Projekto Nr. XIIIP-2713 lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. viii-1316 pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimas
Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi:
„8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 18 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“
2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
1. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių, nurodytų šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė.
2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų
koeficientai ar jų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms,
pateikiami šio įstatymo 1 priede.
Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės
ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijai, kuriais vadovaujantis
valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes,
nustatyti šio įstatymo 2 priede.
3. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 2 priede
nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui
atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos
Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos,
teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal
grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 priede nustatytus
kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų
sąrašą pagal grupes.“
3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos
vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo
pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai
centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.“
4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2)
asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar
įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo
pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, ir 3 ir
4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos.“
5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) eiti daugiau negu vienerias vienas
valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir
įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat
gauti iš valstybės ir savivaldybės
institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo
pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos
išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas
(toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas)
-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį,
priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo
frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė
negali būti ilgesnė kaip 12 valandų eiti ne vienas Seimo nario politinio
asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai
frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas
negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“
6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje nustatoma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Nustatant darbo apmokėjimo sistemą, detalizuojami valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar einamoms pareigoms svarbių žinių turėjimas ir pan.), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų priemokų ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos išmokos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama neviršijant institucijai ar įstaigai darbo užmokesčiui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“
2. Buvusias 28 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.
7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga
nustatoma iš šiai šioms pareigybei pareigybėms
nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui
įsteigtoms Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų
suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigybių koeficientų
intervalo vidurkių sumos.
2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį 7 punktu:
„7) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos.“
9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3 ir 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“
10 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas
tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų
atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu
atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo
žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai
valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą
teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties)
priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar
toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių,
nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant
tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių
pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo
išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės
tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas,
palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta
tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl
priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo
palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio
atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės
tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos
nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams
(įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams),
jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio
mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje
mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių
atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams
(įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki
2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams,
gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė
12 9,31 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio
darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas
arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio
valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje
įvykdyto teroro akto, – 100 77,58 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo
užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas
atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių,
susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta
ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto,
atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka
išmokama vienkartinė nuo 30 23,28 iki 50 38,79 mėnesių mėnesio jo
darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės
tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių,
susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali
viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau
kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija
ar įstaiga įgyja reikalavimo (regreso) regreso (atgręžtinio
reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų.
Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos
dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti
tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo
šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo
užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į
kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“
11 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Eil. Nr. |
Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė |
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės |
Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) |
||
I įstaigų grupė |
II įstaigų grupė |
III įstaigų grupė |
|||
1. |
Seimo kancleris |
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris |
22 |
|
|
2. |
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris |
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas |
19,5–21,5 |
18,5–21 |
17–19,5 |
2.1. |
|
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas |
19,5–21 |
|
|
3. |
|
18,7–20,5 |
17,9–20 |
16,2–19 |
|
3.1. |
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas |
18,7–20 |
|
|
|
4. |
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius |
Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius |
17,8–19 |
16,2–18,5 |
14,5–17,5 |
5. |
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas |
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas |
11,5–18,5 |
10,5–18 |
9,5–17 |
5.1. |
ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) |
Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas
|
11,5–18 |
10,5–17,5 |
9,5–16,5 |
6. |
skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) |
10–16,5 |
9–16 |
8,1–15 |
|
6.1. |
vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) |
ministro patarėjas
|
10–16 |
9–15,5 |
8,1–14,5 |
7. |
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno
pavaduotojas |
9,2–15,5 |
8,3–15 |
7,4–14 |
|
7.1. |
patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai |
9,2–15 |
8,3–14,5 |
7,4–13,5 |
8. |
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas |
7,7–13,5 |
7,1–13 |
6,4–12 |
9. |
vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas |
5,7–12 |
5,3–11,5 |
4,8–10,5 |
10. |
specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius |
4,6–11 |
4,3–10,5 |
4–9,5“ |
12 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Eil. Nr. |
Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė |
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės |
Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) |
|||
|
|
|
|
|||
1. |
Seimo kancleris |
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris |
22 |
|
|
|
2. |
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris |
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas |
17–21,5
|
|
|
|
2.1. |
|
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas |
19,5-21
|
|
|
|
3. |
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) |
|
16,2-20,5
|
|
|
|
3.1. |
|
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas |
18,7-20
|
|
|
|
4. |
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius |
Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius |
14,5-19 |
|
|
|
5. |
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas |
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas |
9,5 – 18,5 |
|
|
|
5.1. |
ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) |
Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas
|
9,5-18 |
|
|
|
6. |
skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) |
8,1 – 16,5 |
|
|
|
|
6.1. |
vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) |
ministro patarėjas
|
8,1 - 16 |
|
|
|
7. |
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas |
7,4-15,5 |
|
|
|
|
7.1. |
patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai |
7,4-15 |
|
|
|
8. |
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas |
6,4-13,5 |
|
|
|
8.1. |
|
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas |
5,7-12 |
|
|
|
9. |
vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) |
ministro padėjėjas, mero padėjėjas |
4,8-12 |
|
|
|
10. |
specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius |
|
4-11 |
|
|
|
13 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
2 priedas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR
ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal
kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti
eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą
deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos
duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo
interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki
kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų
rinkimai, sausio 1 dienos.
Šiame
priede vartojamų formuluočių reikšmės
1. Valstybės
politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla,
apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų,
Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio
administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus,
reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir
teikimą Seimui ar Vyriausybei.
2. Valstybės
politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų
vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas,
vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais
nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.
3.
Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės
institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų
projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas,
susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų
dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų
projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3)
kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl
parengtų sprendimų projektų formulavimas.
4. Valstybės
politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota
valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį,
funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu
siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs
subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio
aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų
organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų
aptarnavimo funkcijų atlikimas).
5.
Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų
veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės
institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams).
6. Funkcinis
vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma
nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje
valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos
planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).
7. Dalinis
funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla,
vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam
tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių
valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą,
koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).
8. Viena
įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos
ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“
14 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas
perskaičiuojami atitinkamai valstybės tarnautojo
iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už
kvalifikacinę klasę padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu
taikomo valstybės tarnautojų pareiginės
algos bazinio dydžio pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d.
nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš:
1) 1,5 – valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę;
2) 1,3 – valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę;
3) 1,15 – valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę;
4) 1 – valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės.“
2. Papildyti 3 straipsnį 131 dalimi:
„131. Pagal šio straipsnio 13 dalį perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas valstybės tarnautojams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalį mokamas darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas (toliau – priedas), didinamas dydžiu, apskaičiuotu 2018 m. gruodžio mėnesį mokėtiną priedą padalijus iš 2018 m. gruodžio 31 d. taikytino valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.“
3. Papildyti 3 straipsnį 132 dalimi:
„132. Pagal šio straipsnio 13 ir 131 dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
4. Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“
5. Pakeisti 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Jeigu iki šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga
su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė pagal šio straipsnio 13, 131 ir 132 dalis
apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos
koeficientas yra mažesnis už
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto
nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų
intervalo žemiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui
paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas nustatoma šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 1 priede tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto nustatytas
žemiausias pareiginės algos koeficientas ir koeficientų intervalo
žemiausia pareiginė alga.“
6. Pakeisti 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Jeigu iki šio įstatymo
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su
priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą
atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos
koeficientų intervalo didžiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui
nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už
kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės
tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuri būtų
mokama tol, kol asmuo eis iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo
pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta
ar sumažinta pareiginė alga. Tokiam valstybės tarnautojui turi būti nustatomas
tam valstybės tarnautojui taikytinas pareiginės algos koeficientas. Jeigu pagal šio straipsnio
13, 131 ir 132 dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės
tarnautojo pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą iš
koeficientų intervalo, valstybės tarnautojui nustatomas pagal šio straipsnio
13, 131 ir 132 dalis apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas, kuris būtų
taikomas tol, kol asmuo eina iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo
pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta
didesnė ar mažesnė pareiginė alga.“
7. Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė
veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos
vertinimo tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, bet bus mokamos ir po šio įstatymo įsigaliojimo,
neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir
mokamos tokio dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
8. Papildyti 3 straipsnį 25 dalimi:
„25. Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka valstybės tarnautojo draudžiamųjų pajamų laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir išmokų dydį, valstybės tarnautojo draudžiamosios pajamos, buvusios laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“
9. Papildyti 3 straipsnį 26 dalimi:
„26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams išduoti leidimai dirbti kitą darbą po šio įstatymo įsigaliojimo galioja tol, kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.“
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šio įstatymo 2, 12 ir 13 straipsniai įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė