LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUTELKTINIO FINANSAVIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2016-09-06 Nr. XIIP-4633
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant projekto sąvoką, nurodoma, kad tai „verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą, tenkinti parengtas ir sutelktinio finansavimo platformoje pristatytas projektas, kuriam įgyvendinti projekto savininkas siekia pritraukti sutelktinio finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kokioms „kitoms reikmėms“ tenkinti skirtas parengtasis projektas bei apibrėžti, ką reiškia projekto pristatymas platformoje.
2. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant projekto savininko sąvoką, nurodoma, jog tai „asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravęs veiklą, kurios poreikiams tenkinti siekia gauti sutelktinio finansavimo lėšų, ir kuris šiuo tikslu inicijuoja ir per sutelktinio finansavimo platformą pateikia projektą finansuotojams“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog projektas yra parengtas tenkinti „verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą“, todėl nėra aišku, kokią veiklą įregistruoti turi asmuo. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas.
3. Siūlytina suvienodinti projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamus žodžius „reikmėms“ – „poreikiams“, „pristatytas“ – „pateikia“ bei „pritraukti“ – „gauti“.
4. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiant sutelktinio finansavimo sąvoką nurodoma, kad tai yra finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projekto idėją savo lėšomis remia su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad finansavimo būdas įsigyjant parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises niekuo nesiskiria nuo tiesioginio investavimo į projekto savininką. Abejotina, ar piniginių reikalavimų pirkimas – pardavimas galėtų būti laikomas finansavimu savo esme. Be to, sąvokoje esantis žodis „idėją“ brauktinas kaip perteklinis.
5. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog sutelktinio finansavimo platformos operatorius administruoja sutelktinio finansavimo platformą, o šio straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog jis valdo šią platformą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas.
6. Remiantis projekto 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 8 dalį prieš žodžius „juridinis asmuo“ įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtas ir veikiantis“.
7. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovu laikomas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys. Siekiant tiesinio aiškumo, siūlytina įvardinti konkretų įstatymą, reglamentuojantį sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus teisinę formą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis projekto 2 straipsnio 8 dalimi, sutelktinio finansavimo platformos operatorius gali neturėti juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos tikslintinos.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kas turima omenyje, kai alternatyviai nurodoma, jog operatoriaus vadovu gali būti „priežiūros organo narys“. Nėra aišku kokias atvejais tokia alternatyva galėtų būti taikoma ir nuo kokių kriterijų priklauso tokios alternatyvos pasirinkimo galimybė. Pastebėtina, jog įstatyme negali būti alternatyvaus reguliavimo nenustatant vienos iš alternatyvų pasirinkimo atvejų ir kriterijų, nes priešingu atveju, reguliavimas prieštarautų teisės aiškumo principui.
8. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, jog finansuotojas gali suteikti projekto savininkui sutelktinio finansavimo lėšas „paskolos ar kita pinigine forma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kokia kitokia piniginė forma yra galima.
9. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „finansuotojas per vieną sutelktinio finansavimo platformą gali investuoti ne daugiau kaip 1000 eurų per 12 mėnesių laikotarpį“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „1000 eurų riba <...> vertintina kaip pakankamas saugiklis, leidžiantis sumažinti finansuotojų riziką dėl lėšų praradimo“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nevertėtų įtvirtinti nuostatos, keliose sutelktinio finansavimo platformose finansuotojas gali investuoti per 12 mėnesių laikotarpį.
Šioje projekto dalyje įtvirtinta nuostata, jog šis finansavimo sumos limitas netaikomas, jeigu sutelktinio finansavimo platformos operatoriui atlikus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą, nustatoma, jog šis sandoris finansuotojui yra priimtinas arba finansuotojas yra informuotasis investuotojas. Svarstytina, ar projekte nevertėtų įtvirtinti konkrečių sumų ir šiuo atveju. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas dėstyti atskira straipsnio dalimi.
10. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo rezultatai galioja vienus metus nuo finansuotojo informavimo apie rezultatus dienos visiems finansuotojo sudaromiems finansavimo sandoriams. Remiantis projekto 3 straipsnio 4 dalimi, finansuotojas sutelktinio finansavimo platformos operatoriui privalo pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su planuojamu sudaryti finansavimo sandoriu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, sutelktinio finansavimo platformos operatoriui kartą įvertinus informaciją, susijusią su konkretaus planuojamo sudaryti finansavimo sandorio priimtinumu, vertinimo rezultatai turės įtakos visiems kitiems finansuotojo sandoriams vienerių metų laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, kad finansuotojo patirtis ir kompetencija skirtingose finansavimo srityse gali būti skirtinga, siūlytina nuostatas tikslinti.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsnio 3 dalį, nurodant, kiek galioja finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo rezultatai finansavimo sandoriams dėl finansinių priemonių įsigijimo. Be to, iš diskutuojamos nuostatos nėra aišku, ar šie finansavimo sandoriai neturi būti vertinami.
11. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jeigu atlikus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą nustatoma, kad finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas <...> sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo nesuteikti galimybės sudaryti finansavimo sandorį per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą kitomis nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis“. Teikiamo reguliavimo turinys kvestionuotinas. Pastebėtina, jog nėra aišku kodėl pasirinktas draudimo metodas, galutinio sprendimo teisę dėl finansuotojo prisiimamos rizikos dydžio perkeliant sutelktinio finansavimo platformos operatoriui. Svarstytina, ar aptartame kontekste teikiamas reguliavimas neįsiterpia į sutarties laisvės principą, ir ar pagrįstai riboja šalių teisę spręsti dėl savo įsipareigojimų ir rizikos apimties.
Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti nustatyta, jog finansuotojas turėtų būti aiškiai įspėjamas, kad finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas, tačiau palikti galimybę finansuotojui pačiam priimti sprendimą dėl investavimo sumos ir pačiam prisiimti riziką dėl tokio sprendimo. Tam, kad tokiu atveju nenukentėtų ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus interesai, analogiškai galima būtų papildyti projekto 15 straipsnį nustatant, jog skelbiama informacija ir apie tai, kaip vykdomi įsipareigojimai tais atvejais, kai buvo nustatyta, jog finansavimo sandoris finansuotojui nėra priimtinas, tačiau finansuotojas pasirinko teisę investuoti daugiau nei rekomenduojama pagal limitą, nustatytą projekto 3 straipsnio 1 dalyje.
12. Projekto 3 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucija. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokias nuostatas priežiūros institucija turėtų detalizuoti šioje tvarkoje ir kokius kriterijus turėtų nustatyti, kuriais vadovautųsi operatoriai, priimdami sprendimą dėl finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis nuostatomis reguliuojami santykiai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis - sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus sprendimo priėmimas, remiantis finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarka, turės įtakos finansuotojo galimybėms finansuoti sandorius. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, kad su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose, siūlytina projekte nurodyti, kas konkrečiai minėtoje tvarkoje turėtų būti nustatyta.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsnio 6 dalį, nurodant kokiame dokumente turi būti detalizuojama finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimo tvarka. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 1 daliai, 7straipsnio 5 daliai, 9 straipsnio 2 daliai, 11 straipsnio 8 daliai, 16 straipsnio 2 daliai.
13. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto savininkas, kuris siekia per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti vieną ar kelis finansavimo sandorius, kurių bendra suma yra nuo 100 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, privalo parengti ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinį dokumentą, kuriame nurodoma informacija apie projekto savininką ir siūlomą sudaryti sandorį, ir finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo susipažinti. Priežiūros institucija detalizuoja informacinio dokumento turinį. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus informacinio dokumento pateikimo tvirtinti tikslas. Taip pat pažymėtina, kad neaišku, kokias nuostatas informacinio dokumento turiniui turėtų detalizuoti priežiūros institucija. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visais atvejais tvirtinti pateiktą informacinį dokumentą, ar priežiūros institucija nustatytų sąlygas, kuriomis remiantis operatorius turėtų teisę jį tvirtinti ar atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju šios nuostatos būtų tiesiogiai susijusios su projekto savininko teisėmis ir pareigomis – projekto savininko galimybe per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti finansavimo sandorius. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, kad su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose, siūlytina projekte nurodyti, kas konkrečiai informaciniame dokumente turėtų būti nustatyta.
Antra, nurodoma, jog projekto savininkas privalo parengti informacinį dokumentą ir „finansavimo sandorį ketinantiems sudaryti asmenims sudaryti galimybę su juo susipažinti“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turi būti sudaroma galimybė susipažinti su šiuo dokumentu.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kuo remiantis projekto savininkui, siekiančiam sudaryti sandorius, kurių bendra suma yra iki 100 tūkstančių arba virš 5 milijonų eurų, nėra pareigos finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinio dokumento.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.
14. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „kitais būdais“, nes jos turinys nėra aiškus.
15. Siūlytina papildyti projekto 4 straipsnio 3 dalį, nurodant, kas turėtų įvertinti visų projekto savininko viešai siūlomų tos pačios rūšies finansinių priemonių bendrą pardavimo sumą per 12 mėnesių laikotarpį. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl turi būti vertinamos tik tos pačios rūšies finansinių priemonių bendra pardavimo suma.
Be to, šioje dalyje taip pat numatyta, kad finansavimo sandorių dėl lėšų suteikimo paskolos ar kita pinigine forma suma skaičiuojama atskirai nuo finansinių priemonių finansavimo sandorių. Tačiau nėra nurodyta, ar šių finansavimo sandorių sumos yra sumuojamos. Projekto nuostatos tikslintinos.
16. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog projekto savininkas „<...> privalo projektui finansuoti skirti ne mažiau kaip 10 procentų nuosavų lėšų“. Nuostata pildytina, po žodžio „procentų“ įrašant formuluotę „finansavimo sandorio sumos iš“. Be to, siūlytina patikslinti, ar tos lėšos turi būti skiriamos viso projekto eigoje, ar prieš sudarant finansavimo sandorį jos turi būti pervedamos į atskirą sąskaitą, kas tikrins šio reikalavimo laikymosi ir pan.
17. Iš projekto 6 straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar teisę verstis sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla asmuo įgyja tą pačią dieną, kuomet priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, ar po įrašymo į minėtąjį sąrašą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.
18. Vadovaujantis projekto 2 straipsnio 11 dalimi, nustatančia valstybė narės apibrėžimą, kad tai yra Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė narė, siūlytina projekto 6 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „Europos Sąjungos“.
19. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar šis asmuo atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Naujai išrinktas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, jei jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, tuo atveju, jeigu šiomis nuostatomis siekiama, kad iki paskutinės esamo sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovo darbo dienos būtų gautas priežiūros institucijos pritarimas būsimo vadovo kandidatūrai, siūlytina projekte nurodyti terminus, kada sutelktinio finansavimo platformos operatorius turi pateikti informaciją ir per kiek laiko priežiūros institucija turi priimti sprendimą.
Antra, siūlytina projekte aptarti nuostatas, susijusias su laikino vadovo skyrimo galimybėmis ir skyrimo procedūromis, kuomet esamas sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovas atsistatydina, o priežiūros institucija nepritaria naujo vadovo kandidatūrai.
Trečia, projekto 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos priežiūros institucijos atsisakymo pritarti planuojamų rinkti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovų kandidatūroms sąlygos. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 8 straipsnio 4 ir 5 dalys, aiškiai nurodant, ar priežiūros institucija vertina dar tik planuojamų rinkti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovų kandidatūras, ar jau išrinkto sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovą.
20. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje nurodytinas terminas per kurį po priimto sprendimo dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą asmuo turi būti faktiškai įrašytas į šį sąrašą.
Be to, nurodytina kaip skaičiuojamas 30 dienų terminas, kai buvo paskirtas terminas trūkumams šalinti, nes neaišku, ar po trūkumų šalinimo vėl skiriamas naujas 30 dienų terminas. Taip pat lieka neaišku kiek kartų galima būtų šalinti trūkumus ir koks yra maksimalus sprendimo dėl įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą priėmimo terminas.
21. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti, jog priežiūros institucija raštu nurodo besikreipiančiam asmeniui pašalinti trūkumus ir (arba) pateikti papildomus dokumentus. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 dalies 2 punktui.
22. Projekto 12 straipsnis galimai turėtų būti papildytas nauja dalimi, nustatančia tam tikras teisines pasekmes asmeniui, kurį atsisakyta įrašyti į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, kad šis reguliavimas nebūtų savitikslis. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatytas tam tikras laikotarpis po atsisakymo įrašyti į šį sąrašą, kurio metu asmuo neturėtų teisės pakartotinai teikti dokumentus įrašymui į sąrašą ar kt. Toks reguliavimas užtikrintų, jog visi asmenys į savo teises ir pareigas žiūrėtų atsakingai ir nesukurtų papildomos administracinės naštos priežiūros institucijai, kai asmuo be jokių apribojimų su tais pačiais dokumentais galėtų kreiptis į priežiūros instituciją, o šiai iš naujo reikėtų vertinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentus.
23. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje esanti nuorodą „5 dalies 2 punkte“ keistina nuoroda „4 dalies 2 punkte“.
24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminą, per kurį turi būti įvertintas informacinis dokumentas ir priimamas sprendimas jį patvirtinti.
25. Projekto 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę įpareigoti sutelktinio finansavimo platformos operatorių nutraukti veiklą, galimai pažeidžiančią šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, kokiais terminais priežiūros institucija turėtų atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra susijusios su laikinu sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sustabdymui, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, siūlytina projekte nurodyti konkrečias sąlygas, nustatant tokio sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo pagrindus bei terminus.
26. Projekto 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad poveikio priemonės tais pačiais pagrindais gali būti taikomos ir sutelktinio finansavimo veiklą vykdantiems juridiniams asmenims arba kitose valstybėse narėse įsteigtiems asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso, neįrašytiems į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, valdantis sutelktinio finansavimo platformą. Kitose valstybėse narėse įsteigtas investicinių paslaugų teikėjas, jeigu investicinių paslaugų teikėjo licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, gali neturėti juridinio asmens statuso. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikomos poveikio priemonės sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, t.y. juridiniams asmenims arba kitose valstybėse narėse įsteigtiems asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
27. Projekto 24 straipsnyje apibrėžiami atvejai, kai gali būti taikoma viena iš projekto 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų poveikio priemonių, t.y. bauda. Analogiškas teisinis reguliavimas turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir dėl kitų projekto 22 straipsnio 1 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo atvejų ir kriterijų. Aptariamo reguliavimo nebuvimas netoleruotinas asmenų atsakomybės kontekste, nes kiekvienas asmuo turi tiksliai žinoti kokia atsakomybė jam gresia. Pažymėtina, jog ir Konstitucinio Teismo doktrinoje dėl sankcijų nustatymo asmenims ne kartą buvo deklaruota, jog visos sankcijos asmeniui ir jų taikymo atvejai turi būti nustatomos tik įstatymuose.
28. Atsižvelgiant į tai, kad visame projekte terminai skaičiuojami darbo dienomis (projekto 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys, 12 straipsnio 3, 7 dalys, 25 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalis), siūlytina patikslinti projekto 26 straipsnio 2 dalyje esančią formuluotę „40 dienų“ bei 3 dalyje esančią formuluotę „kitą dieną“, įvardinant kalendorines arba darbo dienas.
29. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje, derinant terminologiją su Civilinio proceso kodekso terminologija, derėtų aiškiai nustatyti, kad priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
30. Projekto 28 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, jog „šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei į teisės aktų priėmimo procedūras, įstatymo įsigaliojimo data koreguotina.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. justas.bakutis@lrs.lt
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene@lrs.lt
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt