Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 331
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame gruodžio 7 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Labai dėkui. Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė
14.01 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2256 (pateikimas)
Pirmas opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkės 2-1 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2256. Pranešėjas – T. Tomilinas. Pateikimas. Per šoninį mikrofoną – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašote pertraukos iki kito posėdžio? Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Gal galime bendru sutarimu dėl pertraukos iki kito posėdžio? Galime. Gerai, pertrauka iki kito posėdžio. Ką tik registravomės. Akivaizdu, kad prašote balsuoti. Tikrai? Gerai, prašo balsuoti. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pertrauka iki kito posėdžio.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir uždraudimo saugomose teritorijose paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3342 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir uždraudimo saugomose teritorijose paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3342. Pranešėjas – L. Savickas. Matau, D. Griškevičius. Pateikimas. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tuoj, pirmininke, leiskite man vieną minutę. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dalis Seimo narių, jeigu dabar atmintis neapgauna, – 46, įregistravo įstatymo projektą, siūlantį organizuoti patariamąjį referendumą. Ir jį organizuoti kartu su Europos Parlamento rinkimais, tai yra kitų metų birželio 9 dieną. O referendumo esmė, kalbant trumpai, tai yra, pabrėžiu, patariamoji – išgirsti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl didesnio dėmesio mūsų miškams ir dėl didesnio jų tausojimo. Pati formuluotė yra, kad žmonės pasisakytų, ar jie pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose. Aš gal viso teksto tikrai neskaitysiu, nes jūs, aišku, jį turite prieš akis, gal tiktai sudėsiu kelis akcentus dėl esančios Teisės departamento išvados dėl šio klausimo.
Pirmoji pastaba buvo dėl papildomo dokumento pridėjimo, procedūrinis klausimas. Šis klausimas yra išspręstas. Taip pat Teisės departamentas, vertindamas pateiktą projektą, turėjo pastabų, galbūt tokių pamąstymų, ar galima sujungti į vieną formuluotę du tokius pasiūlymus, tai yra apriboti plynuosius kirtimus ir juos drausti būtent saugomose teritorijose. Tai aš manau, tą mes ir rinkdami parašus diskutavome su kolegomis, be abejo, referendumuose dažniausiai daugiausia tų iečių ir kyla ne dėl esmės, bet dėl formuluotės. Manau, jeigu klausimas sulauktų palaikymo pateikimo stadijoje, dar galėtume tą formuluotę gludinti, nes net ir rinkdami parašus tikrai jau ją šiek tiek keitėme, atsižvelgdami į kai kurių kolegų pasiūlymus. Todėl, manau, šiuo atveju tikrai to didelio kažkokio prieštaravimo nematome. Galų gale galima galbūt ir atskirti tam tikras pozicijas.
Pereinu prie kitų Teisės departamento išvadų. Na, mums nurašė Miškų įstatymo ir kitų įstatymų nuostatas, kokie yra dabar apribojimai. Tiesą sakant, mes skaityti įstatymus mokame, žinome, bet mes ir nesakome, kad dabar plynieji miško kirtimai apskritai nėra, sakykime, kaip nors apriboti – yra įstatyme tam tikros nuostatos pagal miškų tipus, pagal jų svarbą, be abejo, yra svarbus dėmuo įvairūs privatūs miškai, valstybiniai ir panašiai. Tiesiog mūsų mintis ir yra ta, kad atsiklaustume gyventojų, ar tas dabartinis reguliavimas, esantis įstatyminėje bazėje, yra pakankamas, ar vis dėlto reikia, tarkime, jau galbūt kitai Vyriausybei, kitam Seimui griežtinti tas nuostatas. Kad ir kaip ten būtų, ir dabar turime kai kuriose vietose gana griežtus įstatymus, bet iš kylančių visuomenės reakcijų, skandalų dėl tam tikrų kirtimų ir apskritai to miško ūkio klausimo akivaizdu, kad turbūt yra nepakankamas dėmesys. Todėl norisi atsiklausti gyventojų, ar reikėtų dar sugriežtinti tam tikras pozicijas.
Be abejo, mes, kadangi tai yra patariamasis referendumas, neiname prie konkrečių įstatyminių formuluočių. Be abejo, čia vėlesnėse stadijose, jeigu pritarimas būtų, ir ieškotume tų susitarimų per konkrečius įstatymus, per įstatymines nuostatas, kur galima ieškoti tų griežtesnių pozicijų, kur galbūt užtenka ir dabartinio reguliavimo. Aš, tiesą sakant, dabar nematau… Dabar jau matau, kad yra nemažai užsirašiusių paklausti, tai, aš manau, būtų daug produktyviau man klausimą baigti pristatyti, nes jūs tekstą tikrai žinote, apie ką mes kalbame, ir tada pereiti prie klausimų, į juos pasistengsiu atsakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori gana nemažai – net aštuoni Seimo nariai. Pirmas klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš norėjau paklausti, kaip atsitiko taip, kad Lietuvoje priėjome prie tos situacijos, kad plynieji kirtimai tapo, na, tokio aktualumo problema, kurios valstybė negali išspręsti niekaip kitaip kaip referendumo būdu? Kaip atsitiko, kad, na, būtent tose valstybinėse teritorijose, kurios turėtų iš tiesų būti saugomos ir tinkamai prižiūrimos valstybės, būtent po tos visos urėdijų reformos situacija susiklostė tokia, kad pastaruoju metu iš skirtingų Lietuvos kampelių ateina man žmonių kreipimaisi su nuotraukomis, su vaizdais, kur, na, tiesiog baisu yra, kaip masiškai tie plynieji kirtimai vyksta. Iš kitos pusės, privačių miškų valdytojų situacija, kur jiems neleidžia savo tų privačių miškų tvarkyti, prižiūrėti ir kirsti. Tai kaip tą išspręsti, ar tikrai jūs esate tikri, kad pavyks surengti sėkmingą referendumą? Dėkui.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš gal atkreipiu dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia, aišku, apskritai dėmesys aplinkosaugai, gamtai, turbūt kolegos sutiks su mumis, pastaraisiais metais ateina ir į Lietuvą, sakykime, tas didesnis, padidintas dėmesys. Be abejo, tos visuomeninės reakcijos į vykstančius procesus, jeigu jie galbūt yra ne iki galo geri arba reikia daugiau to dėmesio, aiškinimosi, sulaukė daugiau dėmesio. Tai yra vienas dalykas.
Be abejo, aš puikiai suprantu, kad toks referendumas, jeigu jisai būtų priimtas, pats savaime problemos neišspręs. Mes tiktai klausiame gyventojų, ar reikia vis dėlto to griežtesnio požiūrio ir daugiau reguliavimo dabar esančioje teisinėje bazėje. Bet jūs irgi gerai, Mindaugai, pastebėjote, kad, be abejo, tam tikri klausimai gali būti sprendžiami ir per konkrečių dabar galiojančių teisės aktų keitimus, griežtinimus. Aš manau, tai neišvengiamai tikrai bus. Ir va žiūriu į gerbiamą aplinkos ministrą Simoną. Tikrai žinau, yra tam tikrų iniciatyvų, jos pasiekė ir mūsų parlamentą arba dar pasieks artimiausiu metu, bet, man atrodo, paties prieštaravimo… to supriešinti tikrai nereikia. Aš manau, tos iniciatyvos gali eiti ir dabar lygiagrečiai, bet papildomai atsiklausti, ar tai tikrai yra svarbus klausimas, man atrodo, yra svarbu. Galbūt esminis dalykas šiuo atveju yra dar ir tas, kad kadangi vyktų kartu su Europos Parlamento rinkimais būtent birželio 9 dieną, manome, kad tai paskatintų piliečius aktyviau dalyvauti tuose kartais nepelnytai nuvertinamuose rinkimuose, būtent Lietuvos gyventojus. Kaip žinote, Europos Parlamento rinkimai nesutampa su Prezidento, todėl, aišku, tas aktyvumas bus šiek tiek, tikėtina, žiūrint į istorines perspektyvas, mažesnis. Todėl, aišku, norime suaktyvinti ir tą balsavimą.
Dar buvo kolegų tokių pasvarstymų, kodėl galbūt tos iniciatyvos nedarome kartu su pilietybės klausimu, dėl kurio irgi referendumas bus. Čia ir su gerbiama D. Asanavičiūte esame kalbėję, kad tikrai nesinorėjo priešinti, galbūt žmonėms… Žinote, kadangi būtų du referendumai, vienas patariamasis, kuo daugiau klausimų, tuo daugiau galimybių susipainioti, todėl sąmoningai pasiūlyta kita data, o ne kartu su Prezidento rinkimais, kur irgi tas aktyvumas yra didesnis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Domai, keista jus matyti tribūnoje aplinkosauginiais klausimais, lyg ir ne…
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Kolega, kuris turėjo pristatyti, tiesiog negalėjo.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, bet kai kviečiame į referendumą, tai norisi ir specifinius klausimus užduoti. Visų pirma, pirmas klausimas, kas rengė konstatuojamąją dalį, nes tenai yra tiek melagienų, kad mes tikrai imsime viešai neigti, pavyzdžiui, apie blogą miškų būklę, apie per intensyvius kirtimus, apie griūnančias ir nykstančias ekosistemas. Taigi pirmas klausimas, kas rengė šitą konstatuojamąją dalį, nes jinai neatrodo gera?
Antras klausimas. Kodėl jūs nepristatote, pavyzdžiui, Miškų įstatymo pakeitimo šiandien iš tribūnos, nes jūs esate rinktas Seimo narys, atstovaujate plačiai frakcijai ir galėtumėte jau šiandien įstatymu imti apriboti pagrindinius kirtimus? O imatės V. Sinkevičiaus rinkimų kampanijos, kad būtų sukelti iš tikrųjų pikti, nepagrįsti balsai ir jie atvesti į Europos Parlamento rinkimus tam, kad jūsų sąrašo vedlys gautų daugiau postūmio. Ar galėtumėte paneigti tą trečią nuostatą? Tai kas rengė, kodėl ne Miškų įstatymas ir kodėl jūs taip neprofesionaliai bandote sukelti?..
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Simonai, su tokiais pasakymais – profesionaliai, neprofesionaliai… Aš nesivelsiu čia dabar į polemikas, kas profesionaliai, kas neprofesionaliai. Aiškiai parašyta, kas teikia įstatymo projektą. Be abejo, mes turime ir savo patarėjų korpusą. Mes atsižvelgdami ir į tam tikrą informaciją rengėme. Be abejo, bendradarbiaujame ir su nevyriausybiniu sektoriumi, kuris tomis temomis tikrai aktyviai veikia, ir tai darome, ir, be abejo, konsultuojamės. Štai tekstas yra pateiktas toks, koks yra.
Dabar dėl terminų. Kodėl šiandien, tarkime, pristatome galimybę dėl referendumo, bet ne konkretų, tarkime, įstatymo projektą dėl miškų. Jūs puikiai žinote, kad referendumo klausimas turi tam tikrą, sakykime, dienų skaičių, iki kada reikia pateikti, iki kada galima paskelbti ir panašiai. Kitaip tariant, ši sesija, kuri baigsis per 2–3 savaites, yra paskutinė galimybė tai padaryti. Todėl mes, be abejo, registravome šią pataisą. O dėl kitų pataisų, kurias jūs įvardinate, kurias, tikrai žinau, ir jūsų ministerija atneš artimiausiu metu, be abejo, aktyviai teiksime savo pasiūlymus ir, manau, tikrai diskutuosime.
Bet, kaip aš ir minėjau, tiek jūsų iniciatyvos, tiek kitos iniciatyvos, siekiančios didesnio aiškumo, didesnio ir visuomenės įtraukimo, man atrodo, pačios savaime viena kitai neprieštarauja. Tiesą sakant, aš nelabai suprantu, kodėl jūs taip baiminatės referendumo, kad ateis daugiau kažkokių žmonių į referendumą ir pareikš savo nuomonę. Aš, tiesą sakant, nelabai net ir įsivaizduoju, kad gali būti daug žmonių, kurie sakys, kad ne, nereikia saugoti miškų, nereikia didesnio dėmesio ir panašiai.
Čia esmė yra ta, kad būtent dėl formuluotės, aš vis dėlto galbūt labiau sakyčiau, kad taip, mums reikėtų daugiau diskutuoti dėl pačios formuluotės, dėl kurios žmonės ir pasisakytų, nes dėstomoji dalis, žinote, vieni faktai yra vieniems svarbūs, kiti kitiems, bet svarbiausias balsavimas bus būtent atsižvelgiant į formuluotę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, bet jūs neatsakėte į ministro klausimą, kodėl šiandien jūs neturite įstatymo projekto, kuris sureguliuotų šituos dalykus. Juo labiau kad tai tikrai nėra sudėtinga iniciatyva. Kaip ir sakėte, jūs savo patarėjų korpuse turite ir buvusių įvairių aplinkosauginių įstaigų vadovų, kurie tikrai gali parengti tokį įstatymo projektą. Juo labiau kad šiaip įprasta su referendumu duoti ne tik klausimą, kurio yra toksai labai neapibrėžtas ir neįpareigojantis tas galutinis atsakymas, bet ir konkrečią įstatymo pataisą. Taip, kaip buvo su žemės referendumu, kaip buvo su kitomis iniciatyvomis.
Galbūt reikėtų nešti įstatymo projektą pirmiausia į Seimo salę. Jeigu Seimas nepritaria, tada jau galima galvoti apie referendumą ir bandymą referendumu tą patvirtinti. Bet manau, kad tikroji problema, kuri yra, kad jeigu jūs atneštumėte šiandien įstatymo projektą, greičiausiai jam būtų pritarta. Bent jau jeigu jūs atneštumėte, pavyzdžiui, man pasirašyti, aš tikrai jį pasirašyčiau kartu su jumis. Tačiau jūs vežimą statote prieš arklį ir bandote iš to daryti kažkokį tokį politinį veiksmą. Žinome, kad esate susirūpinę ir Europos Parlamento rinkimais, ir ta data jums netinka, ir panašiai. Tai akivaizdi politinė strategija. Tai kur yra įstatymo projektas ir kur aš galėčiau jį pasirašyti? Ačiū.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Šiaip kolega, kuris dirba netgi komitete, sako, kad dėl projekto yra ir Vyriausybės išvados neigiamos. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas. Gerbiami politikai, man tiesiog apskritai yra labai keista dažniausiai girdėti, kai politikai kaltina politikus, atliekančius politinį veiksmą. Čia yra parlamentas. Parlamentas tam ir yra skirtas, kad mes diskutuotume.
Galų gale nelabai suprantu, dėl ko gerbiami konservatoriai bijo atsiklausti žmonių nuomonės, ką jie mano šiuo klausimu. Tai yra viena iš mūsų didžiausių… sakykime, vienas iš didžiausių Lietuvos turimų turtų tie patys miškai. Ir nelabai suprantu, kaip susijusios iniciatyvos.
Kaip aš minėjau, kalbėdamas apie kitus įstatymus, jie ir dabar yra pateikti, kai kurie yra priimami, kiti atmetami. Be abejo, mes turėsime laiko dar iki mūsų šio Seimo kadencijos pabaigos teikti ir kitas iniciatyvas, jas tikrai teiksime. Bet mes, kaip aš ir minėjau, kadangi terminai yra tokie, tiesiog neturime kitos galimybės kaip dabar, dar šią sesiją, ateiti, nes kitu atveju organizuoti patariamojo referendumo nebūtų galimybių, nes tiesiog nebūtų išlaikyta reikiamo dienų skaičiaus iki tos datos. Tai yra toks paprastas atsakymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų žinau, kad Lietuvoje krepšinį supranta visi, net geriau už bet kurį trenerį. Bet ar jūs nemanote, kad dėl miškų turėtų spręsti vis dėlto specialistai. Gal nepasitikime jais, gal keiskime, nes dabar jau pusė tautos kalba apie kirvarpas. Didžiausi specialistai. Vieni sako, kad jos gydytojos, kiti sako, kad tai yra prapuolimas.
O jūs vaikščiojote kada nors po mišką, matėte, ką reiškia neplynas kirtimas, nes vėjas nepaklausia kai kada, ar tai parkas, ar ne parkas? Paprasčiausiai prieš neplyną kirtimą lieka daug nuverstų medžių. Ar nemanote, kad vis dėlto specialistai turėtų spręsti ir žiūrėti. Svarbu atsodinti, svarbu žiūrėti, nes šiuo atveju negalime turbūt kiekvieno žmogaus padaryti miškininku, nes tai vis dėlto yra profesija. Ačiū.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamam kolegai atsakysiu, kad, be abejo, kaip ir bet kuriuo kitu klausimu sprendimus tikrai turi priimti ir siūlyti tam tikrų sričių specialistai. Ne išimtis ir šis klausimas. Tai aš tiktai… Turbūt jūs neskaitėte vis dėlto teksto ir neskaitėte formuluotės, kur yra aiškiai sakoma apie tai, kad tiesiog pačių plynųjų kirtimų kaip tokių norime mažiau, bet niekas nesako, kad jų reikia atsisakyti. Puikiai žinote, yra ir miškų tipai, ir lygiai, ir kiti dalykai, kurie, be abejo, yra ir konkrečiame įstatyme nuspręsti. Bet, sakau, šiuo atveju mes tiesiog naudojamės Lietuvos Konstitucijoje nustatyta teise ir prievole teikti ir atsiklausti svarbiais visuomenei klausimais.
Kaip žinote, pastaraisiais metais, kaip sakau, tikrai vis daugiau dėmesio sulaukia įvairūs apskritai aplinkosauginiai klausimai. Ne išimtis buvo ir ši kadencija. Ne vieną jį pavyko įveikti. Niekas nesako, kad dabar miškų situacija yra visiškai nekontroliuojama ar panašiai. Ne mano tipas. Yra gal kitų, kurie taip šnekės. Aš kalbu apie tai, kad yra problemų. Mes tiesiog jas siūlome spręsti. Mes neturime dabar teisingo atsakymo, koks šiandien būtų geriausias sprendimas. Dėl to ir klausiame Lietuvos žmonių, ar to dėmesio reikia daugiau. Jeigu reikia daugiau, tada mes sakome, kad sėdame visi kartu, visos frakcijos su specialistais, ir ieškome geriausių sprendimų, kurie jau vėliau atgultų į konkrečius įstatymus. Tai tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai labai keista girdėti klausimus ir teiginius, kai ministras sako, kas čia taip labai klaidingai pasakė. Bet, ministre, iš tikrųjų jūs pažiūrėkite į savo veiksmus, kai jūs praeitoje kadencijoje kovojote už miškų išsaugojimą, pradžioje kadencijos labai pompastiškai išplėtėte Punios šilo rezervatą ir dabar tyliai bandote aštuonis kartus padaryti didesnius plynuosius kirtimus, negu buvo daromi praeitoje kadencijoje praeitos Vyriausybės. Turbūt tas jūsų neveiklumas dėl tos kovos su vabzdžiais, turbūt metodų ir laiko tempimas ir yra pasekmė tos tragedijos, kuri šiandien yra miškuose. Tai tikrai norėtųsi ir tam kolegai marijampoliečiui Andriui pasakyti, kad vis dėlto miškų klausimas yra čia ne tiek politinis. Tikrai yra specialistų, kurie gali jums irgi taip pat atsakyti. Bet iš jūsų valdančiosios daugumos nesulaukėme nė vieno projekto, kuris būtent ir atlieptų tuos klausimus, kuriuos dabar kelia visuomenė. Turbūt tai, ką kelia visuomenė, yra atspindys būtent šito klausimo, kurį pristatė kolega. Nereikia badyti pirštais į populizmą, į rinkimus, į politiką ar kažką, tai turbūt yra jūsų asmeninė nuomonė. Aš manau, kad jūs tikrai turite visas galimybes, visus įrankius. Komiteto pirmininkė žiūri įtemptai, bet, pripažinkite, iš valdančiosios daugumos nėra nė vieno projekto, kuris spręstų dabartinę problemą. Didesnio absurdo ir tokio neveiklumo turbūt dar nėra buvę. Tai prisiimkite atsakomybę, o jeigu ne, tada suteikite teisę Lietuvos piliečiams nuspręsti, kuria kryptimi turi būti einama. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolega Andrius iš Marijampolės, matau, nori sureaguoti. Bet gal aplinkos ministrui S. Gentvilui dar suteikime galimybę pasisakyti prieš ir tada suteiksime jums replikos teisę.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, nežinau, ką nuspręstų visuomenė, dalyvaudama ir balsuodama tokiame referendume, nes jisai visų pirma yra netaisyklingai suformuluotas, nepasvertas ir tikrai trūksta ir konstatuojamojoje dalyje tiesos, ir daug ten netiesos parašyta. Prieš metus Valstybės kontrolė padarė didelį tyrimą, kas yra didžiausia Lietuvos aplinkosauginė problema. 60 % visuomenės pasakė – miškų naikinimas Lietuvoje yra didžiausia problema. Mes turime priimti, kad yra visuomenės susirūpinimas miškais, tačiau ar jis yra pagrįstas? Lietuva iškerta 70 % prieaugio medienos, jis yra iškertamas, paliekant ateities kartoms maždaug trečdalį Lietuvos medynų prieaugio. Lietuvoje yra tvarus ūkininkavimas, mes siekiame vis daugiau saugomų teritorijų mažesnio naudojimo medienos pramonei. Štai net vakar Dzūkijoje įkurta nauja Paluknio teritorija.
Pažiūrėkime, kodėl šitas referendumas būtų klaidingas? Dzūkija buvo žinoma kaip atvirų pievų kraštas. Ir štai pakeliui į Marcinkonis yra iškirsta 15 hektarų vadinamųjų Dzūkijos kopų, tai yra atvertos kontinentinės kopos. Tai yra padaryta plynaisiais kirtimais, kuriuos jūs planuojate užkirsti. Šitas projektas padarytas Vytauto Didžiojo universiteto, Dzūkijos nacionalinio parko tam, kad būtų atkurtos Dzūkijos saugomų rūšių tipinės buveinės. Ir tam gamtotvarkiniai, taip sakant, mūsų saugomų vertybių išsaugojimui reikalingi plynieji kirtimai šiandien yra atliekami Lietuvoje, Dzūkijoje, jūs juos planuojate užkirsti. Jūs esate prieš Lietuvos gamtininkus. Taip nekorektiškai sudėliotas referendumo klausimas…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …veda į niekur. Todėl aš labai kviečiu ateiti su įstatymu, teikti konkretų pasiūlymą, o ne klaidinti visuomenę su referendumu.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto balsavimo metu, numatytu darbotvarkėje. O dabar per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos jau kurį laiką laukiantis kolega Andrius iš Marijampolės.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mielas pirmininke, aš ne dėl replikos, o dėl vedimo tvarkos. Pastaba jums, ne kolegoms. Jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turite užtikrinti, kad būtų sakoma tiesa Seimo salėje ir kad kai yra kalbama, būtų kalbama sąžiningai. Ir štai dabar jūs girdėjote repliką vieno kolegos, kuris būdamas ministru kaip tik rūpinosi didesniu miškų kirtimu, medžioklės visokius dalykus stūmė, visokias keistas reformas darė. Ir dabar jisai, kaip didžiausias žaliasis, atsistojęs, įsistatęs tas tokias vieno gyvūno akis aiškina mums, kaip čia reikėtų plynųjų kirtimų neturėti. Na, aš esu prieš plynuosius kirtimus. Tai aš klausiu kolegų, atneškite įstatymo projektą, kurį aš galėčiau pasirašyti kartu su jumis, nedarykite tokių politinių šou. Kadangi, aš suprantu, na, susijaudinę jūs dėl tos Europos Parlamento rinkimų datos, na, taip yra, ką darysi, na, pavyks jums tą mandatą gauti, pavyks.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega Andriau iš Marijampolės, jeigu jūs dar prie savo pasisakymo nurodytumėte Statuto straipsnį, kuriuo remdamasis aš turiu užtikrinti sąžiningą ir kokį ten dar pasisakymą, tai aš labai džiaugčiausi, jeigu jūs tą galėtumėte padaryti. (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, ir širdį, ir protą turite, ir to turėtų pakakti.
PIRMININKAS. Bet tai nėra Statutas. Per šoninį mikrofoną – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ką tik šnekėjęs kolega, man atrodo, tą savo aroganciją po kelių mėnesių galės irgi pasitikrinti kai kurioje vietoje. Bet čia jūsų dalykai, Andriau. O šiaip tai žodžiai „drausti“ ir „riboti“ turi skirtingas reikšmes, ministre, taigi, irgi nereikėtų manipuliuoti.
PIRMININKAS. Supratau. Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Andriau, matote, tu ir negali dalyvauti Europos Parlamente, niekas tavęs neklausys, o čia tu turi kaip ir žemės ūkio ministrą, ką pasakai, tą klapčiukas klauso, pasakai kitiems, ką nori, klauso, nueini į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nurodymus duodi, nueini į Kaimo reikalų – kur tu nori, ten tu nueini, tu juos visus audi.
Bet yra kitas dalykas. Čia K. Mažeikos tikrai neginsiu ir netikėk, kad veterinorių ginčiau šiuo atveju. Bet ką aš noriu pasakyti Andriui? Jūs čia dabar sakote, kad didino miško kirtimų normas, rūpinosi medžiokle ir panašiai, ir panašiai. Jūs jau treji metai esate valdančiojoje daugumoje. Aš nemačiau nė vieno pareigūno, kurį jūs pakeistumėte, kuris pasirašinėjo dėl miško kirtimų normos didinimo. Aš atsidariau, pasižiūrėjau, va dabar, kol tu čia diskutavai, visus kontaktus asmenų, kurie būtent tuos įsakymus rengė ir darė, jie visi liko iki vieno dirbti jūsų valdančiojoje daugumoje. Tai jau turėk padorumo bent čia nemeluoti. Kaip tu sakei Andriui, proto reikia turėti.
PIRMININKAS. Ir širdį. Ir per šoninį mikrofoną – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tai aš dėl to proto ir širdies kolegai pirmiausia repliką, kad ne veterinoriai, o veterinarai yra. Kolega apie gyvūnus, manau, irgi mažiau supranta negu bet kuris eilinis veterinaras, tai turbūt, na, vadintis kažkokiais epitetais tikrai čia ne vieta. Ir, kolega Andriau, jeigu jau apie protą ir širdį kalbame, tai jūs tikrai nemeluokite pats, nes kirtimų normą padidino jūsų kolega, dabartinis žemės ūkio ministras K. Navickas, jisai turbūt turi prisiimti visą atsakomybę. Po to kirtimų normą bandė padidinti kolega dabartinis ministras S. Gentvilas, na, nepavyko, tikėkimės, kad jisai negrįš.
Ir dėl plynųjų kirtimų, gerbiamas Simonai, turiu pasakyti tiek, kad čia nekalbama apie uždraudimą. Kalbama apie ribojimus, kad kol nesusitvarkysite su vabalais, su kuriais nesitvarkote, kad nebūtų kertami kiti sveiki miškai, nes medienos poreikio dabar nėra, ekonomika stoja. Kam kirsti medį ir jį pūdyti pamiškėse? Gal jūs išeikite vienąkart iš ministerijos kabineto, nuvažiuokite į mišką, pažiūrėkite realią situaciją, nes tai, kas vyksta, yra tikrai pats didžiausias neūkiškumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi buvo paminėta pavardė, S. Gentvilui dar suteiksiu galimybę pasisakyti. Bet jeigu kas nors dar norėsite replikuoti, iš karto informuoju, kad nebesuteiksiu galimybės pasisakyti ir judėsime prie kito darbotvarkės klausimo.
S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš nežinau, ką čia ginti, bet pabandysiu apginti jūsų kadencijos aplinkos ministrą K. Navicką, kuris… (Balsai salėje) Taip, taip. Buvo tokia miškų patariamoji taryba, tai pasiūlė kur kas mažesnę kirtimų normą, bet tada jūsų Vyriausybė paėmė ir patvirtino iš trijų variantų aukščiausią kirtimų normą, ją mes šį penkmetį irgi tą pačią patvirtinome. Man atrodo, neieškokime tarpusavyje priešų, nes valstybinių miškų kirtimų norma yra lygiai ta pati ateinantiems penkeriems metams, kaip ir jūs patvirtinote, ir aš nematau čia ginčo. Bet aš manau, kad šiek tiek neatsakinga sanitarinės būklės tvarkymą, ko reikia Lietuvos miškams, dabar padaryti visuotiniu pilietiniu karu per referendumą.
Gerbiamas Kęstutis – veterinaras. Jeigu dabar aš pabandyčiau kovoti prieš kažkokius kiaulių maro medžioklės ribojimus, kaip jūs reaguotumėte? Šiandien miškuose yra židiniai, kuriuos reikia tvarkyti, ir aš prašau nedaryti iš to politikos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pavardė ar vardas buvo paminėta? Vardas, bet su pavarde. Paskutinė replika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Vardas buvo paminėta. Tikrai, gerbiamas Simonai, kaip veterinaras ir kaip medžiotojas tikrai negaliu akcentuoti ir pasakyti, kad… Jūs kalbate lyg logiškai, kad negalite riboti, bet kaip jūs balsuojate dėl naktinių taikiklių, jeigu tai yra priemonė, kuri padėtų kovoti (net ekspertai sako) su kiaulių maru ir su afrikiniu kiaulių maru miškuose? Atsakymas turbūt čia jau visiškai…
PIRMININKAS. Viskas. Viską išsiaiškinome.
14.31 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3120 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3120. Pranešėja – L. Nagienė. Pateikimas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuva daugybėje strateginių dokumentų yra įsipareigojusi skatinti darnų judumą, švelninti transporto sektoriaus poveikį klimatui ir mažinti individualaus transporto naudojimą. Pastaruoju metu nemenką proveržį padarė miestuose vykdomi darnaus judumo planai, tačiau valstybės mastu rodikliai esminės pažangos nerodo.
Vienas iš esminių realiai veikiančių įpročių keitimo instrumentų yra lengvatos įsigyti viešojo transporto bilietą. Lengvatų politika Lietuvoje formuojama iš tradicijų ir ribotų biudžeto galimybių. Tradiciškai lengvatas gauna neįgalieji, senyvo amžiaus gyventojai, moksleiviai bei studentai. Tačiau lengvatų sistemoje yra sunkiai paaiškinamų spragų: moksleiviai gauna nuolaidą keliaudami miestų ir priemiesčių maršrutais, tačiau keliaudami tarpmiestiniais autobusais ir traukiniais moka visą kainą. Šeimos su vaikais keliauja mašina, nes keliauti traukiniu ar autobusu visiškai neapsimoka.
Atsižvelgiant į tai, būtina įteisinti lengvatas moksleiviams keliauti tarpmiestiniais autobusais ar traukiniais. Dabartinis reguliavimas nesudaro galimybių formuoti vaikų keliavimo įpročių, nes moksleivių kelionės į stovyklas, didmiesčių muziejus ir teatrus vyksta tik su tėvais automobiliu ar retsykiais mokyklos užsakytais autobusais. Siūlomas reguliavimas nereikalaus didelių biudžeto lėšų, nes moksleiviai dažniausiai naudojasi miesto ar priemiestiniu transportu, tačiau pratinimas nuo mažens kartu su tėvais ar be tėvų naudotis viešuoju tarpmiestiniu transportu prisidės prie pokyčių šalies mastu. Šiuo metu yra net savotiška moksleivių diskriminacija, nes jiems tapus studentais staiga atsiranda galimybė keliauti su lengvata. Nauja lengvata moksleiviams taip pat atitiks bendrą šeimos rėmimo kryptį, nes gausesnės šeimos iš viso neturi jokios ekonominės motyvacijos keliauti ne automobiliu. Esamas gausių šeimų rėmimo instrumentas nesiūlo viešojo transporto lengvatų.
Šiuo įstatymo pakeitimu mes siekiame sukurti sąlygas mokiniams įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo arba vietinio transporto, vietinio priemiestinio transporto reguliavimo susisiekimo autobusais ar traukiniais bilietą su 50 % nuolaida. Toks yra iš esmės pasiūlymas, kad nebūtų diskriminacijos, nes tuo šiandien naudojasi studentai, profesinių mokyklų mokiniai bei privalomąją karinę pradinę tarnybą atliekantys kariai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori trys kolegos. Pirmasis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, įsivaizduokite, kadangi dabar ta lengvata ateina, kokia nors grupė nori nuvažiuoti į ekskursiją ir susėda pusė autobuso arba net visas autobusas susėda, nes tai yra lengvata. Gali padidėti ir ta kaina nuo tokio didelio kiekio ir toms transporto kompanijoms, kurios vykdo tą paslaugą. Kaip jūs manote, ar taip negalėtų įvykti?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, tai gali būti tiktai atskirais atvejais atostogų metu. Tiktai atostogų metu gali keliauti, nes, aš manau, moksleiviai iš tikrųjų tarpmiestiniais dažniausiai važiuoja ir į universitetus pasidomėti, ir kartais turi korepetitorius, važiuoja mokytis. Taigi, aš čia nematau didelės problemos. Tai dar labiau paskatintų atsirasti dažnesniam susisiekimui transportu. Mes žinome, kad dabar transportas, jeigu žiūrėtume tik keliavimą autobusais, iš esmės traukiasi. Pažiūrėkite, jų maršrutų skaičius yra ženkliai sumažėjęs.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. Gerbiamas Algirdai, klausite?
A. SYSAS (LSDPF). Aš norėčiau paklausti, gerbiama Laima, ar teko bendrauti su transporto įmonėmis šiuo klausimu? Kas dešimt metų mes teikiame vis daugiau lengvatų, po to praeina dešimt metų, panaikiname jas visas ir tada prasideda naujas ciklas. Šitas ciklas jau trečias mano darbo Seime metu. Ar teko bendrauti su paslaugos teikėjais rengiant šitą įstatymą? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, paslaugos teikėjai bus patenkinti, jeigu atsiras daugiau keliaujančių. Kitas dalykas, aš neįsivaizduoju, kad tie asmenys… Mes visada tik plečiame tą keliaujančiųjų ir turinčiųjų lengvatą ratą, plečiame, o ne siauriname. Kiek aš prisimenu dirbdama toje pačioje sistemoje, žinau, kad iš tikrųjų tas ratas yra išplėstas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, jeigu būtų svarstoma tiktai dėl priemiestinio, viskas aišku, moksleiviai važinėtų į mokyklėlę, bet čia suprantama, kad važiuos ir tarpmiestiniu. Klausimas kaip ir buvo užduotas, ar jie tikrai važiuos tik į mokyklą, ar iš tikrųjų naudosis tuo transportu? Taip jau yra pagal Europos teisę, kad visos patirtos išlaidos turi būti kažkieno kompensuojamos. Už tai kažkas turės sumokėti. O kas bus tas kažkas? Kaip apskaityti moksleivius, pavyzdžiui, įlipančius į transportą? Jie yra iš įvairių savivaldybių. Tas tarpmiestinis transportas važiuoja skersai išilgai ir sunku susekti, priklauso nuo (…) moksleivio, be užregistravimo. Kokia bus kompensavimo sistema?
Galiu pasakyti, kad šis įstatymas jau ne pirmą kartą teikiamas. Praeitoje kadencijoje buvo. Pagrindinė problema vis dėlto ir buvo kompensavimo sistema. Už kiekvieną transportą, nes važiuoja privačios įmonės, kurios veža, už kiekvieną reikės apskaityti, už kiekvieną vaiką kompensuoti. Tai nevietinis transportas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas kolega, taip, kaip dabar apskaitome studentams, moksleiviai turi tokį patį savo moksleivio bilietą, jis lygiai taip pat yra vardinis, pateikiamas. Jie negalės ateiti, nusipirkti bilietą ir nevardinis bilietas. Taip, kaip studentams, ir čia tokia pati apskaita. Aš nematau didelės problemos. Šiandien lygiai taip pat ir priemiestiniu transportu naudodamiesi vyresni moksleiviai, 18 metų, turi savo mokinio bilietą. Moksleivio bilietas yra lygiai taip pat identifikuojamas ir nuskaitomas. Tikrai nematau didelės problemos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Laima. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Nenori niekas kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.38 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536(3) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536(3). Pranešėja – vėl L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Trečią kartą stoviu dėl šito įstatymo. Mes turime galų gale ištaisyti aritmetinę klaidą, įstatyme padarytą, paprasčiausiai ne taip parašyta. Dar kartą kalbėsiu apie ją. Klaida, dėl kurios išankstinės pensijos apskaičiavimas tam tikrais atvejais tampa nelogiškas ir socialiai neteisingas. Išankstinė pensija dažnu atveju yra vienintelė išgyvenimo galimybė žmonėms, kurie atsiduria kritinėje situacijoje ir iškrenta iš darbo rinkos. Pagal įstatymą teisė į išankstinę pensiją įgyjama likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus. Iš karto senatvės pensijos dydis yra mažinamas 19,2 %.
Problema kyla tais atvejais, kai išankstinės pensijos gavėjas nusprendžia sustabdyti išankstinę pensiją, nes, pavyzdžiui, gauna darbo pasiūlymą ir galimybę įgyti draudžiamųjų pajamų, arba (tai dar kitas dalykas) kai jis gauna, pavyzdžiui, vienus metus netekto darbingumo išmoką, o vėliau, baigęs darbo santykius ar kai nutrūksta netekto darbingumo išmokos mokėjimas, jis vėl grįžta ir prašo paskirti priešlaikinę, išankstinę pensiją, bet niekas neatsižvelgia į tą laikotarpį, kai jisai buvo darbo rinkoje. Tai neišminusuojama, jam vis tiek yra iš karto mažinama 19,2 % išankstinė pensija. Nors esamas teisinis reguliavimas numato, kad, prieš atnaujinant ir perskaičiuojant paskirtosios išankstinės senatvės pensijos dydį, yra įvertinamas asmens įgytas stažas ir apskaitos vienetų skaičius, tačiau nėra atsižvelgiama į išankstinės pensijos sustabdymo laikotarpį. Taigi, asmeniui, sustabdžiusiam išankstinę pensiją, gali būti išmokama mažesnė išankstinė pensija, negu būtų išmokama išskaičiavus sustabdymo laikotarpį. Tarkime, jeigu dabar yra, kad 3,2 % mažina… tai yra 0,32 % mažinama už kiekvieną mėnesį, tai jeigu jisai visus metus, tarkime, dirbo, tai jam reikėtų tuos 3,2 % iš 19,2 % atimti ir jam būtų iš naujo perskaičiuojama.
Pristačius šį projektą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas ragino nepritarti projektui, nes sakė, bus teikiamas paketas ir taip toliau. Mes to paketo kol kas nesulaukiame, o žmonės vis tiek laukia, kad būtų teisingai apskaičiuota išankstinė pensija, todėl Seimui dar kartą teikiu patobulintą projektą – siekiame užtikrinti, kad asmenims, kuriems išankstinės senatvės pensijos mokėjimo laikotarpiu išankstinė pensija buvo sustabdyta, būtų perskaičiuojamas išankstinis senatvės dydis, išskaičiuojant sustabdymo laikotarpį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, šis įstatymas buvo priimtas tikrai tuo laiku, kai labai daug žmonių dėl susidariusios krizės prarado darbą, vyresnio amžiaus nepriimdavo į darbo rinką ir jų būdavo dešimtys tūkstančių. Dabar jų liko tūkstančiai, apie 3 tūkst., jeigu aš neklystu. Ar nereikėtų apskritai peržiūrėti šį įstatymą ir jo galbūt atsisakyti, nes jis prarado, taip sakant, reikalingumo vertę šiomis dienomis? Jeigu žiūrėtume ir į užimtumo poreikį, tai tikrai laisvų darbo vietų visada yra, o požiūris ir į vyresnio amžiaus darbuotojus, kurie anksčiau negalėdavo gauti darbo, iš dalies yra pasikeitęs. Mano klausimas: jūsų nuomone, galbūt reikėtų išvis, taip sakant, atsisakyti, nes tik Lietuvoje ir dar keliose šalyse yra toks veikiantis įstatymas? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, aš manau, kad šis įstatymas yra jau šiek tiek ir pataisytas. Žinoma, atitinkamai įvertinus būtinąjį stažą, kuris turi būti 40, net tada, kai tu turi daugiau kaip 40 metų stažą, tai, suėjus senatvės amžiui, išankstinė pensija tiek, kiek buvo sumažinta, nebemažinama, o yra paskiriama visa senatvės pensija. Tai, aš manau, yra išspręsta.
Ir dar yra viena įstatymo pataisa, kuriai yra po pateikimo pritarta. Ją teikė čia visiškai neseniai L. Kukuraitis. Jis paskaičiavo, kad, jeigu žmogus sumokėjo jau jam sumažintą tą išskaičiuotą dydį, jisai tiek, kiek valstybė jam dotavo, sugrąžino valstybei, tai tokiu atveju reikia atkurti jam šią senatvės pensiją. Bet juk pasitaiko atvejų, ir šiandien, aš manau, yra dalis žmonių, ypač galbūt regionuose, kai jie galbūt sunkiau integruojasi į darbo rinką ir jie turi galimybę, nes žinome, kad yra darbo stažas, dabar užtenka ir to būtinojo stažo 15 metų, ir galėtų gauti būtent tą pensiją. Manau, kad kol kas šiandien, esant šiai situacijai, aš siūlyčiau tikrai neatsisakyti. Ateityje galbūt tikrai mes galėtume spręsti tą klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Laima, jūs pati paminėjote L. Kukuraičio neseniai pateiktą projektą, kuriam po pateikimo pritarta. Tada buvo dievagojamasi, kad mes nesame už išėjimą į išankstinę pensiją, tačiau tas projektas iš esmės paskatina eiti į išankstinę pensiją, nes jeigu tu išeisi, tau paskui kažkaip bus kompensuota. Jūsų projektas irgi eina panašia linkme, apie panašias temas. Tai aš dabar samprotauju taip: du greta sėdintys vienos frakcijos kolegos teikia du projektus iš esmės apie išankstines pensijas, nors būtų galima teikti vieną bendrą. Bet jūs minėjote, kad yra planas teikti paketą visam tam probleminiam laukui aptarti. Man atrodo, na, jūs išsakėte, kad nesulaukėte to paketo, bet ar tikrai nevertėtų sulaukti paketo ir sistemiškai viską išspręsti, nes dabar jūs, vienos frakcijos du kolegos, apie tą pačią temą šnekate. Gal laukiame sisteminių sprendimų?
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas Eugenijau, kodėl mes turime bausti žmones, kurie šiandien naudojasi teisės aktu, ir jiems nepagrįstai sumažinti, nepagrįstai? Jūs tikriausiai nesupratote – mano projektas yra visiškai kitoks. Išėjo penkeriais metais anksčiau į pensiją ir, tarkime, dvejus metus jis dirbo, tačiau aš jam mažinu visais atvejais nuo pirmo mėnesio, nuo pirmo mėnesio, kai gauna, 19,2 % – neišminusuoju, kad jisai dvejus metus darbo rinkoje buvo ir dvejus metus nesinaudojo lengvata, ir negavo šitos išmokos. Dvejus metus jisai mokėjo mokesčius, jis buvo darbo rinkoje arba gavo netekto darbingumo išmoką, kurią jam paskyrė pagal negalią. Taigi aš nemanau, čia yra visiškai skirtingi projektai. Aš atitaisau klaidą – turi atsirasti proporcingumas, žodžiai „proporcingai paskaičiuota“. Išmesti tą laikotarpį – jis nesinaudojo išmokomis. Jūs sakote, kad mes kartu, na, tai vienas buvo ministru, o aš tiek metų kažkokioje sistemoje dirbau, dėl to galbūt…
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, išties projektas reikalingas, bet aš niekaip nesuprantu, na, kadangi nesusidūręs, kaip ir daugelis turbūt čia sėdinčių, su, sakykime, tokiu neteisingu skaičiavimu, iš kur jisai? Va, jūs sakote, dirbote sistemoje. Taip, dirbote, žinau, dirbote ir Vyriausybėje, ir taip toliau. Bet kaip biurokratai gali taip suskaičiuoti, kad nuskriaustų žmogų? Kai reikia mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, socialinį draudimą, tai išsireikalaus iki paskutinio cento, bet kai reikia žmogui grąžinti, tada jau, na, pradeda kiekvienas skaičiuoti savais skaičiuotuvais: žmogus skaičiuoja, kaip jam atrodo, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – kaip jai atrodo. Tai galbūt apie patį tą mechanizmą, kodėl taip, na, skriausdama žmogų valstybė skaičiuoja jo uždirbtus ir mokėtus socialinio draudimo pinigučius?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Vienas dalykas, Vyriausybėje nedirbau, galiu patikslinti. Kitas momentas. Žinote, aš atsimenu, kai tik priėmė įstatymą dėl išankstinės pensijos, atvažiavo A. Sysas pas mus į skyrių. Aš sakiau, ką jūs padarėte, kaip jūs skaičiuojate, kad iš karto mažinama yra? Mane lygiai taip pat Algirdas įtikinėjo, kad ne, čia nesąmonė, mes kiekvieną mėnesį mažiname 0,4 %, o iš tikrųjų buvo iš karto mažinama 24 %, nors jisai pradeda nuo pirmo mėnesio.
Kitas momentas. Žinote, tikriausiai nepasitaikė toks atvejis mano darbo praktikoje, kad būtų toks atvejis. Kai pradėjau dirbti Seime, aš ne iš savo regiono gavau tokį skundą ir tokią informaciją, susirinkau visą medžiagą, dėl to ir teikiau įstatymo pataisą. Tokių atvejų tikrai bus nedaug, vienetiniai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiama Laima, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Kiek supratau iš pranešėjos, tai kaltas A. Sysas, nes ne taip skaičiavo. Aš manau, jisai pasitaisys, dabar balsuos ir ištaisys savo klaidą. Ačiū.
PIRMININKAS. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuosime dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.49 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2540(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2540(2). Pranešėja – vėlgi L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Sako, labai greitai. Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kalbėsiu dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, to projekto, kuris labai skaudus. Tikriausiai visi mes žinome.
Pritarus Lietuvos elektrinių asociacijos siūlymams, 2022 m. birželio 23 d. buvo priimtas didžiulis paketas, kuriuo buvo nustatytas elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas, taikomas ne visiems elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams, o tik tiems, kurie leidimą gaminti elektros energiją gaus po liepos 1 dienos.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis konstituciniu sąžiningos konkurencijos laisvės principu, rinkoje veikiantiems ir norintiems veikti ūkio subjektams turėtų būti užtikrinamos vienodos įėjimo į rinką ir veikimo joje sąlygos. Visiems vienodai turėtų būti taikomas įstatymo reikalavimas dėl gamybos įmokos mokėjimo ir kiti šiai veiklai taikomi reikalavimai.
Priėmus minėtą įstatymą, pagal kurį rinkoje jau įsitvirtinusiems ūkio subjektams netaikomas reikalavimas dėl gamybos įmokos mokėjimo, o naujai į rinką ateinantiems – taikomas, tai gali reikšti, kad rinkoje jau veikiantiems ūkio subjektams įtvirtinama ankstesnių teisių išsaugoma išlyga. Todėl manytina, kad esamas teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas gamintojams, kurie leidimą gaminti elektros energiją gavo iki 2023 m. liepos 1 d., taip juos privilegijuojant. Atitinkamai naujiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams sudaromos kur kas blogesnės konkurencinės sąlygos, apsunkinamas naujokų patekimas į rinką, jiems gali būti sudėtingiau nei esamiems vykdyti veiklą, gali mažėti paskatos pradėti atitinkamą veiklą, taip juos diskriminuojant.
Įstatymo nuostata buvo priimta motyvuojant jau veikiančių gamintojų ir bendruomenių teisėtų lūkesčių galimu pažeidimu. Čia noriu atkreipti visų dėmesį, kad teikiama esamų vėjo vystytojų parama vietos bendruomenėms yra ženkliai, net keliolika kartų mažesnė negu lėšos, surenkamos iš atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokos, kuri bus privaloma naujoms elektrinėms. Be to, esami vėjo energetikos vystytojų ir bendruomenių susitarimai dėl paramos yra savanoriški, juos sudaryti nėra įstatyminio pagrindo. Taigi abejotina, kad bendruomenės, jau turinčios sutartis su atsinaujinančių išteklių elektros gamintojais ir toliau gausiančios keliolika kartų mažesnę paramą negu galėtų gauti, jeigu gamybos įmoka būtų taikoma jau rinkoje esantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, turi lūkestį išlaikyti esamą situaciją.
Manytina, kad nuostata vienašališka, iškreipia situaciją rinkoje. Toks teisinis reguliavimas visam laikui netaikyti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimo esamiems gamintojams nėra proporcingas ir neatitinka sąžiningos konkurencijos principų. Todėl siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams, šiuo projektu siūloma numatyti, kad elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas būtų taikomas visiems elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams nuo liepos 1 dienos. Galbūt dabar terminą reikėtų ir nukelti.
Toks mano pristatymas. Galiu pasakyti, Teisės departamentas numatė, kad reikėtų paklausti Konkurencijos tarybos. Aš galiu pasakyti, Konkurencijos taryba jau pasisakė dėl to klausimo ir pasakė, kad prieštarauja konkurencijai, kai yra nustatytos išskirtinės sąlygos: vieniems mokėti, kitiems nemokėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmas klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs taip retrospektyviai nelabai toli pažvelgėte atgal. Aš, kaip Atsinaujinančių išteklių įstatymo kūrėjas, dirbęs toje darbo grupėje, noriu priminti, kad kai įsigaliojo įstatymas, tada buvę ir dabartiniai valdantieji 2009–2012 metais išdalino be konkursų 40 megavatų saulės leidimų. Skatinimo tarifą nusistatė patys gamintojai. Toks, koks buvo apskaičiuotas Kainų ir energetikos komisijoje (taip vadinosi) – 1 litas 60 centų, arba 46 euro centai. Ir gavo tą 12 metų iki 2022 metų. Kainuodavo po keliasdešimt VIAPʼui, mūsų tai programai, po keliasdešimt milijonų ir tuos labai gražiai šlavėsi. Jie gaudavo iš valstybės tą skatinamąjį tarifą, nemokėjo nė cento. Jie veikia toliau. Tai kaip su jais bus, gerbiamoji kolege? Įstatymai, kaip žinoma, nelabai čia atgal galioja paprastai. Aš klausčiau: ką jūs manote apie tokį dalyką, kai mes juos šėrėme 12 metų, visi elektros vartotojai?
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, VIAP’o mokestį visi mokėjo, tą žinome, ir buvo labai geros sąlygos. Aš manau, kad 12 metų praeina, tas terminas, ir jų gamybos įmoka bus tokia pati rinkoje. Jie biržoje parduos taip, kaip ir visi parduoda. Aš manau, tiktai šitoks sprendimas. Biržos kainą gaus. Aišku, tiek saulininkai, tie kai kurie vėjininkai jau labai jaudinasi ir dejuoja, kad jų pajamos labai sumažės. Tai tą aš žinau, bet aš manau, kad tuo laiku buvo toks įstatymas, bet jie dabar stosis, kaip ir visi rinkos dalyviai, ir parduos į biržą. Bus mokama biržos kaina.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs rašote, kad šiuo įstatymo projektu siekiate teisinio reguliavimo atitikties konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams. Pritariu, taip, teisingai.
Bet pirma klausimo dalis. Puikiai žinote, kad įstatymas atgal negalioja. Kaip jūs į tai atsakysite? Ar tą pasieksime šiuo įstatymu?
Antra klausimo dalis. Kaip jūs žiūrite į tai, kad gamybos mokestis bus surenkamas per centrinį administratorių? Vadinasi, visos Lietuvos gamybos mokesčio pinigai sueina pas vieną administratorių, o po to per projektus yra skirstoma. Turbūt aišku, kas valdys tuos pinigus. Tai bus ir skirstoma pagal partinę priklausomybę, o ne pagal bendruomenėms reikalingus projektus. Ką jūs apie tai mąstote?
L. NAGIENĖ (DFVL). Pradėsiu nuo antro klausimo dėl gamybos įmokų surinkimo. Prie Energetikos ministerijos yra įkurta agentūra, kuri tvarkys ir prižiūrės, surinks tas įmokas. Aš asmeniškai siūliau ir maniau, kad toks variantas yra blogas. Mano manymu, turėtų būti lygiai taip, kaip yra taršos mokestis iš aplinkos… kurios yra aplinkos lėšos. Lygiai taip pat galėjo būti, kad savivaldybei irgi pereina tas mokestis ir savivaldybė atsiskaito lygiai taip pat gaudama atitinkamą mokestį iš atsinaujinančių išteklių… kurie turės tą gamybos įmoką sumokėti, ir būtų paskirstoma naujai.
Bet, žinote, šiandien man buvo šokas, aš galiu pasakyti, tikrai šokas buvo, kai man ministras pasakė, kad gamybos įmoką jau dabar privalės mokėti visi, kurie po liepos 1 dienos išsiima leidimus, net nereikia Europos Komisijos pritarimo. Ir, pasirodo, Ekonomikos komitetas yra pateikęs visiškai kitą siūlymą ir išdėstymą. 85 % lėšų nukeliauja bendruomenėms, 15 % keliaus gyventojams, kurie ten aplinkui gyvena 5 kilometrų spinduliu. Tai, žinote, prie šito dar reikėtų mums sugrįžti.
Bet, kaip jūs sakote, antras klausimas dėl konstitucingumo ir konkurencingumo. Tikrai daug mes dirbame. Gali būti išdėstyta etapais. Mes tokį variantą ir siūlome, kad… Ne. Pereinamąjį laikotarpį. Jie dabar pasirašę yra sutartis su bendruomenėmis. Jeigu jūs pamatytumėte, aš turiu keletą sutarčių čia net ant stalo pasidėjusi, tos sutartys yra tokios niekinės. Bet kada bet kuris vystytojas turi galimybę ir teisę nutraukti tą sutartį ir nieko nemokėti. Absoliučiai nieko bendruomenei net nemokėti, nė vieno cento, išskyrus žemės nuomos mokestį iš ūkininkų, kurie nuomojasi žemę. Viskas. Bendruomenėms neįpareigotas. Jeigu mes dabar išskirsime tik tiems vystytojams, kurie bus po liepos 1 dienos, gaus statybos leidimą. Todėl tai yra tikrai neteisinga ir konstituciškai neteisinga. Išdėstyti etapais, kaip aš sakau.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą, o jis, aš jau matau, gali būti šiek tiek anksčiau, nes mažėja, sparčiai mažėja klausimų, dėl kurių mes neturime pataisų ir kur galime pereiti be kokių nors balsavimų. Todėl visiems, kas stebite per ekranus kabinetuose, arba tie, kas žinutėmis pranešinėjate savo kolegoms, kada reikėtų būti posėdžių salėje, būčiau dėkingas, jeigu informuotumėte, kad 15 val. 25 min., 15 val. 30 min. jau susirinktume į salę. Jeigu plius minus keletą minučių į tą ar į tą pusę, tiesiog nereikės daryti jokių pertraukėlių ir galėsime sklandžiai pereiti prie klausimų, dėl kurių yra pasiūlymų ir dėl kurių reikės apsispręsti balsuojant.
15.01 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2170(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2170(2). Pranešėja – vėlgi L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Teikiame šitą įstatymo pataisą vien dėl to, iš tikrųjų čia iš praktikos, kad lygiai taip pat pasitaiko atvejų, kai darbuotojams, mokslo darbuotojams, dėstytojams yra numatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Jeigu dėstytojas nori užimti aukštesnes pareigas, jam yra keliami, aišku, aukštesni reikalavimai. Tačiau kai jis dalyvauja konkurse, pavyzdžiui, vyriausiojo mokslo darbuotojo minimalus pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už maksimalų mokslo darbuotojo bei mokslininko stažuotojo koeficientą ir yra ženkliai mažesnis už minimalų vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginės algos maksimalų koeficientą. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet dėstytojas ar mokslo darbuotojas, pretenduodamas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų įstaigoje, gali gauti net mažesnį atlyginimą, negu gaudavo eidamas žemesnes pareigas.
Manytina, kad tokia situacija iškreipia dėstytojų ir mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik veikia demotyvuojančiai, bet ir galimai diskriminuoja asmenis, atitinkančius aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. Todėl siekiame teisiniu reguliavimu numatyti, kad dėstytojai ar mokslo darbuotojai, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojantys į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negalėtų gauti mažiau, negu kai ėjo žemesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas. Todėl iš tikrųjų pasitaiko atvejų, sako – tai nedalyvauk konkurse. Nelabai norėtųsi. Aš manau, kad mums trūksta mokslo darbuotojų. Mes skatiname, kad jų augtų, kad jie užsiimtų tiriamąja veikla. Tačiau jie vien dėl to kartais nedalyvauja, nes, sako, jeigu aš dalyvausiu, nes yra ribos, kai persikerta koeficientai nuo–iki, ir tada gali būti paskirtas minimalus koeficientas, tada jis gaus ženkliai mažesnį savo darbo užmokestį. Todėl šia įstatymo pataisa mes norime, kad tikrai nebūtų mokamas mažesnis. Įstatyme mes siūlome, kad dėstytojams ir mokslo darbuotojams, toje pačioje, kalbu, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojantiems į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu einant žemesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas gautas atlyginimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Laima. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama kolege, esate Švietimo ir mokslo komiteto narė. Kas paskatino šitą iniciatyvą? Ar į jus kreipėsi akademinė bendruomenė, universitetų bendruomenė? Ar čia jums tiesiog pribrendo tokia idėja pačiai? Mus dažnai akademinė bendruomenė kaltina, kad trūksta ten įstatymo, spragos ir taip toliau. Tai konkrečiai, ar čia jų iniciatyva, ar jūsų iniciatyva? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Paskatino akademinė bendruomenė. Ačiū kolegai už klausimą. Bet akademinė bendruomenė, su kuria tenka dirbti. Aš nesu, nedirbu aukštojoje mokykloje, tačiau turiu aplinkoje žmonių, kurie dirba.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas nenori pasisakyti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – per balsavimo intervalą.
15.05 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2295(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2295(2). Pranešėja – L. Nagienė. Pavargsite, Laima, labai šiandieną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tai jau matau, kas užsirašė klausti. Teritorijų planavimo įstatymo projektas iš esmės tikriausiai sukelia… Čia vėl yra iš praktikos. Mes gerai žinome, kai buvo rezervuotos teritorijos ir atsirado „rezervuotos teritorijos“ bendrajame plane, Lietuvos bendrajame plane, tokia sąvoka, tačiau sąvokos bendrajame plane tikrai nėra. Tai dabar ši sąvoka, rezervuotų valstybės poreikiams teritorijų teisinis režimas, numatyta bendrajame plane. Jame nurodoma, kad teritorijos, rezervuotos valstybės poreikiams, nesukelia jokių teisinių pasekmių, apribojimų fiziniams ir juridiniams asmenims disponuoti, valdyti turimą nekilnojamąjį turtą. Ir kartu pažymima, kad šios teritorijos siejamos su investicijų rizika plėtojant naujas ekonomines veiklas, didinant esamų ekonominių veiklų pridėtinę vertę.
Tai, kad teritorijų rezervavimas iš tiesų sukelia neigiamą poveikį investiciniam patrauklumui ir šių teritorijų vystymuisi, parodė esama praktika ir anksčiau buvusiose, ir šiuo metu rezervuotose valstybės poreikiams teritorijose. Teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams stabdo ekonominį ir ūkinį šių teritorijų vystymąsi, taip pat neigiamai veikia šiose teritorijose esančio nekilnojamojo turto vertę. Be to, teritorijos valstybės poreikiams rezervuojamos visą Lietuvos bendrojo plano galiojimo laikotarpį. Tai va čia ir yra didžiausia problema, kad keli dešimtmečiai gali būti, ir tai sukuria ilgalaikį teisinį neapibrėžtumą asmenims, turintiems nuosavybę rezervuotose teritorijose.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą, net ir aiškiai pasikeitus valstybės rezervuotų teritorijų poreikiams, nenumatytas specialus teritorijų rezervavimo panaikinimo mechanizmas, o tai lemia, kad praktikoje teritorijų rezervavimas, pasikeitus valstybės poreikiams, nėra panaikinamas. Taip asmenims, turintiems nuosavybę rezervuotose teritorijose, pratęsiamos teritorijų rezervavimo pasekmės ir tokiais atvejais, kuomet teritorijų rezervavimas nebeatitinka valstybės poreikių ir yra akivaizdžiai nebereikalingas. Tokia teisiškai neapibrėžta situacija gali lemti mažesnį rezervuotos teritorijos investicinį patrauklumą, joje esančio nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą, asmenų, turinčių nuosavybę rezervuotose teritorijose, neužtikrintumą ir baimę investuoti į savo turimą nekilnojamąjį turtą, plėtoti ten vystomą verslą ir panašiai.
Akivaizdu, kad toks teisinis neapibrėžtumas neproporcingai riboja šių asmenų teises ir teisėtus lūkesčius, todėl šiuo projektu siūlau įstatyme numatyti „rezervuotų teritorijųׅ“ sąvoką ir teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams panaikinimo tvarką pasikeitus valstybės poreikiams rezervuotų teritorijų atžvilgiu. Lietuvos bendrojo plano galiojimo laikotarpiu siūloma numatyti pareigą planavimo organizatoriui panaikinti numatytų teritorijų rezervavimą pasikeitus valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose, susietose su valstybei svarbiais projektais. Tokiu atveju siūloma teritorijų rezervavimo panaikinimui taikyti supaprastintą koregavimo ir viešinimo tvarką.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų projekto pasiūlymą. Įstatyme numatyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūra yra tokia sudėtinga ir formalizuota, kad suinteresuotai visuomenei, net ir nuolat domintis teritorijų planavimo procesu, yra pernelyg sudėtinga laiku susipažinti su šia informacija. Įstatyme numatyta speciali informavimo tvarka tuomet, kai žemės sklypas numatomas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti arba rengiamas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas. Tačiau kai valstybei svarbiam projektui rezervuojamos teritorijos, šiose teritorijose gyvenantys ar nekilnojamąjį turtą turintys asmenys nėra niekaip papildomai informuojami. Nėra nustatyta apie galimas rizikas plėtojant nekilnojamąjį turtą valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose. Turėtų būti informuojami privatūs investuotojai, fiziniai, juridiniai asmenys, asmenys, turintys nekilnojamojo turto valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose. Tokia situacija neproporcingai riboja šių asmenų teises, palieka daug erdvės interpretacijoms. Taip, neužtikrinant teisinio aiškumo principo, sukuriama terpė piktnaudžiavimui.
Todėl projektu siekiame įtraukti atsakingus savivaldybių, seniūnijų atstovus į parengto teritorijų planavimo projekto dokumento viešinimo procedūras. Taip pat numatyti pareigą informuoti privačius investuotojus, fizinius, juridinius asmenis, apie galimas rizikas, plėtojant nekilnojamąjį turtą valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose, taip suteikiant galimybę visuomenei įgyvendinti teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentu ir užtikrinti teisinio aiškumo principą.
Iš tikrųjų, tuo klausimu mes labai daug kartų diskutavome tiek su Žemės ūkio ministerija, tiek su Aplinkos ministerija. Tiesiog tos sąvokos net ir nėra pačiame įstatyme, todėl mes siūlome įvesti ir spręsti klausimą, kokia būtų galimybė, kad rezervuotose teritorijose atsirastų tas labai aiškus išaiškinimas. Dabar man ministras pasakė: mes išsiuntėme notarams pranešimą. Tai, žinote, pasikeis notaras ir tą pranešimą įsidės į stalčių. Čia yra ne įstatymas. Jeigu įstatyme būtų, kad tai yra ne rezervuota teritorija… O dabar rezervuotoje teritorijoje, sako, galima viską daryti. Negalima visko daryti, nes žmogus investuodamas gali prarasti visa tai, ką investavo. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Malonu girdėti pasiūlymą dėl įstatymo. Tiktai aš norėčiau paklausti. Jums buvo pasakyta patobulinti. Tai kurios to įstatymo vietos patobulintos? Mes jau, kiek prisimenu, vieną kartą jį atmetėme.
Šiaip tai buvo keliama problema, bet, kiek teko domėtis, Vyriausybė ten išsprendžia tas problemas. Iš tikrųjų, dėl panaikinimo, kai nėra poreikio, aišku, tam tikras procesas jį išima iš rezervuotų teritorijų. Šiuo atveju, manau, bent jau kiek buvo pristatyta iš Aplinkos ministerijos, tokios didelės problemos nėra. Informavus tai visą laiką buvo problema. Na, žmogus… Jį informuoja ir paskui sako: neinformavo. O pasirodo, jisai seniai pasidėjęs laišką. Turbūt nelabai domisi žmonės. Paprastai kiekvienas turi domėtis tam tikra situacija, nes informavimas valstybei irgi kainuoja. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas Edmundai, už klausimą. Bet aš jums noriu atsakyti, kad realiai rezervuotos teritorijos yra pakibusios ir niekas neišsprendė… Šito klausimo kol kas niekas neišsprendė ir mes turime rezervuotas teritorijas. Dėl ko? Čia iš praktikos kalbu: dėl to, kad turime rezervuotą teritoriją ir žmonės negali, jie bijo investuoti. Investuoti taip pat verslas, nes yra teritorija rezervuota, nors jinai valstybės poreikiams jau yra nebereikalinga. Dėl to čia iš praktikos.
Kitas klausimas apie viešinimą. Tai būtina įrašyti, nes tai irgi iš praktikos buvo, kad žmonės nebuvo informuoti. Dėl to mes papildomai įrašome, kad tiek savivaldybė, tiek seniūnijos būtų atsakingos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Kitas klausiantysis – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, tikrai žaviuosi jūsų atkaklumu ir energija. Jūs tikrai motyvuotai išdėstote tuos motyvus, kodėl reikia patobulintą įstatymą dabar priimti.
Be jokios abejonės, valstybė rezervuoja tam tikras teritorijas, matyt, dėl tam tikrų poreikių ir laikmetis gali keistis. Gali staiga nereikėti tų teritorijų, bet gali keistis vėl taip, kad staiga jų gali prireikti, ypač kai turime tokią geopolitinę padėtį ir kaimynus, kurie yra sunkiai nuspėjami. Jeigu aš teisingai supratau, šitas įstatymo projektas daugiau taikomas rezervuotai teritorijai Žemaitijoje, kur buvo poligonui rezervuota. Tikrai suprantu tuos savininkus, kurie sielojasi dėl savo žemių, kad jie tenai turi tam tikrus apribojimus.
Klausimas būtų toks: kodėl taip aktualu jums būtent ta viena teritorija? Ar čia jūs taikote visoms teritorijoms pagal Lietuvos bendrąjį planą? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne. Imame iš praktikos. Tai būtų taikoma visiems. Dažnai būna, jeigu jau yra poreikis, valstybė gali iš karto paimti. Dabar yra paėmimo tvarka. Valstybė gali taip pat paimti žemę kita tvarka ir iš karto sumokėti kompensaciją, jeigu yra labai svarbių valstybės projektų. Šiuo atveju rezervuota teritorija buvo pas mus Žemaitijoje, bet yra ir kitose vietose. Sako, nėra tvarkos, kaip panaikinti rezervuotą teritoriją. Iš viso nėra numatyta tvarka įstatyme. Įstatyme net nėra sąvokos „rezervuota teritorija“. Čia irgi yra minusas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Balsuosime dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, per balsavimo intervalą.
15.16 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456(2). Pranešėja – R. Baškienė. Pateikimas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ dar kartą prašo jūsų atkreipti dėmesį į labai svarbų Ligos ir motinystės įstatymo projektą. Esminis dalykas, jį mes visi kartu suprantame ir matome, kad motinystės, vaiko priežiūros išmokų tema yra svarbi. Pagalba šeimoms, auginančioms vaikus, tikrai yra tas tiltas į ateitį. Mes visi kartu pozityviai vertiname jau priimtus sprendimus – didinti bazinį dydį mažas pajamas gaunantiesiems, taip pat motinystės ir… išmokų ir įmokų dydį sulyginti iki 5. Taip pat didelė paskata, kad vaikus auginančios motinos gali prižiūrėti vaikus ir dirbti.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tuos žmones, kurie neturi galimybės dirbti dėl darbo pobūdžio, dėl vaiko sveikatos, visą savo dėmesį skiria tik vaiko priežiūrai. Tie žmonės, kurie mokėjo didesnius mokesčius, nes gavo didesnius atlyginimus, yra apriboti dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensuojamojo darbo užmokesčio, kai jiems apskaičiuojama. Vadinasi, susidaro tokia situacija: žmogus daug mokėjo mokesčių, bet jis gauna ne didesnį, tiktai dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensuojamąjį darbo užmokestį.
Dar atkreiptinas dėmesys, kad vadinamosios lubos ne tik sukuria tam tikrą neteisingumą, bet ir neskatina prieš išeinant motinystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad gaunant išmoką 60 % pirmais metais, įrašius į formulę, tas dydis mažėja. Atitinkamai antrais metais – nuo 45 iki 30 %.
Teikiamu įstatymo projektu mes siūlome maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio vadinamąsias lubas vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti palaipsniui, ne iš karto didinti. Kadangi šių metų socialinio draudimo biudžetas priimtas, tai daryti nuo kitų metų, nuo 2025 m. sausio 1 d. Būtų 2,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, o 2026 metais būtų jau 3. Būtų racionalu, teisinga ir sudarytų geresnes sąlygas šeimoms, neturinčioms galimybės dirbti, vaikui auginti skirti visą laiką.
Ar yra tam galimybių? Labai išsamiai pasižiūrėjome, yra galimybių, nes tiek 2022 metais, tiek 2023 metais visose socialinio draudimo srityse įmokų ir išmokų balansai yra pliusiniai. Štai motinystės – 121 mln. Panašaus skaičiaus tikimasi ir už 2023 metus.
Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko priežiūros gavėjų skaičius, deja, išvis mažėja. Sumažėjo per praeitus metus 300 žmonių. Mažėja gimstamumas. Įmokos didėja, nes didesnis darbo užmokestis, „Sodros“ rezervas, jį mes auginame ir turime, o šis įstatymo projektas, jeigu būtų jam pritarta, pareikalautų apie 8 mln. eurų.
Gerbiami kolegos, kadangi mes išties siūlome ilgesnio laikotarpio variantą, galimybę svarstyti ilgesnį laiką, įvertinti visą situaciją, labai prašome pritarti po pateikimo ir kartu rasti geriausius sprendimus ir tiems žmonėms, kurie mokėjo didesnius mokesčius, kad jie galėtų gauti ir vaiko priežiūros didesnę išmoką.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du kolegos. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, daug metų dirbame šioje srityje, žinote „Sodros“ stipriąsias ir silpnąsias puses. Jūsų aiškinamajame rašte aš pasigedau vis dėlto pinigėlių, kiek šiam bizniui reikės, nes jūs parašė tiktai dėl 2,5 VDU ir vaiko priežiūros, bet jūsų pataisa apima žymiai platesnį spektrą. Tai pirmas klausimas: kiek reikėtų įgyvendinti visai šiai jūsų idėjai? Ir antras klausimas: kieno sąskaita tą darysime, nes jūs puikiai žinote, kad šie draudimai visada yra ant ribos – pensininkų sąskaita? Tai mano klausimas. Padidinus ten 20, 8, 100 mln., kieno sąskaita tai darysime? Ar didinsime įmokos dydį darbuotojams, gal darbdavius reikia įtraukti į šitą reikalą? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Jeigu įdėmiai klausėtės, aš iš tiesų jau minėjau, ar yra tokios galimybės. Tai yra dėl to, kad mes turime subalansuotą situaciją, įmokų ir išmokų santykį, ir jis yra pliusinis. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, nuolat didėja įmokos dėl didesnio darbo užmokesčio. Tai vėlgi nėra problema. Be abejo, jeigu mes prioritetu laikome šeimą, auginančią vaikus, norime padėti, kaip jūs teisingai atkreipėte dėmesį, ir ligos atveju, nes tada galima spręsti ir dėl ligos, tai tokiu atveju mes galime pasinaudoti ir „Sodros“ rezervu, ir vėlgi svarstyti. Bet, kaip aš minėjau, dėl šio klausimo mes pasiliekame ganėtinai ilgą laiko tarpą, kad rastume geriausius sprendimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama kolege, kaip ir daug ką jau paaiškinote, ką aš norėjau pasitikslinti. Matyti, kad jūsų atsakingas požiūris, nes kai kas turi įsigalioti tik nuo 2025 metų, kai kas tik nuo…
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Nuo 2026 metų.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …tik nuo 2026 metų sausio. Tai kokios priežastys, kad dar netgi nuo 2026 metų? Ar teisingai supratau, kad tam pradžioje reikėtų 8 mln.? Ir kokia buvo priežastis? Jūsų jau buvo bandymų tai padaryti, koks buvo pagrindinis atsakymas tada ministerijos ir ministrės, gal galite priminti?
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Mielai priminsiu. Jūs teisingai atkreipėte dėmesį, kad tikrai negalima siūlyti dėl biudžeto, kuris jau yra priimtas. 2024 metų biudžetą mes jau esame priėmę, todėl ir mūsų siūlymai labai racionalūs, galvojant apie 2025 ir 2026 metus. Kodėl gi skirtumas? Jeigu pirmaisiais laipsniškai, palaipsniui, nuosekliai einant į padidinimą, vėlgi galvojant valstybiškai, tai mes todėl ir siūlome vienus metus toliau galvoti apie padidėjimą kitais metais, bet sudaryti galimybę tiems, kurie moka didesnius mokesčius, gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką. Kodėl tai antras teikimas? Tai iš tiesų mes pradžioje teikėme padidinti iki trijų ir iš karto. Tai galbūt šių metų biudžete, „Sodros“ biudžete, to nebuvo galima padaryti, nes, kaip minėjau pristatydama, buvo Vyriausybės įsipareigojimai ir noras padaryti kitus darbus, ir labai teisingus, didinant bazinį dydį ir didinant kitas išmokas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Rima. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama Rima, tikrai dėkoju jums už nuoširdų pristatymą ir tokį norą tiems žmonėms, kurie turi šeimas, kurie išeina tėvystės atostogų, užmokėti ir suteikti didesnį finansinį ramstį, nes jo šiuo metu nėra, ypač toms šeimoms, kurios uždirbo gana daug ir sumokėjo gana daug į biudžetą. Tikrai asmeniškai aš esu už. Jūs labai teisingai pasakėte, kad šiais metais nėra suplanuota 2024 metams lėšų, bet žiūrėsime, kas 2026 metais čia vadovaus ir valdys mūsų valstybę ir kaip sugebės surasti tų lėšų. Bet pats principas, žiūrint į viską kompleksiškai, yra teisingas. Tikrai pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuosime netrukus, per balsavimo intervalą.
15.25 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 2061 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2690(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 2061 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2690(2). Pranešėja – R. Baškienė. Pateikimas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, labai verta prisiminti Statutą kartais ir galvojant apie Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimo santykį. Yra daug straipsnių, kurie numato, kad Vyriausybė turi atsiskaityti Seimui už savo veiklą, kad Vyriausybės nariai atsako Seimo posėdyje į Seimo narių klausimus, kad tai vyksta Vyriausybės valandos metu, kad rengiami pusvalandžiai – mes visa tai puikiai žinome. Vyriausybė, gavusi Seimo narių paklausimus, ir raštiškai gali tai padaryti, atsakyti – numatytos visos raštinio klausimo pateikimo sąlygos. Taip pat Statutas numato, galiu minėti 53 straipsnį, kad komitetai gali kviestis į posėdžius ministrus ar jų įgaliotus atstovus. Taip pat yra straipsnis, kuris numato, kad Ministras Pirmininkas ar ministrų kabinetas posėdyje pristato savo poziciją Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. Šita nuostata po pateikimo yra keičiama.
Ir noriu priminti jums Vyriausybės įstatymą, 17 ir 18 jo straipsnius. Vyriausybės įstatyme kaip tik ir yra nuostata, kad Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komisijos, frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus dėl svarstomų klausimų. Tačiau šiuo metu galiojantis mūsų Seimo statutas nereglamentuoja galimybės Seimo frakcijoms kviesti į frakcijų posėdžius Vyriausybės narius ar jų įgaliotus asmenis, nors noras yra išgirsti juos jų kuruojamos srities temomis.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, kaip iniciatoriai, teikia Statuto pataisą ir siūlo pakeitimus, kurie būtų suderinti su Vyriausybės įstatymu ir vienas su vienu atitiktų Statutą. Statuto pakeitimas padėtų Vyriausybės nariams ir Seimui užtikrinti dar glaudesnį bendradarbiavimą siekiant Lietuvos žmonių gerovės. Tai prašau pritarti po pateikimo, o toliau, manau…
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Rima. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmas klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, na, tai, ko siekiate, ką teikiate, tarsi visada būdavo kaip ir norma. Tiesa, ko gero, tai būdavo nerašyta norma, Statute neįrašyta. Prisimenu, praeitoje kadencijoje, jeigu į komiteto posėdį neateidavo ministras, o ateidavo viceministras, tai mes jau išgirsdavome priekaištų, o dabar tai pasidarė norma. Tai ar jūs irgi, kaip ir mes, susiduriate su tokiais atvejais, kad ministrai, pavyzdžiui, kviečiami į komiteto, į frakcijos posėdžius, neatvyksta, ar būta tokių atvejų, ar ne?
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Taip. Deja, tokių atvejų yra buvę, nutikę per tam tikrą laikotarpį. Bet pagrindinis tikslas, galvojant į priekį ir norint suderinti Vyriausybės įstatymą su Seimo statutu, kad iš tiesų, na, būtų ir teisiškai aišku. Aišku, visada reikia geranoriškumo, sutarimo, ir aš manau, kad tas sutarimas ir geranoriškumas vyrauja, bet kad užtikrintume teisės aktų sutapimą, siūlome šią nuostatą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, galbūt reikėtų papildyti ir Statutą, aš net nežinau, kokia norma, nes dabar kaip ir parašyta, kad ministrai turi dalyvauti komitetų posėdžiuose, bet, pavyzdžiui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete per trejus metus tris kartus matėme ministrę ir net nesugebėjo ateiti pristatyti įstatymų paketo, kur iš esmės keičiama valstybės tarnyba. Tai galbūt reikėtų kažkaip papildyti Statutą ar dar kažkokią normą įrašyti, kad privalomai ministras turėtų ateiti į komitetą ir pristatyti savo inicijuotą įstatymo projektą arba reformą, bent jau reformą tai tikrai. Aš prisimenu, praeitoje kadencijoje net nevykdavo komitetų posėdžiai, jeigu nebūdavo ministro, jeigu neateidavo ministras. Ar čia nepagarba Seimo nariams, ar čia nauja mada, jūs man paaiškinkite?
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiama kolege, labai taiklus jūsų klausimas. Visada aukščiausio lygio yra susikalbėjimas, pagarba Seimui, pagarba komitetui, pagarba frakcijai. Tai čia jau tarpusavio santykių ir pagarbos klausimas. Privalomosios nuostatos įrašymas. Kaip rašoma ir 53 straipsnyje, komitetai gali kviesti į posėdžius ministro atstovą. Net nesuprantama praktikoje (manau, kad taip), nusistovėjusioje, ilgametėje praktikoje, kad ministrai neateitų. Mano atsakymas būtų toks.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Rima. Paskutinysis klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Rima, suprantu opozicijos norą, bet kuri opozicija tikrai nori matyti savo komitetuose arba frakcijose sprendimų priėmėjus, ne jų įgaliotus asmenis. Tačiau aš skaitau jūsų įstatymo projektą, kuris tikrai, manyčiau, priimtinas ir galbūt tobulintinas, nes šiandien vieni daugumoje, kitą dieną kiti daugumoje, tai būtų naudinga mūsų demokratijai, bet jis iš esmės nesprendžia tos problemos, nes jūs leidžiate – ir įgalioti valstybės tarnautojai, ministras arba įgaliotas asmuo. Kokius sprendimus jūs matytumėte, kad tas aiškumas vis dėlto būtų? Ar jūs vis dėlto ir toliau pasikliausite geranoriškumu? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū. Labai taiklus jūsų klausimas. Todėl įstatymo projekto, kurį teikia Demokratų frakcija, yra antrasis numeris. Pirmu numeriu mes padarėme būtent taip, kaip jūs kalbėdamas akcentavote – kviesti ministrą, o ne įgaliotą asmenį, kad ateitų pats pirmasis asmuo. Išties Teisės departamentas pasakė, kad tai galimai prieštarauja, nes mes nieko priversti negalime. Bet ministras gali prašyti, kad jo įgaliotas asmuo atvyktų tiesiog suteikti visą informaciją. Šiuo atveju yra siekis dar didesnio ir glaudesnio bendradarbiavimo visais įmanomais punktais. Bet pakartotinai pasakysiu: šito Statuto pakeitimo tikslas yra suvienodinti Vyriausybės įstatymo normas su Seimo statutu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Rima. Pasisakymai dėl motyvų. Už jūsų pasiūlytą teisės aktą pasisako J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėdamas padėkoti gerbiamai Rimai už iniciatyvą, norėčiau pasiūlyti Seimui pritarti šiai iniciatyvai. Iš tiesų Seimas vykdo parlamentinę kontrolę. Tam, kad jinai vyktų sklandžiai, reikalingas glaudus bendradarbiavimas su ministerijomis. Nesakau, kad šiuo metu jo nėra, bet gali būti, kad ir nebus. Man atrodo, tikrai yra savalaikė Statuto pataisa. Ji labai aiškiai reglamentuoja tvarkas, pagal kurias ministras gali būti pakviestas į komitetus, į frakcijas ir į parlamentą. Visiems būtų kur kas aiškesnė ta procedūra. Todėl pateikimo stadijoje tikrai kviečiu pritarti šiam pasiūlymui ir, be abejo, komitetuose surasti geriausius sprendimus dėl šios Statuto pataisos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, šiaip vadyboje yra nesusipratimas, kad visur turėtų dalyvauti organizacijos vadovas. Aš tokio dalyko neįsivaizduoju. Kuo organizacija sudėtingesnė, šakotesnė, tuo labiau vadovas deleguoja dalyvauti įvairiose srityse, ten, kur jo pavaduotojai yra labiau išmanantys, labiau įsigilinę. Negi svarbu tai, kas ateina, o ne tai, kas giliau išmano reikalą? Man yra svarbiau gauti kompetentingesnius atsakymus. Jeigu jie skambės iš viceministro lūpų ar departamento vadovo lūpų, man yra svarbiau sužinoti gilesnius atsakymus, o ne plaukiojimą paviršiumi apie viską. Ministras apie viską galėtų žinoti. Nežinau, ar tikrai čia to reikia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pateikimus popietinėje darbotvarkėje. Dėl jų dabar ir apsispręsime. Tada pereisime prie svarstymo (svarstymo stadijos) įstatymų projektų, dėl kurių yra užregistruotos pataisos, dėl kurių taip pat turėsime apsispręsti.
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir uždraudimo saugomose teritorijose paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3342 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuodami apsispręsime dėl 2-2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir uždraudimo saugomose teritorijose paskelbimo“ projekto Nr. XIVP-3342. Per šoninį mikrofoną – D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi nevyriausybininkai tuo klausimu, žinau, yra dar su kai kuriomis frakcijomis susitarę, kadangi klausimą pristatėme, diskutavome, aš vis dėlto prašyčiau frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio. Galėsime dar per tą laiką padiskutuoti, kas nespėjome. Jeigu galima, gal bendru sutarimu?
PIRMININKAS. Noras padiskutuoti, žinoma, šventas reikalas. Tai gal bendru sutarimu galime skelbti pertrauką iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Dėl referendumo dėl miškų pertraukos iki kito posėdžio prašo. Gal bendru sutarimu galime, opozicinė frakcija vis tiek? (Balsai salėje) Ne, balsuojame? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pertrauka iki kito posėdžio
15.35 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3120 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3120. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu… E. Jovaiša per šoninį mikrofoną. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Man mirksi, įdėjus kortelę, kažkodėl nepriregistravo. Prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Tuoj paprašysime. Jūsų balsas už. Gerai, jūsų balsas dėl protokolo už. Pagrindiniu komitetu siūlomas… L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Nepasispaudė.
PIRMININKAS. Irgi nepasispaudė.
L. JONAITIS (LSDPF). Už.
PIRMININKAS. Supratau, dėl protokolo jūsų balsas už. Ministrė Pirmininkė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dėl bendros tvarkos. Vis dėlto prašyčiau Vyriausybės išvados, kadangi mes turime du šio įstatymo pakeitimus, dėl kurių Vyriausybė vis tiek teiks išvadą, tai galėtų kartu pateikti ir dėl šio.
PIRMININKAS. Tuoj. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas? Galime. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Galime. Ir svarstysime pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Kur jau pavasario, ateinančio pavasario sesijoje galime. Labai dėkui, pritarta.
15.37 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536(3) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2536(3). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ministrė turbūt dėl Vyriausybės išvados irgi? Galime dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu pritarti? Galime ir dėl Vyriausybės išvados. Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti ateinančio, artėjančio pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
15.37 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2540(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2540(2). (Balsai salėje)
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 49, prieš – 6, susilaikė 37. Įstatymo projektui (ant ribos) pritarta. (Balsai salėje) Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario, ateinančio pavasario, sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas dar kažką nori pasiūlyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi tai susiję su finansiniais klausimais, reikalinga Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Gerai, buvo pasiūlymas. Galime dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu pritarti? Negalime, negalime. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Kas pritariate prašymui dėl Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 62, prieš – 20, susilaikė 15. Prašome Vyriausybės išvados. J. Urbanavičius turbūt Energetikos ir plėtros komisiją kaip papildomą norėtų?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Dėl komisijos, taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.39 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2170(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2170(2). Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 52, prieš – 6, susilaikė 41. Įstatymo projektui užtikrintai pritarta. Kaip pagrindinį siūlome skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.40 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2295(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2295(2). Kaip visada, kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 50, prieš – 10, susilaikė 35. Vėlgi užtikrintai pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu Aplinkos apsaugos komitetui? Siūlote Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Pirmininkas, matau, nesiūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Aplinkos ministras per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Čia su teikėjo sutikimu norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados dėl šito projekto.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Galime. Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis, papildomų nėra. Siūlome svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.41 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456(2).
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 47, prieš – 6, susilaikė 42. Nepritarta įstatymo projektui po pateikimo. Apsisprendžiame, ką darome su įstatymo projektu. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, grąžiname iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš – atmetame.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 71, prieš – 24. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 2061 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2690(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto papildymo projektas Nr. XIVP-2690(2).
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 21. Statuto projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Pateikimus apsvarstėme.
15.43 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023(2). Į tribūną kviečiame V. Mitalą pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Aš jo nematau. Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto galėtų pristatyti išvadą? A. Čepononis. Prašom. Komiteto pirmininkas Mindaugas. Atsiprašau, viskas gerai. Parašyta V. Mitalas, V. Mitalo nebuvo salėje. Dabar balsuosime po kiekvieno, yra balsavimo intervalas ir dabar visą laiką balsuosime. Neišsilakstykite.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 15 dieną apsvarstė šį įstatymo projektą ir nutarė pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Audito komiteto išvadą gal pristatys Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip papildomas paskirtas Audito komitetas 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdyje priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komitetų nuomonę. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl viso po svarstymo. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.45 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402(2) (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas, projektas Nr. XIVP-2402(2) – Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiame A. Kupčinską pristatyti komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, nepatikėsite, bet Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavo 12 komiteto narių, ir dar labiau nepatikėsite, kad pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Neįtikėtinai gerai pristatyta išvada. Labai dėkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių, pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl viso taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 76, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.47 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3167(2), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3168(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3169(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3170(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3171(2) (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas, įstatymų blokas nuo 2-1 iki 2-5 imtinai, projekto Nr. XIVP-3167(2) ir lydimieji – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei lydimieji. Į tribūną kviečiame Aplinkos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę pristatyti komiteto išvadą dėl visų projektų, sudarančių bloką. Kaip aš sakiau? Aplinkos apsaugos. Kad kartais pritaria, būna, bet ten visokių projektų būna, ne visada tik apsauga.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai įstatymų projektų rinkinys, dėl kurio mes tikrai daug kartų posėdžiavome ir ieškojome bendrų sutarimų. Miškų įstatymui yra pritarta bendru sutarimu, kitiems teisės aktams taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Dėl visų projektų pristatėte išvadas. Labai ačiū.
Diskusijoje dalyvauti užsirašė du Seimo nariai. Pirmoji – R. Tamašunienė. Gerbiama Rita, kviečiame į tribūną.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, restitucijos procesas pareikalavo tiek metų, tai galvoju, ir kolegoms bus įdomu paklausyti, kaip vyksta paskutinėje stadijoje ir kokie rasti sprendimai.
Pirmiausia, ką reikia pabrėžti, kad vis dėlto tiems keliems tūkstančiams Vilniaus miesto gyventojų, turėjusių žemę būtent Vilniaus mieste, iki šiol jinai nėra grąžinta ir žmonės iki šiol nedisponuoja savo teisėtu turtu. Kai kurie jų ir nesulaukė, galbūt planavo panaudoti jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet valstybė savo įsipareigojimų per tiek metų vis dar neįgyvendino. Ir dabar esame faktiškai restitucijos proceso tiesiojoje ir dėl to ieškome geriausių būdų teisingai atlyginti už turėtą žemę. Teisingai – tai reiškia nenaudoti siūlomos piniginės kompensacijos, kuri yra 500 kartų mažesnė negu žemės rinkos kaina mieste ir jo apylinkėse.
Reikia pasakyti, tiek Aplinkos apsaugos komitete, tiek Aplinkos ministerijoje buvo ieškoma bendrų vardiklių. Noriu padėkoti, kad vis dėlto bent šituo klausimu įvyko konsultacijos. Tos konsultacijos, beje, yra įtvirtintos ir Lietuvos–Lenkijos draugiškų santykių sutartyje. Mes bent jau tą punktą bandėme kažkaip kartu įgyvendinti, nes tai paliečia vis dėlto išskirtinai lenkų tautybės žmones, kuriems ta žemė nebuvo grąžinta.
Noriu pabrėžti, kad vis dėlto dėl nekokybiško pirmo įstatymo parengimo iškrito 2 mėnesiai ir galimybė piliečiams pasirinkti už turėtą žemę mišku, todėl labai teisingai komitetas nusprendė grąžinti tą termino skolą. Terminas siūlomas pratęsti nuo sausio 1 dienos iki gegužės 1 dienos. Mes manėme, kad vis dėlto reikia pusės metų, bet taip pat sutarėme, kad reikia ieškoti kompromisų ir nelaužome čia iečių. Tikime, kad žmonės per 5 mėnesius sugebės pasirinkti jiems siūlomus miškų sklypus, jeigu jie tokią valią išreikš.
Antras svarbus momentas. Įstatyme buvo pražiūrėta, kad žmonėms NŽT buvo jau paskyrusi finansinę kompensaciją tam tikru laikotarpiu, kai keitėsi įstatymai. Bet žmonės nesutiko su tokiu sprendimu, nenurodė savo banko sąskaitos ir realiai nebuvo galimybės realizuoti tos kompensacijos pervedimo litais ar eurais. Dabar tokie žmonės turės galimybę dar kartą kreiptis ir pakeisti valią – gauti mišku, jeigu atitinkamai to turėto sklypo dydis toks, kad gali pasirinkti mišką (sakykime, ne dvi pušis – šiek tiek daugiau) kažkur kitur Lietuvoje.
Taip pat, mūsų vertinimu, ir komitetas, deja, nepritaria, bet… Mūsų vertinimu, vis dėlto įstatyme buvo nustatyta, kad administracijos direktorius parengė kartu, be abejo, su politikais miesto sklypus, kurie būtų perduoti NŽT ir į Žemės grąžinimo fondą. Miestas šiuo metu sustabdė 13 sklypų perdavimą NŽT, motyvuodamas tuo, kad žemės yra pakankamai ir daugiau, negu yra pretendentų. Tik lieka tokia abejonė, kodėl tie 13 sklypų, kurie buvo paskelbti viešai sistemoje, kurių laukia pretendentai, negrįžta į NŽT restitucijos fondą, o prilaikomi miesto reikmėms? Komitetas vis dėlto nusprendė, kad reikia pasinaudoti tuo fondu, kuris yra. Aš labai tikiuosi, kad vis dėlto tos žemės visiems užteks ir visi pasirinks ar individualios statybos vieną sklypą iki 12 arų kaip kompensacinę priemonę, arba pasirinks kitos paskirties žemę su kitais bendrasavininkiais taip, kaip sudaromos tos galimybės.
Mes tikrai palaikysime įstatymo projektą. Galvoju, kad tai yra kompromisinis variantas. Labai tikiuosi, kad savininkai rėžinių kaimų, kurių, savivaldybė pasakė, toje vietovėje nėra galimybės grąžinti, taip pat bus bendroje eilėje ir gaus kitos paskirties arba individualios statybos sklypą Vilniaus mieste.
Viena pataisa, be abejo, sukėlė daug abejonių todėl, kad nedidelė grupė žmonių, grigiškiečių, lieka išskirtinėmis sąlygomis. Jiems suteikiamos tik dvi pasirinkimo galimybės, taisant šį įstatymą būtent mūsų šiandieniniu balsavimu, nes jie galės rinktis arba mišką, arba piniginę kompensaciją, bet negalės gauti žemės Vilniuje. Grigiškėse, Vilniaus miesto savivaldybė pasakiusi, žemės jau nebėra.
PIRMININKAS. Gerbiama Rita, laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Bet manau, kad dar eigoje bus rasti sprendimai, dėl to kviečiu palaikyti siūlomas pataisas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į tribūną kviečiame A. Gedvilienę. Primename, kad skirta 5 minutės.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Man, ko gero, neprireiks 5 minučių, nes kolegė Rita labai daug dalykų jau palietė.
Aš tiktai noriu dar atkreipti kolegų dėmesį, kodėl atsirado šitas paketas. Vis dėlto įgyvendinant žemių perdavimą savivaldai iš NŽT, dabar mes matome tam tikrų įstatymų trūkumų. Kaip antai, mūsų įstatymai, Miškų įstatymas nurodo, kad miesto teritorijose esantys miškai gali būti tiktai valstybinės reikšmės miškai. Pirminis mūsų siūlymas buvo toks, kad mes galime palikti tuos miškus privačius, tačiau po debatų komitete mes truputėlį pakeitėme požiūrį.
Jeigu taip pasižiūrėtume priešistorę, situacija yra tokia. Po miestų administracinių ribų plėtros atsitiko taip, kad prie miestų prijungiami kaimai kartu su miškais ateina į miestų teritorijas. Tokie sprendimai buvo priimti 1995 metais. Žodžiu, aplink Vilnių, aplink Trakus yra labai labai daug teritorijų, kurios formaliai prijungtos, bet juridiškai nesutvarkytos, o tose teritorijose yra daugybė privačių miškų, daugybė – tai 400 hektarų visoje Lietuvoje.
Po diskusijų komitete mes nusprendėme, kad vis dėlto jau yra ribojama galimybė tuos miškus naudoti, visi jie yra II A grupės, tai yra rekreaciniai miškai, ten negalima ūkininkauti, bet savininkai gali turėti kokių nors lūkesčių dėl jų. Kita vertus, miestiečiai nori, kad būtų kuo daugiau miškų, kad miesto miškai nebūtų kertami. Mes priėjome išvadą, kad vis dėlto reikia keisti Žemės įstatymą, šio projekto lydimąjį, ir numatyti galimybę tokius atvejus sutvarkyti per jau egzistuojantį institutą, tai yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutą. Visi tie atvejai iki šio įstatymo, kažkada istoriškai miškai pateko į administracines miestų ribas, bus išperkami valstybės lėšomis, o tie, kurie bus ateityje, savivaldybės nori savo plėtrą vykdyti ateityje, jų pageidavimu, jos pačios ir turės finansuoti šitą dalyką, tai yra išpirkimą.
Ko dar Rita nepaminėjo ir kas buvo aptarta mūsų komitete? Mes į Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą įrašėme galimybę atkurti žemę žmonėms, esantiems toje pačioje savivaldybėje. Pavyzdžiui, Trakai galės atkurti žemę Lentvaryje. Bet, atsižvelgdami į STT pateiktas pastabas, mes nurodėme, kad didmiesčiuose atkurti žmonės jau negalės. Vadinasi, Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė ir kurortai iškrenta iš sąrašo. STT padarė tokią pastabą, kad tai būtų esminis sąlygų keitimas proceso pabaigoje.
Aš tikiu, kad su visais šiais pataisymais, dėl jų mes diskutavome komitete, taip pat Ritos indėlis, šis įstatymas tikrai turi būti priimtas, turi būti priimtas šiais metais tam, kad mes tikrai pabaigtume ir reformą, ir teisingai atsiskaitytume su žmonėmis, vis dėlto dabar turinčiais miškų miestuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Aiste. Ne tiek jau daug to laiko ir sutaupėte, bet vis šis tas. Dėl pirmo, pagrindinio Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3167(2) yra gauta Seimo nario S. Gentvilo pataisa, jai komitetas pritarė. Jus tenkina, Simonai, komiteto sprendimas? Gerbiama Aiste, jeigu jūs trumpai pakomentuotumėte.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Iš principo komitete prieš tai jau buvo svarstyta ta pati mintis. Tiesiog S. Gentvilas čia techniškai sutvarko taip, kad nebūtų skirtingų interpretacijų tarp Miškų kadastro ir Žemės registro, kad tikrai būtų dėl visų miškų vienodos galimybės susitarti ir paimti juos visuomenės poreikiams.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pirmininke. Reikia dešimties remiančių Seimo narių, bet turbūt bus tiek, nes komitetas pritarė. Matau, yra. Gerai, labai dėkui. Pritariame. Motyvai po svarstymo dėl įstatymo. Niekas nenori kalbėti. Galime balsuoti. Ar gal bendru sutarimu galime pritarti? Negalime. Balsuojame. Gerai, supratau. Atsiprašau, balsuojame. Kas pritariate šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už. Ne, dėl pasiūlymo nereikia balsuoti. Jau pritarėte, tenkino, neprašė balsuoti. Tenkina komiteto redakcija, viskas, tvarka.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Lydimasis rezervinis 2-2 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3168(2). Yra gauta S. Gentvilo pataisa, kuriai komitetas pritarė. Simonai, jus tenkina, balsuoti nereikia? Tai viskas gerai.
Yra gauta dar kita pataisa – Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio. Rita, prašom pristatyti savo pasiūlymą, nes, žiūriu, komitetas pritarė tik iš dalies.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Diskusijos metu aš išsamiai pristačiau, dėl ko mūsų yra pataisos ir ko mes siekiame, taisydami šį Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąją turtą atkūrimo įstatymo projektą. Rasti kompromisai dėl termino grąžinimo mišku. Bus nebe kovo 1 diena, o gegužės 1 diena, pakankamas laikotarpis. Labai tikimės, kad visuotinis susirinkimas bus suskaidytas dalimis ir tikrai kiekvienas pretendentas bus pakviestas per tą laikotarpį. Ir bus žmonėms sudarytos sąlygos gauti bent jau kompensaciją mišku, o ne brukti tiesiog tą piniginę kompensaciją, 500 kartų mažesnę.
PIRMININKAS. Gerbiama Rita, jus tenkina komiteto formuluotė pritarti iš dalies? Neprašote balsuoti?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mus tenkina komiteto formuluotė ir į dvi to pasiūlymo dalis yra komiteto atsižvelgta.
PIRMININKAS. Supratau, tai neprašote balsuoti. Labai dėkui.
Dar dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo nario S. Gentvilo pataisa, kuriai komitetas pritarė. Turbūt bus dešimt Seimo narių, kurie pritaria S. Gentvilo pataisai? Yra. Komitetas pritaria. S. Gentvilą tenkina.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate lydimajam projektui Nr. XIVP-3168(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – kažkaip kitaip. Dėl lydimojo, nes buvo pataisa, tai imame po vieną. Per šoninį pasakykite, kad kažkaip ne taip. Prašom. Per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mes balsavome dėl S. Gentvilo pataisos?
PIRMININKAS. Ne, dėl jos nebalsavome, nes neprašė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mes prašėme balsuoti dėl pataisos ir mes balsavome kaip dėl pataisos.
PIRMININKAS. Jūs neprašėte. Aš jūsų klausiau, ar jus tenkina jūsų, jūs sutikote.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tenkina mūsų, bet netenkina S. Gentvilo.
PIRMININKAS. Bet S. Gentvilas neprašė balsuoti, nes jį tenkino komiteto formuluotė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Bet aš prašau tada balsuoti už visą, nes mano nuomonė yra kitokia. Aš balsavau kaip už pataisą. (Balsai salėje) Aš balsuosiu už, o dabar aš susilaikiau.
PIRMININKAS. Gerai, klausykite, kolegos, Laima! Kilo nesutarimų, perbalsuojame dar kartelį dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Rezervinis 2-2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3168(2). Kas pritariate lydimajam su tomis pataisomis, kurioms pritarėme (S. Gentvilo dvi ir R. Tamašunienės, kur suformuluotos komiteto), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kažkaip kitaip.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmininke, galima? Pirmininke, jūs labai greitai pirmininkavote ir mes dėl to suklydome. Mes galvojome, kad čia yra balsavimas dėl pataisos. Ačiū, kad pakeitėte, ir kolegoms ačiū, kad leidote balsuoti. Nes kai per visą kadenciją yra vienas kompromisinis projektas ir už jį nebalsuoti, tai, žinote… Ačiū jums už supratingumą.
PIRMININKAS. Ir A. Matului ypatingas ačiū.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui pritarta.
Rezervinis 2-3 klausimas – projektas Nr. XIVP-3169(2). Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Dėl viso niekas nenori kalbėti. Balsuojame, kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 65, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Rezervinis 2-4 klausimas – projektas Nr. XIVP-3170(2). Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso ir diskusija. Niekas nenori dalyvauti. Balsuojame dėl įstatymo projekto, kas pritaria. Lydimasis projektas, rezervinis 2-4 klausimas.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 65, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymo projektui pritarta.
Ir paskutinis įstatymo projektas iš šito bloko. Rezervinis 2-5 klausimas – projektas Nr. XIVP-3171(2). Yra gauta Seimo nario S. Gentvilo pataisa, jai komitetas pritarė. Turbūt tenkina, nereikia…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Visos šitos pataisos yra susijusios su paėmimu. Tiesiog Žemės įstatymo…
PIRMININKAS. Tai dėl jų kaip ir apsisprendę esame. Gerbiami kolegos, dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kas pritaria po svarstymo rezerviniam 2-5 klausimui, projektui Nr. XIVP-3171.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 66, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymo projektui pritarta.
16.07 val.
Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2792(2), Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 5, 7, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2793(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinių 3.1, 3.2, 3.3 klausimų blokas – projektas Nr. XIVP-1607(2) ir lydimieji. Pranešėjas. Į tribūną kviečiame J. Džiugelį pristatyti Socialinių reikalų ir… Per šoninį mikrofoną gal ar kaip, iš vietos gal? Iš vietos įjungsime. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl pagrindinio.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. D. Šakalienė pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas dėl dviejų lydimųjų projektų, rezervinių 3.2, 3.3 klausimų. Iš tribūnos. Prašau. Dėl abiejų iš karto pristatykite komiteto išvadas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Abu projektai yra susiję su prieš tai svarstytu Darbo kodekso pakeitimu, siekiant sušvelninti absoliutų draudimą streikuoti nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos metu ir pakeisti jį streikų ribojimais. Dėl pirminio projekto, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir institucijų pasiūlymus, NSG komitete buvo iš pradžių pakoreguoti, tačiau gavome pastabų iš profsąjungų ir iš Verslo konfederacijos, todėl įregistravome naujus pasiūlymus, jie buvo suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Čia dėl nepaprastosios padėties, kad Trišalė taryba vis dėlto būtų įtraukta, kad ir nustačius labai trumpą reagavimo laikotarpį. Iš tiesų tai turi būti padaryta, nes net ir strateginių įmonių darbuotojai tam tikrose situacijose tikrai nestreikuoja šiaip, dėl dyko buvimo, bent jau juos išklausyti ir greičiau vis dėlto pajudėti toliau būtina.
Kalbant apie kitus pakeitimus, vietoje „streikų skelbimo“ tiesiog visur žodis „streikų“, nes tai yra ne tik skelbimas, bet ir vykstančių streikų ribojimai. Tai kad būtų bendra.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Dovile. Išklausėme visas komitetų išvadas. Dėl projekto Nr. XIVP-1607 yra gauta Seimo nario J. Džiugelio pataisa, jai komitetas pritarė. Turbūt balsuoti neprašo. Reikia dešimt Seimo narių. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie remia tą pataisą? Yra, matau rankas salėje, yra. Tai pritarta. Daugiau pataisų, pasiūlymų nėra dėl kitų. Ar galime dėl visų trijų? Yra pataisų dėl kiekvieno. Gerai. Atskirai tada. Balsuojame dėl rezervinio 3.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-1607(2). Kas pritariate įstatymo projektui?
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 65, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Dėl rezervinio 3.2 klausimo – projekto Nr. XIVP-2792(2) yra gauta D. Šakalienės pataisa, kuriai komitetas irgi pritarė. Tenkina. Reikia dešimties Seimo narių, kurie remtų Dovilės pataisą. Turbūt yra dešimt Seimo narių salėje? Yra, matau, rankos kyla. Pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, kažkaip kitaip.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta.
Trečiasis iš šito bloko yra rezervinis 3.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2793. Yra gauta D. Šakalienės pataisų, kurios yra susijusios. Visoms joms komitetas pritarė. Tenkina komiteto nuomonė. Reikia dešimties Seimo narių, bet turbūt yra, kaip ir praeitą kartą. Matau, rankos gausiai kyla salėje. Yra. Labai dėkui.
Dėl motyvų dėl įstatymo projekto niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui?
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta.
16.12 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3302 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra rezervinis 4 klausimas – Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3302. Pranešėjas – M. Skritulskas. Mindaugai, kviečiame į tribūną glaustai pristatyti teisės aktą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projekto esmė, kad siūloma keisti Konkurencijos tarybos narių ir pirmininko skyrimo tvarką. Primintina, kad šiuo metu nariai ir pirmininkas skiriami Prezidento skyrimu, o siūloma, kad skirtų Seimas. Ir trumpinti kadencijų trukmę nuo šešerių iki penkerių metų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų paklausti nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų dėl įstatymo projekto… A. Vinkus pasisako už įstatymo projektą. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Man teko šiek tiek prisiliesti prie šios tarnybos įkūrimo, prie pirminio varianto. Tuo pirminiu variantu buvo įsteigta Kainų ir konkurencijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos. Pavadinime žodis „kainų“ tada buvo reikalingas ir reikšmingas, nes tuo laiku didelę kainų dalį dar reguliavo valstybė. Vėliau, atsisakius didžiosios dalies prekių ir paslaugų valstybinio kainų reguliavimo, iš pavadinimo buvo eliminuotas žodis „kainų“. Dar vėliau žodį „tarnyba“ pakeitė į žodį „taryba“.
Vykstant panašaus pobūdžio transformacijoms ir iš dalies keičiantis šios institucijos institutams, keitėsi ir jos pavaldumas. Pastaruoju metu jau buvo pasakyta, kad tai yra valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui. Remiantis užsienio valstybių patirtimi, kaip minėjau, šiai institucijai buvo suteiktos plačios teisės ir įgaliojimai. Konkurencijos taryba už atitinkamų įstatymo nuostatų pažeidimus ūkio subjektui turi teisę skirti… iki 10 % bendrųjų metinių pajamų. Iš vienos pusės, tokios baudos drausmina pažeidėjus, iš kitos, jos turi būti skiriamos labai objektyviai, labai atsakingai ir argumentuotai.
Kadangi sprendimą dėl baudos skyrimo ir dėl jos dydžio pagal įstatyme įvardintų intervalų ribas priima Konkurencijos taryba, tai šios tarybos narių skaičiaus padidinimas, kadencijų sutrumpinimas, kandidatų į narius teikimo sistemos sugriežtinimas, kitaip sakant, ką siūlo įstatymo pakeitimo iniciatoriai, prisidės prie geresnio sprendimų pagrįstumo, jų skaidrumo padidinimo ir subjektyvių veiksnių rizikos sumažinimo. Pritariu šiai iniciatyvai ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto. O gal bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Galime. Bendru sutarimu pritariame. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti ateinančioje pavasario sesijoje. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.15 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 33, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2887(2) (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Konkurencijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2887(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš labai trumpai. Tiesiog turiu įpareigojimą iš komiteto pirmininko perskaityti keturias eilutes, tai labai atsiprašau dėl jūsų brangaus laiko… „Tikslas – skatinti pažangią ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir užtikrinti stabilesnę verslo aplinką, patenkinant konsultavimosi ir metodinės pagalbos gavimo poreikius, paskatinti Konkurencijos tarybą imtis prevencinių veiksmų ir savo veiklą orientuoti ne tik į baudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir užtikrinti didesnį asmenų ir visuomenės pasitikėjimą Konkurencijos taryba.“ Taškas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nėra norinčių paklausti. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų nori kas nors? Niekas nenori pasisakyti dėl motyvų. Galime bendru sutarimu pritarti gal? Galime? Labai dėkui, pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas taip pat Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Kadangi dar posėdžio grafikas ir iš rytinės darbotvarkės yra likę keli dar neapsvarstyti klausimai, tai…
16.16 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2927(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2927. Priėmimas. Ten yra pataisų kokių nors? Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Dėl 6 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento viena ne pastaba, o pataisa. Prašau, Aiste, šiek tiek mus informuoti, kas ten gauta.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia ta pati pastaba dėl dviejų dalių to paties straipsnio. Mūsų komitetas svarstė ir nepritarė bendru sutarimu Teisės departamento abejonėms dėl to, ar pagrįstai yra nustatytas asmenims skirtingas teisinis reguliavimas, pagal kurį mokamos arba nemokamos kompensacijos už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą. Kompensacijos nemokamos tik tais atvejais, kai klaidos taisymo atvejais SAZ’as turėjo būti nurodytas dokumentuose, bet klaidos nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto registro pažymas. Dėl to mes ir nepritariame.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Aiste. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 6 straipsniui su komiteto išvada nepritarti Teisės departamento pastaboms? Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame. Kas pritariate 6 straipsniui su Aplinkos komiteto išvada nepritarti Teisės departamento pastaboms, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 56, prieš – 3, susilaikė 8. 6 straipsniui pritarta.
Dėl 7, 8 bei 9 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 10 straipsnio taip pat yra gautos kelios Teisės departamento pastabos. Aiste, prašau pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. Tai yra teisinio, juridinio pobūdžio tikslinamosios pastabos. Joms buvo pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu su Aplinkos komiteto išvada dėl pritarimo Teisės departamento pastaboms? Galime bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Tai 10 straipsniui pritarėme. Ir čia paskutinis buvo straipsnis. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Už pasisako S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Projektas gimė po didelių ginčų Vilniaus rajone dėl Rudaminos paukštyno ir išsitęsė į daugelį kitų situacijų, kur buvo per klaidos taisymo mechanizmus nustatyti arba nenustatyti sanitarinės apsaugos zonos elementai. Projektas stipriai pajudėjo gyventojų labui, naudai dėl to, kad įmonės, vykdančios taršesnę, smardesnę arba šešėliuojančią, garsą skleidžiančią veiklą, turi turėti daugiau dokumentų. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už tokį kompromisinį sutarimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako L. Girskienė. L. Girskienė prieš pasisako.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš raginu nepritarti įstatymo projektui, nes iš esmės jis problemos nesprendžia, o užprogramuoja dar didesnį konfliktą. Šitos pataisos nėra naudingos nei ūkininkams, nei tiems žmonėms, kurie ruošiasi statytis ir gyventi arti ūkių. Reikia paaiškinti žmonėms, kad pasirašydami arba įregistruodami Registrų centre sanitarinę apsaugos zoną, kurioje yra nustatyta, pavyzdžiui, aštuoni kvapo vienetai, jie pasirašo nuosprendį ir užkerta sau kelią galimybei skųstis dėl smarvės gyvenamojoje aplinkoje. Iš esmės problema lieka neišspręsta, tik šituo sprendimu mes leidžiame žmonėms priartėti dar arčiau prie taršių ūkių ir įmonių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Dėl motyvų už pasisako A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai, ką ką tik pasakė kolegė Ligita, mes šitą dalį komitete visi bendru sutarimu išbraukėme ir nefiksuojame aštuonių kvapo vienetų nė viename SAZʼe. Mes aptarėme, išdiskutavome ir šitos dalies įstatyme nebeliko. Dabar įstatymas liko tik toks, kokį ministerija atnešė mūsų komiteto pavedimu, paprašymą, kad būtų peržiūrėtos apsauginės sanitarinės zonos, ir ten, kur jos gali būti sumažintos apie tam tikras ūkines veiklas, kad ir būtų sumažintos. Tokiu būdu ministerija daliai ūkinių veiklų jas išbraukė, daliai sumažino.
Kolegos, labai noriu, kad suprastumėte, kas yra sanitarinė apsaugos zona. Sanitarinė apsaugos zona yra zona, apibrėžta aplink ūkinio subjekto teritoriją. Tai reiškia ant kitų privačių žemių, kur yra ribojama veikla. Kuo ta sanitarinė zona mažesnė, ten mažiau kitų privačių sklypų ir privačių interesų. Mes šiek tiek atsitraukiame ir kartu siekiame, kad verslai investuotų į savo veiklą tam, kad tarša mažėtų. Čia yra esminiai sprendimai šiame mūsų įstatymo projekte. Dėl taršos vienetų, Ligita, mes sutarėme ir tą dalį visi kartu bendru sutarimu išbraukėme iš įstatymo iš viso.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš – V. Ąžuolas, jo salėje nematau. Tada dar kartelį už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, mes turime suprasti, kad yra bendruomenės, kurios tikrai laukia šito įstatymo projekto ir buvo įstrigusios nežinioje. Tikrai siūlyčiau nedelsti ir priimti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Dovile. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų.
Balsuojame dėl 1-5 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2927(3). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, kažkaip kitaip balsuojate.
Užsiregistravo 70 Seimo… Gerai, dar kartelį balsuojame. Kas pritariate 1-5 klausimui – įstatymo projektui Nr. XIVP-2927(3), balsuojate už. (Balsai, juokas salėje) Derybos užvirė.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. (Balsai salėje) Ką siūlote? A. Matulas saliamonišką sprendimą pasiūlys per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tikrai pasiūlysiu, nes antradienį, kaip kolega P. Saudargas sakė, neišgirdau, jūs neleidote perbalsuoti, o šiandieną prieš tai reikalavote. Bet gerbiama Etikos ir procedūrų komisijos narė, buvusi pirmininkė kolegė R. Tamašunienė, išėjo. Seimo statuto 112 straipsnyje buvo parašyta, kad balsavimo metu vaikščioti draudžiama, tai reikėtų pakartoti. Ir procedūrų komisijos nariai turėtų sėdėti savo vietoje ir atlikti savo pareigą, kitaip mes juos svarstysime.
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai, P. Saudargui neleidome perbalsuoti, nes gongą jau buvo sumušęs. Paskutinį kartą, viskas. Žiūrėkite, kolegos, susitarėme. Rita, paskutinį kartą pabandome ir tada atsakysime. Ir tikrai paskutinį, daugiau nesvarbu, net jeigu pusės balso trūks. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2927(3), klausimas 1-5, balsuojate už. Kol 71 nesusirinks, tol jokio gongo ir nebus.
Užsiregistravo 70. Viskas, klausimas baigtas.
Per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu gerbiamo kolegos A. Matulo, buvusio Etikos ir procedūrų komiteto pirmininko, paklausti, tai kur yra tie vaikštantys Seimo nariai, kad nėra 71 balso? Tai gal apsvarstykime visus, kurie nedalyvavo posėdyje, nes balsavimo metu reikia būti salėje ir balsuoti. Aš vaikščiodama spėjau pabalsuoti. Ačiū.
16.26 val.
Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-164(3), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-165(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, dar iš rytinės darbotvarkės turime 1-4 klausimą, įstatymų projektų bloką – Odontologų rūmų įstatymo projektą Nr. XIVP-163. Svarstome? Svarstome, tvarka. Kokioje mes ten stadijoje esame? Pataisų svarstymas, taip?
Į tribūną kviečiame Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą dėl pataisų svarstymo. Gerbiamas Antanai, dėl 6 straipsnio yra gauta jūsų pataisa, kuriai jūsų vadovaujamas komitetas nepritarė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, manau, kad komitetas pasielgė ne visai korektiškai, bet tenka pripažinti tą faktą. Kolegos, aš teikiau pataisą ir dėl šito straipsnio, ir kita pataisa bus analogiška dėl to, kad projekte yra parašyta, kad Rūmų nariu tampama, kada įrašoma į sąrašą.
Iškart pristatau ir kitą pasiūlymą, nes balsavimas bus vienas, jeigu dėl vieno nepritars, tai ir dėl kito nereikės balsuoti. O kitame rašoma, netgi prieštaravimas yra, ten rašoma, kada į sąrašą iš karto įrašoma, o čia rašoma, jeigu licenciją gauna, bus išduodama, iš karto įrašoma į sąrašą. Tai kada pagaliau įrašoma? Tie, kurie dabar turi licencijas, jie jau įrašyti ar jie pagal sąrašą pereis?
Tai noriu priminti, kad Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje rašoma: niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai, asociacijai. Niekas. Parašyta taip. Profesorius G. Bartkus, Vilniaus universiteto ekspertas, rašo: Konstitucija leidžia įstatymais nustatyti privalomą narystę asociacijoje tik profesijų, kurios vykdo tam tikras valstybei svarbias funkcijas. Toliau jis rašo: šiame kontekste pažymėtina, kad odontologai, burnos priežiūros specialistai nėra laikytini kaip valstybės funkcijas vykdantys asmenys. Aiškiai parašyta.
Tai dabar, kolegos, Rūmų nariams per dešimtmetį, kada Rūmai buvo įsteigti, atimta licencija arba sustabdytas galiojimas buvo iš 8 su viršum tūkstančių daugiau kaip pusei, apie 5 tūkst. narių buvo atimta licencija daugiausia dėl to, kad nesumokėjo laiku nario mokesčio. Na, tai aš galimai galiu pavadinti, kad viena iš teroristinių organizacijų, kad vos ne pusei narių atimta licencija. Na, kas čia per organizacija?
Kolegos, kitas dalykas. Žiūrėkite, Odontologų profesinės etikos kodekse parašyta, kad Rūmų narys profesinės veiklos metu privalo atsisakyti politinės veiklos ir būti neutralus religiniu atžvilgiu. Klausykite, mes kreipėmės į lygių galimybių kontrolierių, jisai parašė, kad taisytinas kodeksas dėl to, kad jie galbūt norėjo pasakyti, kad negali būti pacientas diskriminuojamas pagal lytį, amžių arba politinius įsitikinimus, bet parašyta, kad odontologas, Rūmų narys, negali turėti politinių pažiūrų.
Toliau. Kreipiausi į Žmogaus teisių asociaciją. Žmogaus teisių asociacija nedavė atsakymo. Skambiname, kodėl jūs neatsakote, gal galite atsakyti? Žinote, mes čia nenorime kištis, neatsakysime. Klausykite, kolegos, tai kas čia dabar? Viskas apeita, kitos nuomonės nėra, niekas negirdi.
Aš pritariu, tegul licencijuoja. Kaip kolega G. Bartkus sakė, reikia mažiausiai 2–3 metų pasirengti, nes yra rimtas procesas. Akreditavimo tarnyba dabar yra sukūrusi informacinę sistemą ir labai gražiai dirba. Dabar mes siūlome, ne tik kad sutinkame perduoti fizinių asmenų licencijavimą, nes juridinių asmenų lieka Akreditavimo tarnybai, bet mes pasakome – privaloma narystė. Kur čia demokratija? Kur čia Laisvės partijos ir Liberalų partijos pažiūros? Kolegos, asmeniškai man, kaip senam krienui konservatoriui, netelpa į protą. Siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai, jūs komiteto nuomonę pristatėte ar savo pataisą? Aš nelabai supratau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš savo pataisą pristačiau, o komitetas nepritarė mano pasiūlymui, bet aš jau pasakiau, kad…
PIRMININKAS. Nepritarė? Supratau.
V. Mitalas per šoninį mikrofoną.
V. MITALAS (LF). Nuo kada pataisos pristatomos iš tribūnos? Jeigu kas teikia pataisą, jisai sėdi savo vietoje, yra įjungiamas laikrodis ir tada pristatoma pataisa. Grįžkite, kolega, į savo vietą ir pristatykite iš naujo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs manęs net negalite matyti savo akyse priešais.
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai, jūs būtumėte pasirengęs dar kartą išklausyti? Viskas gerai. Žiūrėkite, pasisakymai dėl motyvų dėl A. Matulo pataisos. Aš labai gailiuosi, kad pirmininkas negali pasisakyti. Aš tikrai norėčiau paremti jo pataisą, bet…
J. Sejonienė – prieš. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pabrėžti, ką jau buvau minėjusi, kad tikrai beveik trejus metus mes šitą įstatymo projektą tampome. Tikrai ne vienas ekspertas, kurį citavo gerbiamas komiteto pirmininkas, kurio, beje, iš esmės nuomonė buvo labai palanki, nes jisai sako: užtikrintų visų odontologų ir burnos priežiūros specialistų dalyvavimą savireguliacijos mechanizme, būtų užtikrinamas plačiausias sektoriaus žinių panaudojimas veiklos rezultatams gerinti ir kad privaloma narystė būtų teisėta, racionali ir pozityvi.
Kaip ir mano minėta profesorė T. Birmontienė, kuri remiasi trimis Konstitucinio Teismo sprendimais, kuri remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimais, taip pat mes turime tarptautinius ekspertus, Europos odontologų tarybą, kurie mini, kad dabartinis reguliavimas pažeidžia Europos direktyvą (EU) 2018/958, o ir prieštarauja Europos Teisingumo Teismo sprendimui… Kaip ir minėjau, visose dabar Lietuvoje egzistuojančiose savivaldose narystė yra privaloma. Tiktai taip savivalda gali veikti efektyviai, jei visi nariai, kurie verčiasi tos srities profesine praktika, būtų vienodai kontroliuojami, ypač jų profesinė etika.
Kad pacientai, šiuo atveju pacientai (ir tai yra labai svarbu, nes tai yra sveikatos priežiūros sritis – valstybės funkcija) turėtų, žinotų, kur kreiptis, ir kad jiems būtų kompetentingai ir greitai suteikiama pagalba, aš labai prašau neišskirti vienų odontologų iš visų kitų savivaldų. Taip, dažnas teisės aktų keitimas nėra gerai, bet per tuos kelerius metus, kuriuos jūs minite, sukurta informacinė sistema. Tą informacinę sistemą turi ir Odontologų rūmai. Patys odontologai nepajuto jokio privalumo, taip pat nepajuto jo ir pacientai. Ar geriau dažnai daryti klaidas, ar geriau dažnai tas klaidas ištaisyti?
PIRMININKAS. Laikas!
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai prašau nepritarti šitai pataisai ir kitai, kurią minėjo gerbiamas pirmininkas.
PIRMININKAS. Paklauskite Architektų rūmų, ką jie galvoja apie profesinę savivaldą ir apie privalomą narystę. V. Semeška už pataisą.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Prašė labai trumpai, tai aš labai trumpai. Kita savivalda bus kirpėjų, dažytojų, valytojų ir visus privalomai varysime, kad jie būtų savivaldos nariai ir rūmų nariai. Kirpėjų rūmai, Dažytojų rūmai, Santechnikų rūmai mokėtų mokesčius ir visi būtų reguliuojami. Kur čia liberalizmas, kur čia yra laisvoji rinka? Tikrai negaliu pritarti. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, tikrai labai svarbus balsavimas. Siūlau susikaupti, prisiminti visus argumentus ir balsuojame. Kas pritariate A. Matulo pataisai? Padėkite kas nors E. Jovaišai, jam kažkas neveikia. Na, padėkite kas nors, aš negaliu. Neveikia E. Jovaišos pultelis.
Už balsavo 15, prieš – 24, susilaikė 23. A. Matulo pataisai nėra pritarta.
Čia susijusios, dėl antros nereikia balsuoti, nes čia susijusios. Taip, Antanai?
A. MATULAS (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Dar dėl 20 straipsnio yra dvi jūsų pataisos, joms komitetas pritarė iš dalies. Jūs prašote balsuoti ar jus tenkina komiteto…
A. MATULAS (TS-LKDF). Vienai komitetas pritarė visiškai, kitoms pritarta iš dalies – dėl įsigaliojimo laiko. Kaip minėjau, ekspertas profesorius G. Bartkus pasiūlė, kad pereinamajam laikotarpiui tinkamai pasirengti reikia mažiausiai dvejų, trejų metų. Aš pasiūliau, kad įsigaliotų 2026 metais, bet komitetas pritarė iš dalies – nuo 2025 m. sausio 1 d. Šiame etape, kol aš prisirinksiu naujų argumentų, tam siūlymui pritariu. Sutinku.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Balsuoti neprašote. Gerbiami kolegos, tada ar dėl viso 1-4.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-163(3), yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Yra labai daug norinčių kalbėti. Ar tikrai kalbėsite, ar balsuoti galime? L. Slušnys. (Balsas salėje) Galime balsuoti. S. Gentvilas irgi turi… Lydimuosius tuoj svarstysime. Gerai, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 48, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau kolegoms, kurie abejoja, ar čia liberalu privaloma narystė. Aš noriu pasakyti, visa Vokietijos savivaldos, pradedant Prekybos, pramonės ir amatų rūmais, narystė yra privaloma.
Kodėl taip yra? Jeigu nori valstybė atiduoti profesinei savivaldai tam tikras funkcijas, negali būti penkių kokių nors asociacijų, jos turi susijungti į vieną organizaciją. Ponas V. Semeška studijavo Vokietijoje, bet turbūt jokio verslo nebuvo pradėjęs dėl savo jauno amžiaus. Tik įsteigi įmonę Vokietijoje, tik įregistruoji ją, turi gauti pažymą, kad tu tampi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariu. Tik tada valstybė gali dalintis savo funkcijomis su profesinėmis savivaldomis, kai jos yra privalomos ir jungia visus narius. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausykite, kolegos, paskutiniam J. Sabatauskui suteikiu replikos teisę ir judame toliau. Dar du lydimieji.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų visada verta pasimokyti iš kitų šalių patirties. Tačiau noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas jau gal daugiau negu prieš dešimt metų yra nagrinėjęs bylą dėl privalomos narystės. Tiesa, čia buvo ne dėl Odontologų rūmų, o dėl Antstolių rūmų, bet esmė yra ta pati. Išvada buvo tokia: jeigu valstybė deleguoja tam tikras viešojo administravimo funkcijas, narystė yra privaloma.
PIRMININKAS. Viskas, Juliau. Kolegos, turime dar lydimąjį 1-4.2 klausimą, projektą Nr. XIVP-164(3). Dėl jo yra gauta vėl Seimo nario A. Matulo pataisa. Antanai, jūs čia pataisą pristatykite ir gal iš karto komiteto nuomonę. Komitetas, matau, nepritaria jūsų pataisai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, prieš tai pasakau gerbiamam Eugenijui, kad mūsų šalyje mes vadovaujamės Lietuvos Konstitucija, ne Vokietijos. (Balsas salėje) Paskui gal repliką pasakysiu jums. Kolegos, šiai mano pataisai komitete nepritarta. Jos esmė, kad pereinamuoju laikotarpiu galėtų, kadangi juridinių asmenų licencijavimas lieka Akreditavimo tarnybai, o fizinių asmenų akreditavimą galėtų atlikti Akreditavimo tarnyba, kuri tą dabar vykdo gerai, yra sukūrusi brangiai kainuojančią informacinę sistemą, ir Rūmai kartu. Vienu metu, per pereinamąjį laikotarpį, tai tikrai nebūtų tokio chaoso. Bet kadangi nepritarta šiam mano pasiūlymui, aš irgi galvosiu, kaip tą padaryti ir dar šiek tiek pasiūlyti kitaip, todėl nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Nereikalaujate, tai ir dėl motyvų nėra būtinybės tada kalbėti. Antra pataisa čia susijusi su tuo, ką jūs šnekėjote. Ir dėl antros irgi nereikalaujate balsuoti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, dėl antros nereikalauju, nes dėl pagrindinio įstatymo projekto buvo apsispręsta dėl privalomosios narystės. Dėl įsigaliojimo laiko jau apsispręsta.
PIRMININKAS. Suprantu. Dėl 5 straipsnio, kur siūloma pritarti iš dalies, irgi neprašote balsuoti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Neprašau.
PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo, taip? Gerai, labai dėkui. Tai dėl viso įstatymo projekto motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-164(3)?
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Ar kas nors E. Jovaišos galėtumėte pažiūrėti, kas ten negerai? Žmogus turi lakstyti kiekvieną kartą. Neveikia?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Vandeniuku užpylė kažkas.
PIRMININKAS. Supratau, matyt, kažkas iš dešinės pusės, įtariu, čia tikrai iš valdančiųjų. (Juokas salėje) Kolegos, trečias lydimasis – projektas Nr. XIVP-165(2). Komitetas siūlo atmesti šį įstatymo projektą. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui atmesti? (Balsai salėje) Galime? Girdžiu balsų. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame, kas pritariate komiteto nuomonei atmesti. Antanai, vis tiek reikia balsuoti. Palauk, tai neatmetė? Antanai! A. Matulas – per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, na, nejuokaukite, gerai? Teisės departamentas aiškiai pasakė, kad lydimasis įstatymo projektas, jeigu mes apsisprendžiame taip, kaip dabar apsisprendėme, yra nereikalingas, tiesiog perteklinis. Komitete vienbalsiai nutarė, kad šį įstatymo projektą atmestume. Tai kas dar neaišku? Ką, jūs norite vėl kokį chaosą sukelti dabar? (Balsai salėje) Pasitikėkite… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas komiteto pirmininke, kaip dabar mums elgtis? (Balsai salėje) Supratote klaidą, taip? Neišgirdę buvote, nesupratote, kaip balsuoti? Gerai, dar kartelį. (Balsai salėje) Aš girdžiu, yra sakančių, kad nesuprato, kaip balsuoti. Jeigu galite, per šoninį mikrofoną pagarsinkite, kad prašote perbalsuoti tiesiog. A. Gedvilienė – per šoninį mikrofoną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome perbalsuoti.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Statutinis prašymas. Perbalsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti įstatymo projektą Nr. XIVP-165(2). Kas pritariate komiteto nuomonei?
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 44, prieš – 7, susilaikė 5. Pritarta komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą. Po svarstymo su darbotvarkės 1-4 klausimų bloku susitvarkėme.
16.44 val.
Seimo savaitės (2023-12-11 – 2023-12-15) – 2023 m. gruodžio 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Liko paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios gruodžio 11 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Į tribūną kviečiame Seimo Pirmininko pavaduotoją V. Mitalą išsamiai pristatyti darbotvarkę, paaiškinti, ką planuojame, kaip dirbsime, kaip gyvensime ir su kokiomis…
V. MITALAS (LF). Labas vakaras. Kadangi nėra Seimo Pirmininkės ir pirmojo pavaduotojo, tai aš pristatysiu kitos savaitės darbotvarkę. Aišku, norėčiau, kad pirmas klausimas būtų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas, bet, matyt, įdėsime šitą klausimą, kai truputį homofobų budrumas sumažės Seime. O iš tikrųjų antradienio darbotvarkėje bus keletas svarstymų ir priėmimų tų įstatymų, kurie jau yra pasiekę atitinkamą stadiją. Antradienį taip pat bus, galėsite išsiaiškinti, ką Seimo Pirmininkė mano apie nuteistas partijas, bus atsakymai į iš anksto raštu pateiktus klausimus. Taip pat daugybės kitų įstatymų svarstymai. Taip pat teisingumo ministrės prašymu yra įdėtas dėl antstolių. Ir keleto projektų pateikimas: yra dėl Statuto, Valstybės tarnybos įstatymas, Viešųjų pirkimų ir kiti.
Ketvirtadienį, gruodžio 14 dieną, kaip ir įprasta, yra visas rytas priėmimų. Slaptas balsavimas dėl dviejų teisėjų skyrimo. Priėmimai, tiesą sakant, tęsis ir vakarinėje darbotvarkėje. Nežinau, ką dar galėčiau čia pridurti. Darbotvarkės yra vidutiniškos trukmės. Manau, kad tikrai verta joms pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori pora kolegų. Pirmas klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu nebus civilinės, tai gal dėl įdomumo įdėkite medžioklės?
V. MITALAS (LF). Čia nėra vienas kitą, kaip sakant, papildantys klausimai. Gal jeigu to nėra, tai ir to nebūtų.
PIRMININKAS. Ir A. Kupčinskas kažko norėtų pasiteirauti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų iš savo tų slaptų užrašų galite pasakyti, ar yra tenai Kauno LEZ’o plėtros įstatymas? (Balsas salėje: „Yra, yra.“) Nes komitetas jau apsvarstė.
V. MITALAS (LF). Iš tikrųjų tas įstatymas yra antradienį…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
V. MITALAS (LF). …10 val. 30 min., jeigu jums tiktų. Gerai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar konstatuojame, kad išklausėme? Balsuoti nereikia.
Gerbiami bičiuliai, su džiugesiu konstatuojame, kad darbo diena į pabaigą. Išsiskirstysime nesusimušę, geros nuotaikos, vienas į kitą žiūrėdami su džiugesiu ir meile, o ne su pykčiu ir agresija. (Balsai salėje) Registruojamės. Registruojamės, gerai.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Vakarinis gruodžio 7 dienos Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.