos embargą Rusijai, padidinti ginklų tiekimą Ukrainai, parengti detalų Ukrainos atstatymo ir pagalbos jos ekonomikai atgaivinti planą. Jūs buvote Bučoje ir Borodiankoje ir tapote tiesioginiais rusų įvykdyto didelio masto mūsų miestų ir kaimų naikinimo, mūsų žmonių genocido liudininkais.
Mes Ukrainoje labai vertiname jūsų poziciją, gerbiama ponia Viktorija, taip pat Seimo ryžtą kuo greičiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos nusikaltėlius. Dėkojame už jūsų paramą idėjai ir procesui sukurti specialųjį tarptautinį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti. Gegužės 10 dieną Lietuvos Seimas tapo pirmuoju užsienio parlamentu, pripažinusiu Rusiją valstybe, remiančia teroristinius aktus ir juos vykdančia. Ta pačia rezoliucija Seimas Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje pripažino Ukrainos žmonių genocidu. Šiuo laikotarpiu, tai yra nuo vasario 24 dienos, Seimas priėmė dešimt rezoliucijų, palaikančių Ukrainą ir smerkiančių Rusijos veiksmus! Įspūdingas skaičius. Jūsų ryžtas yra nuostabus, mieli kolegos. Šios rezoliucijos tapo pavyzdžiu daugeliui kitų parlamentų.
Gerbiama ponia Pirmininke, gerbiami Seimo nariai! Dėkoju už jūsų ryžtą ne sustoti, priešingai – stiprinti paramą Ukrainai. Negali būti nuovargio, kai kovoji už savo laisvę ir ramybę mūsų vaikams ir anūkams. Esu dėkingas, kad Vyriausybė numatė ir Seimas 2023 metų Lietuvos valstybės biudžete patvirtino lėšas Ukrainos kariuomenės reikmėms, įskaitant mūsų didvyrių karių mokymo ir medicininės reabilitacijos finansavimą.
Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei keturis tūkstančius įvairių raketų. Nemaža jų dalis buvo sąmoningai nukreipta į civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Lietuva šiandien yra viena iš šios energetikos infrastruktūros atkūrimo lyderių. Jūs mus aprūpinate transformatoriais, generatoriais ir kita reikalinga įranga. Todėl mes esame dėkingi jums už tai.
Šiandien visus ukrainiečius vienija bendra nacionalinė idėja – laimėti, atstatyti Ukrainą, padaryti ją dar gražesne šalimi ir Europos Sąjungos nare. Mūsų noras laimėti yra pagrįstas mūsų istorija, nelengva kaip ir jūsų. Tragiška, didvyriška istorija sustiprino ir ukrainiečius, ir lietuvius. Esame ne tik stiprūs, bet ir nepalaužiami.
Noriu, kad visi tai išgirstų, ypač rusai, – mūsų nepalaušite! O mūsų kariai mūšio lauke savo akimis jau matė, kaip rusai bijo šio nepalaužiamumo – pamatuoto, ramaus, sąmoningo darbštuolių nepalaužiamumo. Jie po vasario 24 dienos buvo priversti atitrūkti nuo kasdienių darbų: kas sėjo, kas mokė vaikus, kas rašė knygas. Paėmė į rankas ginklus, kad apgintų savo ir mūsų taikią, laisvą ateitį. Vienintelės eilės, buvusios tada Ukrainoje, buvo eilės į kariuomenės centrus.
Mieli draugai, Ukraina ir Lietuva ėjo ir eis greta. Turime kelis šimtmečius bendros istorijos, ypač didvyriškų kovų už nepriklausomybę ir laisvę. Mūsų tautos kartu nugalėjo Maskvos kariuomenę mūšyje prie Oršos 1514 metais.
1991 m. vasario 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“. Taip buvo parodytas Lietuvos tvirtas apsisprendimas pasitraukti iš SSRS ir taip nutraukti savo okupaciją. Įvykiai Lietuvoje tada tapo Sovietų imperijos žlugimo katalizatoriumi.
Šiandien bendromis pastangomis turime padaryti galą agresyviam Rusijos imperializmui. Tai pasieksime kartu laimėdami karą. Kartu ne mažiau svarbus uždavinys yra Ukrainai įgauti visateisę narystę Europos Sąjungoje. Stengiamės stipriai prisidėti prie laisvos demokratinės Europos šalių sandraugos klestėjimo. Mes to link dirbame. Aukščiausiojoje Radoje priimame Europos integracijos įstatymus, kad laiku pasiektume tuos sėkmės rodiklius, kuriuos mums pažymėjo Europos bendruomenė. Vaizdžiai tariant, vienoje rankoje laikome ginklą, o kitoje –rašiklį.
Mes taip pat aktyviai dirbame dėl mūsų įstojimo į NATO ir labai tikimės to samito Vilniuje.
Mes laimėsime ir pasieksime visus savo tikslus, nes iš kartos į kartą mes mokame kovoti ir mokame dirbti, nes kiekvienas ukrainietis rodo išskirtinį didvyriškumą, nes turime ištikimų draugų. Lietuva tarp jų užima ypatingą vietą.
Ačiū, ponia Pirmininke. Ačiū, ponios ir ponai Seimo nariai. Ačiū, bičiuliška Lietuva ir broliški Lietuvos žmonės!
Kartu iki pergalės! Kartu į pergalę! Šlovė Ukrainai! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui už įkvepiančią kalbą. O dabar perduodu pirmininkavimą pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
10.18 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų posėdį.
Dabar minėjimas. Būtent pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 85-ųjų gimimo metinių paminėjimą, ir pirmiausia tylos minute pagerbkime šio signataro atminimą.
Tylos minutė
Ačiū.
Kviečiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Albertą Šimėną pasidalinti mintimis apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Kazimierą Antanavičių.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Alberto Šimėno kalba
A. ŠIMĖNAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos signatarai, Seimo nariai, garbingi svečiai. Po aktualaus ir reikšmingo gerbiamo Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Ruslano Stefančuko pasisakymo grįžkime prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ištakų. Minime Nepriklausomybės Akto signataro, profesoriaus Kazimiero Antanavičiaus 85-ąsias gimimo metines.
Profesorius Kazimieras Antanavičius, turėdamas savo Lietuvos ateities viziją, dėl jos įgyvendinimo nuveikė labai daug. 1987 metais Michailui Gorbačiovui paskelbus Sovietų Sąjungos pertvarką, perestroiką, jis vienas iš nedaugelio Lietuvoje suvokė realiai atsiveriančias galimybes keisti sovietinę komandinę administracinę ūkio valdymo sistemą į Vakarų šalyse pasiteisinusią rinkos ekonomiką, o svarbiausia – siekti Lietuvos ūkio savarankiškumo. Dar 1986 metais, tai yra iki perestroikos paskelbimo, profesorius ėmėsi organizuoti vadinamuosius mokslinio ūkio mechanizmo metodologinių problemų seminarus. Į juos buvo kviečiami pažangūs ekonomistai, gebantys objektyviai vertinti sovietinės ūkio sistemos trūkumus, jos ribotas galimybes. Pranešimus skaitė ir seminaruose dalyvavo būsimieji Nepriklausomybės Akto signatarai – akademikas Eduardas Vilkas, Stasys Kropas, Audrius Rudys, Vilius Baldišis, Kęstutis Glaveckas, Vladas Terleckas, seminarų organizatorius, profesorius Kazimieras Antanavičius. Yra žinoma, kad tuo metu profesorius kartu su akademiku Eduardu Vilku, akademiku Raimundu Rajecku ir profesoriumi Aleksandru Vasiliausku uždarai diskutavo ir projektavo Lietuvos ekonominį savarankiškumą.
1988 metų pavasarį profesorius ėmėsi telkti komandą Lietuvos savarankiško ūkio koncepcijai ir jai įgyvendinti reikalingiems teisės aktų projektams parengti. Profesorius į talką kvietėsi visus potencialiai galinčius, idėjų turinčius ir norinčius savo žiniomis prisidėti rengiantis esminei Lietuvos ūkio sistemos pertvarkai. Kazimieras Antanavičius subūrė laikiną mokslinį kolektyvą, į kurį buvo pakviesti ir aktyviai darbavosi Mokslų akademijos Ekonomikos instituto, Vilniaus universiteto, Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos instituto (buvo prie Plano komiteto), Vilniaus inžinerinio statybos instituto, Kauno politechnikos instituto, Vilniaus pedagoginio instituto, kitų mokslo ir mokymo įstaigų, įvairių žinybų specialistai. Laikiname moksliniame kolektyve darbavosi apie 150 asmenų.
Pamenu, 1989 metų ankstyvą saulėtą pavasario rytą eidamas į darbą jau netoli VISI rūmų sutikau švytinčiu veidu taip pat į institutą skubantį Kazimierą Antanavičių. Profesorius entuziastingai sako man: Albertai, Gorbačiovo paskelbta perestroika Lietuvoje prasideda, laukia labai dideli, rimti darbai. Mesk tu tas paskaitas ir pereik dirbti nuolat į Mokslų akademijos institutą. Beje, tau pažįstamas Gediminas Vagnorius jau perėjo iš VISI laboratorijos ir darbuojasi šiame institute. Tai kaip? Dar paklausė. Po kokios savaitės tapau Kazimiero Antanavičiaus vadovaujamo Ekonomikos instituto Ūkio mechanizavimo tobulinimo skyriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Norėčiau dar pridurti, kad pokalbyje paminėtas būsimas signataras Gediminas Vagnorius buvo dešinioji profesoriaus ranka, todėl visuomet buvo pačiame skyriaus veiklos sūkuryje, jo vykdomų darbų epicentre.
1989 metais buvo parengta Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcija. Iki 1990 m. kovo 11 d. profesoriui vadovaujant laikinas mokslinis kolektyvas parengė 61 naujosios ekonominės socialinės sistemos įstatymo projektą, iš jų 19 priėmė 1990 metais. Tai Nuosavybės pagrindų įstatymas, kuriuo buvo įteisinta nuosavybės formų įvairovė, Vietos savivaldos pagrindų, Lietuvos banko įstatymai, Vyriausybės įstatymas buvo priimtas kovo 22 dieną. Taip pat buvo priimti svarbūs Įmonių ir Valstybės įmonių, Kainų, Juridinių asmenų pelno mokesčio, Draudimo, Pajamų garantijų įstatymai. Visų nevardinsiu.
Taigi Kazimieras Antanavičius subūrė ekonomistus ir teisininkus, kurie dar iki paskelbiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą profesoriui vadovaujant parengė visiškai naują Lietuvos ekonominių įstatymų bazę. Laikino mokslinio kolektyvo nariai, rengę teisės aktų projektus naujai socialinei ekonominei sistemai įgyvendinti, vėliau tapo atsakingais Lietuvos valstybės darbuotojais, užėmė vadovų pareigas. Todėl profesorių Antanavičių pagrįstai galime vadinti nepriklausomos Lietuvos valstybės ekonominės socialinės sistemos pagrindiniu architektu, jos kūrėju.
Kazimieras Antanavičius matė, kad Lietuvos ekonominė socialinė raida po nepriklausomybės atkūrimo prasilenkia su jo turėta vizija, ir į tai labai jautriai reagavo. Nepriklausomybės atkūrimo trejų metų jubiliejui skirtame straipsnyje, kaip visuomet būdamas atviras, jis rašė apie Seimą: „Štai jau daugiau kaip 2 mėnesiai praėjo po Seimo rinkimų. Nors pozicija virto opozicija, opozicija – pozicija, iš esmės pasikeitė tik aktoriai, o pjesės turinys nesikeičia. Kaip anksčiau, taip ir dabar – dėl neproduktyvaus Seimo ir Vyriausybės darbo esanti kalta opozicija, mat trukdo dirbti, pagalius į ratus kaišioja. Drįsčiau pastebėti – labai jau nekokie tie ratai. Kaip anksčiau, taip ir dabar – niekas nesiryžta kirsti suvešėjusio biurokratizmo, riboti komercinių bankų lupikavimo, tvarkyti finansų sistemos. Kaip anksčiau Aukščiausioji Taryba, taip dabar Seimas du trečdalius darbo laiko skiria paties Seimo, Prezidento politinėms intrigoms užmegzti ir tas politines intrigas narpliojančių komisijų sudarymo klausimams spręsti, o šiurpios ekonomikos, pramonės, žemės ūkio problemos tarsi egzistuoja šalia mūsų. Joms spręsti laiko vis nepakanka.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar – nors lėšų trūkumas švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, socialinėms reikmėms visiškai akivaizdus, valstybės biudžeto projektą iš esmės nagrinėti ir koreguoti nėra laiko. Tiesiog niekas nenusiteikęs tokiais „niekais“ užsiimti. Svarbu savus priglausti, svarbu, kad tiems, kas skirsto, pakaktų.“ Antanavičiaus citatos pabaiga.
Kita vertus, profesorius Kazimieras Antanavičius buvo optimistas – kvietė tikėti Lietuvos ateitimi. Baigiantis 1995 metams, gruodžio 23 dieną, prieš šventas Kalėdas, Seimo narys Kazimieras Antanavičius kreipėsi į savo rinkėjus – kraštiečius žemaičius, o kartu gal ir dabar į mus visus. Cituoju Antanavičiaus žodžius: „Brangūs kraštiečiai, vėl prabėgo metai, vėl žiema, vėl nuostabus Kalėdų metas, vėl laukimas ir spėliojimas, kokie bus ateinantieji. Kai sugrįžti mintimis atgal, geriau supranti buvusius džiaugsmus ir patirtas nesėkmes, prasmingiau įvertini laimėjimus ir nesėkmes. Šiaip ar taip, mums teko didelė laimė – Lietuva po daugelio metų be didelių sukrėtimų ir kraujo praliejimo atgavo nepriklausomybę ir tapo laisva. Ar galėjo kas tuo patikėti prieš dešimt metų? Prisiminkime 1985 metus. Tada Michailas Gorbačiovas atėjo į valdžią. Įvyko stebuklas, atsivėrė durys į pasaulį. Lietuvos vardas – nebe istorinė praeitis, o realybė ir nuo mūsų pačių, nuo mūsų susiklausymo, nuo tarpusavio santarvės ir doros, nuo mūsų pastangų ir darbo, nuo mūsų išrinktų valdžių priklauso, kaip skambės Lietuvos vardas pasaulyje, kaip gyvens Lietuvos žmonės, ką mes paliksime savo vaikams ir anūkams.
Deja, šiandien mus spaudžia nepriteklius ir nedora, šiandien mes pikti, pavydūs, šiandien mes kerštingi ir pernelyg gobšūs. Ne taip greitai ir ne taip sklandžiai pildosi mūsų taurėje atbudimo laikmečio vizijos. Tačiau gal per gražios buvo mūsų vizijos, per didelės viltys. Ar galėjo, ar gali būti geriau?
Neabejodamas galiu atsakyti: taip, galėjo ir gali. Tad tikėkime: pasikeis valdžios, ateis pagaliau dori, darbštūs ir ryžtingi žmonės, atgaivins žmonių pasitikėjimą ir viltį. Sutelkę jėgas, įveikę pragaištingas aistras, puoselėdami tarpusavio meilę ir santaiką, įveiksime tą pragaro koridorių ir pradėsime kilti doros, meilės, gerovės laipteliais. Tegul didžioji Kalėdų šventė atgaivina mūsų sielas, o Naujieji metai tegul tampa pirmuoju laipteliu ten link.
Apkabindamas ir paguosdamas visus savo kraštiečius, o gal tautiečius, jūsų Seimo narys profesorius Kazimieras Antanavičius.“
Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui signatarui už pasakytus gražius žodžius apie kitą signatarą.
Dabar tradiciškai kviečiu į tribūną Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir visi girdintys. Šiandien minime Kazimiero Antanavičiaus jubiliejų, jam būtų sukakę 85-eri. Po iš tikrųjų geros signataro Alberto Šimėno prisiminimų kalbos apie profesorių Kazimierą Antanavičių norėčiau trumpai pasakyti savo prisiminimus.
Mano akyse profesorius buvo žmogus, kuris neieškojo kišenėje žodžio. Jis kalbėdavo apie tai, ką supranta, ir kalbėdavo nemažai. Bet Kazimieras Antanavičius buvo puikiai įvaldęs žodį: jis rašė eiles, jis labai dažnai iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos savo mintis išsakydavo eiliuota forma, jis atsakydavo į kiekvieną rinkėjo laišką ir jis jų turėdavo didžiausias krūvas.
Profesorius buvo be galo šiltas žmogus. Jis buvo šeimos žmogus ir jis su savo kolegomis visuomet bendravo šiltai. Manau, kad jis ir akmens užantyje nenešiojo. Iš tikrųjų tai buvo valstybininkas – jis matė Lietuvą gražią, stiprią, ekonomiškai išsivysčiusią ir visiškai pasikeitusią po Kovo 11-osios. Tokį aš prisimenu Kazimierą Antanavičių.
Šiandien jo atsiminimas yra iš tikrųjų įamžintas mokslo įstaigoje. Bet man didžiausią prisiminimą apie jį paliko jo gimtoji Šilutė. Jo gimtinės neliko, šiandien numelioruotas plynas laukas, bet stovi pastatyta autobusų stotelė su suoliuku, užrašu ir prisiminimo lentele. Kai ją skaitai, į tą pusę, vidury plyno lauko, matai kryžių ir klevą – ten jo tėviškė. Tai tipiškas, jautrus, simboliškas, lietuviškas Kazimiero Antanavičiaus prisiminimo įamžinimas. Kai sustoji, išlipi, ir tu iš karto pažvelgi į tą klevą, tu prisimeni signatarą, atkūrusį Lietuvos valstybę ir gana aktyviai dalyvavusį šiame procese.
Na, o šiandien su mumis yra Rasa, jo duktė, užauginusi du puikius sūnus. Miela Rasa, mes, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, norime jums padovanoti šios dienos prisiminimui Rūtos Ničajienės „Laisvės vėją“. Jį taip pačios tėvelis mėgo ir mylėjo, ir siekė jo. Ačiū tau. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Birutei Valionytei, signataro Kazimiero Antanavičiaus artimiesiems, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, čia buvusiems svečių tribūnoje, ir visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
10.36 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gruodžio 6 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar einame prie mūsų darbotvarkės. Darbotvarkės 3 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Per šoninį mikrofoną A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėtume iš darbotvarkės išbraukti projektą Nr. XIVP-2225(2), kad galėtume įrašyti pataisą, nes iš tikrųjų čia yra probleminė vieta. Kalbu apie tą vietą, kai bylos perduodamos kitiems teismams. Ši vieta iš esmės atveria kelią tokioms situacijoms…
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kaip aš suprantu…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš tik noriu argumentą pasakyti.
PIRMININKAS. Aš jaučiu, kad pats autorius to paties paprašys ir nereikės jokių argumentų.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, Generalinė prokuratūra dar nori padiskutuoti su teismų bendruomene. Penktadienį mes darome tokį pasitarimą, tai siūlyčiau kitą savaitę priimti šį įstatymą, jeigu reikės, pasikoreguosime.
PIRMININKAS. Manau, kad bendru sutarimu galime išbraukti darbotvarkės 1-7 klausimą. Čia siūlymai sutapo. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau atkreipti dėmesį dėl neįgaliųjų socialinės integracijos. Yra numatyta 15 minučių. Diskutuoti jau užsirašė devyni žmonės. Tai galbūt nukelkime jį į kitą posėdį, nes šis posėdis ir taip iki aštuonių, arba tada ilginkite laiką. Negalima įstatymui, kuris, taip sakant, pastato nuo galvos ant kojų… ar nuo kojų ant galvos visą sistemą, skirti 15 minučių.
PIRMININKAS. Pastaba teisinga, bet štai mes sutaupėme laiko, išbraukėme Baudžiamojo proceso kodekso projektą. Gal, gerbiamas Algirdai, pradžioje fiksuokime pusvalandį tam svarstymui. Jeigu reikės, pridėsime ir daugiau, aš manau. (Balsai salėje) Kiek jūs siūlote skirti laiko? (Balsai salėje) Gerai, fiksuojame valandą, bet neatidėliokime. (Triukšmas salėje, balsai salėje) Aš manau, kad valandos netruksime, bet kad čia nebūtų siūlymų išbraukti, tai aš geriau sakyčiau, fiksuokime valandą, svarbi reforma. Yra nesutinkančių. Gerai, balsuosime, ar palikti, kaip yra, ar skirti valandą. Prašom. (Balsai salėje) Balsuosime po to, dabar išklausome visus pasiūlymus. Gerbiamas T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamas posėdžio pirmininke, mano pasiūlymas bus dėl vedimo tvarkos. Aš jums siūlau nebūti čia telepatu ir nenutraukinėti kolegų Seimo narių, kai jie kalba per šoninį mikrofoną, o kiti gali rėkauti iš šono, bet jūs nieko nesakote. Ačiū.
PIRMININKAS. Tikrai, stengsiuosi išvengti tokių momentų. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Aš irgi esu už tai, kad būtų pratęstas diskusijos laikas. Gal pusvalandį, nežinau, čia jau jums, pirmininke, spręsti, kiek siūlyti. Bet dabar ką aš norėčiau pasiūlyti, tai Sveikatos tarybos ataskaitą. Gal mes ją galime kelti į mūsų antro posėdžio pabaigą, nes ji užima valandą, o visi balsavimai keliasi į dienos pabaigą. Čia, man atrodo, būtų visiškai racionalu, kai tokia apkrauta darbotvarkė. Prašau.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamas kolega, Sveikatos tarybos pranešimų mes tikrai niekur negalime nukelti. Yra sukviesta daug svečių, čia bus pilnos tribūnos ir jie žino konkretų laiką. Tikrai jiems būtų sudėtinga prisitaikyti prie mūsų pakeitimų. (Balsas salėje: „Jūs vėl komentuojate. Jūs neturite teisės komentuoti!“) Na, aš paaiškinu situaciją. (Balsas salėje: „Yra pasiūlymas svarstyti.“) Jeigu jūs reikalaujate balsuoti, aš tik paaiškinau aplinkybes, kad bus daug nepatogumų sukviestiems žmonėms. Gerai. Yra keletas siūlymų, dėl jų balsuosime. Galime balsuoti. K. Starkevičius. Kas dar?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galvoju, mano siūlymas tikrai sutaupys laiko. Siūlau išbraukti Elektros energetikos įstatymo projektus, kurie yra dėl procedūrinių dalykų, ir visą paketą svarstyti ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Visą trijų projektų paketą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Visą paketą, taip, taip.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. A. Matulas dar.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien yra iš esmės sveikatos diena parlamente, nes 14 valandą Nacionalinės sveikatos tarybos profesorius A. Utkus skaitys metinį pranešimą apie šalies gyventojų demografinę situaciją, sergamumo tendencijas. Būtų labai negarbinga, negražu, tiesiog absurdas, jeigu mes nukeltume šį svarbų pranešimą į pabaigą. Tikrai prašau palikti jį. Svečiai sukviesti.
O dabar prie šios salės pirmame aukšte, prie restorano, vyksta pirmosios pagalbos mokymai, žinote kelis atvejus – buvo aprašyti, kaip ištikus klinikinei mirčiai šalia stovintys žmonės nežinojo, ką daryti. Labai prašau rasti laiko ir kanceliarijos darbuotojams, ir jums pasimokyti ir analogiškai tą procesą vesti, tokius kursus vesti visose ministerijose, įstaigose, bendruomenėse, savivaldybėse. Tik taip reikia pradėti, nesvarbu, kad greitoji greitai atvažiuos už 10 ar 15 minučių, bet jei iki tol niekas nieko nedarys, išgelbėti žmogaus bus neįmanoma. Nepatingėkite eidami iš valgyklos arba tarp balsavimų nueiti. Pasinaudokite ta paslauga, išmokite elementariausių gaivinimo dalykų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Buvau gavęs pastabą, kad nenutraukinėčiau kalbančių. Tai stengsiuosi to laikytis. Dabar siūlymai. Čia buvo dėl trukmės svarstant neįgaliųjų paketą. Gerbiamas Algirdai, gal aš galėčiau teikti 45 minučių trukmės siūlymą? Nes čia buvo įvairių – ir pusvalandžio, ir valandos. Kas pritartų, kad būtų skirta 45 minutės neįgaliųjų reformos projektams svarstyti?
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 57, prieš – 25, susilaikė 23. Skirsime 45 minutes, kaip ir sutarėme, ir kaip buvo dabar balsuota.
Dabar aš prašyčiau gerbiamo L. Kukuraičio sukonkretinti siūlymą. Jeigu jį teikiate frakcijos vardu, tada balsuosime. Pasakykite tiksliai, ką jūs siūlote.
L. KUKURAITIS (DFVL). Siūlome Sveikatos tarybos ataskaitą perkelti į dienos pabaigą frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Supratome. Gerai. Balsuojame dėl siūlymo Sveikatos tarybos metinį pranešimą perkelti į darbotvarkės pabaigą.
Balsavo 101: už – 12, prieš – 49, susilaikė 40. Šis siūlymas nesulaukė palaikymo.
Dabar dar pastebėsiu, kad yra keletas projektų, konkrečiai rezerviniai 3, 4 ir 2-25 klausimai, kurių nėra sesijos darbų programoje. Tai fiksuojame, kad pritariame, kad jie būtų mūsų darbotvarkėje, bendru sutarimu.
Atrodo, visi siūlymai buvo paminėti. Ar galime bendru sutarimu tvirtinti darbotvarkę? Girdžiu siūlymą balsuoti, tai balsuojame už darbotvarkę.
Balsavo 107: už – 91, prieš nėra, susilaikė 16. Darbotvarkė patvirtinta.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Laisvės premijos paskyrimo Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui“ projektas Nr. XIVP-2293 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pradedame svarstyti darbotvarkės 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Laisvės premijos paskyrimo Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui“ projektas Nr. XIVP-2293. Pateikimas.
Kviečiame Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen. Dar per šoninį mikrofoną prieš tai. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mus pasiekė liūdna žinia – šįryt po sunkios ligos mirė buvęs Lietuvos premjeras A. Šleževičius. Aš kviečiu jo atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu Seimo Pirmininkę į tribūną pateikti minėtą nutarimo projektą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymo 2 straipsniu ir atsižvelgdama į Laisvės premijų komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą, teikiu jums svarstyti Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Laisvės premijos paskyrimo Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui“ projektą.
Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, taip pat ir už mūsų visų laisvę. Apie tai šiandieną iš šios tribūnos visai neseniai labai gražiai pasisakė Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas. Todėl Laisvės premijų komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos Prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje.
Būdamas Ukrainos Prezidentu, jis yra šios kovos už laisvę priešakyje, savo asmenine lyderyste ir savo pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų. Ukrainos žmonės priešinasi, nepasiduoda ir yra sutelkti prieš V. Putino režimo nusikalstamą veikimą. Kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui. 2022 metų Laisvės premija Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui, jums pritarus, būtų numatoma teikti Laisvės gynėjų dieną 2023 m. sausio 13-ąją. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui. Klausti jūsų niekas neužsirašė. Po pateikimo dėl motyvų kalbėti taip pat niekas neužsirašė. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Girdžiu visuotinį pritarimą.
Kaip suprantu, yra Seimo Pirmininkės teikimas priimti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka šiandien iš karto. Galime dėl to irgi sutarti? Pritariame bendru sutarimu.
Tuomet būtų pereinama į svarstymo stadiją. Taip, žiūrime, ar yra užsirašiusių diskutuoti. Nėra. Dėl motyvų svarstymo stadijoje niekas taip pat neužsirašė.
Dabar pereiname į priėmimo stadiją. Yra užsirašiusių kalbėti dėl priėmimo. Pirmoji pasisakys V. Aleknaitė-Abramikienė – už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Būtų keista, jeigu Laisvės premija nebūtų įteikta žmogui, politikui, lyderiui, pačiam jau tapusiam laisvės ir kovos už laisvę simboliu. Tegul būna ši mūsų premija ženklu tiems Europos lyderiams ir politikams, kurie teikia labai keistus pasiūlymus. Neminėsiu jų pavardžių, bet jeigu galima šiuo metu siūlyti suteikti agresorei Rusijai saugumo garantijas, tai tikrai kažkaip ne visai taip šie lyderiai mąsto.
O V. Zelenskis yra šių laikų Dovydas. Jeigu prisiminsime Senojo Testamento istoriją iš Samuelio knygos (paskaitykime ją), jis pats jauniausias sūnus, pakviestas nuo avių bandos, iš jo šaipėsi milžinas Galijotas, vis dėlto būdamas jaunas, nedidelio ūgio, išjuoktas savo priešininko, sugebėjo paprasta svaidykle jį paguldyti. Tai yra labai teisingas simbolis mąstant apie V. Zelenskio kelią į politiką, apie tai, kaip į jį buvo žiūrima ir kuo jis tapo šiandien. Šis aktorius, šis linksmas, nuoširdus žmogus šiandien tapo dvasios milžinu. Duok Dieve, kad jo kova prieš Galijotą taptų laiminga, pergalinga ir atneštų laisvę ne tik jo tautai, bet ir visai Europai. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau už pasisako G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Laisvės premija kasmet yra tapusi Lietuvos apmąstymo, kas yra laisvė istorijoje, kas yra laisvė šiandieną, diena ir fenomenu. Tikrai Prezidentas V. Zelenskis nusipelno tos premijos. Turbūt negalėjome šiais metais rasti geresnio kandidato. Savo talentu, savo jautrumu jis tą žiaurų XXI amžiaus karą pavertė kiekvieno pasaulio gyventojo karu, privertė pajusti širdimi, kas tai yra karas šiame amžiuje. Prezidentas V. Zelenskis Ukrainą pavertė daugelio pasaulio žmonių dvasios tėvyne. Pati Ukraina daro daugelį pasaulio žmonių geresnius, jautresnius, dosnesnius. Tai yra būtent tai, kaip šiais laikais reikia suprasti laisvę.
Turime nominantą, aktualią asmenybę, tai dar kartą aktualizuoja tą būtinybę už laisvę kovoti, dėl jos budėti dabar, ne praeityje, ne istorijos vadovėliuose, bet dabar. Labai norisi tikėti, kad ta Laisvės premija, tas laisvės įprasminimas, jį mes, lietuviai, esame sukūrę, taps ir mūsų tautą vienijančiu veiksniu, nes dėl laisvės tautos vienybė, apskritai vienybė yra labai svarbi. Taigi pritariu šiam pasiūlymui ir tikiuosi, kad mes vieningai už jį balsuosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Mitalas taip pat pasisako už.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų daug žodžių yra pasakyta, bet man atrodo, kad labai svarbu įvertinti šį Seimo sprendimą mums visiems. Visi turbūt prisimename tas pirmąsias karo dienas, pirmąsias karo valandas, kai Ukrainos Prezidento V. Zelenskio lyderystė buvo labai aiški, labai asmeniška, labai įkvepianti ir mus, ir kitus, neabejoju, ir pačią Ukrainą kovoti, demonstruoti ištikimybę savo idealams ir gintis – gintis nuo tos brutalios atakos. Man atrodo, kad šį apdovanojimą mes turime vertinti ne tiktai kaip dėmesio atkreipimą dar kartelį į Ukrainą ir į Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir kaip įsipareigojimą sau. Įsipareigojimą sau, taip pat ir įsipareigojimą kitiems, tiems žmonėms, kurie yra Lietuvoje, ir žmonėms, kurie yra Europoje ir visame pasaulyje, nes dabar mes taip pat esame dar labiau atsakingi už laisvę ir demokratiją ne tiktai savo šalyje, bet ir šiame regione šiuo metu, šioje Europoje ir šiame pasaulyje. Iš tikrųjų suteikdami dėmesio, išryškindami tikruosius kovotojus už laisvę, šitą atsakomybę mes turime. Aš tikiuosi, kad mums tų jėgų nepristigs. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinė už projektą pasisako D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mes pernelyg dažnai apdovanojame kovotojus už laisvę praėjus daugeliui metų po tos kovos, dažnai, kai jų net nebėra su mumis, todėl ši premija, šis apdovanojimas, man atrodo, yra vienas iš tų retų, labai savalaikių ir labai svarbių, nes šita kova vyksta dabar. Kova už laisvę dažniausiai nėra lengva, graži, patogi – tikriausiai niekada nebūna, ir skausmas, kraujas, purvas, šaltis yra tai, kas ją lydi kiekvieną dieną. Todėl daug kam jinai yra nepatogi, todėl daug kas dėl to pavargsta. Todėl Ukrainos kova už savo laisvę ir ateinanti pergalė, ir Prezidento V. Zelenskio vaidmuo sugebant neleisti mums pavargti, sugebant suvienyti mus visus yra daug kartų stipresni. Aš net nežinau, ar kada nors iš viso buvo šitaip suvienyta visa Europa, visas Vakarų pasaulis, visas civilizuotas demokratinis pasaulis, nes šiandien mes turime beprecedentę situaciją, kai visa Europos Sąjunga, visas Šiaurės aljansas vienu balsu kalba apie tai, kad Ukraina turi laimėti, kai mes sugebėjome padėti į šalį daugybę savo vidinių ginčų ir kovų. Prezidentas V. Zelenskis ne tik dėl Ukrainos Laisvės premiją gauna, iš tikrųjų jis gauna tą įvertinimą už tai, kad sugebėjo mūsų visam demokratiniam pasauliui priminti, kad kova už laisvę vyksta kiekvieną dieną, ją išduoti labai lengva, o kaina būtų nepakeliama.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl šio projekto nedidelė pauzė, balsuosime per nustatytą balsavimo intervalą labai greitai.
10.58 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(3) (priėmimas)
Dar keletas trumpų projektų. Pirmiausia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Darbotvarkės 1-5 klausimas, projektas Nr. XIVP-2248(3). Vienas straipsnis. Nėra būtinybės kviesti į tribūną komiteto atstovą, nes jokių pastabų nėra gauta. Galime iš karto pasisakyti dėl viso projekto. Matau, kad R. Vaitkus nori pasisakyti už. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, po proveržio paketo atsirado prievolė atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kai planuojama statyti septynias ar daugiau vėjo elektrinių, kuomet atstumas yra 5 kilometrai arba mažesnis, todėl nustatytoje teritorijoje jau esant kelioms elektrinėms, planuojant kitas, pasiekus suminį septynių elektrinių dydį, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Šio įstatymo pakeitimo taikymo išimtis leistų fiziniams ir juridiniams asmenims, iki šių metų liepos 7 dienos pasirašiusiems ketinimo protokolą, gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal iki šių metų liepos 7 dienos galiojusio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, tai yra jiems nebūtų taikomas naujai įtvirtinamas sumavimo principas ir nepažeidžiami vartotojų teisėti lūkesčiai. Priėmus projektą nebūtų stabdomi projektai, kurių planavimas buvo pradėtas iki teisinio reguliavimo pasikeitimo, tai yra iki proveržio paketo priėmimo liepos 7 dieną. Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės, būtų užtikrinamas ypač strategiškai svarbių atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektų įgyvendinimas. Taigi visus kolegas kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau niekas neužsirašė. Balsuosime labai greitai dėl šio projekto, kaip ir dėl kitų, už keleto minučių.
11.00 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2). Priėmimas. Čia jau teks kviesti į tribūną K. Adomaitį dėl gautų Teisės departamento pastabų ir paminėjimo, kokia buvo komiteto pozicija dėl jų.
Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Kokia komiteto pozicija?
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Yra komiteto parengti atitinkami…
K. ADOMAITIS (LF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. …papildymai. Galime 1 straipsnį priimti su Teisės departamento pastaba? Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Čia taip pat buvo Teisės departamento pastaba.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu. Ir pasiūlė atitinkamą išdėstymą.
PIRMININKAS. Siūlau taip pat pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba. Pritariame. 3 straipsnis.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė, kaip išdėstyti.
PIRMININKAS. Čia buvo dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas abiem pritarė. 3 straipsnį priimame su priimtomis Teisės departamento pastabomis. Ačiū.
Dabar motyvai dėl viso projekto. R. Tamašunienė – už. Šiuo metu nematau posėdžių salėje. R. Tamašunienė galėtų pasisakyti dėl motyvų, jeigu nesikalbėtų kitais klausimais su kolegomis.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų verta pritarti šiam įstatymo projektui, nes sustabdoma viena ydinga procedūra, kuria pasinaudojo Vilniaus paukštynas konkrečiai Vilniaus rajone. Neva atitaisius klaidą dabar be suderinimo su visuomene, tiek be poveikio visuomenės sveikatai atlikimo, tiek be poveikio aplinkai vertinimo įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą sanitarinės zonos apribojimai.
Tokia nuostata, galiojusi iki sausio 1 dienos, jau buvo aptarta ir Aplinkos apsaugos komitete. Komitetas ėmėsi iniciatyvos patobulinti įstatymų projektus, kad tokių situacijų neatsirastų, nes taip pat įvertino, kad ir kitų taršią ūkinę veiklą vykdančių objektų Lietuvoje yra daug daugiau ir toks nesuderintas maksimalus sanitarinių zonų nustatymas iš tiesų paveikė visus gyventojus.
Šiuo įstatymu taisomas tas terminas ir atidedamas dvejiems metams civilizuotas sanitarinių zonų poreikio, tikrojo poreikio, įvertinimas ir jų nustatymas. Todėl palaikau šį įstatymą ir tikrai laukiame iš Aplinkos apsaugos komiteto kitų iniciatyvų, kurios šio įstatymo nuostatas papildys ir tikrai panaikins visuomenės įtampas, kurių kils ne tik Vilniaus rajone, bet ir kitose Lietuvos vietose, kaip parodė komiteto atliktos parlamentinės kontrolės rezultatai.
PIRMININKAS. Ministras S. Gentvilas taip pat pageidauja pasisakyti už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, prieš trejus metus mes priėmėme tokį įstatymą, kuris sunkiai vadinasi, – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Liaudiškai galima jį pavadinti pagarbos nuosavybei įstatymu, nes iš ministrų stalčių ir tušinukais nustatomų draudimų viskas įkeliama – nuosavybės ribojimas – į įstatymą. Įstatyme prieš trejus metus nugulė įvairiausios nuostatos, kaip ir kas nuosavybę riboja, ir buvo pasakyta, kad per trejus metus tie, kurie turite savo apsaugines juostas, privalote susiregistruoti. Dabar daug valstybės institucijų to nepadarė. Ir tai yra labai blogai. Ir tai yra labai blogai, bet kitas blogas faktas yra, kad dauguma valstybės institucijų, pradedant Kelių direkcija, šilumos ūkiais, vandentiekininkais, turi per dideles aplinkos apsaugos juostas. Todėl šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų per šiuos ir ateinančius metus gaus savo sklypų ribojimus, kurie bus tragiški.
Vienmandatininkai, sukluskite iš tikrųjų. Pavyzdžiui, Kelių direkcija išsiuntinės jums, kad kelio apsaugos juosta yra 10 metrų. G. Kindurys pateikė gerą pasiūlymą sprendžiant šią problemą, kad miestuose, miesteliuose kelio apsaugos juosta turi būti ne 10 metrų, o tik 3 metrai. Šilumininkai jau suprato, kad jie neturi riboti iki 5 metrų apsaugos juostas, bet susimažinti iki 2. Vandentvarkininkai jau suprato, kad 2,5 metro aplink kiekvieną vandentiekio vamzdelį yra stipriai per daug. Nes kai valstybė suklos visas apsaugos zonas ant jūsų sklypų, suprasite, kad šioje valstybėje nieko nebegalima statyti.
Tai turėjo būti padaryta prieš dešimtmečius klojant infrastruktūrą ir sužymėtos šios apsaugos juostos. Kas dabar faktiškai vyksta per šiuos metus? Bus klojamos ir klojamos apsaugos juostos ir žmonės ateis į Seimą sakyti, o kodėl mano nuosavybė taip ribojama. Todėl aš apeliuoju į visas: nuo Kelių direkcijos, šilumininkų, energetikų, vandentiekininkų ir kitų institucijų, peržiūrėti savo aplinkos juostas ir sugrįžti su įstatymo pataisomis, nes žmonės ateis desperatiškai sakyti, kad nusavinote mūsų nuosavybę viešojo intereso vardu.
Bet kviečiu šį įstatymą palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Labai greitai balsuosime. Liko šios dalies dar vienas visiškai formalus projektas. Jį, jums neprieštaraujant, aš pateiksiu čia iš posėdžio pirmininko vietos.
11.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2316 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tai yra nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Sakau, kad tai visiškai formalus projektas, nes jame yra tik teisingai parašoma Seimo narės E. Dobrowolskos pavardė. Taip pat įrašoma vietoj L. L. Andrikienės Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje pirmininko pavaduotojo pareigas einančio naujojo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio pavardė. Čia yra pareigos, kaip sakant, suderintos su kitomis pareigomis ir nėra galimybės svarstyti kokias nors kitas kandidatūras. Po pateikimo klausimų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Pritariame bendru sutarimu.
Svarstymas. Niekas nepageidauja kalbėti. Priėmimas. Niekas neužsirašė pasisakyti.
Galbūt nuo šio projekto ir pradėsime balsavimą. Jis kaip tik yra mūsų ekrane.
Tada pirmiausia paminėsiu, kad yra du straipsniai. Iškart apsisprendžiame dėl abiejų straipsnių ir balsuosime dėl viso projekto. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 104, susilaikė 9. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Laisvės premijos paskyrimo Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui“ projektas Nr. XIVP-2293 (priėmimo tęsinys)
Dabar grįšime į darbotvarkės pradžią ir balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Laisvės premijos paskyrimo Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui“ projekto Nr. XIVP-2293. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113: už – 113, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas) Manau, galime šį nutarimą, priimtą vienbalsiai, palydėti plojimais. (Plojimai)
J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Replika. Prašom įskaityti mano balsą už, nes nesuveikė.
PIRMININKAS. Gerai, pridedame J. Sabatausko balsą už ką tik balsuotą nutarimo projektą.
11.10 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 115, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
V. Fiodorovas dėl vedimo tvarkos?
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Dėl darbotvarkės 1-4 klausimo. Kadangi, žiūriu, mano yra tik registracija, tai irgi mano balsą dėl protokolo įskaitykite už.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo. Dabar matau, kad sutaupėme laiko iki kito darbotvarkėje nurodyto klausimo. Gal neprieštarausite, kad aš suteiksiu galimybę pateikti vieną popietinės darbotvarkės klausimą, nes ministrė M. Navickienė sunkiai galėtų nustatytu laiku tai padaryti.
11.13 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1396 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2302 (pateikimas)
Galėtų būti Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2302 pateikimas. Kviečiu į tribūną M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke ir gerbiami kolegos, kad suteikėte galimybę pateikti Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektą.
Situacija yra gana paprasta. Europos Tarybai priėmus sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo nuo karo veiksmų Ukrainoje bėgantiems ukrainiečiams, atsirado būtinybė rasti technologinius sprendimus, reikalingus valdyti susidariusią situaciją. Vienas iš svarbiausių tikslų yra efektyviai koordinuoti paramos teikimą dešimtims tūkstančių nuo karo bėgančių karo pabėgėlių, sutelkti reikiamą socialinę paramą.
Atsižvelgiant į tai yra rastas technologinis sprendimas, kuris leidžia savivaldybėms operatyviau paskirti jiems priklausančią socialinę paramą, skirtingoms organizacijoms fiksuoti konkrečiam asmeniui jau teikiamą paramą, kad parama nebūtų dubliuojama, pavyzdžiui, pakeitus gyvenamosios vietos savivaldybę, ar kad parama nebūtų mokama palikus mūsų valstybę.
Išbandyti (tikrai esame toli valstybėje pažengę) ir technologiniai sprendimai. Džiaugiuosi, kad Lietuvos statistikos departamento tiek technologinės galimybės, tiek darbuotojų kompetencijos ir patirtis parodė, kad Statistikos departamento valdomoje techninėje platformoje yra įmanoma per itin trumpą laikotarpį sujungti skirtingus duomenis iš skirtingų informacinių sistemų ir registrų ir sukurti reikalingą elektroninį įrankį per kelias savaites ar mėnesius, kai įprastais būdais tokio įrankio kūrimas būtų pareikalavęs 12 arba 24 mėnesių. Tai yra milžiniška vertė valstybei ir visuomenei, kai paslauga gali būti skaitmenizuota labai greitai. Vadinasi, nauda gyventojams ir automatizavimas institucijoms gali būti sukurtas per itin trumpą laikotarpį.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo redakcijoje toks valstybės duomenų valdysenos technologinės platformos panaudojimo būdas nebuvo numatytas. Išbandžius aptartą valstybės duomenų valdysenos technologinės platformos panaudojimo būdą, atsirado akivaizdus poreikis įteisinti naują platformos panaudojimo būdą, kad jos privalumais galėtų pasinaudoti tiek socialinės apsaugos, tiek ir kitos institucijos, ypač kylant grėsmei ar susidarius netipinėms, išskirtinėms situacijoms, išimtinai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų uždavinių, taip pat ir kitų subjektų jiems įgyvendinant visuomenės interesams svarbių uždavinių… įgyvendinimą.
Siūlome techninę platformą teisiškai atskirti nuo valstybės duomenų valdysenos ir siūlomu reglamentavimu oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdymo tikslai išliktų nepakitę, kad būtų leista valstybės duomenų valdymo techninę platformą naudoti kitų institucijų uždaviniams spręsti pagal atitinkamus institucijų informacinių sistemų nuostatus. Siūlyčiau pritarti ir pradėti diskusiją šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, dabar tiktai tvarka išlieka ta pati, kaip ir būdavo – savivaldybės turėdavo irgi prieigas, taip ir buvo. Kas dabar bus su valstybės duomenimis? Jūs išbraukėte ten vieną iš paskutinių punktų – valstybės duomenų valdymo platformoje tvarkomi duomenys laikomi valstybės duomenimis. Juos visiškai išbraukėte. Kaip tai suprasti? Prašau paaiškinti. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia yra būtent tas atskyrimas pačios platformos nuo visos informacinės sistemos, kad būtų galima tą platformą naudoti įmanomai greičiau subendrinant tam tikras reikalingas duomenų sistemas, nes pati platforma gali suteikti galimybę tai padaryti.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, aš suprantu šito įstatymo pataisos argumentus ir poreikį, bet čia yra toks, kaip sakyti, greitukas. Ne jūs, matyt, turėtumėte nešti šio įstatymo pataisas, turėtų kita ministerija, atsakinga už konsoliduotą informacinių išteklių valdymą ir duomenų valdymo platformų teisinį reguliavimą. Dabar, aš suprantu, sprendžiate vieną savo problemą, tai yra socialinės paramos skirstymo ir panašiai, tai, ką jūs pasakėte, bet tai yra išbraukimas iš egzistuojančios tvarkos vieno iš fragmentų. Nežinau, ar svarstant Vyriausybėje nebuvo iškelta idėja vis dėlto pamąstyti, kad vadinamųjų ar institucijų, ar trečiųjų šalių informacinių sistemų pasiūlymai būtų sąlyginai integruoti į bendrą valstybės duomenų valdymo sistemą ir teisinį reguliavimą, kad būtų išvengta ir perteklinio biurokratizavimo, ir turėtų lankstumą, ir spręstų socialinius ar ekonominius, ar kitus valstybės uždavinius?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš pati registravau projektą dėl greitumo, tai yra greičiau priimti sprendimą, bet diskusijų tikrai turėjome. Įstatymo projektas darbine tvarka jau buvo derintas su institucijomis: su Vyriausybės kanceliarija, taip pat su tam tikromis ministerijomis, tokiomis kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Teisingumo ministerija. Daug dirbome su tuo pačiu Statistikos departamentu. Man atrodo, kad čia turbūt ne esmė, kas užregistruoja, bet esmė pats turinys. Man atrodo, ką jūs teisingai ir sakote, kad būtent tas lankstumas ir atsiranda, nes šiaip jis ir yra. Statistikos departamento turimos sistemos jau leidžia jį naudoti. Tiesiog įstatymo raidė, kai įsigaliojęs nuo sausio 1 dienos nebūtų leidęs mums to lankstumo panaudoti ir greitai reaguoti. Aišku, galėsime komitete plačiau diskutuoti, bet dabar pateikimo stadijoje prašau jūsų palaikyti.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Kai vyksta pristatymas, aišku, tie tikslai aiškūs ir, atrodo, savaime suprantami, bet tų labai aiškių atsakymų, tiesą sakant, neišeina išgirsti tiek į gerbiamos Laimos, tiek į gerbiamo Gintauto klausimus. Vis dėlto mes išbraukiame sąvoką „valstybės duomenys“. Valstybės duomenys buvo įvesti turbūt norint juos atitinkamai saugoti, administruoti, atsakomybę už juos suteikti tam tikrai institucijai, dabar mes išbrauksime. Aš taip suprantu, tiesiog daugiau institucijų galės ta mūsų informacine sistema naudotis. Bet ar mes, kaip klausė G. Paluckas, nesujauksime visos sistemos, kas yra atsakingas, kaip sakyti, už tų duomenų panaudojimą, visokius nuasmeninimus ir taip toliau? Ar tikrai čia toks vienintelis kelias yra? Kaip aš suprantu, mes atveriame priėjimą prie tos mūsų informacinės sistemos visoms institucijoms, ne tik Statistikos departamentui. Ar tikrai čia toks vienintelis kelias, ar nebuvo galima tiesiog, tarkime, „Sodrai“ perduoti savo duomenis Statistikos departamentui ir toliau tuo valdytoju liktų Statistikos departamentas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš pabandysiu dar kartą, kolega, atsakyti, kad nevyksta joks duomenų apsaugos režimo pakeitimas. Šitie pakeitimai yra suderinti ir su Statistikos departamentu. Valstybės duomenimis mes laikome būtent VDVIS valdomus duomenis, o atsakomybė išlieka informacinių sistemų valdytojams. Tai niekaip nepasikeičia. Tiesiog atskyrus sistemą ir platformą atsiranda galimybių plačiau panaudoti pačią platformą ir jos galimybes bendrinant tam tikrus duomenis atsitikus konkrečiai situacijai. Tas sprendimas padeda daryti… Niekas nepasikeičia nei duomenų apsaugoje, nei kokiuose kituose dalykuose, tiesiog panaudojimas pačios platformos, ji yra gera, išdirbta, patikrinta, kad nesiliautų galimybė nuo sausio 1 dienos ją naudoti. Toks yra tikslas. Pats projektas tikrai nėra mano pačios vienos sugalvotas kaip sprendimas, tai yra aptarta ir su Statistikos departamentu, kaip minėjau, ir su kitomis ministerijomis, ir su Vyriausybės kanceliarija.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi, kas norėjo paklausti, paklausė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Bet mes jau išėjome už balsavimo intervalo ribų. (Balsai salėje) Jeigu sutariame, kad čia 2 minučių paklaida, tuomet balsuojame dėl šio įstatymo, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 74: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Tuomet pagrindiniu komitetu siūlytume skirti Ekonomikos komitetą. Sutariame dėl to. Ir svarstymo datą Seime numatyti gruodžio 20 dieną. Skuba čia nereikalinga. Suspėsime ir įprasta tvarka. Jeigu 20 dieną bus svarstymas, tai ir be skubos 23 dieną galėsime turėti priėmimą, paskutinę posėdžių dieną. Gerai, baigėme apsispręsti dėl šio projekto.
Dabar kitas rytinės darbotvarkės klausimas. Mane pasiryžusio pakeisti kolegos V. Mitalo kol kas salėje nematau. (Balsai salėje) Nėra kol kas.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Majausko atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2313 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-9 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Majausko atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2313. Statutas numato, kad pareiškimas dėl tokio nepasitikėjimo turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje po tokio pareiškimo gavimo. Tai iniciatorių atstovas galėtų tai ir padaryti. Kas būtų iniciatorių atstovas? Kolegė A. Širinskienė? V. Fiodorovas dėl vedimo tvarkos?
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi jau ne pirmą kartą toks nesusipratimas įvyko su tais parašais, kai kas nors gali ištrinti visų kitų Seimo narių parašus, aš suprantu, kad tai yra programavimo klaida (nežinau, kancleris žiūri, nežiūri, yra šiandien jis darbe ar nėra jo darbe), bet noriu atkreipti dėmesį, kad kai tvarkys šitą dalyką, patvarkytų tuos klausimus, apie kuriuos kalbėjome prieš porą posėdžių, kad nematome savo ekrane, ką svarstome. Prie to paties tegul padaro vieną kartą, nes tikrai nepatogu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai visi žinome apie tą problemą, kurią išryškino šis parašų rinkimas. Tikėkimės, kad kancleris išspręs tas visas problemas. Kolegę A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Kolega V. Mitalas perima pirmininkavimą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kaip suprantu, tos problemos su parašų rinkimu jau yra išspręstos ir ta klaida, kuri buvo sistemoje, bent jau mane kancleris patikino, yra pataisyta, ko aš labai tikiuosi. O grįžtant prie nutarimo projekto ir apskritai prie priežasčių, kurios paskatino rinkti parašus dėl nepasitikėjimo M. Majausku, tai pirmiausia, matyt, reikėtų žiūrėti į tai, kad buvo partijos, kuriai jis tuo metu atstovavo, labai aiškus išreikštas nepasitikėjimas, atskiri partijos valdymo organai uždaruose posėdžiuose posėdžiaudami, matyt, vertino tam tikras aplinkybes. Dėl to nepasitikėjimo dalis Seimo, tai yra didžiulė frakcija, pasiūlė M. Majauskui pasitraukti iš komiteto pirmininko pareigų. Vėliau jam nepaklusus vėlgi partijos valdymo organai reikalavo, kad jisai netektų ir Konservatorių partijos narystės, dėl to M. Majauskas nėra partijos narys. Taigi, iš esmės turime beveik 30 %, trečdalio, Seimo narių nepasitikėjimą, kuris išreikštas jų partijos lūpomis.
Antra vertus, tikrai negali nepamatyti to, kad M. Majausku pasitiki jo vadovaujamo komiteto nariai. Rinkdama parašus aš tikrai buvau nustebinta, kad labai daug komiteto narių, tarp jų ir valdančiųjų, nes, kai kalbamasi privačiai, pasakoma šiek tiek daugiau negu kartais, kai bijoma kalbėti viešumoje… Lygiai taip pat ir opozicijos nariai, su kuriais dirba M. Majauskas, išties atsiliepia labai teigiamai. Todėl yra didžiulis kontrastas tarp partijos išreikšto nepasitikėjimo ir vienos valdančiosios frakcijos išreikšto nepasitikėjimo ir to darbo vaizdo, kuris susidaro stebint atsiliepimus apie M. Majausko darbą, nes ir objektyviai žiūrėdami į Seimo statistiką mes matome, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra būtent tas komitetas, kuris išnagrinėtais projektais, parlamentinės kontrolės klausimais iš esmės aplenkė Teisės ir teisėtvarkos komitetą, anksčiau visuomet garsėjusį gana įtempta ir didele darbotvarke.
Trečias dalykas, kuris vėlgi paskatino inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą, yra tai, kad vis dėlto ne partija, o Seimas deleguoja į konkrečius postus. Ir tai, kad partijos organai išreiškė nepasitikėjimą, tikrai nereiškia, kad nepasitikint vienai valdančiajai partijai turėtų nepasitikėti ir kiti ir reikalauti atsistatydinimo. Dėl šitos priežasties nepasitikėjimo procedūra, matyt, yra objektyviausias rodiklis, kuris parodys, ar Seime pakanka balsų Seimo narių, kurie mano, jog vis dėlto M. Majauskas negali dirbti, o galbūt tiesiog daugiau yra tų balsų, kurie mano, kad nutarimas nėra priimtas. Šiuo atveju, kai turime slaptą balsavimą, be abejo, Seimo narių nuomonės iškreipti neįmanoma. Todėl, matyt, kai kurios valdančiosios frakcijos ir priėmė sprendimą tiesiog bijodamos, kad nesuvaldys savo Seimo narių per slaptą balsavimą ir jie išreikš pasitikėjimą. Tai aš tą sprendimą nedalyvauti balsavime būtent taip skaitau.
Galiausiai kuo svarbi nepasitikėjimo pareiškimo procedūra arba pasitikėjimo pasitikrinimas? Svarbu tai, kad mes netrukus turėsime galimybę M. Majauskui užduoti klausimus ir gauti atsakymus. Išties klausimų kyla tiek dėl tikrųjų priežasčių, kodėl dalis Seimo nepasitiki M. Majausku, tiek ir dėl visų kitų aplinkybių, nes šiuo atveju kyla klausimas, ar tikrai M. Majausku nepasitikima užtai, kad jis bandė padėti karantino išvargintiems verslams ir buvo vienas iš daugiau kaip 70 Seimo narių, kurie balsavo už PVM lengvatos pratęsimą. Galbūt Seimui tai yra pakankamas nepasitikėjimo pagrindas, nes panašu, kad bent jau šis pagrindas oficialiai yra deklaruojamas Konservatorių partijos kaip nepasitikėjimo M. Majausku priežastis. Tad visas priežastis šios procedūros metu ir linkiu mums visiems išsiaiškinti.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Ačiū už linkėjimus. Dabar pagal Statutą yra kviečiamas pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas, į tribūną iki 30 minučių pasisakyti. Kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš pabandysiu kalbėti trumpai ir tiesiog palikti daugiau laiko klausimams ir atsakymams.
Galbūt pradėsiu nuo to, kad iš tiesų Biudžeto ir finansų komitete darbas vyksta sklandžiai ir jis vyko sklandžiai visus dvejus metus. Per šiek tiek daugiau nei dvejus metus komitetas apsvarstė maždaug 500 teisės aktų, 500 Seimo pavedimų. Tai yra vidutiniškai tris kartus daugiau negu bet kuris kitas komitetas Seime ir daugiau, negu bet kuris kitas komitetas apsvarsto apskritai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad per šiuos kelis metus Biudžeto ir finansų komitetas taip pat atliko ir parlamentinę kontrolę. Parlamentinės kontrolės klausimų buvo daugiau nei 100. Tais parlamentinės kontrolės klausimais iš tiesų kėlėme nepatogius klausimus ir ministerijoms nebuvo lengva dalyvauti komiteto posėdžiuose, bet parlamentinės kontrolės klausimai ir neturi būti pasivaikščiojimas parke.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad visus dvejus metus Biudžeto ir finansų komitetas dirbo neturėdamas daugumos. Tai reiškia, kad opozicija, mažuma turėjo daugiau Seimo narių komitete. Nepaisydami to, Biudžeto ir finansų komitete visuomet stengėmės priimti sprendimus bendru sutarimu. Pavyzdžiui, ir ateinančių metų biudžetas buvo priimtas bendru sutarimu. Dar daugiau – absoliuti dauguma sprendimų buvo priimti bendru sutarimu, maždaug 80 % visų Biudžeto ir finansų komiteto sprendimų.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad net ir dabar, priėmus biudžetą, komitetas dirba sklandžiai. Turėjome labai svarbų Mokesčių administravimo įstatymo paketą ir jį taip pat priėmėme bendru sutarimu. Per šiuos dvejus metus dėl sklandaus darbo su Vyriausybe, sklandaus bendradarbiavimo su Finansų ministerija pavyko ne tik tvirtinti biudžetus, bet ir per metus po kelis kartus juos tikslinti. Suprantu, tas neskamba įspūdingai, bet iš tiesų darbo požiūriu tai yra labai imlūs procesai, sudėtingi procesai, nes reikia tvirtinti milijardinius biudžetus, tai šimtai skirtingų teisės aktų, pasiūlymų. Tą pavyko padaryti sklandžiai dėl bendro darbo komitete ir bendro darbo kartu su Vyriausybe. Komitetas ne tik vykdė parlamentinę kontrolę, ne tik tvirtino teisės aktus, ne tik tvirtino ir tikslino biudžetą, bet įgyvendino ir nemažai labai rimtų reformų.
Prisiminkime bankus, priverstus atidaryti 100 naujų bankomatų regionuose. Pradžioje nelabai tikėjau, kad tai yra įmanoma, bankai priešinosi, bet galų gale sutiko ir 100 naujų bankomatų regionuose buvo atidaryta, vienas bendras tinklas.
Prisiminkime tarpusavio atsiskaitymų ribojimą. Na, projektas, kuris strigo gerą dešimtmetį Seimo koridoriuose, buvo padėtas į stalčių, vėliau buvo ištrauktas ir sėkmingai priimtas.
Olimpinio komiteto finansavimo reforma, kuri sulaukė didelio atgarsio, didelio pasipriešinimo, taip pat komitete buvo priimta sklandžiai ir vėliau patvirtinta viso Seimo.
Visai neseniai ėmėmės ir Lietuvos futbolo federacijos pertvarkos. Taip pat pradžioje žmonės nelabai tikėjo, kad imamės šio reikalo rimtai, kad eisime iki galo, tačiau patikėjo. Seimas patvirtino po pateikimo šį labai svarbų dokumentą dėl tiesioginio valdymo. Vėlgi Biudžeto ir finansų komitete dirbome sklandžiai ir bendru sutarimu.
Taip pat priminsiu sprendimą dėl atlyginimų pervedimo tik į sąskaitas. Taip pat patyrėme didelį pasipriešinimą, bet būtent Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva pradėta reforma buvo įgyvendinta sklandžiai.
Greta įvairių reformų komitetas taip pat labai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad smulkusis verslas neturėtų būti papildomai apmokestintas, tačiau stambusis verslas gali ir turi mokėti daugiau. Todėl buvo priimti sprendimai papildomai apmokestinti bankus, kazino, loterijas, lošimų namus ir tą pavyko padaryti sėkmingai.
Pabaigoje noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra vieno komiteto nario darbo rezultatas, tai yra viso komiteto, visų Seimo narių, kurie dirba komitete ir dirbo kaip kumštis, kartu susitelkę, ir priėmė svarbius sprendimus. Todėl labai noriu padėkoti visiems komiteto nariams, kurie dirbo kartu visus šiuos dvejus metus įgyvendindami svarbias reformas, tvirtindami, tikslindami biudžetą ir priimdami, svarstydami ir rengdami išvadas dėl mokesčių įstatymų ir dėl Seimo teisės pavedimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pagal Statutą jums yra skiriama laiko atsakyti į Seimo narių klausimus. Gerbiamas Mykolai, grįžkite į tribūną, nes yra užsiregistravusių Seimo narių klausti. Tam mes taip pat turime skirti laiko. Pirmasis klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, išties Biudžeto ir finansų komitetas, turbūt visi sutiksime, yra turbūt pats pagrindinis Seimo komitetas, kaip ir pats pagrindinis yra įstatymas, tai yra valstybės ir savivaldybių biudžetų priėmimas Seime. Jūs ne kartą kreipėtės į Seimą su išties aktualiomis visuomenei, valstybei iniciatyvomis. Net didžioji dalis opozicijos palaikė jūsų iniciatyvas, kurios dažnai peržengdavo jūsų partijos turbūt disciplinos, vidinės disciplinos ribas. Todėl greičiausiai ir susilaukėte tokio pasiūlymo iš kolegų trauktis.
Aš norėčiau jūsų paklausti: kokia pagrindinė priežastis, galbūt partijos pirmininko artėjantys rinkimai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Gal apie svarbiausius komitetus pradėsiu nuo Abiejų Tautų Respublikos. 1765 metais buvo įkurtos dvi Seimo komisijos – Karo ir Iždo. Tai aš esu giliai įsitikinęs, kad šie du komitetai yra svarbiausi, ir lai neįsižeidžia mano kiti kolegos.
Kalbant apie priežastis, vėlgi tai yra partijos sprendimas. Partijos Priežiūros komitetas priėmė sprendimą pašalinti mane iš partijos argumentuodamas tuo, kad nepaklusau prezidiumo sprendimui neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnį Seimas tvirtina valstybinius mokesčius, o pagal Seimo statutą būtent Biudžeto ir finansų komitetas rengia išvadą ir teikia Seimui. Biudžeto ir finansų komitetas atsakingai pažiūrėjo į šį klausimą, parengė išvadą Seimui ir Seimas ją patvirtino, todėl esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad vykdžiau savo pareigas, numatytas Konstitucijoje, numatytas Seimo statute, sąžiningai ir todėl iš tiesų stoviu šiandien čia prieš jus ir atsakinėju į šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš kažkada tikrai nemaniau, kad jums pavyks pasiekti, kad būtų išplėstas bankomatų tinklas regionuose. Tikrai maniau, kad tai yra utopija. Tiktai galiu šitame kontekste pasveikinti su tuo pasiekimu, kuriuo dabar džiaugiasi tūkstančiai Lietuvos gyventojų.
Bet grįžtant prie pačios procedūros. Kalbantis per tas laisvas savaites nuo plenarinių posėdžių su jūsų kolegomis, tikrai yra jaučiama frakcijoje jums tam tikra parama, bet man kyla klausimas, kodėl jūs praradote partijos vadovybės pasitikėjimą, nes vis dėlto prezidiumas ar kiti valdymo organai tai yra jau partijos vadovybė. Gal tai galėtumėte pakomentuoti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Vėlgi paminėsiu, kad sprendimas priversti bankus atidaryti 100 naujų bankomatų regionuose buvo ir komiteto, ir viso Seimo sprendimas, kuriuo po pateikimo pritarta įstatymo projektui. Bankai, supratę, kad nėra kito kelio atgal, kad jie bus priversti arba patys turės tai daryti, tai padarė. Tai yra viso Seimo ir BFK darbo rezultatas.
Dabar apie kolegas aš galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Ministrė Pirmininkė yra puiki Vyriausybės vadovė, puikiai atlieka savo darbą ir aš suprantu, kad iššūkių, su kuriais susiduria Vyriausybė, yra daug. Mes turime migracijos krizę, energetikos krizę, ekonominę krizę. Mes turime infliaciją, kuri muša rekordus, ir tokiame kontekste tvarkytis iš tiesų yra labai sunku. Todėl drausmė priimant sprendimus yra labai reikalinga. Aš suprantu, kodėl partija kėlė reikalavimą dėl drausmės, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad drausmė yra ypač svarbi priimant biudžetą, balsuojant dėl biudžeto. Priimant biudžetą pasirodo, ar Vyriausybė turi palaikymą. Ir aš balsavau už šį biudžetą ir visus kitus šios Vyriausybės biudžetus ir savo rankomis padėjau sulipdyti juos taip, jog jie būtų priimti šiame Seime sklandžiai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mano klausimų būtų net ne vienas, o du. Kaip jūs manote, Seimas patvirtino jus būti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, ar jūs manote, kad Seimas turėtų ir apsispręsti, ar jumis pasitiki?
Antras klausimas. Ar jūs nemanote, kad jūsų veikla – parlamentinė kontrolė, loterijos, kitų didelių pinigų, didelių interesų verslai, kad juos jūs judinote ir kad jiems, deja, bet tenka susimokėti po jūsų pajudinimo didesnius mokesčius, ar tai nėra pagrindinė priežastis jus pašalinti iš komiteto pirmininko pareigų, kad jūs netrukdytumėte? Gal, jeigu jūs tų dalykų nebūtumėte vykdęs, ir dabar nekiltų šis klausimas, kad jus reikia pašalinti? Ar tai galbūt yra tik pirmininko G. Landsbergio susidorojimas su jumis, nes tokią pat veiklą būdamas komiteto pirmininku taip pat vykdžiau, bet manęs iš partijos niekas nešalino? Kaip jūs manote, kur čia tikroji priežastis?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Esu giliai įsitikinęs, kad sklandžiam Biudžeto ir finansų komiteto darbui yra svarbus ne tik Seimo palaikymas, bet ir sklandus darbas su Vyriausybe. Labai tikiuosi, kad būtent valdančiosios daugumos Vyriausybės atstovai pateiks dalykinius argumentus, kas yra negerai su Biudžeto ir finansų komitetu, kas yra negerai su jo sudėtimi, kas yra negerai su priimtais sprendimais, ir turėsiu galimybę atsakyti į šiuos klausimus.
Kalbant apie įgyvendintas reformas, pasipriešinimas tikrai buvo didelis. Prisiminkime Olimpinio komiteto ir loterijų bambagyslės nukirpimą, kiek audrų tai sukėlė čia, Seime, kiek diskusijų buvo, bet galų gale buvo priimti sprendimai.
Prisiminkime, kaip bandėme sutvarkyti kazino ir lošimų sektorių, kai Biudžeto ir finansų komitetas teikė sprendimus papildomai apmokestinti. Lošimų sektoriaus organizatoriai turėjo susimokėti papildomus milijoninius mokesčius į valstybės biudžetą. Tam buvo labai didelis pasipriešinimas, bet sprendimai buvo priimti.
Prisiminkime apie apribojimus skatinti lošti. Prisiminkime apie įpareigojimus skelbti užrašus kiekvienoje reklamoje, kad azartinių lošimų reklama turi ir neigiamų pasekmių. Taip pat apribojimai nepilnamečiams lošti. Taigi, buvo priimta daug sprendimų, buvo dideli interesai, bet Seimas juos priėmė. Taip, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo, bet visas Seimas priėmė. Šitoje situacijoje tikrai didžiuojuosi tiek Biudžeto ir finansų komiteto komanda, tiek visu Seimu, kad jis ryžtingai tvarkėsi su azartinių žaidimų sektoriumi.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Mykolai, aš skaitau Konstitucijos 62 straipsnį, jame rašoma: „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas“. Tai, kas vyksta su jumis, yra pats gryniausias persekiojimo už jūsų veiklą pavyzdys. Ir aš klausausi jūsų kolegų iš komiteto. Visi puikiai atsiliepia apie savo vadovą, kuris užsiima ir parlamentine kontrole, teikia klausymus, visi yra išklausomi, kitaip sakant, jums, kaip pirmininkui, nėra jokių pastabų. Tačiau, žiūrėkite, jūsų kolegos, kurių dabar čia tik vienas likęs, jūsų kolega sėdi, visi kiti išėjo, paliko jus, taip sakant, ant ledo, išmetė jus iš partijos ir patys išėjo, jus čia paliko vieną taršyti opozicijai, kuri visai teigiamai į jus dabar žiūri.
Kaip jūs dabar jaučiatės, ar negalvojate, kad atėjo laikas gintis konstituciniu būdu? Jus persekioja grynai antikonstituciškai. Jus, liberalą, kuris neturi jokio panašumo į konservatorius, persekioja žmonės, kurie taip pat toli nuo konservatoriškų vertybių.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
D. KEPENIS (LVŽSF). Kaip jūs jaučiatės? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už užduotą klausimą. Iš tiesų, nors nebegaliu vadintis Tėvynės sąjungos partijos nariu, tačiau kolegos man visuomet išliks bendražygiai ir čia stovėdamas tikrai nesijaučiu vienas. Džiaugiuosi, kad salėje yra ir J. Razma. Jisai yra man didelis autoritetas ir jo buvimas man leidžia jaustis šiek tiek ramiau. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, aš noriu paklausti jūsų. Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kurioje rašoma, kad Seimo nario mandatas yra laisvas. Ar jūs planuojate ginti teisme partijos sprendimą ir galbūt šios dienos sprendimą? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų gerbsiu sprendimą ir gerbiu priimtą partijos sprendimą pašalinti mane iš partijos, gerbsiu frakcijos sprendimą, jeigu jisai toks bus, pašalinti mane iš frakcijos. Gerbsiu ir Seimo priimtą sprendimą, jeigu Seimas nuspręs pašalinti mane iš komiteto pirmininko pareigų. Tikrai nesikreipsiu į jokius teismus. Mano supratimu, valdančioji dauguma turi visas galimybes priimti sprendimus keisti komitetą, keisti komiteto pirmininką ir tą tikrai nesudėtingai gali padaryti.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia prie visų darbų, kuriuos išvardinote, nepaminėjote parlamentinės kontrolės dėl Kėdainių, už ką aš jums esu asmeniškai dėkingas. Nesu konservatorių fanas, bet panašu, kad tarp konservatorių buvo ar yra šiek tiek kitaip mąstančių. Man tai keista, bet aš džiaugiuosi dėl to. Įrodėte, kad sąžinė ir laisvas mandatas yra kur kas aukščiau. Manau, kad tai yra kaip tik įrodymas, kad Seimas jumis turėtų dar labiau pasitikėti, nes savo darbą galite atlikti tikrai sąžiningai, lygiai tiek pozicijai, tiek opozicijai.
Mano klausimas yra toksai: ar nesijautėte, kai buvote Konservatorių partijos narys, šantažuojamas partijos mandatu, kad galėtumėte balsuoti vienaip ar kitaip Seime? Ir kitas dalykas, ar dėl tokių principinių konservatoriams klausimų, pavyzdžiui, kaip partnerystė, narkotikų dekriminalizavimas, irgi yra partijoje tokios pačios diskusijos ir tiems, kurie balsuos kitaip negu partijos didžioji dauguma, irgi yra grasinama išmesti iš partijos? Ar vis dėlto tai, kas svarbu koalicijos partneriams, konservatoriams nesvarbu ir tai yra paleidžiama kaip laisvas balsavimas? Ačiū.
PIRMININKAS. Geras klausimas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Mokesčiai yra taip pat vertybinis klausimas. Mokesčiais mes pasakome, kas valstybei yra svarbu, kokie mūsų valstybės prioritetai, ir natūralu, kad mokestiniai klausimai sukelia karštas diskusijas. Iš tiesų turėjome frakcijoje, partijoje, mūsų bendruomenėje karštas diskusijas ne tik dėl civilinės sąjungos ar dekriminalizavimo klausimų, bet taip pat klausimų ir dėl mokesčių. Ir šioje situacijoje aš suprantu, kad nuomonės kartais išsiskiria dėl vertybinių klausimų, tačiau aš pats asmeniškai ir Biudžeto ir finansų komitetas absoliučia dauguma nuosekliai laikėsi pozicijos, jog negalima ateinančiais metais didinti mokesčių. Galima tvirtinti ateinančių metų biudžetą nedidinant mokesčių – dėl to nesugrius nei biudžetas, nei Vyriausybė. Seimas būtent tokią Biudžeto ir finansų komiteto išvadą patvirtino ir rezultatas yra toks, kad ateinančiais metais mes turėsime nedidėjančius mokesčius, greta to, turime ir labai didelį laimėjimą kultūros sektoriuje, kur įtvirtintas neribotai sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Pažiūrėkime – turime mažesnį tarifą vaistams, šildymui, knygoms, dabar turėsime ir kultūrai. Kultūra, Seimo sprendimu, tapo valstybės prioritetu. Suprantama, apimtis kol kas nėra didelė, nes kalbama apie kultūros ir meno renginius, bet galbūt ateityje galėsime įtraukti ir atlikėjus, kompozitorius, rašytojus.
Dėl pasiekto rezultato ir šantažo. Tikrai jokio šantažo nebuvo. Kaip ir minėjau, apie kolegas galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Šioje situacijoje vėlgi noriu grįžti į darbą komitete. Visas darbas buvo pasiektas ne dėl to, kad pirmininkas geras, blogas, griežtas ar švelnus, bet todėl, kad komitete pavyko dirbti komandinį darbą, ir tuo aš labiausiai didžiuojuosi. Nes nė vienas rezultatas nebūtų pasiektas, netgi prisimenant, jog didžiąją dvejų metų dalį dirbome mažumoje. Bet komitetas, dirbdamas kaip kumštis, sugebėjo įgyvendinti reformas, kurias patvirtino Seimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Čia kolega užsiminė apie ledą. Tikrai šiuo metu ledas yra pavojingas, ypač ant didelių telkinių, kaip ir didelėje frakcijoje yra tam tikrų pavojų, ką ir matome. Bet turbūt déjà vu situacija, kaip praeitoje kadencijoje panašiai buvo su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu. Prisimenate, turbūt ir pats jūs kritikavote tą situaciją, kad taip būti negali ir visa kita, ir dabar pačiam esant tokioje panašioje situacijoje, kur tikrai labai panašu, tik galbūt pareigybė kita, ar užteks tos drąsos? Kokia jūsų vizija, kaip jūs įsivaizduojate tęsti darbus, nes tikrai tie darbai buvo dirbami pakankamai darniai, kiek teko girdėti ir domėtis jūsų komiteto veikla. Jeigu jums pavyks išsilaikyti ant to trapaus ledo su ta viltimi, kad tie šalčiai bus didesni ir tas ledas sutvirtės, šalia matant liberalus, kurie irgi šiek tiek, matosi, jaučiasi kalti, kaip jūsų ryžtas ir viltis tęsti tuos darbus, dėl kurių, kaip suprantu iš jūsų pasisakymų, jūs matote tam tikrų savo norų ir galimybių tai daryti toliau? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai nelyginčiau Seimo Pirmininko su Seimo komiteto pirmininku. Ir koks, mano giliu įsitikinimu, Biudžeto ir finansų komitetas svarbus bebūtų, vis dėlto Seimo Pirmininkas yra vienas iš valstybės vadovų, antras valstybėje žmogus. Seimo Pirmininko atleidimo procedūros, pasitikėjimo procedūros yra visai kitos. Valdančioji dauguma tikrai nesudėtingai gali atleisti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, kaip ir bet kurį kitą komiteto pirmininką, jeigu nuspręs, tikrai padarys.
Apie ledą. Aš vėlgi esu giliai įsitikinęs, kad sunkiais momentais labai svarbu dirbti komandoje ir būti kartu. Ir man komandos palaikymas, frakcijos palaikymas, valdančiosios daugumos palaikymas, sklandus darbas su Vyriausybe, atrodo, yra būtinas sklandžiam Biudžeto ir finansų komiteto darbui, todėl aš vis dar labai tikiuosi, kad aš išgirsiu lūkesčius dėl Biudžeto ir finansų komiteto, dalykinius argumentus, ką negerai daro Biudžeto ir finansų komitetas, kad jis galėtų keistis ir atitikti Vyriausybės keliamus lūkesčius, valdančiosios daugumos keliamus lūkesčius sklandžiai dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mykolai, esu vienintelis iš daugumos klausiantis ir daug su kuo sutinku, ką girdžiu, kad komitetas gerai dirbo, kad yra laisvas Seimo nario mandatas, kad jūs balsavote už biudžetą. Iš tiesų tai yra argumentai, į kuriuos reikia įsiklausyti. Ir aš, kaip žmogus, o gal ir mūsų frakcijos nariai, įsiklausau. Tačiau dauguma Seimo narių vis dėlto yra politinių partijų bendruomenių nariai. Na, yra vienas kitas, taip sakant, laisvas, vienmandatėje išrinktas. O visi kiti turi ir tam tikrų įsipareigojimų savo politinėms bendruomenėms. Aš jums esu sąžiningai pasakęs, aš nenorėčiau turėti partijoje, frakcijoje tokio žmogaus, kuris taip ryžtingai konfliktuotų su frakcija. O šiandien jūs dalyvaujate opozicijos spektaklyje kaip pagrindinis jo aktorius. Ar jūs tikrai norite tęsti tokį vaidmenį, nevertindamas savo santykio su partija, iš kurios jūs jau išmestas?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Esu giliai įsitikinęs, kad atėjo laikas asmenims, žmonėms, nebijantiems prisiimti asmeninės atsakomybės. Priklausymas partijai nėra privalomas, norint atstovauti visuomenei, atstovauti piliečių interesams. Todėl šioje situacijoje, nors man yra skaudu būti pašalintam iš partijos, kuriai skyriau daugiau nei dešimt metų dirbdamas, augdamas, mokydamasis iš jos, rūpindamasis jos nariais, šiandien esu tvirtai įsitikinęs, kad galiu veikti ir dirbti kaip nepriklausomas Lietuvos žmonių atstovas.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas Mykolai, iš tiesų stebint visą šią nepasitikėjimo jumis epopėją, trunkančią jau kurį laiką, visą laiką galvoje kirba toks vienas klausimas: kurgi yra tikroji to jūsų jau dabar, kaip suprantu, buvusių kolegų nepasitikėjimo jumis priežastis? Visą laiką atrodė, kad tas lengvatinis 9 % pridėtinės vertės tarifas yra tik bandymas tarsi prisidengti figos lapeliu, pridengti tikrąsias priežastis. Šiandien klausantis jūsų darbų sąrašo – tiek komercinių bankų apmokestinimas, lošimo namų apmokestinimas, „Olifėjos“ ir Olimpinio komiteto bambagyslės nutraukimas, galų gale Futbolo federacijos dalykai, tampa akivaizdu, kad iš tiesų buvo ir vis dar yra labai daug žmonių, kuriems tiesiog gyvybiškai svarbu, kad jūs nebūtumėte toje pozicijoje, kurioje esate šiandien.
Atsakykite, gerbiamas Mykolai, ar negali būti taip, kad visos šios epopėjos režisieriai yra būtent tie asmenys ir kad jie vienaip ar kitaip daro įtaką ar valdančiosios daugumos, ar jūsų partijos, ar frakcijos vadovybei, kad jūsų neliktų toje pozicijoje, kur iš tiesų jūsų darbai buvo, yra ganėtinai reikšmingi, sisteminiai ir tikrai reikalingi Lietuvai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Andriau, priminsiu, kad Olimpinio komiteto finansavimo reforma nebūtų įgyvendinta be stipraus ir jūsų frakcijos palaikymo. Būtent jūs iškėlėte klausimą ganėtinai aštriai, sakydami, kad tai nėra daugumos ar mažumos klausimas, tai yra valstybės finansų higienos klausimas užtikrinti, kad sportas būtų valstybės politikos dalis, finansuojamas tinkamai, adekvačiai ir pakankamai iš biudžeto, o ne per galines duris, per loterijų verslą. Taigi esu labai dėkingas jums, kad jūs palaikėte šią iniciatyvą, tiek jūsų atstovai komitete, tiek ir Seimo salėje. Nesiimu spekuliuoti, kokios gali būti užkulisinės priežastys. Nesiimu kalbėti apie galimas sąmokslo teorijas. Šiandien žinau tik vieną paprastą ir aiškų argumentą – tai nepaklusau partijos prezidiumo sprendimui ir todėl buvau pašalintas iš partijos.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, komiteto pirmininke, už išsamius atsakymus. Aš turiu mintyje vieną prielaidą, norėčiau, kad jūs arba patvirtintumėte ją, arba paneigtumėte. Daugiau negu prieš metus žiniasklaidoje buvo pasirodę, kad Finansų ministerijoje sukurta darbo grupė dėl mokesčių kaip ir baigė savo darbą, peržiūrėjo mokestinius įstatymus ir ką reikėtų koreguoti. Tas paketas iki šiol nepasiekė Seimo. Ar nėra taip, kad jūs buvote tas stabdys, sakęs, kad tokios sudėties tie mokesčių pakeitimai Biudžeto ir finansų komitete yra nepriimtini. Koks jūsų požiūris, kokie mokesčiai turėtų būti keičiami, esant dabartinėms ekonominėms sąlygoms, esant tokiai infliacijai, karo situacijai Ukrainoje ir taip toliau? Būkite malonus, atsakykite, ar tas mokesčių paketas, kuris turėtų lemti mokesčių didinimą Lietuvoje, ir yra tikroji priežastis, dėl ko jūs esate šalinamas iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, gerbiama Ieva. Iš tiesų mokestiniai klausimai, kaip ir kalbėjome, dažnai sukelia karštas diskusijas. Biudžeto ir finansų komitete reguliariai apie tai diskutuojame, diskutuojame oficialiuose posėdžiuose, diskutuojame restorane valgydami, gerdami kavą apie tai, kokia yra situacija Lietuvoje. Diskutuojame bendraudami su žmonėmis.
Na, iš tiesų esamos sudėties Biudžeto ir finansų komitetas tikrai nepritars jokiems naujiems mokesčiams: nepritars nekilnojamojo turto mokesčio didinimui, nepritars automobilių mokesčio įvedimui, nepritars jokiems naujiems visuotiniams mokesčiams. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia tam tikrų mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, esamo nekilnojamojo turto mokesčio, kuris jau dabar yra, nedidinant mokestinės naštos, nedidinant tarifų tiesiog perduoti iš valstybės biudžeto surinktas pajamas savivaldybėms taip, kad savivaldybės galėtų rūpintis nekilnojamojo turto aplinka, o ir žmonės būtų labiau motyvuoti mokėti mokesčius.
Taip pat daug diskutavome su Finansų ministerija ir dėl investicinės sąskaitos atidarymo, tokia sąskaita labai populiari, ypač Skandinavijoje, kur žmonės yra motyvuojami investuoti į vertybinius popierius labai nedideles sumas ir nemoka jokių mokesčių tol, kol pinigai nėra išimami iš sąskaitos arba kol nesueina pensinis amžius. Tokiu būdu motyvuojame ir didinti finansinį raštingumą, ir, žinoma, kaupti senatvei. Tam tikrų pakeitimų reikia, tačiau kalbant apie visuotinius mokesčius, kaip ir minėjau, esamos sudėties Biudžeto ir finansų komitetas tikrai nepritartų nei naujam nekilnojamojo turto mokesčiui, nei naujam automobilių mokesčiui, nei dar kokiam nors papildomam naujam mokesčiui. Biudžeto ir finansų komitetas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad smulkusis verslas neturėtų būti papildomai apmokestintas, visuomenė neturėtų būti papildomai apmokestinta, dabartinių mokesčių visiškai pakanka. Tačiau kalbant apie stambųjį verslą – stambusis verslas gali ir turi mokėti daugiau. Biudžeto ir finansų komitetas priėmė atitinkamus sprendimus dėl bankų, loterijų, kazino, lošimų namų ir dėl šių sprendimų kitų metų biudžetas pasipildys maždaug 40 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Ačiū, gerbiamas Mykolai. Dabar yra diskusija. Pirmasis diskusijoje dalyvauja V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žiūrint į šitą salės pusę atrodo, jog valdančioji koalicija tęžta tiesiog kaip tas sniegas, kuris nepatikimai užsnigo mūsų kelius, slystelėjo, o dabar ištirps. Tas toks tirpimas mums atrodo net ir keistas. Ne kartą mes esame kalbėję, kad valdančioji koalicija turi nebijoti pasitikrinti, ar turi pasitikėjimą jų atskiri ministrai, ar turi pasitikėjimą visa Vyriausybė in corpore.
Šiandien, kai pasitikėjimą pasitikrinti stoja vienas iš svarbiausių Seimo komitetų pirmininkų, jie visi slepiasi, tiesiog pareiškia: mes tupėsime krūmuose ir žiūrėsime, kaip visą tą procesą organizuos opozicija. Taip, galite priekaištauti, galite užsiminti apie tai, kad mes čia darome ne taip, kaip jums nurodyta Statute, bet iš tikrųjų kaip kitaip Statute surasti nuostatą, kad patikrintume pasitikėjimą, kad patikrintume pasitikėjimą Seimo komiteto pirmininku? Aš nematau kito geresnio būdo ir dėkoju už drąsą komiteto pirmininkui, kuris atėjo ir pasakė – tebūnie slaptas balsavimas, pasitikriname slaptu balsavimu. Suorganizuota – tai nėra joks cirkas, tai yra normalus vakarietiškas būdas įvertinti, ar Seime yra to pasitikėjimo.
Visiškai aišku viena – valdančioji koalicija nebesugeba iš pakampių sukrapštyti savo narių ir sutelkti, susitelkti vienam balsavimui. Tai rodo, kad šiuo atveju valdančioji koalicija ištežo. Gerbiamieji valdantieji, iš tikrųjų, manau, jūs nusitaikėte net ne į tą žmogų – žmogų, kuris Biudžeto ir finansų komitete atvirai diskutavo, kuris nebijojo kelti problemų, tiek patogių, tiek nepatogių klausimų. Valdantieji ten turėjo palaikymą ir iš Biudžeto ir finansų komiteto visada gaudavo tas nuomones, kurios priklauso pagal Statutą: gaudavo išvadas, gaudavo komiteto sprendimus, ir procesas vyko ir vyksta. Bet šiuo atveju nusitaikyti į vieną sprendimą, dėl kurio parlamente neturėjote daugumos, tai yra neturėjote daugumos parlamente, kuris yra atsakingas už biudžetą ir kuris priima galutinį sprendimą… Nesusipainiokite! Ne Vyriausybė priima galutinį sprendimą dėl biudžeto – Seimas priima galutinį sprendimą. Dabar nusitaikyti dėl to į vieną žmogų tai yra jūsų silpnumo akimirka. Šios valdančiosios koalicijos tai yra silpniausia valanda. Kai jūs slėpsitės krūmuose, tai negalvokite, kad jūs esate drąsūs. Neidami balsuoti jūs esate bailiai. Šiuo atveju tik dar kartą įrodote, kad jūsų dauguma yra ištežusi. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu L. Girskienę į tribūną diskutuoti. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pratęsiu temą. Lazda turi du galus, kaip teigia liaudies išmintis. Šiandien lazda, kuri dar prieš pusmetį buvo naudojama mušti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir jos vadovą R. Karbauskį dėl pasiūlymų kai kuriems frakcijos nariams pagalvoti, ar verta būti frakcijoje ir nuolat kasdien konfliktuoti su kolegomis dėl tam tikrų vertybinių dalykų, trinktelėjo antru galu patiems garsiai kritikavusiems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Prieš beveik metus antraštės mirgėjo pranešimais, kad R. Karbauskis ir valstiečiai netoleruoja kitokios nuomonės, požiūrio ir laužo rankas kitokią nuomonę dėl vienos lyties santuokų, narkotikų dekriminalizavimo turintiems jauniems partijos nariams.
Konservatorius J. Razma tada garsiai kalbėjo: „Ne kartą esu pabrėžęs, kad partija negali būti valdoma kaip koncernas. Partija – bendraminčiai, bet ne tijūno pavaldiniai. Partijos susikuria dėl vertybių ir siekia įgyvendinti savo tikslus, programas, nes partija, kaip minėjau, nėra kuriama vien laimėti rinkimus. Dar reikia ir suprasti, norėti dirbti valstybei, jos žmonėms, o ne ambicingam koncerno vadovui.“
Būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuomonės išsiskyrė dėl partijos vertybinių dalykų ir programinių nuostatų, dėl kurių partijos nariai yra susitarę ir yra balsavę dėl jų. Esu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė jau dvejus metus ir patvirtinu, kad man niekada niekas nenurodinėjo, kaip turėčiau balsuoti. Visada esame laisvi priimti sprendimą vadovaudamiesi savo sąžine ir laisvu Seimo nario mandatu, skirtingai nei konservatoriai, kaip matome šiandien.
Šiandien Seimo narys M. Majauskas metamas iš Konservatorių partijos ir visų pozicijų Seime todėl, kad įgyvendino Seimo nario konstitucines teises, teikė įstatymo projektą ir balsavo, agitavo savo kolegas balsuoti už šį projektą, kuris, deja, nepatiko konservatorių Vyriausybei.
Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte teigiama, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai, per kuriuos Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią. Tinkamai vykdyti Tautos atstovų funkciją Seimo nariai gali tik turėdami Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintas garantuotas savo teises bei pareigas, būdami nepriklausomi ir savarankiški.
Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.“ Šioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas. Laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti pagal Konstituciją ir įstatymus jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį. Tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas. Taigi Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies paskirtis – įtvirtinti laisvą Seimo nario mandatą kaip vieną iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo pagrindų, garantijų.
Taigi, kolegos valdantieji, jūsų partijos Priežiūros komiteto griežta ranka priėmė sprendimus, prieštaraujančius Konstitucijai. Pabrėžiu, kad partiniai gąsdinimai, įpareigojimai ar grasinimai dėl nepaklusnumo partijos nariams prarasti narystę joje ar teisę į Seimo nario mandatą prieštarauja Konstitucijai.
Pabaigoje pacituosiu S. Skvernelį, kuris šį kartą tyli ir net nematau jo salėje: „Ir už tai, kad jis turėjo skirtingą nuomonę negu partijos dauguma vienu klausimu, tai man keistai atrodo, bet ir kiti dalykai yra panašūs. Žinote, prieš Prezidento rinkimus irgi potencialiems varžovams įtarimai sukeliami. Čia prieš pirmininko rinkimus realūs kandidatai yra eliminuojami. Gal M. Majauskas daužomas lazdomis visai ne dėl balsavimo Seime, o dėl to, kad artėja konservatorių pirmininko rinkimai ir pastarasis yra stiprus konkurentas jau iš anksto numatytiems kandidatams?“
PIRMININKAS. Laikas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas kalbės diskusijoje. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, daug versijų išgirdome. Pavyzdžiui, viena, kad pašalintas dėl to, kad partijos pirmininko rinkimai. Aš pamenu, kaip V. Sinkevičius buvo pašalintas ar sustabdyta narystė ir atimta galimybė dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose. Tai, kaip sakant, nereikia lia lia, kitose pusėse, kitose partijose taip pat yra buvę visko.
Tačiau apie šios dienos spektaklį norisi pasakyti savo nuomonę. A. Širinskienė pristatė, na, normalų nepasitikėjimo pareiškimą. Jis galėtų būti traktuojamas kaip visiškai normalus, kaip ponas V. Gapšys sako, normalus vakarietiškas būdas, tačiau tai, kas po to vyksta, aš nenoriu sakyti, kad yra rytietiškas koks nors būdas, bet visi klausimai, pasisakymai yra pagiriamieji žodžiai tam asmeniui, kuriam ką tik surinktais parašais yra išsakytas nepasitikėjimas. Jauskite tą savo asmenybinį susidvejinimą tie, kurie pasirašėte nepasitikėjimą M. Majausku, o paskui savo klausimuose giriate M. Majauską.
Dabar apie M. Majauską. Aš dar kartą sakau, turbūt reikia vertinti ir, tiesą sakant, iš pačių konservatorių girdėdavome, kad M. Majauskas, kaip komiteto pirmininkas, dirba gerai. Aš, nebūdamas to komiteto narys, o tik būdamas Seimo narys, atidžiai įsiklausydamas į komiteto padarytus darbus, irgi taip traktuoju.
Irgi pripažįstu laisvą Seimo nario mandatą, Seimo nario balsavimą pagal sąžinę. Suprantama, mes savo frakcijoje turime skirtingų balsavimų ir irgi pasirinkome šitą modus vivendi, sugyvenimo būdą, pripažindami Seimo nario teisę balsuoti pagal įsitikinimus. Tačiau jeigu tai tęstųsi nuolatos, nuosekliai, oponuojant savajai partijai, turbūt irgi ateitume prie tam tikros ribos, todėl man suprantamas ir Konservatorių partijos sprendimas.
Nežinau jo užkulisių, nežinau visų motyvacijų, čia kai kas sąmokslo teorijų pavidalu tas motyvacijas išdėlioja, nežadu kištis ir nežadu aiškintis, tačiau yra vis dėlto dalyvavimas rinkimuose kartu su politinėmis partijomis, taip sakant, duodant tokius nekonstitucinius, bet vis dėlto įsipareigojimus, pažadus laikytis partijos programos, partijos užsibrėžtų dalykų, palaikyti savo valdančiąją daugumą. Ir čia aš jau kalbu ne apie partinį reikalą. Mes esame valdančiosios daugumos nariai ir irgi norėtume turėti didesnį sutarimą. Mykolo veiksmai ne visada vesdavo to didesnio sutarimo link.
Aš nesakau, kad tai man yra nuoskauda arba pagrindas kalbėti apie Mykolo išmetimą iš Biudžeto ir finansų komiteto, tačiau kai vyksta toks spektaklis, vadinamas vakarietiškos politinės kultūros dalimi, o greta toks andergraundinis spektaklis, kuris visai nekvepia vakarietiškai, aš nežinau, Mykolai, ar pačiam smagu dalyvauti šiame spektaklyje, kaip sakau, atliekant pagrindinio aktoriaus vaidmenį? Galėčiau sakyti, bet ar aš turiu teisę patarinėti, ar sakyti savo nuomonę, bet tebūnie, pasakysiu. Aš paties vietoje, netekęs partijos pasitikėjimo ir palaikomas opozicijos pagiriamaisiais balsais, ir visaip palaikomas per procedūrinius sprendimus, atsistatydinčiau, aš netapčiau įkaitu šitame žaidime. Žinoma, tai yra paties valia ir ypač jeigu yra koks nors tolesnis planas, kurio niekas nežino ir niekas nesupranta. Jeigu yra paties kokie išsikelti tolimesni tikslai, linkiu juos pasiekti. Tačiau šiandien Seimas yra įkaitas galimai tamstos kažkokių užsibrėžtų tolimų politinių tikslų kelyje. Aš nenoriu būti niekieno įkaitas, nenoriu būti ir mano gerbiamo M. Majausko kažkokių slapta puoselėjamų užsibrėžtų, galbūt tolimų politinių tikslų įkaitas. Mykolai, pagalvok, pagalvokite, turiu mandagiai kreiptis iš tribūnos, pagalvokite apie tai, kad jūs įkaitais laikote čia sėdinčius žmones, kurie aplink jus šoka kažkokius krakoviakus, polkas ir kadrilius. Ar jums dėl to smagu? Pačiam apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Į tribūną diskutuoti kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, po Eugenijaus kalbos tikrai esu nustebęs, nustebęs pirmiausia dėl to, kad savo kalbos pradžioje paminėjo, kad kaip komiteto pirmininkas M. Majauskas tikrai dirbo ir dirba labai atsakingai, atsakingai vykdo parlamentinę kontrolę. Aš noriu pasakyti, tikriausiai nuo 1996 metų, kai aš esu šiame Biudžeto ir finansų komitete, taip kruopščiai ir atsakingai, ir analitiškai niekada nebuvo ruošiamasi komiteto posėdžiams.
Antras dalykas tai, kad posėdžių metu tikrai leidžiama ir opozicijos atstovams išsakyti savo mintis, bet tos mintys daugiausiai būdavo pagrįstos tam tikra analitine medžiaga. Po Eugenijaus kalbos aš supratau, kad analitinis darbas visiškai nesvarbus, nereikalingas, svarbiausias paklusnumo psichologijos aspektas, kad tai yra būdinga Konservatorių partijai. Jeigu tuo netikite, tai panagrinėkite paskutinius Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimus, kuo partijos skiriasi viena nuo kitos. Ten aiškiai parašyta, kad paklusnumo psichologija yra būdinga konservatoriams ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir pasaulyje. (Šurmulys salėje) Tai jums patarimas toks.
Antras dalykas, aš manau, kad čia ne pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimas visuomeninėms maitinimo įstaigoms yra problema. Mielieji, 22 Europos Sąjungos šalys taiko sumažintą PVM tarifą visuomeninio maitinimo įmonėms. 16 šalių iš Europos Sąjungos nuolat taiko sumažintą PVM tarifą šitam ekonominės veiklos sektoriui. Kitas dalykas, kodėl Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tą sprendimą? Mes analizuojame ir Statistikos departamento pateiktą medžiagą, kurios nesugeba pateikti Finansų ministerija arba dažniausiai Biudžeto ir finansų komitetui pateikia tą pačią dieną, kai jau komitetas būna įtraukęs į darbotvarkę svarstyti šiuos klausimus. Statistikos departamentas jau signalizuoja, kad III ketvirtyje Lietuvoje įmonių bankrotų skaičius pradėjo didėti. Jeigu nagrinėsime pagal ekonomikos veiklos sektorius, sparčiausiai didėja įmonių bankrotų skaičius visuomeniniame sektoriuje. Jau III ketvirtyje, palyginti su II ketvirčiu, šitame sektoriuje bankrotų skaičius visuomeninio maitinimo įstaigų išaugo 24 %. Tai signalas, siunčiamas politikams, pirmiausia Biudžeto ir finansų komitetui, Ekonomikos komitetui, aš manau, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kas bus perspektyvoje, nes šitas sektorius yra imlus.
Pasakysiu porą aspektų, kai kaltinimai yra lyg ir sakomi, kad nelojalus partijai ir Vyriausybei. Gerbiamas Mykolai, atsimenate, kada mes dar rudenį diskutavome dėl augančios infliacijos Lietuvoje. Jau praeitų metų rudenį infliacija Lietuvoje spalio–lapkričio mėnesiais siekė beveik 10 %, lyg ir 9,7 %. Aiškiai iš opozicijos žmonių pasisakė, kad jau reikia priimti tam tikras priemones infliacijai stabdyti, kad taip sparčiai neaugtų. Koks buvo atsakymas iš Finansų ministerijos ir kai kurių nepriklausomų ekonomistų? Vasario mėnesį nukris, sumažės. Ir tikrai iš jūsų pusės nepasigirdo griežtos pozicijos, kad, Finansų ministerija, imkitės priemonių. Tikrai dabar pasigirsta kaltinimai, kad nepaklusnus. Yra netiesa. Aš manau, kad ir jūs netikite, kad tvirtinant šių metų Biudžeto įstatymą, kuriame numatyta, kad ekonomika ateinančiais metais augs 1,5 %… Aš manau, jūs irgi viduje netikite. Bet jūs irgi gynėte Vyriausybę su tais skaičiais, kai buvo planuojamos ateinančių metų išlaidos ir pajamos.
Ir čia, aš manau, reikia kelti klausimą: jeigu tokio ekonomikos augimo nebus, ar atsistatydins finansų ministrė ateinančiais metais? Aš manau, kad toks planavimas yra dėl to, kad būtų galima suplanuoti didesnes pajamas, rodant mažesnį fiskalinį deficitą ir rodant mažesnę valstybės skolą, jeigu ateinančiais metais nebus surinkta pakankamai pajamų, nes išlaidų, aš manau, ateinančiais metais nenorės mažinti.
Aš galėčiau kalbėti faktų kalba labai ilgai ir pateikdamas labai daug pavyzdžių. Man visiškai nesuprantama, kada elgiamasi su jaunais politikais tiesiog taip šiurkščiai, netolerantiškai, primetant savo reikalavimus, negirdint argumentų, nematant tikrai aktyvios veiklos komitete, kuris tikrai, aš manau, dirba šiuolaikiškai, suprasdamas ekonomines, finansines ir socialines problemas ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Ąžuolas. Nėra jo salėje. Taigi diskusiją dėl šio klausimo baigėme.
Priėmimas. Dėl motyvų yra ir už, ir prieš. Prašom paaiškinti viską. Už kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, čia buvo kalbų apie tai, kas yra būdinga demokratinei visuomenei, o kas nėra būdinga demokratinei visuomenei. Matyt, rankų laužymas už tai, kad žmogus naudojasi savo konstitucinėmis teisėmis, nėra būdinga demokratinei visuomenei.
Iš tiesų aš norėčiau kreiptis į kolegas konservatorius. Per visą posėdį, kur jūs turėjote galimybes išreikšti priekaištus ir pasakyti tai viešai, ne kokiuose nors slaptuose, uždaruose partijos prezidiumuose, tai jūsų šiuo momentu, kai jūs galėjote viešai kalbėti, priekaištauti, pasakyti savo nepasitikėjimo argumentus, iš tiesų nebuvo. Tik noriu palinkėti drąsos (jūs žinote vieną tokį šventą teiginį, kad tiesa jus išlaisvins), paraginti dalyvauti balsavime ir pasakyti, ar jūs tikrai pasitikite, ar nepasitikite. Balsuokite už nepasitikėjimą drąsiai ir matysime tą situaciją Seime, kokia ji yra.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Ąžuolas. Jo nėra. Prieš kalbės D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes šiandien esame tokio tikrai neeilinio politinio spektaklio dalyviai. Matome, koks šaunus M. Majauskas, kaip jis myli savo partiją, savo kolegas, koks jis dėkingas jiems už tai, kad jis yra kartu su jais, nors ir išmestas iš jų tarpo. Kaip tai yra panašu į bolševikinius filmus, kai matydavome, kad partijos narys eina mirti, bet vis tiek dėkoja partijai, Vyriausybei, kad ji pasiuntė jį mirti už tėvynę. Tai yra jau buvę. Ir šiandien mes tokį dalyką matome, o jaunimas tų filmų nematė ir neįsivaizduoja, bet dabar lyg netyčia kartoja tai, kas jau yra daug kartų buvę gilioje praeityje.
Ir ką mes matome dabar? Štai Konservatorių partija meta lauk liberalą, ryškų liberalą, kuris yra visiškas laisvamanis. Visi žino, kad Mykolas yra žmogus, kuris visuomet kalba objektyviai, visuomet kompetentingai ir dažnai yra lyderis savo partijoje, savo frakcijoje savo žiniomis ir savo pasitikėjimu, ir taip toliau. Kolegos apie jį kalba kaip apie gerą komiteto pirmininką, kuris atlieka savo pareigas, bet vis tiek jis yra metamas.
Man atrodo, kad čia labai panašu į tą pasakymą: „Mušk savus, kad kiti bijotų.“ Ot, mes jums parodysime, kad mes čia nieko nebijome, mes čia tvarkome savus, o jūs žinokite, kad mes labai demokratiški. Nieko čia nėra panašaus į demokratiją. Kai anksčiau mušdavo mus, valstiečius, kokie mes diktatoriai, tikrai pas mus yra absoliuti laisvė pasisakyti ir pas mus niekuomet niekas nebuvo taip persekiojamas, kaip dabar yra persekiojamas M. Majauskas. Todėl, manau, Mykolui yra tikrai verta kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes yra pažeistos jo teisės nebūti persekiojamam už kalbas ir balsavimus, o tai yra akivaizdu. Manau, kad šiandien balsavimas, be abejo, parodys, kad jis turi likti, nėra abejonių, bet tegul…
PIRMININKAS. Laikas.
D. KEPENIS (LVŽSF). …būna visiems pamoka to politinio žaidimo ir politinio išsigimimo, kurį mes akivaizdžiai šiandien matome. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, gerbiami valdančiosios daugumos atstovai. Labai norėtųsi pasakyti – gerbiami konservatoriai, tačiau, deja, šiuo momentu iš Konservatorių frakcijos salėje matau tik 3 žmones iš 50.
Norėjau kreiptis į Konservatorių frakciją, bet gal kas nors žiūri per televiziją kabinetuose, neišdrįsę ateiti į diskusiją, stoti ir pasisakyti, kodėl yra priimamas vienas ar kitas sprendimas. Kolegos, tai, kad jūsų šiandien salėje nėra, iliustruoja vieną labai paprastą dalyką, kad tikroji priežastis, kodėl M. Majauskas yra šalinimas, yra ne tas lengvatinis 9 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Tai, kad tai nėra pagrindinė priežastis, iliustruoja ir dar vienas faktas, kad iš tiesų ne vienas M. Majauskas rėmė šitą iniciatyvą, buvo ir daugiau valdančiosios daugumos atstovų, buvo faktiškai viena frakcija, kuri parėmė, faktiškai visa frakcija, tačiau jiems jokios pasekmės nėra taikomos. Lygiai taip pat, kaip jokios pasekmės nėra taikomos ir kolegai iš tos pačios Konservatorių frakcijos, kuris taip pat rėmė šitą iniciatyvą. Tai iliustruoja dar kartą, kad pagrindinė priežastis yra visiškai ne ten.
O kur pagrindinė priežastis, mes galime tik spėlioti. Ar tai yra vidinės politinės konkurencijos reikalai, ar tai yra įtaka tų įtakingų visuomenėje žmonių, dėl kurių M. Majauskas ir visas Biudžeto ir finansų komitetas vykdė sistemines reformas visos šios kadencijos metu. Mes galime tik spėlioti. Bet visos šios istorijos pats blogiausias leitmotyvas, man atrodo, kuriuo mes siunčiame labai blogą signalą, valdantieji ir konservatoriai siunčia labai blogą signalą, tai, kad jaunai kartai, jauniems žmonėms, žmonėms su charakteriu, žmonėms, turintiems tvirtą stuburą, žmonėms, turintiems kompetencijos, kurie galvoja apie politiką, siunčiame labai blogą signalą: čia nesirodykite, čia tokie žmonės nėra toleruojami, čia tokių žmonių niekas nelaukia, čia tokius žmones išvaro, sutrypia ir tiesiog pašalina iš politinio lauko. Tai yra pagrindinė žinia, kurią valdančiosios daugumos atstovai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, šiandien siunčia, ir tai yra blogai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Dabar, gerbiamieji kolegos, reikia patvirtinti, yra slapto balsavimo biuletenis, jis skamba taip: dėl Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Majausko atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto priėmimo. Už, prieš arba susilaikome. Ar galime patvirtinti tokį biuletenį? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Primenu, kad balsų skaičiavimo grupėje yra K. Adomaitis, R. Budbergytė, V. Giraitytė-Juškevičienė, A. Lydeka, B. Pietkiewicz, J. Sejonienė, Z. Streikus ir J. Varžgalys. Slaptas balsavimas yra numatytas nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min.
12.29 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2291 (pateikimas)
Dar turime 20 minučių laiko projektams svarstyti iki pertraukos. Aš kviečiu, galbūt rezervinį 1 klausimą mes galime, aš matau gerbiamą A. Vinkų. Taip, A. Vinkus gal galėtų. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Yra pateikimas. Kviečiu gerbiamą Antaną į tribūną pateikti šį klausimą.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto iniciatoriai, rengėjai yra Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija. Man didelė garbė šios komisijos vardu pristatyti šį įstatymo projektą. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymas nustato Seimo apdovanojimo skyrimo pagrindus, kandidatų apdovanojimui gauti teikimo tvarką, Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo tvarką ir veiklą. Šiuo metu minėtame įstatyme nurodyta, kad siūlyti kandidatus apdovanojimui gauti turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys. Kandidatūros apdovanojimui gauti komisijai paprastai teikiamos kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos iki vasario 20 dienos. Kiekvienais kalendoriniais metais paprastai skiriami ne daugiau kaip du apdovanojimai. Komisijos sprendimas, kuriuo atrenkamas kandidatas apdovanojimui gauti, priimamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 20 dienos slaptu komisijos narių balsavimu posėdyje balsavusių komisijos narių balsų dauguma. Apdovanojimą komisijos teikimu paprastai iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos skiria Seimas Seimo nutarimu.
Gerbiami kolegos, praktikoje pasitaiko situacijų, kai Seime vieši, ar Seimo vadovybė, viešėdama užsienyje, susitinka su garbingais asmenimis, turinčiais išskirtinių nuopelnų parlamentarizmo plėtros, demokratijos stiprinimo, valstybingumo idėjų puoselėjimo srityse. Siekiant išreikšti deramą pagarbą būtų solidu ir prasminga šiems nusipelniusiems asmenims skirti ir Seimo vardu įteikti aukščiausią Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma išplėsti Seimo apdovanojimo skyrimo terminus, kandidatų apdovanojimui gauti teikimo terminus, komisijos veiklos terminus ir nustatyti, kad komisijai kandidatūras dėl apdovanojimo skyrimo gali teikti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir Seimo valdyba. Siūloma patikslinti įstatyme siūlymų dėl kandidatų apdovanojimui gauti teikimo, kandidatų atrankos, apdovanojimo skyrimo ir kitas nuostatas, nustatant, kad:
1) siūlyti kandidatus apdovanojimui gauti turi teisę ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir Seimo valdyba;
2) prireikus Seimo valdyba gali teikti kandidatūras apdovanojimui gauti kitu metu, tai yra ne tik nuo sausio 1 dienos iki vasario 20 dienos;
3) panaikinti apribojimą dėl apdovanojimų skaičiaus skyrimo per kalendorinius metus, nustatant, kad kiekvienais kalendoriniais metais paprastai skiriami du apdovanojimai, tačiau prireikus Seimas gali priimti sprendimą skirti daugiau apdovanojimų;
4) komisija paprastai turi priimti sprendimą, kuriuo atrenkamas kandidatas apdovanojimui gauti, ne tik iki einamųjų metų kovo 20 dienos, o prireikus – dėl Seimo valdybos pateiktų kandidatų – ir kitu laiku;
5) Seimas Seimo nutarimu skiria apdovanojimą paprastai iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos, o prireikus – kitu laiku.
Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, būtų užtikrintas lankstumas ir operatyvumas, tai yra būtų sudaryta galimybė garbingiems asmenims, atvykstantiems į Seimą, arba Seimo atstovų vizitų užsienio valstybėse metu pasižymintiems išskirtiniais nuopelnais parlamentarizmo plėtros, demokratijos stiprinimo, valstybingumo idėjų puoselėjimo srityse kitu laiku, nei dabar nustatyta įstatyme, skirti aukščiausią Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę.
Kviečiu Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Antanai. Vienas Seimo narys nori paklausti. V. Pranckietis turi klausimą. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pirmiausia ačiū už tą projektą. Jis yra labai reikalingas. Ir Seimo valdybai, ir Seimo Pirmininkei atrištų rankas. Ir šiandieninis pavyzdys sako. Šiandien mes turėjome labai labai aukštą svečią – Ukrainos Rados Pirmininką. Mes neturėtume tokios galimybės apdovanoti, o jis tikrai būtų vertas. Dėkoju, kad jūs tą iniciatyvą įgyvendinate.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš dėkoju jums už tą akcentą, kurį dabar išdėstėte. Aš noriu pasakyti, tai dar kartą parodo, kaip jūsų parlamentarizmo mokinys, aš neklydau, kad visada pasikonsultuodavau su jumis, su visais komisijos nariais, kai reikėdavo, ir su bet kurios frakcijos Seimo nariais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nematau. Ačiū, kolega Antanai. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku jau vakariniame posėdyje.
12.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2285 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu E. Pupinį. Yra du rezerviniai klausimai, Seimo nutarimai dėl Peticijų komisijos išvadų. Prašom. Rezervinis 5 klausimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmasis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2285. Peticijų komisija V. Jurgaičio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad antstolis neturi teisės gauto skundo nepateikti teismui, taip pat pripažinti netekusia galios šio straipsnio 4 dalį.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos nuomonę, kad Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatyta skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka yra aiški ir užtikrina tinkamą vykdymo proceso dalyvių interesų apsaugą. Taip pat vykdoma reali skundų nagrinėjimo tvarkos laikymosi kontrolė, o nustačius pažeidimų antstoliams taikoma įstatyme nustatyta atsakomybė. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti V. Jurgaičio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančių nematau. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami. (Balsai salėje)
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2286 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir prašau pristatyti rezervinį 6 klausimą – nutarimo dėl Peticijų komisijos išvados dėl kitos V. Jurgaičio peticijos projektą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija V. Jurgaičio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 361 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nustatant, kad civilinėse ir administracinėse bylose draudžiama remtis senesne negu penkerių metų teismų praktika.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos nuomonę, kad peticijoje pasiūlytas draudimas bylose remtis senesne nei penkerių metų teismų praktika iš esmės pažeistų teismų praktikos stabilumo ir nuoseklumo principų esmę, taip pat neatitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Pritarus peticijoje pateiktam pasiūlymui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negalėtų nuosekliai plėtoti teismų praktikos, vadovautis seniai gyvuojančiais aktualiais precedentais, todėl teismų praktika būtų sunkiai prognozuojama. Civilinio proceso kodekse nustatytas reguliavimas yra pakankamas, o bet koks bandymas teismų praktikos formavimą sieti su konkrečiu laikotarpiu teisingumo vykdymą paverstų nominaliu, organiškos teismų praktikos plėtros neužtikrinančiu procesu. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti V. Jurgaičio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau. Diskusijoje taip pat nėra norinčių dalyvauti.
Priėmimas. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
12.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2289 (pateikimas)
Kviečiu V. Rakutį pateikti rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, norėčiau pristatyti mūsų komisijos parengtus nuostatus. Kaip žinote, ši komisija iki 2016 metų veikė šiek tiek kitokiu pavadinimu. Mes jį šiek tiek pakoregavome ir pavadinome Jūrinių reikalų komisija. Mūsų nuostatų… Gal paminėsiu tiktai keletą svarbių punktų.
Pirmiausia, pagrindinis ilgalaikis komisijos tikslas – sudaryti palankias sąlygas Lietuvai kaip jūrinei valstybei kurti ir stiprinti, derinti šioje srityje valstybės, verslo, mokslo interesus, didinti jūrinio sektoriaus konkurencingumą ir svarbą šalies ekonomikai. Šio tikslo komisija siekia rengdama ir nuosekliai įgyvendindama priemones, sudarančias palankias sąlygas plėtoti jūrinį sektorių, jūrų transportą, laivų statybą ir remontą, jūrų inžinerinę pramonę, jūrų ir uostų infrastruktūrą bei suprastruktūrą, turizmą ir rekreaciją (čia nauji punktai), švietimą ir mokslą, inovacijas ir kitas svarbias sritis, susijusias su jūra. Komisija numato devynias veiklos kryptis. Šie nuostatai yra derinti su Lietuvos jūrine bendruomene, su organizacijomis, įtraukti jų pasiūlymai į mūsų šį projektą.
Tikimės, kad mums pavyks tą Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėją įgyvendinti praktikoje ir mes tinkamai atstovausime Lietuvai jūroje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra vienas Seimo narys, norintis paklausti. S. Tumėnas. Nepabėkite, gerbiamas Valdai. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas šviesusis pranešėjau, propaguojate jūrinės valstybės idėją, bet kada, jūsų nuomone, pasaulis tvirtai, galima tikėtis, pripažins, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, o ne tik turinti puikių kurortų? Ačiū. Kaip juda šitos perspektyvos uostamiesčio universiteto studijų programų kryptyse ir taip toliau, ar ten jaučiate pastangas ir paramą? Ačiū.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų Lietuvos vėliava yra garbingai matoma pasauliniame vandenyne. Turime šiokį tokį laivyną. Lietuvos žvejybiniai laivai plaukioja Gvinėjos įlankoje, vakariniame Afrikos pakraštyje. Taip pat turime savo prekybinį laivyną. Tiesa, jo tendencija yra tokia, kad po truputėlį traukiasi. Šito laivyno tonažas auga, mes turime keletą naujų laivų, tačiau, pasigilinus į bendrą situaciją, dažnai Lietuvos vėliava atlieka tam tikras tarptautinės prekybos funkcijas.
Šiame sektoriuje yra daug problemų. Buvome nuvykę su komisija į Klaipėdą ir bendravome su įvairių jūrinių organizacijų atstovais. Yra daug keistų sprendimų, priimtų prieš 25 ir daugiau metų, tuo metu, kai įvyko labai didelė mūsų tuomet turimo laivyno restruktūrizacija. Yra daug problemų, nesusietų sričių. Tikrai turėsime daug ką padaryti ir kažin ar užteks čia mums tų dvejų metų, kuriuos mes turime šiame Seime. Bet tikimės, kad tokia komisija, nuolatinė komisija, galės veikti ir kitą kadenciją ir tada įgyvendins tuos ilgalaikius mūsų komisijos tikslus, nes iš tikrųjų jūriniame sektoriuje planavimo periodas yra gerokai didesnis negu dveji ketveri metai. Tai yra iš tikrųjų ilgalaikių investicijų, ilgalaikio planavimo reikalaujanti sritis.
Kalbant apie problemas, kurios šiuo metu diskutuojamos Klaipėdoje, dėl Klaipėdos universiteto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimo, tame projekte šiek tiek dalyvaujame, bandome rasti tam tikrą konsensusą, kaip išspręsti egzistuojančias problemas, nes pagrindinė problema, kokia gali būti, kad jungimo metu nedingtų ta kompetencija, kuri yra šiandien, kad to galimo jungimo metu, vienokio ar kitokio, būtų išsaugotos kompetencijos ir iš tikrųjų jūriniame sektoriuje būtų galima išvystyti magistro ir daktaro studijas. Tai yra labai svarbus tikslas, nes mokykla iš tikrųjų yra subrendusi tam augimui, bet vis tiek reikės kažkokių jungtuvių. Svarbu, kad tos jungtuvės Lietuvos jūriniam sektoriui išeitų į naudą. Toks yra mūsų komisijos tikslas, mes tikrai aktyviai dalyvaujame diskusijose ir bandome ieškoti konsensuso.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus, kurie buvo. Daugiau nėra norinčių paklausti. Už kalbės D. Kepenis. Ačiū, gerbiamas Valdai.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėkoju kolegai V. Rakučiui už tai, kad jisai teikia šios komisijos, Jūrinių reikalų komisijos, nuostatus. Mes daug šnekame apie žaliąjį kursą, bet Lietuvai kur kas aktualesnis mėlynasis kursas. Mes tikrai esame neišnaudoję daugybės šito mėlynojo kurso galimybių. Tikrai manau, kad šita komisija galėtų labai daug padirbėti, kad Lietuva nukreiptų savo dėmesį būtent į tą mėlynąjį kursą, kuris labai aktualus ir labai daug galimybių teiks Lietuvai ateityje. Ačiū jums, kolega. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Dėkui, daugiau pasisakymų nėra. Balsuosime vėliau.
12.44 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2257 (pateikimas)
Dabar taip pat galiu pakviesti A. Kupčinską dėl rezervinio 4 klausimo – Sporto įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2257. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kartu su kitais Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariais noriu pateikti įstatymo pakeitimą, Sporto įstatymo pakeitimą, kad nacionalinės fizinio aktyvumo programos būtų skelbiamos ministro įsakymu, tai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuri atsakinga už fizinę kultūrą, ir būtent toms trimetėms programoms kiekvienais metais būtų numatoma po 3 mln. eurų. Tas programas sudarytų tokios programos kaip vaikų mokymas plaukti ir saugiai elgtis vandenyje, programa, skirta didinti gyventojų fizinį įsitraukimą ir paslaugų prieinamumą, programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, ir programa, skirta skatinti vaikų įsitraukimą į fiziškai aktyvias veiklas.
Tai toks būtų suderinimas su Viešųjų pirkimų įstatymu ir siūlau jums palaikyti. Nors Teisės departamentas yra pasakęs, kad galimai reikėtų Vyriausybės išvados, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visiškai pritaria šiam projektui, kurį teikia Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai ir kolegos.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra norinčių paklausti. S. Tumėnas pirmasis. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar vis dėlto nebus griaunama bendra sistema? Teisės departamentas tą nuogąstavimą, ko gero, ir išsakė. Viešųjų pirkimų yra griežta sistema, o jūs dabar čia Sporto įstatyme norite išskirti tuos dalykus. Ar tikitės gauti pritarimą Viešųjų pirkimų tarnybos? Ar neinama tuo keliu, kad mūsų politinėje padangėje dabar viską daugiau norima perduoti Vyriausybei, ministerijoms? Ar tai irgi su tuo nėra susiję? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl šio projekto kreipėsi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, ji pritarė. Būtų vertinimas pačių programų kas pusmetį ir siūloma pratęsti jas ar ne – kas metus. Tai toks yra pasiūlymas. Galutinį po trejų metų ar dar trejų plius vienerių pratęsti taip pat būtų sprendžiama pagal tai, kokios būtų metinės ataskaitos. Tikrai nesiekiama jokių išlygų. Kaip tik bandoma apsaugoti sporto lėšas, kurias mes padidinome priimdami Loterijų įstatymo pakeitimus. Dabar nuo liepos 1 dienos veikia Nacionalinė sporto agentūra. Kaip tik bandoma suvienodinti tas nuostatas Viešųjų pirkimų įstatyme ir Sporto įstatyme, kad nepražūtų lėšos, nes yra didelė grėsmė, kad apskundus ir organizavus tas programas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tiesiog tos lėšos tais metais Sporto įstatymo nustatyta tvarka nebūtų panaudotos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, mes puikiai žinome, kad kūno kultūra ir sportas yra tas laidas, kuris gali garantuoti ateityje mūsų Lietuvos visos sveikatos sistemos pertvarką, susitvarkymą. Bet jūs minite tik tai, kad pasikeis ministro nustatoma tvarka, kaip bus įtraukiami į programas, na, kai kurie momentai, bet visiškai nematyti, ar paskui tas programas ateis ir finansavimas. Kaip mums garantuoti, kad būtų pakankamas finansavimas, ypač šiuo metu, kai mūsų jaunimas ir vaikai yra sugriuvę po pandemijos, kad jie tikrai… Čia reikėtų dvigubai, trigubai daugiau, negu būdavo anksčiau, iki pandemijos, o dabar mes duodame lygiai tą patį, tik 10 %, kai reikia dvigubai, trigubai daugiau. Ar čia gresia, sakysime, mums ta nauja finansavimo banga? Ar bus kaip anksčiau – pakalbėsime ir tuo baigsime? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai gresia didesnė banga, kaip jūs sakote. Galiu paminėti, kad, pavyzdžiui, vaikų mokymui plaukti ir elgtis saugiai vandenyje siūloma 2023 metais skirti 660 tūkst., priminsiu, buvo 350 tūkst., 2024 metais – 672 tūkst., paskui jau ir 784 tūkst. ir auga net iki 900 tūkst. Kur tik bus baseinai Lietuvoje, visur ta programa numatoma plėtoti. Ji truktų 18 pamokų, pavyzdžiui. Kaip žinote, vaikai, pradėję mokslo metus, dažniausiai tai būna antrokai arba trečiokai, tiesiog išmokomi plaukti. Dažnas vaikas 1 klasėje net ateina išmokęs, jau tėvai, būna, darželinukus nuveda, todėl 2–3 klasėse pradedama su tais, kurie dar neišmokę, ši programa yra tęstinė.
Lygiai taip pat ir dėl kitų programų, ką jūs minėjote, fizinio aktyvumo, masinio fizinio aktyvumo ir įsitraukimo į fizinius renginius, taip pat aktyvias veiklas. Kiek aš matau, galiu ta lentele pasidalinti, ją man atsiuntė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tai galbūt ji labiau jus įtikins.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti, kolega, jūsų. Kaip žinote, man teko būti vienai iš išvadų rengėjų priimant didžiulį paketą Sporto įstatymo pakeitimų, tai šita vieta jau tada buvo diskutuota ir kėlė tikrai didelių klausimų, bet tuo metu mes kaip tik buvome įtikinti, kad visiems subjektams turi būti sudarytos vienodos sąlygos, ir tikrai buvo žiūrima į tai, kad kuo mažesne kaina būtų teikiamos tos paslaugos ir taip toliau. Mano klausimai yra keli. Vienas dalykas. Kas pasikeitė, kad pasikeitė ir pozicija, ir kokia bus ta nustatyta tvarka? Įstatymo įsigaliojimas yra jau nuo kitų metų sausio 1 dienos, mes galime skaičiuoti dienas, kiek laiko liko. Nėra blogiau, kai ministerijos, kaip sakyti, kai mes priimame įstatymus, tik tada pradeda ruošti tvarkas ir mes nežinome, kas slėpsis po ta tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymas yra, na, griežtai reglamentuotas ir mes žinome, kokia procedūra tada bus, o šiuo atveju mes nieko nežinome. Tai gal jūs praskleisite tas kortas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Ieva. Aš tik noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Nacionalinė sporto agentūra įsteigta ir pradėjo veikti, kaip žinote, tik nuo šių metų liepos 1 dienos. Laikas tikrai labai greitai bėga ne tik Lietuvoje, bet ir Seime. Tiesiog yra apsižiūrėta, kad yra grėsmė, kad 2023 metų finansavimas gali, na, tiesiog pakibti ore, tiek vaikų mokymo plaukti programa, tiek kitos nesulaukti finansavimo. Dėl to griebiamasi galbūt ir šiaudo, bet nenorima, kad tos lėšos pražūtų. O aš galėsiu pasidalinti tuo projektu, kadangi jūs kaip išvados rengėja, kaip atrodys ta ministrės numatoma tvarka ir kaip bus finansuojamos tos penkios programos. Tai susiję su nacionalinio fizinio aktyvumo programomis, nesusiję su kitomis, federacijomis ar panašiai. Jeigu galima, aš paskui galėsiu pasidalinti su jumis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Dabar motyvai. Dėl jų norinčių kalbėti nematau. Apsispręsime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku.
12.53 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiami kolegos, dar taip pat rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Yra norintis kalbėti V. Ąžuolas. Kviečiu į tribūną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šiandien aktualiausia tema yra keliai. Žinoma, galima apkaltinti žiemą, kad tik žiema kalta, kad keliai blogi, politikų kaltų kaip ir nėra. Bet reikia prisiminti finansų ministrės atsakymą, kai žurnalistas uždavė klausimą, kodėl lėšų keliams bus skiriama mažiau ir darbų bus atlikta netgi 30 % mažiau? Finansų ministrė atsakė labai aiškiai – keliai šiai Vyriausybei nėra prioritetas. Na, prioritetas, ne prioritetas, bet kokia yra situacija. Žmonės dažnai kreipiasi ir į Seimo narius, į „Kelių priežiūrą“, Kelių direkciją, kodėl nebarstomi keliai, ir atsakymo sulaukia tokio: kadangi lėšų trūksta, dalis kelių yra iš viso nebarstomi ir netgi nebus barstomi. Mes turime šią situaciją šiemet, dalis žmonių tikisi, kad kitais metais ta situacija pasikeis, bet kitais metais to finansavimo taip pat nebus daugiau, jo bus netgi 30 % mažiau. Kas atsitinka? Tai yra Vyriausybės sprendimas, nes Vyriausybė atnešė biudžetą, valdantieji liberalkonservatoriai balsavo prieš pasiūlymą, kad keliams reikia daugiau skirti lėšų, o pasekmes matome jau šiandien. Kas apmokės tas pasekmes? Tas pasekmes teks apmokėti ligonių kasoms, nes bus daug traumų, lūžių. Bet kas apmokės žmonėms, kurie žus keliuose dėl to, kad ši Vyriausybė nenori skirti finansavimo?
Kaip elgėsi buvusi valstiečių Vyriausybė? Mes keliams skirdavome daugiau lėšų ir barstomų kelių kiekius nuolat didindavome, kad žmonės būtų paprasčiausiai saugūs. Ši valdžia to nedaro ir nedarys, pasekmes matome. O kur mes nueisime toliau? Toliau nueisime, kad ta būklė bus dar baisesnė ir tų įvykių mes turėsime dar daugiau. Bet tuo tarpu energijos kompensacijoms, spekuliantų pelnui didinti laisvė – šimtai milijonų, imkite, kiek norite. „Ignitis“ netgi pamatė saldų kąsnelį, kad galima atsigriebti nuo valstybės kompensacijų. 40 tūkst. žmonių, kurie turi mažesnes elektros kainas, pakeičia tas sutartis vienašališkai ir pasako – jūs dabar mokėsite dvigubai brangiau. O mokėsite vien dėl to, kad „Ignitis“ nori tą dalį kompensacijų atsikąsti.
Įdomiausia situacija yra ta, kad praeitą mėnesį, pavyzdžiui, kas yra garantiniame tiekime, už elektrą mokėjo 24 centus ir kompensacijų iš valstybės neprireikė išvis. O tiems, kurie išvaryti į tas spekuliantų rankas, kompensacijų reikia mokėti daug. Žmonėms kyla paprastas klausimas, ar ši valdančioji dauguma, jos atstovai – liberalai, konservatoriai dirba Lietuvai? Šiandien turbūt buvo labai geras atsakymas, kai pas mus į frakciją atėjo žydų atstovas ir ten jam buvo užduotas klausimas, kaip jūs manote, kaip dirba E. Zingeris. Jo buvo labai geras atsakymas, kad, deja, bet E. Zingeris dirba ne Lietuvai. Tai turbūt tarp konservatorių yra daug žmonių, daug atstovų, kurie dirba ne Lietuvai. Vieni lobistams, kiti – užsieniečiams, o žmonės lieka be nieko. Taigi ta gaida ir užbaikime – už valdančiąją daugumą, kuri dirba ne Lietuvai.
PIRMININKAS. Nėra daugiau Seimo narių pareiškimų.
Gerbiamieji kolegos, darome posėdžio pertrauką. Kviečiu įsidėmėti, kad 13 valandą yra slaptas balsavimas. Iki susitikimo 14 valandą. Ačiū. (Balsas salėje)
Pertrauka
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Majausko atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2313 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, sveiki susirinkę po pietų. Iš pradžių rytinės darbotvarkės klausimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Majausko atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto priėmimo. Turiu prieš save balsų skaičiavimo protokolą. Iš viso išduota biuletenių 59, rasta biuletenių 59, galiojančių 58, negaliojančių 1. Už balsavo 9, prieš – 44, susilaikė 5. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkė R. Budbergytė. Taigi nutarimas nėra priimtas.
Ir baigėme rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.