LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 231
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Gerbiami kolegos, prašome užimti vietas, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo narių pareiškimai
Trumpas pranešimas. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Seimo Pirmininkui. Pareiškimas „Dėl jungimosi į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trampo draugų laikinąją grupę“. Išrinktas laikinosios grupės pirmininku L. Kasčiūnas, laikinosios grupės pavaduotojais – A. Nekrošius bei J. Narkevičius. Šešiolikos palaikančių Seimo narių grupė. Ačiū, kolegos.
15.01 val.
Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Pradedame vakarinį darbotvarkės klausimą ir, kaip numatyta mūsų Seimo Statute, kiekvieną antradienį yra numatyti pranešimai. Į tribūną kviečiu Lygių galimybių kontrolierę, A. Skardžiuvienės atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Prašom, kolege.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 209 straipsniu, teikiu atsakymus į 2018 m. spalio 23 d. man pateiktus Seimo narių klausimus. Atsakymas į pirmąjį klausimą.
Socialinės kampanijos „Palaikyk“ žinia nediskredituoja nė vienos iš valstybės institucijų. Kampanija kreipiamasi į asmenis, kurie būdami policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos specialistais, teisėjais ar kunigais savo žodžiais neturėtų kaltinti smurtą patiriančių moterų, kurios kreipiasi pagalbos. Jie turėtų pirmieji jas išklausyti ir palaikyti. Kampanija jokiu būdu nemažina piliečių pasitikėjimo institucijomis. Priešingai, parodo, kad institucijų atstovai turėtų teikti visą nukentėjusiems asmenims reikalingą pagalbą nekaltindami jų dėl patiriamo smurto. Tokiu būdu valstybės institucijos yra ne diskredituojamos, o aktualizuojamas jų indėlis sprendžiant mūsų valstybės aktualias problemas.
Atsakymas į antrą klausimą.
Tikinčiųjų…
PIRMININKAS. Atsiprašau, perskaitykite klausimą, nes kolegos Seimo nariai ne visi žino.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs neperskaitote klausimų, atsakote visiškai ne pagal klausimo turinį. Tai gal perskaitykite klausimą ir tada atsakymą.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Gerai. Kreipimasis Seimo narių, autorius, kas kreipiasi iš Seimo narių?
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, klausimą perskaitykite, koks yra klausimas, ir tada atsakymą. Ačiū jums.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Gerai. Pirmasis klausimas: „Ar sutinkate, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota socialinė kampanija „Palaikyk“, kurioje policijos pareigūnas, teisėjas, vaiko teisių apsaugos specialistas, kunigas vaizduojami kaip smurtautojo prieš moterį šalininkai, diskredituoja valstybės institucijas ir Bažnyčią, mažina piliečių pasitikėjimą jomis bei įžeidžia tikinčiųjų jausmus?“
Atsakymas į pirmąjį klausimą.
Socialinės kampanijos „Palaikyk“ žinia nediskredituoja nė vienos iš valstybės institucijų. Kampanija yra kreipiamasi į asmenis, kurie būdami policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos specialistais, teisėjais ar kunigais savo žodžiais neturėtų kaltinti smurtą patiriančių moterų, kurios kreipiasi pagalbos. Jie turėtų pirmieji jas išklausyti ir palaikyti. Kampanija nemažina piliečių pasitikėjimo institucijomis. Priešingai, parodo, kad institucijų atstovai turėtų teikti visą nukentėjusiems asmenims reikalingą pagalbą nekaltindami dėl jų patiriamo smurto. Tokiu būdu valstybės institucijos yra ne diskredituojamos, o aktualizuojamas jų indėlis sprendžiant mūsų valstybės aktualias problemas.
Antras klausimas. „Ar manote, kad pagrįsta ginti vienos socialinės grupės, šiuo atveju moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, teises tokiu būdu, jog tuo pat metu paminamos kitų visuomenės grupių, šiuo atveju tikinčiųjų, teisės ir bendrai kuriamas nepasitikėjimas valstybe?“
Tikinčiųjų teisės kampanijoje nėra paminamos. Priešingai, būtent todėl, kad smurtą patiria ir tikinčios moterys, negalėjome nesikreipti į kunigus dėl moterų palaikymo. Kokybiniame tyrime, kurį atliko projekto partneriai, moterys kunigus minėjo kaip svarbius asmenis, į kuriuos kreipiamasi patarimo ir palaikymo. Jų reakcija, atsakymai ir palaikymo žodžiai yra nepaprastai svarbūs ir neturėtų sulaikyti smurtą patiriančių moterų siekio ieškoti tolesnės pagalbos.
Trečias klausimas. „Ar sutinkate, jog netgi ir pasitaikant atvejams, kai atskiri institucijų, policijos, teismų, Bažnyčios, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai konkrečiose situacijose pasisako nederamai ir priima neteisingą sprendimą, tai traktuotina kaip jų nusižengimas, bet ne kaip oficiali pozicija ar kokia nors visuotinai paplitusi tos institucijos praktika konkrečiu klausimu, šiuo atveju smurto artimoje aplinkoje klausimu?“
Sutinku. Tikrai sutinku. Būtent dėl šios priežasties reklamoje ir nesikreipėme į institucijas. Mes kreipėmės į individualius asmenis, kurie dirba minėtose institucijose ir savo nederamu pasisakymu kaltina smurtą patiriančias moteris. Suprantu, kad žinia apie egzistuojančią problemą, kurią atskleidė moterų liudijimai ir istorijos, nėra maloni, tačiau kaip tik visos išvardintos institucijos turėtų imtis priemonių, kad smurtą patiriančios moterys jaustųsi saugiai, prabilusios apie smurtą. Turėtume kalbėti apie tai, kokius namų darbus visi turime atlikti, kad tai būtų smurtą patiriantiems asmenims atviros ir draugiškos institucijos.
Ketvirtas klausimas. „Ar sutinkate, jog toks problemos traktavimas, kai atskiri valstybės institucijų ir Bažnyčios atstovų nusižengimai nepagrįstai pavaizduojami kaip visuotinai paplitęs reiškinys, diskredituoja valstybę bendrai piliečių akyse ir įžeidžia tikinčiuosius?“
Ilgametė krizių centrų ir specialiosios pagalbos centrų darbuotojų bei ekspertų, dirbančių šioje srityje, patirtis, kaip ir daugybė istorijų, kurias teko išgirsti ne tik atliekant tyrimą, bet ir susitinkant su smurtą patiriančiais asmenimis, rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai, bet labai paplitusi aukų kaltinimo praktika. Kaip tik todėl visi turime susitelkti tam, kad šis reiškinys mažėtų kiekvienas savo srityje ir pagal savo galimybes. Kampanijos metu gavome daugybę laiškų, žinučių iš smurtą patiriančių moterų, kurios pasakojo, kad įvairiomis aplinkybėmis susiduria su tokiu pačiu kaltinančiu požiūriu, koks pavaizduotas socialinėje reklamoje.
Penktas klausimas. „Ar pritariate, kad egzistuojant atskiriems ydingiems tam tikrų valstybės institucijų, policijos, teismų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar Bažnyčios veiklos atvejams kita valstybės institucija, šiuo atveju Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vis dėlto neturi teisės pradėti socialinės kampanijos, kurios turinys diskredituotų valstybės institucijas ar Bažnyčią, mažintų pasitikėjimą jomis ir įžeistų tikinčiųjų jausmus?“
Man, kaip lygių galimybių kontrolierei, įstatymų nustatyta tvarka pavesta funkcija vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Todėl identifikavusi problemą, dėl kurios moterys patiria mažiau palankų elgesį dėl savo lyties, privalau apie tai informuoti visuomenę ir atkreipti jos dėmesį. Ydingos egzistuojančios nuostatos ir praktikos turi būti keičiamos taip, kad lygybės tarp moterų ir vyrų būtų kuo daugiau, o ne mažiau. Savo veikloje vadovaujuosi nešališkumo, sąžiningumo ir nepriklausomumo principais, kurie būtini einant lygių galimybių kontrolieriaus pareigas. Ši kampanija tikrai nediskredituoja nė vienos iš institucijų, bet parodo mūsų visuomenėje plačiai paplitusią problemą, į kurią būtina reaguoti ir ją spręsti.
Problemą pagrindžia du prieš kampaniją atlikti tyrimai. Pirmasis, reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuostatų tyrimas, parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra linkę kaltinti smurtą patiriančias moteris dėl jų patiriamo smurto, o kas ketvirtas netgi mano, kad moterys mėgsta, kai prieš jas smurtaujama.
Antrasis, kokybinį smurtą patyrusių ir iš smurtinių santykių išėjusių moterų patirčių tyrimas, atskleidė, kad vienas iš veiksnių, trukdančių išeiti iš smurtinės aplinkos, yra nepalankios įvairių visuomenės grupių bei specialistų nuostatos, taip pat polinkis dėl patiriamo smurto kaltinti pačias moteris.
Šeštas klausimas: „Ar sutinkate, jog socialinė kampanija „Palaikyk“, kuri, neabejojame, kilo iš gerų ketinimų, realybėje pasiekė nepageidaujamų padarinių, kadangi pakenkė institucijų, kurių atstovai figūruoja „Palaikyk“ reklamoje, įvaizdžiui, potencialiai sumažino piliečių pasitikėjimą jomis, įžeidė tikinčiųjų jausmus?“
Iš mūsų turimų ir gautų atsiliepimų matome, kad tai ne institucijų įvaizdžio, o problemos paplitimo ir situacijos rimtumo klausimas. Todėl manau, kad kilusios diskusijos esmė turėtų būti konkretus kiekvienos institucijos siekis tinkamai padėti į jas besikreipiantiems žmonėms, o tai padaryti galime ne neigdami įvardytą problemą, o kartu susėdę ieškoti būdų, kaip ją spręsti.
Septintas klausimas: „Ar manote, jog geri ketinimai ir siekiai, kuriais motyvavote savo socialinę kampaniją „Palaikyk“, kaip nurodėte savo atsakyme į Seimo narių kreipimąsi, yra pakankamas pagrindas tęsti pasitikėjimą valstybe mažinančią kampaniją, neatsižvelgiant į neigiamą visuomenės ir diskredituotų institucijų atstovų reakciją netgi po to, kai į tai atsižvelgdami Seimo nariai pareikalavo ją nutraukti?“
Be trijų Seimo narių rašto, kuriame reikštas susirūpinimas dėl kampanijos žinios, gavome ir kitą devynių Seimo narių pasirašytą raštą, kuriame buvo išreikštas palaikymas bei lūkestis, kad tokių socialinių akcijų ateityje būtų ir daugiau. Be to, sulaukėme ir itin didelio žmonių bei nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių srityje bei teikiančių moterims pagalbą, palaikymo. Suprantu, kad ši kampanija sukėlė daugybę diskusijų ir klausimų, bet viliuosi, kad ji taps atspirties tašku ieškant sprendimų, kaip pagerinti nuolatinio smurto siaube gyvenančių moterų situaciją. Ačiū už išklausymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kontroliere. Jūsų nori paklausti 13 Seimo narių. Pirmasis klausia R. J. Dagys. Prašau, kolega. Tuojau, sekundėlę, įjungsiu mikrofoną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kontroliere, iš jūsų atsakymo matyti, kad jūs tikrai nesuvokiate klausimų esmės ir prasmės. Maža to, savo atsakymais jūs dar papildomai apkaltinote institucijas, kadangi šitoje reklamoje, jūs pati sakėte, yra apibendrintas vaizdinys, kunigas atspindi tam tikrą instituciją, tai yra jį visi žmonės suprato kaip institucijos nuostatą. Ar jūs galite pasakyti, kurioje vietoje, kada Bažnyčia, jos atstovai palaikė kokią nors smurto kampaniją prieš moteris? Tai rimtas klausimas, nes jūs įžeidėte dar kartą visą instituciją.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašau.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Ačiū. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad įžeidžiamos yra ne institucijos. Žeidžiamos yra tikinčios moterys, kurios kreipiasi į tuos pačius kunigus ir nesulaukia palaikymo, bet priešingai – jos sulaukia kaltinimo dėl patiriamo smurto jų šeimoje. Mes akcentuojame ne Bažnyčią, kaip instituciją, bet akcentuojame individualius asmenis, šiuo atveju kunigus, kurie kaltina moteris.
Gerbiamas Seimo nary, mes turime labai daug moterų žinučių, pranešimų, kuriose konkrečiai rašo apie išgirstus žodžius iš kunigų, būtent kaltinančias žinutes. Kiekviena frazė ir situacija, kuri yra pateikta pačioje socialinėje kampanijoje, yra citata iš moterų lūpų, kurios pačios ir patyrė tą smurtą. Mes tikrai galime jums asmeniškai pateikti visas žinutes nuasmenindami moterų… (Balsai salėje) Aš tikrai, kaip…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, iš vietos nereplikuokite, gerai? Ačiū.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Aš kaip kontrolierė stovėsiu už visas moteris, kurios smurtą patiria ir kurios patiria kaltinimą būtent iš pačių kunigų, aš atstovėsiu visas moteris, kurios sulaukė kaltinimų iš kunigų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti A. Armonaitė. Ruošiasi J. Sabatauskas. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Dėkoju, gerbiamoji kontroliere už darbą, kurį jūs darote. Matyt, mes visi sutinkame, kad visur yra visokių žmonių, tiek įvairiose tarnybose, tiek bendruomenėse yra žmonių, kurie gina moteris, patiriančias smurtą, yra žmonių, kurie galbūt pateisina. Aš iš tikrųjų noriu atkreipti dėmesį, kad sisteminis smurtas ir sisteminio smurto forma dažniausiai ir yra smurtas prieš moteris. 80 % Lietuvos smurtą patiriančių asmenų yra moterys ir 90 %, na, taip jau yra, agresorių yra vyrai. Mane tiesiog stebina tai, jog Seimo nariai, nežinau, užuot kvietę kontrolierę ar siūlę sprendimus, kaip spręsti šią opią problemą, nagrinėja socialinės kampanijos turinį ir kviečia kontrolierę…
PIRMININKAS. Kolege, klausimas, nes yra laikas. Dėl kitų kolegų nereplikuokite.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Atsiprašau, tai yra man skirtas laikas ir prašau nesikišti į tai, ką aš noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Aš jums sakau, laikas!
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dar buvo likę laiko, tai aš pabaigsiu. Mane tiesiog tai stebina. Aš noriu pasakyti, kad jūs darote tą darbą, kurį reikia daryti, ir ačiū jums už tai.
PIRMININKAS. Klausimo nebuvo. Ačiū. Kolega J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, norėčiau netrikdomas užbaigti savo pasisakymą. Gerbiamoji kontroliere, iš tiesų aš tai supratau, kad šita socialinė reklama pateikė būtent tuos. Galima sakyti, kad joje kovojama su stereotipais, kurie yra visuomenėje labai gajūs, ir būtent pateikiami tie dažniausi atvejai, kuriuos patiria moterys, kurios sulaukia smurto artimoje aplinkoje ir bando pasiguosti draugams, bendradarbiams, pagaliau, nenoriu minėti tų, net nežinau, kaip pavadinti, institucijomis aš nevadinčiau, nes tikrai tai ne institucija, o tiems žmonėms, kurių tiesioginė pareiga užjausti, paguosti ir apraminti žmogų, ir palaikyti skriaudžiamą žmogų.
PIRMININKAS. Kolega, klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl ar tiesa, kad visi tie žodžiai, kurie yra ištarti toje socialinėje reklamoje, buvo iš tikrųjų?
PIRMININKAS. Atsakė jau kolegė.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Taip, tikrai tai yra būtent apklaustų moterų, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje, parinktos citatos ir tai yra daugumos moterų. Tai yra kokybinio tyrimo rezultatas, tai yra giluminis tyrimas, atliktas mūsų partnerių apklausiant moteris, kurios būtent patyrė smurtą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu, kolegos, pasakyti, kad pirmiausia klausia tie Seimo nariai, kurie pasirašė po paklausimu, o po to eina pagal frakcijas. Kadangi buvo pasirašęs vienintelis R. J. Dagys, tai jis ir gavo pirmumą.
V. Kamblevičius. Ruošiasi T. Tomilinas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega T. Tomilinas. Ruošiasi E. Pupinis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, turbūt sutiksite, kad nėra geresnės reklamos šitai socialinei reklamai, kaip šitas viešas bandymas jus kaltinti. Galima tik padėkoti konservatyvesniems Seimo nariams, kad šita gana liberali reklama yra reklamuojama. Man iš esmės patiko šita sceninė reklama ir tikrai manau, kad jinai dėl to ir veiksminga, nes mes apie ją kalbame. Taip, galbūt tas globėjų paminėjimas nebuvo visai korektiškas, nes mes labai skatiname, kad žmonės taptų globėjais. O iš tikrųjų institucijos yra galingesnės už asmenį ir mes turime visų pirma ginti asmenį. Mano klausimas: kokių yra dar kitų prevencinių priemonių, be reklamos, kurias jūs vykdote, ir kaip vyksta tas švietimas, kaip vyksta žmonių, priimančių sprendimus dėl vaikų, dėl suėmimo, iš tikrųjų suaugusiųjų švietimas? Kokios dar priemonės naudojamos?
A. SKARDŽIUVIENĖ. Žinote, aš labai viliuosi, kad nuslūgus ir aprimus visoms emocijoms ir visam pasipriešinimui, kurį matome, mes galėsime su institucijų ir įstaigų atstovais kartu susėsti ir kalbėti, kaip galime padėti moterims, kurios kreipiasi ieškodamos pagalbos į pačias institucijas. Ir aš manau, kad mes turime kalbėti apie pagalbos suteikimo galbūt algoritmą, koks turėtų būti algoritmas kiekvienos institucijos atstovo, kad jis bendraudamas su asmeniu, kuris kreipias į jį pagalbos, jį išklausytų ir palaikytų, o ne kaltintų.
Aš manau, kad pagrindinis švietimas ir turėtų būti sutelktas į specialistų mokymus. Labai džiaugiuosi, kad jau dabar mes matome įstatymų pataisas, susijusias su vaiko teisių apsauga, kad vis dėlto yra telkiamas dėmesys į vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistų mokymus, kad jie tinkamai ir kvalifikuotai teiktų šeimai pagalbą, o ne kaltintų. Mes visi žinome, kad toje šeimoje, kurioje moteris patiria smurtą, neabejotinai smurtą patiria ir vaikas. Jeigu mes mūsų valstybėje siekiame vaikų gerovės ir žvelgiame į juos kaip į mūsų ateitį, tai turime užtikrinti, kad kiekvienoje šeimoje nebūtų patiriama smurto. O jeigu jis yra patiriamas, kad kiekviena kompetentinga institucija (už kiekvienos yra kiekvienas specialistas) tinkamai ir kvalifikuotai suteiktų tokią pagalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Pupinis. Ruošiasi D. Šakalienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, niekas nekvestionuoja, kad iš tikrųjų problema egzistuoja, tačiau ne visada turbūt tikslas pateisina priemones. Na, suprantate, kad iš tų institucijų yra daug žmonių. Suprantama, jeigu, pavyzdžiui, būtų kokia nors atsvara, kad vienas sako taip, kitas taip… Iš tikrųjų kalbama apie tai, kad tose institucijose sukuriama neigiama opinija. Tai klausimas dėl to, kad šiek tiek galbūt perlenkta lazda. Aš negalėčiau patikėti, kad visų tų institucijų žmonės… kreipdamosi negauna tam tikros pagalbos. Iš reklamos galima suprasti, kad jeigu tu kreipsiesi, tau ten nieko gero nebus.
Ar nemanote, kad vis dėlto šiek tiek trūksta korektiškumo? Norėčiau sužinoti, kaip vis dėlto tas procesas vyksta, kaip atranka, kokie ekspertai dirba, ar čia kažkas sumano ir paleidžia? Kiek suprantu, tai už valstybės pinigus daroma. Tie žmonės, kurie buvo įžeisti, kurie galvoja, kad įžeisti, taip pat moka mokesčius. Ačiū.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Ačiū už klausimą. Pati socialinė kampanija yra projekto dalis. Projektas yra finansuojamas Europos Komisijos lėšomis, valstybės yra skirtas 20 % kofinansavimas, bet vienareikšmiškai didžioji dalis lėšų yra Europos Komisijos. Ir vertėtų paminėti, kad tarnyba savo iniciatyva teikia paraišką. Visos veiklos, kurios yra numatomos pagal projektą, buvo aprašytos. Ir mūsų tarnybos paraiška buvo įvertinta kaip pati geriausia, todėl mūsų valstybė ir laimėjo šį projektą.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad socialinės kampanijos tikslas ir paskirtis yra atkreipti dėmesį į problemos mastą. Žinote, kai aš pirmą kartą pamačiau šią reklamą, ji man labai nepatiko. Bet tai yra klausimas ne patinka ar nepatinka, o tai yra klausimas, kokio masto tai yra problema.
Kiekviena parinkta citata yra parinkta iš atlikto tyrimo, o tyrime buvo apklaustos moterys, kurios patyrė smurtą, ir visoms moterims ši kampanija buvo parodyta. Tai yra būtent tie žodžiai iš atskirų institucijų atstovų, tų asmenų, kurie dirba minėtose institucijose, jų išgirstos frazės. Visi specializuoti pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą tokioms moterims, tik patvirtino, kad tai yra būtent tie žodžiai, kuriuos moterys išgirsta. Visos kampanijos metu mes kreipėmės į tuos asmenis su kreipimusi: jeigu tu kaltini smurtą patyrusią moterį, vadinasi, tu palaikai smurtautoją. Tačiau sutikite, jeigu tu nekaltini smurtą patiriančios moters, vadinasi, tu ir nepalaikai smurtautojo. Aš net neabejoju, netgi žinau labai daug puikių institucijų ir įstaigų atstovų – tiek kunigų, tiek vaiko teisių apsaugos specialistų, tiek teisėjų, net pažįstu mamų ir draugių, kurios tikrai palaiko tokias moteris, bet tyrimo mastas parodė viena – kad yra dar labai daug asmenų, kurie galbūt ir nesąmoningai, bet linkę kaltinti moterį. Ir tai yra kultūriniai momentai, tai yra kultūriniai aspektai.
Žinote, ne iš vienos brandaus amžiaus moters, tikinčios moters, kuri kreipėsi į tą patį kunigą išpažinties metu ir pasakė apie patiriamą smurtą, mes gavome… Ir išgirdusi iš minėtos reklamos žodžius minėta tikinti moteris nuo to laiko jau nebevaikšto į bažnyčią, nes jai yra gėda ir apmaudu, kad ji patiria smurtą ir nesusitvarko su savo problema šeimoje. Todėl aš labai norėčiau ir labai raginčiau visas institucijas ir jų atstovus bendradarbiauti tam, kad mes šią problemą spręstume. Telkimės kartu, kalbėkime apie mokymus ir kvalifikacijos kėlimą.
PIRMININKAS. Kontroliere, jeigu galite, trumpiau atsakykite, nes, žinokite, dvi minutės, labai plačiai… Kolegos dar nori paklausti. Klausia D. Šakalienė, ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Nežinau, ar jūs žinote, gerbiama kontroliere, bet beveik 50 žmogaus teisių srityje dirbančių ir pagalbą moterims teikiančių organizacijų ir institucijų palaiko jūsų vykdytą kampaniją „Palaikyk“ ir sako, kad ji pirmą kartą atvirai, nebandydama švelninti realios susidariusios situacijos, viešai įvardijo netinkamą aukas kaltinantį institucijų atstovų ir privačių asmenų elgesį, ragindama keisti nuostatas bei imtis efektyvių žingsnių, džiaugiasi, kad ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalis.
Tai man džiugu, kad tiek dalis nevyriausybinių organizacijų, tikrai didelė grupė jų, tiek nemaža dalis Seimo narių labai aiškiai suvokia, kad smurto artimoje aplinkoje problema yra didžiulė, ir jai spręsti reikalingos įvairios priemonės, įskaitant ir jūsų vykdytą kampaniją. Norėčiau priminti, jūsų pačių buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kur daugybė gyventojų, apie pusę gyventojų, mano, kad kaltindamos vyrus dėl smurto moterys yra linkusios sutirštinti spalvas. Daugiau nei 53 % Lietuvos gyventojų mano, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą ir 27 % mūsų visuomenės mano, kad dalis moterų mėgsta, kai prieš jas yra smurtaujama. Gal galėtumėte tai pakomentuoti?
A. SKARDŽIUVIENĖ. Skaičiai yra iškalbingi. Galėčiau tik pridėti, kad 85 % šalies gyventojų mano, kad moteris, kuri patiria smurtą, bet kada gali išsiskirti ir nutraukti tokius santykius. Čia komentaro jau ir nebereikia, kai yra toks didžiulis skaičius. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes visi esame visuomenės dalis: ir jūs, ir aš, ir minėtų institucijų ar organizacijų atstovai taip pat yra mūsų visuomenė. Šis tyrimas tik atskleidžia, kad įvairiose institucijose ir organizacijose dirba asmenys, kurie vis dar yra linkę kaltinti. Todėl mes ir kalbame apie tai, kad mes ir esame visuomenė, kuri turi stiprinti savo kompetencijas ir kelti savo žinias, gilinti savo žinias tam, kad mes galbūt greičiausiai ir nesąmoningai, bet susilaikytume nuo moterų kaltinimo.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama kontroliere, pirmiausia norėčiau jums padėkoti už jūsų atliekamą darbą ir už tai, kad atkreipėte dėmesį į tikrai skaudžią ir opią problemą. Taip pat noriu patvirtinti, kad manęs, kaip mamos ir kaip draugės, ši kampanija nežeidžia. Iš tiesų aukų kaltinimas Lietuvoje, deja, vis dar yra ganėtinai gajus, tačiau jūs ne vieną švietėjišką projektą jau esate vykdę, gal galėtumėte tiesiog pakomentuoti, kodėl manote, kad būtent ši kampanija sulaukia tokio rimto pasipriešinimo ir tokios, sakyčiau, audringos reakcijos iš dalies Seimo narių?
A. SKARDŽIUVIENĖ. Žinote, kampanija sulaukia daugiau palaikymo, tiesą sakant, negu pasipriešinimo ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kita vertus, pasipriešinimas, kuris buvo kilęs, yra kilęs iš mūsų pačių vidinių nuostatų. Tai yra neabejotina. Gerbiamos Seimo narės pacituoti tyrimų rezultatai apie tai, kad mes esame linkę kaltinti pačią moterį dėl patiriamo smurto, vis dėlto formuoja ir mūsų pačių nuostatas. Todėl neabejotina, aš manau, kad pasipriešinimas gali kilti ir dėl to.
Kita vertus, pati socialinė kampanija… Mane irgi nustebino kai kurių Seimo narių parašai dėl šios socialinės kampanijos, dėl jos nepalaikymo, nes maniau ir vertinau Seimo narius kaip ginančius žmogaus teises ir labiau vertinančius problemų mastą, o ne pačių institucijų kaltinimą… Bet aš tiesiog labai viliuosi ir tikiuosi, kad mūsų mąstymas pasikeis, ir aš manau, kad ši galimybė man pasisakyti Seime bus tik viena proga, kuri prisidės prie mūsų požiūrio kaitos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis, ko gero, vyrų poziciją palaikys – J. Razma. Prašau, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kontroliere, aš tikrai vertinu jūsų nusiteikimą ir pastangas ginti smurtą patyrusias moteris. Bet kodėl jūs esate įsitikinusi, kad per šitą negatyvią reklamą jūs to pasieksite? Mano vertinimu, jeigu jau tas parodytas negatyviai policininkas ar dvasiškis bus priimtas tos bendruomenės atstovų irgi taip, jie, manote, ims ir pradės visi, kas buvo šiek tiek sugedęs, taisytis. Netgi pozityviai nusiteikęs gali užsiblokuoti: aha, mus šitaip atvaizduoja, tai gal aš ir atsistoju į šoną, ir nepadedu toms moterims.
Pagaliau pačiai moteriai ar jūs suteikiate viltį, kai pasakote – ten negausit paramos, ten jūsų nesupras. Ar negeriau veiktų, jeigu jūs vietoj to vaizduojamo kunigo paimtumėte, pavyzdžiui, R. Doveikos kokį pozityvų pasakymą, kviečiantį padėti moterims? Lygiai taip pat jūs policijos pareigūnų puikių pavyzdžių, manau, rasite, kai ta pagalba yra suteikiama. Ir taip pas mus daug negatyvo. Jūs manote, kad per šitą negatyvą jūs išeisite į kažkokį geresnį būvį? Aš tuo labai abejoju.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašau.
A. SKARDŽIUVIENĖ. Ačiū. Visų pirma pačiai socialinei kampanijai įtaką darė atlikto tyrimo rezultatai. Galbūt, jeigu jie būtų kitokie, būtų kitokia ir socialinė kampanija. Bet kai mes matome, kokio masto tai yra problema, aš privalau parodyti šią problemą ir kalbėti apie tai, iš kokių institucijų atstovų sulaukia kaltinimo pačios moterys. Kita vertus, pagrindinė šios kampanijos žinutė ir esmė yra nekaltinti, išklausyti ir palaikyti. Tam yra skirta socialinė kampanija „Palaikyk“ ir yra sukurtas visas tinklalapis Palaikyk.lt. Jos metu mes ir skatiname visus ekspertus išklausyti, palaikyti ir nekaltinti. Tai yra mūsų pagrindinė žinutė ir pagrindinis tikslas. Ten yra pateikiama visa metodinė informacija ir visa reikiama informacija tam, kad mes padėtume tokioms moterims.
Žinote, aš tikrai labai norėčiau, kad mes kiekvienas į visą kritiką, kuri mums tenka, žvelgtume ne kaip į pasipriešinimą, o kaip susimąstymą apie tai, ką mes darome netinkamai. Jeigu tokia absoliuti dauguma moterų, kurios patyrė smurtą, ir nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba su smurtą patiriančiais asmenimis, vieningai pritaria šiai kampanijai, vadinasi, problema yra, ją reikia mums visiems suvokti. Mes turime įsisąmoninti tris žinutes: nekaltinti, išklausyti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kontroliere. Jūs atsakėte į visų gerbiamų kolegų pateiktus klausimus. Replikos nori kolega R. J. Dagys. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pamatėme, kad institucijai vadovaujantis žmogus nelabai suvokia net ir klausimo prasmės. Kalbama ne apie smurtą patiriančias moteris, o apie institucijų negatyvų parodymą, įžeidžiantį instituciją. Mūsų kolegos, kurie čia taip pat pasisakė aktyviai… Kadangi vyksta transliacija, aš, kaip Seimo narys, ir turbūt ne vieno kolegos vardu atsiprašau tų, kurie klauso transliacijos, už tai, kad ir toliau buvo įžeidinėjami policijos pareigūnai, teisėjai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai ir kunigai čia, salėje, žeminami, kaip tokie. Ne vieną kartą apibendrintai buvo pasakyta, kad jie personifikuoja tam tikrą blogį. Aš manau, kad tikrai nederamas požiūris į Seimą, ir Seimo kontrolierės taip pat. Jeigu tokių problemų nesupranta, kaip normaliai vykdyti socialinę reklamą, taip įžeisti visų kitų negalėjo niekas. O kad mūsų Seimo nariai, kai kurios Seimo narės tai daro, tai ne pirmas kartas. Manęs nestebina.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2645. Kviečiu ministrę J. Petrauskienę. Prašau, kolege.
15.36 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2641 (pateikimas)
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Įstatymo projekto rengimo tikslas – ratifikuoti Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo. Jis buvo pasirašytas šių metų birželio 7–8 dienomis Vilniuje vykusio 24-ojo Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų bei ministerijų atstovų susitikimo metu. Susitarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, kuriai įgaliojimai buvo suteikti 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1308.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu numatyta, kad Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, o 138 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad Seimas ratifikuoja ar denonsuoja daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis. Ratifikavus susitarimą, Lietuvos Respublikoje bus užbaigtos reikalingos nacionalinės teisės procedūros šiam susitarimui įsigalioti. Susitarimas įsigalios tą dieną, kurią depozitaras diplomatiniais kanalais gaus paskutinį rašytinį šalių pranešimą apie nacionalinių teisės procedūrų užbaigimą.
Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse ryškėja tendencijos automatizuoti kvalifikacijų, kurios suteikiamos remiantis Bolonijos procese sukurtais instrumentais, pripažinimą. Šiame kontekste tinkamais Bolonijos instrumentais laikomos nacionalinės kvalifikacijų sąrangos, susietos su Europos kvalifikacijų sąranga, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema, diplomo priedėlis, kokybės užtikrinimas, vadovaujantis Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo ir Europos standartais ir gairėmis, mokymosi pasiekimai.
Visose Baltijos šalyse nacionalinės kvalifikacijų sąrangos yra susietos su Europos kvalifikacijų sąranga, užbaigtas viso Bolonijos instrumentų komplekso diegimas. Baltijos šalys turi didelę patirtį vertindamos ir pripažindamos viena kitos kvalifikacijas. Todėl susitarime įtvirtintų automatiško pripažinimo nuostatų taikymas leis sutaupyti laiko ir žmogiškųjų pastangų, prisidėti įgyvendinant Bolonijos proceso šalių siekį skatinti regioninį bendradarbiavimą, palengvins Baltijos šalių piliečių mobilumą.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 11 dalis numato, kad tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.
Prašyčiau pritarti ratifikavimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia S. Tumėnas. Prašau, kolega. Ruošiasi J. Olekas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, noriu pratęsti pokalbį, kurį praeitą savaitę pradėjome, kai pristatėte Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų panašų susitarimą. Paaiškėjo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos buvo tiesiog nutraukusios diskutavimą apie sutartį. Kaip atsitiko čia, kad su artimiausiais mūsų Baltijos šalių kaimynais tiek metų praėjus po įstojimo į Europos Sąjungą dar nėra tai padaryta? Ar irgi buvo kokių specifinių trikdžių? Ar nemąstyta, kad su visomis Europos Sąjungos šalimis tai būtų galima automatiškai atlikti? Ar čia irgi Europos Sąjungos kokie nors trikdžiai? Kokios priežastys, kad tik dabar šitą gerą sprendimą priimti žadame?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Ši sutartis yra kitokia nei tarp JAV ir Lietuvos dėl mokslo bendradarbiavimo, kurią pristačiau praeitą savaitę. Ši sutartis suteikia galimybę automatiškai pripažinti trijų Baltijos šalių aukštojo mokslo kvalifikacijas. Vadinasi, mūsų aukštųjų mokyklų absolventai, taip pat Latvijos ir Estijos aukštųjų mokyklų absolventai, norėdami pripažinti savo išsilavinimo diplomo teisėtumą, neturės atlikti jokių papildomų reikalavimų, tarkim, kaip reikėtų kreiptis į kitų šalių aukštojo mokslo kvalifikaciją pripažįstančias institucijas dėl tokio pripažinimo. Žiūrint į europinę patirtį, tokius tarpusavio pripažinimo dokumentus yra pasirašiusios Beniliukso šalys ir keletas Skandinavijos šalių. Tas ratifikavimo siūlymas tikrai rengtas porą metų, kad atlieptų visus Bolonijos proceso keliamus reikalavimus, tai tikrai pirmas ir svarbus mūsų šalių žingsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, kaip yra mūsų kaimyninėse šalyse, Latvijoje ir Estijoje? Ar jie yra pradėję ratifikavimo procesus, ar ratifikavę, ar mes čia esame lyderiai ir pradedame tą procesą? Ačiū už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, susitarimas yra pasirašytas trijų ministerijų ir ratifikavimas vyksta lygiagrečiai visose šalyse.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, labai paprastas klausimas, tik labai sudėtingai pristatinėjote. Kam taip sudėtingai paprastą klausimą reikia pristatyti? Leiskime mūsų žmonėms būti išsilavinusiems Estijoje, o Estijos žmonės būtų išsilavinę Lietuvoje. Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Visi trys Seimo nariai paklausė jūsų. Gerbiami kolegos, gal galima bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų galima pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2641? Balsuojame. Oi, atsiprašau.
Ačiū, kolegos. Balsavo 95 Seimo nariai, visi 95 – už. Ačiū, gerbiama ministre. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 6 dieną.
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2831 (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2831. Prašau į tribūną R. Karbauskį. Prašau, kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kultūros komitetas svarstė Etninės kultūros globos tarybos sudėties klausimą. Pritarė S. Bakanovaitės kandidatūrai į Etninės kultūros globos tarybą ir teikia Seimui Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-887 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuojau žiūrime. Diskusija. S. Jovaišą prašau. (Balsai salėje) Klausti? Tada dar kolega. Gerbiamas Ramūnai, gerbiamas Ramūnai, jūsų dar užsirašė vienas Seimo narys klausti. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu tą patį klausimą kaip ir praeitą kartą. Kaip jūs dabar sakote, kad komitetas nusprendė bendru sutarimu, kai čia yra pateikimas, aš niekaip nesuprantu. Būtų svarstymas, tai suprantu, kad komitetas jau būtų svarstęs ir pritaręs arba ne. Kaip čia yra pateikimo metu? Ir posėdžio pirmininkas netgi siūlė diskusiją, vadinasi, visi mes čia supratome tarsi svarstymo stadija būtų.
PIRMININKAS. Kolega, jeigu galima. Tiesiog, kolega, kadangi komiteto teikimu, todėl ir yra, kad jie bendru teikimu teikia. Lygiai taip pat ir aš maniau, kad diskusijos. Ramūnai, vis tiek nori, kad atsakytumėte tą patį.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš bandau suprasti klausimo esmę. Mes teikiame svarstyti šitą kandidatūrą ir Seimas turi apsispręsti. Čia yra būtent kandidatūros teikimas, aš nežinau, matyt…
PIRMININKAS. Tokia statutinė nuostata, taip yra, kolegos, tikrai. Per kitą svarstymą to išties nebūtų, nes tai yra Seimo nutarimo projektas.
Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti, ar balsuojame? Bendru sutarimu. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Kolegos, tinka?
15.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2860 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2860. Kolega S. Jakeliūnas nori. Prašom, kolega.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos, nes paaiškėjus naujoms aplinkybėms jiems reikia atsakyti į klausimus. Prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nario Mykolo Majausko apkaltos. Kolegos, ar galima pritarti bendru sutarimu pertraukai iki kito posėdžio? Kolegos, sekundėlę, būkite geri, po vieną. Kolega J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu iniciatoriai nori, kad tą jų kvailystę rytiniame posėdyje pamatytų kuo daugiau žmonių, tam, matyt, galima pritarti. Bet jeigu turi kažkokių klausimų, gal galėjo įvardinti.
PIRMININKAS. Kolegos, supratau. Pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū. Bendru sutarimu ar balsuojame? Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta pertraukai iki kito posėdžio. Balsuojame.
Ačiū, kolegos. Balsavo 98 Seimo nariai: už – 52, prieš – 29, susilaikė 17. Pertrauka iki kito posėdžio.
Kolegos, dabar kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Nematau kultūros ministrės. Kadangi greičiau darbotvarkė eina, tai siūlau, kolegos, prie 2-13.1, kur yra Seimo nario A. Palionio… Atsiprašau, pas mane tai nepažymėta. Ministrai…
Kolegos, nieko kito negaliu, kaip tik paskelbti 15 minučių pertrauką. Kolegos, 16 val. 5 min. visus kviečiu į plenarinį posėdį. Pertrauka. Kolegos, pertrauka iki 16 val. 5 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Galime, kolegos, pradėti vakarinį posėdį arba, tiksliau, tęsti.
16.06 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2817, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2818 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2817 ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-2818. Tribūnoje jau yra kultūros viceministras G. Andrulionis. Prašom, kolega, pristatyti.
G. ANDRULIONIS. Labas vakaras, gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiami Seimo nariai. Teikiame dviejų įstatymų, tai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, projektus. Pakeitimų tikslas yra sudaryti prielaidas valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir praplėsti jos veiklos kryptis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viceministre, arčiau mikrofono arba pasikelkite, nes labai sunkiai girdėti. Kolegos, jeigu galima, tylos! Gerbiamas Andriau Kubiliau, prašyčiau!
G. ANDRULIONIS. Teikiamų projektų tikslas yra sudaryti prielaidas valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir praplėsti jos veiklos kryptis. „Lietuvos paminklų“ pertvarkymas yra vienas pirmų žingsnių įgyvendinant ir Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenis.
Pirmuoju įstatymo projektu siekiama, kad Kultūros ministerija perimtų iš Kultūros paveldo departamento pertvarkytos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. Numatoma, kad Kultūros paveldo departamentas ir toliau rengs paveldotvarkos programas, kurias, kaip ir iki šiol, tvirtins kultūros ministras, tačiau jų įgyvendinimą organizuos Kultūros ministerija ir paves šią užduotį tiesiogiai biudžetinei įstaigai „Lietuvos paminklai“ išvengiant tarpininko, kuris iki šiol buvo, tai Kultūros paveldo departamento. Numatyta, kad paveldotvarkos programų įgyvendinimas, tai yra tvarkybos darbų projektų rengimas, šių projektų ekspertizės, tvarkybos darbų atlikimas, techninė priežiūra, – visos šios paslaugos bus įsigyjamos rinkoje, priešingai negu iki šiol kai kurias iš tų užduočių, tarkime, tvarkybos darbų projektų rengimą ar techninę priežiūrą, atlikdavo pati valstybės įmonė.
Minėtuose įstatymuose keičiamos nuostatos, susijusios su Kultūros ministerijos, taip pat Kultūros paveldo departamento atliekamomis funkcijomis. Tačiau tikslai, kaip minėjau, yra sudaryti prielaidą skaidriau, efektyviau organizuoti paveldotvarkos programų įgyvendinimą. Per metus yra apie 6 mln. eurų skiriama keturioms paveldotvarkos programoms.
Projektu taip pat siekiama sudaryti prielaidas „Lietuvos paminklams“ perduoti investicinių projektų, kuriuos šiuo metu įgyvendina Kultūros ministerijos reguliavimo srityje esančios biudžetinės įstaigos, įgyvendinimą. Kitaip sakant, siekiama konsoliduoti viso kultūros sektoriaus infrastruktūros procesus.
Tuo klausimu buvo ir Vyriausybės protokolinis sprendimas. Numatyta, kaip minėjau, vietoj dabartinės valstybės įmonės įsteigti kultūros infrastruktūros centrą, kuris atliktų konsoliduotas ne tik kultūros paveldo tvarkybos darbų, bet visų kultūros infrastruktūros objektų, tai yra muziejų, bibliotekų, archyvų, teatrų, koncertinių įstaigų, projektavimo, projektų vykdymo priežiūros, statybos darbų atlikimo užsakovo ir prekių, susijusių su investiciniu projektu, užsakovo funkcijas.
Šiandien kultūros srities investiciniai projektai, kuriuos įgyvendina kultūros ministro valdymo srities įstaigos, dažnai tokių pajėgumų būtent ir stokoja. Tai yra viena iš priežasčių dėl stringančių investicinių projektų ir ne tokio spartaus kaip norėtųsi Europos Sąjungos investicijų panaudojimo. Įgyvendinus įstaigų pertvarkymą, kultūros įstaigos nebeturės nebūdingų veiklų krūvio.
Antruoju įstatymo projektu yra tikslinamos formuluotės, kurios nebenumatys Kultūros paveldo departamentui galimybės pavesti tam tikrų darbų įgyvendinimą pavaldžiai įmonei. Taigi projektais siekiama praplėsti numatomos biudžetinės įstaigos veiklos kryptis, nes šiandien „Lietuvos paminklai“ Kultūros ministerijos reguliavimo srityje biudžetinių įstaigų investicijų projektų nevykdo arba vykdo tik pavienius pagal sutartis, o Kultūros paveldo departamentas nekoordinuoja investicijų projektų kultūros srityje klausimų.
Pertvarkyta biudžetinė įstaiga įgyvendins šias valstybės finansuojamas programas pirkdama rinkoje reikalingus darbus ar paslaugas viešųjų pirkimų būdu. Įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos jau yra suplanuotos 2019 metų biudžete prie Kultūros ministerijos asignavimų perskirstant iš Kultūros paveldo departamento tas lėšas, kurios šiandien iš paveldosaugos programų tai įmonei sumokamos. Papildomų pareigybių steigiant biudžetinę įstaigą nenumatyta steigti, priešingai – preliminariai skaičiuojama, kad iš šiuo metu egzistuojančių 57 darbuotojų biudžetinei įstaigai reikės 30. Taigi nei papildomai darbuotojų, nei papildomai biudžeto sąnaudų šiam pertvarkymui nereikės.
Projektais atliekami ir kai kurie kiti visiškai techninio pobūdžio patikslinimai, o Seimo Teisės departamentas pateikė vienintelę techninę pastabą, į ją taip pat siūlysime atsižvelgti. Prašytume pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas. Prašau, kolega Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, labai skambus tas pavadinimas – konsolidacija, bet mes paprastai jį suprantame, ypač iš regionų deleguoti Seimo nariai, kaip etatų mažinimą. Ypač, manau, tai palies kaip tik departamento padalinius, kurie yra regionuose. Aišku, savaime suprantama, ten jau vadovų nebeliks. Prašau ir Seimo narių atkreipti dėmesį, kaip yra elgiamasi ir toliau su regionais, – faktiškai viskas centralizuojama ir šiuo atveju turbūt perduodama tiesiogiai ministerijai, nežinia, kas bus su tuo departamentu.
