LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-1337

2023-03-29 Nr. 113-P-7

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas, Jūra Ivonaitytė, vyriausiasis patarėjas Adrianas Mečkovskis ir patarėja Giedrė Sušinskaitė, Lietuvos savivaldybių asociacija direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-24	1			Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 5 dalyje siūloma išskirtinai vienai valstybės tarnautojų grupei – seniūnams nustatyti skirtingą tarnybinės veiklos vertinimo tvarką, t. y. nustatyti, kad „vertinant seniūno – karjeros valstybės tarnautojo ir seniūno valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo metinės tarnybinės veiklos rezultatus seniūnaičiai gali išreikšti savo nuomonę, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo taikymo imperatyviai nustato, kad „šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ ir jokių išimčių dėl valstybės tarnautojų – seniūnų kitokios tarnybinės veiklos vertinimo nenustato, todėl siūlymas prieštarauja imperatyvioms keičiamo įstatymo nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis tik priimant į seniūno pareigas, t. y. nustatyta, kad tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Antra, pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalis įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba jam pačiam suformuluotas užduotis. Toks vertinimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl abejotina, ar nuomonė (siūlomo teisinio reguliavimo atveju – seniūnaičių nuomonė) gali būti laikoma objektyviu kriterijumi ar rodikliu. Vertinant projektu siūlomą nuostatą, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013), kad kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. LVAT 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.).	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-24	2	1, 2N		2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus (pakeisti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“), projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, numatančia pavedimą Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-24				3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiant inkorporuoti priimtą įstatymą į teisinę sistemą, reikės papildyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 34 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi, kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą, teikiami kartu su įstatymo projektu. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir nurodyto įstatymo pakeitimo projektas.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2022-03-07				Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1337 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-26				Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1337 (Projektas) ir informuoja, kad dauguma savivaldybių nepritaria Projektui. Nepritarimas yra grindžiamas žemiau pateiktais aspektais. Pažymėtina, kad visi valstybės tarnautojai, neišskiriant ir seniūnų, profesinėje veikloje yra lygūs ir vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 3 str. 1 dalyje nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais. Vienas iš jų – atsakomybė, t. y. už savo veiklą valstybės tarnautojas atsiskaito įstaigos ar institucijos vadovui. Be to, šiuo metu galiojančios Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 31 str. nuostatos dėl seniūno pavaldumo ir atskaitingumo pakankamai užtikrina visuomenės lūkestį matyti, suprasti, vertinti seniūno veiklą: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, kuris yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Seniūnui metines veiklos užduotis skiria jo tiesioginis vadovas, o ne seniūnaitis. VTĮ įpareigoja vertinti visus savivaldybių administracijose dirbančius valstybės tarnautojus, taip pat darbuotojus, einančius pareigas pagal darbo sutartis. Vertinami pasiekti rezultatai, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Seniūnų, kaip atskiros valstybės tarnautojų grupės išskyrimas kasmetinio vertinimo procedūrose būtų neteisingas, kadangi panaikintų valstybės tarnautojų tarpusavio lygiateisiškumą ir nesukurtų laukiamos pridėtinės vertės tarnybinės seniūno veiklos atžvilgiu ar vietos bendruomenėms. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS). VATIS sistemoje nėra galimybių vertinimą atlikti seniūnaičiams. Įstatymo pakeitimo atveju, turėtų būti keičiama VATIS sistema išskirtinai vienai valstybės tarnautojų pareigybei – seniūnams. Svarstytina ar prisijungimo teisių suteikimas prie VATIS ne valstybės tarnautojams būtų tikslingas. Kadangi seniūnaičių kompetencijos labai skirtingos, jiems nėra keliami jokie reikalavimai, jų vertinimas, tikėtina, gali būti neobjektyvus. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, pažymėjo, kad seniūnaičiai neformuoja užduočių seniūnams, todėl neaišku, ką vertintų seniūnaičiai. Kyla rizika, kad seniūnaičiai bus nepakankamai susipažinę su seniūnijai keliamais uždaviniais, tam tikrais atvejais gali neturėti tinkamos kvalifikacijos ar kompetencijos įvertinti seniūnijai iškeltas užduotis ir jų įgyvendinimą, o kartais net nesutikti su seniūnijai keliamais uždaviniais. Tokiu atveju, tikėtina, kad seniūnaitis vertins nesivadovaudamas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo aprašu, o vadovausis savo subjektyviais vertinimo kriterijais, dėl ko vertinimo rezultatas gali būti subjektyvus. Projekte nėra numatyta seniūnaičių atsakomybė už neteisingą vertinimą, taip pat galimybė tokį vertinimą skųsti. Kyla pavojus didėti korupcijos rizikai, kad, siekiant palankaus vertinimo, valstybės karjeros tarnautojas seniūnas gali daugiau dėmesio skirti toms bendruomenėms, kurių atstovai yra seniūnaičiai, taip diskriminuojant kitas bendruomenes ar gyventojų grupes. Papildomai paaiškiname, kad seniūnai rengia seniūnijų metinių veiklos planų projektus (VSĮ 32 str. 6 dalis) ir šių planų įgyvendinimo metines ataskaitas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigose, supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintais seniūnijų metiniais veiklos planais ir aptaria seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitas. Seniūnaičių sueigos sprendimai kartu su seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitomis yra teikiami savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės tarybai (jei seniūnas yra biudžetinės įstaigos vadovas). VSĮ 35 str. 6 d. numato, kad ,,Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“ Akivaizdu, kad seniūnaičiams yra suteikiama teisė įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie aptarnaujamos teritorijos seniūno tarnybinę veiklą. Kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių mieste (galimai ir kitų didžiųjų miestų savivaldybėse) seniūnaičiai nepalaiko itin artimo ir glaudaus kontakto su vietos gyventojais, todėl negalima teigti, kad visais atvejais yra susipažinę su gyventojų interesais ar poreikiais. Be to, konkrečiai Šiaulių mieste, reaguojant į kiekvieno gyventojo pasiūlymus ir pastabas yra sukurta ir atskira platforma, kurios pagalba gyventojai turi teisę ir yra skatinami informuoti savivaldybės administraciją apie mieste kilusias problemas, teikti pastabas ir pasiūlymus. Lygiai taip pat – apie seniūnaitijų problemas informuoti atsakingas institucijas gali ir seniūnaitis. Pritarus Projektui, būtų neaišku, kaip savivaldybės administracijos direktorius (ar savivaldybės taryba) įgyvendintų seniūnaičių rekomendacijas dėl seniūno vertinimo, t. y. kokias teisines pasekmes sukeltų rekomendacijų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2022-05-26

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1337 (Projektas) ir informuoja, kad dauguma savivaldybių nepritaria Projektui. Nepritarimas yra grindžiamas žemiau pateiktais aspektais.

Pažymėtina, kad visi valstybės tarnautojai, neišskiriant ir seniūnų, profesinėje veikloje yra lygūs ir vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 3 str. 1 dalyje nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais. Vienas iš jų – atsakomybė, t. y. už savo veiklą valstybės tarnautojas atsiskaito įstaigos ar institucijos vadovui. Be to, šiuo metu galiojančios Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 31 str. nuostatos dėl seniūno pavaldumo ir atskaitingumo pakankamai užtikrina visuomenės lūkestį matyti, suprasti, vertinti seniūno veiklą: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, kuris yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Seniūnui metines veiklos užduotis skiria jo tiesioginis vadovas, o ne seniūnaitis.

VTĮ įpareigoja vertinti visus savivaldybių administracijose dirbančius valstybės tarnautojus, taip pat darbuotojus, einančius pareigas pagal darbo sutartis. Vertinami pasiekti rezultatai, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Seniūnų, kaip atskiros valstybės tarnautojų grupės išskyrimas kasmetinio vertinimo procedūrose būtų neteisingas, kadangi panaikintų valstybės tarnautojų tarpusavio lygiateisiškumą ir nesukurtų laukiamos pridėtinės vertės tarnybinės seniūno veiklos atžvilgiu ar vietos bendruomenėms. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS). VATIS sistemoje nėra galimybių vertinimą atlikti seniūnaičiams. Įstatymo pakeitimo atveju, turėtų būti keičiama VATIS sistema išskirtinai vienai valstybės tarnautojų pareigybei – seniūnams. Svarstytina ar prisijungimo teisių suteikimas prie VATIS ne valstybės tarnautojams būtų tikslingas. Kadangi seniūnaičių kompetencijos labai skirtingos, jiems nėra keliami jokie reikalavimai, jų vertinimas, tikėtina, gali būti neobjektyvus.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, pažymėjo, kad seniūnaičiai neformuoja užduočių seniūnams, todėl neaišku, ką vertintų seniūnaičiai. Kyla rizika, kad seniūnaičiai bus nepakankamai susipažinę su seniūnijai keliamais uždaviniais, tam tikrais atvejais gali neturėti tinkamos kvalifikacijos ar kompetencijos įvertinti seniūnijai iškeltas užduotis ir jų įgyvendinimą, o kartais net nesutikti su seniūnijai keliamais uždaviniais. Tokiu atveju, tikėtina, kad seniūnaitis vertins nesivadovaudamas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo aprašu, o vadovausis savo subjektyviais vertinimo kriterijais, dėl ko vertinimo rezultatas gali būti subjektyvus. Projekte nėra numatyta seniūnaičių atsakomybė už neteisingą vertinimą, taip pat galimybė tokį vertinimą skųsti. Kyla pavojus didėti korupcijos rizikai, kad, siekiant palankaus vertinimo, valstybės karjeros tarnautojas seniūnas gali daugiau dėmesio skirti toms bendruomenėms, kurių atstovai yra seniūnaičiai, taip diskriminuojant kitas bendruomenes ar gyventojų grupes.

Papildomai paaiškiname, kad seniūnai rengia seniūnijų metinių veiklos planų projektus (VSĮ 32 str. 6 dalis) ir šių planų įgyvendinimo metines ataskaitas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigose, supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintais seniūnijų metiniais veiklos planais ir aptaria seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitas. Seniūnaičių sueigos sprendimai kartu su seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitomis yra teikiami savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės tarybai (jei seniūnas yra biudžetinės įstaigos vadovas). VSĮ 35 str. 6 d. numato, kad ,,Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“ Akivaizdu, kad seniūnaičiams yra suteikiama teisė įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie aptarnaujamos teritorijos seniūno tarnybinę veiklą.

Kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių mieste (galimai ir kitų didžiųjų miestų savivaldybėse) seniūnaičiai nepalaiko itin artimo ir glaudaus kontakto su vietos gyventojais, todėl negalima teigti, kad visais atvejais yra susipažinę su gyventojų interesais ar poreikiais. Be to, konkrečiai Šiaulių mieste, reaguojant į kiekvieno gyventojo pasiūlymus ir pastabas yra sukurta ir atskira platforma, kurios pagalba gyventojai turi teisę ir yra skatinami informuoti savivaldybės administraciją apie mieste kilusias problemas, teikti pastabas ir pasiūlymus. Lygiai taip pat – apie seniūnaitijų problemas informuoti atsakingas institucijas gali ir seniūnaitis.

Pritarus Projektui, būtų neaišku, kaip savivaldybės administracijos direktorius (ar savivaldybės taryba) įgyvendintų seniūnaičių rekomendacijas dėl seniūno vertinimo, t. y. kokias teisines pasekmes sukeltų rekomendacijų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas.

Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-12-23

Pasiūlymas ir argumentai:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. SV-S-481 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1337 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui šio Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas ir siekdama, kad valstybės tarnyba taptų atvira inovacijoms, profesionali, gerai apmokama ir gebanti laiku priimti ryžtingus sprendimus, parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1115 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) ir su juo susijusių teisės aktų projektų atšaukimo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikė svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3), kuriame siūloma sistemiškai tobulinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistemą.

2. Pažymėtina, kad seniūnaičiai neformuluoja užduočių seniūnams, nežino jų kvalifikacijos ir gebėjimų, taip pat nėra supažindinti su seniūno pareigybės aprašymu ir jame nustatytomis funkcijomis, todėl nebūtų įmanoma jiems pateikti savo vertinimo, atitinkančio vertinimo turinį ir tikslus – įvertinti kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis.

3. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad seniūnaičiai „gali išreikšti savo nuomonę, kuri yra rekomendacinio pobūdžio“, dėl ko vertinami seniūnai atsidurtų nelygiavertėje padėtyje vieniems seniūnaičiams išreiškus savo nuomonę, o kitiems neišreiškus, ir dėl to galimai būtų pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas.

4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1268 redakcija) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. Ši nuostata iš esmės atitinka Įstatymo projekto tikslą.

Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos savivaldybių asociacijos nepritarimą įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, įstatymo projektą Nr. XIVP-1337 atmesti, nes įstatymo projektu siekiamas tikslas įgyvendintas Vietos savivaldos įstatymu.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Domas Griškevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė