LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-06-26 Nr. XIVP-3933
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes. Iš šios bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokia tvarka turėtų įgaliojimus priskirti medį prie „selekciškai labai vertingų” medžių kategorijos ir jį įvertinti pagal atitinkamus požymius ir savybes. Projekte reikėtų tokius subjektus (subjektą) įvardinti bei nustatyti tokio įvertinimo tvarką.
2. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos sąvokos „laisvasis miško kirtimas“ turinyje po skaičiaus „0,7“ nereikėtų dėti kablelio, nes kitaip nėra aiški formuluotė „kurį atlikus medyno skalsumas lieka ne mažesnis kaip 0,7 miško valdos ribinių linijų kirtimas“.
Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sąvokos „laisvasis miško kirtimas“ turiniui.
3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, apibrėžiant miško dauginamosios medžiagos tiekėjo sąvoką, nurodoma, kad tiekėju gali būti „kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso“. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje minima „Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigta kita organizacija”. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kurios Lietuvos Respublikoje registruotos organizacijos galėtų būti priskirtos organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso. Pažymėtina, kad kituose projekto straipsniuose, kaip antai, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vartojama kiek kitokia sąvoka „užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus”. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų peržiūrėti bei patikslinti, suvienodinant vartojamas sąvokas, ir vartoti pastarąją sąvoką.
4. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 ir 36 dalyse apibrėžtų sąvokų turinyje po žodžio „hektaro“ nereikėtų įrašyti žodžio „žemės“.
5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje vietoj žodžio „jais“ reikėtų įrašyti žodį „ja“. Šioje nuostatoje taip pat nėra aiški formuluotė „vykdanti juose“, t. y. neaišku, ar miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą miško žemėje ar miškuose. Projekto nuostata tikslintina.
6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatyta, kad vienas iš pagrindinio miško kirtimo būdų yra atrankinis pagrindinis miško kirtimas, tačiau projekto nuostatose nėra atskleistas šio būdo turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų dviejų miško kirtimo būdų (atvejinio ir plynojo) apibrėžtys yra pateiktos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 48 dalyse. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atrankinis pagrindinis miško kirtimas“.
7. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtą sąvoką, keičiamo įstatymo 2 dalies 54 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje prieš žodį „krūmynus“ reikėtų įrašyti žodį „miško“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punktui.
8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės miško žemės valdytojas – miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę. Ši nuostata derintina su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise gali būti perduodami Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Todėl, derinant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalies nuostatas su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje reikėtų konkrečiai įvardinti subjektus, kuriems valstybinė miško žemė galėtų būti perduota valdyti patikėjimo teise.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose yra vartojamos tokios sąvokos kaip „želdynas“, „atskirasis želdynas“, kurios yra apibrėžtos Želdynų įstatyme. Siekiant keičiamame įstatyme šių sąvokų aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje reikėtų nurodyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą.
10. Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio prieš žodžius „valdymo srityje“ įrašytinas žodis „valstybinio“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje du kartus vartojamam terminui „miškų valdymo“, po žodžio „miškų“ įrašant žodį „valstybinio“.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje vartojamas terminas „nacionalinė miškų politika“, o šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 6 dalyje vartojamas terminas „miškų politika“. Siekiant aiškumo, įstatyme vartojamus terminus reikėtų suderinti.
12. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatą, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžio „sistemos“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir jos duomenų“.
13. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad miškų valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šioje dalyje nurodytas 23 funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pažymėtina, kad galiojančiame keičiamame įstatyme yra nurodyti institucijų pavadinimai ir kokią konkrečiai funkciją kiekviena institucija atlieka. Gi projektu siūloma atsisakyti konkrečių institucijų įvardinimo ir nurodyti, kad visas funkcijas, išskyrus priskirtas Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai, vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų yra sudėtinga nustatyti, kuri Vyriausybės įgaliota institucija vykdytų keičiamame įstatyme nurodytą konkrečią funkciją. Kyla abejonių, ar įstatyme atsisakius konkrečių institucijų su jų vykdomų funkcijų įvardinimo teisės aktas bus labiau suprantamas ir aiškus tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarbu paminėti, kad projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija” minima net 58 kartus. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytų dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. Konstitucinio teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną, o keičiamame įstatyme neturėtų būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų vykdomos funkcijos, ne vien tik Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos.
14. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos rengia miškų priskyrimo miškų grupėms planus, tačiau nei iš šio straipsnio, nei kitų projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas minėtus planus tvirtintų. Siekiant pašalinti šią neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos.
15. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktas, jame nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ne tik iš duoda leidimus kirsti mišką, bet ir šiuos leidimus tikslina, panaikina jų galiojimą.
16. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 5 punktas, jame nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ne tik iš duoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, bet ir sustabdo šių atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą.
17. Tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 16 punkto nuostatos, detalizuojant, kokių „židinių“ naikinimą organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekte yra vartojamos skirtingo turinio „židinių“ sąvokos – „masinių medžių ligų ir miško kenkėjų židiniai“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas), „pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židiniai“, „medžių ligų ir kenkėjų židiniai“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekto nuostatos tikslintinos vartojant vienodą terminiją.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai.
18. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 18 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija pažeistų viešąjį interesą dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, ji pati turėtų kreiptis į prokuratūrą dėl jos veiksmais (neveikimu) pažeisto viešojo intereso gynimo. Siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, nes pati institucija dėl savo neteisėtų veiksmų kreiptis į prokuratūrą nebūtų suinteresuota, todėl viešojo intereso gynimas tokiu atveju nebūtų užtikrintas. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti kitą instituciją, kuri turėtų įgaliojimus kreiptis į prokuratūrą kai viešąjį interesą savo veiksmais (neveikimu) pažeistų Vyriausybės įgaliota institucija.
19. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos konsultuoja asmenis miško naudojimo, atkūrimo ir įveisimo priežiūros ir apsaugos klausimais, o 19 punkte nustatyta, kad šios institucijos konsultuoja ūkio subjektus miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šių punktų nuostatas nereikėtų apjungti ir viename punkte aiškiai išdėstyti kokie subjektai ir kokiais klausimais yra konsultuojami.
20. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 21 punkto nuostata nėra aiški, nes iš jos turinio neaišku, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo tik žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, ar vis tik, šios institucijos, turėtų vykdyti ir kitų subjektų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, nes pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį aplinkos ministro patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų privalo laikytis miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai. Projekto nuostatos tikslintinos.
21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Taigi, derinant projekto nuostatas su minėta Žemės įstatymo nuostata, projekte reikėtų konkrečiai nurodyti subjektus, kuriems gali būti perduodama patikėjimo teise valdyti valstybinė miško žemė, atsisakant nuostatos, kad valstybinė miško žemė gali būti perduodama patikėjimo teise „kitiems juridiniams asmenims”. Be to, derinant projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, projekte reikėtų atsisakyti nuostatos, kad valstybinė miško žemė patikėjimo teise atitinkamiems subjektams gali būti perduodama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais.
22. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „esančioje“ nereikėtų įrašyti žodį „valstybinėje“. Be to, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje reikėtų nurodyti įstatymus, kuriuose yra apibrėžtos sąvokos „karinis poligonas“ ir „karinio mokymo teritorija“.
23. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje po žodžio „nurodytos“ reikėtų įrašyti žodžius „miškų urėdijos atliekamos valstybinės“.
24. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų direkcijos vykdo gamtos vertybių apsaugą joms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje miško žemėje. Iš šių projekto nuostatų bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar saugomų teritorijų direkcijoms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje miško žemėje yra vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla; jei taip, tai koks (-ie) subjektas (-ai) šią veiklą vykdo. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
25. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuosavybės teisę į mišką. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Teikiamu projektu tokio ribojimo siūloma atsisakyti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įstatymo projektu siekiama atsisakyti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos dėl daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės plotų įsigijimo. Ši nuostata ne tik prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje numatytam laisvam kapitalo judėjimui, bet ir daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei”. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą ribojimą keičiamame įstatyme buvo siūloma nustatyti Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-2288. Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 19 d. išvadoje “Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2288 atitikties Europos Sąjungos teisei” be kita ko nurodyta, kad „su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio ribojimas yra nustatytas ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime, vertindamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti. Be to, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į žemės, kaip riboto ištekliaus, prigimtį, taip pat į būtinumą išsaugoti žemės ūkio paskirties žemės naudingąsias savybes konstatuotina, kad įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti ir leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės sklypų maksimalius dydžius. Su žemės nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo, inter alia pagal žemės paskirtį, galimybė suponuoja ir galimybę įstatymu nustatyti skirtingus leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymu nustatant leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius būtina nepažeisti Konstitucijos normų ir principų, inter alia socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir kitų principų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar ribojimo atsisakymas yra pagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusiame Žemės įstatymo Nr. I- 446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3939 galiojančios Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nesiūloma keisti, todėl, svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas aptariamu aspektu yra suderintas su minėta Žemės įstatymo nuostata.
26. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytina dėstyti atskiruose šios dalies punktuose, kuriuose būtų įvardijami valstybinės reikšmės miškai.
27. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „miesto savivaldybės teritorija“ , kurios turinys nėra aiškus ir, taikant įstatymą, gali būti įvairiai aiškinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad „miesto savivaldybė“ gali būti suprantama kaip miesto savivaldybė, savo pavadinime turinti žodį „miestas“ (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė) ir kurios pavadinime nurodyto miesto ribos sutampa su savivaldybės teritorijos ribomis, arba kaip miesto savivaldybė, kurios pavadinime žodžio „miestas“ nėra (pavyzdžiui, Birštono savivaldybė) ir kurios pavadinime nurodyto miesto ribos nesutampa su šios savivaldybės teritorijos ribomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatose reikėtų atskleisti sąvokos „miesto savivaldybės teritorija“ turinį, nes kitu atveju, nėra aišku, kokie valstybinės reikšmės miškai šiose teritorijose išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Šiuo aspektu nėra aiškios ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos bei 8 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, nes pagal minėtas projekto nuostatas tik miestų miškai priskiriami rekreacinių miškų grupei, o visuomenės poreikiams paimama miško žemė, esanti miesto savivaldybės teritorijoje viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktui toje apimtyje, kurioje vartojama nuostata „miestų ir priemiesčių miškai“.
28. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatytą teisinį reguliavimą šioje dalyje nenurodyti valstybiniai miškai aplinkos ministro įsakymu galėtų būti priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, kuriais vadovaujantis „kiti miškai“ būtų priskirti valstybinės reikšmės miškams. Svarbu paminėti, kad pagal keičiamame įstatyme nustatytą galiojantį teisinį reguliavimą valstybinių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams funkcija priskirta Vyriausybės kompetencijai. Pastebėtina ir tai, kad kituose įstatymuose, kaip antai, Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybinių kelių, kurie taip pat yra išimtinė valstybės nuosavybė, sąrašą sudaro Vyriausybė. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokius esminius sprendimus kaip valstybės turto priskyrimą išimtinei valstybės nuosavybei neturėtų priimti Vyriausybė, o ne aplinkos ministras savo įsakymu.
29. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad iš privačios nuosavybės paimant miško žemę visuomenės poreikiams, vadovaujamasi tik Žemės įstatymo 46 straipsniu, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra reglamentuojamos Žemės įstatymo 45 – 48 straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su projektu teikiamo Žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3939 (toliau – projektas Nr. XIVP-3939) ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas žemė visuomenės poreikiams paimama, kai ši žemė reikalinga „miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti“. Svarstytina, ar aptariamoje projekto nuostatoje neturėtų būti nuoroda, būtent, į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
30. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma „miško žemė, esanti miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai spendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d.“, nėra aiškios dėl santykio su projekto Nr. XIVP-3939 3 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto Nr. XIVP-3939 ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas miško žemė visuomenės poreikiams paimama vieninteliu atveju, kai ši žemė reikalinga „miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti“. t. y. Žemės įstatyme vartojama kitokia formuluotė nei aptariamoje projekto nuostatoje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėta Žemės įstatymo nuostata, arba papildyti projektą Nr. XIVP-3939 nuostata, tikslinančia Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
31. Iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio nėra aišku, ar šiame sakinyje nurodytas sprendimas priimamas valstybės biudžeto lėšomis, ar, vis tik, valstybės biudžeto lėšomis visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai. Be to, nėra aišku, ar turimos omenyje valstybės biudžeto lėšos, skirtos Nacionalinei žemės tarnybai. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
32. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad „miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai“, nėra aiški dėl santykio su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalimi, pagal kurią valstybinio miško valdytojomis yra ir saugomų teritorijų direkcijos, valstybinę miško žemę valdančios patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad saugomose teritorijose (pavyzdžiui, valstybinio parko atveju) esančios valstybinės miško žemės patikėtiniais būtų du subjektai – miškų urėdija ir saugomų teritorijų direkcija. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra racionalus ir atitinka teisėkūros efektyvumo principą.
33. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokią konkrečiai valstybinę miško žemę apimtų nuostata „kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė“, t. y. ar turima omenyje laisvos valstybinės žemės fonde esanti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemės, ar bet kuri kita valstybinė miško žemė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka oficialiąją konstitucinę doktriną.
34. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant su kitomis šios dalies nuostatomis, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 4 punkte vietoj žodžių „žemės sklypas padalijamas“ nereikėtų įrašyti žodžių „privati miško valda padalijama“.
35. Siekiant suderinti projekto nuostatas su Saugomų teritorijų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis bei vartojamomis formuluotėmis, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas“ įrašytina formuluotė „ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ statusas, taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į saugomas teritorijas“.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. balandžio 25 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, 2026 m. gegužės 1 d. netenka galios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202 su visais pakeitimais ir papildymais. Kartu pažymėtina, kad Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nelieka sąvokos „individualus turto vertinimas”. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas 2026 m. gegužės 1 d. bus pripažintas netekusiu galios be į tai, kad minėtu įstatymo pakeitimu atsisakoma sąvokos „individualus turto vertinimas“, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nereikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų išdėstyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, suderinta su minėtu įstatymu, jos įsigaliojimą nustatant 2026 m. gegužės 1 d.
37. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuojama valstybės pirmumo teisė pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Pastebėtina, kad vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, valstybė minėtą pirmumo teisę turi tuo atveju, kai parduodamas privatus miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme, skirtingai nei galiojančiame Miškų įstatyme, nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kitų subjektų pirmumo teisę pirkti privačius miškų ūkio paskirties žemės sklypus, nesančius valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymo projektu siūloma ir toliau taikyti pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, kaip tai numatoma Civiliniame kodekse. Ši nuostata buvo įtvirtinta 2014 metais, siekiant užtikrinti miško valdų konsolidaciją. Miško valdos vidutiniškai 10-15% atvejų būna parduodamos besiribojančių miško valdų savininkams“. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas nereglamentuoja pirmumo teisės taikymo besiribojančių miško valdų savininkams. Be to, projekto aiškinamajame rašte yra pateikiama ir priešinga informacija – „Įstatymų projektuose numatytos nuostatos turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų atsisakymo, pirmumo teisės įsigyti besiribojančias miško valdas atsisakymo, nes nebeliks perteklinių administracinių procedūrų, kai pardavėjas norėdamas parduoti, o pirkėjas – pirkti miško valdą, visais atvejais privalėjo kreiptis į valstybės instituciją dėl pažymų gavimo ir atitinkamai kiekvieno miško valdos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas labai užsitęsdavo“. Atsižvelgiant į išdėstytą svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo atsisakoma pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, atitinka besiribojančių miško valdų savininkų interesus ir atliepia mišo valdų konsolidacijos poreikį.
38. Siekiant suderinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir Žemės įstatymo 30 straipsnio nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 – 5 dalyse vietoj Vyriausybės įgaliotos institucijos reikėtų nurodyti konkrečią instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą, kuri pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn.
39. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatas sprendimą pirkti ar atsisakyti pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą valstybės vardu priima Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, priėmęs“ (pritarus 38 pastabai, įrašytini žodžiai „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priėmęs“).
40. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nuostatas tuo atveju, jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar pakartotinis pranešimas būtų teikiamas tuomet, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas jau parduotas, ar tik ketinama jį parduoti. Jeigu ketinama parduoti, tai pagal projekto nuostatas teikiamas pirminis pranešimas. O tuo atveju, jeigu žemės sklypas jau yra parduotas, tai nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ir siekiant kokių tikslų būtų teikiamas pakartotinis pranešimas. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus. Be to, projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokios pasekmės galėtų kilti ir kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybės įgaliota institucija (pritarus 38 pastabai, Nacionalinės žemės tarnyba), nustačius, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant sąlygas, nurodytas pirminiame pranešime.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad vienose projekto nuostatose vartojama formuluotė „bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos sistema“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys), o kitose – „bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 7 dalies pirmasis sakinys). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti minėtų formuluočių vartojimą.
42. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškus nuostatos „Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų <...> galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas“ turinys (pavyzdžiui, nėra aišku kas ir kuo turi būti aprūpintas ir pan.). Siekiant išvengti skirtingo nuostatų interpretavimo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstytai keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatai.
43. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje po žodžių „negali viršyti penkerių metų vidutinių“ nereikėtų įrašyti žodžio „metinių“.
44. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalies antrajame sakinyje žodį „galima“ reikėtų perkelti po žodžio „jodinėti“.
45. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos priimti sprendimai uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške turi būti skelbiami viešai, pavyzdžiui, savivaldybės internetinėje svetainėje.
Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „(visoje ar teritorijos dalyje)“ įrašytini žodžiai „visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje“ (atsisakant dėstymo skliaustuose).
46. Siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžio „pagrindinius“ įrašytinas žodis „miško“.
47. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų konkrečiai nurodyti kokį prašymą (pavyzdžiui, prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją) turi pateikti privataus miško savininkas.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar už pagrindinių miško kirtimų ribojimą nustatyta kompensacija yra vienkartinė, ar tęstinio pobūdžio, pavyzdžiui, gali būti mokama kelis kartus, medžiams palaipsniui pasiekus, „priaugus“ tam tikrą brandumo lygį. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą.
49. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu iki privataus miško perleidimo jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, nepriklausomai nuo to, ar kompensacija išmokėta ar ne, teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui“. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu teisė į taikomas kompensacijas pereitų naujam privataus miško savininkui, jei senasis iki privataus miško perleidimo jau būtų pateikęs prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją ir ji būtų jam išmokėta. Projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant naujojo privataus miško savininko „teisės į kompensaciją“ turinį minėtu atveju.
50. Siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Prašymus skirti“ įrašytini žodžiai „Prašymus apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją“, o trečiajame sakinyje po žodžio „prašymą“ įrašytini žodžiai „apskaičiuoti ir“.
51. Tikslintina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nurodant subjektą, kurį privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo įleisti į jų valdomus žemės sklypus.
52. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nacionalinė miškų inventorizacija atliekama „šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu“, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad minėta inventorizacija atliekama „šalyje ar regione“. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nustatant kokiu mastu atliekama nacionalinė miškų inventorizacija.
53. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti miškų registro informacinės sistemos finansavimo lėšas, tačiau iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šiai sistemai finansuoti yra skiriamos valstybės biudžeto bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punktą minėtos valstybės biudžeto lėšos yra naudojamos miškų informacinėms sistemoms steigti, kurti, tvarkyti, prižiūrėti ir modernizuoti, tačiau iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, ar nuostata „miškų informacinės sistemos“ tavo turiniu apima ir nuostatą „miškų registro informacinė sistema“. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
54. Iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nėra aišku, koks subjektas pratęstų miškotvarkos projektų galiojimą. Projekto nuostatose reikėtų nurodyti tokį subjektą.
Be to, šioje projekto nuostatoje prieš žodį „pratęsiama“ įrašytini žodžiai „gali būti“.
55. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje po žodžio „zonoje“ reikėtų įrašyti žodžius „miškotvarkos projektus“.
56. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodyto Europos Sąjungos teisės akto pavadinime brauktinas žodis „Europos“.
57. Keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma reglamentuoti miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu, kai jo prašyme pateiktus duomenis Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į Licencijų informacinę sistemą. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu asmenų teisė verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu siejama su minėto asmens duomenų įrašymu į Licencijų informacinę sistemą, o ne licencijos išdavimu. Tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo 16 straipsnio dalyse yra reglamentuojamas licencijos galiojimo sustabdymas (16 straipsnio 4 dalis), tiekėjo licencijos galiojimo panaikinimas (16 straipsnio 6 ir 7 dalys). Pastebėtina ir tai, kad iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodoma, kad tiekėjo licencijos galiojimas panaikinamas siejamas dar ir su tiekėjo įrašymu į sąrašą, kuris niekur kitur keičiamame įstatyme nėra minimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatos turėtų būti sistemiškai derintinos tarpusavyje, nustatant ne tik tiekėjo licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo, bet ir jų išdavimo pagrindus.
58. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „šiai veiklai taikomas licencijų išdavimo modelis „D”. Projekto nuostata nėra aiški, todėl projekte reikėtų atskleisti tokio licencijų išdavimo modelio esmę.
59. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje pateiktame Europos Sąjungos teisės akto pavadinimo trumpinyje prieš skaičius „2019/2072“ įrašytina „(ES)“.
Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punktui.
60. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas šiame sakinyje nurodytas terminas (pavyzdžiui, nuo pranešimo gavimo dienos).
61. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį tiekėjui pranešama apie licencijos galiojimo sustabdymą.
62. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte reikėtų nurodyti kokios siuntos turimos omenyje (pavyzdžiui, dauginamosios medžiagos siuntos).
63. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūlomas nustatyti tiekėjo licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas „ilgiau kaip 3 metus nuo jo įrašymo į tiekėjų sąrašą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo” neturėtų būti dėstomas kaip atskiras licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, t. y. jo nesiejant su juridinio asmens likvidavimu ar reorganizavimu.
Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, koks tiekėjų sąrašas turimas omenyje. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „jo įrašymo į tiekėjų sąrašą“ nereikėtų įrašyti žodžių „jo duomenų įrašymo į Licencijų informacinę sistemą“.
64. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „atvejus“ įrašytinas žodis „pažeidimus“.
65. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje nėra aiškus nuostatos, „kitais atvejais“ turinys, nes neaišku, ar turimi omenyje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1, 3, ir 6 punktuose nustatyti atvejai, ar kokie kiti atvejai. Projekto nuostatos tikslintinos.
66. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „licencija“ įrašytinas žodis „nauja“.
67. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotose jiems patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios projekto nuostatos prieštarauja viena kitai, nes viena nuostata nustato, kad miškas veisiamas ne miško žemėje, o kita nuostata nustato, kad nurodyti subjektai mišką veisia jų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose. Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
68. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus neapželdintos arba medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės, žuvę želdiniai ir žėliniai ar žuvę medynai. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai galėtų kreiptis dėl leidimo pagrindiniams miško kirtimams dar nepasibaigus keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytiems terminams, t. y. kai dar nėra aišku, ar kirtavietės, žuvę želdiniai ar žėliniai bus apželdinti ar apžėlę, bet nėra suėjęs ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas šiai pareigai įvykdyti. Projekto nuostata turėtų būti tikslinama pašalinant šį neaiškumą.
69. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punkte po žodžių „I grupės miškuose“ nereikėtų įrašyti žodžių „visi miško kirtimai“, t. y. nustatyti, kad I grupės miškuose yra draudžiami visi miško kirtimai, išskyrus nurodytą išimtį.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punktui.
70. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nuostata „iš Vyriausybės įgaliotos institucijos gauti leidimą” keistina nuostata „gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą”.
71. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Natura 2000“ teritorijose“ įrašytina formuluotė „Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose“., o vietoj formuluotės „kultūros paveldo teritorija“ įrašytina formuluotė „kultūros paveldo objektų teritorija“.
Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai.
72. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra aiškus nuostatos „privataus miško savininko reikmėms“ turinys. Ši nuostata, taikant įstatymą, gali būti skirtingai aiškinama, pavyzdžiui, kaip asmeninės reikmės, namų ūkio reikmės, miško priežiūros reikmės ar kokios kitos reikmės. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų atskleisti šios nuostatos turinį.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui.
73. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje prieš žodį „valdose“ įrašytinas žodis „miško“.
74. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „įvykus kitiems pasikeitimams“ nereikėtų įrašyti žodžių „teisės aktus“.
75. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies 1 punkte yra minima aplinkos ministro nustatyta leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, o šio straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato leidimų kirsti mišką išdavimo, tikslinimo ir panaikinimo tvarką. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti formuluotes, apibūdinančias aplinkos ministro tvirtinamą tvarką.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai.
76. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „valdomuose miškuose“ įrašytini žodžiai „valdomoje valstybinėje miško žemėje“.
77. Pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatas nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ar kokybės vertinimo paslaugas galėtų teikti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar „kita organizacija”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios Lietuvos Respublikoje įsteigtos kitos organizacijos turimos omenyje. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.
78. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis bei Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtintu Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, tikslintina keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies formuluotė, dėstant ją taip: „Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir (arba) aukštąjį koleginį išsilavinimą, įgytą baigus studijas pagal miškininkystės studijų kryptį ir (arba) aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį“.
79. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad nepriklausomo medienos matuotojo (fizinio asmens – pastaba mūsų) kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepraėjo teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra neteistas. Pastebėtina, kad galiojantis Baudžiamasis kodeksas nenumato tokios draudžiamos veikos kaip nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimai. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos detalizuojant įstatymą ir jame nustatytą konkrečią veiką, kurią padarius fiziniam asmeniui kvalifikacijos atestatas būtų neišduodamas.
Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 2 punktui.
80. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje, 6 dalyje vietoj termino „valstybės narės“ įrašytinas pilnas terminas „Europos Sąjungos valstybės narės“, nes projekto nuostatose nėra įvestas šio termino trumpinys.
81. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostata „nuosprendžio įsigaliojimo“ keistina nuostata „nuosprendžio įsiteisėjimo“.
82. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „esminės įtakos“ įrašytini žodžiai „esminio poveikio“.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 daliai.
83. Tuo atveju, jeigu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje turimos omenyje miške paliktos šiukšlės ir atliekos, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.
84. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti, kokia tvarka būtų sudaroma šioje dalyje minima sanitarinės apsaugos ekspertų komisija.
85. Keičiamo įstatymo priedo 1 punkte brauktinas žodis „Europos“.
86. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį ir dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, t. y. vietoj skaičių „3-17“ įrašytini skaičiai „2-17“.
87. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „laisvasis miško kirtimas“ yra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 3 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, taip pat tikslintinas ir šioje dalyje išdėstytos sąvokos numeris.
88. Iš projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks subjektas miškus priskirtų atitinkamai miškų grupei. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų tokį subjektą nurodyti.
89. Projekto2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūlytume įrašyti žodį „naujoms“.
90. Projekto 2 straipsnio 18 dalies nuostatos nėra aiškios, nes pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį miškų grupių normatyvus ir miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką Vyriausybė turėtų patvirtinti iki 2028 m. rugsėjo 30 d., o Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šiais teisės aktais, turėtų patvirtinti miškų priskyrimo miškų grupėms planus iki 2026 m. gruodžio 31 d. (1 punktas), iki 2027 m. gruodžio 31 d. (2 punktas), t. y. nėra aišku, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama nurodytus veiksmus, turėtų vadovautis teisės aktais, kurie dar nebūtų patvirtinti. Projekto nuostatos tikslintinos.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt