LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621

2, 16, 18 STRAIPSNIŲ IR III SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 12² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-09-17 Nr. XIVP-844

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)  2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „Auklėtojas“. Siūloma nustatyti, kad „Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais.

2. Jeigu įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo pakeitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka).

3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 12¹ straipsniu, reguliuojančiu vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis būtų 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negalėtų viršyti  6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, ji finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldos institucijos, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, gali teikti kompensacijas (išmokas) iš savo biudžetų lėšų tų vaikų tėvams, įtėviams ar globėjams. Aptariamame įstatymo projekte siūloma nustatyti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, kuri būtų skirta tik auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams. Ši išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto lėšų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turėtų auklėtojo,  kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvai, įtėviai, globėjai. Teisės į šią išmoką neturėtų vaikų, kurie ugdomi ir prižiūrimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant jų nuosavybės formos, tėvai, įtėviai ir globėjai. Sistemiškai įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvai, įtėviai ir globėjai, kuriems jau mokama kompensacija iš savivaldybių biudžetų, turėtų teisę ir į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu vaikai būtų prižiūrimi auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatymo projekte. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas pašalinant galimybę dėl tų pačių aplinkybių gauti kelias savo paskirtimi analogiškas išmokas.

4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12² straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti  6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Projekte siūlomas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio reguliavimas svarstytinas. Diskutuotina, ar vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis neturėtų būti vienodas ir nesusietas su auklėtojui sumokėto atlygio dydžiu. Palikus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų administracinių kaštų, nes reikės kiekvieną mėnesį pagrįsti auklėtojui sumokėto atlygio dydį ir apskaičiuoti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį, nepaisant to, kad atlygis auklėtojui ir nebus keičiamas.

Redaguojant šio straipsnio tekstą vietoj santrumpos „proc.“ reikėtų rašyti pilną žodį „procentų“.

5. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įtvirtinti naują išmokų rūšį - vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos šio įstatymo reguliuojamos išmokų rūšys.

6. Keičiamo įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką, skiriamą kaip kompensaciją už kiekvieną mėnesį patirtas išlaidas vaiko priežiūrai, todėl svarstytina, ar dėl tokio pobūdžio išmokos neturėtų būti nustatyta pareiga kreiptis iš anksto arba ne vėliau kaip per kelias dienas po sutarties dėl vaiko priežiūros sudarymo su auklėtoju. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomi kreipimosi dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo terminai (per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos) gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Be to, siūlomų normų įgyvendinimas gali neigiamai veikti biudžetų planavimą ir faktinį jų lėšų naudojimą.

Kartu reikėtų tikslinti ir teikiamą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatą „Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių, asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka“. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinę, kas mėnesį priklausančią gauti išmoką, todėl jos skyrimas turėtų būti siejamas su konkretų mėnesį esama teisine situacija, o ne su tuo, kiek ilgai vaiko priežiūra tęsiasi. Pažymėtina ir tai, kad pakartotinio išmokos skyrimo tvarka teikiamame projekte nėra nustatyta, tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad išmoka būtų mokama dar kartą (pakartotinai) už tą patį laikotarpį.

7. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūlomi nustatyti terminai tarpusavyje derintini su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo laikotarpių.

8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti konkrečią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą savivaldos instituciją.

9. Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo taisykles, kai vaiko priežiūros paslauga buvo teikiama ne visą kalendorinį mėnesį, pavyzdžiui nutraukus paslaugos teikimo sutartį.

Departamento direktorius                                                                                                    Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]