Ar nemanote, kad tokius dalykus, tokias pertvarkas turėjote aptarti su ten dirbančiais žmonėmis, bent jau su regiono lygio vadovu? Kiek žinau, jie apie tas visas reformas nieko nežino. Tai kodėl taip elgiatės? Ir vis dėlto kaip bus elgiamasi su padaliniais regionuose: ar nebuvo verta juos labiau nukreipti į savivaldos lygmenį, nes paprastai jie dirba daugiau su savivaldybėmis, nes pinigai paprastai pasiekia arba iš savivaldybių, arba per Europos Sąjungos programas.
G. ANDRULIONIS. Aš tikrai noriu, kad būtų aiškiau – šiandien yra kalbama tik apie „Lietuvos paminklų“ pertvarkymą, tik apie vienos valstybės įmonės pertvarkymą į biudžetinę įstaigą, tai yra įstaigą, kuri rūpinsis kultūros srities infrastruktūros objektais. Dėl etatų. Šiandien yra 57, tačiau dalis iš jų yra labai laikini, perkami konkrečioms paslaugoms. Faktiškai kokių nors atleidimų nenumatoma.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. S. Gentvilo nematau. J. Baublio nematau. S. Tumėnas. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ką jūs čia aiškinate, akivaizdu, kad tai apima didelę pertvarką, ir mano kolega E. Pupinis sakė, kad regionuose nežino, o man tenka išgirsti, kad žino ir išsako didelį nerimą, ypač KPD teritorinių padalinių vadovai, nes jie nežino, ar iš viso jų statusas išliks, ar jie taps tik specialistais ir panašiai. Didelė atsakomybė šiuo įstatymu atsiranda ministrei – ant ministro pečių. Kita vertus, ministrė įstatyme aiškina, kad ministrė gali visą kontrolę, darbus, apskaitą įgyvendinti, pavesti kitoms biudžetinėms įstaigoms, tai yra savivaldybei. Čia konkrečiai KPD teritorinių padalinių atstovai nerimauja, ar pavedus tas funkcijas, pavyzdžiui, savivaldybei nebus žiūrima siaurokai ir ar nebus pretenduojama panaikinti saugomą statusą – išpaveldinti objektus? Ar tokių pavojų čia jūs neįžvelgiate?
G. ANDRULIONIS. Gerbiamas kolega, ačiū už klausimą. Tačiau tie klausimai, kuriuos jūs keliate, yra ateities, tolesnių įstatymų pakeitimų objektas. Šiandien yra vienos vienintelės įmonės „Lietuvos paminklai“ pertvarkymas ir numatyta, kad Kultūros ministerija paves patvirtintų paveldotvarkos programų įgyvendinimą šitai biudžetinei įstaigai. Tiesiog, jeigu taip buitiškai, keičiasi jos statusas – iš valstybės įmonės tampa biudžetine įstaiga ir paslaugos perkamos rinkoje. Tai nesusiję su Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių veikla. Čia yra tik infrastruktūros objektų vykdymas konsoliduojamas.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Paskutinis klausia V. Juozapaitis. Prašau, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Dabar jūs sakote, šitoje įstaigoje dirba 50… Kiek yra?
G. ANDRULIONIS. 57.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). 57. Kiek aš žinau, ten dirba išties savo srities specialistai – paveldosaugos, paminklosaugos. Jų motyvacija ten dirbti tiesiogiai susieta su užsakymų vykdymu ir galimybe uždirbti. Perkvalifikavus į biudžetinę įstaigą, tos motyvacijos nebeliks. Ar jūs įsivaizduojate, kad jūs surinksite ir tikrai turėsite ten kompetentingų žmonių, kad galėtų dirbti ir atlikti šias funkcijas, ar bus kaip visada, įskaitant ir ministeriją, – svarbu, kad kėdės būtų užimtos, o jau kaip ten išeis, taip išeis?
Dar jūs užsiminėte, kad šiandien yra tiktai vienas momentas, o visi kiti KPD pertvarkymai laukia ateity. Gal jūs tuo pačiu galėtumėte ir papasakoti, kuomet prasidės tie visi pertvarkymai, galbūt bent dėl vienos srities jūs suteiksite aiškumo? Šiandien neišsiplėskime, bet…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Išlindo muziejų pertvarkos ir visos kitos. Tiesiog kiek dar jūs turite tų zuikių paslėptų ir ištrauksite čia atėjęs į salę, ir mums pateiksite sprendimams? Ačiū.
G. ANDRULIONIS. Ačiū už klausimus. Antroji dalis… Tikėjausi šito klausimo. Jinai yra niekaip nesusijusi su teikiamais įstatymų projektais.
Dėl tolesnių kultūros paveldo srities pertvarkymų. Vienas klausimas jau yra Seime, tai yra dėl specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų dubliavimo vengimo. Čia yra antras klausimas. Kita apimtimi yra diskutuojama su lauku, su įstaigomis ir tie sprendimai nėra greiti. Jie bus pateikti vėliau. Šiandien jokių įstatymų projektų dar neturime.
Dabar atsakant į klausimus dėl darbuotojų, kaip minėjau, joks faktinis mažėjimas kaip ir nenumatytas. Atlyginimai ir darbo sąlygos taip pat nenukentės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre.
Motyvai už, prieš. Prieš – kolega E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, prašau, Edmundai Pupini. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galime paskaityti aiškinamąjį raštą, kur sakoma: „Kultūros ministerija siekia perimti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), pertvarkyto iš valstybės įmonės į biudžetinę įstaigą, savininko teises ir pareigas, jas įgyvendinti bei pavesti pertvarkytai biudžetinei įstaigai organizuoti“, ir taip toliau. Tai yra galbūt ir sudedamoji dalis, bet mes matome, kad ta sudedamoji dalis labai susijusi su Kultūros paveldo departamentu, kuris iš esmės bus pertvarkomas ir bus perduodamos funkcijos. Aš tikrai galvoju, bent jau taip galvoja ir regionuose žmonės, kad ten etatai bus naikinami ir paprasčiausiai viskas centralizuojama kaip ir visų kitų buvusių struktūrų. Aš nenoriu tam pritarti ir tikrai nepritarsiu.
PIRMININKAS. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros ir paveldosaugos departamentas seniai, daug metų turi tam tikrų problemų. Aišku, mes turėjome puikią vadovę, tačiau visa biurokratija, jos sistemos veikla… Pati vadovė sakė, kad tikrai yra spragų ir jas tikrai reikia taisyti, gal net gali būti, kad ir reformos principu. Ko gero, ministerija priėmė teisingiausią sprendimą – viską susisteminti, išskaidrinti ir sutvarkyti, kad visai pačiai sistemai būtų reikiami reikalavimai.
Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Vytautai Juozapaiti, ar jūs norite dėl vedimo tvarkos, nes balsavimas, ar repliką? Dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų čia, be jokios abejonės, kyla klausimų ir, jeigu dabar įmanoma procedūriškai, mes prašome frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Lieka tik balsavimas, gerbiamasis kolega. Lieka pateikimo stadija. (Balsai salėje)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerai, palauksime tada.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar nuomonės išsiskyrė ir reikia balsuoti? Balsuojame. Gerai. Kolegos, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta projektams Nr. XIIIP-2817 ir Nr. XIIIP-2818? Prašau, kolegos, balsuoti.
Ačiū, kolegos. Už balsavo 47, prieš – 11, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Kultūros komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 13 dieną. Taip pat dėl lydimojo teisės akto pagrindinis – Kultūros komitetas ir gruodžio 13 dieną numatoma svarstyti.
16.21 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2742, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2743 (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 2-6 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2742 ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-2743. Kviečiu į tribūną viceministrą A. Zananavičių. Prašau, kolega.
A. ZANANAVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiamais įstatymų projektais siekiama, pirma, įgyvendinti mokesčių reformą, todėl įstatymų projektuose 1,289 karto mažinami įvairių kompensacijų ir išmokų, nustatytų keičiamuose įstatymuose, dydžiai, siejami su pareiginės bazinės algos dydžiu ir vidutiniu darbo užmokesčiu; taip pat diplomatinių atstovybių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir mokančių su darbo santykiais susijusius mokesčius užsienio valstybėms, pareiginės algos koeficientai.
Antra, siekiama įtvirtinti Vyriausybės diskreciją tvirtinti tam tikrus dydžius, pirmiausia diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų, dirbančių atstovybėse tose valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos draudimu, ir kartu užsienyje gyvenančių jų šeimos narių gydymo ir kitų su asmens sveikatos priežiūra susijusių metinių išlaidų dydžius, antra, apmokamo persikėlimo išlaidų sąlygas ir dydžius, trečia, persikėlimo metu pervežamo krovinio kiekio ribas.
Trečia. Siekiama išplėsti sąrašą atvejų, kai išmokama vienkartinė įsikūrimo išmoka, pavyzdžiui, nustatant, kad išmokama ir tada, kai diplomatas perkeliamas į kitą diplomatinę atstovybę toje pačioje valstybėje, bet į kitą miestą.
Ketvirta. Nustatyti konsulo, konsulinės įstaigos vadovo su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydį ir nustatyti vienodus kompensacijų koeficientus toje pačioje pareigybių grupėje nurodytoms pareigybėms.
Penkta. Nustatyti, kad atitinkamos Diplomatinės tarnybos įstatymo naujos redakcijos nuostatos būtų taikomos visiems žvalgybos pareigūnams, įskaitant profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą. Tai daroma atsižvelgiant į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios 2019 m. sausio 1 d.
Šešta. Siekiama patikslinti deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus ir suderinti juos su priimtais Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos ir Diplomatinės tarnybos įstatymo naujos redakcijos koeficientais. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Zingeris. Ruošiasi S. Jovaiša. Prašau, kolega Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Gerbiamasis kolega, mes žinome tuos pasiūlymus, kuriuos, be jokios abejonės, paremsime. Kadangi jie yra savaime suprantami, galite paaiškinti, kokiu būdu jie atsirado tik dabar iš jūsų pusės, 27 nepriklausomybės metais? Šitie aprūpinimo dalykai, mūsiškių rizikingų profesijų aprūpinimo, turėjo būti kažkaip anksčiau pasirodę, kokiu būdu jie atsiranda tik dabar? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, viceministre.
A. ZANANAVIČIUS. Čia turbūt turėta galvoje žvalgybos pareigūnų apmokėjimo tvarka. Kadangi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., tai mes čia tiesiog suderinome savo vidinį reguliavimą ir šiuo atveju suprantame, kad Krašto apsaugos tarnyba nustato, kokiais terminais ir kokios sąlygos įsigalioja.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Sysas. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, pastaruoju metu labai sustiprėjo santykiai su Kinijos Liaudies Respublika. Ar negalvoja ministerija stiprinti diplomatinio korpuso, ypač susijusio su ekonominiais reikalais? Ar pakankamai ministerija kovoja dėl diplomatų interesų finansinėje srityje, iš naujo biudžeto?
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Be abejo, diplomatinė tarnyba stengiasi reaguoti, ji nėra statinė: keičiasi diplomatinių atstovybių dydžiai, perdislokuojamos pajėgos į tas sritis, kuriose matome, kad yra didelis darbo krūvis arba atsiranda kažkokių naujų prioritetų. Be abejo, visų poreikių patenkinti su esamu biudžetu mes negalime, tačiau darome viską, kad pats tinklas būtų optimalus ir būtų atsižvelgiama į valstybės poreikius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, jūs galite pažiūrėti į ekraną, yra raudonas taškelis, bus lengviau surasti. Ten, tribūnoje, yra.
Mano klausimas būtų, nes aš nevisiškai supratau. Ar dabar jau, priėmus šitą įstatymą, visi žvalgybininkai bus diplomatai, ar visi diplomatai žvalgybininkai? Jūs taip kažkaip labai greitai pasakėte, kad šios nuostatos galios ir šitai kategorijai. Ir antras klausimėlis. Ar numatyta lėšų šitiems pakeitimams įgyvendinti? Labai ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš, taupydamas Seimo laiką, stengiausi kuo greičiau perskaityti, galiu tiesiog pakartoti. Siūloma nustatyti, kad atitinkamos diplomatinės tarnybos naujos redakcijos nuostatos būtų taikomos visiems žvalgybos pareigūnams, įskaitant profesinės karo tarnybos karius. Čia paaiškinimas būtų, kad šiuo metu kariams Diplomatinės tarnybos įstatymas netaikomas, net jeigu jie turi žvalgybos pareigūno statusą. Mes kalbame tik apie kelis asmenis, bet tai yra realus dalykas. O papildomų biudžeto lėšų šiems įstatymams įgyvendinti mes nereikalaujame.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Gerbiami kolegos, už ir prieš kalbėti dėl motyvų nėra norinčių. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta po pateikimo.
Tačiau vis tiek turime apsispręsti, nes yra siūlomi du pagrindiniai…. tiksliau, du komitetai – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, reikia dėl jų balsuoti. Kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuoja už, kas už tai, kad būtų Užsienio reikalų komitetas, balsuoja prieš. Prašom, kolegos, balsuoti. Kolegos, dar kartą kartoju, už – tai yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, prieš – Užsienio reikalų komitetas. Kolegos, prašom balsuoti dėl pagrindinio komiteto.
Ačiū, kolegos. Už balsavo 38 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, prieš – Užsienio reikalų komitetas. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Planuojama svarstyti gruodžio 13 dieną, taip pat kartu ir lydinčiuosius teisės aktus.
16.29 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2713, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2714 (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2713 ir jį lydintysis Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektas. Prašom. Yra atvykęs ministras E. Misiūnas. Prašom, ministre, pristatyti.
E. MISIŪNAS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi norėčiau pristatyti Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimus.
Projekto tikslas – patikslinti Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant mokesčių reformą bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, siekiant dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos perkelti darbuotojui, taip pat atlikti kitus redakcinius pakeitimus.
Projekto esmė – Valstybės tarnybos įstatyme kompensacijų valstybės tarnautojų žūties ar sužalojimo atvejais dydžiai nustatomi tokie pat, kad atitiktų valstybės tarnautojams dabar mokamos kompensacijos dydžius, nustatytus šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Toks pat pakeitimas yra ir Valstybės ir vidaus tarnybos statute, analogiškas faktiškai pakeitimas.
Taip pat yra numatyta, siūloma nustatyti, kad įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas būtų perskaičiuojamas. Tokiu būdu bus perskaičiuojamos naujos pareigybės algos koeficientas, į kurį įskaičiuotas šiuo metu valstybės tarnautojams mokamas priedas už turimą kvalifikacinę klasę. Taip bus išvengta nepagrįsto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sumažėjimo.
Visiškai analogiškas pakeitimas yra siūlomas ir Vidaus tarnybos statute. Taip pat siekiant užtikrinti socialinės garantijos tęstinumą asmenims, kurie į karjeros valstybės tarnautojų pareigas perkelti keičiant pataisos ir muitinės pareigūnų statusą, Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad šiems valstybės tarnautojams mokėtinas darbo užmokestis, skirtumas priede įskaičiuojamas į pareiginės algos koeficientą. Taip pat yra taisoma keletas tokių techninių klaidų.
Štai buvo Valstybės tarnybos įstatymo priede neįrašytas teismo kancleris, dėl to dabar yra numatoma teismo kanclerio pareigybė su atitinkamu koeficientu. Taip pat yra siūloma, siekiant teisingai atlyginti už darbą valstybės tarnautojams, kurie vykdo ilgalaikius Europos Sąjungos projektus ir dėl to atlieka papildomas funkcijas ilgiau kaip šešis mėnesius, mokėti tokį priedą ilgiau nei šešis mėnesius, nors pagal Valstybės tarnybos įstatymą yra numatyta, kad toks priedas gali būti mokamas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, bet čia būtų tokia išimtis tiems, kurie dirba su Europos Sąjungos projektais.
Taip pat yra tikslinamos nuostatos dėl laikotarpių, įskaitant, kad į valstybės tarnybos stažą, siūloma nustatyti, kad į minėtą stažą įskaičiuojamas laikotarpis, kai asmuo ėjo žvalgybos pareigūno, specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas.
Taip pat dar yra techninė klaida, kaip minėjau, Vyriausybės įstaigų vadovų statute. Kaip žinote, anksčiau buvo mokamas darbo užmokestis pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, reglamentuota, tai dabar jie yra prilyginti valstybės tarnautojams ir jų koeficientas yra įtvirtintas valstybės tarnybos 1 priede. Vėl numatoma, kad atlyginimas nesumažėtų, žemiausias koeficientas, bet atlyginimas bus išlaikomas tokio pat dydžio.
Vidaus tarnybos statute papildomai dar siūloma nustatyti – „siekiant užtikrinti pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, teisėtus lūkesčius, Vidaus tarnybos statuto projekte siūloma nustatyti, kad jiems mokamas ne mažesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis“.
Įgyvendinant socialines garantijas, teisę į nemokamas atostogas, Vidaus tarnybos statute siūloma nustatyti galimybę pareigūnams, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, turėti nemokamas atostogas. Na, ir kiti redakcinio pobūdžio.
Iš esmės apibendrindamas galėčiau pasakyti labai paprastai. Kai mes Seime pateikėme Valstybės tarnybos įstatymą, Vidaus tarnybos statutą, tai buvo rugsėjo pabaiga–spalio pradžia, tikrai tos nuostatos nebuvo suderintos su lapkričio pabaigoje pateiktu Seimui mokestinių reformų įstatymų paketu, ir atsirado du traukiniai, kurie važiuoja skirtingu greičiu. Šios nuostatos nebuvo suderintos, Valstybės tarnybos įstatymo lydimųjų aktų nuostatos nebuvo suderintos su mokestiniais įstatymais. Todėl atsirado poreikis, rimtas poreikis daryti tokius redakcinius pataisymus, kad atitiktų šiuo metu priimtą mokestinės reformos reglamentavimą ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia V. Gailius. Ruošiasi A. Sysas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pateikimą. Jūs labai detaliai pristatėte nuostatas, kurios yra palankios valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigūnams. Tačiau man praktikoje yra tekę vykti į šeimas ir pranešti artimiesiems apie pareigūnų žūtį. Niekam nelinkėčiau tokios situacijos. Vienas iš įstatymo tikslų yra nukreiptas į tai, kad didėjant darbo užmokesčiui, didėjant garantijoms būtų išvengta galimo padidėjimo išmokų, susijusių su tarnybos metu gautų, patirtų sveikatos sutrikdymų ar žūties atvejais, kad, neduok Dieve, šitos kompensacijos neaugtų. Tai gal galėtumėte patikslinti šią nuostatą ir kodėl jūs jos sąmoningai nepristatėte?
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Ačiū už pastabą. Tikrai nepristačiau nesąmoningai. Tai iš principo esmės nekeičia. Yra numatytos tokio pat dydžio išmokos tiek už gyvybės netekimą, tiek sužalojimą kaip ir dabar galiojančiuose teisės aktuose, dėl to negali būti kalbos apie mažėjimą. O kada bus perskaičiuotas darbo užmokestis, atitinkamai išmokos, kompensacijos išliks tokio pat lygio kaip ir dabar galiojančiame įstatyme. Mes išlaikome tokį patį lygį ir todėl yra tokia pataisa, čia grynai mokestinė. Aš nenorėčiau diskutuoti, kad mes dėl to mažiname ar nuvertiname šiuo atveju pareigūno sveikatą ar gyvybę. Tikrai nėra apie tai kalbama, tai yra buhalterinis pataisymas. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Rinkevičius. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs bandėte paaiškinti situaciją, nors kai mes priiminėjome tą mokesčių reformą, valstybės tarnybos, mes daug kalbėjome apie tai, kiek dar trūksta lydimųjų aktų. Mano klausimas tiesus šviesus. Iš kur atsirado tie du greičiai dviejų traukinių ar dviejų vagonų, nes grynai buhalterinis skaičius 1,289… Na, didelio kompetencijos lygio parašyti tokias pataisas nereikia. Kodėl reikėjo laukti metus, kad atsirastų šitos pataisos? Ir tokių pataisų šiandien yra daugiau, bent aš matau ne vieną.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Vagonai negali judėti skirtingu greičiu, nes jie yra viename ešelone – šiaip pastaba. Bet jeigu dėl skirtingų greičių, tai nesuprantu, apie metus ką jūs kalbate. Šiuo atveju Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymai buvo pateikti pernai rugsėjo mėnesį, meluoju, šiemet, ką mes kalbame, šiemet rugsėjo mėnesį buvo pateikti. Žinote, dėl ilgalaikių procedūrų (komitetuose labai daug nagrinėjome šituos įstatymus) įstatymo priėmimas užtruko. Tuo tarpu mokestinės reformos teisės aktai buvo pateikti gruodžio mėnesį pernai, teisingai, buvo pateikti gruodį, ir jie per mėnesį perėjo visą derinimą, ir buvo priimti. Mūsų Valstybės tarnybos įstatymas buvo parengtas, kai dar nebuvo pristatyta Vyriausybei mokestinė reforma. Dėl to mes niekaip negalėjome suplanuoti to 1,289 karto, kaip jūs cituojate, padidėjimo. Tikrai mes negalėjome. Bent jau Vidaus reikalų ministerija to negalėjo žinoti. Mes Vyriausybei pristatėme, Vyriausybė priėmė sprendimą, pateikė Seimui. Buvo Seime pradėtas svarstymas, o mokestinės reformos atėjo jau kur kas vėliau, nei mes pristatėme Seimui tą įstatymą. Turėjo būti geriausiu atveju Seime pažiūrėta ir Seime pataisyta, bet to nepadarėte. Jūs nepadarėte, mes nepadarėme ir dėl to mes prašytume, kad šitos pataisos būtų priimtos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, projektas susijęs su atlyginimais. Norėjau klausimą ne visai tiesiogiai, bet susijusį su atlyginimais. Savivaldybių priešgaisrinės apsaugos tarnybos ugniagesiai gauna minimalius atlyginimus. Dabar, padidinus MMA, kitiems metams jiems reikia maždaug 1,5 mln. vien dėl to padidėjimo, tačiau biudžete nėra numatyta. Kaip čia jie išgyvens? Ar vienuolika mėnesių gaisrus gesinsime, mėnesį paliksime poilsiui?
E. MISIŪNAS. Labai ačiū už aktualų klausimą. Taip, savivaldybių ugniagesių klausimas yra labai aktualus. Tikrai labai skaudus ir tikrai mes dedame daug pastangų, kad ištaisytume tą situaciją. Pernai ugniagesiams savivaldybininkams vien jau po mūsų biudžeto Seime papildomai dar buvo skirta 1 mln. Iš viso buvo skirta, jeigu dabar gerai prisimenu, apie 2 mln. Tikrai buvo prašyta ir pačių savivaldybių merų prisidėti prie ugniagesių savivaldybininkų gerovės. Šiemet vėl didiname ir bendrą PAGD’o biudžetą, ir savivaldybių ugniagesiams skirtą biudžetą. Taip, nedaug – 1,5 mln. eurų, bet yra didėjimas. Yra nuoseklus didėjimas. Galbūt ne tiek, kiek norėtųsi – po 100, po 150 eurų, bet po 60, po 70 eurų auga atlyginimas, gerėja aprūpinimas.
Pats buvau susitikęs su merais, jie sakė: štai nupirkome gerų, ne tokių brangių, bet gerų automobilių, suremontavome patalpas, ugniagesiams sudarėme geresnes sąlygas. Tas gerėjimas yra, bet, aišku, ne toks gal, kaip mes norėtume arba kaip turėtų ugniagesiai būti aprūpinti. Bet mes dirbame tuo klausimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, ministre.
Motyvai už – kolega V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Siūlau projektui pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Noriu jus, kolegos, informuoti ir patį ministrą, kad, deja, skubos tvarka ministrui nėra įgaliojimai suteikti – tik Seimo Pirmininkui, Vyriausybei ir Prezidentei. Tokiu atveju ypatinga skuba negalime svarstyti. Ar galime, kolegos, po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 4 dieną, taip pat ir lydimąjį teisės aktą.
16.43 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321, 33, 351 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymas Nr. XIIIP-2834. Ministras E. Misiūnas. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, dar keletą minučių dėmesio. Taigi įstatymo tikslas ir esmė. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatą, kuria siekiama sudaryti sąlygas piliečiams aktyviau dalyvauti priimant sprendimus vietos lygmeniu.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas aktyvesniam gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius savivaldybės reikalus, taip stiprinant vietos demokratiją ir pilietinę visuomenę, spręsti kitas praktikoje iškilusias įstatymo taikymo problemas.
Norėčiau pateikti keletą tokių nuostatų. Nustatomi tokie bendrieji gyventojų informuotumo reikalavimai. Pavyzdžiui, kad informacija gyventojams savivaldybėje pateikiama ne mažiau kaip trimis būdais. Pati savivaldybė pasirenka. Vienas iš jų – interneto svetainėje. Taip pat savivaldybės iniciatyva bus informuojamos gyventojų grupės, kurias sprendimas gali paveikti priimant tam tikrus sprendimus. Taip pat yra reglamentuojama, kad pateiktoje informacijoje neturi būti politinės reklamos, ir reikalavimai dėl konsultavimosi su gyventojais. Numatoma nustatyti, kokiais atvejais privaloma konsultuotis su gyventojais, pavyzdžiui, dėl seniūnijų ribų pavadinimų keitimo, dėl iniciatyvos projektų, dėl savivaldybės strateginių veiklos prioritetų ir taip toliau, taip pat numatomos konsultavimosi formos, laikas, vieta, trukmė ir kiti aspektai.
Iš principo įstatymo naujoviškumas ir gerovė yra ta, kad mes didiname vietos gyventojų galimybę dalyvauti demokratiniuose procesuose ir stipriname pilietinę visuomenę. Ir šiuo metu galiojančiuose įstatymuose yra tokia galimybė įtvirtinta, nes yra įvairių įstatymų, kuriuose yra numatyta, kad turi būti informuoti vietos gyventojai, bet mes manome, kad tai yra nepakankamai, kad turi būti įdėtos detalesnės nuostatos dėl gyventojų informuotumo ir konsultavimosi su gyventojais, todėl šis įstatymo projektas ir yra teikiamas su tokiomis naujomis įstatyminėmis nuostatomis. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tiesų turbūt reikėtų pasveikinti, kad atkreipėte dėmesį į informavimą, nes dažnai būdavo taip, kad informuojama kokiame nors neesminiame savivaldybės dienyne (…), parašoma kur nors kampuke ir laukiama, kad tik žmonės nepastebėtų. Iš tikrųjų tas gerai. Taip pat dar X Seime prisimenu diskusijas dėl opozicijos savivaldoje, tas buvo nepriimtina – neva, kaip čia gali būti opozicija savivaldybėje, nes sunkiai buvo priimama, kad mažuma ir dauguma atsirado. Galbūt irgi gerai, kad normuojate, bet kyla klausimas dėl Kontrolės komiteto. Taip pat yra problema, kad dažnokai būna nepatvirtinti kontrolės komitetų pirmininkai arba Kontrolės komitetas. Iš tikrųjų klausimas, kaip bus, pavyzdžiui, jeigu pateiktas pirmininkas daugiau negu pusės opozicijos, o jo vis dėlto nepatvirtina taryba? Nors jūs įrašome „privalo“, bet tarybos nariai laisvi.
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų kaip bus elgiamasi toliau?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Jeigu jūs žinote situaciją, tai tokia yra situacija Druskininkų savivaldybėje. Jau po kelių mėnesių bus rinkimai į savivaldybes, bet savivaldybėje yra kaip tik tokia keista situacija ir mes rytoj Vyriausybės pasitarime turime klausimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. Ministerijos pozicija – taip, iš principo, jeigu žiūrėtume nuostatas pagal įstatymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybėje, lyg ir tos nuostatos leistų priimti tokį sprendimą, bet, įvertindama tai, kad yra keletas mėnesių iki rinkimų, Vidaus reikalų ministerija nesiūlys to padaryti. Mes šiuo įstatymu kokių nors naujų priemonių, kaip priversti dabar tarybos narius patvirtinti tai, kas turėtų būti patvirtinta, nereglamentuojame. Aš manau, ar rinkėjai turėtų įvertinti, ar patys vis dėlto politikai, suprasdami įstatymo imperatyvą priimti tokius sprendimus. Šiame įstatyme atsakymo, ko jūs tiesiogiai paklausėte, aš negaliu pasakyti, tai nėra reglamentuojama.
PIRMININKAS. Kolega A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl apklausos būdų, keičiant Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kur jūs minite, kad vienas iš apklausos būdų galėtų būti elektroninis, bet suteikiate teisę, kad savivaldybė gali pasirinkti. Mano įsitikinimu, šis punktas šiek tiek riboja žmonių teises, ypač tų vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi išsilavinimo ir kompiuterinio raštingumo. Ar negalėtumėte išplėsti, kad visgi visi žmonės galėtų dalyvauti tose apklausose?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už labai gerą klausimą. Čia yra parašyta, kad trimis būdais. Vienas iš jų – savivaldybės interneto svetainė, vadinasi, kitus du būdus savivaldybė pasirenka savo nuožiūra, tai yra, sakykime, jeigu, kaip jūs sakote, dominuoja vyresnio amžiaus gyventojai, tada gal tai turėtų būti informacinis leidinys atspausdintas, kiekvienam atneštas, į pašto dėžutę įdėtas. Jeigu savivaldybė turi kokius nors viešus renginius, pakviesti į viešą renginį ir pristatyti, nes čia yra numatyta, kad mažiausiai yra trys privalomi būdai. Vadinasi, jeigu norima statyti kokį nors objektą, keisti žemės paskirtį, keisti pavadinimą, tai savivaldybė turi savo svetainėje paskelbti ir dar dviem būdais informuoti gyventojus apie tokį sprendimą. Mes svarstėme, diskutavome, ar turi būti imperatyviai nustatyti dar kiti trys būdai, bet gal kitoje savivaldybėje tas būdas būtų ne visai tinkamas. Todėl leidome savivaldybėms, manome, gal turėtų teisę jos pačios pasirinkti dar du būdus, be to, kad yra imperatyviai numatyta, kad vienas iš jų yra interneto svetainė. Aišku, komitetuose tikrai galėsime diskutuoti, jeigu manytumėte, kad turi būti griežtai dar bent vienas būdas įtvirtintas, tai kaip jūs nuspręsite.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, teisė į socialinį draudimą. Teisės departamento pastabų gausu. Kaip jūs įsivaizduojate tos teisės išsaugojimą ir kas iš tikrųjų mokės, darbdavys ar savivaldybė, už komisijų narių, kurie nėra savivaldybių tarybų nariai, sugaištą laiką, dirbant įvairiose komisijose? Kaip techniškai bus sprendžiamas tas klausimas?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Neturėjau pasiruošęs atsakymo, bet tokiu atveju bendros taisyklės galioja. Aš manau, kad savivaldybė, organizuodama vienus ar kitus renginius, pirkdama paslaugas, atitinkamai moka už tam tikras paslaugas. Jeigu tai yra darbuotojai, darbuotojams moka už viršvalandžius. Kitokio būdo mes negalime sugalvoti. Aš manau, tai turėtų… Faktas, kad darbas, viršvalandžiai arba kitoks darbas turi būti apmokamas Lietuvoje. Šiandien įstatyminė bazė, tiek Darbo kodeksas, tiek valstybės tarnybos įstatymai ir visi kiti, tas procedūras reglamentuoja. Jei tai bus valstybės tarnautojas, tai pagal Valstybės tarnybos įstatymą, jeigu tai darbuotojas, pagal Darbo kodekso nuostatas. Bet kitokio čia… Šitame įstatyme apie mokestinę tvarką nėra kalbama. Jeigu atsakiau, tik tiek galiu pakomentuoti.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, vis dėlto jūs neatsakėte į klausimus apie informavimo būdus, jūs minite kitus, bet kokie, net neįvardinate. Aš suprantu, nesugalvojate, kokie gali būti. Dabar įsivaizduokite: meras ateina į renginį, derliaus šventę, ir pasakoja žmonėms, kaip viename kaime bus planuojamos teritorijos, padalijama į sklypus ir taip toliau. Žmonės nei supras, nei klausys. Yra visai kitas formatas ateiti į šventę.
Antras dalykas. Politinius sprendimus dėl pagrindinių savivaldybės reikalų priima taryba ir ataskaitose, ar spausdins laikraštyje, ar paskleis savo interneto portale, be abejo, tai yra daugumos priimti sprendimai. Jūs dabar norite atriboti ir nuo politinės reklamos. Kaip savivaldybės turės pateikti tą informaciją, kokiu būdu, išvengdamos pavardžių arba balsavusių tarybos narių skaičiaus ir taip toliau? Man atrodo, jūs iš viso pabranginate visą informacijos teikimą, nes kiti būdai, aš įsivaizduoju, galbūt kokie nors laiškai siunčiami ir taip toliau. Viešiesiems ryšiams savivaldybės vėl turės išleisti labai daug pinigų. Man atrodo, kad žmonės iš tikrųjų dabar domisi, yra skaitomi portalai, rajoniniai laikraščiai ir to pakanka, gal reikia tik intensyvinti. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Norėčiau pradėti nuo paprasto pasakymo – demokratija kainuoja. Rinkimai kainuoja ir tikrai demokratija kainuoja. Šiuo atveju, jeigu valstybė, pavyzdžiui, nuspręstų kiekvienam įteikti informacinį sprendimą dėl kokio nors priimto svarbaus sprendimo, aš manau, tai būtų gal ir teisinga. O kodėl įstatyme nėra konkrečiai pasakyti būdai? Dėl to, kad yra galimybė pačiai savivaldybei pasirinkti. Gal vienoje savivaldybėje tinka važiuoti ir per mikrofoną parėkauti: gerbiami gyventojai, jūsų šitame regione dabar statysime pastatą, šitas miškelis bus iškirstas ir mes statysime čia daugiabutį. Kodėl gi ne? Galbūt tai aktualu.
Vienas iš būdų yra numatytas – tai internetinė svetainė, o kitus du būdus pasirenka pati savivaldybė. Tai gali būti vietinė televizija, gali būti laikraštis, gali būti, kaip jūs sakėte, galbūt ūkininkų šventėje pasakytas informacinis pranešimas.
Dėl politinės reklamos. Jeigu savivaldybė nori atsiklausti gyventojų nuomonės, tai kam ta politinė reklama, jeigu jūs norite informuoti, štai savivaldybėje bus keičiamas detalusis planas dėl kokio nors pastato ar kokio nors žemės sklypo? O kam reikalinga politinė reklama?
Kas inicijuoja – toks ir toks tarybos narys? Nesvarbu, taryba parengė sprendimą keisti detalųjį planą. Tai nesvarbu, kas ten jį parengė. Tai yra gyventojų nuomonės, nori atsiklausti, ar gyventojai pritaria, ar nepritaria, kokios pozicijos ir taip toliau. Kada jau priimtas sprendimas, tada prašom, galime pasižiūrėti, kas juos priėmė, kas inicijavo, kas ir kaip balsavo, bet čia jau ne politinė… čia jau ne reklama, čia jau, kaip sakoma, post factum. Aš taip bandau atsakyti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti. Kodėl įstatymo projekte panaikinama teisė merui įpareigoti, įgalioti kitus asmenis dalyvauti teisme, juk jūs kartu dar ir nustatote, kad ir merui nustatomi įgaliojimai, ką jis turi tame teisme daryt? Jeigu jau merui nustatomi įgaliojimai, ką jis turi teisme daryti, tai kam merui panaikinti tuos įgaliojimus kitus asmenis… Tai toks kaip ir perteklinis. Tai tarybos įgaliotas gali važiuoti visiškai eilinis savivaldybės žmogus.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Žinokite, nenoriu fantazuoti, bet dėl mero apribojimų teisme nesu matęs ir negalėčiau atsakyti. Jeigu tokia yra nuostata, aš su ja susipažinsiu, galėsime komitete padiskutuoti, nes ta nuostata niekaip nenuvertina paties įstatymo. Fantazuoti aš negalėčiau. Galbūt ten buvo pagrindas, galbūt turima kokia nors mintis, aš tikrai atsakysiu komitete į tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Motyvai už, prieš. Prieš – E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vis dėlto siūlyčiau pasvarstyti šį įstatymo projektą. Tikrai daug gerų dalių jis turi, tiek dėl informavimo priemonių, tik galbūt reikėtų sukonkretinti, kokios privalomos informavimo priemonės turėtų būti, kad viešinimas būtų pakankamas, tiek dėl bendruomenių didesnio dalyvavimo savivaldos procesuose, ypač kas susiję su korupciniais reikalais, su etikos reikalais. Jeigu bendruomenė įsitraukia, tai turėtų būti sudaromos ir sąlygos jiems dalyvauti tuose posėdžiuose.
Čia buvo minėtas Druskininkų atvejis, tai svarbu vis dėlto, kad opozicija turėtų tinkamą ir savo balsą, nes savivaldybių ankstesnėse kadencijose ne vienu atveju buvo blokuojami Kontrolės komiteto pirmininkų arba atskirų Kontrolės komiteto narių paskyrimai. Manau, šis įstatymo pakeitimas, kuris bent šiek tiek reglamentuoja privalomumą patvirtinti opozicijos daugumos parašais patvirtintą kandidatą į komiteto pirmininko pareigas, tai iš tikrųjų šiek tiek paskatins, tačiau galbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete reikėtų pasitarti, kaip tai galėtų būti dar labiau įpareigojantis. Galbūt reikėtų net nedalyvaujant, nepritariant tarybai, paprasčiausiai opozicija teiktų kandidatūrą ir galbūt įsigaliotų kažkoks sprendimas, kad vis dėlto negalėtų niekaip taryba blokuoti? Siūlau pritarti ir galbūt dar patobulinti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš esmės verta susilaikyti dėl teikiamo įstatymo projekto, nes mes visą laiką norime viską perkelti ant savivaldybių pečių ir ieškoma kalčiausių iš savivaldos lygmens. Neatsimenu, kad ministerijos labai viešintų savo gerus darbus ir dalintųsi su visuomene, savivaldybės realiai nespėja tai, ką ministerijos priima, įgyvendinti savo teritorijose. Bet kiekviena taryba, kiekviena savivaldybė yra suinteresuotos pateikti medžiagą ir priimtus sprendimus rinkėjams. Tas yra daroma, yra informuojama, bet jeigu mes užkeliame kartelę aukščiau, gal tai ir reikia padaryti?
Mums reikia galvoti, kaip mes savivaldybes taip pat ir finansuosime, nes niekas nekalba apie viešinimo lėšų skyrimą ir taip toliau. Mes sugalvojame jiems būdų, kad jūs galite pagalvoti ir dar plius du būdus sugalvoti. Bet kiekvienas būdas kainuoja, kaip ir sakė ministras, demokratija kainuoja, tai reikia įvertinti realias galimybes, kai yra tokios socialinės problemos, kai yra daug kitų problemų, su kuriomis susiduria tos savivaldybės. Tai toks truputį geras įstatymas, bet truputį kol kas utopinis, nes iš tikrųjų užmesti papildomai… Ir dabar yra ir apklausos, ir viešinimas portaluose, privalomai visa tai vyksta, atsiverskite kiekvienos savivaldybės portalą ir pamatysite, kokie priimti sprendimai ir kaip dirba seniūnijos, ir taip toliau. Reikia visada pamatuoti prieš teikiant tokį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui? Balsuojame.
Ačiū, kolegos. Balsavo 85, už – 64, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Planuojama svarstyti gruodžio 11 dieną.
17.01 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2850 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2050. Kviečiu į tribūną ministrą E. Misiūną. Prašau, ministre.
E. MISIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, 30 sekundžių pažiūrėjau ir žinau atsakymą. Ten yra techninis pataisymas, ten nustatyta, kad įgaliojimų turinį gauna iš savivaldybės tarybos. Ta prasme, jeigu savivaldybės taryba pasako palaikyti ieškinį, tai atėjęs meras negali sakyti, kad mes atsisakome ieškinio, tik nustato įgaliojimų turinį. Pavyzdžiui, mes Vidaus reikalų ministerijoje, jeigu siunčiame į teismą, aš nustatau teisme atstovaujančio asmens įgaliojimų turinį, kad jis turi palaikyti kaltinimą ar dar ką nors. Čia viskas labai gerai, aš atsiprašau.
Taigi Vyriausybės įstatymo pakeitimai – voilà. Užtikrinti visuomenės priimtų sprendimų viešinimo ir Vyriausybės atsakingumo didinimą visuomenei. Puikiai žinote, kodėl toks įstatymas yra teikiamas – siekiant suvienodinti Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų tiesioginio transliavimo reglamentavimą, taip pat suvienodinti posėdžių ir pasitarimų viešinimo reglamentavimą ir garso įrašų teisinį reglamentavimą. Jūs puikiai žinote įstatymo atsiradimo iniciatyvas, priežastis. Dabar yra įstatymo projektas, kuriame yra numatyta, kad tiek posėdžiai, tiek pasitarimai yra transliuojami viešai, taip pat ir saugomi garso įrašai. Visa tai yra reglamentuota šiuo pakeitimu. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Gailius. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar dabar per amžių amžius nedings joks įrašas, nebus ištrintas, žiurkės nesugrauš ir kurmiai nepradangins?
E. MISIŪNAS. Aš suprantu, aš tikėjausi tokių klausimų. Aš tikiu, kad nedings. Žinote, yra silpna vieta. Technologijų amžiuje atsitinka taip, kad dingsta elektra ir viskas pradingsta. Ar tikrai taip neatsitiks, aš negaliu pasakyti, bet bent jau įstatyme bus reglamentuota, kad tai privalu saugoti. Dabar kompaktiniuose diskuose saugoma ar kažkokiuose kituose, kažkur erdvėse, aš tikrai negaliu atsakyti, bet tikrai yra numatyta pareiga Vyriausybei, atitinkamai kanceliarijai saugoti tiek pasitarimų, tiek posėdžių garso įrašus. Aš tikiu, kad nedings.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Gailius. Prašau, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, voilà – klausimas. Jūs kalbate ir išskiriate tik tuos atvejus, kai kalbama apie valstybės arba tarnybos paslaptis, ir tokiu būdu ribojate Vyriausybės galimybes užtikrinti komercinės paslapties apsaugą, užtikrinti asmens duomenų apsaugą, užtikrinti privataus gyvenimo apsaugą. Tai ar ne per stipriai susiaurinote palikdami iš esmės akivaizdžias spragas ir grėsmes, kuriomis kėsinamasi į komercinių, privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Žiūrėkime, Seimo komitetai tiesiogiai transliuoja biudžeto svarstymą Seime. Aš tokiu atveju galėčiau pasakyti taip. Yra Asmens duomenų apsaugos reglamentas, yra Valstybės paslapčių įstatymas. Rengdami medžiagą specialistai privalo įvertinti medžiagą būtent šituo aspektu. Neįvardijame, jeigu yra, pavyzdžiui, skiriamas ambasadorius. Taip, pristatomas vardas, pavardė, ambasadorius ateina į posėdį, prisistato, jeigu reikia, pasako kokius tikslus, uždavinius, bet kokių nors ypatingų asmens duomenų mes neatskleidžiame. Bet tai nėra išskirta. Aš suprantu jūsų tikrai gerą pastabą. Galbūt reikėtų poįstatyminiais teisės aktais detaliau reglamentuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau, ministre. Kolega V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Ministre, gal tame įstatyme rasite vietos kokiam nors specialiam skirsniui dėl Kultūros ministerijos posėdžių viešinimo, nes štai jau dveji metai ten už uždarų durų vyksta keisti kažkokie pasitarimai, kurių rezultatai patenka paskui į visuomenę, visi juos aptarinėja, bet ministerija nuolat sako, kad tai ne mūsų oficiali pozicija. Kaip su šita problema reikėtų mums kovoti?
Antras klausimas. Ką jūs laikote rankoje? Ar jūs smiginį žaisite su tuo daiktu? Kas tai yra tas?..
E. MISIŪNAS. Čia yra Vidaus reikalų ministerijos tušinukas, kur parašyta „Vidaus reikalų ministerija“ su…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). O tas oranžinis daiktas, kas čia?
E. MISIŪNAS. Čia yra ranka – duok penkis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Duok penkis? Gerai.
E. MISIŪNAS. Aš tikrai perduosiu ministrei jūsų puikią pastabą ir jūsų išsakytą emociją. Daugiau nekomentuosiu.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, yra užsirašiusių už, prieš dėl motyvų. Atsiprašau, dėl motyvų už. Motyvai už – A. Kubilius. Prašau, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad premjerui, kuris klimpsta į gilią krizę ištrindamas neteisėtai Vyriausybės pasitarimų įrašus, reikia tiesiog žmogiškai padėti. Aš taip žiūriu į šitą įstatymo projektą, kad čia yra sprendžiama viena krizė, kurią sukūrė pats premjeras ir jo spaudos tarnyba ar jo patarėjai, gerbiamas S. Malinauskas, elgdamiesi labai neprotingai ir neišmintingai. Mes siūlėme tą krizę išspręsti paprasčiau, tai yra pačiam premjerui ateiti į tribūną ir pasakyti, kad gal suklydo, atkurti įrašą ir jį paskelbti, bet yra pasirinktas kitas kelias.
Pats kelias nėra labai protingas. Čia teisingai klausė kolega V. Gailius. Jūs paskaitykite, kaip tvarkosi su šitais reikalais Vakarų demokratinės valstybės, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios turi visą sistemą įstatymų, labai aiškiai reglamentuojančių, kaip Vyriausybė privalo visus pasitarimus įrašinėti, įrašus saugoti, net ir tuo atveju, jeigu tai nėra Vyriausybės pasitarimas, o kelių ministrų pasitarimas, ir esant reikalui juos viešinti. Viešinimo reikalas yra apibrėžiamas labai aiškiais standartais.
Ne visi reikalai gali būti viešinami. Čia jau V. Gailius tuos reikalus labai paprastai ir apibrėžė. Pavyzdžiui, ar galima viešinti Vyriausybės poziciją kokiame nors teisiniame ginče? Ar galima viešinti kokią nors Vyriausybės poziciją net ir dėl komercinių projektų, kuriuose Vyriausybė dalyvauja kaip investuotojas? Mano įsitikinimu, sprendžiant šitą vieną asmeninę premjero problemą jau yra kuriama valstybės problema, bet aš siūlau pritarti po pateikimo tam, kad tai būtų mums proga iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …išspręsti ne tik premjero asmeninę problemą, bet išspręsti ir valstybės problemą ir sutvarkyti taip, kaip yra Jungtinėse Valstijose ar kitose Vakarų demokratijose.
PIRMININKAS. Kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Sutvarkyti įrašus ir teisę, negadinant valstybės interesų, tuos įrašus prireikus paskaityti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš užsirašė P. Gražulis. Prašau, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vis dėlto reikia stebėtis konservatorių sugebėjimu tuščioje vietoje sukelti audrą stiklinėje, kaip liaudis sako. Jeigu dar būtų Vyriausybės kažkoks sprendimas, posėdis, priimti sprendimai, kurie svarbūs Lietuvos valstybei, suprantu. Dabar neišgirdo, ką pasitarime, o pasitarime Vyriausybė nepriima jokių sprendimų, negalėjo konservatorių ausys išgirsti, ir jie nenurims, kol neišgirs, ką gi ten pasakė tas premjeras. Aš galiu pasakyti šitaip: jeigu tik čia ponai konservatoriai mato problemą, vadinasi, premjeras tvarkosi tikrai gerai, nes didesnių problemų tada nėra. O jeigu būtų problemų didesnių, jūs įsivaizduojate, kokius jie burbulus čia išpūstų? Žemę aukštyn kojomis apverstų. Reikia tik sveikinti premjerą ir Vyriausybę, kad pakankamai produktyviai darbuojasi, o čia dėl techninio kokio nors dalyko burbulą tokį pučia! Jūs nereaguokite, valstiečiai, neteikite čia jokių įstatymų pataisų ir baikite reaguoti į konservatorių, kaip sakoma, isterijos kėlimą lygioje vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2850, prašau balsuoti, kolegos.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Taip pat, kolega, yra gautas prašymas taikyti ypatingą skubą. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Skubą, atsiprašau. Skubą. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Planuojama svarstyti gruodžio 4 dieną.
Per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš kolegai norėčiau trumpai atsakyti, kad tikrai pajutau pasitenkinimą, nes per visą dieną iš jo neišgirdome žodžio „konservatoriai“. Bet noriu priminti ir dar vieną dalyką, ne konservatoriai iškėlė šitą klausimą žiniasklaidai ir ne konservatoriai padavė į teismą, o žiniasklaida. Tad reikia žinoti, apie ką kalbame.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar kartą pasakau, kas klausė dėl skubos, yra Vyriausybės prašymas šiam įstatymo projektui taikyti skubą.
17.12 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 10, 15, 16 straipsnių, trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2601 (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 2-10 klausimas – Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 10, 15, 16 straipsnių, trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2601. Prašau ministrą E. Misiūną pristatyti.
E. MISIŪNAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, paskutinį kartą jau šiandien. Įstatymo tikslas ir esmė. Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyvesnei, ekonomiškesnei Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir skubios pagalbos tarnybų sąveikai, įgyvendinti vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategiją. Siūloma nustatyti, kad nuo 2021 metų BPC ir pagalbos tarnybos operatyviai tarpusavio sąveikai užtikrinti naudotų vieną bendrą informacinę sistemą ir vieną bendrą ryšio tinklą – viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą.
Šiuo metu pagal susidėliojusią situaciją yra taip, kad valstybė iš savo biudžeto ir savivaldybės biudžeto išlaiko penkias skirtingas sistemas ir du skirtingus skaitmeninio radijo ryšio tinklus. Įvedus vieną šiuo atveju tinklą ir vieną numerį, kaip suprantate, būtų ir lėšų taupymas, ir žymiai efektyvesnės to tinklo atnaujinimo galimybės, ir greitesnis pagalbos suteikimas. Juolab įgyvendinant įstatymą pagal sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro suderintą grafiką 2020 metais palaipsniui (kas ketvirtį) po dvi tris apskritis BPC perims iš GMP dispečerinių, numerių 03, 033 administravimo funkcijas, o visi senieji trumpieji numeriai 01 ir taip toliau būtų panaikinti iki 2021 metų pradžios. Vietoj numerio 003 Sveikatos apsaugos ministerija galės įdiegti naują medicininių konsultacijų numerį. Jeigu būtų medicininės konsultacijos poreikis, toks numeris būtų. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi A. Anušauskas. Prašau, kolega Justai.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, paminėjote, kad penkios informacinės sistemos veikia šiuo metu, bet, tikiuosi, jums yra žinoma, kad ne visi Lietuvos piliečiai gali naudotis BPC. Aš kalbu būtent apie žmones, kurie turi klausos, regos negalią ir jiems, deja, nėra užtikrinta galimybė išsikviesti pagalbą. Sakykite, kas yra numatoma daryti šitoje srityje, kada tai yra numatoma daryti ir kada Lietuvos piliečiai, visi Lietuvos piliečiai, galės išsikviesti pagalbą? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už labai aktualų klausimą. Tikrai šiandien yra iššūkis dėl asmenų su negalia dėl BPC išsikvietimo, bet žinau, kad Bendrasis pagalbos centras turi projektą, yra rengiama programa, kuri būtų įdiegta ir būtų suteikta galimybė asmenims su negalia išsikviesti pagalbą. Aš dabar negalėčiau detalizuoti, nes tiksliai nežinau. Bet aš žinau, kad yra skirti pinigai ir yra kuriama tokia programa. Yra nustatyti terminai, kada jau bus tai įgyvendinta. Galiu pasakyti, kad tai lyg ir yra 2019 metų kažkuris ketvirtis. Bet faktas, kad situacija yra žinoma, problema yra žinoma, yra tam skirtas finansavimas ir kuriama programa. Aš manau, ta problema bus tikrai išspręsta, kai jau įsigalios šitas įstatymas su štai tokiais numatytais numerio sujungimais 2020 metais.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega A. Anušauskas. Ruošiasi V. Gailius.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aiškinamajame rašte rašoma, kad priėmus šitą teisinį reguliavimą sumažėtų nepagrįstų skambučių, nesusipratimų. Vis dėlto norėčiau išsiaiškinti, kaip sumažės tų skambučių, kurių visą laiką visais telefonų numeriais visada būdavo pakankamai daug. Kokiu būdu šitas reguliavimas pakeis esamą situaciją, kai skambinama be reikalo, klaidinant ir panašiai?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Turime suprasti tokį dalyką, kai mes turime penkis tinklus, investuoti į tų tinklų tobulėjimą, į jų vystymą yra sudėtinga. Aš tikrai žinau skaičius, kokie yra finansai skirti vienam ar kitam tinklui. Yra kalbama apie tai, jeigu yra vienas tinklas, tikrai yra lengviau ir efektyviau investuoti į įvairias naujas programas ir tobulėjimą. Pavyzdžiui, tikslesnės vietos nustatymas. BPC, jau dabar aš galiu suklysti, bet treji ar ketveri metai po to garsaus skandalo, kuris merginai baigėsi labai nelaimingai, yra įdiegęs sistemą, kuri leidžia nustatyti asmens vietos buvimą net kelių metrų tikslumu. Aišku, priklauso nuo bokštų, bet jau tai yra. Tos technologijos kiekvieną kartą tobulėja. Tai labai daug kainuoja, bet turint vieną tinklą, turint tinkamą finansavimą, aš manau, yra kalbama apie tai, kad žinosime, kas skambina, iš kur skambina, galima greitai reaguoti, gali iš karto ekspertai nustatyti ir skambinusįjį pagal balso tembrą, galbūt pagal kitas programas, kiek tai yra realus pavojus, kiek tai yra galbūt išgalvotas pavojus, iš kokių vietų. Galbūt sistema galės susisteminti kažkurias vietoves, iš kur dažniausiai yra melagingi skambučiai. Yra labai daug įvairių priemonių, kuriomis galima stebėti melagingus iškvietimus ir prevenciškai veikti, kad to nebūtų. Yra didelės baudos, yra numatytos žalos. Prašau, suraskime, pritaikykime ir tai pasibaigs, aš manau, tai leis tą padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Gailius. Ruošiasi V. Juozapaitis.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, nuoširdžiai tikiu, kad šis įstatymo projektas, skirtingai nei ankstesnės nuostatos, bus įgyvendintas, o ne konkuruos dvi ministerijos daugelį metų ir nevykdys įstatymo nuostatų. Tikiuosi pažangos. O mano klausimas: naujadaras – aplinkos apsaugos pajėgos – šiandien yra pasirengusios, ar čia tik ateities perspektyva, aš iš esmės įvesdamas į savo klausimo pirmą dalį, ar mes vėl tas aplinkos apsaugos pajėgas ilgai užkūrinėsime, nes techninių galimybių aš nelabai įsivaizduoju?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Aplinkos apsaugos inspektoriai, čia mes turime omeny, kuriuos tikrai galime… Dabar yra atskiri numeriai skambinti į Aplinkos ministeriją, pranešti, pavyzdžiui, matome brakonierius, dar kažką, dabar ministerija turi atskiras linijas, atskirus numerius. Aš manau, būtų labai tikslinga integruoti ir būtent šių specialistų išsikvietimą numeriu 112. Aplinkos ministerija turi numačiusi veiksmus, kaip mes tai padarysime, ir aš manau, tai bus padaryta, čia nėra klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V. Juozapaitis. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, labai džiaugiuosi, kad jūs planuojate investuoti į aparatūrą, techniką. Ar jūs planuojate investuoti į personalo mokymus? Prieš porą metų, galbūt net mažiau, prieš pusantrų metų, aš turėjau tokį atsitikimą. Čia, Seimo rūmuose, spaudos konferencijos metu vieną žmogų ištiko insultas ir man pačiam asmeniškai teko kviesti greitąją pagalbą iš tarnybinio telefono čia, Seimo rūmuose. Tarnybos inspektorė, ne inspektorė, o operatorė pradėjo klausti klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Reikia, nereikia – kitas klausimas. Ji sako, kur jūs esate? Aš sakau, kad Seime. Sako, kur reikia važiuoti, adresas koks? Sakau, žinote, neatsimenu, Gedimino… Sako, aš klausiu, kuriame mieste? Gal bendrosios pagalbos operatoriai galėtų žinoti, kur Lietuvoje yra Seimas, ar kiekviename mieste galbūt yra po Seimą, ir kaip yra atrenkami personalo tokie kadrai? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tikrai labai gera pastaba. Matote, atlyginimai šiandien nėra aukšti. Mes dabar skiriame didesnį finansavimą, keliame atlyginimus, tikimės, kad ateis žmonių dirbti ir nebus didelė kaita. Šiandien BPC yra labai didelė kaita. Mes suprantame, kokie yra krūviai, patikėkite. Skambina žmonės ne pasidžiaugti kokiu nors laimėjimu ar dėl ko nors. Tikrai yra daug didelių psichologinių problemų ir dideli krūviai, daug skambinančių.
Bet turint vienas centralizuotas pajėgas, turint gerą finansavimą, aš manau, tą problemą galima išspręsti. Mokymai pareigūnų, BPC operatorių mokymai yra vienas iš opiausių klausimų, jie yra organizuojami nuolat, reguliariai. Psichologai padeda dirbti. Gal žmogus neišgirdo, kad Seime, ar dar kokio nors žodžio. Gal paprasto žmogaus gyvenime Seimas mažai ką reiškia. Mums, politikams, jums Seimas reiškia daug. O ten ugniagesys, buvęs pareigūnas, galbūt dabar pensininkas. Jam reikia adreso, jis iš karto mato ir važiuoja. Seimas, Vyriausybė.
Beje, mano vairuotojas dabar yra vyresnio amžiaus, iki šiol painioja: jeigu sakau, kad į Vyriausybę, tai į Seimą kartais veža, jei į Seimą, kartais į Vyriausybę veža. Taip atsitinka.
PIRMININKAS. E. Gentvilas klausia.
E. GENTVILAS (LSF). Greta klausimo, pradžioje patarimas – gal jūs spręskite dėl tokio vairuotojo.
Bet klausimas toks. Žmogiškai aš taip suprantu: dabar padaroma viena informacinė sistema, tačiau yra du telefono numeriai: 112 ir 033, ar ne? Iš esmės du klausimėliai. Kokie argumentai palikti du numerius ir apskritai kaip finansiškai atsipirks ši reforma? Aš suprantu, kad informacinių sistemų sujungimas kainuos, tačiau ateityje tai duos kokią nors ekonominę, finansinę naudą, ar ne? Ir dėl vairuotojo pasakykite. (Juokas)
E. MISIŪNAS. Tikrai tos sistemos atsipirks, nes, pavyzdžiui, dabar į BPC integruotos sistemos pagal savo galimybes apkrautos tik 30 ar 40 %. Mažesnių, kaip man paaiškino, tų blokų ar spintų negalima įsigyti. Jos tokios, kokios yra mažiausios, ir jos yra apkrautos tik tiek. O turi tokias ir BPC, ir 112, ir greitosios pagalbos operatoriai. Tai tikrai nėra… O tai kainuoja milijonus eurų. Turint vieną sistemą, investuojant atsipirktų, būtų sutaupyta trečdalis, gal net ir daugiau šiandien skirto finansavimo.
Kodėl tik nuo 2021 metų? Dabar GMP turi savo ryšį, turi investavę į tą ryšį, turi sudarę sutartis. Dėl to greitai nutraukti vėlgi nėra racionalu, nes yra valstybės ir savivaldybių investicijos. Buvo ieškota geriausio sprendimo. Žinome, ir profesinės sąjungos labai aktyviai dalyvavo. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija suradome tokį sprendimą, kad tikrai palaipsniui labai racionaliai būtų priimtas štai toks sprendimas, kad nuo 2021 metų. Laikotarpį galime koreguoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dar turime keletą sekundžių. R. Šarknickas, tik labai trumpai, ir atsakymas, ministre, trumpas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Pati idėja tikrai sveikintina, bet norėčiau paklausti jūsų, kiek darbuotojų reiktų atleisti, kokie jiems būtų pasiūlymai, persikvalifikavimai iki 2021 metų keičiant šią sistemą?
E. MISIŪNAS. Iš principo skaičiuojame, kad darbuotojų nereikėtų atleisti, nes funkcija, pati funkcija, niekur nedingsta. Tai ar funkciją atliktų BPC, ar dabar atlieka GMP ir kitos tarnybos, tai ta pati funkcija yra. Mes tik tuos darbuotojus priimtume atitinkamai ar perkeltume, čia teisine forma galime pasakyti, į BPC. Aišku, kalbame apie atlyginimų suvienodinimą, žinome, kad GMP dispečeriai uždirba didesnį atlyginimą nei BPC, tai reikia tą problemą išspręsti, bet apie drastišką darbuotojų skaičiaus sumažinimą mes nekalbame. Tai nėra tų funkcijų atsisakymas ar tos funkcijos nevykdymas. Tai pagal man pateiktus duomenis darbuotojų skaičius bus toks pat.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Numatoma svarstyti gruodžio 20 dieną. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
17.26 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 7, 9, 23, 28 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2835, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2836, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2837 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkės 2-11 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2835 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-2836 ir Nr. XIIIP-2837. Kviečiu pristatyti aplinkos apsaugos viceministrę R. Brandišauskienę.
R. BRANDIŠAUSKIENĖ. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiamas įstatymų projektų paketas yra susijęs su saugomomis teritorijomis ir kultūros paveldo vietovėmis. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tiek saugomos teritorijos, tiek kultūros paveldo vietovės turi turėti savo teritorijų planavimo dokumentą, specialiųjų teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį nustatomi apsaugos reikalavimai ir veiklos galimybės tose teritorijose. Turime tokią situaciją, kad šios teritorijos neretai persidengia, tai yra saugomos teritorijos, už kurią atsakinga Aplinkos apsaugos ministerija arba jos sistemos institucijos, teritorijoje yra kultūros paveldo vietovė. Susidaro situacija, kai turi būti tai pačiai teritorijai dviejų lygmenų specialieji teritorijų planavimo dokumentai, tai yra dėl kultūros paveldo apsaugos ir dėl saugomos teritorijos apsaugos. Siūlomais įstatymų pakeitimais yra numatoma vadovautis vienu dokumentu, turima galvoje, kad tiek už kultūros paveldą, tiek už saugomas teritorijas yra atsakinga valstybė. Būtų logiška, kad vienu dokumentu būtų reguliuojamos tos apsaugos sąlygos ir veiklos galimybės. Pagrindinis pakeitimas toks.
Kokie numatomi privalumai? Dėl skirtingų dokumentų visą laiką gali atsirasti prieštaravimų ar nesuderinamumo, tai eliminuojama, taip pat turime tokią padėtį, kad saugomose teritorijose mes turime parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir jie jau yra peržiūrimi, dar kartą peržiūrimi ir atnaujinami, tuo tarpu kultūros paveldo vietovės vos kelios, mūsų skaičiavimais, apie 7 % jų turi tuos teritorijų planavimo dokumentus ir iki šios dienos yra net ne teritorijų planavimo dokumentais reguliuojama veikla tose teritorijose. Tuomet savivaldybės, fiziniai, juridiniai asmenys, norėdami planuoti kokią nors veiklą, susiduria su neapibrėžtumu ir prieštaravimu dėl skirtingų dokumentų, už kurių parengimą ir suderinamumą tiek saugomose teritorijose, tiek kultūros paveldo vietovėse yra atsakinga valstybė. Siūloma būtent tada, kai persidengia saugomos teritorijos ir kultūros paveldo teritorijos, tai reguliuoti vienu dokumentu. Tais atvejais, kai kultūros paveldo vietovės yra nesaugomose teritorijose, reguliavimas paliekamas toks, koks buvo, ir atliekami kiti pakeitimai, kurie reikalingi, pavyzdžiui, į teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą įtraukiami tam tikri kultūros paveldo srities atestuoti specialistai ir šiek tiek institucijų bendradarbiavimas koreguojamas, kaip jis turėtų vykti, kai priimami tokio tipo dokumentai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi S. Gentvilas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, nežinau, kiek įsigilinusi jūs į šią sritį, kad tas viršūnėles jūs čia lyg ir bandote sureguliuoti, gal ir gerai, bet, žvelgiant giliau, bet kokiu atveju kiekvienas rezervatas, kiekviena saugoma teritorija, kalbant apie rezervatus, turi savo tvarkymo planus. Toliau jais vadovaujantis ten yra tam tikri apribojimai, ūkinė veikla ir visa kita. Aš paėmiau tokį man artimiausią Žuvinto rezervato tvarkymo planą, jis parengtas 2006 metais ir 11 punkto 1 dalyje rašoma: restruktūrizuoti Žuvinto ežero hidrologinį režimą, žemiau ežero esantį šliuzą pakeisti slenkstine užtvanka pagal „Natura 2000“, ir tam jau yra parengtas techninis projektas. Pastebiu, kad tai buvo parašyta 2006 metais. Šiandien ten niekas nėra pasikeitę, kaip buvo…
PIRMININKAS. Kolega, klausimas!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …taip yra. Ar nemanote, kad reikėtų ir tuos apatinius dokumentus, kurie reguliuoja būtent tą, tiesiogiai veikia ūkinę veiklą, galbūt nuo to pradėti keisti? Ačiū.
R. BRANDIŠAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Patikslinu, tvarkymo planai būtent ir yra specialieji teritorijų planavimo dokumentai ir būtent apie juos yra kalbama.
Dėl jūsų minėto atvejo. Nesu tikra, ar ten yra kalbama apie kultūros paveldo vietovę. Greičiausiai ji neįeina į Žuvinto teritoriją.
Šiek tiek patikslinimų. Planavimo dokumentai yra orientuoti į ateitį ir nėra taip, kad kai jie patvirtinami, tai tuoj pat ir įgyvendinami visi ten numatyti sprendiniai. Tai yra orientuota į ateitį ir tai vėliau planuojama. Tiesiog numatoma galimybė atlikti tai, kas sprendiniuose numatyta. Jūsų įvardintu atveju, kaip suprantu, tiesiog nebuvo įgyvendinti dar kol kas tie numatyti sprendiniai, tačiau specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų tikslas yra nustatyti apsaugą tų vertybių, kurios yra saugomos. Nustatant apsaugą, kartu įvardijama, o ką gi vis dėlto galima ten veikti. Jūsų atveju buvo įvardinta, kad galima tai veikti. Labai konkrečiai įvardinta, bet tiesiog neįgyvendinta. Dėl to paties įgyvendinimo konkrečiai reikėtų žiūrėti ir negaliu dabar tiksliai pakomentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiama viceministre. Iš esmės sveikinu iniciatyvą, gal kiek vėluoja. Bet aš noriu konkretų klausimą paklausti šiuo atveju apie Neringos atvejį.
Kai gerbiamas A.Vinkus buvo Neringos meras ir vyko „Agilos“ kultūros centro konkursas, tuomet Saugomų teritorijų tarnyba iš esmės šachavo dėl aukštingumo ir kvestionavo miesto teritorijoje vykstančio urbanistinio konkurso rezultatus. Architektai ėmė sakyti, kuo čia dėti esate jūs, aplinkosaugininkai, gamtosaugininkai, ir kreipėsi į gerbiamą merą sakydami: mere, ar jūs esate voverių meras, ar jūs esate miesto meras? Aplinkosaugininkai, saugomų teritorijų specialistai pradėjo lįsti į urbanistinę teritoriją, ne į savo sritį, nes tai yra kultūros paveldo apsaugos teritorija. Šituo konkrečiu įstatymu jūs bandote sutaikyti tas dvi institucijas. Konkrečiai dėl Kuršių nerijos tvarkymo plano konflikto, kaip paveiks šitą konfliktą, nes dabar yra aibė…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). …neatsakytų klausimų. Kaip Kuršių nerijos tvarkymo planas ir kokia bus perspektyva Kuršių nerijos nacionaliniame parke po šito įstatymo pakeitimo?
R. BRANDIŠAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Išskirčiau į kelias dalis. Paaiškindama tą jūsų įvardintą situaciją, tiesiog norėčiau akcentuoti, kad Kuršių nerijos saugoma teritorija apima visą teritoriją, įskaitant urbanistines vietoves, ir tam tikrą reguliavimą tvarkymo planas numato ir urbanizuotoms teritorijoms. Tačiau jis nėra detalus toks, koks turėtų būti kultūros paveldo apsaugos aspektu, ir dėl to norėtume, kad tai būtų vienas bendras dokumentas. Kaip jūs sakote, kad skirtingų sričių, skirtingų ministerijų specialistai vienąkart susėstų ir sutartų, kaip tiksliai tas reguliuojama, ir prie to klausimo nebūtų grįžtama konkretų objektą svarstant, kad tai būtų iš anksto aišku, teritorijų planavimo dokumente numatyta.
Problematika Neringos dar yra ir ta, kad yra parengtų kultūros paveldo vietovių specialiųjų planų, tačiau jie negali atsirasti dėl prieštaravimo šiuo metu galiojančiam saugomų teritorijų planavimo dokumentui. Tai kaip tik tokias situacijas ir turėtų spręsti šitas įstatymo pakeitimas.
Bet jeigu grįžtume prie būtent Neringos problematikos ir konfliktų, kuriuos jūs įvardinate ir kurie yra pakankamai rezonansiniai, tai tuos konfliktus… Tikimės, kad tai būtų planas B veikti pagal šį įstatymą, bet planas A yra užbaigti tuos darbus, į kuriuos jau yra investuota tiek lėšų, tiek darbinio indėlio, ir vis dėlto užbaigti to saugomos teritorijos tvarkymo plano korektūrą, kuri sudarytų sąlygas spręsti jūsų įvardintus konfliktus.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre.
Paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas vakaras, norėjau paklausti, ar kai saugomas objektas įeina į nesaugomą teritoriją, tada ta nesaugoma teritorija pavirsta saugoma? Mes turime panašų dabar tokį atvejį – Vilniaus aerodromas. Kai yra prieštaravimų skirtinguose dokumentuose, ką jūs ir minėjote, kad tas objektas priklauso ir paveldosaugai, Kultūros ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir Aplinkos ministerijai, dėl būsimos renovacijos, aerodromo reformos kyla teisinių dalykų. Norėjau paklausti, kiek iš viso yra skirtumų, prieštaravimų skirtinguose dokumentuose, koks skaičius, procentai, kiek sudaro tų skirtumų?
R. BRANDIŠAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Trumpai akcentuosiu, kad įstatymų projektuose yra kalbama apie kultūros paveldo vietoves, bet ne kultūros paveldo objektus. Kultūros paveldo objektai visiškai lieka Kultūros ministerijos sistemos žinioje. Jie, kiek man žinoma, daugiau reguliuoja vertes, susijusias su tuo objektu, ir konkrečiai jo vystymo galimybes. Bet kokiu atveju tos vystymo prielaidos visų pirma numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Tais atvejais, kai kultūros paveldo objektas yra kultūros paveldo vietovėje, išlieka tas dvigubas reguliavimas dėl vietovės apsaugos ir dėl objekto apsaugos, bet šitais projektais į objekto apsaugą mes nesikišime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre. Į visus klausimus jūs atsakėte. Galite sėsti.
Gerbiami kolegos, dėl motyvų yra užsirašę už. Jeigu galima nekalbėti, gal galime tada pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuoti reikalaujama. Ar bendru sutarimu galime, ar ne? (Balsai salėje: „Galima!“) Galima. Viktorai, galime bendru sutarimu? Prieš? Vienas. Tada balsuojame. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams? Prašau balsuoti, kolegos.
Ačiū, kolegos. Balsavo 75 Seimo nariai: už – 70, susilaikė 5.
Pagrindinis komitetas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2835 yra Aplinkos apsaugos komitetas. Planuojama svarstyti gruodžio 13 dieną. Taip pat dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2836 pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kultūros komitetas. Ir dėl Teritorijų planavimo įstatymo, jeigu galima, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti, kolegos? Galime.
17.38 val.
Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo Nr. IX-2133 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2776 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo Nr. IX-2133 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2776. Ministras G. Surplys. Prašau, ministre.
G. SURPLYS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labas vakaras. Iš tiesų šiuo įstatymo projektu siūlome panaikinti seniai netekusį galios įstatymą, kuris buvo priimtas 2004 metais siekiant įgyvendinti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties bei Europos Komisijos teisės aktų nuostatas, kad visos naujai stojančios į Europos Sąjungą šalys inventorizuotų žemės ūkio ir maisto produktų atsargas, turimas 2004 m. gegužės 1 d., ir už viršijančias normalų atsargų lygį perteklines atsargas būtų surinkti mokesčiai. Tai buvo padaryta tuo tikslu, kad šalys, kurios stoja į Europos Sąjungą, neprikauptų atsargų iš trečiųjų šalių ir iš to nepasidarytų verslo tų šalių arba kad ir Europos Sąjungos įmonės.
Visus įsipareigojimus, kurie buvo numatyti tame įstatyme, Lietuva įgyvendino, visos atsargos buvo inventorizuotos, apskaičiuoti bei sumokėti mokesčiai dar iki įstojant į Europos Sąjungą ir pirmaisiais narystės metais. Taigi, įsipareigojimai įvykdyti ir iš principo įstatymas neteko galios, todėl kreipiamės dėl jo pripažinimo netekusiu galios. Trumpai būtų tiek. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų, kolega, niekas nenori paklausti. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Ačiū, ministre, ačiū, kolegos. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Numatoma svarstyti gruodžio 13 dieną. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas.
17.40 val.
Seimo narių pareiškimai
Visi darbotvarkės klausimai baigti. Yra Seimo narių pareiškimas. Yra Seimo nario N. Puteikio prašymas, pranešimas. Prašom, kolega Nagli.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pranešimas, skirtas tiems, kurie mano, kad Seimo narys neturėjo teisės važiuoti kartu su M. Puidoku gelbėti tų vaikų iš Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Noriu susirinkusiems pranešti, kad nepaisant prokuratūros išvadų, kad tėvas nesmurtavo, o motina, jeigu ir darė ką nors blogai, tai verta ne daugiau negu administracinio teisės pažeidimo protokolo…
Noriu pasakyti, kad žmogus, kuris apvogė valstybę, 3 tūkst. litų pavogė per PVM grobstymo schemą, skirtos 20 tūkst. baudos nesumokėjo valstybei. Valstybė priėmė saugoti jį vaikų teises, jo vardas yra Teodoras, pavardė Izmailovas. Padėkokime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Vaiko teisių tarnybai, kad tokius kriminalinius elementus, kai nesibaigęs teistumas, priima į darbą. Nepaisant to, kad jis yra nušalintas nuo pareigų, visi Lietuvos mokesčių mokėtojai iki šiol jam moka vidutinę algą.
Sveikinu Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovę su tokiais kadrais ir siūlau socialinės apsaugos ministrui pratęsti gerąją praktiką ir įdarbinti visus, ką tik iš kalėjimo išėjusius PVM grobstytojus, kurie nėra sumokėję ir nesiruošia mokėti jokių baudų.
Absurdas, mano galva, kad mes jam dar mokame algas po to, kai apvogė mūsų valstybę. Gaudami valdiškas algas, jie sugeba toliau sėkmingai nemokėti baudų. Klausimas ir teisingumo ministrui, ir vidaus reikalų ministrui: kaip vis dėlto tokie žmonės atsiduria iš biudžeto išlaikomose įstaigose, nesumokėję nė lito baudos? Aš siūlau vis dėlto trims ministrams tarpusavyje pasitarti ir sugalvoti teisės aktų pataisas, jeigu jų iš viso reikia, kad tokie žmonės niekada negautų atlyginimo iš biudžeto, kad tokie žmonės, kurie apvogė valstybę, atlygintų žalą ir sumokėtų visą baudą ir kad jiems iki to laiko nebūtų panaikintas teistumas.
O Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovei A. Jakavonienei aš siūlau jį išmesti iš darbo ir dar įpareigoti laikinai ėjusios vedėjos pareigas moterį, kuri pasakė, kad E. Kručinskienė buvo girta, viešai atsiprašyti per „Init“ televiziją, per kurią ir buvo paskleistas melas, kad E. Kručinskienė buvo girta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, registruojamės.
Mieli kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.