LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 226
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 6 d. posėdį. (Gongas)
Gerbiami kolegos, lapkričio 2 dieną sukako 100 metų, kai Lietuvos moterims buvo suteikta pamatinė vertybė balsuoti ir aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. Šiandien mums gali atrodyti keista ir nesuprantama, kad dar visai neseniai Europoje egzistavo diskriminacinis draudimas moterims priimti politinius sprendimus. Turime suprasti, kokį stiprų ryžtą ir drąsą turėjo moterų judėjimas, iškovojęs teisinę lygybę. Jų vienybė ir solidarumas perkelia Lietuvą į kitą lygį. Gimė pažangi, atgimstanti Europos valstybė, rodanti pavyzdį kitoms demokratijos šalims – Prancūzijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Šveicarijai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, moterų vaidmuo politikoje stiprėjo, moterų parlamentarių skaičius nuosekliai augo. Labai svarbus šio proceso akcentas buvo tai, kad pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui 1920 metais pirmininkavo moteris kaip vyriausia tarp lygių Seimo narių – žymi Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė.
Moterų aktyvumas politikoje ir lyties diskriminacija vis dar išlieka probleminės diskusijos klausimai ir šiandieniniame pasaulyje. Lietuvos nacionalinėje teisėje yra reglamentuota visiška žmogaus teisių lygybė, vis dėlto praktikoje atliktos analizės rodo, kad egzistuoja ekonominė nelygybė. Turime aiškiai apibrėžti priežastis ir siekti, kad skirtumo tarp vyrų ir moterų uždarbio, atliekant tokį pat darbą, neliktų. Visi esame lygūs prieš visus, pirmiausia vieni prieš kitus. Didesnis moterų dalyvavimas politikoje ir lyčių diskriminacijos naikinimas turi išlikti mūsų prioritetu. Kovokime lygiai už lygias moterų ir vyrų teises! (Plojimai) Už moterų ir vyrų lygias teises paplokite, galima. (Plojimai)
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu paskelbti Seimo narės A. Armonaitės pareiškimą dėl pasitraukimo iš frakcijos. „Noriu informuoti, jog pasitraukiu iš Liberalų sąjūdžio frakcijos. Prašau manęs nebelaikyti frakcijos nare nuo šių metų lapkričio 6 dienos.“ (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, turiu prievolę informuoti, kad Prezidentė grąžino Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2266 ir 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2470. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, pagal Referendumo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą. Todėl informuojame, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2018 m. spalio 25 d. posėdyje įregistravo 21 Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomiems referendumams paskelbti.
Iniciatyvinė grupė siekia, pirma, pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę“; antra, papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Referendumu priimti įstatymai keičiami tik nauju referendumu.“
Pagal Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį iniciatyvinė grupė per šešis mėnesius nuo parašų rinkimo lapų išdavimo turi surinkti 300 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų. Iniciatyvinė grupė parašų rinkimo lapus Vyriausiajai rinkimų komisijai turės grąžinti 2019 m. balandžio 30 d. Pagal Referendumo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje paneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą.
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. lapkričio 6 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF*). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli kolegos, frakcijos vardu prašom išbraukti Savivaldybių tarybų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2585(3). Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, visiems akivaizdu, kad šiai valdančiajai daugumai laikinųjų tyrimo komisijų steigimo klausimai yra politiškai patys reikšmingiausi, dėl to aš frakcijos vardu siūlau juos įrašyti į pačią šio posėdžio pradžią, tuos klausimus, kurie dabar darbotvarkėje 1-17, 1-18 ir 1-19, atitinkamai, kad būtų 1-2, 1-3, 1-4, tai yra iš karto po darbotvarkės tvirtinimo. Ir spaudos daugiau iš ryto, ir tą reikšmingumą mes kažkaip akcentuotume tokiu būdu.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Kadangi buvo prašoma frakcijos vardu, turime apsispręsti dėl 1-2 klausimo – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2585 išbraukimo iš darbotvarkės. Pritariantys pasiūlymui… Pritariantys išbraukimui balsuoja už, pritariantys Seimo nario pasiūlymui frakcijos vardu balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 71, prieš – 33, susilaikė 17 Seimo narių. 1-2 klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas taip pat frakcijos vardu dėl klausimų 1-17, 1-18 ir 1-19, kad būtų perkleti į darbotvarkės pradžią. Seimo nariai, pritariantys šiam pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 57, prieš – 35, susilaikė 29, pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-2316(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-2316. Svarstymas. Pranešėjas – V. Bakas, NSGK.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, spalio 10 dieną komitetas svarstė projektą. Bendru sutarimu nutarta pritarti.
PIRMININKAS. Kitas pranešėjas (Užsienio reikalų komiteto išvada) – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų jokių nėra, nuomonių… Motyvai. J. Olekas – motyvai už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlau pritarti pateiktam nutarimo projektui, nors man atrodo, kad nėra labai ambicingos mūsų užduotys dalyvauti operacijose, nes anksčiau mes dalyvaudavome ir su didesnėmis pajėgomis. Tačiau žinodamas situaciją ir žinodamas tai, kad svarbu čia, Lietuvoje, kartu su mūsų NATO sąjungininkais dalyvauti įvairiose pratybose, manau, kad mūsų pateiktas dalyvavimas 2019 metais iki 520, 2020 metais – iki 670 iš tikrųjų galėtų tenkinti mūsų atstovavimą tarptautinėse operacijose. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, svarstymo stadija, kalba tik vienas už. Aš matau, kad V. Bakas yra užsirašęs kalbėti už. Ir nuomonės yra tik už. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 120 Seimo narių: 119 balsavo už, prieš – 1, susilaikiusių Seimo narių nebuvo.
Gerbiami kolegos, labai aiškiai einame prie sprendimo būdo. Gal galiu pasiūlyti ypatingą skubą dėl šio projekto priėmimo? (Balsai salėje) Girdžiu balsus „galima“. Ar pritariame bendru sutarimu ypatingai skubai? Pritarta. Ačiū.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
3 straipsnis – „Įsigaliojimas nuo 2019 metų sausio 1 dienos.“ Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš kviečiu balsuoti už, nes Lietuva tampa ne tik saugumo vartotoja, bet ir donorė. Mes įsitraukiame ten, kur yra svarbu ir mūsų partneriams, tik norėčiau galbūt tokią repliką dėl pono J. Oleko pastabos, kad neambicingas projektas. Noriu pasakyti, kad yra ambicingiausias visoje Lietuvos istorijoje projektas, ir jeigu pono J. Oleko frakcija dar nebūtų tokia veidmainiška ir pritartų gynybos finansavimo didinimui, pasirašytų partijų susitarimą, tai rodytų tą tikrąjį norą būti solidariems ir prisidėti prie saugumo situacijos, tiksliau, aplinkos kūrimo. Bet kai dabar mes kalbame apie tai, kad turi būti ambicingiau, o patys balsuojame prieš gynybos biudžeto didinimą, tai reikia labai aiškiai suprasti, kad tarptautinės operacijos taip pat kainuoja. Tai nėra nemokami dalykai. Valstybė jas turi finansuoti. Noriu pasveikinti, kad tokį sprendimą šiandien turime, ir pakviesti visus ir nuoširdžiai, ir nenuoširdžiai mąstančius žmones balsuoti už šį sprendimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gal aš daugiau noriu sureaguoti į gerbiamojo V. Bako pasisakymą ir noriu žiūrėti į gynybą daug plačiau – ne vien tik tankų, kariuomenės įsigijimas, tankų pirkimas. Prisiminkime galų gale ir 1940 metus, kada Lietuva buvo okupuota. Jei Lietuvoje gyvens daugiau kaip 20 % žemiau skurdo ribos žmonių, jie ieškos, kur geriau gyventi, ir tokios tautos nemylės, ir savo tėvynės. Tad žiūrėkime, skirkime socialinei apsaugai, stenkimės, kad visi žmonės mylėtų Lietuvą, neskurstų Lietuvoje. Investicijos į socialinę apsaugą tai yra investicijos taip pat ir į gynybą. Aš manau, kad mes neturime skirti daugiau lėšų gynybai negu senosios Europos Sąjungos šalys. Jeigu tokios šalys kaip Italija, Vokietija skirtų daugiau kaip 2 %, mes irgi galėtume skirti daugiau kaip 2 %. Mes turime būti solidarūs, negalime skirti mažiau, bet mūsų biudžetas… Jeigu ir visą savo biudžetą skirtume krašto apsaugai, tikrai vieni mes nuo Rusijos neapsigintume, čia turi būti solidarumas, o mes tą solidarumą jau esame pasiekę. Dabar raginkime kitas valstybes, ypač Vokietiją, kad ji pasiektų, 2 % skirtų gynybai, krašto apsaugai. Taigi „gynyba“ yra daug platesnė sąvoka, ne vien tik tankai.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš dar kartą noriu pakviesti balsuoti už ir noriu reaguoti į kolegos neteisybės, švelniai sakant, sakymą.
Lietuva siųsdavo daugiau karių į operacijas ir misijas net ir turėdama mažesnį finansavimą. Čia yra mūsų prioritetų klausimas, kaip mes norime atrodyti tarptautinėje arenoje, kaip mes norime vykdyti savo įsipareigojimus ir tikėtis, kad sąjungininkai taip pat dalyvaus pas mus. Čia nekalbama apie tai, kokio finansavimo, kad su tokiu finansavimu mes negalime daugiau dalyvauti.
Iš tikrųjų aš pritariu dalyvavimui tarptautinėse operacijose, tai labai svarbi mūsų saugumo dalis, kolektyvinio saugumo. Dalyvaudami patys, tikrai galime tikėtis, kad ir pas mus, kai reikės, atvyks mūsų sąjungininkai.
Kalbant apie finansavimą, mes esame įsipareigoję skirti 2 %. Socialdemokratų partija ir frakcija pasisako, kad būtų įvykdyti tarptautiniai įsipareigojimai. Tačiau man kartais kelia abejonių tie, kurie pasirašo, kad bus skiriama daugiau, o kai į Seimą atnešamas biudžetas, pasirodo, to daugiau nėra.
Žiūrėkime į saugumą plačiau, taip, kaip yra šių dienų hibridinėje aplinkoje, kad ne tik karine galia galėtume gintis, bet ir žmonių nusiteikimu gintis taip, kaip daro šių dienų Suomija, kai kalba apie visuotinį atsparumą ir gynybą, kai kiekvienas pilietis yra nusiteikęs ginti savo šalį tomis priemonėmis, kuriomis jis gali tai padaryti. Todėl kviečiu per daug nesiginčyti ir čia, salėje, nespręsti kokių nors asmeninių problemų, bet pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Kviečiu balsuoti ir priimti šį Seimo nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: visi 120 balsavo už. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2316(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, vienas iš kalbėjusiųjų šiandien švenčia jubiliejų ir aš norėčiau pasveikinti P. Gražulį. (Plojimai)
10.19 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2379(2) (svarstymas ir priėmimas)
Su šia gera nuotaika sprendžiame darbotvarkės 1-4 klausimą – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2379. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas. Svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Spalio 10 dieną komitetas svarstė įstatymo projektą. Jis susijęs su tam tikrais techniniais dalykais, bet jie svarbūs tiek dėl dalyvaujančių misijose karių saugumo, tiek tam, kad išvengtume diskusijų dėl tokio dalyvavimo teisėtumo. Tikrai kviesčiau pritarti. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių reikšti neužsirašė Seimo nariai… Diskutuoti neužsirašė. Pareikšti nuomonę už užsirašė du Seimo nariai. A. Anušauskas. Kviečiu.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra svarbus projektas, kadangi Lietuva atlieka ir daug svarbių mokomųjų misijų. Mūsų kariškiai atlieka tikrai svarbias misijas, tai ir Ukrainoje, ir kitose šalyse, todėl šis projektas padėtų jiems spręsti kai kurias iškylančias organizacines problemas, susijusias su jų tarnyba. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš nėra Seimo narių. Juozai Olekai, galėsite galbūt priėmimo stadijoje dar pakalbėti? Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 117 Seimo narių ir visi 117 balsavo už, todėl turiu pagrindo manyti, kad taip pat galėtume ir dėl šio projekto pasiūlyti ypatingą priėmimo skubą. Ar pritartumėte, kolegos, ypatingai skubai? Girdime tik pritariamuosius balsus.
Priėmimas. Yra du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Siūlau priimti bendru sutarimu. Priimta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Motyvai. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių Seimo narių išsakyti motyvus dėl viso.
Kviečiu balsuoti dėl projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai – visi 123 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2379) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1533(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1533. Svarstymas. Pranešėjas – NSGK pirmininkas V. Bakas. Kviečiu.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, rugsėjo 26 dieną komitetas svarstė įstatymo projektą. Bendru sutarimu nutarta pritarti su tam tikromis pataisomis.
PIRMININKAS. Ačiū. SRDK nuomonę pasakys Seimo narys J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas nepritarė šiai įstatymo pataisai dėl tokių motyvų. Tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis buvo aprūpinti ne tik krašto apsaugos sistemoje dirbantys ir tarnaujantys asmenys, bet ir kitų institucijų tarnautojai. Antra, krašto apsaugos sistemoje dalis karių nebuvo aprūpinti tarnybiniais butais dėl šių butų stokos, o kiti, laikydamiesi įstatymo nustatytų reikalavimų, išsikraustė iš tų butų ir įvykdė tą prievolę, kurią buvo numatęs įstatymas. Įstatymo projekte numatytai asmenų grupei – 20-čiai atsargos karių (toks skaičius buvo nurodytas aiškinamajame rašte) sudarius išskirtines lengvatines sąlygas ir suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, šiuos asmenis iškeldinus iš buvusių tarnybinių butų, kurie buvo perduoti valstybės įmonei Turto bankas ir įstatymo nustatyta tvarka parduodami viešojo aukciono būdu, būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas ir diskriminuojami asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali ir jau negalės pasinaudoti tokiomis pat sąlygomis, tie, kurie jau išsikėlė. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė tokiam iniciatorių pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė keturi Seimo nariai. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų sudėtingas klausimas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Vyriausybės argumentus išgirdome. Taip, prabėgus ketvirčiui amžiaus, spręsti tą butų klausimą tikrai yra sudėtinga, juolab kad tiems žmonėms (jų nėra labai didelis skaičius) tai yra labai jautrus klausimas. Tačiau jį reikia vienaip ar kitaip išspręsti. Svarstydami šį klausimą komitete mes iš tikrųjų labai detaliai, tiesiogiai kontaktavome su tais žmonėmis, kalbėjome su jais, tai yra dabar jau vyresnio amžiaus žmonės. Iš tikrųjų vienas iš argumentų, kuris buvo sakomas, kaip išspręsti šią problemą, siūloma jiems kokiais nors būdais išsipirkti tuos butus rinkos kaina, galbūt dalyvaujant tuose Turto banko skelbiamuose aukcionuose, bet atkreipiu dėmesį vis dėlto į vieną, aš manau, labai svarbų dalyką. Tie žmonės, kad ir darbingi, vis dėlto yra tokio amžiaus, kai bankai jiems neduoda apskritai jokių paskolų, juolab būstui įsigyti, paprastai skaičiuoja laiką, kuris liko iki pensinio amžiaus, tai dažniausiai būna penki, dešimt metų. Vilniuje įsigyti butą už 10 tūkst. ar 20 tūkst., kas gali būti pasiūlyta pagal tokį laikotarpį šiems žmonėms, iš tikrųjų neįmanoma. Anuo laiku, taip, jie gyveno tarnybiniuose butuose, taip, tuose butuose gyveno dar šimtai žmonių, tas klausimas iš esmės tuo laiku jau buvo išspręstas, tačiau liko porą dešimčių žmonių, kurie dėl įvairių aplinkybių liko gyventi tuose tarnybiniuose butuose, iš jų neišsikraustė.
Aš manyčiau, kad šis siūlomas įstatymo papildymas yra kompromisinis. Žinoma, galima kelti klausimą dėl anksčiau ten gyvenusių žmonių kokių nors pažeistų teisių, bet mes sprendžiame dabar čia esamą problemą, todėl aš kolegas kviesčiau pritarti šiam projektui, nepaisydamas išsakytų išlygų tiek ir Vyriausybės, tiek ir kitų komitetų.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Sysą. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, kai buvo pristatoma Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada, buvo labai didelis triukšmas šioje salėje, turbūt negirdėjote, ką pasakė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kodėl jis nepritarė šiam įstatymui? Jeigu mes gerbiam savo priimtus įstatymus, jeigu mes gerbiam tuos žmones, kurie vykdo įstatymus, mes negalime priimti tokio įstatymo, nes mes nubraukiame šimtų žmonių sąžiningą požiūrį į įstatymą. Jeigu įstatymų leidėjas liepia visiems kitiems išsikraustyti arba dalyvauti aukcione ir nusipirkti, ir tokių šimtai, ir jie tai padarė, o 20 nepadarė ir laukia, kol kas nors, Vytautas ar Algirdas, ar dar kas nors užregistruos įstatymo pataisą ir tokiu būdu padarys sau išlygą, mes griauname pagrindą, nes žmonės tikėjo, kad mes priėmėme teisingą įstatymą.
Kodėl jūs visi balsavote ir nesuteikėte tokios teisės urėdams? Jie irgi gyvena tarnybiniuose butuose. Visai neseniai visi nubalsavote ne. Tai kodėl karškis geresnis už urėdą? O kodėl kariškiai bus geresni už socialinius žmones, kuriuos iškėlėme, ir šiandien jie turi galimybę išsipirkti už rinkos kainą, ne už kokią sumažintą? O tokių žmonių yra labai daug.
Aš noriu priminti šiek tiek istorijos, nes čia visi praplaukė viršum. 2013 metais mes priėmėme įstatymą. Krašto apsauga visus butus atidavė savivaldai, įstaigoms, organizacijoms, nieko neliko, arba Turto fondui. Iš 458 apdovanotų krašto medaliu 74 buvo aprūpinti tarnybiniais butais, 47 išsikėlė, o kiti 20 liko ir mes atskirai dėl jų priimame įstatymą.
Kolegos, susiprotėkime, ką darome, nes tai yra precedentas kitiems kreiptis į teismą, kodėl jiems prieš metus reikėjo mokėti rinkos kainą, o šiandien nereikės, nes įstatymo leidėjas sugalvojo, kad šitie 20 yra patys geriausi. Tokių dalykų negalime daryti. Sako, jau liko tik penki. Nesvarbu, ar vienas, ar penki, sakau, čia yra pagarba tiems žmonėms, kurie vykdė įstatymus.
Noriu priminti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo išvadas ir doktriną. Dar 2006 metais Konstitucinis Teismas pasakė, kad žmogus, kuris apdovanotas valstybiniu apdovanojimu, neturi teisės reikalauti kokių nors materialinių išlygų, jis jau apdovanotas. Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai pasakyta tas pat, kad kariškiams būstas suteikiamas tik tarnybos metu. Po tarnybos jis neturi teisės į jokį būstą.
Aš ėjau į tribūną, nes pamačiau, kad jūs triukšmavote, kai kalbėjo J. Varkalys ir pasakė mūsų komiteto išadą. Mes turėsime kur kas daugiau problemų, jeigu priimsime šitą įstatymą, negu nepriėmę. Tikiu, kad žmonės, kurie išgirs šitą sprendimą, tikrai turės teisę eiti į teismą ir ginčyti lygiateisiškumo principą. Dar tokių įvairių butų, ypač socialinių, rajonuose yra labai daug. Socialinės pašalpos gavėjas sakys, aš gi dirbau Lietuvai, aš tarnavau, kodėl man dabar daroma kitokia išlyga negu šitiems žmonėms?
Todėl kreipiuosi į jus visus. Pabandykime susimąstyti, nedarykime išimčių, nes išimtys yra blogiausias dalykas, ką galime padaryti įstatymuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Gumuliauską. Ruošiasi J. Olekas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Man kažkaip labai keistai nuskambėjo prieš tai kalbėjusiojo žodžiai. Puikiai atsimenu tuos laikus, kada reikėjo ginti besikuriančią valstybę, kada nebuvo iš tikrųjų profesionalių karinių pajėgų. Ir tam, kad paimtų kažkokį dvivamzdį šautuvą ir eitų prieš modernią techniką, reikėjo ne tik drąsos, bet ir atsidavimo tėvynei. Tokių nebuvo daug.
Mes matome, ir dabar tokių tikrai nėra daug. Bet ką mes suteikiame? Kokį mes transliuojame jiems atsaką? Ačiū, patarnavote, o dabar viso gero. Ir išgirdus, kad tokių yra tik penkios šeimos, nesvarbu, kad jų nėra daug, juos nustumti, juos nustumti į nepasitikėjimą valstybe yra nežmoniška iš mūsų pusės. Tai, ką kalbėjo kolega A. Sysas, iš tikrųjų yra teisinės valstybės pagrindai, ir galima sutikti su tuo, bet vis dėlto tie žmonės kovėsi už tą valstybę, kad ji būtų teisinė, kovėsi nežinodami, kas bus rytoj. Jūs puikiai žinote, kad pavarčius KGB archyvus buvo matoma, kad faktiškai visus, net Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, buvo paruošta išvežti iš Lietuvos. O ką kalbėti apie tuos, kurie iš tikrųjų saugojo muitinės vagonėlius, kurie apskritai saugojo mūsų ramybę? Todėl aš siūlyčiau balsuoti už tą pataisą vien tam, kad iš nusipelniusių žmonių neatimtume paskutinio pasitikėjimo mūsų valstybe.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų jautrus klausimas. Ką tik prieš mane kalbėjęs gerbiamas A. Gumuliauskas palietė labai jautrią temą: ar tie, kurie saugojo muitinės vagonėlius, turi tokią teisę, kokią mes dabar bandome suteikti keletui žmonių? Ne, neturi. Štai kur yra visas paradoksas ir visa socialinė netiesa. Taip, žmonės, kurie atėjo tarnauti į Lietuvos kariuomenę iki pučo, padarė tam tikrą žygdarbį, pasiryžę ir apsisprendę su ginklu rankoje ginti. Bet tokių žmonių buvo kur kas daugiau, negu tų, kurie liko pažeisdami įstatymą gyventi tuose tarnybiniuose butuose ir iš jų nesikraustė.
Čia yra problema, kad didžioji dalis atėjusių tarnauti pagal galiojančius įstatymus baigė tarnybą, paliko tarnybinius butus ir išsikėlė gyventi pas vaikus, šeimas ar kur nors kitur. Ir tokių žmonių yra keletas šimtų. Ir štai mes turime žmones, kurie nepaklusę įstatymui pasiliko gyventi, ir mes sprendžiame klausimą būtent tokiu būdu. Man atrodo, atsižvelgiant į tų žmonių amžių ir situaciją, reikėtų surasti kitą būdą, kuris buvo padarytas krašto apsaugos sistemai perduodant butus Turto fondui, kad tie žmonės, kurie ten gyvena, tuos butus ir įsigytų. Taip būtų išspręstos ir tų asmenų problemos, ir išsaugotas teisingumas arba visų lygiateisiškumas pagal įstatymą. Todėl aš manau, kad šio įstatymo sprendimo variantas nėra tinkamas, nes jeigu žiūrėtume tai, ką gali pati krašto apsaugos sistema, tai ji galėtų priglausti tuos žmones, bet čia mes įteisiname saugiklį – tą pačią apskritį. Toje pačioje apskrityje krašto apsaugos sistema neturi butų arba neturi gyvenamojo ploto, kuriame galima prisiglausti. Jeigu yra keletas žmonių, dėl kurių nėra kitokių galimybių, jie galėtų būti priglausti laikinosiose krašto apsaugos sistemos gyvenamosiose patalpose. Todėl manau, kad šį įstatymo variantą reikėtų tobulinti ir tokio varianto, koks yra pateiktas, nepriimti.
PIRMININKAS. Pasiūlymas buvo vienas – tik iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir nepritarta šiam įstatymo projektui.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, štai paklausiau šitų dviejų kolegų pasisakymų ir „Vikipedijoje“ pažiūrėjau, ką šie du ponai veikė 1991 metais iki pučo, kai tie savanoriai kariai rizikavo savo gyvybe, rizikavo savo laisve, nes jeigu nebūtų buvusi iškovota nepriklausomybė, jie sėdėtų kalėjime. O šie du ponai – A. Sysas ir J. Olekas – jaukiai sėdėjo profsąjungų pirmininkų kėdėse ir parceliavo dešimtimis milijonų įvertintą valstybės perduotą turtą ir, tiesą sakant, ar būtų pasisekusi nepriklausomybė, ar ne, šitie du ponai sėdėtų ir šiandien iki šiol tose minkštose kėdėse.
Tiesą sakant, aš noriu visiems pasakyti – mes sprendžiame dilemą, ar žmonės, kurie pirmieji iki pučo ėjo ginti nepriklausomos Lietuvos, šiandien bus išmesti į gatvę, ar nebus? Aš suprantu teisinės valstybės… Aš kalbu apie lygiateisiškumo principą, bet ar tokia situacija, jeigu šitie žmonės būtų išmesti gyventi į palapines, atitiktų teisinės valstybės principą, ar mes nediskredituotume savo istorijos ir savo žmonių nesumenkintume, ir nepadidintume nepasitikėjimo, kad kovoti dėl idealų yra tiesiog pavojinga?
Aš kviečiu, kolegos, išsiblaivykite tie, kurie dar čia diskutuoja, ar mesti į gatvę, ar nemesti, atraskite savyje jėgų ir bent įvertinkite tuos žmones, kurie gynė ir šitą Seimą, ir valstybę tuo metu, kai kai kas labai sėkmingai šiltai sėdėjo šiltose partinėse arba profsąjunginėse kėdėse.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Malonu girdėti iš buvusio profsąjungiečio komplimentus, nes jis irgi sėdėjo minkštoje kėdėje. Aš matau, kad Vytautas niekada… jam trūksta argumentų, tada jis eina į fizionomiją, į asmeniškumus. Vieną kartą jau Etikos ir procedūrų komisija jums pasakė, kad jūs pažeidžiate etiką. Jeigu jūs nesiliausite, aš turėsiu teisę kreiptis į teismą. Aš matau, kad jūs nesuvokiate, kada ką reikia kalbėti.
O dabar į temą. Mes visi davėme priesaiką laikytis įstatymų ir Konstitucijos. Noriu pasakyti, kad tai buvo įstatymo nuostata žmonėms elgtis vienaip ar kitaip. Dabar jūs sakote, o kam laikytis įstatymų? Mes siunčiame signalą visiems piliečiams – va šiandien jūs priimsite naujus įstatymus, nesilaikykime jų, o kam laikytis, ateis koks nors ponas Vytautas ir padarys pataisą po 20 metų, kad įstatymų laikytis nereikia, nes Vytautas rūpinasi žmonėmis, o visi kiti sėdi šiltose vietose. Tokiu principu mes tikrai sukursime didelę demokratiją. Na, atsikvošėkite, jūs gi – dauguma, Vyriausybė nepritaria šitam įstatymo projektui, nes supranta, kad tai yra Pandoros skrynia, tai ne vienetinis atvejis, tokių atvejų pasipils labai daug, nes tokiuose butuose gyvena ne tik kariškiai.
Jeigu mes skaitome Konstitucijoje apie lygiateisiškumą, tai visi žmonės prieš įstatymą lygūs. Kodėl vienas, gyvenantis bute, turi aukciono principu išsipirkti, o kitas ne? Paaiškinkite man, jūs juk teisininkas. Nuo čia viskas ir prasideda. Kai man reikia, aš galiu laikytis įstatymų, kai man nereikia, aš galiu nesilaikyti, nes aš esu komiteto primininkas. Na, ponai, toli nueisime, demokratijos po tokių sprendimų Lietuvoje liks tikrai mažiau, nes visi galės nesilaikyti įstatymų. Todėl aš agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Abiem nuomonėmis buvo kviesta atsikvošėti, tai kviečiu dabar balsuoti.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 66, prieš – 4, susilaikė 34. Po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 1-5 klausimas.
Replika po balsavimo – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu savo jaunajam kolegai V. Bakui pasakyti, kad prieš pučą ir pučo metu aš tiesiog gydžiau sužeistus žmones ir teikiau jiems pagalbą. Tai jeigu kur nors, tamsta, šiltai sėdėjote, tai papasakokite apie save, o nebandykite kitų apdergti purvais ir po to iš to pelnytis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Bakas buvo paminėtas.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų maža to, kad šitie žmonės tiesiog tuo laikmečiu neturėjo galimybių pralaimėti, priešingai nei tie, kurie gynė valstybę, noriu pasakyti, dar ir šiandien Seimą klaidina, nes niekas šitų butų valstybėje neatiduoda. Mes viso labo įstatymu draudžiame iškeldinti žmones, kurie buvo pirmieji savanoriai, jeigu jiems nesuteikiamas kitas lygiavertis būstas. Taškas! Priešingai, negu, pavyzdžiui, buvo istorijoje pavyzdžių, kai už balsą buvo duodami sklypai, mašinos, privilegijos ir panašiai.
Kolegos, nereikia skaldyti visuomenės. Bent pasiskaitykite, už ką balsuojate, pone Sysai. Pasiskaitykite projektus.
PIRMININKAS. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Manęs turbūt niekas neapkaltins kokiu nors prielankumu J. Olekui, bet kai šitaip neatsakingai yra įžeidinėjami žmonės… Kas ne kas, bet J. Olekas iš tikrųjų (aš esu liudininkė tų laikų) dirbo, kiek galėjo, kad gelbėtų žmones, ir buvo Lietuvos pusėje 1991 metais. Todėl tie asmeniškumai ir skaldymai yra ne iš tų, kurie sako, kad visiems reikia galvoti apie atlygį, o ne tik penkiems žmonėms, kurių vienas gauna tūkstančio eurų pensiją… ir kurių dalis iš tikrųjų gyvena, jų vaikai ir anūkai, tuose butuose. Taigi čia daug gilesnė problema ir kelti tų laikų kovą kaip priedangą tam, kad kas nors gautų, dabar pasinaudotų šiuo įstatymu, man atrodo, yra labai negarbinga. Siūlau tikrai nebeskaldyti Lietuvos.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau V. Bakui, į kurį kartais pasižiūriu ir galvoju – gal žmogus pasitaisė nuo to „ekspertai.eu“ laikotarpio. Pasirodo, nė kiek. Vėl lenda „ekspertai.eu“ retorika ir idėjos.
10.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 64, 99, 108, 109, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171, 218, 426, 505, 546, 589, 599, 610, 613, 665 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 491, 2091 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2207(2)ES (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2207. Svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys S. Šedbaras. Kviečiu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra du dideli projektai, sujungti į vieną. Dalis normų yra Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas į mūsų nacionalinę teisę. Šį projektą komitetas svarstė du kartus. 2018 m. birželio 13 d. visi 9 komiteto nariai buvo už. Taip pat buvo gauta papildomų pasiūlymų ir komitetas rugsėjo 19 dieną tuos pasiūlymus svarstė. Išvada, kuri dabar jums pateikta: irgi priimta visų 8 dalyvavusiųjų balsais.
PIRMININKAS. Prašau likti tribūnoje. Yra du Seimo nario A. Anušausko pasiūlymai. Manau, kad pritariančių 10 visada bus, kad būtų svarstomi pasiūlymai. Prašau A. Anušauską pristatyti pirmąjį.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Čia apie kuriuos pasiūlymus, dėl kurio straipsnio mes svarstome?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gal teikėjas sutinka su komitetu? Vienam yra iš dalies pritarta, kitas…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia dėl muitinių?
PIRMININKAS. Dėl 32 straipsnio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl 42.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu iš dalies, sutinku.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vienam – iš dalies, kitam nepritarta, tačiau išklausius institucijų pasiūlymus, kad užtenka dispozicijos. O vienam yra iš dalies. Faktiškai pakoreguotas tekstas, sankcija palikta ta pati. Jūsų siūloma.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tada tvarka. Sutinku.
PIRMININKAS. Pirmajam komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pirmajam pritarė iš dalies, antrajam nepritarė. Ten buvo dėl dispozicijos patikslinimo, bet institucijos mano, kad to nereikia daryti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Autorius sutinka su komiteto pataisymais? Dėkoju pranešėjui.
Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, balsuoja už.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
10.50 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2450(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2450. Svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys A. Anušauskas. Atsiprašau, A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki! Spalio 24 dieną komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto nuomonę pasakys Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą ir pritarė. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė.
Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Kadangi nėra prieštaringų nuomonių, gal galiu siūlyti ypatingą skubą? Ar pritartumėte ypatingai skubai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Trys straipsniai. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis – įstatymas įsigalioja nuo gruodžio 3 dienos. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už, prieš? Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2450) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2292(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2292. Svarstymas. Pranešėja – Seimo narė R. Miliūtė. (Balsai salėje) Nėra. Kas iš Ekonomikos komiteto? Z. Jedinskis. Prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ekonomikos komitetas svarstė Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys A. Vinkus. Kviečiu.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, kalbant apie naują Produktų saugos įstatymo projektą, sveikintina yra tai, kad iškelti tikslai šiuose projektuose susiję su geresne vartotojų apsauga.
Be to, jo nuostatos priderinamos prie Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų reikalavimų. Mano galva, siūlomame įstatymo projekte tobuliau ir konkrečiau paskirstomos prievolės visiems tiekimo ir platinimo procese dalyvaujantiems vykdytojams, gamintojams, paslaugos teikėjams, importuotojams, platintojams ir kitiems. Kaip rodo praktika, dabar galiojanti baudų sistema ne visada užkerta kelią tolesniems pažeidimams, nes subjektai, sumokėję baudas, toliau daro pakartotinius pažeidimus, todėl pritariu siūlomai baudų sugriežtinimo sistemai. Be to, siekdami užtikrinti rinkos priežiūros veiksmingumą, siūlome atsakomybę už įstatymo nuostatų pažeidimus susieti su faktu, kai dėl tokio pažeidimo atsirado sunkių padarinių.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepakankamą teisinio reguliavimo poveikį dabartiniu metu lemia ir tai, kad kai kurios teisinės nuostatos yra suformuluotos ne įstatymu, o žemesnio lygio teisės aktais. Siūlomas jų perkėlimas į įstatymo lygmenį, be jokios abejonės, duos pozityvų poslinkį produktų apsaugai gerinti ir stiprinti. Taigi laikau, kad siūlomas teisinio reguliavimo tobulinimas produktų saugos rinkoje yra pozityvus mūsų teisėtvarkos žingsnis, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų po svarstymo užsirašė Seimo narys A. Vinkus. Bet tikriausiai jau pasakėte nuomonę? Ačiū. Dėkoju Seimo nariui ir kviečiu po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.57 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2355(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2355. Svarstymas. Pranešėjas – A. Sysas. Kas galėtų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pristatyti? A. Dumbrava, kviečiame.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiami kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą ir priėmė sprendimą pritarti šiam įstatymo projektui, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Visi balsavo bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Nuomonės už ir prieš pareikšti taip pat neužsirašė. Kviečiu bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ačiū, pritarta.
10.58 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1286(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1286. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto narys P. Nevulis.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas spalio 10 dieną svarstė šį klausimą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Atsiprašau. Kviečiu K. Starkevičių pareikšti Kaimo reikalų komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų rugsėjo 26 dieną atmetė Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G. Kindurį išsakyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1286 ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės pastabas ir komiteto pasiūlymus. O komiteto pasiūlymas buvo tik vienas – patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo taikymo nuostatas, nustatant, kad pradėti rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai ir nebaigti iki įstatymo įsigaliojimo būtų perduodami savivaldybės administracijai, kad jie būtų baigiami rengti ir tvirtinami pagal naujai galiojantį teisinį reguliavimą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną P. Nevulį dėl pataisos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė pataisą. Jūsų komiteto nuomonė. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė yra nepritarti.
P. NEVULIS (LVŽSF). Mūsų – nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turime tą išvadą. Nuomonės dėl pasiūlymo. Nuomonė prieš – A. Skardžius. A. Skardžius, nuomonė prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš dėl viso.
PIRMININKAS. Dėl viso? Dėl viso.
G. Kindurys už pasiūlymą, taip?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, čia kur Savivaldybių komiteto.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo, taip. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Mūsų nuomonė, kad ir įstatymo projektas buvo teiktas ta intencija, kad ne tik nebūtų dubliuojama NŽT rengimo ir tikrinimo funkcija, kad savivaldybė rengtų, NŽT tikrintų, bet ir ta intencija turbūt, kad yra užvilkinami kai kurie projektai ar keletą, ar net virš 10 metų. Ir todėl tikslinga būtų įstatymui įsigaliojus nebaigtus rengti projektus atiduoti savivaldybės administracijai tikintis, kad tie projektai galų gale būtų užbaigti. Todėl siūlyčiau pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
PIRMININKAS. Daugiau pareikšti nuomones neužsirašė Seimo narių. Turime apsispręsti balsuodami dėl šio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo, kurį ką tik pristatė G. Kindurys.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 9. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui pritarta.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Dėl motyvų užsirašė Seimo narys A. Skardžius. Motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. Kalbant apie šį įstatymą, jis yra susijęs su kitu įstatymu Nr. XIIIP-1287, kur pagrindinis komitetas buvo Kaimo reikalų komitetas, ir jis pasiūlė atmesti. Gerbiamas Pirmininke, jis bus svarstomas kartu ir dabar vieno įstatymo nuostatos prieštaraus kito įstatymo nuostatoms. Šiuo atveju reikėjo paskirti Kaimo reikalų komitetą arba Aplinkos apsaugos komitetą dėl abiejų įstatymų kaip pagrindinį. Todėl mes turėsime kuriozinę situaciją, nekalbu apie patį įstatymo turinį, bet tai yra susiję įstatymai. Todėl aš užsirašiau kalbėti prieš, atkreipdamas jūsų dėmesį į tą paradoksalią situaciją.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiesiog noriu paaiškinti kolegai, kad išties kitu klausimu mes vėlgi siūlysime nepritarti ir sujungti šiuos abu klausimus, nes lyg ir buvo mintis, kad jie būtų svarstomi kartu ir suderinti, kad nebūtų priešpriešos ir kolizijų dėl priešingai galiojančių nuostatų. Todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo su priimtu pasiūlymu. Kas už tokį projektą, balsuoja už.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
11.07 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1287 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Žemės įstatymo 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1287. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto narys K. Starkevičius. Svarstymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų rugsėjo 26 dieną nusprendė atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomones bei pastabas. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra tinkamas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Siūlau atmesti įstatymo projektą po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, šito įstatymo projekto atsiradimo pradžia yra ne kur kitur, o Aplinkos apsaugos ministerijoje, nes būtent ten atsirado pastabų, kad pernelyg daug galių yra suteikta Nacionalinei žemės tarnybai: ji pati priima sprendimus ir pati kontroliuoja. Man įdomu dabar stebėti, kaip vyko procesas, ir matyti tai, kad tie, kurie nenori paleisti savo įtakos dėl Nacionalinės žemės tarnybos, padarė viską, kad nieko nekeistų. Faktas yra toks, kad jeigu kalbėtume apie savivaldybes, jos jau turi pakankamai kompetencijų vykdyti tam tikrą priežiūrą, bet sutelkimas tų galių Nacionalinėje žemės tarnyboje rodo, kad pati žemė buvo ir liko faktiškai politinio intereso objektu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame dėl projekto svarstymo stadijoje… Balsuojame dėl komiteto išvados atmesti. Pritariantieji komiteto išvadai balsuoja už.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 46, prieš – 34, susilaikė 25. Atmetimui nepritarta. Turime paskirti kitą komitetą. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūlau Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
11.11 val.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2375GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2375. Pranešėjas – A. Molis, Respublikos Prezidento patarėjas. Pateikimas.
A. MOLIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. spalio 24 d. dekretą, kuriuo Seimui yra grąžinamas pakartotinai svarstyti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė siūlo Seimui taisyti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę. Prezidentės nuomone, būtina paisyti konstitucinio principo kurti tik aiškų teisinį reguliavimą ir kartu naikinti įstatymo interpretavimo galimybes bei neleisti interesų grupėms jomis piktnaudžiauti. Teisinių kliūčių įgyvendinti metropoliteno projektą nėra ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos koncesijos įstatymą, tačiau, esant politiniam apsisprendimui metropoliteno įgyvendinimą reglamentuoti atskiru įstatymu, būtina užtikrinti, kad naujas teisinis reguliavimas neiškreiptų galiojančios teisės normų sistemos. Be to, reikia užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, kad tarp siūlomų ir galiojančių teisės normų nebūtų jokių prieštaravimų. Kitaip tariant, kad būtų aišku, kas atsakingas už metropoliteno projekto įgyvendinimą ir kokiais būdais projektas gali būti vykdomas.
Aiškinamajame rašte Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo poreikis aiškinamas siekiu paskatinti savivaldybes kurti naują miesto transporto sistemą, todėl Prezidentė siūlo įstatyme tikslinti sprendimus dėl metro vienareikšmiškai priskiriant vietos savivaldos kompetencijai. Tuo tikslu yra siūlomi šie pakeitimai.
Pirma. Metro įvardinti kaip keleivinį bėginį transportą, o ne geležinkelių transportą. Tai priartintų įstatymą prie dabar galiojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų. Be to, taptų aišku, kad dėl metro poreikio infrastruktūros objektų statybos sprendžia savivaldybės. Būtent jos sudarytų viešųjų paslaugų sutartis bei užtikrintų šių paslaugų teikimą. Geležinkelių atveju tai būtų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencija, nes taip nurodo Geležinkelių transporto kodeksas.
Antra. Būtina aiškiai įvardinti, kad ir esminį sprendimą dėl to, ar pradėti metropoliteno projektą, priima savivaldybė. Tai ji darytų atsakingai įvertinusi konkretų investicijų projektą su aiškiu veiksmų planu, sąnaudų ir naudos analize ir kitomis sudėtinėmis projekto dalimis. Taptų aišku, kad tokiu atveju jai tenka ir su projekto įgyvendinimu, koncesijos suteikimu, nuostolių dengimu bei lengvatų kompensavimu susiję įsipareigojimai.
Šiame kontekste verta pasakyti, jog metro statybos projektai yra brangūs ir rizikingi, ypač vertinant atsipirkimo galimybes. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ dar 2014 metais atlikta analizė rodo, kad Londone, Helsinkyje, Amsterdame, Vašingtone metro projektai iššūkiu tapo dėl išsipūtusių sąnaudų, kurias lėmė vėlavimai, smegduobės, archeologiniai radiniai, netgi galimai korupcinio pobūdžio problemos. Prancūzijoje, Reno mieste, parduoti bilietai padengė tik 24 % viso reikalingo veiklos finansavimo. Kita dalis vežimo nuostolių kompensuojama iš savivaldybės biudžeto. Tai yra ne išimtis, o taisyklė, faktiškai visur pasaulyje viešasis keleivinis transportas yra dotuojamas.
Svarbu žinoti ir tai, kad reikšminga kapitalo investicijų suma, kurią savivaldybės galimai skolintųsi metropoliteno projektui įgyvendinti, įskaitant eksploatavimą, gali turėti neigiamos įtakos tiek savivaldybių, tiek valstybės galimybėms skolintis kitoms jautrioms sritims, todėl nors savivaldybės, aišku, yra laisvos priimti sprendimus dėl savo biudžeto naudojimo, dėl išvardytų priežasčių įstatyme turi būti įtvirtintos nuostatos, kurios įpareigotų savivaldybes atsakingai spręsti dėl dalyvavimo visuose pasirengimo ir projekto įgyvendinimo etapuose. Priešingai, įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje kol kas nurodyta, jog tik dėl dalyvavimo metropoliteno projekte būdo savivaldybės priima sprendimą, įvertinusios savo finansines galimybes. Prezidentės nuomone, atsakingai spręsti savivaldybės privalo ir dėl kitų su projektu susijusių aspektų, ne tik dėl būdo.
Trečia. Prezidentė siūlo naikinti šiuo metu įstatyme esančius prieštaravimus dėl koncesijos įgyvendinimo. Įstatymo 5 straipsnyje yra išvardyti trys konkretūs metropoliteno projekto įgyvendinimo būdai, tačiau įstatymo 7 straipsnyje atsiranda 5 straipsnio 1 dalyje neminėtas, tai yra dar vienas institucinės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdas. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl projekto įgyvendinimo būdų sąrašo baigtinumo, o tai gali turėti rimtų pasekmių pasirinkto būdo teisėtumui, todėl įstatymo nuostatos šiuo aspektu turi būti koreguojamos.
Ketvirta. Pakeitimais savivaldybėms siūloma suteikti realią įtaką priimant esminius sprendimus. Tuo tikslu reikėtų netaikyti išimties dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo. Pagal minėtą įstatymą valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau nei 50 % balsų. Kol kas Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme siūloma numatyti išimtį ir minėtos mažiausiai 50 % balsų taisyklės netaikyti. Kitaip tariant, savivaldybė investuotų, organizuotų statybas, prisiimtų kitus įsipareigojimus, bet gali ir neturėti poveikio svertų esminiams sprendimams dėl projekto įgyvendinimo. Pavyzdžiui, negalėtų efektyviai reikalauti, kad projekto bendrovės turtas būtų valdomas įstatymų numatytais efektyvumo, racionalumo principais.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą vertino du kartus ir abu kartus pažymėjo, jog siūlymas netaikyti įstatymo numatytos mažiausiai 50 % balsų taisyklės sukuria riziką dėl korupcijos pasireiškimo, todėl Prezidentė siūlo numatytos išimties atsisakyti.
Penkta. Prezidentė siūlo sudaryti sąlygas parengti ir priimti įstatymui įsigalioti reikalingų susijusių teisės aktų pakeitimus, todėl siūloma nukelti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2020 m. sausio 1 d.
Dėkoju gerbiamiems Seimo nariams už dėmesį, esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau šiek tiek pasitikslinti. Jūs paminėjote Londono, Paryžiaus metro pavyzdžius, ten buvo susidurta su problemomis įgyvendinant ir finansiniais iššūkiais, bet ar jūs įsivaizduojate tuos miestus realiai be metro funkcionuojančius ir ar iššūkiai reiškia tai, jog tiems miestams derėjo atsisakyti ar neįgyvendinti metro projektų? Aš pats nesu didelis metro Lietuvoje fanas, bet kai matome tokias spūstis, visos alternatyvos – iš esmės važiuoti tais pačiais keliais ir vienintelis metro galėtų iš esmės spręsti.
Dabar puikiai suprantame, kad metro yra reikšmingas finansinis įsipareigojimas ir tikrai ne savivaldybės nosiai įgyvendinti tokį projektą. Gal galite patikslinti prezidentūros poziciją, ar prezidentūra, sakydama, kad tai yra savivaldybės reikalas ir tik savivaldybės gali ir turi įgyvendinti, realiai sako, kad metro yra nereikalingas Lietuvoje, nes mes puikiai suprantame, kad savivaldybė atskirai tokio projekto be Vyriausybės, be Europos Sąjungos lėšų neįgyvendins?
A. MOLIS. Labai dėkoju už klausimą. Jisai yra sudėtinis. Galbūt aš irgi norėčiau paminėti keletą aspektų.
Visų pirma, jeigu kalbame apie didžiuosius miestus, kuriuos ir aš paminėjau, ir jūs paminėjote, be abejo, tuose miestuose, apie kuriuos mes kalbame, sunku būtų įsivaizduoti viešąjį keleivinį transportą be tokio transporto, be metro. Galbūt vienas dalykas, kad miestai Lietuvoje yra šiek tiek kiti. Jeigu mes pažiūrėtume analizes, atliktas mūsų tarnybų, pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“, tai ten irgi sakoma, kad greičiausiai mūsų keleivių srautai vis dėlto būtų šiek tiek per maži.
Bet netgi ne tai svarbiausia. Apie ką mes šnekame, tai visų pirma šnekame apie tai, kad sprendimai dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo turi būti priimami atsakingai ir visose stadijose įvertinus finansines savivaldybės galimybes. Kol kas iš įstatymo projekto, iš priimto įstatymo iš tikrųjų to nematyti, nes atsakingai įvertinti finansines galimybes įstatymas įpareigoja sprendžiant tik dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo. Sprendžiant iš esmės, tai reikia metropoliteno projekto ar ne, kol kas įstatymo projekte nereikalaujama atsakingai įvertinti finansinių galimybių. Tai čia tas aspektas.
Kitas dalykas, ką irgi norėjau paminėti, tai dėl savivaldybių vaidmens. Šiuo atveju iš tikrųjų kyla toks kaip ir teisinis neaiškumas, tai kam vis dėlto tenka atsakomybė. Šiuo atveju ne Prezidentė sako, kad tai yra būtinai savivaldybės projektas, mes kalbame apie tai, kad iš įstatymo tampa ne visai aišku. Viena vertus, yra sakoma, kad tai yra savivaldybės įgyvendinamas projektas. Tai būtų natūralu, kadangi kalbame apie viešąjį keleivinį transportą, kuris paprastai ir yra savivaldybės atsakomybė, kad savivaldybės priima sprendimus dėl sutarčių sudarymo, dėl nuostolių kompensavimo ir taip toliau.
Jeigu mes pažiūrėtume į tai, kaip yra formuluojamas metropolitenas, turiu galvoje apibrėžiamas, tai jis yra apibrėžiamas kaip geležinkelių transportas. Ten galioja kitos taisyklės. Ir čia mes kalbame apie tam tikrą teisinį neaiškumą, tai kas vis dėlto yra atsakingas. Jeigu pažiūrėtume aiškinamuosius raštus, kurie buvo teikiami ir Seimui, tai tenai patys įstatymų iniciatoriai kalba apie tai, kad tai vis dėlto turėtų būti savivaldybės atsakomybė. Tiesiog nekvestionuodami šio išeities taško sakome, kad savivaldybės atsakomybė turėtų būti įtvirtinta aiškiai ir nedviprasmiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš irgi pritariu idėjai, kad savivalda yra ta, kuri planuoja, svarsto, analizuoja viešojo transporto viziją, kokių priemonių reikia transporto planui įgyvendinti, o metro yra viena iš tų idėjų. Tai, kad čia yra įsipainiojęs jau daug metų Seimas, kurdamas Metropoliteno įstatymą, man asmeniškai labai keista. Man atrodo, kad jeigu viena ar kita savivaldybė turėtų poreikį, ji galėtų ir su esama teisine baze inicijuoti projektą, ieškoti resursų, ieškoti Vyriausybės ar Europos Komisijos partnerystės. Mano klausimas jums dar kartą, kad būtų aiškiau. Ar teisingai suprantu, kad ir be Metropoliteno įstatymo savivalda šiandien gali inicijuoti metro projektą, jeigu mato tokį poreikį?
A. MOLIS. Daug nedaugžodžiaujant, iš tikrųjų atsakymas būtų taip. Ir ekspertai tai ne kartą pabrėžė. Kai Prezidentė vetavo įstatymą 2014 metais, tai vienas iš argumentų buvo lygiai toks pat, kad iš tikrųjų metropoliteno projektas, kaip ir visi kiti viešojo keleivinio transporto vystymo ir plėtros projektai, gali būti priimami ir įgyvendinami be tokio įstatymo. Bet jeigu yra tokia politinė Seimo valia, tai tiesiog tas įstatymas turi negriauti šiuo metu galiojančios teisinės sistemos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys T. Tomilinas. Ruošiasi A. Skardžius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš visai neseniai keletą kartų kritikavau ir balsavau prieš Prezidentės veto, bet šį kartą esu entuziastingai už veto ir palaikau šį pasiūlymą, šį sprendimą, visiškai palaikau mintį, kad nepagalvota apie atsakomybę ir apie ilgalaikę valstybės politiką. Mano klausimas būtent jums, kaip vienam iš pagrindinio vykdomosios valdžios elemento atstovui. Ar jūs nemanote, kad Lietuvoje iš viso nėra nuoseklios viešojo transporto plėtros politikos, nėra parlamentinės priežiūros, nėra nuoseklaus ir vykdomosios valdžios institucijų darbo būtent viešojo transporto skatinimo ir plėtros srityje? Mes naudojame Europos Sąjungos lėšas, mes skatiname, pavyzdžiui, įstatymais, skatiname privatizaciją teisės aktais, ministro įvairiausiais įsakymais, susisiekimo ir kitų, bet tokio nuoseklumo valstybiniu požiūriu šioje srityje tikrai trūksta. Ar ne? Galbūt jūs manote kitaip?
A. MOLIS. Visų pirma dėkui už klausimą ir už teigiamą požiūrį. Aš galbūt akcentuočiau šiame kontekste tai, kad spręsti dėl viešojo keleivinio transporto mieste vis dėlto yra kiekvienos savivaldybės išimtinė kompetencija ir tas kompetencijų atskyrimas irgi yra gana aiškus. Kai mes šnekame apie geležinkelį, kuris paprastai tarpmiestinis, tai yra Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, galų gale „Lietuvos geležinkelių“ kaip valstybinės įmonės kompetencija ir prerogatyva. Kai kalbame apie viešąjį keleivinį – tai yra savivaldybės. Šiuo savo siūlymu iš tikrųjų Prezidentė nekvestionuoja esmės, tai yra tos, kad viešojo keleivinio transporto sistemą kai kuriuose miestuose tikrai reikėtų tobulinti. Jeigu vienas iš sprendimų kažkada galėtų būti metropolitenas, tai kodėl ne. Iš principo, aišku, reikėtų tobulinti. Savivaldybės dėl to turėtų spręsti atsakingai, įvertinusios turbūt visas alternatyvas ir pasirinkdamos protingiausią būdą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi A. Kupčinskas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Turbūt mes gyvendami šiandien neįsivaizduojame miesto be darnios miesto transporto infrastruktūros plėtros. Dabar mes paveldėjome tokį Vilnių iš viduramžių, iš sovietmečio, tačiau naujų erdvių šiandien negalime sukurti. Mes kalbame apie išties naują erdvę, kuriai reikalingos galbūt žemės gelmės, galbūt galėtų estakados principu veikti tas siūlomas projektas, bet jis kaip ypatingos atsakomybės pavojingas įrenginys turi būti reglamentuotas. Šiandien mes neturime reglamentavimo. Tai yra visuomenės poreikis. Dabar jūsų kaip ekonomisto aš norėčiau paklausti, kokie visuomenės, valstybės praradimai yra stovint po dvi valandas, kai vykstama į darbą ir grįžtama iš darbo? Ar tai jūs matavote? Ir viešųjų finansų nėra šiuo atveju.
A. MOLIS. Labai dėkui už klausimą. Jis irgi sudėtinis. Į keletą aspektų norėčiau atsakyti. Visų pirma, kaip ir sakau, metropolitenas greičiausiai yra ne vienintelis būdas spręsti viešojo keleivinio transporto problemas, bet vis dėlto Prezidentė teikia pastabas dėl įstatymo. Prezidentė nekvestionuoja kiekvienos savivaldybės teisės spręsti pačiai turėti jai metropoliteną ar neturėti. Tiesiog siūloma kai kurias įstatymo nuostatas taisyti.
Dabar dėl skaičiavimų, tai iš tikrųjų tų skaičiavimų, aš tikiu, atlikta jau nemažai. Vis dėlto kalbame apie šį įstatymą beveik 10 metų. Manau, kad tų paskaičiavimų… Kaip aš jau minėjau, viena iš studijų „Investuok Lietuvoje“ tikrai plati, bet, nepaisant to, aš įsivaizduoju, kai pereisime prie konkretaus planavimo, kai savivaldybės pereis prie konkretaus planavimo, tų paskaičiavimų bus dar daugiau, nes projektas iš tikrųjų yra didelis ir reikalaujantis dėmesio. Tų skaičiavimų niekada nebus per daug, bet tam tikri skaičiavimai yra ir jie leidžia teigti tai, ką šiandien aš ir bandžiau pasakyti, kad projektas nėra iš lengvųjų. Žiūrint į finansus, jis yra pakankamai rizikingas. Bet niekas nežino, su kokiomis viešojo transporto problemomis mes susidursime po 10, 15, 20 metų, todėl jei bus poreikis, savivaldybės galės skolintis ir matys poreikį skolintis ar kitaip investuoti, tai kodėl gi ne. Negalima atmesti tokios galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų mūsų valstybei net „Rail Baltica“ projektas yra iššūkis, nors reikia prisidėti tik 15 %, o juo labiau kad Europos Komisija dar nėra patvirtinusi, ar bus finansuojama Vilniaus ir Kauno jungtis, jeigu reikės ją finansuoti valstybės lėšomis, vargu ar ji apskritai bus įgyvendinta. Šiuo atveju aš nelabai tikiu, kad kuri nors savivaldybė, turbūt kalbame tik apie vieną, apie sostinės savivaldybę, pajėgi įgyvendinti metropoliteno projektą. Man atrodo, kad tokio įstatymo priėmimas tiesiog yra oro burbulo sudarymas, kad jūs galite imtis, įgyvendinti, bet realiai nieko nebus. Tas pats, kas leistume kiekvienai savivaldybei statyti kosmodromą ir pasiekti mėnulį. Man atrodo, turėtų būti kitaip sprendžiama, tai yra Vyriausybė turėtų pripažinti valstybės svarbiu objektu, pavyzdžiui, po sostinės savivaldybės kreipimosi, ir kitu būdu spręsti tokį dalyką, bet įstatymo priėmimas, man atrodo, yra niekinis.
A. MOLIS. Kadangi klausimo, aš suprantu, kaip ir nebuvo, tai toks trumpas komentaras. Iš tikrųjų metropoliteno įgyvendinimas yra įmanomas ir be šito įstatymo, na, bet Seimas išreiškė savo politinę valią, todėl mes sakome, kad įstatymas bent jau turėtų būti teisiškai tvarkingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų laikas baigėsi ir klausiančiųjų daugiau nėra. Motyvai. Du – už, du – prieš. Dėl motyvų pasisako tie, kurie siūlo svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, o tie Seimo nariai, kurie mano, kad reikia laikyti įstatymą nepriimtu, pasisako prieš.
Motyvai už – Seimo narys J. Razma. Seimo narys K. Glaveckas. K. Glaveckas. Profesoriau Glaveckai!
K. GLAVECKAS (LSF). Tuoj, tuoj, atsiprašau. Gerbiami kolegos, aš galvoju, kad čia mes iš tikro svarstome utopinius dalykus. Prisiminkime tik Vilniaus stadiono statybą. 30 metų statome, statome ir niekaip negalime pradėti. Metro kainuos šimtus kartų daugiau. Aš tiesiog palaikau Prezidentės poziciją, kad toks įstatymo projektas neturėtų būti priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt visi sutiktume, jog geriau būtų turėti metro, negu neturėti. Matyt, sunkiai įsivaizduotume rimtą didmiestį be metro. Pabandykime įsivaizduoti, kaip keliauti Londone iš vieno susitikimo į kitą be metro ar Paryžiuje. Tačiau taip pat puikiai suprantame, kad nemokamų pietų nebūna ir už metro kam nors, šiuo atveju Lietuvos piliečiams, tektų susimokėti. Tai kokie čia yra patiekti pietūs, matyt, tikrai nėra nei suskaičiuota, kiek kainuos, nei kam kainuos, nei kada kainuos ir nei kas įgyvendins tokį projektą. Man atrodo, mes nepakankamai rimtai žiūrime į tikrai labai labai atsakingą klausimą. Aš kviečiu pritarti Prezidentės veto, tai yra atmesti, laikyti šį įstatymą nepriimtinu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš pritariu Prezidentės veto, manau, kad jis yra racionalus. Šiek tiek paprieštaraučiau veto kritikams dėl to, kad metro yra industrinės epochos simbolis. Tai yra taip, šaunu milijoniniams miestams, bet šiuolaikinis nedidelis Europos miestas eina visai kitais keliais, eina viešosios erdvės plėtros keliu, eina pėsčiųjų erdvių plėtros keliu, A juostų, tai yra tų juostų, kurias mes galime labai nesunkiai ir nebrangiai atkovoti iš automobilių ir suteikti tam viešajam transportui, kurį mes turime. Mes turime puikų viešąjį transportą, kuriuo tiesiog nesirūpiname, o to nesirūpinimo rezultatas – žmonės juo nesinaudoja, nes tikrai yra nepatogu važiuoti 30 metų senumo transporto priemone, nes ten ir kvapai, ir visa kita, nėra vėdinimo. Bet iš principo viešąjį transportą mes turime, mes juo nemokame rūpintis.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Seimas balsuodamas turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Balsuosime alternatyviai. Už – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, prieš – laikyti įstatymą nepriimtu.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 83, prieš – 42. Taigi svarstysime grąžintą įstatymą iš naujo.
Turime paskirti komitetą. Ar galime manyti, kad Ekonomikos komitetas būtų tam tinkamiausias, kaip ir buvo? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną.
11.36 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266GR, 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Politinių partijų įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266. Kaip tas pat dekretas yra ir kitas – 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470. Pranešėjas – Prezidento patarėjas M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ. Dėkui, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. spalio 26 d. dekretus, kuriais Seimui grąžinti pakartotinai svarstyti Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymas bei 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas.
Politinių partijų įstatymo grąžinimą Seimui lėmė šios priežastys. Nuo 2020 metų griaunama partijų finansavimo sistema, kuria atsisakoma procentinės rinkėjų balsų kartelės skirstant valstybės biudžeto asignavimus, ir įvedama nauja mišri dotacijų apskaičiavimo formulė, kurioje reikšmingą finansavimo dalį lemtų nebe rinkėjų duoti balsai už politines partijas, bet partijų gauti mandatai Seimo rinkimuose. Ydinga atsisakyti procentinės kartelės, nuo kurios partijos įgyja teisę į valstybės biudžeto dotaciją. Kartelė užtikrina, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos atsakingai ir atitektų konkurencingoms ir pasirengusioms valstybę valdyti partijoms. Barjero naikinimas – paskatos kurti vienadienes partijas dėl galimybės lengvai gauti valstybės biudžeto dotacijas.
Pažymėtina, kad vienokie ar kitokie barjerai egzistuoja daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Vokietijoje teisė į dotaciją įgyjama nuo 0,5 % rinkėjų balsų, Austrijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje – nuo 1 %, Latvijoje, Airijoje – nuo 2 %, Švedijoje – nuo 2,5 %, Lenkijoje, Graikijoje, Čekijoje – nuo 3 % kaip ir Lietuvoje.
Prezidentė pritaria, kad dabar galiojanti 3 % kartelė būtų sumažinta vienu procentiniu punktu, kad daugiau partijų turėtų galimybę pasinaudoti valstybės parama savo veiklai finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo įtvirtintas dotacijų paskirstymas, nulemtas gautų Seimo mandatų, nėra teisingas. Galiojanti sistema daug teisingesnė. Jei įsigaliotų priimtas įstatymas, iš dotacijos paskirstymo būtų eliminuoti partijos gauti balsai Seimo rinkimuose, jei partija negautų mandatų. Tokios partijos galėtų gauti dotaciją tik pagal savivaldybių ir Europos Parlamento balsus taikant 1/5 sumavimo formulę. Žinome, į Seimo mandatus pretenduojama peržengus 5 %. Tad politinės partijos, kuri Seimo rinkimuose gavo, pavyzdžiui, 4,9 % rinkėjų balsų (tai 2016 metų rinkimų atveju buvo maždaug apie 62 tūkst. rinkėjų duotų balsų), visi šie balsai nebūtų įskaičiuojami skirstant dotaciją, nes partija neįgijo teisės į mandatus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skirstant mandatus vienos partijos dėl liekanų metodų išlošia, o kitos nukenčia. Todėl objektyviau dotacijos apskaičiuojamos vertinant kiekvieną rinkėjo balsą. Šiuo metu galiojanti finansavimo sistema ir modelis Konstitucinio Teismo dar 2012 metais buvo įvertintas kaip atitinkantis Konstituciją.
Antroji priežastis, lėmusi priimto įstatymo grąžinimą, – tai įstatyme paliktos spragos bei teisinio reguliavimo neaiškumai, kurie leistų susidaryti tokioms sąlygoms, kad galėtų būti piktnaudžiaujama dotacijomis, kurios skiriamos naujai įsteigtoms parlamentinėms, tačiau rinkimuose nedalyvavusioms politinėms partijoms.
Valstybės vadovės teigimu, visos partijos, net ir tos, kurios susikūrė po rinkimų, bet yra atstovaujamos Seime, turi teisę gauti dotaciją. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Komisija „Demokratija per teisę“, vadinamoji Venecijos komisija, kuri 2010 metais patvirtintose gairėse pažymi, kad mažų mažiausiai viešojo finansavimo dalis turi būti prieinama visoms partijoms, atstovaujamoms parlamente, tačiau sistema neturi sudaryti paskatų piktnaudžiauti ar net specialiai siekti tokių dotacijų.
Todėl Prezidentė siūlo naujai susikūrusių, bet rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklai finansuoti skiriamoms dotacijoms numatyti tris saugiklius, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Pirma, tokios dotacijos būtų mokamos iki artimiausių Seimo rinkimų. Antra, taip pat siūloma nutraukti dotacijos mokėjimą partijai, jeigu ji susijungia su kita valstybės biudžeto dotacijomis, paskirstytomis pagal rinkėjų rinkimų rezultatus, finansuojama partija. Ir trečia, jeigu motininė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo, jos pagrindu įkurtai naujai partijai dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.
Prezidentė siūlo, kad šios Politinių partijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d. Prezidentės teigimu, visoms parlamentinėms partijoms dotacijos turi būti suplanuotos kitų metų biudžete. Planuodama kitų metų valstybės biudžetą, Vyriausybė, žinodama faktinę situaciją, kiek per metus įsikūrė naujų, tačiau rinkimuose nedalyvavusių partijų, kokio jos dydžio, lengvai galėtų apskaičiuoti reikalingas lėšas ir numatyti valstybės biudžeto projekte. Taip nereikėtų kurti ydingų precedentų, kai tokių partijų reikmės prilyginamos strateginiams valstybės tikslams.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar norėčiau pereiti prie kito Prezidentės grąžinto įstatymo – tai 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimų. Prezidentės įsitikinimu, nenustatytos išlaidos partinei veiklai negali būti prilyginamos ypatingos svarbos strateginiams tikslams. Tarptautinis įsipareigojimas NATO jau šiemet gynybai skirti 2 % BVP yra gyvybiškai svarbus nacionalinio saugumo prioritetas. Tai žymi ir 2017 m. sausio 17 d. Respublikos Seimo priimtas nutarimas, kuriuo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, kuria įsipareigota nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2018 metais pasiektų minimalų 2 % šalies bendrojo vidaus produkto lygį, ir užtikrinti tolesnį tolygų finansavimo didinimą. Kaip ir minėta anksčiau, partijoms, kurios yra parlamentinės, įsikūrusios po Seimo rinkimų, dotacijos turėtų būti planuojamos kitų metų valstybės biudžete, laikantis atsakingo valstybės biudžeto formavimo principų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkta Seimo formuluotė „nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti“ yra per plati ir leidžianti taikyti ne tik naujai įsteigtoms parlamentinėms partijoms finansuoti, bet atveria kelią Vyriausybei skirti asignavimus kokioms tik patinka partijoms ir kokioms tik norima reikmėms, kurios apimtų žodelius „nenumatytos išlaidos politinių partijų veiklai“.
Ir galiausiai 2018 m. spalio 24 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad įstatymo priėmimo metu, balsuojant dėl Seimo narių pasiūlymų, nebuvo gauta Vyriausybės nutarimo išvada ir taip pažeistos Statuto atskirų straipsnių nuostatos.
Todėl Prezidentė kviečia visus pakilti virš siaurų partinių interesų ir 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų fiskalinių rodiklių patvirtinimo įstatyme palikti nenumatytas išlaidas tik įsipareigojimams, susijusiems su Lietuvos naryste NATO. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori daug Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš čia matau du įstatymų projektus, tikiuosi, dėl abiejų bus galima paklausti, nes abu yra skirtingi, nors ir susiję.
Gerbiamas pranešėjau, mes puikiai suprantame, kad tai yra kontroversiškas įstatymo projektas. Galbūt šiek tiek būtų galima lyginti, kai Seimo nariai priima sprendimą dėl Seimo narių atlyginimų. Tiesa, tuo metu įstatymas dėl Seimo narių atlyginimų yra susijęs ir su valstybės tarnautojų atlyginimu, todėl sakome, kad, žiūrėkite, mes čia rūpinamės valstybės tarnautojais, ne tik savimi.
Šiuo atveju Seimo nariai priima konkrečiai su jų pačių ateitimi susijusius įstatymo pakeitimus ir su partijos, vienos konkrečios, kuriai skirtas šis projektas, finansavimu. Mes kalbame apie socialdarbiečius. Nevyniokime į vatą – šis projektas būtent ir yra skirtas jiems ir jų pasiruošimui ateinantiems rinkimams.
Mano klausimas, ar jūs čia nematote interesų konflikto, nes patys socialdarbiečiai balsuoja dėl įstatymo projekto, kuris numatytų finansavimą jiems ir per ateinančius rinkimus, nuo kurių sėkmės priklausytų ir pačių Seimo narių ateitis?
M. LINGĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų žinome, kad yra atskirų Seimo narių kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl panašiai suformuluoto klausimo. Tokį galimą interesų konfliktą, jeigu taip galima vadinti, galima įžvelgti, juo labiau jeigu pažiūrėtume 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, liepos 1 dienos išaiškinimą. Jis nutarime konstatuoja, kad Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai, gautai jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų interesais.
Taigi iš tiesų klausimas, ar šitos Konstitucinio Teismo nuostatos neprasilenkia. Tikėkimės, į tai atsakys Etikos ir procedūrų komisija iki balsavimo, jeigu bus tokia Seimo valia.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi J. Olekas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Viena, iš principo norėčiau (…) pasveikinti Prezidentės veto, nes pats įstatymas, mano nuomone, buvo ydingas ne tik dėl politinės korupcijos pobūdžio, kurį visi tuo metu akcentavome, bet ir dėl kitų aspektų. Tokie kaip visiškas procentinio barjero atsisakymas suponuoja, kad partijos smulkės, nebegalės atstovauti platiems nacionaliniams interesams ir tikrai užteks labai mažo balsų skaičiaus, siekiant gauti finansavimą.
Finansavimo susiejimas su Seimo nario mandatų skaičiumi irgi suponuoja, kad kova bus ne dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet dėl to, kiek mandatų konkrečiai bus įgyta. Galų gale tai skatina lakstymą iš vienos partijos į kitą tam, kad būtų galima užsitikrinti didesnį finansavimą. Atsiranda tam tikras politinės korupcijos aspektas. Iš kitos pusės, tam tikri kolegos jau pareiškė, kad planuoja atmesti Prezidentės veto, ir neįsigilina į argumentus, kuriuos išsako.
Tai gal esminius akcentus, kokius Prezidentė siūlo aspektus, kad būtų galima užkirsti kelią partijų smulkėjimui ir lakstymams iš vienos partijos į kitą? Kokie yra jūsų pasiūlymai?
M. LINGĖ. Iš tiesų dar pakartojant galima tiesiog paminėti, kad Prezidentė siūlo iš principo likti prie esamos finansavimo tvarkos, kaip yra dabar, kai yra vertinamas visuose rinkimuose: tiek Seimo, tiek Europos Parlamento, tiek savivaldybių, kiekvienas rinkėjo duotas balsas, sumuojama, jeigu partija pereina 3 %, įgyjama teisė. Prezidentė sutinka su Seimo priimtu pasiūlymu, kad ta kartelė būtų 2 % ir taip nebūtų darkoma sistema.
Taip pat pakartotina ir dėl pačios formulės, kur įvykdytas pakeitimas. Kalbant dėl naujai susikūrusių partijų, iš tiesų, kaip ir minėjau, tiesiog turėčiau kartoti, kad tokia teisė, manytina, yra egzistuojanti, mes matėme įvairių prieš tai buvusių iniciatyvų ir patys projektai kėlė daugiau klausimų dėl atitikties Konstitucijai, kokios buvo formuluotės, kai buvo siekiama iš kitos partijos atimti dotacijas, skirtas ir teisėtai įgytas, kai buvo bandoma tam tikrus diskriminacinius principus diegti.
Kai šitas projektas pasikeitė, iš tiesų jį galima vadinti tokį, tiesiog Prezidentė, kad nebūtų juo piktnaudžiaujama, nori pasiūlyti aiškius kriterijus, saugiklius, kad gaunantys tokią dotaciją nepradėtų sąmoningai siekti, nepradėtų sąmoningai skaldyti politinių partijų ir dėl didesnio biudžetinio finansavimo įgytų tokią teisę, kartu užkirsti kelią tokioms…
Be abejo, ir dėl atsakomybės. Jeigu, kaip minėjau, šiurkščiai pažeidusi politinė partija, siekdama išvengti atsakomybės, kurtų naują partiją ir tokiu būdu siektų įgyti tą dotaciją pagal naują eilutę, tai iš tiesų vėlgi tokia dotacija turėtų būti neskiriama, Prezidentės įsitikinimu, iš principo, kad nebūtų piktnaudžiaujama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas, ruošiasi E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritardamas Prezidentės veto dėl abiejų įstatymų projektų, tą mes dėstėme ir prieš įstatymo priėmimą ir balsavome prieš, aš turiu vieną abejonę ir klausimą jums dėl įstatymų ir Prezidentės teikiamos įsigaliojimo datos. Prezidentė siūlo, kad įstatymas dėl Politinių partijų finansavimo įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d., bet mes žinome, kad mes, Seimo nariai, prisiekėme vykdyti Konstituciją ir neturėti tam tikrų sąsajų su tuo, ką mes priimame, tą jūs minėjote dėl 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Taip pat mes negalime pakeisti savo atlyginimų dydžio, o tik kitai kadencijai. Iš tarptautinės apžvalgos mes matėme, kad toks įstatymas dažniausiai įsigalioja nuo naujų rinkimų. Ar nemanytumėte, kad būtų teisingiau, jei šis įstatymas įsigaliotų nuo kitų, nuo ateinančių rinkimų į Seimą?
M. LINGĖ. Ačiū už klausimą. Apskritai Seimas priėmė įstatymą be jokio įsigaliojimo termino, kas būtų atvėrę kelią turbūt čia ir dabar. Prezidentė išreiškė daugiau principinę poziciją, kaip apskritai turėtų būti politinėms partijos normalia tvarka planuojamos lėšos. Ne tai, kad sukurta nauja partija ir iš karto turi grįžti, žiūrėti biudžete, ieškoti, prievartauti lėšų, bet kad tai turėtų būti, atsispindėti nuosekliai planuojant kitų metų biudžetą. Ir į tai žiūrint, tas pats principas turėtų galioti visoms politinėms partijoms, visoms situacijoms, kad ir kokios jos tik susidarytų Seime. O tų situacijų gali būti pačių įvairiausių. Tos partijos gali skilti arba dėl visai šiandien net nežinomų motyvų, kur, tarkime, ideologiškai matyti, kad labai pradės skirtis nuomonės, ir, tarkime, galbūt laukti kokių nors naujų sąlygų, arba žinant, išlaikant, siekiant išlaikyti tą principą, kad jeigu politinė partija yra parlamente ir atitinka tą gerąją Europos patirtį, tai ji turėtų gauti vienokį ar kitokį finansavimą.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų yra toks vienas iš esminių pakeitimų, kai Prezidentė sutinka, kad būtų nuleista kartelė nuo balsavusiųjų skaičiaus iki 2 %, tačiau dalyvaujant susitikimuose su rinkėjais, rinkėjų lūkesčiai yra kitokie, jie vis dėlto pasisako daugiau už stambesnes, už nevienadienes partijas, kurios iš tikrųjų galbūt turi rimtas struktūras. O šiuo metu turbūt, nuleidžiant tą kartelę, gali įvykti taip, kad partijos, kurios turi savo struktūrą, gaus mažesnį finansavimą. Tai norėčiau sužinoti, dėl kokių pagrindinių motyvų buvo sumažinta kartelė, nes Europoje yra įvairių, pavyzdžiui, Švedijos ir tai bus didesnė, kaimynės Lenkijos didesnė? Antras dalykas, kaip reikės spręsti partijų, kurios turi savo struktūras, išlaikymą? Ar reikės didinti finansavimo skaičių, ar tam pritars prezidentūra? Ačiū.
M. LINGĖ. Iš tiesų, jeigu pažiūrėtume, čia, matyt, galima keletą priežasčių įžvelgti ir paminėti keletą aspektų. Pirmas, matyt, motyvas, kur ta politinė valia. Panašu, kad šis klausimas – bent jau iki 2 % atsisakyti brendo dar nuo pavasarį paskelbtų Seimo NSGK komisijos išvadų. Stebint politinę diskusiją, tikrai atrodė, kad visos politinės jėgos būtų linkusios pritarti tokiam sprendimui, kad nebūtų nusistovėjusio vandens, kad iš tikrųjų partijos, kurių ir nėra Seime, bet turėtų teisę įgyti, kad būtų konkurencija, kad būtų idėjų dinamika ir kad galėtų gauti tą finansavimą, ta kartelė galėtų būti pažeminta. Buvo matomos tarsi tokio politinio sutarimo ir diskusijos momentų tokios nuostatos. Prezidentė atsižvelgė, be abejonės, į tą siūlymą.
O kitas momentas yra ir tos paminėtos kitų Europos valstybių patirtys, kai 3 % dabar egzistuoja, tai čia jau yra gana aukšta kartelė. Mes randame nemažai valstybių, kurios turi daug žemesnes tas karteles. Taigi pasiūlymas iki 2 %, man atrodo, tikrai būtų balansuojantis ir maždaug to vidurio link, nei per daug užkeltas, nei per daug pažemintas, kad partijos galėtų sėkmingai funkcionuoti ir turėtų tam tikrą palaikymą, kad tos, kurios turi rinkėjų palaikymą, turėtų ir valstybės palaikymą.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs galite trumpai pailsėti.
Gerbiami kolegos, motyvai už, prieš. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas pasisako už tai, kad Seimas nuspręstų grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Na, iš tikrųjų aš pasisakau už tai, kad laikytume šį įstatymą nepriimtu, lygiai taip pat, kaip ir prieš tai buvo.
PIRMININKAS. Tada turėtumėte kalbėti prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, jeigu susipainiojau užsiregistruodamas. Jeigu galėčiau pratęsti, man atrodo, esminis momentas čia yra tai, ką ir sakė pranešėjas, kad Seimo nario mandatas, nors ir yra laisvas, tačiau mes turime jį naudoti atsakingai ir naudoti atsižvelgdami į galimus interesų konfliktus. Čia mes matome labai pavojingą tendenciją, kai valdančioji dauguma kuria tokį precedentą – pritaikyti įstatymus valdančiojoje daugumoje esančių partijų naudai. Čia mes konkrečiai kalbame apie socialdarbiečių finansavimą ir finansavimą per ateinančius rinkimus. Jeigu jau bus vis dėlto nuspręsta, kad toks finansavimas reikalingas, tai mes turėtume kalbėti jau tik nuo naujų Seimo rinkimų, o nepritaikyti dar esantiems, netrukus ateinantiems Seimo rinkimams. Vis dėlto matau, kad yra piktnaudžiavimas politine jėga, ir kviečiu laikyti šį įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų palaikau Prezidentės teikiamą veto, nes dar svarstant įstatymo projektą čia, Seime, mes kalbėjome apie tai, kad gali būti ir Konstitucijos pažeidimas. Visų pirma, kad Seime susiformavus naujam dariniui bandoma gauti tam dariniui finansavimą. Kitas dalykas, kad kartu prie mūsų tarptautinių įsipareigojimų NATO, tai yra skirti finansavimą, dėl kurio yra sutarta visų politinių jėgų, prie šito finansavimo iš tikrųjų yra prijungiama ir gana savanaudiškai bandoma skolintis lėšų politinėms partijoms finansuoti. Todėl atsižvelgdamas į visus išdėstytus faktus, aš manau, kad mes turėtume sutikti su Prezidentės teikiamu veto ir galbūt apsvarstę jį patobulinti dėl mano minėtų įsigaliojimo datų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės M. Adomėnas. Motyvai prieš, tai yra laikyti įstatymą nepriimtu.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš iš tiesų užsirašiau taip, kaip ir ketinu agituoti, tai yra už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Šalia išsakytų motyvų, man atrodo, svarbu yra tai, kad logiška raida šito įstatymo būtų ta, kad mes galiausiai padarytume tokius Seimo nario biudžetinius krepšelius ir kiekvieną kartą, kai Seimo narys keičia frakciją, jis su savimi išsineša ir dalį finansavimo, paskui galima būtų taip spręsti ir savivaldybės tarybos narių. Mūsų visa demokratijos logika ir konstitucinė tvarka, skirta politinėms partijoms, kaip toms svarbioms, įstatymo, Konstitucijos įtvirtintoms institucijoms, per kurias vyksta politinės valios reiškimas demokratijoje. Todėl šis pasiūlymas iš esmės silpnina politinių partijų statusą, nes tai kuria pirmą precedentą link tokios politinio mandato krepšelizacijos. Todėl aš tikrai siūlau kruopščiai pasvarstyti ir laikyti šį įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Kadangi M. Majauskas pripažino, kad sako motyvus prieš, todėl suteikiu A. Skardžiui kalbėti dėl motyvų už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš pasisakau už tai, kad šį įstatymą svarstytume iš naujo. Man keista girdėti gerbiamo kolegos J. Oleko žodžius, kad dėl NATO finansavimo, kai būtent socialdemokratai nepasirašė susitarimo dėl gynybos finansavimo. O kalbant apskritai apie nacionalinį saugumą, tai turbūt būtų blogiausia pastūmėti parlamentines partijas, kurių nariai gavo mandatą iš rinkėjų jiems atstovauti ketvertą metų, palikti juos be finansavimo, pastūmėti ieškoti finansavimo kažkur šešėlyje, tai čia būtų didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui. Nereikia kalbėti apie kažkokią, na, sakykime, politinę korupciją ir taip toliau, tai yra realūs mandatai, realus atstovavimas. Jis turi būti finansuojamas.
Prisiminkime, kaip atsirado valstybinis partijų finansavimas. Tai buvo Seimo priimtas įstatymas, ir ne taip seniai, rodos, 2006 metais (plius minus metai), bet tai yra tikrai nesenas laikotarpis. Tas finansavimas visą laiką gali būti tobulinamas, bet parlamentinė partija ir jos atstovai parlamente turi turėti realias galimybes, kad nebūtų nustumti finansavimai, kad nebūtų nustumti į šešėlį. Todėl siūlau palaikyti balsuodamas už – už tai, kad iš naujo būtų Seime svarstomas mūsų priimtas įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Pakartoju, kad turime balsuodami dabar nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo… tie balsuoja už, kurie mano, kad reikia laikyti įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš. Kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 128, balsavo 128 Seimo nariai: už – 65, prieš – 63. Grąžiname įstatymą svarstyti iš naujo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime lapkričio 8 dieną. Pritariame.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Maloniai prašom.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, patarėjas pristatė abu klausimus, tačiau dėl antrojo nori klausti M. Majauskas. Jau nebenori klausti. Dėkoju.
Pagal Statutą – nuomonė už ir nuomonė prieš. Tuoj įjungsime. Suformuluoju. Tie, kurie manote, kad reikia svarstyti įstatymą iš naujo, pasisakote už, tie, kurie už tai, kad laikytume nepriimtu, pasisakote prieš.
Supratau, kad, ko gero, M. Majauskas… Kad svarstytume iš naujo? Prašau. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu teisingai suprantu, tai Prezidentė labai konkrečiai pasakė, jog didinti finansavimą gynybai reikia. Mes turime įgyvendinti mūsų įsipareigojimus partneriams NATO – užtikrinti, jog finansavimas yra ne mažiau kaip 2 % bendrojo vidaus produkto, tačiau neturėtume prisidengdami nacionalinio saugumo reikalais bandyti prakišti ir siaurų politinių interesų. Todėl yra labai konkretus siūlymas išbraukti reikalavimą ar galimybę partijoms skolintis nenumatytiems įsipareigojimams.
Pritarę, kad reikia svarstyti šį įstatymą iš naujo, vėliau antru balsavimu mes galėtume tiesiog patvirtinti tai, ką pasiūlė Prezidentė. Todėl kviečiu svarstyti šį įstatymą iš naujo ir jau kitu balsavimu vėliau, kitą dieną, pritarti Prezidentės veto ir pataisytam projektui taip, jog būtų galimybė skolintis nenumatytiems įsipareigojimams NATO partneriams, tačiau nebūtų galimybės to padaryti nenumatytiems įsipareigojimams partijų finansavimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas. V. Bako nematau.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Manantys, kad reikia svarstyti iš naujo, spaudžia mygtuką „už“, kad laikytume įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 124 Seimo nariai: už – 117, prieš – 7. Svarstysime grąžintą įstatymą iš naujo. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną.
12.06 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2278(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2279(2), Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2280(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2281(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2282(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2283(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2284(2), Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4281(2) (svarstymas)
Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2278. Svarstymas. Kviečiu A. Maldeikienę pateikti Audito komiteto išvadą. Prašom, gerbiamoji kolege.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Čia mes turime devynis įstatymus, jie visi susiję ir tos išvados bus labai panašios, išskyrus vieną.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2278. Audito komitetas buvo pagrindinis komitetas dėl Vietos savivaldos įstatymo ir visų susijusių įstatymų projektų. Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastaboms, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams. Bendru sutarimu Audito komiteto nutarė pritarti sujungtam, komiteto patobulintam Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2278(2).
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2278 sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIIP-4253 ir komiteto išvada: pasiūlyta Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-2278(2) ir su juo susijusius įstatymų projektus Nr. XIIIP-2279(2), Nr. XIIIP-2284(2), Nr. XIIP-4281(2) svarstyti skubos tvarka. Skubos prašome todėl, kad Vietos savivaldos įstatymas keičiamas labai dažnai. Antra, taip siekiame išvengti teisinių normų kolizijos, kuri šiuo atveju gali susidaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūs pristatėte pagrindinį ir lydimuosius įstatymų projektus, ir dar dėl vieno įstatymo projekto mes kalbėsime atskirai, dėl atmetimo.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto pranešėją G. Burokienę perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė daug projektų. Pirmasis projektas Nr. XIIIP-2278. Išvada yra iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Sutarta bendru sutarimu. Lydimiesiems įstatymų projektams taip pat pritarta bendru sutarimu. Iš esmės pritarta visiems įstatymų projektams ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. Norinčių diskutuoti nėra. Motyvai. Ar galime sutarti, kad pagrindinį ir lydimuosius įstatymų projektus iki įstatymo projekto, kurio Nr. XIIP-4279, galime svarstyti kartu ir balsuoti, ir išsakyti motyvus dėl jų visų kartu? Galime. Prašom, gerbiamieji kolegos. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Siūlau balsuoti po svarstymo dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-2278, Nr. XIIIP-2279, Nr. XIIIP-2280, Nr. XIIIP-2281, Nr. XIIIP-2282, Nr. XIIIP-2283, Nr. XIIIP-2284 ir Nr. XIIP-4281(2). Dėkoju. Balsavo 106 Seimo nariai, vienbalsiai – 106 pritarė po svarstymo minėtiems įstatymų projektams.
12.10 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4279 (svarstymas)
Vėl kviečiu gerbiamąją pranešėja A. Maldeikienę. Svarstymas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4279. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Audito komitetas svarstė ir bendru komiteto narių sutarimu nutarė atmesti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4279, atsižvelgdamas į tai, kad nuo kitų metų, nuo 2019 metų sausio 1 dienos, įsigaliojus Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1181 nuostatoms, šių, tai yra 2018 metų, ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų auditus atliks auditoriai ar audito įmonės, o ne savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame už komiteto pasiūlytą išvadą, o joje, jūs girdėjote, įvardinta, kad siūloma atmesti. Prašome balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai: 101 pritarė, kad įstatymo projektas būtų atmetamas, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai.
12.12 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1762(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1762(2). Svarstymas. Kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. J. Dagį. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė įstatymo projektui. Už balsavo 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Kindurį perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. J. Varžgalys. Prašom, kolega, diskutuoti.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, jau beveik apie 20 metų diskutuojama, priimami įstatymai bei Vyriausybės sprendimai dėl to, kad būtina sukurti veikiančią būsto prieinamumo jaunimui programą ir suteikti jaunoms šeimoms galimybę turėti geros kokybės prieinamą būstą, oriai gyventi ir auginti vaikus, kurti verslą regionuose, panaudoti uždirbtas užsienyje lėšas čia ir gautą investicijų patirtį, spręsti susidariusias specialistų problemas, mažinti jaunimo migraciją į užsienį. Jauni žmonės, gaunantys vidutines pajamas, neišgali ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti padoraus būsto.
Šios problemos sprendimas kasdien aktualus, juda palengva į priekį, bet tik vėžlio greičiu.
Dar 1998 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama iš dalies išspręsti būsto finansavimo problemą ir išjudinti nekilnojamojo turto rinką, priėmė sprendimą įsteigti bendrovę UAB „Būsto paskolų draudimas“. Jos įkūrimas suteikė galimybę greičiau spręsti gyventojų apsirūpinimo būstu problemą Lietuvoje, padarė būstą prieinamesnį kiekvienam turinčiam reguliarių pajamų, bet negalinčiam sukaupti ar neturinčiam pradinio įnašo šalies gyventojui. 2000 metais bendrovė sudarė pirmąją būsto kreditavimo draudimo sutartį, o iki šiol bendrovės paslaugomis pasinaudojo daugiau kaip 47 tūkst. šeimų. Tačiau bendrovė dėl žinomų priežasčių jau nustojo funkcionuoti.
2014 metais priimtas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas buvo tobulintas ir šiais metais. Darbas su bankais, sprendžiant jaunimo aprūpinimo būstu problemas, nebuvo ir nebus visada vaisingas dėl bankų konservatyvumo, įžvelgiant įvairią riziką, ypač kredituojant regioniniu mastu. Jie kels likvidumo problemas, per mažo subsidijavimo, mažo uždarbio, būtinumą labiau apdrausti paskolą nekilnojamuoju turtu ir taip toliau.
Vienas didžiausių barjerų įsigyti būstą šiuo metu yra pradinio įnašo dydis būstą finansuojant bankui. Tai yra būtina priemonė rizikai valdyti, tačiau daliai žmonių susitaupyti tokią sumą yra sudėtinga, ypač gaunantiems santykinai nedidelį darbo užmokestį, mokantiems už būsto nuomą.
Pagrindinis šios idėjos įgyvendinimo aspektas galėtų būti reikšmingas pradinio įnašo reikalavimo jaunoms šeimoms sumažinimas su valstybės garantija, bet tai jau buvo, todėl tikslinga turėti modelių įvairovę aprūpinant jaunimą būstu Lietuvoje. Būtina atrišti savivaldybėms rankas aktyviai dalyvauti aprūpinant jaunimą būstu ir kartu spręsti regionines problemas: darbo jėgos ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo, verslo kūrimo, emigracijoje uždirbtų pinigų investavimo į regioninius verslus pagal programas.
Mūsų valstybėje turime veikiančią socialinio būsto sistemą, tačiau ja gali pasinaudoti tik žmogus, gaunantis itin mažas pajamas. Niekas nekalba apie jaunus žmones, kurie yra išsilavinę, turi darbą, gauna vidutines pajamas. Jie negali būti socialiai remtini, tačiau ir pasiturinčiais jų nepavadinsi. Vidutines specialisto pajamas gaunančiam jaunam asmeniui, ypač jei jis gyvena vienas, įsigyti nuosavą būstą ar nuomotis jį ir mokėti visus komunalinius mokesčius faktiškai neįmanoma. Į tokią pat situaciją pakliūna ir trijų asmenų šeima.
Šiandien realiausias būdas kalbėti ne apie nuosavą būstą, tačiau apie nuomą. Toks būstas galėtų priklausyti savivaldybei ar net privačiai bendrovei ir su valstybės reguliuojamomis kainomis. Nereikia vengti savivaldybės ir privataus verslo bendradarbiavimo įvairiomis formomis. Savivaldybės, ieškodamos gerų specialistų, galėtų pasiūlyti jiems patrauklų būsto sprendimo variantą. Savivaldybei priklausantis būstas galėtų būti patrauklus jaunimui, neprisirišant prie jo visą amžių, jei keičiasi situacija, gyvenimo aplinkybės, karjera ar panašiai.
Sukūrus savivaldybės būsto fondą, galėtų būti sukurta sėkmė sprendžiant Lietuvos demografinius klausimus, kuriant verslą regionuose, apsirūpinant savivaldai aukštos kvalifikacijos specialistais, stabdant vietinių gyventojų migraciją Lietuvoje.
Šiandien Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės būsto kategorija nėra apibrėžta, vartojamas socialinio būsto fondo terminas. Savivaldybėms priklausantys namai, jų dalys, butai yra priskiriami socialinio būsto fondui, kuris skirtas nuomoti turintiems mažas pajamas asmenims ir šeimoms bei turintiems teisę į socialinį būstą nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką.
Subsidijuojamas būstas ir ateityje turi būti prieinamas plačiausiems visuomenės sluoksniams.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Toks projektas turėtų remtis ilgalaikės nuomos garantija nuo 5 iki 10 metų, galėtų būti taikoma ir išperkamoji nuoma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau dalyvauti diskusijoje nėra norinčių. Motyvai. Atsiprašau, mes pamiršome. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją R. J. Dagį, yra pasiūlymas. Seimo narys E. Pupinis pateikė pasiūlymą dėl 1 straipsnio.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi straipsnis naikinamas, aš neprieštarausiu, kad taip ir būtų padaryta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ačiū už supratimą. Neprieštaraujate. Pranešėjas daugiau nieko ir nenori pasakyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra ką sakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo dėl Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo minėtam įstatymo projektui pritarta.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2671(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2671(2). Svarstymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. Burokienę perskaityti išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė pasiūlymus ir pritarė komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-2671(2) bei komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Gerbiami kolegos, norėčiau jums priminti, kad jūs buvote susitikę su pretendentais, Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu, buvo pasiūlytas A. Puksas, o, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos siūlymu, į Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlytas E. Viskontas. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą dėl Teisininkų draugijos pasiūlyto kandidato mes balsuosime slaptai, tai darysime pietų pertraukos metu nuo 14 valandos, o dėl E. Viskonto, tą įpareigoja mūsų įstatymo projektas, balsuosime čia, Seime.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti, kad papildytume 2 straipsnį ir kad, partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymu, Rinkimų komisijos nariu būtų E. Viskontas.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 3. E. Viskontas yra skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Šio nario priesaika vyks lapkričio 8 dieną.
Į 1 straipsnį, Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu, įrašomas A. Puksas. Gerbiami kolegos, reikia pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime jį patvirtinti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Ir dabar paskelbiu balsų skaičiavimo grupę, kuri, kaip minėjau, 14 valandą pradės savo darbą: R. Andrikis, L. Balsys, V. Čmilytė-Nielsen, Z. Jedinskis, A. Maldeikienė, A. Strelčiūnas ir A. Šimas. Dėkoju. Po slapto balsavimo šį Seimo nutarimą priimsime.
12.24 val.
Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-2656 svarstymo
Kitas darbotvarkės klausimas. Čia, mieli kolegos, noriu priminti Statuto 109 straipsnio 3 dalį. Praėjusį posėdį mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, Seimas balsavimu išreiškė tokį kreipimąsi, prašėme išvados dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos radijo ir televizijos finansinės ūkinės veiklos“ projekto. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė gerbiamoji R. Tamašunienė jau tribūnoje. Prašome perskaityti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Etikos ir procedūrų komisija svarstė Seimo narių grupės kreipimąsi, kuriuo prašė įvertinti, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstęs ir neatsižvelgęs į papildomu komitetu paskirto Žmogaus teisių komiteto išvadą, nepažeidė Statuto 50 straipsnio 5 dalies ir 149 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių teigimu, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarimo projektą svarstė neturėdamas papildomo komiteto išvados dėl šio projekto. O Žmogaus teisių komitetas pateikė savo išvadoje nuomonę dėl Teisės departamento siūlymo ir priėmė sprendimą daryti pertrauką, iki kol Konstitucinis Teismas priims savo sprendimą, ir šį savo sprendimą įformino kaip komiteto išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą, ją apsvarstė savo posėdyje spalio 24 dieną ir savo išvadoje nusprendė nepritarti papildomo komiteto sprendimui. Seimo statuto nuostatos neįpareigoja pagrindinio komiteto pritarti papildomo komiteto nuomonei, pasiūlymams ir sprendimams. Todėl Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete spalio 24 dienos posėdyje svarstant nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektą Nr. XIIIP-2656 Seimo statuto nuostatos nebuvo pažeistos.
Antra. Žmogaus teisių komitetas, priėmęs sprendimą daryti pertrauką, neturėjo šio sprendimo įforminti ir pateikti kaip papildomo komiteto išvados dėl jau paminėto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ir projekto numerio.
Trečia. Rekomenduoti komitetams ir komisijoms sprendimus, kuriais nėra užbaigiamas klausimo svarstymas komitete ar komisijoje, įforminti kaip protokolinius sprendimus, tai yra tai aprašoma jūsų posėdžių protokole, o ne kaip išvados.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkojame Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkei R. Tamašunienei. Išvadą išgirdome.
12.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656(2) (svarstymo tęsinys)
Tęsiame svarstymą. Kaip ir… (Balsai salėje) Ne, nereikia. Primenu, kad buvo svarstymas pradėtas ir jūs jau buvote užsiregistravę dalyvauti diskusijoje. Sąrašą išsaugojome, jis monitoriuje.
Gerbiami kolegos, dabar norėčiau pasitarti, kiek laiko skiriame diskusijai. (Balsai salėje) Jūs matote šios dienos darbotvarkę ir puikiai suprantate, kad jeigu visiems, tai posėdis ženkliai bus pratęstas.
Balsuojame. Pirmas pasiūlymas buvo dėl 30 minučių, girdėjau. (Balsai salėje) Ir tada frakcijų atstovai. Yra užsirašę. Gal suteiksime pirmiau frakcijų atstovams, bet pirma apsispręskime dėl laiko. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad diskusijas tęstume pusę valandos? Siūlykite kitą variantą. Alternatyviai balsuosime. (Balsai salėje) Kitas variantas, kad leistume pasisakyti visiems. Nutraukiame balsavimą, pradedame iš naujo. Tie, kurie balsuojate už, vadinasi, už pusę valandos, tie, kurie balsuojate prieš – leisti pasisakyti visiems 11 užsirašiusiųjų.
Balsavo 102 Seimo nariai: už tai, kad 30 minučių – 59, kad leistume visiems – 43. Skelbiame, kad diskusija – 30 minučių. Kadangi pirmininkas turi teisę priimti sprendimą, aš manau, ir jūsų pritarimo sulauksiu, leisime pasisakyti frakcijų vardu užsirašiusiems, o po to pagal eilę.
E. Gentvilas – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, matau, kas vyksta Lietuvoje dveji metai po priesaikos davimo. Su nusivylimu turiu konstatuoti, kad apsirikau. Žinoma, aš balsavau už savo partiją, tačiau atėjus į parlamentą tokia didele gausa valstiečiams ir žaliesiems, aš mačiau jų rinkimų programoje daug pozityvių dalykų ir ne kartą pasidžiaugiau ir rodžiau tikėjimą, kad tie pozityvūs dalykai bus realizuojami, tačiau, pasirodo, aš apsirikau, nes realizuojami ne tie dalykai, o tie, kurie stiprina valstybės ir valdžios vaidmenį, nustumiant visuomenę ir individą į pakraščius, atimant iš jų apsisprendimo teisę.
Natūralu, kad tas veikimo būdas, kuris yra valdžios, kuri vaidina gerąją tetulę ir įsivaizduoja, kad gali viską padaryti, natūralu, kad šitas įsivaizduojamas Mesijaus vaidmuo persikelia nuo asmenų link institucijų. Ir štai Lietuvos radijas ir televizija tampa institucija, kurią reikia sutvarkyti, kurią reikia sureguliuoti, kurią reikia patvarkyti pagal savo įsivaizdavimą, nes valdžia juk viską gali.
Ir štai šitaip lipant per galvas spalio 12 dieną buvo sudaryta šita komisija, lipant per galvas. Aš noriu priminti, kad buvo konstatuotas Statuto pažeidimas, kai A. Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas plenarinio posėdžio metu darė svarstymus savo komitete. Kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją ir buvo konstatuota, kad taip, posėdis vyko negavus Seimo sutikimo. Na, gerai, nesileisime į procedūras, kalbėsime apie esmę. Tik suformavus sausio 12-ąją šitą komisiją, ponas R. Karbauskis išsakė savo pozicijas, gaires, kaip turi būti daroma, arba kad ten jau mato kaltų asmenų, dėl kurių reikės kreiptis į prokuratūrą.
Štai čia ir yra ta mūsų opozicija, kuri sakė: mes nematome reikalo užsiimti Radijo ir televizijos komisijos veiklos tyrimu; jeigu matote, gerbiamas Karbauski, reikalą kreiptis į teisėsaugą, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ar į kitas valstybės institucijas, nedarykime rizikingo žaidimo, tai yra parlamentinio tyrimo. Parlamentinį tyrimą, susijusį su Radijo ir televizijos veikla, aš vadinu rizikingu žaidimu, beje, suvokiant, kas yra daroma.
Mes, liberalai, iš pat pradžių nusprendėme neduoti savo narių į šitą komisiją. Mūsų nariai toje komisijoje nedirbo, nes traktavome, kad tai yra galimai antikonstitucinis veiksmas. Beje, dabar yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą, tačiau niekas nelaukia Konstitucinio Teismo verdikto – valdžia viską geriau žino, valdžia yra aukščiau įstatymų ir aukščiau Konstitucijos. Iš karto buvo aišku, kad šitas tyrimas suksis ne tik apie galimus nusižengimus ar nusikaltimus Radijo ir televizijos institucijoje, tačiau suksis ir apie tai, kaip daryti įtaką turiniui.
Aš primenu kolegoms spalio 12… sausio 12 dienos pasisakymus Seime. Niekas iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nekalbėjo ir nepasisakė, jiems gi viskas aišku, jie turi balsų daugumą ir priims tokius sprendimus, kokių reikia. Kalbėjo vienintelis jūsų frakcijos narys N. Puteikis, kuris kalbėjo apie turinį ir apie papirktus ar parsidavusius žurnalistus radijo, atsiprašau, televizijos Naujienų tarnyboje įvardindamas pavardes. Atrodo, jis dabar turi teisinių nemalonumų. Duok Dieve, jam išspręsti tuos teisinius nemalonumus, bet tai buvo vienintelis valdančiųjų atstovas, drįsęs kalbėti šita jautria tema ir iš karto pradėjęs kalbėti apie personalijas, kurios jam nepatinka, ir apie turinį.
Liko laukti, ką šita komisija sukonstruos. O iš tikrųjų vyksta dekonstravimas labai svarbios institucijos kiekvienoje demokratinėje šalyje, tai yra nacionalinio transliuotojo. Iš karto buvo galima įžvelgti, kad bus nepasitenkinimo esama valdymo struktūra, kurią reikia sugriauti. Čia aš noriu priminti, kad 2006 metais Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl LRT valdymo struktūros ir pasakęs, kad būtent tokios LRT tarybos funkcijos, užfiksuotos įstatyme, įtvirtina LRT nepriklausomumą. Tai buvo aišku nuo pirmos dienos, jeigu netikite, skaitykite mano parašytą straipsnį. Nuo pirmos dienos tapo aišku, kad bus kėsinamasi į struktūrą tam, kad būtų galima politiškai paveikti LRT struktūrą, įvedant naują darinį – valdybą, pakeičiant LRT tarybos įgaliojimus ir taip sudarant prielaidas valstiečiams žaliesiems įsiterpti į LRT valdymo struktūros formavimą dar šitoje kadencijoje, iki 2020 metų.
Tai – iš anksto matytas, iš anksto stebėtas ir prognozuotas jūsų žingsnis, kuris, mano manymu, yra baisus pasikėsinimas į nepriklausomą visuomeninį transliuotoją ir jo funkcionavimą. Tai yra daroma nevertinant arba ignoruojant tokių organizacijų kaip EBU (European Broadcasting Union) vertinimus, kolegų iš kitų kaimyninių šalių nacionalinių transliuotojų vertinimą, nusispjaunant į LRT dabartinės vadovybės ar net ir kolektyvo poziciją. Gerbiamieji, aš jau nekalbu, kad nusispjaunant ir į opoziciją, čia jau tiek to – valdomės ir valomės seiles. Bet ar jūs galvojate, kokią Lietuvą jūs kuriate. Ar jūs norite tokios Lietuvos, kurioje būtų politiškai angažuotas nacionalinis transliuotojas? Gal jūs to ir norite, bet kad jūs sąmoningai einate šita kryptimi, man nekyla abejonių. Eikite, apsidraskysite, atrodysite juokingai ir negalvokite, kad visus rinkimus ateityje laimėsite tik jūs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijos vardu kalbėti kviečiu G. Landsbergį. Ruošiasi B. Matelis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, išties, kaip minėjo Eugenijus, per komisijos pateikimą, lygiai taip pat ir dabar, komisijos iniciatoriai net nemano, kad reikia būti posėdžių salėje. Net nemano, kad reikia dalyvauti diskusijoje ir dėl to mes matome visą pusę tuščią. Parlamentas yra diskusijų vieta, ir, neišsakę savo nuomonės, atrodote kaip parankiniai, vykdantys kokio nors Agrokoncerno ar kokio nors kito oligarcho valią.
Išties esu keistoje pozicijoje, esu vienas iš tų nedaugelio, kurie iš dešiniosios pusės balsavo už šios komisijos įkūrimą. Turėčiau šiek tiek paaiškinti motyvus, kodėl tai dariau. Ir tuomet, ir dabar vis dar tikiu, kad viena iš parlamento funkcijų yra parlamentinė kontrolė. Parlamentine kontrole galime pasitikėti tik tuomet, kai ji yra daroma bendru sutarimu, o tai reiškia, kad opozicija ir valdantieji sutaria, kokios esminės ir didžiausios problemos yra valstybėje, ir tiria tai kartu, sutardami, ieškodami kompromiso taip, kad būtų galima priimti įstatymus ir patvarkyti vieną ar kitą sritį.
Ir gerųjų pavyzdžių yra. Vienas iš jų – tuomet panašiu metu kartu su gerbiamuoju V. Baku buvo pradėta kita komisija: dalyvavome, balsavome už, pritarėme išvadoms. Tai komisija, kuri tyrė neteisėtą verslo įtaką politiniams procesams. Neskaidėme į kairiuosius ir dešiniuosius, neskaidėme į valdančiuosius ir opoziciją, tyrėme tai, kas, manėme, yra aktualu. To paties idealizmo vedamas aš balsavau ir už šią komisiją, nes klausimai, kurie buvo iškelti viešojoje erdvėje, mano supratimu, buvo aktualūs.
Visa bėda, kad klausimų aktualumas niekur neišnyko, tačiau motyvai tirti pasikeitė nedelsiant. Susidarė panašus įspūdis, kad komisijos įkūrėjai, steigėjai, idėjos palaikytojai jau turėjo numatę išvadas, kokias jie rašys po pusės metų. Dar daugiau, įtarimus pastiprino naujos komisijos, kurios pasipylė nedelsiant po to. Tapo akivaizdu, kad šis Seimas į istoriją turbūt ateis kaip komisijų Seimas, ypač dėl valstiečių ir žaliųjų pastangų ištirti viską, kas yra susiję su tuo, kas jiems neparanku. Ir akivaizdu, kad jeigu rankos būtų nors šiek tiek laisvesnės, tirtume ne tik opoziciją, tirtume ne tik LRT, tirtume ir kiekvieną žiniasklaidos priemonę, su kuria šiandien premjeras S. Skvernelis yra atsisakęs bendrauti dėl to, kad jam yra užduodami nepalankūs klausimai. Aš tikiuosi, kad iki to mes neprieisime, bet jau nueita ganėtinai toli.
Konkretūs yra keli dalykai. Ir vėlgi, kaip aš dažnai mėgstu dėl to, kad diskutuojame draugiškai, ir aš gerbiu žmones, su kuriais dirbu viename komitete, tai ir gerbiamas V. Poderys, kurie prisidėjo prie išvadų rašymo… Aš nežinau, kieno patarti ar veikiami šie žmonės surašė išvadas, iš esmės kurios atriš vėliau Seimui perimti dalį LRT kontrolės… (Balsai salėje) Aš pasirinksiu nereaguoti į P. Gražulio išsidirbinėjimus ir manau, kad mes galime turėti neblogą diskusiją. Aš labai norėčiau, kad kada nors, galbūt jau po balsavimų, gerbiamas V. Poderys ar iš šios tribūnos, ar žiniasklaidai viešai pasakytų, kas paragino į išvadas įtraukti tokius punktus, kurie leis valstiečiams ir žaliesiems sudaryti tikrai aiškius instrumentus ir perimti LRT kontrolę. Nemanau, kad jūsų širdyje tokia iniciatyva gimė. Nemanau, kad jūs pats tai buvote sugalvojęs. Kodėl tą reikia daryti? Kodėl tampate parankiniais žmonių, kurių tikslas yra vienintelis: perimti šią valstybę savo kontrolėn ir laimėti kitus rinkimus nepriklausomai nuo to, kad bus suvaržomas laisvas žodis, nepriklausomai nuo to, kad bus griaunamas mūsų pasitikėjimas tarptautinių mūsų partnerių akyse.
Mielieji kolegos, žinau, kad nenorite būti su šiuo veikėju vienose gretose. Pažiūrėkite, kas palaiko jūsų iniciatyvas. Pažiūrėkite, kas yra jūsų bendražygiai. Aš žinau, jūsų rinkėjai to nesupras. Jūsų rinkėjai Klaipėdoje, jūsų rinkėjai visuose kituose miestuose nesupras to, kad šiandien jūs stovite vienoje gretoje su P. Gražuliu, su žmogumi, kuris nieko bendro nei su Konstitucija, nei su laisvu žodžiu iš tikrųjų neturi. (Balsai salėje) Jūs turite. Aš kviečiu atsitokėti, atsitraukti keletą žingsnių, ir mes tikrai, aš dar kartą pabrėšiu, aš esu įsitikinęs, galime grąžinti, dar galime, dar tik pusė laiko praėjo, mes galime grąžinti tikrąją parlamentarizmo tradiciją į Lietuvą, kai tyrimai, kai svarbiausi valstybės klausimai yra sprendžiami tarpusavio sutarimu. Tokiu būdu užkertamas kelias kontrolės perėmimui, žodžio laisvės suvaržymui, aš žinau, kad jūs girdite, ką aš sakau, ir aš žinau, kad jūs, bent jau širdyje, palaikote ir tikite. Aš labai tikiuosi, kad prieš spausdami mygtuką „už“ ir „prieš“ jūs dar sykį pagalvosite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą B. Matelį, Mišrios Seimo narių grupės vardu. Ruošiasi V. Poderys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikriausiai esu vienas iš tų, kuris šiuo klausimu gali kalbėti labai daug. Vis dėlto už mano pečių 30 metų tiek ir administracinio darbo, tiek ir žurnalistinio darbo žiniasklaidoje. Esu matęs daug ir politikų. Žinau jų metodus, kaip jie bando kalbėtis su žiniasklaida. Ne tik tai mane paskatino čia kalbėti.
1991 m. sausio 13 d. naktį aš buvau šiuose Seimo rūmuose ir po to nemažai gynėjų išėjome iš šių Seimo rūmų su mintimi, kad būsime iš tikrųjų laisvi. Ir dabar gynėjų, kurie buvo parlamente, galime rasti visose institucijose: ir teismuose, ir žiniasklaidoje, ir politikoje, ir versle. Jie atėjo su mintimi, kad iš tiesų turime valstybę, kur galime kiekvienas savo srityje laisvai reikštis. Aš patraukiau, tada išėjau į žiniasklaidą, į žurnalistiką, nes maniau, kad iš tiesų bus sritis, kuri bus reikalinga valstybei.
Ką aš dabar matau? Aš dabar matau, kad mes tomis komisijos išvadomis bandome, lyg ir elgiamės kaip bloga mama, kuri nuprausia savo kūdikį ir su tuo purvinu vandeniu bando išpilti į duobę ir kūdikį. Mes lyg nebemokame atskirti, kas yra blogai ir kas yra gerai.
Šiame Seime jau visko yra buvę, yra buvę, kad kalbame vienus dalykus, o darome kitus. Štai vėl kalbame apie tai, kad reikia remti smulkųjį verslą, bet kartu su biudžetu yra pateikta pasiūlymų, buvo ir viešai apie tai kalbama, kad smulkiajam verslui vis dėlto mokesčiai gali didėti. Mes turime tokių pasiūlymų, kai kalbame apie tai, kad iš tikrųjų reikia skirti lėšų gynybai, tai vienas svarbiausių valstybės dalykų, bet prie to paties mes skiriame vienai partijai lėšų pigiam vyneliui nusipirkti.
Ar mes dar suprantame, apie ką kalbame?
Lygiai tas pats su LRT išvadomis, išeina lygiai tas pats. Mes kalbėjome apie tai, kad reikia ištirti ūkinę finansinę veiklą. O ką mes darome? Mes elgiamės taip, kad iš tiesų žiniasklaida patektų į politikų rankas. Aš nesu partinis ir nededu prie žaizdos nė vienos partijos. Dabar gal pasidžiaugs valstiečiai, kitą kartą, tarkime, gal R. Žemaitaitis laimės rinkimus, jeigu savo gražią šukuoseną išlaikys iki rinkimų, ir tada jis valdys visuomeninį transliuotoją. Ar tai yra geras pasirinkimas?
Mes prieš daugiau nei pusę metų su kolege A. Maldeikiene buvome surengę spaudos konferenciją ir tada pasakėme: nepolitizuokite LRT veiklos. Mes jau tada įvardijome kaltininką, didžiausią kaltininką, kodėl išėjo tokia situacija LRT. Mes tada su A. Maldeikiene pasakėme, kad prie LRT yra veikianti Administracinė komisija, kuri privalėjo pagal įpareigojimus kontroliuoti visus viešuosius pirkimus. Mes sakėme, kad iš tiesų reikia iš karto nukreipti savo strėles į tą Administracinę komisiją ir pasidomėti, gal net teisėsauga galėtų ištirti, kodėl per tiek metų Administracinė komisija neištyrė nė vieno, nesvarstė nė vieno viešojo pirkimo, nesidomėjo, kokios kainos, ar sieja giminystės ryšiai ir visa kita. To nedarė.
Ką mes dabar matome išvadoje? Lygiai tas pats. Kalta Administracinė komisija, labai aiškiai yra išskirta, tai, ką mes kalbėjome anksčiau. Bet anksčiau nelabai svarbu buvo kreipti į tai dėmesį, buvo labai svarbu dar prikabinti vagoną prie tų išvadų, kad reikėtų kaip nors politizuoti.
Galėčiau pateikti pavyzdį, kaip aš matau tokias išvadas. Yra taikoma dviguba bausmė. Viena bausmė lyg ir turėtų būti už tai, kad ūkinė finansinė veikla buvo ne taip vykdoma, bet prie to paties dar prikabinsime antrą kaltę, tai yra suvaržysime žurnalistų darbą, laisvą darbą.
Galėčiau palyginti su labai paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokime, kad jeigu teisėsaugos pareigūnai ištirtų, labai nuodugniai ištirtų nešvarių trąšų importą į Lietuvą ir nustatytų, kad iš tiesų nebuvo mokami antidempingo mokesčiai, ką galėtų teisėsaugos pareigūnai? Aišku, prisiteistų, matyt, valstybė tuos nesumokėtus mokesčius, galbūt įpareigotų tikrinti papildomai trąšas, bet įsivaizduokime, kad po tų visų sprendimų Seimas nusprendžia dar kartą pasikviesti Agrokoncerną ir dar papildomą bausmę taikyti – nacionalizuoti tą įmonę. Ar tai būtų teisingas sprendimas?
Atskirkime kaltes, kas už ką kaltas ir kas už ką turi būti nubaustas.
Ką daryti? Aš matau vieną labai paprastą išvadą. Tikrai prašau jūsų nepritarti komisijos išvadoms. Aš visiškai pasirašyčiau ir pritarčiau, jeigu būtų pasiūlyta pritarti komisijos išvadoms iš dalies. Mes tada iš tikrųjų atskirtume, kur yra ūkinė finansinė veikla, ir mes tam visi draugiškai pritartume.
Ir tada jau galvotume, ar reikėtų valdybą steigti, ar stiprinti Administracinę komisiją ir atleisti galbūt žmones, keisti tuos, kurie gavo gerus atlyginimus, bet nieko nedirbo. Tuo tarpu, jeigu patvirtinsime tas išvadas, tikrai žengsime žingsnį atgal. Nenoriu sakyti, iš tiesų ir man buvo keista, kad kai kurie toje komisijoje dirbę žmonės lyg ir jautėsi taip, kad jie lyg ir presu spaudžiami…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
B. MATELIS (MSNG). …nes laisvas žmogus turi teisę pasirinkti. Siūlyčiau toms išvadoms nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu kalbėti V. Poderį.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, iš tikrųjų komisija buvo skirta ir sukurta ūkinei finansinei LRT veiklai ištirti ir tose išvadose didžioji dalis yra skirta tam. Kaip girdime ar iš spaudos, ar iš šios tribūnos, tų išvadų kažkaip niekas nenori aptarti ir niekas nenori įžiūrėti tų negerumų, negerovių, tų įvairių veiksmų, kurie ties įstatymo pažeidimo riba, tie dalykai nėra aptariami. Tai noriu priminti tiems, kurie neskaitė išvadų ir tos visos ataskaitos, kad jaučio odos yra prirašytos, ką ten radome ir kaip mes tą kvalifikuojame. Neigiu tai, ką sakote, kad ūkinei finansinei veiklai ištirti ir padaryti savo išvadas nebuvo skirta nei laiko, nei dėmesio. Didžioji dalis šio dokumento yra apie tai. Apdairiai nei žiniasklaidoje, nei šioje tribūnoje apie tai nė žodžio nėra. Čia pirma dalis reaguojant dėl finansinės ūkinės veiklos.
Ką sistemiškai pamatėme su kolegomis? Kad iš tikrųjų daug tų negerovių yra, egzistuoja, jos matomos, jos yra identifikuojamos. Patys tarybos atstovai ir administracijos atstovai pripažino – taip yra. Susidarė vaizdas, kad gyvename pagal vadinamąsias paniatkes, taip yra, tai yra, ką čia padarysi. Kitaip sakant, vadybiškai mums buvo aišku, kad neveikia vidinės struktūros, kurios paprastai ar bendrovėse, ar įmonėse veikia, kurios užsiima savęs išvalymu, savikontrole, savidrausme. Tokia sistema nebuvo sukurta, todėl ir ėmėmės iniciatyvos pasiūlyti, kokia galėtų būti struktūra, kuri save stebėtų, save kontroliuotų, siūlytų, gerintų ir tobulintų.
Pirmasis patiekalas, aišku, LRT taryba. Šiuo atveju labai skaudu, bet mūsų pasiūlymas yra išverčiamas atvirkščiai. Mūsų siūlymo esmė buvo ta, kad politinių institucijų skiriami tarybos nariai būtų skiriami ne urmu, o išdėstant per laiko tarpą, kitaip sakant, palaipsniui. Tai yra sistema, kuri naudojama visose kad ir Seimui atskaitingose komisijose, kad ir kokią paimtume, ar Kainų kontrolės komisiją, ar Konkurencijos tarybą, nariai yra skiriami po vieną kas kiek metų. Dėl ko? Kad nebūtų politinės koncentracijos, kad nariai būtų skiriami įvairių politinių kadencijų, kad būtų politinių kadencijų diversifikacija. Tai, literatūra tą sako ir praktika sako, ir yra judėjimas depolitizavimo linkme. Čia absoliučiai jokio sutapimo su politinėmis kadencijomis nėra. Yra atvirkščiai – kai yra palaipsninis skyrimas, neįmanoma, kad tarybos narių kadencijos sutaptų su politinėmis kadencijomis Seime ar prezidentūroje. Čia yra absoliučiai atvirkščiai, negu mūsų komentatoriai ir kritikai sako. Pasaulinė praktika visur rekomenduoja kolektyvinius priežiūros organus, narius skirti po truputį, o ne urmu. Tai dėl tarybos.
Kad pabaigtume tą diskusiją dėl tarybos narių politizavimo ar tarybos darbo politizavimo, ką tik kalbėjausi su Kultūros komiteto pirmininku ir mūsų frakcijos vadovu, iš tikrųjų registruosime ir siūlysime įstatymo pataisą, kad taryboje būtų ne du trečdaliai politikų skiriamų narių, o trečdalis. Būtent trečdalį rekomenduoja Europos transliuotojų asociacija, kad ne daugiau kaip trečdalis politikų būtų skirtų. Man atrodo, ši tema bus baigta.
Dėl valdybos. Ką pamatėme? Didžiulės galios ir didžiuliai pajėgumai yra sutelkti į generalinio direktoriaus rankas. Patys žinome, kad bent kiek didesnė įmonė ar įstaiga – visos turi valdybą. Visos turi valdybą, ar imsi užsienį, ar Lietuvą, ar valstybinę įmonę, ar privačią. Čia turi įrodinėti ne tie, kurie už valdybą pasisako, turi įrodinėti tie, kurie prieš valdybą yra. Valdybos buvimas bent kiek didesnėse įmonėse ar bendrovėse yra būtinybė ir absoliučiai paplitusi praktika. Kodėl? Todėl, kad svarbiausi vadybos sprendimai yra priimami ne prie dviejų akių, o minimum prie keturių. Kitaip sakant, didieji vadybos sprendimai turi būti kolektyviai priimami ir tai absoliučiai priimta praktika.
Daugiau. Mes sakome, kad dauguma valdybos narių būtų nepriklausomi valdybos nariai, turintys gerą reputaciją, interesų konfliktų neturintys vadybininkai iš verslo. Kas čia blogo? Kur čia yra politizavimas? Man atrodo, mūsų pasiūlymai yra depolitizavimo linkme. Be abejo, dėl visko galime diskutuoti. Mūsų darbas nebuvo surašyti teisės aktų projektus, juos registruoti ir teikti svarstyti. Mūsų pasiūlymai yra tik didžiulės diskusijos pradžia. Keista, kad į šią diskusijos pradžią arba to pirminio pasiūlymo padėjimą ant stalo yra taip skaudžiai reaguojama. Čia gera diskusijos pradžia, niekas jokio teisės akto projekto net nėra įregistravęs. Be kitų pasiūlymų, be abejo, aš manau, pasisakysite visi, kad turi būti normalus atskaitingumas ir Seimui, ir visuomenei.
Kodėl Seimas turėjo imtis šio nedėkingo darbo ir ištyrinėti LRT veiklą? Esmė yra ta, kad LRT neturi savo akcininko, kiekvienoje įmonėje, jeigu kas nors blogai, galų gale akcininkas įsikiša ir padaro tvarką. LRT tokio akcininko neturi. Ir iš čia, kaip aš suprantu, LRT komisijos veikla ir turi savo prasmę, nes iš esmės LRT visuomeninis transliuotojas atskaitingas visai visuomenei, bet visuomenėje dar nėra tokios jėgos, kuri galėtų mesti iššūkį, klausinėti ir pariteto pagrindais diskutuoti su tokiu transliuotoju. Todėl politikų įsikišimas ar tokios komisijos darbas buvo būtinas.
Mieli kolegos, mano laikas baigėsi, tie, kurie skaitėte, galite pažiūrėti – dar daug gerų mūsų pasiūlymų, kurie yra už skaidrumą ir…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. PODERYS (LVŽSF). …ir atskaitingumą.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. PODERYS (LVŽSF). Siūlau balsuoti už. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, dar kelios minutės, paskutinį kviečiu kalbėti J. Oleką, Socialdemokratų frakcija. (Balsai salėje) Jeigu nenorite, baigiame diskusijas. (Balsai salėje) Nusprendėme tam skirti 30 minučių. Laikas jau senka.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes turime sau labai aiškiai atsakyti, ar mes išpažįstame tas vertybes, dėl kurių kovojo mūsų valstybės steigėjai, dėl kurių kovojo Sausio 13-osios žmonės, apgynę nepriklausomą Lietuvą. Jau 1918 metais mūsų valstybės atkūrėjai rašė – „demokratinė respublika“. Net tais kruvinais 1949 metais mūsų partizanų vadai galvojo ne apie bet kokią laisvą Lietuvą, bet apie demokratinę. Visi čia mes, dirbantys Seime, prisiekėme padėję ranką ant Konstitucijos ir ištarėme tuos žodžius, kad kovosime už demokratiją. Kolega B. Matelis paminėjo, kad jis beveik 30 metų praleido atkurtos Lietuvos žurnalistikoje. Man teko būti, kaip dabar sakytume, kitoje barikadų pusėje, politikoje ir tikrai esu vienas iš tų, kuris nemažai sulaukiau ne tik paglostymų, bet ir kritikos iš žurnalistų, ir tai nėra labai malonus dalykas. Bet jeigu mes kalbame apie demokratinę valstybę, tai nėra kito būdo, kaip apginti laisvą žodį, galimybę išreikšti kritiką.
Štai dabar mes svarstome mūsų sudarytos Seimo komisijos dėl LRT tyrimo išvadas. Socialdemokratų frakcija iš pat pradžių, nepritardama komisijų stiliui ir darbui, nedelegavo savo žmogaus, bet tai, ką mes pamatėme komisijai baigus darbą, mus dar labiau sukrėtė. Mes kalbame… Čia kolega minėjo apie tas detales, kurias atrado ir kurių buvo galima tikėtis, kad bus tokių detalių – bet kokią įmonę ar instituciją ištyręs vis tiek surasi tam tikrų nusižengimų. Pirmiausia atsigręžkime į save.
Sako, nėra įmonės, kurioje nebūtų valdybos. Bet nė viena įmonė neatsiskaito Seimo komitetui, pačiam Seimui, kuriam pateikia savo metinę darbų ataskaitą. Gal ne Administracinė komisija, kurios aš neginčijau, jūs tyrėte ir matėte jų klaidas, bet mes į save turėtume atsigręžti… Jau praėjo pusė kadencijos šios valdančiosios daugumos. Kaip mes įvertinome ataskaitą? Ar mes paprašėme valstybės audito, ar paprašėme kitų atskaitingų institucijų, kad pasidomėtų, kas ten buvo negerai? Kodėl žiūrime pro pirštus į tai, ką turime daryti?
Ir tai, ką mes dabar siūlome, taip, yra gerų dalykų, kuriuos aš pats galėčiau pasirašyti ir pritarti, kad kai ką reikia pataisyti Radijo ir televizijos darbe. Bet mes dabar kalbame apie tylų Radijo ir televizijos politinį užvaldymą. Mes turime labai aiškią skyrimo tvarką. Kolega ją kritikuoja, kad galbūt mažiau turėtų būti politinių institucijų atstovų. Galbūt. Pasitarkime, dėl to niekas turbūt neturi kokių nors priekaištų, bet nesutapatinkime tarybos skyrimo su Seimo kadencija, nes tai yra aiškus vienos valdančiosios daugumos valios primetimas. Dabar, kada kadencijos pasikeičia, visada žinai, kad bus paskirtas kažkas kitas, turėsi gyventi su kažkuo, kurį bus paskyrę kitų politinių jėgų atstovai.
Todėl, mano manymu, mes tikrai turėtume šiuo atveju stabtelti ir labai aiškiai įsiklausyti, kai buvo siūloma, į pačių Radijo ir televizijos darbuotojų atstovų nuomonę, Lietuvos žurnalistų asociacijos nuomonę, taip pat ir tarptautinių transliuotojų išsakytas pozicijas… ir tuo būdu rasti tam tikrą sutarimą, o ne bandyti kelių balsų persvara pasakyti, kad, žinote, mes dabar paimsime valdžią ir visuomeninį transliuotoją padarysime valstybiniu arba valdančiųjų tiesų transliuotoju.
Mieli kolegos, mes, kurie vyresni, jau gyvenome prie tokios valdžios, kada buvo pasakoma žurnalistams, ką jie gali pasakyti, ko negali (Replika iš salės: „Tai dabar tas pats!“), ką jie turi perskaityti iš raštelio, o ne ateiti į situaciją, kada kiekvienas visuomeninis transliuotojas gali išsakyti savo poziciją, pateikdamas faktus pasakyti ir savo komentarus, kaip žurnalistui ar tam tikrai visuomenės grupei atrodo mūsų priimami sprendimai, mūsų reformos. Aš įsivaizduoju, kad, priėmus dabartines išvadas, tai labai aišku – reikia priimti įstatymus, kurie tas išvadas patvirtintų.
Jeigu mes norime sulaukti Lietuvos žmonių supratino ir pritarimo, jeigu mes norime, kad Lietuva nebūtų skalbiama ir kritikuojama tarptautinėse organizacijose, tai turime šiuo atveju stabtelti ir pasakyti: atlikome tyrimą, svarstėme, turime pakankamai medžiagos, pabandykime susėsti su žurnalistų bendruomene ir rasti tam tikrus kompromisinius taškus, o ne pirma kalkime prie kryžiaus, smerkime ir po to sakykime, na, dabar ten vos kvėpuojantys bandykite ką nors aiškinti. Todėl aš kviečiu nepritarti pateiktoms komisijos išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijas baigėme. Gerbiami kolegos, yra gauta 17 pasiūlymų dėl šio nutarimo. Pasiūlymus užregistravo A. Kubilius ir kiti kolegos. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininkę ponią A. Širinskienę.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Statutas leidžia prašyti balsavimo dar iki pasiūlymo svarstymo. Mes norėtume tokia galimybe pasinaudoti.
PIRMININKĖ. Taip, jūsų valia tai daryti. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu galiu.
PIRMININKĖ. Prašom patikslinti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Yra Statuto straipsnis, kad svarstant, dabar neturime po ranka, bet tuoj suras, kad svarstant projektą po diskusijos, jei yra siūlymas apsispręsti, ar priimtinas visas projektas, ar ne, iš karto balsuojama, jeigu jis paliekamas toliau svarstyti, tada tik pradedamos svarstyti pataisos. Jeigu atmetamas, tuo ir baigiasi visas svarstymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip, pasitarę su jumis taip ir padarysime. 151 straipsnio 8 dalis. 7 dalis. Jeigu reikalauja Seimo narys… Čia 8 dalis. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam, daroma svarstymo pertrauka. Toliau skaitau: atitinka funkcijas, daroma tvarka… Viskas? Jeigu yra reikalavimas, taip, jūs teisus, balsavimas dėl… (Balsai salėje) 7 punktas. 151 straipsnio 7 punktas. Po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Motyvai. Nereikia?
Balsuojame. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtinam įstatymo projektui, o tai yra pateikta išvada. Nutarimas. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, balsavimo rezultatai. 115 Seimo narių: už – 56, prieš – 56, susilaikė 3. Nepritarta. Ir pagal 8 straipsnį, jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje, ir projektas arba grąžinamas tam pačiam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą.
Andriaus Kubiliau, prašom į pagalbą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs neperskaitėte iki galo: dar galima sudaryti specialią komisiją redaguoti.
PIRMININKĖ. Taip, aš būčiau tai perskaičiusi.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes galėtume pasiūlyti specialią komisiją redaguoti. (Balsai salėje) Galime rasti ir kitų žmonių arba, jeigu siūlomas kitas pagrindinis komitetas… Kadangi čia daugiausia buvo kalbama apie tariamai neskaidrius finansus ir taip toliau, geriausias komitetas – Audito komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs siūlote Audito komitetą. Kolegos, ar mes apsisprendžiame skirti kitą komitetą ar komisiją? Aišku, kitą komitetą.
Kiti pasiūlymai. Audito komitetas? (Balsai salėje: „Nėra.“) Suteiksime žodį visiems. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, dėl komiteto… Aš norėjau repliką po balsavimo pasakyti. O komitetas gali būti ir kitas. Kultūros komitetas atsakingas, todėl pagrindinis komitetas turėtų būti Kultūros komitetas.
O repliką po balsavimo taip pat norėčiau pasakyti gerbiamam G. Landsbergiui.
PIRMININKĖ. Replikos po to.
P. GRAŽULIS (MSNG). Po to, gerai, bet aš pasakysiu, ponas Landsbergi, tau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra kitų pasiūlymų? Du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas – Audito komitetas, antrasis pasiūlymas – Kultūros komitetas.
Du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas – Audito komitetas, antras pasiūlymas – Kultūros reikalų komitetas. Kolegos, dėmesio! (Šurmulys salėje) J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, Kultūros reikalų komitetas tiria, atskaitingas, jam ataskaitas… Mes tam pačiam komitetui vėl paskirsime. Aš siūlau palaikyti Audito komitetą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami. Balsuojantys už spaudžia mygtuką ir mano, kad Audito komitetas, balsuojantys prieš – Kultūros reikalų komitetas.
Balsavo 121 Seimo narys: už Audito komitetą – 59, už Kultūros reikalų komitetą – 62. Kultūros reikalų komitetas. Ačiū, kolegos.
Dirbame toliau. Petrai, ar jūs labai norite replikuoti?
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, kadangi buvo paminėtas…
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Svarstymo metu G. Landsbergis paminėjo mano pavardę. Gerbiamas Landsbergi, gerbiami konservatoriai, ne mane Seimas pripažino kokiu nors teroristu, bet jus, pripažino jūsų partiją teroristine organizacija! Aš suprantu, kodėl jūs ginate šitą žiniasklaidą, nes šita teroristinė organizacija ir užvaldė žiniasklaidą, finansuojamą iš Lietuvos biudžeto! Čia nėra visuomeninis transliuotojas, yra jūsų ir D. Grybauskaitės transliuotojas! Šiandien, jeigu mes žiūrime visuomeninį transliuotoją, per dvejus metus valstiečiai nepadarė jokio pozityvaus žingsnio, darbo, sprendimo. Viską žiniasklaida mato tik negatyviomis formomis, jums tarnauja, ne Lietuvai tarnauja! Ir reikia tai drąsiai pasakyti į akis ir tą sakau! (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Ar yra pasiūlymų dėl svarstymo datos? Tada, kai Kultūros reikalų komitetas parengs ir apsvarstys Seimo nutarimą.
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui“ projektas Nr. XIIIP-2771 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui“ projektas Nr. XIIIP-2771. Kviečiu B. Markauską pateikti. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes prašytume pusės valandos pertraukos. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Jūs prašote pusės valandos pertraukos. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju už pritarimą. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą.
13.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2805 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2805. Kviečiu ponią A. Širinskienę. Pateikimas. Prašome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dar tada, kai svarstėme nutarimą dėl laikinosios tyrimo komisijos, dalis iš jūsų, ypač opozicijos atstovai, kėlė klausimą, kodėl komisijos veikla apsiriboja 2016 metais, bet neapima dabartinės kadencijos laikotarpio. Tai šiuo pasiūlymu būtent į tą klausimą ir atsižvelgiama, tai yra siūloma pratęsti komisijos veiklą dėl 2018 metų, kad galėtų tirti 2017–2018 metų laikotarpį, nes, kaip žinote ir kaip jūs tuo metu teisingai pasakėte, kai kurios veikos gali būti tęstinės, tai yra persikelti ir į šią kadenciją.
Antra vertus, jau šioje kadencijoje matome tam tikrus veiksmus, kurie taip pat visuomenėje kelia pakankamai daug klausimų. Pavyzdžiui, visai neseniai mes turėjome situaciją su pensijų fondais, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą tiesiog buvo pagrįstas pensijų fondų teisininkų argumentais ir dokumentais. Vėliau paaiškėjo, kad vis dėlto pensijų fondai per tarpininkus fondus remia ir vienų ar kitų mokyklų statybą.
Taigi klausimų kyla ir šiuo metu lygiai taip pat žiniasklaidai paviešinus VTEK’o situaciją, ir vėliau pasirodžius tiems įrašams, kurie yra padaryti, kyla klausimas, ar atskiros institucijos ir šitoje kadencijoje gali priimti savarankiškus sprendimus, ar jos nėra veikiamos politikų ir veikiamos tais būdais, kurie nėra derami Seimo nario elgsenai.
Manyčiau, kad į tuos visus kylančius klausimus ir šitoje kadencijoje taip pat turėtume turėti galimybę atsakyti, ypač įvertindami tai, kad atliekant tyrimą gali atsirasti veiksmų, kurie vėlgi paaiškės, kad perdengia ne tik ankstesnes, bet ir esamą kadenciją. Siūlyčiau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji – I. Šimonytė. Ruošiasi M. Majauskas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kadangi jūsų garbinga komisija tiria, kaip interesų grupės galimai darė neteisėtą įtaką ar poveikį teisėkūros procesui, ir jūs dabar siūlote pratęsti tyrimo laikotarpį, aš noriu paklausti, ar jūs tirsite istoriją, kaip du Seimo nariai pasiūlė precedento neturintį pasaulio mastu pasiūlymą, tai yra numatyti, kad žemė yra nudėvimas ilgalaikis turtas? Už tai Seimas balsavo, vėliau ta pataisa kažkaip mįslingai iš Pelno mokesčio įstatymo dingo. Kadangi tuo tikrai buvo suinteresuoti stambūs žemės valdytojai, man labai įdomu, ar jūs į savo interesų lauką šitą istoriją įtrauksite? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs puikiai žinote, kad ne pirmininkas apibrėžia komisijos tyrimo objektą – jį apibrėžia komisija in corpore. Tikrai labai kviečiu jūsų frakciją prisijungti prie komisijos vykdomų tyrimų, pagaliau kada nors apsispręsti ir deleguoti savo narius.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, mes neseniai Seime matėme priimtą, mano supratimu, antikonstitucinį sprendimą dėl atliekų deginimo jėgainių. Prezidento patarėjas šiandien komentavo, jog šiuo sprendimu atliekų deginimo verslas parodė tikrą interesų galią, taip suponuodamas, jog iš tiesų verslas darė įtaką priimant tokius sprendimus.
Mano klausimas. Ar neplanuojate tirti, koks ir kaip verslas galėjo daryti įtaką tokiems sprendimams?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs žinote, kad komisijos veiklą reguliuoja Laikinųjų komisijų įstatymas, ir jis nustato sąlygas, kada ir kokią informaciją apie komisijos vykusius posėdžius, ypač kai jie yra uždari, komisijos pirmininkas teikia. Tiesiog mes diskutavome dėl nemažai objektų, o kokie yra objektai, kai mes apsispręsime, informuosime.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, akivaizdu, kad komisijos tyrimo klausimai yra suformuluoti itin plačiai ir abstrakčiai ir taip sudaromos prielaidos tirti bet ką. Susidaro įspūdis, kad vis dėlto, kaip labai taikliai šiandien profesorius V. Sinkevičius yra apibūdinęs, ši konkreti komisija yra vis dėlto rinkimų komisija. Ar jūs jau dabar esate numatę konkretų ratą asmenų, kuriuos tirsite, ar tą darysite komisijai dirbant?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes konkretų asmenų ratą, manau, matysime tada, kai iš tarnybų ir kitų institucijų gausime medžiagą, dėl kurios esame klausę.
Dėl paties nutarimo konkretumo ar klausimų konkretumo, aš manau, reikia skaityti ir preambulės dalį. Ji ir dabar yra tikslinama ir pildoma. Ten konkretikos jūs nemažai rasite.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
E. GENTVILAS (LSF). Komisija, apsiėmusi tirti abstrakčius klausimus, dabar papildydama 2017–2018 metais, formuluoja labai konkrečius dalykus, kurie, beje, kertasi su komisijos užduotimi. Komisijos pavadinimas skamba – dėl tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams. Dabar iš to, kas siūloma tirti 2017–2018 metais, galima suprasti, kad jūs siūlote tirti politikų įtaką institucijoms. Tai nepatenka į pavadinimą. Tarkime, politikų įtaka Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, politikų įtaka Konstituciniam Teismui. O komisijos užduotis – tai tirti įtaką politikams, tai atvirkščiai, ontriap, kaip žemaičiai sako, jūs, kaip aukštaičiai, turbūt vis tiek suprantate, kad ontriap reiškia kitaip, atvirkščiai. Kaip čia suprasti tas jūsų užmačias?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju kalbama ne apie institucijas, o apie valstybės tarnautojus, kurie yra tose institucijose. Jeigu grįžtume prie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos situacijos, tai tuose įrašuose ir liudijimuose, kurie yra vieši, valstybės tarnautojai labai aiškiai pasakoja apie tai, kieno jie įtaką galimai patyrė. Aš manyčiau, kad pavadinime yra aiškiai įrašyta, kad yra tiriama įtaka valstybės tarnautojams, nes vis dėlto ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kaip institucija, kuri kolegiali, yra sudaryta iš tų asmenų, kurie yra valstybės tarnautojai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Džiugelis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolega, mano du trumpi klausimai. Pirmas, ar apsiimdami vis didesnį darbo krūvį spėsite normaliai daryti darbus, kurie priklauso? Matau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, kai klausi, ar pažeista Konstitucija, ar nepažeista, 12 susilaikė, tarp jų ir jūs. Aš suprantu, kad trūksta laiko normaliai pasvarstyti ir turėti savo nuomonę, tada susilaikoma.
Antras mano trumpas klausimas, pratęsiant I. Šimonytės klausimą. Aš klausiu ne kaip komisijos, o jūsų, kaip teisininkės, kaip komiteto pirmininkės, kaip komisijos pirmininkės, o jūs kaip manote, ar reikėtų tirti dėl žemės nusidėvėjimo? Ar tai klausimas, kurį galima padėti į patį giliausią stalčių? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Visų pirma dėl tų balsavimų ir komiteto susilaikymo. Žinau klausimą, kurį jūs minite, ten buvo tokia situacija, kad mūsų neįtikino nei projektų rengėjai, nei Teisės departamentas, kuris pažėrė labai daug kritikos dėl jūsų minėto projekto. Kadangi matėme ir vienos, ir kitos pusės argumentus, bent jau dėl tos priežasties aš susilaikiau. Kodėl ten dar vos ne 12 kolegų susilaikė, greičiausiai jie galėtų atsakyti, bet šiaip jau už savo balsavimus Seime Seimo narys negali būti persekiojamas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi A. Kubilius.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų didinate komisijos darbo apimtis, tačiau nepailginate komisijos darbo pabaigos termino. Ar suspėsite ir galbūt galėtumėte iš tribūnos visgi išsklaidyti tas abejones, kad ši komisija netaps politiniu įrankiu susidoroti su oponentų kandidatais į Prezidentus ir netrauksite „skandalingos“ informacijos iš stalčiaus kitų metų gegužės pradžioje?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad mes savo darbą pabaigsime taip, kaip ir esame suplanavę, laiku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi G. Skaistė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama Agne, aš norėčiau jūsų paklausti taip labai draugiškai. Ar tai, ką jūs siūlote, nėra dar vienas savų pasikėsinimas į premjerą S. Skvernelį? Nes kai jūs pateikėte datų išplėtimą iki 2018 metų, kas apima jau ir dabartinę Vyriausybę, tai man natūraliai kyla, pavyzdžiui, du klausimai. Ar jus tirsite, kas daro įtaką premjerui, kad jis pritarė „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų stabdymui? Ar daro įtaką „Danpower“, ar kokie nors, pavyzdžiui, Astravo šalininkai, kuriems reikia, kad Lietuva neturėtų savo generacinių pajėgumų?
Ir antras klausimas. Pavyzdžiui, ar jūs tirsite, ar nėra išlikę kokių nors pono V. Bako tirtų „Rosatom“ įtakų ir dabartinei valdžiai, nes valdžios pasirinkimas tos datos, kada bus paleista Astravo atominė elektrinė, iš tikrųjų kelia labai daug įtarimų, kad tokios įtakos yra išlikusios, nes nei generacinių pajėgų nėra, nei yra paaiškinimo, kodėl toliau yra rūpinamasi jungtimi, jungčių su Baltarusija…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …atnaujinimu? Gerbiama Agne, galite atsakyti, kam jūs dirbate?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, jūs skaitėte Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą ir žinote, kaip yra formuluojamos komisijos užduotys ir kad jinai yra kolegialus organas. Tai tik dar kartą galėčiau pakviesti jūsų frakciją, užuot skundusis Konstituciniam Teismui, kad pažeidinėjama proporcinė sistema, vis dėlto dalyvauti komisijos darbe ir patiems tos proporcinės sistemos neiškraipyti, nes iš esmės jūs dabar būtent nedalyvaudami ir keldami abejones tikrai nesuteikėte galimybės komisijai turėti opozicijos pilnavertį atstovavimą, kaip galėtų būti. O kad kai kuriems žmonėms kartais pasirodo, kad kažkas kažką puola, tai tokių žmonių mes Seime turime. Ką aš galiu komentuoti?
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi jūsų įregistruotame pasiūlyme yra kalbama apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų įtakos, kadangi šį kreipimąsi didžiąja dalimi rašiau aš pati, siūlau, tyrinėkite jūs ką norite. Mano nuomone, keistai atrodo jūsų klausimai, kaip mes turėtume paklausti Konstitucinio Teismo ir kokiais argumentais remtis, kad vienų išsakomi argumentai yra geri, kitų blogi. Kažkodėl nekvestionuotos nei Teisės departamento išvados, nei Konkurencijos tarybos išvados, kuriomis mes rėmėmės, tačiau kitos pusės atstovavimas jums kažkaip atrodo mažiau leidžiamas paklausti Konstitucinio Teismo. Tai tiesiog kaip jūsų klausimo papildymas, kadangi jūs vis tiek jau norite tą dalyką analizuoti, tai siūlau papildyti ir išanalizuoti ir jūsų kolegos S. Jakeliūno apsisprendimą nueiti dar prieš Konstituciniam Teismui apsisprendžiant, priimti ar nepriimti nagrinėti mūsų kreipimąsi, papasakoti, kokia turėtų būti pensijų sistema, padovanoti savo knygą ir kitaip veikti Konstitucinio Teismo sprendimą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, kolege, kad pasakėte, kad jūs pati rašėte. Tikrai manau, kad turėsime omeny. Bet kai mano studentai atnešdavo tokio lygio plagiatą, tai jiems būdavo sunku mane įtikinti, kad jie patys rašė, kai apie 80 % teksto sutampa su kitu žinomu tekstu. Tikrai labai apmaudu, kad jūs, rašydama pati tą tekstą, nenurodėte tikrųjų to teksto autorių, galėjote juos labai garbingai pacituoti, sudėti kabutes ir mes čia tada nediskutuotume, ar tas tektas yra susijęs ar nesusijęs su kuo nors kitu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimams laikas baigėsi. Motyvai po pateikimo. Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tiesų man baisu klausytis pono A. Kubiliaus demagogijos, nes išeina taip, kad tai laikotarpis per ilgas, tai laikotarpis per trumpas. Dabar, kai laikotarpis ilgesnis ir tarsi apima ir mūsų valdymą, tai turėtumėte džiaugtis, nes tai yra kaip ir demokratijos pergalė. Jeigu esame iš tiesų demokratiška šalis, tai galimos stambaus masto politinės korupcijos atvejus tirti yra visų mūsų pareiga. Dėl to aš kviečiu kolegas palaikyti, nes tokie dalykai, kokie vyko Lietuvoje per tuos kelis dešimtmečius, iš tiesų nesulaukė pelnyto įvertinimo ir dėmesio. Aš manau, kad tiek žmonės, tiek politikai nori, kad visa tai būtų ištirta, ir mes gautume aiškius atsakymus. Todėl kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ačiū jums už tokią demokratiją. Aš manau, kad laikas viską sudės ant „i“ raidelių, nieko čia naujo nėra. Matėme ir girdėjome daug. Jeigu Seimas, kurio pareiga – padaryti mūsų gyventojų gyvenimą geresnį, užsiima vien tik komisijų sudarymu ir politine archeologija, tai, aišku, Lietuvos piliečių gyvenimas nuo to niekaip nepagerės. Nei atlyginimas didės, nei kitos išmokos, o žmonės laukia šito. Mūsų tie Seimo reitingai būtent dėl to, kad mes tokiomis komisijomis ir užsiimame. Aišku, aš suprantu, kodėl jūs tai darote. Jūs negalite ištesėti savo pažadų, ką šnekėjote eidami į rinkimus. Ir tam, kad kažkaip pasiteisintumėte, tai ieškote priešų įvairiose srityse, ir tokiu būdu pridengiate savo neveiklumą arba savo pažadų netesėjimą, nes žadėjote tai kisieliaus upes, manų krantus. Deja, pasirodo, gyvenimas rūstesnis. Yra kitokių iššūkių: iš kairuoliškos partijos ir iš kairuoliškų pažiūrų Lietuvoje per 28 metus tapote neoliberalios pakraipos eiline partija, kuri toliau turtingus daro turtingesnius, o tie, kas gyvena iš mažų pajamų, gyvena vis skurdžiau. Čia yra didžiausia problema. Todėl tų komisijų sudarymas ir įvairių periodų įtraukimas yra akivaizdus pirmininkės atsakymas. Tai, kas naudinga stambiam verslininkui, žemvaldžiui, tai šito mes netirsime. Ateikite, gal pasiūlysite, bet mūsų daugiau komisijoje, mes nubalsuosime kitaip. Kaip galima pritarti tokiam dalykui? Tikrai žmonių gyvenimas nuo šito nepagerės, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, skelbiu balsavimą po pateikimo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 58, prieš – 27, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, mums reikia numatyti komitetą. Teisės ir teisėtvarkos? Prašom, ponas V. Bakas. Jei turite pasiūlymą, per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Kadangi pasiūlymas yra susijęs su žvalgybų veiklos kontrole, o pagal Statutą tai priklauso NSGK, siūlyčiau NSGK įtraukti kaip papildomą. (Balsai salėje) Taip, nes ten prašoma pateikti visų metų visą žvalgybinę informaciją, neišskiriant nė vienos įstaigos, VSD, AOTD, kitaip tariant, iki šio laiko kas buvo teikiama, kokios pažymos premjerui, Prezidentei, Seimo Pirmininkui, NSGK bus pateikta šiai komisijai, todėl NSGK turėtų taip pat svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš dabar pasižiūrėjau į dokumentus. Išties komiteto skirti nereikia, nes darbą atlieka jau nustatyta ir mūsų patvirtinta laikinoji tyrimo komisija tokios sudėties, kokią Seimas patvirtino, todėl komiteto, atsiprašau, skirti išties nereikia.
Gerbiami kolegos, tęsiame darbą toliau. Darbotvarkės 1-19 klausimas – Nr. XIIIP-2761.
A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, nelabai supratau jūsų procedūrinės vingrybės. Kas svarstys, pavyzdžiui, reikšmingas J. Razmos pataisas dėl A. Širinskienės pataisų? Tos komisijos… Ką, pati komisija svarstys?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Seimo nutarimas buvo priimtas ir mes sudarėme laikinąją tyrimo komisiją. Šiuo atveju yra pakeitimas, papildymas. Ponia A. Širinskienė gal gali pati paaiškinti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš vis dėlto, gerbiami kolegos, siūlau pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip mes ir buvome pagrindinis svarstant tą nutarimą, kuris priimtas. O iš tikrųjų tai, ką minėjo ponas V. Bakas, jau yra galiojančiame nutarime.
PIRMININKĖ. Tai dabar nesuprantu ir vis dėlto prašau ponios A. Širinskienės paaiškinti, ar yra ta komisija, kuri atlieka darbą, ir ko gi jūs iš tikrųjų prašote? Ar komitetas turi svarstyti, ar komisija? Reikia aiškumo Lietuvos Seime.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau išgirsti, kokiu Statuto straipsniu remiantis komisijai yra paskiriamas nutarimo projekto svarstymas, nes aš tokio Statuto straipsnio, deja, bet nežinau. Mes tikrai kaip komisija galėsime svarstyti, jeigu turėsime teisinį pagrindą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kaip gerai, kai jūs keičiate nuomonę. Ką tik linksėjote galvą sakydama, kad tyrimo komisija turi atlikti, o dabar jūs sakote, kad komitetas, bet jūsų valia tai daryti. Seimas apsisprendžia. Ir pasiūlymas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Kokie kiti pasiūlymai?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Turime labai racionalų.
PIRMININKĖ. Racionalų. Prašom. Ir V. Bako pasiūlymą girdėjome.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kadangi mes čia gerą pusdienį svarstome A. Širinskienės darbo rezultatus, tai aš siūlau priimti racionalų sprendimą. Mes galime greitai parengti specialią Statuto pataisą ir įregistruoti siūlymą sudaryti naują komitetą, kurį aš drįsčiau pavadinti A. Širinskienės komitetu. Tai būtų vieno asmens komitetas ir viską, ko reikia R. Karbauskiui, mes į tą komitetą atiduotume ir būtų ramu ir aišku. Tada Seimas galėtų laisvai svarstyti kitas Teisės ir teisėtvarkos problemas ir nebūtų čia tokios sumaišties.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs turite puikų humoro jausmą, bet dirbame atsakingai ir ramiai. B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Kadangi iš tiesų Teisės ir teisėtvarkos komitetas tiria, jau yra užimtas, taip pat ir Kultūros komitetas užimtas, jie tiria visą Lietuvą, tai galbūt čia galima pasiūlyti Kaimo reikalų komitetui ištirti?
PIRMININKĖ. Atsiprašau, neišgirdome. Kokį komitetą? (Balsai salėje) Kaimo reikalų komitetas. V. Bakas siūlo, kad kaip papildomas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip, kas dar yra labai svarbu, aš norėčiau paprašyti ponios A. Širinskienės parodyti nuostatą, kur galima tyrimo komisijai klausimus formuluoti atgaline data. Tai, kas siūloma dabar, yra naujas nutarimas su nauju tyrimo objektu ir nauju laikotarpiu. Tai nėra joks papildymas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, buvo pasiūlymų kaip pagrindinį skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą arba Kaimo reikalų komitetą. (Balsai salėje) O kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Bet pirmiausia apsispręsime dėl pagrindinio komiteto. Jei balsuojate už, spaudžiate mygtuką „už“ ir pasirenkate Teisės ir teisėtvarkos komitetą, mygtukas „prieš“ – Kaimo reikalų komitetas.
Balsavo 99 Seimo nariai: už Tvarkos ir teisingumo… Teisės ir teisėtvarkos… Na, matote, jūsų humoras ir mane išvedė iš galimybės… tiksliai pasakyti. 63 Seimo nariai… Atkurkite balsavimo rezultatus. 36 – kad Kaimo reikalų komitetas. Pagrindiniu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas buvo prašytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Kreipiuosi ir prašau paskelbti datą, kurią galėtume svarstyti. (Balsai salėje) Ar galite pasiūlyti datą, ar tada, kai… (Balsai salėje) Dėl papildomo komiteto reikalaujate balsuoti? Balsuojame. Prašom balsuoti, kad papildomu komitetu skirtume Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 62, prieš – 21, susilaikė 20. Kaip papildomas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Gerbiami kolegos, prašom pasiūlyti datą, kada planuojame svarstymą plenarinių posėdžių salėje. Ar pagrindinio komiteto pirmininkė ponia A. Širinskienė nori pasiūlyti datą, kada svarstome, ar kas nors kitas nori? Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kiek pamenu, tai Seimo nutarimai yra svarstomi skubos tvarka pagal Statutą. Manau, kad būtų realu svarstyti ketvirtadienį.
PIRMININKĖ. Tai ir pasiūlykite. Prašau?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ketvirtadienis.
PIRMININKĖ. Ketvirtadienį darbotvarkė faktiškai… Jūs žinote, kad ketvirtadienį yra opozicinė darbotvarkė. Ar Seimas sutiktų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tada antradienį.
PIRMININKĖ. Tai ir norėjome išgirsti, gražiai susitarti, kad kitą antradienį bus svarstymas. Ačiū.
Dar turime 20 minučių rytinio posėdžio. Vėlgi kviečiu ponią A. Širinskienę.
13.39 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2761 (pateikimo tęsinys)
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2761. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prieš kurį laiką grąžinote iniciatoriams tobulinti Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis yra įregistruotas kaip patobulintas variantas ir dar kartą yra bandoma, tiesiog pasikeitus istorinėms aplinkybėms, sumažinti Konstitucijos I skirsnyje, bet ne 1 straipsnyje taikomą referendumo kartelę. Galėčiau priminti, kad tuo laikotarpiu, kai Konstitucija buvo priimama, mes gyvenome, kai buvo visiškai kita geopolitinė ir istorinė situacija, tad tas labai aukštos, praktiškai neperžengiamos kartelės nustatymas tuo laikmečiu buvo pakankamai realus ir reikalingas. Kiltų klausimas, ar dabar tokia nepagrįstai didelė apsauga yra reikalinga, juo labiau kad pati Konstitucija numato, kad dėl I skirsnio, išskyrus 1 straipsnį, įstatymo leidėjas gali apsispręsti numatydamas kartelės aukštį.
Taigi šiuo atveju yra siūloma kartelė, kuri būtų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip dviejų penktadalių piliečių. Manytina, tikrai yra pakankamai aukšta, kad būtų apsaugotos Konstitucijos I skirsnyje saugomos vertybės, ir kartu pakankamai ta, kuri būtų realiai įveikiama rengiant referendumą. Visi, manau, puikiai žinome, kad artėja dvigubos pilietybės referendumas, arba, tiksliau, pilietybės išlaikymo referendumas. Jis yra svarbus labai didelei daliai Lietuvos piliečių, tarp jų ypač tiems, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir mielai ne tik moralinį ar vertybinį ryšį, ar kalbinį ryšį su Lietuva išlaikytų, bet išlaikytų kartu ir tą savo teisinį ryšį su valstybe. Tiesiog kviečiu pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, mes visi puikiai žinome, jog neužtenka Seimo sprendimo, dar reikia ir Prezidentės sprendimo pasirašyti įstatymą, kad jis įsigaliotų. Aš norėjau paklausti, ar jūs diskutavote su prezidentūra dėl šio įstatymo ir ar žinote jų nuomonę, nes panašu, kad galime sulaukti dar vieno veto ir taip toliau diskredituoti visą referendumo idėją? Norėjau paklausti, ar diskutavote su prezidentūra ir kaip vertintumėte, jeigu vis dėto nuspręstų vetuoti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų manyčiau, kad Lietuvos Respublikoje vienintelis subjektas, kuris turi teisę autentiškai aiškinti Konstituciją, tai yra Konstitucinis Teismas. Kadangi žinau abejones, kurias yra ir pavieniai teisininkai, ir kartu jūsų kolegos išreiškę dėl kartelės keitimo atitikties ar neatitikties Konstitucijai, tai aš manau, tikrai, kaip mes ir padarėme skelbdami referendumą, taip ir šiuo atveju vos tik įstatymas būtų priimtas, Seimas atitinkamai reaguotų paduodamas, t. y. registruodamas, nutarimą ir kreipdamasis į Konstitucinį Teismą dėl įvertinimo. Kiek man pačiai teko girdėti konstitucinės teisės ekspertų nuomonių, tai vis dėlto tuo atveju, kada yra vientisai keičiama I skirsnio kartelė, jie tokio pavojaus, Konstitucijos pažeidimo iš tikrųjų nemato.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi G. Skaistė. A. Armonaitės nematau. G. Skaistė. Po to A. Sysas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man įdomu, kodėl buvo atsisakyta praktikos, nei iki šiol būdavo. Kai Teisės departamentas parašo, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja Konstitucijai, iki šiol būdavo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki pateikimo apsvarsto, ar, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja. Tuo tarpu, nors dabar Teisės departamento išvadoje yra įrašyta, kad svarstytina, ar toks reglamentavimas negalėtų būti traktuotinas kaip iškreipiantis Konstitucijos priėmimo referendumu standartą ar paneigiantis Konstitucijos apsaugos esmę, tačiau jūsų komitetas nematė reikalo apsvarstyti, ar prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja. Kadangi komiteto darbotvarkes visgi sudarote jūs, tai kodėl dabar vyksta toks precedentas, kad nors Teisės departamentas mano, kad galimai prieštarauja Konstitucijai, jūs nematote reikalo apsvarstyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl tos priežasties, kad Teisės departamentas nesuformulavo prieštaravimo. Jis pateikė tiktai svarstymą. Jeigu pažiūrėtumėte į Teisės departamento teikiamas formuluotes, mes vieną iš projektų, man atrodo, rytoj taip pat svarstysime, tais atvejais, kada Teisės departamentas įžvelgia aiškų prieštaravimą, jis tą prieštaravimą ir paryškintu šriftu parašo, ir labai aiškiai įvardina, kad galimai prieštarauja Konstitucijai, bet nepateikia „svarstytina“ ar kitų prielaidų. Šiuo atveju, kaip ir kitais tokiais atvejais, kai yra išreiškiamos tiktai prielaidos, paprastai komitetas prieštaravimo nesvarsto, nes jis nėra suformuluotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, kadangi mes visai neseniai čia kalbėjome apie komisijas, man kilo klausimas, ar nevertėtų ištirti, ar 1992 metais nesuklaidinti rinkėjai, kurie nubalsavo 56 %, kad būtų tokie terminai ir dalyviai? Jūs dabar teikiate siūlymus, dėl kurių daugelis ginčijasi, konstitucinės teisės žinovai irgi turi skirtingas nuomones, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas, nes tam reikia pakeisti tik tokių pačių balsų. Ar nereikėtų sudaryti komisijos, kuri ištirtų, kas turėjo įtakos pateikimui tokių įstatymų projektų, trumpinti ir laikotarpį, ir dalyvių, kurie balsuotų už vieną ar kitą sprendimą?.. Labai ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Matot, kolega, kai aš pasiklausau opozicijos vertinimų ir nuogąstavimų, kad Lietuvoje atsiras didžiulė grupė išdavikų, kurie galbūt kaip nors nubalsuos ir pakeis I skirsnio straipsnius, man peršasi nuomonė, kad opozicija galbūt planuoja kokią nors tyrimų komisiją ir nepasitiki Lietuvos žmonėmis. Mes, Seimo dauguma, manau, tikrai pasitikime Lietuvos gyventojais ir žinome, kad sumažinta kartelė padarys referendumą dėl I skirsnio pakeitimo realų, tačiau jinai saugumu ar kokiais kitais dalykais jokiu būdu nerizikuoja, nes tikrai sunkiai įsivaizduoju, kad atsirastų daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų referendume, bet ne mažiau kaip du penktadaliai piliečių, kurie sugalvotų, nežinau, sostine Reikjaviką paskelbti. Sunkiai įsivaizduotina situacija.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiama kolege, vis dėlto 1992 metais už Konstituciją balsavo daugiau nei 56 % visų rinkėjų tuo metu ir tuo metu jų buvo daug daugiau. Tuo metu buvo 2 mln. 549 tūkst. 952 rinkėjai, taigi apie pusantro milijono žmonių balsavo už šios Konstitucijos priėmimą.
Dabar jūs siūlote, kad būtų galima keisti visą I skirsnį dviem penktadaliais balsų nuo visų rinkėjų, vadinasi, bus daug mažesnis… Sakote, kad Teisės departamentas nesuformulavo. Ką reiškia nesuformulavo, kai Teisės departamentas sako, kad taip paneigiama Konstitucijos apsaugos esmė, kad šitokios formuluotės? Ką gi jūs taip norėtumėte keisti?
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar nepatinka 3 straipsnio nuostata, kad niekas negali varžyti tautos ir riboti suvereniteto? Tauta ir…
PIRMININKĖ. Laikas, Juliau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
PIRMININKĖ. Nepiktnaudžiaukite, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kurie straipsniai nusipelnė tokios jūsų nemalonės, kad juos reikėtų dviem penktadaliais keisti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų nelabai supratau jūsų teisinę logiką, nes jei vadovautumės ta logika, kiek Lietuvos piliečių balsavo už Konstituciją, mes jokios Konstitucijos pataisos negalėtume priimti. Vadinasi, tos pataisos, kurios atsirado nuo 1992 metų, visos yra neteisėtos, nes balsavo mažiau žmonių, nei balsavo jas priimant, Konstitucijos tekstą. Tikrai teisinės logikos prasme aš nelabai galėčiau ką komentuoti, nes realybė yra tokia, kad Konstitucija numato galimybę įstatymo leidėjui nustatyti referendumo kartelę ir įstatymo leidėjas tuo naudojasi. Konstitucijos tekste nepasakoma, koks turi būti santykis dabar rinkėjų su tuo santykiu, kuris buvo priimant Konstitucijos tekstą. Kas rengė Konstitucijos tekstą, jį galėjo parengti kitaip, bet dabar jis yra toks, koks yra, de facto yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Prašau klausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs jau daug padarėte, kad idėja dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės būtų taip devalvuota. Iš tikrųjų net tie žmonės, kurie kažkada pritarė referendumui ir palaikytų, dabar jau abejoja, nes jaučia didžiulį spaudimą, neva žmonės neturi nuomonės, tik valdančioji dauguma turi nuomonę.
Bet klausimas kitas. Departamentas taip pat reiškia abejonę dėl konstitucingumo, bet ir pati Prezidentė pasisako, kad turbūt teks vetuoti, nes prieštarauja Konstitucijai. Kaip jūs elgsitės? Ar vėl savo valdančiąją daugumą kviesite atmesti Prezidentės veto? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolega, dėl referendumo idėjos devalvavimo, tai aš manau, kad opozicija šiuo atveju… bet, deja, nuo rugpjūčio mėnesio, nežinau, kas atsitiko jums, nes anksčiau referendumo idėja tikrai sulaukė labai plataus palaikymo, labai sistemingai tą referendumo idėją bando devalvuoti ir bando ją visaip diskredituoti. Bet aš kažkaip manau, kad mes vis dėlto susiimsime ir tą tikėjimą Lietuvos žmonėmis ir norą jiems padėti išlaikyti tą teisinį ryšį su valstybe, ne tik mano minėtą moralinį ar kokį kitokį, vis dėlto ne tik deklaruosime, bet ir realizuosime. Dėl tos priežasties tikrai siūlau pritarti projektui. Referendumas, manau, vis tiek įvyks, o kokia forma ir koks bus rezultatas, tai, be abejo, priklausys nuo Lietuvos žmonių ir jų apsisprendimo.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ponia pranešėja, jūs čia kartojate ir kartojate, kad pasitikite Lietuvos žmonėmis. Tačiau, kuo labiau jūs tai kartojate, tuo labiau tai skamba kaip demagogija. Jeigu jūs iš tikrųjų pasitikėtumėte Lietuvos žmonėmis, tai jūs tiesiog eitumėte į referendumą pagal dabar galiojančią Konstituciją, pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymą, aukštai iškėlę galvas, keltumėte klausimą, kad žmonės balsuotų, žmonės, kuriais jūs esą pasitikite, ateitų pagal dabar galiojančią Konstituciją ir balsuotų. Jeigu iš tikrųjų žmonėms tai būtų svarbu, žmonės priimtų tokį sprendimą, koks jiems atrodo svarbus, o ne tokį, kokį jūs bandote prastumti savo begaliniais bandymais ir lakstymais, paniškai keičiant Konstituciją, kad tik ta kartelė pažemėtų ir kad tik jūsų norimas sprendimas būtų prastumtas. Kodėl jūs taip darote? Juk jūs pasitikite žmonėmis, ar ne?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Matote, kolega, kadangi mes pasitikime žmonėmis, tai mes pasiūlėme kompleksą įvairių priemonių, kurios įgalintų Lietuvos žmones aktyviau dalyvauti referendume. Vienas dalykas, atsirado dviejų dienų referendumas, kuris vėl opozicijai kažkodėl netiko. Kitas dalykas, atsirado papildomų balsavimo vietų užsienyje, dėl kurių mes irgi, man atrodo, dar nepriėmėme galutinio sprendimo. Tai yra kompleksas priemonių, kurios tikrai žmonėms turėtų padėti, ypač kalbant apie papildomas balsavimo vietas užsienyje, tai ir tiems, kurie yra emigravę, kuo geriau padėtų atskleisti savo balsą. Ar yra tikslinga laikyti tokią aukštą kartelę I skirsnyje, manau, Konstitucinis Teismas puikiausiai mums atsakys, ar čia mes darome tokią intervenciją, kuri konstituciškai jau nėra leistina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į daugelį kolegų klausimų. Už – A. Vinkus. Atsiprašau, motyvai.
A. VINKUS (LSDDF). Mieli kolegos, nei sienos, nei atstumas neturi prasmės laisvam žmonių judėjimui. Tačiau aš, kaip ir jūs, esu įsitikinęs, kad visiškai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte gyventų ir dirbtų mūsų tautiečiai, visi esame tos pačios Lietuvos vaikai ir privalome branginti savo tėvynę, branginti tuos žmones, kurie gyvena čia ir už Lietuvos ribų.
Noriu pasakyti, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė pritarė Lietuvos Respublikos (aš jau vieną sykį kartojau) vadovų bei jos politikų šiuo metu daromiems žingsniams išspręsti pilietybės išsaugojimo problemą bei siekiant jiems sudaryti realias sąlygas. Norint įvykdyti Konstitucijos straipsnio pakeitimą, reikia surinkti 1 mln. 300 Lietuvos piliečių balsų. Užsienyje gyvenančių bei turinčių balsavimo teisę Lietuvos piliečių yra tik 300 tūkst., todėl daugiau negu 1 mln. balsų užsienyje už reikės Lietuvoje, nepakeitus referendumo kartelės, nematome daugiau negu 1 mln. balsų už… Ir nepakeitus referendumo kartelės, nematome galimybės referendumui įvykti. D. Henke savo rašte rašė, kad daugybinę pilietybę Lietuvoje turi jau per 25 tūkst. Lietuvos piliečių, nes tūkstančiams ji jau seniai suteikta pagal galiojantį dabartinį Pilietybės įstatymą ir jame esamas išvardintas išimtis. Būtų galima tą pačią praktiką panaudoti, kuri jau seniai taikoma, kalbant apie jų pareigas, rinkimų teisę, tarnavimą kariuomenėje, mokesčių mokėjimą. Tai ne naujas reiškinys Lietuvoje.
Daugelis pasaulio šalių dvigubos pilietybės klausimą reguliuoja lanksčiau ir gali reaguoti į naujai susiklosčiusias aplinkybes. Kai mes visi referendume balsavome už dabartinę Konstituciją, neįsivaizdavome, kad šiuolaikinė…
PIRMININKĖ. Jau laikas.
A. VINKUS (LSDDF). Būtent šios aplinkybės verčia mus galvoti, kaip išsaugoti išvykusių tautiečių ryšį su tėvyne, kaip išsaugoti jų pilietybę.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
A. VINKUS (LSDDF). Tai ne tik konstitucinis klausimas, bet visų pirma mūsų tautos išlikimo klausimas. Todėl pasisakau už įstatymo pataisas, kurios tarnauja šiam kilniam tikslui. Baigiu, referendumas ir yra konstitucinis kelias gimimu išsaugoti kitą pilietybę. Tegul tauta ir spręs. Leiskime jai nuspręsti. Agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes visi sutariame, kad ta dviguba pilietybė reikalinga ir reikia kuo greičiau užtikrinti tokią galimybę žmonėms turėti. Pasirinkti. Vis dėlto atrodo labai keista valdančiosios daugumos pozicija ignoruoti Prezidentės nuomonę ir tokiu būdu išreikšti nepagarbą Prezidento institucijai. Prezidento patarėjas aiškiai pasakė, kad šias įstatymo pakeitimo nuostatas Prezidentė vetuos, bet gąsdina dar labiau tai, kad mes kuriame labai pavojingą precedentą ir ateityje pažeminti Konstitucijos apsaugos kartelę, nuleisti ją dar žemiau. Dabar nuleidome iki dviejų penktadalių, kas trukdys vėliau nuleisti iki vieno penktadalio.
Ir pabaigoje. Mes šiandien išgirdome, kad tai yra pagrindinė priemonė pasiekti tikslą, tai yra įteisinti dvigubą pilietybę. Aš labai rimtai noriu paklausti valdančiosios daugumos, tai koks jūsų planas B, jei Konstitucinis Teismas vis dėlto pasakys, kad šis sprendimas prieštarauja Konstitucijai? Ką jūs darysite tuo metu? Atšauksite referendumą, iš naujo siūlysite dar vieną, kitą kartelę daryti? Ką jūs toliau darysite? Juk tokiais sprendimais mes palaipsniui diskredituojame visą referendumo ir dvigubos pilietybės idėją. Kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Motyvai išsakyti. Prašom, kolegos, apsispręsti dėl Referendumo įstatymo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 57, prieš – 33, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ponia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi čia kilo ir konstitucinių įvairių klausimų ir ginčų, aš tik galėčiau priminti, kad vieną iš kartelės projektų Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė kaip pagrindinis, siūlyčiau komitetą paskirti pagrindiniu ir dabar. Antra vertus, yra nauja redakcija Referendumo įstatymo, kuris jau yra konstitucinis įstatymas, tai vėlgi paprastai Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėja.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti A. Širinskienės siūlymui, ar balsuojame? Pritariame bendru sutarimu, kad kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Nors Referendumo pagal Statutą yra įrašytas į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, tai atleiskite, gerbiamieji, aš tada prašau balsuoti ir tada atitiksime Statutą, nes ponios A. Širinskienės prašymas būtų nestatutinis. Bet Seimas apsisprendžia. (Balsai salėje)
Pagrindinis ar papildomas komitetas nusprendžia Seimas. Šiuo atveju, kolegos, mes siūlome, kad pagal Statutą referendumo klausimus svarstytų tas komitetas, kuriam pagal numatytas funkcijas ir yra priskirta, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildo. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad… Ponia A. Širinskienė nebereikalauja ar reikalauja balsuoti? (Balsai salėje) Bet Statutą pažeisti, aš manau, ir komiteto pirmininkė nenorėtų sutikti. Todėl ir buvo Sekretoriato pasiūlymas ir įrašyta remiantis Statutu, kaip pagrindinį įrašyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik primenu, kad Referendumo įstatymas yra konstitucinių įstatymų sąraše. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, paprastai dėl konstitucinių įstatymų pagrindiniu komitetu būna Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar yra lygiai tokia pati situacija su Referendumo įstatymo nauja redakcija, kur jums patinka ar ne, bet mes, kaip pagrindinis komitetas, jau svarstome ir tą projektą tvarkome. Tai aš nesuprantu, kodėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turėtų nagrinėti pataisas, kai nauja redakcija to įstatymo projekto yra pagrindinis mūsų komitetas…
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Labai įdomiai skamba: ar balsuojame taip, kaip priešingai sakoma Statute? Posėdžio pirmininkas net balsuoti neturėtų teikti tokio klausimo. Tai vienas argumentas. Antras argumentas: mes dabar nagrinėjame ne konstitucinio įstatymo projektą, o paprasto. Trečias argumentas: netgi tas naujos redakcijos Referendumo įstatymas, kuris pateiktas, yra pateiktas kaip paprastas įstatymas, o ne kaip konstitucinis, nors jis yra įrašytas į Konstitucinių įstatymų sąrašą. Vadinasi, nuo pateikimo stadijos turi prasidėti konstitucinio įstatymo pateikimas, tiksliau, nuo įregistravimo stadijos, jis turi būti įregistruotas kaip konstitucinis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, yra 14 val. 1 min. Posėdis baigėsi. Aš manau, laikas tą konstatuoti.
PIRMININKĖ. Išspręsime…
E. GENTVILAS (LSF). Jokio sprendimo kol kas nėra pratęsti. Aš siūlau skelbti, kad posėdis baigtas.
PIRMININKĖ. Nesiūlome baigti, reikia pabaigti svarstyti šį klausimą paskiriant komitetą. Kol paskirsime, prašau Seimo leisti pratęsti. Manau, kad sutarsime, nes be komiteto… (Balsai salėje) Balsuojame, kad pratęstume 5 minutes, kol nuspręsime… na, nesakau laiko, kol nuspręsime, kokį komitetą paskirti pagrindiniu.
Beje, Seimas ką tik išgirdo J. Sabatauską, ir aš, kaip posėdžio pirmininkė, manau, kad galima apsispręsti tik dėl papildomo komiteto, jeigu jo reikalauja ponia A. Širinskienė. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū, kolegos.
O dabar posėdis nebaigtas, nes mes eisime atlikti slapto balsavimo procedūrą. Todėl kviečiu komisiją ir dar kartą ją įvardinu: R. Andrikis, L. Balsys, V. Čmilytė-Nielsen, Z. Jedinskis, A. Maldeikienė, A. Strelčiūnas, A. Šimas. Pradedame slapto balsavimo procedūrą, kurią numatome baigti 14 val. 20 min.
Kadangi buvo klausimas ir posėdis nepasibaigęs, dėl protokolo sakau, kad nespėti apsvarstyti rytinio posėdžio darbotvarkės klausimai 1-17, 1-20 ir 1-21 bus svarstomi po aplinkos ministro atsakymų į klausimus. Tai būtų nuo 15 val. 30 min. Seimo nutarimas dėl parlamentinio tyrimo, gyvenamosios vietos deklaravimas ir protokolinis, jeigu jo reikės.
Pertrauka
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, baigiame rytinį posėdį. Prašom registruotis. Nereikės registruotis. Baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.